LIETUVOS POLICIJOS GENERALINIO KOMISARO
Į S A K Y M A S
DĖL POLICIJOS AREŠTINIŲ APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS INSTRUKCIJOS PATVIRTINIMO
2012 m. spalio 10 d. Nr. 5-V-677
Vilnius
Siekdamas tinkamai reglamentuoti policijos areštinių veiklą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 90-2777) 12 straipsniu:
2. Pavedu įsakymo vykdymo kontrolę Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Viešosios policijos valdybai.
3. P r i p a ž į s t u netekusiu galios Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymą Nr. 5-V-357 „Dėl Teritorinių policijos įstaigų areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“.
4. S k e l b i u šį įsakymą Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos interneto svetainėje.
PATVIRTINTA
Lietuvos policijos generalinio komisaro
2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-677
POLICIJOS AREŠTINIŲ APSAUGOS IR PRIEŽIŪROS INSTRUKCIJA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija (toliau – instrukcija) nustato vyriausiųjų policijos komisariatų ir policijos komisariatų areštinėse (toliau – policijos areštinės) dirbančių policijos pareigūnų teises ir pareigas, taip pat į policijos areštines uždarytų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką.
2. Organizuojant policijos areštinėse laikomų asmenų apsaugą ir priežiūrą vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymais, kitais teisės aktais ir šia instrukcija.
II. PAGRINDINĖS INSTRUKCIJOS SĄVOKOS
3. Instrukcijoje vartojamos pagrindinės sąvokos:
Policijos areštinė – vieta, skirta sulaikytiems, suimtiems, nuteistiems, administracine tvarka areštuotiems bei kitiems asmenims laikyti, vadovaujantis įstatymuose, kituose teisės aktuose bei šioje instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais.
Policijos areštinėse laikomų asmenų apsauga – organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir policijos pareigūnų veiksmų visuma, skirta policijos areštinėse laikomų asmenų pabėgimui, įstatymais jiems draudžiamų turėti daiktų patekimui ir šių vietų užpuolimui užkardyti.
Policijos areštinėse laikomų asmenų priežiūra – organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnų veiksmų visuma, skirta policijos areštinėse laikomų asmenų nuolatinei elgesio kontrolei užtikrinti, apimanti policijos areštinės darbuotojų ir kitų asmenų patekimo į policijos areštinę kontrolę, policijos areštinėje laikomų asmenų patikrinimus, policijos areštinės kamerų bei patalpų apžiūras, perduodamų pašto siuntinių, daiktų ir smulkiųjų paketų su spauda tikrinimą, pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolę bei izoliacijos tarp asmenų, laikomų policijos areštinėje, užtikrinimą.
Apsaugos budinčioji pamaina – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas, jo padėjėjas, policijos areštinės postiniai, išvedžiotojai, kiti pareigūnai, teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko nustatytu laiku policijos areštinėje atliekantys policijos areštinės bei joje laikomų asmenų apsaugos funkcijas.
Policijos areštinėje laikomų asmenų izoliavimas – į policijos areštinę uždarytų asmenų paskirstymas po kameras, siekiant užtikrinti įstatymų nustatytų tarpusavio santykių, santykių su policijos areštinės darbuotojais, giminaičiais ir kitais asmenimis apribojimų įgyvendinimą.
Policijos areštinės viršininkas – policijos pareigūnas, atsakingas už į policijos areštinę uždarytų asmenų apsaugos ir priežiūros organizavimą bei jų laikymą policijos areštinėje, vadovaujantis įstatymuose, kituose teisės aktuose bei šioje instrukcijoje nustatyta tvarka ir terminais.
Policijos areštinės postinis – policijos pareigūnas, vykdantis nuolatinį policijos areštinėje uždarytų asmenų stebėjimą ir apsaugą.
Policijos areštinės apsaugos postas – apibrėžta teritorija, objektas arba vieta, kurioje policijos areštinės apsaugą užtikrinantys policijos pareigūnai stebi ir saugo policijos areštinėje laikomus asmenis bei vykdo kitas instrukcijoje nustatytas užduotis.
Išvedžiotojas – policijos areštinės apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnas, vykdantis policijos areštinėje laikomų asmenų lydėjimą areštinės teritorijoje.
Visa asmens krata – į policijos areštinę uždaromų, iš areštinės paleidžiamų, konvojuojamų ir joje laikomų asmenų drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų ir kūno apieškojimas išrengiant, siekiant surasti draudžiamus asmenims turėti daiktus.
Dalinė asmens krata – į policijos areštinę uždaromų, iš areštinės paleidžiamų, konvojuojamų ir joje laikomų asmenų drabužių, avalynės, turimų su savimi daiktų ir kūno apieškojimas neišrengiant, siekiant surasti draudžiamus asmenims turėti daiktus.
III. ASMENŲ UŽDARYMO Į POLICIJOS AREŠTINĘ PAGRINDAS
5. Į policijos areštinę gali būti uždaryti šie asmenys:
5.2. kuriems paskirta kardomoji priemonė suėmimas (kardomasis kalinimas), nuteisti laisvės atėmimu – iki 8 parų. Šis terminas, esant būtinoms aplinkybėms, gali būti pratęstas iki 15 parų teritorinės policijos įstaigos viršininko ar jo rašytiniu įsakymu įgalioto policijos pareigūno raštišku leidimu;
5.3. nubausti areštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 163 straipsniu – iki 1 mėnesio;
5.4. nubausti areštu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 36-1340) 103, 108 straipsniais – iki 30 parų;
5.5. sulaikyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) 161 straipsnio 3 dalimi – iki 5 parų;
5.6. areštuoti administracine tvarka (laikymo terminą nustato Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas) (Žin., 1985, Nr. 1-1);
5.8. pažeidę Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50, 174, 1887 straipsnių reikalavimus – kol per įstatymo nustatytą laiką bus išnagrinėtos administracinių teisės pažeidimų bylos, bet ne ilgiau kaip 48 valandoms;
5.9. užsieniečiai, kurie negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje – iki 48 valandų;
6. Asmenų uždarymo į policijos areštinę pagrindas yra:
6.1. sulaikymo protokolas, surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio reikalavimais, prie kurio pridedamas ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas, surašytas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 156 straipsniu;
6.3. teismo nuosprendis skirti laisvės atėmimą asmenims, kuriems nebuvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas;
6.6. teisėjo nutartis skirti areštą asmeniui, priimta remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 163 straipsniu bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 103, 108 straipsniais;
6.8. asmens, pažeidusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50, 174, 1887 straipsnių reikalavimus, sulaikymo protokolas (forma patvirtinta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 5-V-907);
6.9. sprendimas dėl užsieniečio, kuris negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, sulaikymo, patvirtintas teritorinės policijos įstaigos viršininko ar jo rašytiniu įsakymu įgalioto policijos pareigūno ar teisės aktų nustatyta tvarka kitos institucijos, įstaigos viršininko ar jo įgalioto pareigūno.
7. Instrukcijos 6.1–6.9 punktuose nurodyti dokumentai turi būti patvirtinti atitinkamų pareigūnų parašais ir institucijų antspaudais.
8. Instrukcijos 6.1 punkte nurodytam asmeniui, įtariamam padarius nusikalstamą veiką, sulaikymo terminas skaičiuojamas nuo laiko, kuris nurodytas sulaikymo protokole.
9. Instrukcijos 6.2 punkte nurodytu atveju kardomosios priemonės suėmimo laikas skaičiuojamas nuo to laiko, kai nutartis skirti kardomąją priemonę suėmimą buvo paskelbta suimtajam. Nutarties paskelbimo laikas turi būti įrašomas nutartyje ir patvirtintas suimto asmens bei nutartį paskelbusio pareigūno parašais.
10. Instrukcijos 6.3–6.9 punktuose nurodytų dokumentų paskelbimo laikas, nuo kurio skaičiuojamas sulaikymo laikas, turi būti įrašomas dokumente ir patvirtinamas asmens bei dokumentą paskelbusio pareigūno parašais.
IV. ASMENŲ UŽDARYMO Į POLICIJOS AREŠTINĘ TVARKA
12. Asmenis į policijos areštinę priima policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas), kuris tikrina, ar yra pagrindas asmenį uždaryti, apklausia pristatytąjį ir jo atsakymus sutikrina su sulaikymo (nutarimo, nutarties, teismo nuosprendžio) ir kitų dokumentų duomenimis. Į policijos areštinę uždaryti asmenys registruojami atitinkamų kategorijų asmenų registracijos žurnaluose (1, 2 priedai). Registruojant asmenis privalo būti nurodyta uždarymo į policijos areštinę data ir laikas (val., min.).
13. Policijos areštinės viršininkas (policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas), prieš uždarydamas asmenį į policijos areštinę, fiksuoja matomus uždaromo asmens kūno sužalojimus, sumušimus, nubrozdinimus ir pan. (3 priedas). Esant įtarimams, kad prieš asmenį galėjo būti vartojama fizinė prievarta, apie tai tarnybiniu pranešimu informuojamas teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkas. Asmens kūno sužalojimai privalo būti fiksuojami kiekvieną kartą asmeniui atvykstant į policijos areštinę ir išvykstant iš jos.
14. Asmenį uždarant į policijos areštinę, atliekama visa asmens krata ir surašomas asmens kratos protokolas (4 priedas). Taip pat atliekama jo turimų daiktų apžiūra. Šiems asmenims policijos areštinėje draudžiami turėti daiktai paimami, tai pažymima asmens kratos protokole. Asmeniui atsisakius pasirašyti protokole, policijos pareigūnas, atlikęs asmens kratą, apie tai pažymi asmens kratos protokole ir nurodo asmens atsisakymo pasirašyti priežastis, jei tokios priežastys išsakomos. Atlikti asmens kratą ir dalyvauti jos metu gali tik tos pačios lyties pareigūnai.
15. Apie paimtus pinigus ir daiktus informuojamas ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas. Paimti pinigai ir daiktai gali būti pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos ar baudžiamosios bylos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
16. Pristatyti į policijos areštinę asmenys privalomai fotografuojami, esant galimybei – filmuojami, paimami jų pavyzdžiai genetinei daktiloskopijai (seilių ėminiai), taip pat, vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 5-V-341 „Dėl daktiloskopinių duomenų registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2011, Nr. 47-2264), atliekamas daktiloskopinis tyrimas. Daktiloskopinė kortelė išsiunčiama į Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centrą duomenims į Daktiloskopinių duomenų registro duomenų bazę įrašyti.
17. Į policijos areštinę uždaromus asmenis policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) pasirašytinai supažindina su policijos areštinės vidaus tvarkos taisyklėmis, išaiškina asmeniui vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo padarinius.
18. Policijos areštinės kamerose turi būti iškabinta informacija apie Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas asmenų, laikomų policijos areštinėje, teises, pareigas, draudimus ir dienotvarkę.
19. Asmenis į policijos areštinės kameras, vadovaudamasis šioje instrukcijoje nustatytais policijos areštinėje laikomų asmenų izoliavimo reikalavimais, paskirsto policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas).
21. Į policijos areštinę nepriimami asmenys:
21.2. turintys gydytojo išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jiems šiuo metu būtinas stacionarinis gydymas sveikatos priežiūros įstaigoje ir jų uždarymas į policijos areštinę gali būti pavojingas gyvybei;
21.3. neįgalieji, turintys gydytojo išduotą pažymą, patvirtinančią, kad jiems šiuo metu reikalinga priežiūra ir jų uždarymas į policijos areštinę gali būti pavojingas jų sveikatai ar gyvybei;
V. POLICIJOS AREŠTINĖJE UŽDARYTŲ ASMENŲ PASKIRSTYMAS
22. Policijos areštinėje laikomi asmenys į policijos areštinės kameras uždaromi, laikantis šių izoliavimo reikalavimų:
22.2. nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų. Nepilnamečius skirstant į kameras būtina atsižvelgti į jų amžių, fizinį išsivystymą, sveikatos būklę ir kitas asmenines savybes;
22.3. moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trylika savaičių, jų pageidavimu – atskirai nuo kitų moterų (nėštumas patvirtintas gydytojo pažyma);
22.4. asmenys, anksčiau atlikę su laisvės atėmimu susijusias bausmes, – atskirai nuo asmenų, anksčiau neatlikusių su laisvės atėmimu susijusių bausmių;
22.6. asmenys, buvę ar esantys valstybės politikais, teisėsaugos, teismų, prokuratūros, kontrolės, valdžios ir valdymo institucijų valstybės tarnautojais, pateikę tai patvirtinančius dokumentus – atskirai nuo kitų asmenų;
22.9. įtariamieji arba kaltinamieji, įtariami arba kaltinami toje pačioje byloje, arba proceso dalyviai toje pačioje byloje laikomi atskirai. Ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu tokius asmenis galima laikyti kartu;
22.10. užsieniečiai, kurie negali patvirtinti arba nepatvirtina asmens tapatybės ar teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje, – atskirai nuo kitų asmenų;
22.11. asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymo (Žin., Nr. 52-1482) 12 straipsnio 5 dalyje, – atskirai nuo kitų asmenų;
22.12. asmenys, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze arba pagal gydytojų išvadas – atskirai nuo kitų asmenų;
VI. POLICIJOS AREŠTINĖJE LAIKOMŲ ASMENŲ, LINKUSIŲ PABĖGTI, ŽUDYTIS, ŽALOTIS, UŽPULTI AR PRIEŠINTIS, PRIEŽIŪRA
23. Policijos areštinės viršininkas ar kitas pareigūnas, gavęs informaciją apie linkusį pabėgti sulaikytą, suimtą ar nuteistą asmenį, nedelsdamas raštu informuoja teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininką, nurodo, iš kur, kokiu būdu gauta informacija, kokie asmenys ar pareigūnai arba kokie dokumentai ir veiksmai gali patvirtinti nusikaltimo sumanymą bei kokiu būdu ketinama pabėgti.
24. Informacijos šaltiniai apie sumanytą pabėgimą yra:
25. Visi dokumentai apie linkusį pabėgti asmenį (išskyrus operatyvinę medžiagą) saugomi policijos areštinėje.
26. Policijos areštinės viršininkas dokumentus dėl asmens priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai teikia teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkui svarstyti.
27. Teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkui nagrinėjant policijos areštinėje laikomo asmens dokumentus dėl jo priskyrimo linkusių pabėgti asmenų kategorijai, asmuo gali dalyvauti nagrinėjimo metu.
28. Asmeniui, priskirtam linkusių pabėgti asmenų kategorijai, pranešama apie priimtą sprendimą ir taikomus papildomus režimo reikalavimus, tai pažymima teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko nutarime.
29. Teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko nutarimo kopija, su kuria pasirašytinai supažindinamas linkusių pabėgti asmenų kategorijai priskirtas asmuo, įsiuvama į asmens bylą.
30. Asmenį priskyrus linkusių pabėgti asmenų kategorijai, apie tai pažymima ant asmens bylos viršelio.
31. Turint duomenų, kad linkusių pabėgti asmenų kategorijai priskirtas asmuo atsisakė sumanymo pabėgti, policijos areštinės viršininkas teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkui pateikia tarnybinį pranešimą bei šio asmens prašymą atšaukti jo priskyrimą linkusių pabėgti asmenų kategorijai (ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo priskyrimo šiai asmenų kategorijai dienos).
32. Teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkui atsisakius patenkinti asmens prašymą, pakartotinai jis gali kreiptis po 6 mėnesių. Teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkui patenkinus prašymą, viršininko nutarimas ir asmens prašymas įsiuvami į asmens bylą. Apie tai pažymima ant asmens bylos viršelio.
33. Nuteistojo prašymą atšaukti jo priskyrimą linkusių pabėgti asmenų kategorijai gali nagrinėti tardymo izoliatoriaus ar pataisos įstaigos, kurioje jis atlieka bausmę, drausmės komisija.
34. Asmenims, priskirtiems linkusių pabėgti asmenų kategorijai, taikomi papildomi režimo reikalavimai – du kartus per dieną atliekama kameros, kurioje laikomas toks asmuo, apžiūra bei šio asmens dalinė krata.
35. Asmeniui bandžius žudytis, susižalojus, užpuolus ar pasipriešinus policijos areštinės pareigūnams, policijos areštinės viršininkas visą surinktą medžiagą apie įvykį teikia teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkui, kuris gali tokį asmenį priskirti linkusių žudytis, žalotis, užpulti ar priešintis asmenų kategorijai.
36. Asmens priskyrimas linkusių žudytis, žalotis, užpulti ar priešintis asmenų kategorijai atliekamas tokia pat tvarka, kaip ir priskiriant asmenį linkusiųjų pabėgti asmenų kategorijai.
37. Asmenį priskyrus linkusių žudytis, žalotis, užpulti ar priešintis asmenų kategorijai, apie tai pažymima ant asmens bylos viršelio.
VII. POLICIJOS AREŠTINĖJE LAIKOMŲ ASMENŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS
39. Pagrindinis reikalavimas užtikrinant policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą, yra šių asmenų izoliavimas, paskirstymas po areštinės kameras ir nuolatinė jų priežiūra.
40. Policijos areštinėje laikomų asmenų apsauga vykdoma nuolat juos stebint, draudžiant judėjimą be policijos pareigūnų palydos (išskyrus kameroje), atliekant kamerų patikrinimus bei daiktų apžiūras, prižiūrint, kaip laikomasi policijos areštinės vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų.
41. Policijos areštinėje laikomus asmenis išvedant iš kamerų būtina laikytis nustatyto jų tarpusavio izoliavimo.
42. Nakties metu kameros turi būti apšviestos, kad būtų galima nuolat stebėti laikomų asmenų elgesį.
43. Rytinio ir vakarinio patikrinimo metu (perduodant ir priimant budėjimą) privaloma atlikti kamerų ir daiktų apžiūrą, dalinę asmenų kratą, perskaičiuoti policijos areštinėje laikomus asmenis.
44. Kamerų, kuriose laikomi asmenys, duris atidaro tik policijos areštinės viršininkas, policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas (budėtojo padėjėjas), dalyvaujant vidaus posto pareigūnui ar išvedžiotojui.
45. Policijos areštinėje laikomi asmenys iš kamerų išvedami:
45.7. paleidus iš policijos areštinės, konvojuojant, evakuojant, atliekant asmens apžiūrą arba perkeliant į kitą kamerą;
46. Išvestą iš kameros asmenį lydi policijos areštinės pareigūnas, vykdantis išvedžiotojo funkcijas. Iš kamerų išvesti asmenys, eidami policijos areštinės koridoriumi, rankas privalo laikyti už nugaros.
47. Išvedant ir uždarant asmenis į kamerą, policijos pareigūnai turi imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta pabėgimo ar užpuolimo.
48. Iš anksto perspėti sulaikytus, suimtus ar nuteistus asmenis apie jų paleidimą arba konvojavimą yra draudžiama.
49. Išvedant iš kamerų policijos areštinėje laikomus asmenis, išvedžiotojas stovi prie kameros durų iš šono. Asmenys išvedami iš kamerų po vieną ir rikiuojami vienas paskui kitą.
51. Kai policijos areštinėje laikomus asmenis konvojuoja vienas išvedžiotojas, jis privalo eiti nuo lydimųjų dviejų žingsnių atstumu iš paskos.
52. Prieš posūkį grupė lydimų asmenų sustabdoma dviejų žingsnių atstumu nuo kampo. Įsitikinus, kad koridorius laisvas, grupė lydima toliau.
53. Policijos pareigūnas sustabdo asmenis penkių žingsnių atstumu nuo nesaugomų durų ir, įsitikinęs, kad perėjimas laisvas, atidaręs duris praleidžia lydimus asmenis.
54. Tokia pat tvarka asmenis lydi du ar daugiau pareigūnų, kai vienas iš jų eina grupės priekyje, o kiti policijos pareigūnai eina paskui.
55. Išvesti asmenį iš kameros ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti galima tik esant bylą tiriančio pareigūno raštiškam prašymui. Nesant minėto prašymo, leidimą atlikti neatidėliotinus ikiteisminio tyrimo veiksmus gali suteikti bylą tiriančio pareigūno padalinio vadovas.
56. Draudžiama išvesti sulaikytus ar suimtus asmenis iš kameros ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti pareigūnams, nesusijusiems su baudžiamąja byla, be raštiško bylą tiriančio pareigūno leidimo.
57. Asmenis į apklausą iš policijos areštinės patalpų išvesti draudžiama, jų apklausa turi būti atliekama policijos areštinės apklausos kabinetuose.
58. Įvykdyti prašymai išvesti sulaikytuosius, suimtuosius ir nuteistuosius iš kamerų (5 priedas) į apklausos kabinetus ar pasimatymų kambarį įsegami į asmens bylą.
59. Kiekvienas asmenų išvedimas iš kamerų pažymimas asmenų išvedimo iš kamerų registracijos žurnale (6 priedas).
60. Visa asmens krata atliekama asmenį konvojuojant iš policijos areštinės ir grąžinant jį į policijos areštinės kamerą, paleidžiant iš policijos areštinės, taip pat pagal tikrintojo, policijos areštinės viršininko, policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojo nurodymą. Kratos rezultatai įforminami pagal šios instrukcijos reikalavimus.
61. Kiekvienu atveju, asmenį išvedus iš saugomos policijos areštinės teritorijos ir grąžinus atgal į policijos areštinę, atliekama visa asmens krata. Kratos rezultatus įforminti būtina.
62. Visa asmens krata atliekama gerai apšviestoje patalpoje. Tikrinamam asmeniui nurodoma nusivilkti viršutinius ir apatinius drabužius. Atidžiai patikrinami drabužiai, avalynė, asmeniniai daiktai.
63. Asmeniui atsisakius nusivilkti drabužius, atliekama dalinė asmens krata, jo veiksmai traktuojami kaip policijos pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymas. Toks asmuo uždaromas į karcerį.
64. Iš policijos areštinės kameros išvedamam ir į ją uždaromam asmeniui, jei jis nebuvo išvykęs iš saugomos policijos areštinės teritorijos, atliekama dalinė asmens krata. Dalinė asmens krata daroma asmeniui, vedamam į apklausos kabinetą, į pasimatymo kambarį, pas ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną, medicinos darbuotoją, gynėją, vedant pasivaikščioti, rytinio bei vakarinio patikrinimo metu. Darant dalinę asmens kratą asmenys nenurengiami, neradus draudžiamų daiktų kratos rezultatų įforminti nereikia.
66. Pagal tikrintojų ar policijos areštinės viršininko nurodymą, jei yra duomenų apie rengiamus pabėgimus, daromos policijos areštinėje laikomų asmenų kontrolinės asmens kratos bei papildomos kamerų apžiūros.
67. Atlikus kamerų apžiūras, kratas ir radus kameroje draudžiamų daiktų, surašomas kameros apžiūros protokolas ir atliekamas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti jų patekimo į policijos areštinę aplinkybes.
68. Policijos areštinės leidimų režimą užtikrina policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas. Į policijos areštinę jis įleidžia:
68.1. Lietuvos Respublikos Prezidentą, Seimo kontrolierius ir jų padėjėjus, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės narius, savivaldybių tarybų narius, tarptautinio nepriklausomų ekspertų komiteto – Europos komiteto prieš kankinimą ir kitą žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą atstovus, inspektuojančius policijos areštines, lydimus teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko ar jų pavaduotojų, bet kuriuo paros metu į visas policijos areštinės patalpas;
68.2. ikiteisminiam tyrimui vadovaujančius ir jį atliekančius prokurorus, pateikus tarnybinius pažymėjimus, bet kuriuo paros metu;
68.3. atliekančius patikrinimą policijos pareigūnus, kurie kartu su tarnybiniu pažymėjimu turi pateikti ir įgaliojimą atlikti patikrinimą, bet kuriuo paros metu;
68.4. ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus su tarnybiniais pažymėjimais į apklausos kabinetus;
68.5. gynėjus, pateikusius tarnybinius pažymėjimus, pasimatyti su ginamuoju be pašaliečių, neribojant pasimatymų skaičiaus ir trukmės, į apklausos kabinetą. Atvykęs į policijos areštinę, gynėjas turi pateikti sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo;
68.6. gimines arba kitus asmenis į pasimatymų kambarį su dokumentu, patvirtinančiu asmens tapatybę, ir turimu leidimu, išduotu ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, arba esant teritorinės policijos įstaigos viršininko ar jo rašytiniu įsakymu įgalioto policijos pareigūno raštiškam leidimui;
68.7. policijos pareigūnus, lydinčius į apklausos kabinetą ikiteisminį tyrimą atliekančius pareigūnus;
68.8. medicinos darbuotojus, iškviestus suteikti medicinos pagalbos, kuriuos pas sergantį asmenį palydi policijos areštinės viršininkas arba policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas ar budėtojo padėjėjas;
68.9. policijos areštinių higieninę būklę vertinančius specialistus, atliekančius policijos areštinės patalpų higieninę kontrolę, pateikus pažymėjimus, lydimus teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko, policijos areštinės viršininko arba policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojo;
68.10. kitus pareigūnus, parodžiusius tarnybinius pažymėjimus, atliekančius ikiteisminio tyrimo veiksmus, tiriant padarytus nusikaltimus, į apklausos kabinetą. Sulaikyti, suimti ir nuteisti asmenys šiems pareigūnams išduodami esant bylą tiriančio pareigūno ar to padalinio vadovo raštiškam leidimui, kuris įsegamas į asmens bylą (tam tikrais atvejais esant teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko leidimui, minėti asmenys gali būti išduoti bet kuriuo paros laiku).
69. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, tikrintojas ar kitas asmuo, atvykęs į policijos areštinę su ginklu, jį privalo palikti policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojui ir gauti ginklo ir šaudmenų, priimtų laikinai saugoti, žetoną (kortelę). Apie priimtus laikinai saugoti į ginklinę ar seifą ginklus ir šaudmenis policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas įrašo ginkluotės priėmimo (išdavimo) registracijos žurnale.
70. Įeiti į policijos areštinės apsaugos posto teritoriją su ginklu (ginklais) galima gavus žodinį teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko leidimą, vykdant specialiąją užduotį ar operaciją, kuris vėliau įforminamas raštiškai.
71. Policijos areštinės viršininkui (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojui) pateikti leidimai policijos areštinėje laikomą asmenį išduoti pareigūnui, nesusijusiam su ikiteisminio tyrimo veiksmais, taip pat leidimai policijos areštinėje laikomam asmeniui pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis turi būti patvirtinti teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato arba kitų leidimą išdavusių institucijų antspaudais.
72. Policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo:
72.1. ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno arba jo vadovo nurodymu nuo 6 iki 22 valandos (neatidėliotinais atvejais ir nakties metu) užtikrinti policijos areštinėje laikomo asmens išvedimą iš kameros ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti;
72.2. užtikrinti asmenų perdavimą pagal teismo paraiškas konvojavimą vykdantiems pareigūnams jų konvojavimui į teismo posėdžius;
VIII. POLICIJOS AREŠTINĖJE LAIKOMŲ ASMENŲ PALEIDIMO PAGRINDAS IR TVARKA
73. Pagrindas paleisti sulaikytą, suimtą asmenį iš policijos areštinės yra:
73.1. jeigu per įstatymo nustatytą sulaikymo laiką asmeniui, įtariamam padarius nusikalstamą veiką, nebuvo išspręstas kardomosios priemonės (suėmimo) skyrimo klausimas;
73.2. jeigu per įstatymo nustatytą sulaikymo laiką asmeniui, sulaikytam pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 161 straipsnio 3 dalį, nebuvo išspręstas asmens pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį klausimas;
74. Jei yra gautas ikiteisminį tyrimą atliekančio pareigūno, prokuroro ar teisėjo nutarimas paleisti sulaikytą, suimtą ar nuteistą asmenį, policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo tuoj pat paleisti šį asmenį (policijos pareigūno nutarimas turi būti patvirtintas teritorinės policijos įstaigos viršininko ar jo rašytiniu įsakymu įgalioto pareigūno).
75. Apie policijos areštinėje laikomo sulaikyto asmens sulaikymo termino pabaigą policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) iš anksto, ne vėliau kaip prieš 3 valandas, informuoja pareigūną, kurio žinioje yra byla. Jeigu per įstatymo nustatytą sulaikymo terminą nebuvo gauta nutartis sulaikytajam skirti kardomąją priemonę (suėmimą), policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo savo nutarimu (7 priedas) paleisti sulaikytąjį ir apie tai pranešti ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui. Nutarimą tvirtina teritorinės policijos įstaigos viršininkas ar jo rašytiniu įsakymu įgaliotas pareigūnas.
76. Apie policijos areštinėje laikomo sulaikyto pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 161 straipsnio 3 dalį asmens sulaikymo termino pabaigą policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) iš anksto, ne vėliau kaip prieš 24 valandas, informuoja pataisos inspekciją. Jeigu per įstatymo nustatytą sulaikymo terminą nebuvo gauta nutartis dėl sulaikyto asmens pasiuntimo į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį, policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo savo nutarimu (8 priedas) paleisti sulaikytąjį. Nutarimą tvirtina teritorinės policijos įstaigos viršininkas ar jo rašytiniu įsakymu įgaliotas pareigūnas.
77. Apie kardomosios priemonės (suėmimo) termino pabaigą policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) iš anksto, ne vėliau kaip prieš 2 paras, informuoja pareigūną, kurio žinioje yra byla. Jei per įstatymo nustatytą terminą nebuvo gautas nutarimas ar nutartis pratęsti kardomojo kalinimo (suėmimo) terminą, policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo savo nutarimu (9 priedas) paleisti suimtą asmenį, apie tai pranešti bylą tiriančiam pareigūnui ir ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui. Nutarimą tvirtina teritorinės policijos įstaigos viršininkas ar jo rašytiniu įsakymu įgaliotas pareigūnas.
78. Pareigūnas, atliekantis tyrimą byloje, arba jo vadovas, arba raštu įgaliotas pareigūnas (nuo 17 iki 8 val.), pateikęs policijos areštinės viršininkui (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojui) nutarimą paleisti sulaikytąjį, suimtąjį, turi dalyvauti jį paleidžiant. Jei pareigūnas, atliekantis tyrimą toje byloje, arba aukštesnis jo viršininkas, arba raštu įgaliotas pareigūnas (nuo 17 iki 8 val.) nedalyvauja paleidimo metu, apie tai raštu informuojamas jo vadovas.
80. Nutarimas, nuosprendis ar nutartis paleisti asmenį iš policijos areštinės turi būti surašomi aiškiai, be taisymų. Prieš paleisdamas asmenį, policijos areštinės viršininkas (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo nustatyti paleidžiamo asmens tapatybę ir tik tada asmenį paleisti. Paleidžiant asmenį iš policijos areštinės, būtina pateikti nutarimo, nuosprendžio ar nutarties dėl asmens paleidimo originalą.
81. Paleidžiamiems iš policijos areštinės asmenims jų prašymu gali būti išduodama pažyma apie buvimo policijos areštinėje laiką.
82. Sulaikytasis arba suimtasis iš teismo salės paleidžiamas tuojau pat, vadovaujantis teismo nuosprendžiu, nutartimi ar nutarimu, gavus raštišką teismo nuosprendį, nutartį ar nutarimą. Policijos areštinės viršininkas imasi priemonių grąžinti iš paleidžiamo asmens paimtus dokumentus ir daiktus. Grąžinus dokumentus ir daiktus, asmuo pasirašo asmens kratos protokole.
83. Jeigu sulaikytasis arba suimtasis jo paleidimo iš policijos areštinės momentu serga, jis perduodamas giminaičiams arba siunčiamas į gydymo įstaigą. Iš asmens paimti dokumentai ir daiktai, jo prašymu, gali būti perduoti giminaičiams, turintiems šio asmens įgaliojimą. Atvykęs prašyme ar įgaliojime nurodytas asmuo privalo pateikti dokumentą, patvirtinantį jo asmenybę.
IX. ADMINISTRACINE TVARKA AREŠTUOTŲ ASMENŲ LAIKYMAS
85. Į policijos areštinę uždarant administracine tvarka areštuotus asmenis kartu su teisėjo nutarimu skirti administracinį areštą turi būti pateiktas administracinio sulaikymo protokolas, patvirtintas teritorinės policijos įstaigos viršininko ar jo rašytiniu įsakymu įgalioto policijos pareigūno. Su šiais dokumentais pateikiamas ir dokumentas, patvirtinantis asmens tapatybę (esant būtinumui, tokiam dokumentui gali būti prilyginamas prašymas išduoti asmens tapatybės kortelę arba pasą ar anketiniai duomenys su nuotrauka, atspausdinti iš duomenų bazės).
86. Administracine tvarka areštuoti asmenys iš policijos areštinės paleidžiami pasibaigus administracinio arešto terminui (jei asmeniui skirta atlikti administracinį areštą poilsio dienomis – pagal nustatytą grafiką). Paleidimo iš policijos areštinės metu surašomas Asmens, kuris atliko administracinį areštą, paleidimo iš policijos areštinės protokolas (10 priedas). Apie administracinio arešto įvykdymą informuojamas nutarimą priėmęs teismas.
87. Areštuoto asmens ligos, artimų šeimos narių mirties atveju ar kitais ypatingais atvejais (turto netekimas gaisro metu, artimųjų liga, kai jiems būtina priežiūra ir pan.) asmuo iš policijos areštinės paleidžiamas nustatytam terminui teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko ar pareigūno, kuriam pavesta nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo kontrolė, raštišku nutarimu.
88. Administracine tvarka areštuotam asmeniui savavališkai pasišalinus iš policijos areštinės ar fizinių darbų atlikimo vietos, policijos areštinės viršininkas (policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) privalo pranešti teritorinės policijos įstaigos budėtojų tarnybos pareigūnams. Asmens sugrąžinimas į policijos areštinę organizuojamas, vadovaujantis teritorinėje policijos įstaigoje nustatyta tvarka.
89. Policijos areštinėje laikomus asmenis policijos areštinės teritorijoje fiziniams darbams naudoti draudžiama. Administracine tvarka areštuoti asmenys fiziniams darbams naudojami vadovaujantis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
90. Administracinio arešto atlikimo poilsio dienomis ypatumai:
90.1. asmuo, kuriam teismas paskyrė administracinį areštą atlikti poilsio dienomis, pasirašo Susitarimą su teritorine policijos įstaiga ar policijos komisariatu dėl poilsio dienomis atliekamo administracinio arešto atlikimo sąlygų (toliau – susitarimas) (11 priedas);
90.2. susitarimą surašo teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato įgaliotas pareigūnas, kuriam pavesta nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo kontrolė. Susitarimą pasirašo asmuo, kuriam skirtas administracinis areštas, ir teritorinės policijos įstaigos viršininko įgaliotas pareigūnas. Susitarimas patvirtinamas teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato antspaudu ir registruojamas raštinėje. Vienas susitarimo egzempliorius įteikiamas jį pasirašiusiam administracine tvarka areštuotam asmeniui. Derinant susitarimo sąlygas privalo dalyvauti teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato pareigūnas, kuriam pavesta nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo kontrolė;
90.3. asmuo, kuriam teismas paskyrė administracinį areštą atlikti poilsio dienomis, administracinį areštą gali atlikti savo poilsio, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu;
90.4. apie susitarime nustatytas sąlygas teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato pareigūnas, kuriam pavesta nutarimo dėl administracinio arešto vykdymo kontrolė, praneša nutarimą priėmusiam teismui;
90.5. pasirašytas susitarimas perduodamas vykdyti policijos areštinės viršininkui (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojui);
90.6. pagal susitarimą į policijos areštinę atvykusį asmenį priima policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas. Jis patikrina atvykusio asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, sutikrina asmens atvykimo laiką su susitarime numatytomis sąlygomis, patikrina, ar yra gautas teismo nutarimas dėl administracinio arešto skyrimo;
90.7. asmeniui atvykus atlikti paskirto administracinio arešto, policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas surašo Asmens, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas administracinis areštas, atvykimo į policijos areštinę protokolą (12 priedas), su kuriuo asmenį pasirašytinai supažindina. Protokolas įsiuvamas į administracine tvarka areštuoto asmens bylą. Apie pradėtą administracinio arešto vykdymą policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas pažymi Asmenų, kuriems paskirta administracinį areštą atlikti poilsio dienomis, atlikto administracinio arešto laiko apskaitos žurnale (13 priedas);
90.8. vadovaujantis susitarime nustatytu grafiku, pasibaigus tarpiniam ar pilnam administracinio arešto laikui, policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas paleidžia administracine tvarka areštuotą asmenį iš policijos areštinės. Prieš tai asmeniui grąžinami uždarymo į policijos areštinę metu paimti daiktai ir pinigai (jei buvo paimti). Policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas apie asmens paleidimą pažymi Asmenų, kuriems paskirta administracinį areštą atlikti poilsio dienomis, atlikto administracinio arešto laiko apskaitos žurnale bei surašo Asmens, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas administracinis areštas, paleidimo iš policijos areštinės protokolą (14 priedas). Protokolas įsiuvamas į atliekančio ar baigusio atlikti administracinį areštą asmens bylą;
90.9. kiekvieną kartą asmeniui pagal susitarimą atvykus į policijos areštinę tęsti administracinio arešto bei iš jos išvykstant, yra pakartojami veiksmai, numatyti Instrukcijos 90.6–90.8 punktuose;
90.10. policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas baigtą pildyti Asmenų, kuriems paskirta administracinį areštą atlikti poilsio dienomis, atlikto administracinio arešto laiko apskaitos žurnalą atiduoda policijos areštinės viršininkui;
90.11. administracinį areštą poilsio dienomis atliekantis asmuo, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis susitarime nustatytu laiku atvykti į policijos areštinę, privalo apie tai raštu (nurodant neatvykimo priežastis) pranešti teritorinei policijos įstaigai ar policijos komisariatui, kuriame atlieka administracinį areštą. Esant būtinumui, susitarimas gali būti pakeistas;
90.12. jei asmuo pažeidžia susitarime nustatytą administracinio arešto atlikimo poilsio dienomis tvarką, su asmeniu susitarimą pasirašiusi teritorinė policijos įstaiga ar policijos komisariatas kreipiasi į administracinį areštą asmeniui skyrusį teismą dėl administracinio arešto atlikimo poilsio dienomis pakeitimo į įprastinį administracinį areštą;
X. POLICIJOS AREŠTINĖS VIRŠININKO, POLICIJOS AREŠTINĖS (POLICIJOS KOMISARIATO) BUDĖTOJO IR POLICIJOS AREŠTINĖS POSTINIO PAREIGOS
91. Policijos areštinės viršininkas tiesiogiai pavaldus teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato pareigūnui, atsakingam už policijos areštinės tarnybą. Vyriausiajame policijos komisariate ar policijos komisariate nesant policijos areštinės viršininko pareigybės, jo pareigas vykdo teritorinės policijos įstaigos viršininko įsakymu paskirtas policijos pareigūnas.
92. Policijos areštinės viršininkas privalo:
92.2. kontroliuoti, kaip apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai ir kiti darbuotojai vykdo užduotis, organizuoti policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą ir priežiūrą;
92.3. kiekvieną darbo dieną tikrinti (ar dalyvauti tikrinant) policijos areštinės kameras ir kitas patalpas, jų įrangą ir apsaugos techninių priemonių būklę, teikti pasiūlymus dėl policijos areštinės remonto, ryšių ir signalizacijos priemonių tobulinimo, taip pat dėl materialinio aprūpinimo ir policijos areštinėje laikomų asmenų medicininės priežiūros;
92.4. išnagrinėti policijos areštinėje laikomų asmenų ypatybes, nustatyta tvarka nagrinėti jų skundus ir pareiškimus;
92.5. išnagrinėti sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų asmens bylas, vykstant į teismo posėdį, asmens pažymose nurodyti asmenis, kurie yra suimti ar nuteisti pagal kitą bylą, apie tai pasirašytinai informuoti konvojaus viršininką;
92.6. atlikti prevencines priemones, siekiant užkirsti kelią pabėgimams, kitiems įvykiams, teisėtumo ir drausmės pažeidimams;
92.7. siekti, kad apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai ir kiti darbuotojai gerai žinotų ir nepriekaištingai vykdytų šios instrukcijos ir kitų teisės aktų, nustatančių asmenų laikymo policijos areštinėje tvarką, reikalavimus;
92.8. žinoti jam pavaldžių pareigūnų ir kitų darbuotojų asmenines savybes, jų poreikius, vertinti policijos areštinės pareigūnų ir kitų darbuotojų darbo rezultatus;
93. Policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas, perimantis budėjimą policijos areštinėje, privalo:
93.1. patikrinti asmenų, uždarytų į policijos areštinę, dokumentus ir pasirašyti budėjimo priėmimo ir perdavimo žurnale;
93.2. perimti kamerų raktus, antrankius, kitas technines priemones, tarnybinius dokumentus, blankus;
93.3. perimti iš asmenų, uždarytų į policijos areštinę, paimtus daiktus, kuriuos uždrausta laikyti kamerose;
93.4. policijos areštinės postiniams pateikti informaciją apie policijos areštinėje laikomus asmenis, į kuriuos tarnybos metu reikės atkreipti ypatingą dėmesį;
94. Iš kamerų, kuriose nėra sanitarinių mazgų, asmenis į tualetą išveda perimantis budėjimą ar baigiantis budėti budėtojas. Budėtojų pamainos pasikeitimo metu bet koks kitas judėjimas policijos areštinės apsaugos postų teritorijoje draudžiamas.
95. Apie budėjimo priėmimą (perdavimą) ir jo metu pastebėtus trūkumus bei panaudotas priemones jiems šalinti, baigiantys budėjimą ir jį pradedantys pareigūnai informuoja policijos areštinės viršininką (atsakingą už policijos areštinės tarnybą pareigūną).
96. Policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas budėjimo metu privalo:
96.1. asmeniškai dalyvauti pasikeičiant postiniams, ne rečiau kaip 2 kartus per dieną ir 3 kartus per naktį patikrinti areštinės postinius, nuolat informuoti postinius apie asmenis, kurių priežiūrą reikia sustiprinti, stebėti policijos areštinės įrangą, signalizaciją ir apšvietimą;
96.2. nesant policijos areštinės viršininkui priimti sprendimus uždaryti asmenis į policijos areštinę ar išduoti juos konvojui;
96.3. spręsti, kada policijos areštinėje laikomus asmenis išvesti iš kamerų, saugoti kamerų durų raktus;
96.4. nesant policijos areštinės viršininkui priimti ir įkurdinti kamerose naujai uždarytus asmenis, įforminti jų asmens bylas ir kitus dokumentus registracijos žurnale. Iš anksto informuoti policijos areštinės viršininką apie asmenis, kurių sulaikymo terminas baigiasi, taip pat apie asmenis, su kuriais per paskutiniąsias 2 paras nebuvo atliekami jokie tyrimo veiksmai;
96.5. tikrinti asmenų, atvykstančių patikrinti policijos areštinės veiklos bei atlikti tyrimo veiksmų, dokumentus;
96.6. vadovaudamasis instrukcijos reikalavimais, kruopščiai patikrinti asmenų, laikomų policijos areštinėje, daiktus, neleisti perduoti į kameras uždraustų daiktų, laiškų. Organizuoti ir kontroliuoti šių asmenų pasimatymus su giminėmis ar kitais asmenimis;
96.7. rūpintis policijos areštinės švara, neleisti į policijos areštinę pašalinių asmenų, stebėti, ar policijos areštinės patalpose nėra daiktų, kuriuos būtų galima panaudoti pabėgimui arba užpuolimui;
97. Policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas, užtikrindamas leidimų režimą, privalo:
97.1. patikrinti asmenų, atvykstančių atlikti tyrimo veiksmų, tikrinti priežiūros teisėtumo, sanitarijos reikalavimų laikymosi, atvykusių į pasimatymą su policijos areštinėje laikomais asmenimis, bei tarnybą tikrinančių pareigūnų dokumentus;
97.3. nustatyta tvarka leisti perduoti daiktus ir smulkiuosius paketus su spauda, organizuoti pasimatymus ir kontroliuoti jų eigą;
98. Policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojui draudžiama:
98.1. sumažinti nustatytą apsaugos postų skaičių arba pakeisti jų išdėstymą, išskyrus tuos atvejus, kai reikia nedelsiant imtis priemonių užkirsti kelią pabėgimams ir esant kitoms ypatingosioms ar ekstremaliosioms situacijoms;
98.2. palikti policijos areštinę arba išleisti policijos areštinės postinius, išskyrus atvejus, kai jie netikėtai suserga ar negali eiti pareigų dėl kitų priežasčių;
99. Policijos areštinės vidaus posto postinis privalo:
99.1. pradėdamas budėjimą kartu su policijos areštinės (policijos komisariato) budėtoju patikrinti kamerų įrengimų būklę (langus, grotas, duris, užraktus, durų langelius, lovas ir kt.), apšvietimą, šildymo sistemą, ryšio priemones ir signalizaciją;
99.2. priėmęs postą pasirašyti asmenų, laikomų policijos areštinėje, paskirstymo žurnale (15 priedas), kad susipažino su asmenų, kuriuos reikės stebėti ir saugoti, ypatumais;
99.3. jokiu būdu nepalikti posto, kol jo nepakeis kita pamaina. Nuolat pro durų stebėjimo langelius stebėti asmenis, esančius kamerose, be triukšmo vaikščioti koridoriumi;
99.4. dienos metu kas dvi valandas, nakties metu kas valandą informuoti policijos areštinės (policijos komisariato) budėtoją apie padėtį poste;
99.5. sužinojęs apie rengiamą pabėgimą ar nustatęs bandymą žudytis, skelbti pavojaus signalą, nepalikęs posto iškviesti policijos areštinės (policijos komisariato) budėtoją;
99.7. išgirdęs triukšmą kameroje, išsiaiškinti triukšmo priežastis ir apie tai informuoti policijos areštinės (policijos komisariato) budėtoją;
100. Policijos areštinės lauko posto postinis privalo:
100.2. neleisti pašalinių žmonių į policijos areštinės teritoriją, o pastebėjęs asmenis, bandančius prasibrauti pro apsaugos užtvarą, skelbti pavojaus signalą ir imtis priemonių nepraleisti pažeidėjų;
100.3. bandymo pabėgti metu skelbti pavojaus signalą bei imtis visų įmanomų priemonių sulaikyti bandantį pabėgti asmenį;
101. Policijos areštinės lauko posto postinis, saugantis asmenis pasivaikščiojimo kieme, privalo:
101.1. pradėdamas budėjimą patikrinti pasivaikščiojimo kiemo teritoriją, įsitikinti, ar joje nėra daiktų, kurie gali būti panaudoti kaip užpuolimo ar pabėgimo priemonės;
101.2. atidžiai stebėti asmenų elgesį pasivaikščiojimo metu, neleisti šiukšlinti, mėtyti daiktų per užtvarą, imti daiktų, kalbėtis su pašaliniais žmonėmis, neleisti daryti jokių užrašų;
102. Policijos areštinės vidaus ir lauko postų postiniams draudžiama:
102.1. savavališkai palikti postą, miegoti ar atlikti kitus veiksmus, nesusijusius su postinio funkcijomis;
103. Policijos pareigūnams ir kitiems asmenims į policijos areštinės patalpas draudžiama įnešti:
104. Policijos pareigūnams ir kitiems asmenims į policijos areštinės budėtojų patalpas draudžiama įnešti:
105. Policijos pareigūnams bei kitiems asmenims į policijos areštinės apsaugos posto teritoriją draudžiama įnešti:
105.1. ginklus arba daiktus, kuriais galima pasinaudoti kaip ginklu (išskyrus atvejus, numatytus šios instrukcijos 70 punkte);
105.4. visų rūšių narkotines, psichotropines, toksines medžiagas ir stipriai veikiančius medikamentus be gydytojo leidimo;
106. Įtaręs, kad policijos pareigūnas ar kitas asmuo į policijos areštinę bando įnešti draudžiamus daiktus, policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas gali paprašyti, kad policijos pareigūnas ar kitas asmuo parodytų turimo krepšio turinį, bei prireikus apieškoti panaudodamas metalo ieškiklį. Įtarimui nepasitvirtinus, atsiprašoma. Jei įtarimas pasitvirtino, informuojamas teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkas.
XI. POLICIJOS AREŠTINĖS (POLICIJOS KOMISARIATO) BUDĖTOJŲ TARNYBOS PAREIGŪNŲ IR POSTINIŲ PASIRENGIMAS DARBUI
108. Teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkas vadovauja policijos areštinei per jam pavaldžius policijos pareigūnus.
109. Teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato pareigūnas, atsakingas už policijos areštinės tarnybą (policijos areštinės viršininkas), duodamas nurodymą saugoti policijos areštinėje laikomus asmenis, numato:
109.1. bendrus uždavinius, pajėgų ir priemonių išdėstymą, pamainų skaičių ir rūšį, rezervus, jų panaudojimo tvarką;
109.2. tarpusavio ryšius su prokuratūros, ikiteisminio tyrimo padaliniais, teismų, sveikatos apsaugos, kitomis teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato tarnybomis;
110. Policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas, prieš pradėdamas tarnybą, įvertina konkrečią padėtį:
110.1. kiek policijos areštinėje uždaryta asmenų, tarp jų asmenų, kaltinamų padarius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, anksčiau teistų (tarp jų už pabėgimus iš policijos areštinių ar nuo konvojaus pareigūnų), nepilnamečių;
111. Pamainų pasirengimas tarnybai:
111.1. pasirengimas saugoti policijos areštinėje uždarytus asmenis vyksta iki instruktuojančio pareigūno įsakymo paskelbimo;
111.2. pamainos pareigūnai, paskirti saugoti policijos areštinėje uždarytus asmenis, atvyksta į teritorinę policijos įstaigą ar policijos komisariatą (policijos areštinę) prieš 15 min. iki instruktažo, apie savo atvykimą jie informuoja policijos areštinės (policijos komisariato) budėtoją. Nuo šio momento pradedamas skaičiuoti jų darbo laikas;
111.3. apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai privalo dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą, turėti tarnybinį pažymėjimą, užrašų knygelę, rašiklį, esant būtinumui – radijo stotį;
111.4. policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas atvykusiems policijos pareigūnams išduoda ginklus ir šovinius, specialiąsias priemones, tarnybinius dokumentus, informuoja, kokiuose postuose jie eis savo pareigas, nurodo saugomų asmenų ypatybes;
111.6. siekiant pagerinti pamainų pasirengimą, instruktažas gali būti rengiamas postuose ir kituose laikino asmenų laikymo objektuose (ligoninėse ir pan.);
112. Pamainos instruktažus pagal grafiką rengia policijos pareigūnai. Instruktuojančių pareigūnų grafiką tvirtina teritorinės policijos įstaigos viršininkas ar jo rašytiniu įsakymu įgaliotas policijos pareigūnas. Pakeisti patvirtintą grafiką leidžiama tik teritorinės policijos įstaigos viršininko ar jo rašytiniu įsakymu įgalioto policijos pareigūno raštišku leidimu. Jeigu policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojo darbo laikas 24 val., vakarinio policijos areštinės postinių pasikeitimo metu instruktažą gali atlikti teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko įgaliotas policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojo pareigas einantis pareigūnas.
114. Instruktažo metu:
114.1. atkreipiamas apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnų dėmesys į priemones, užkertančias kelią pabėgimams ir kitiems ypatingiems įvykiams, nurodomi asmenys, kuriems reikalinga ypatinga priežiūra, nurodomi policijos areštinėje laikomi asmenys, anksčiau bandę pabėgti ar užpulti;
114.2. patikrinamas pamainos pasirengimas, jos ekipuotė, pareigų, specialiųjų priemonių panaudojimo tvarkos žinojimas, mokėjimas veikti nepaprastomis sąlygomis;
115. Policijos pareigūnas, paskirtas vadovauti instruktažui, iki jo pradžios privalo detaliai susipažinti su padėtimi policijos areštinėje.
117. Pamainų pasikeitimo metu policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas privalo pranešti teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininko įgaliotam vyresniajam pareigūnui apie budėjimo perdavimą ir budėjimo priėmimą. Tik šiam pareigūnui pasirašius budėjimo priėmimo ir perdavimo žurnale bei asmenų, laikomų policijos areštinėje, paskirstymo žurnale, budėtojų tarnybos pareigūnai bei postiniai pamainą baigia, o nauja pamaina pradeda darbą.
119. Tarnybos metu policijos pareigūnams suteikiama iki 1 valandos pertrauka pavalgyti, prireikus organizuojamas vidaus ir lauko postinių pakeitimas. Pertrauka pailsėti suteikiama praėjus pusei darbo dienos (pamainos), tačiau ne vėliau kaip po 4 darbo valandų.
120. Trumpalaikių vidaus posto postinių pasikeitimų metu kameros neatidaromos, asmenų skaičius kamerose tikrinamas pro langelį.
121. Jeigu oro temperatūra -22° C ir žemesnė arba +35° C ir aukštesnė, lauko postuose ir kitose atvirose vietose nepertraukiamas postinių darbo laikas neturi viršyti 2 val. Postinių pakeitimą tokiais atvejais nustato policijos areštinės viršininkas, o jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas.
XII. APSAUGOS BUDINČIOSIOS PAMAINOS KONTROLĖ
122. Organizuojant apsaugos budinčiosios pamainos kontrolę numatoma:
123. Apsaugos budinčiosios pamainos kontrolės metu tikrinama:
123.3. policijos pareigūnų, dirbančių policijos areštinėje, pareigų, teisių ir teisės aktų, reglamentuojančių policijos areštinių veiklą, išmanymas, mokėjimas veikti ypatingųjų ir ekstremaliųjų situacijų metu;
124. Policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą kontroliuoja:
124.1. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, teritorinių policijos įstaigų įgalioti pareigūnai;
124.2. Teritorinių policijos įstaigų ar policijos komisariatų viršininkai ne rečiau kaip kartą per mėnesį, teritorinių policijos įstaigų ar policijos komisariatų pareigūnai, atsakingi už policijos areštinės tarnybą – kartą per savaitę;
125. Teritorinių policijos įstaigų ar policijos komisariatų pareigūnai, atsakingi už policijos areštinę, privalo tikrinti policijos areštinės veiklą bet kuriuo paros metu, ypač vakare ir naktį.
126. Kiekviename policijos areštinės apsaugos poste privalo būti Areštinės veiklos patikrinimų registracijos žurnalas (16 priedas).
127. Apsaugos budinčiosios pamainos tarnybos patikrinimas gali būti viešas arba neviešas. Atliekant neviešą patikrinimą policijos areštinės postinių veiksmai stebimi slaptai, jeigu būtina, veiksmai gali būti sustabdyti.
128. Jeigu policijos areštinės postinis nepažįsta tikrintojo arba šis atvyko be policijos areštinės viršininko (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojo) leidimo, jis turi reikalauti parodyti tarnybinį pažymėjimą ir įgaliojimą, po to prisistatyti.
129. Tikrintojui pareikalavus, postinis informuoja apie padėtį areštinėje ir atsako į pateiktus klausimus, nenutraukdamas asmenų stebėjimo.
130. Draudžiama tikrinti apsaugos budinčiąją pamainą atimant ginklą, inscenizuojant pabėgimus ir kitais būdais, kurie gali turėti neigiamų padarinių.
131. Nustatęs trūkumų ar pažeidimų, kurių tęsimasis gali sukelti neigiamų pasekmių, tikrintojas privalo nedelsdamas imtis priemonių jiems pašalinti. Esant būtinumui, tikrintojas gali pareikalauti tikrinimo metu dirbančius apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnus pakeisti kitais pareigūnais.
132. Apie viešo policijos areštinės tarnybos patikrinimo rezultatus privaloma daryti įrašus Areštinės veiklos patikrinimų registracijos žurnale.
XIII. APSAUGOS BUDINČIOSIOS PAMAINOS VEIKSMAI YPATINGŲJŲ IR EKSTREMALIŲJŲ SITUACIJŲ METU
134. Policijos areštinėje dirbantys pareigūnai privalo mokėti veikti ypatingųjų ir ekstremaliųjų situacijų metu.
135. Jei asmenys, laikomi policijos areštinėje, užpuola postinį arba kitus pareigūnus, duodamas atitinkamas signalas (balsu, signalizacija, vietiniu telefonu) policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojų tarnybos pareigūnams.
136. Policijos areštinės viršininkas (policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas), atvykęs į įvykio vietą, su esamomis pajėgomis likviduoja užpuolimą ir uždaro užpuolusius asmenis į policijos areštinės kameras.
137. Jeigu užpuolimas kelia grėsmę policijos areštinės apsaugą užtikrinančių pareigūnų gyvybei (užpuolėjams pavyksta atidaryti gretimas kameras, įsiveržti į kitas policijos areštinės patalpas, užgrobti ginklus ir t. t.), apie tai skubiai pranešama teritorinės policijos įstaigos budėtojų tarnybos pareigūnams, kurie, esant būtinumui, siunčia į policijos areštinę papildomas policijos pajėgas, kad būtų sustiprinta policijos areštinės išorės ir vidaus apsauga. Pabėgimo iniciatoriai gali būti konvojuojami į kitą artimiausią policijos areštinę arba tardymo izoliatorių.
138. Policijos areštinę užpuolus iš išorės, jos viršininkas (policijos areštinės budėtojas) nedelsdamas apie tai praneša teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato budėtojui ir iki tol, kol atvyks pagalba, vadovauja policijos areštinės apsaugai.
139. Atsižvelgiant į esamą padėtį, asmenų, laikomų policijos areštinėje, bet koks judėjimas areštinės patalpų viduje nedelsiant sustabdomas.
140. Užpuolėjo (-ų) mirties arba sužeidimo atvejais nedelsiant pranešama teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkui ir informuojamas prokuroras.
141. Bandant pabėgti asmenims, laikomiems policijos areštinėje, areštinės postinis nedelsdamas informuoja (balsu, signalizacija, vietiniu telefonu) policijos areštinės viršininką (policijos areštinės (policijos komisariato) budėtoją). Gavęs signalą apie bandymą pabėgti, policijos areštinės viršininkas (policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) imasi visų būtinų priemonių pabėgimui užkardyti ir apie įvykį praneša teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkui.
142. Policijos areštinės viršininkas (policijos areštinės budėtojas), kontrolinės kamerų apžiūros metu konstatavęs pabėgimą, nustato pabėgusius asmenis ir apie tai nedelsdamas praneša teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato budėtojui, kuris apie įvykį informuoja teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininką ir pagal nustatytą tvarką organizuoja pabėgusių asmenų paiešką.
143. Iš policijos areštinės pabėgusių asmenų paieška organizuojama, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka.
144. Siekdamas užkirsti kelią pabėgimams ir kitiems įvykiams, policijos areštinės viršininkas (policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) turi žinoti policijos areštinėje laikomų asmenų pagrindines savybes, nuolat stebėti jų elgesį, nuolat palaikyti būtiną ryšį su ikiteisminį tyrimą atliekančiais pareigūnais. Ypatingas dėmesys skiriamas anksčiau teistiems, pabėgusiems nuo apsaugą vykdančių pareigūnų arba juos užpuolusiems asmenims.
145. Teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkas arba jo pavaduotojas, atsakingas už kriminalinės policijos padalinį privalo imtis priemonių nustatyti asmenis, rengiančius pabėgimą. Nustačius tokius faktus, imamasi priverstinio pobūdžio priemonių (asmenys perkeliami į kitas kameras, daromos asmens kratos, kamerų apžiūros, tikrinamos policijos areštinės patalpos, uždraudžiami pasivaikščiojimai ir pasimatymai). Jei yra tokių pranešimų, asmenis, laikomus policijos areštinėje, iš kamerų išveda sustiprinta apsauga. Apie rengimąsi pabėgti informuojamas teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkas, policijos areštinės viršininkas ir ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas. Su jais suderinus, asmuo gali būti perkeltas į kitą saugią vietą.
146. Policijos areštinėje dirbantys policijos pareigūnai privalo žinoti ir laikytis priešgaisrinės apsaugos taisyklių reikalavimų, mokėti naudotis priešgaisriniu inventoriumi.
147. Apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai ir kiti darbuotojai, pastebėję policijos areštinės patalpose arba jos teritorijoje gaisro židinį, nedelsdami apie tai turi pranešti policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojui, o kol atvyks pagalba, imtis priemonių gaisro židiniui likviduoti.
148. Policijos areštinės viršininkas (policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas) nedelsdamas organizuoja gaisro gesinimą, žmonių, dokumentų, daiktų gelbėjimą bei pirmosios medicinos pagalbos nukentėjusiems asmenims suteikimą ir specialiu ryšiu arba telefonu apie gaisrą praneša teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkui. Sustiprinamas leidimų į policijos areštinę režimas (įleidžiama tik papildomą policijos areštinės apsaugą užtikrinanti pamaina, gaisrininkai, medicinos darbuotojai ir operatyvinė tyrimo grupė).
149. Policijos areštinės viršininkas (policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojas), atsižvelgdamas į gaisro pobūdį ir intensyvumą, taip pat į besikeičiančią situaciją, sustiprina lauko ir vidaus policijos areštinės postus, esant būtinumui, perkelia policijos areštinėje laikomus asmenis į saugesnes kameras, į kitą artimiausią policijos areštinę ar tardymo izoliatorių, taip pat imasi priemonių apsaugoti jų daiktus, dokumentus.
150. Nukentėjusieji konvojuojami į medicinos įstaigas arba į gaisro vietą iškviečiama greitoji medicinos pagalba. Organizuojama nukentėjusiųjų apsauga.
151. Už policijos areštinės priešgaisrinę būklę yra atsakingas policijos areštinės viršininkas. Jis privalo asmeniškai pamainų tarnyboms surengti priešgaisrinės apsaugos instruktažą, nuolat tikrinti techninę apsaugos bei priešgaisrinės signalizacijos būklę.
152. Ekstremaliųjų situacijų metu, policijos areštinės ir joje uždarytų asmenų apsauga užtikrinama apsaugos budinčiajai pamainai veikiant analogiškai, kaip ir gaisro metu.
153. Policijos areštinės patalpose ir teritorijoje radus sprogstamųjų ar radioaktyviųjų medžiagų, policijos areštinėje laikomi asmenys pagal galimybę perkeliami į saugią vietą, o apie įvykį nedelsiant informuojamas teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkas (policijos komisariato budėtojas) ir toliau vykdomi jo nurodymai.
154. Kilus ypatingajai ar ekstremaliajai situacijai, teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkas privalo imtis policijos areštinės apsaugos sustiprinimo priemonių, kurios planuojamos ir įgyvendinamos kartu su viešosios, kriminalinės policijos, ikiteisminio tyrimo ir kitomis tarnybomis. Ypatingųjų ir ekstremaliųjų situacijų metu asmenys į policijos areštinę nepriimami ir nekonvojuojami, išskyrus atvejus, kai tai susiję su šių asmenų pervežimu į saugią vietą.
155. Apie policijos areštinėje kilusią ypatingąją ar ekstremaliąją situaciją nustatyta tvarka informuojamas Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir ikiteisminį tyrimą atliekantis pareigūnas.
156. Jei policijos areštinėje įvyksta ypatingoji situacija, kurią įtakoja netinkamas policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugos organizavimas, tuomet nustatyta tvarka teritorinėje policijos įstaigoje atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio išvados pateikiamos Policijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos.
157. Policijos areštinėje susidarius ypatingajai ar ekstremaliajai situacijai teritorinės policijos įstaigos viršininkas ar jo rašytiniu įsakymu įgaliotas policijos pareigūnas turi teisę sustabdyti:
157.1. asmenų, laikomų policijos areštinėje, laiškų išsiuntimą bei gautų laiškų, pašto siuntinių ir perduodamų daiktų ir smulkiųjų paketų su spauda, skirtų šiems asmenims, įteikimą;
XIV. SPECIALIŲJŲ IR PRIEVARTOS PRIEMONIŲ, SAUGANT POLICIJOS AREŠTINĖJE UŽDARYTUS ASMENIS, NAUDOJIMO TVARKA
158. Apsaugos budinčiojoje pamainoje dirbantys policijos pareigūnai šios instrukcijos bei kitų teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka gali panaudoti psichologinę ar fizinę prievartą, specialiąsias priemones ir šaunamąjį ginklą.
159. Psichologinė prievarta šioje instrukcijoje suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą naudoti fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą. Psichologinei prievartai prilyginamas šaunamojo ginklo demonstravimas ir įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichologinės prievartos priemones galima naudoti tik Policijos veiklos įstatyme nustatyta tvarka.
160. Fizinė prievarta šioje instrukcijoje suprantama kaip:
161. Policijos areštinės apsaugą užtikrinantis policijos pareigūnas turi teisę naudoti prievartos priemones tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinei pareigai įvykdyti, ir tik po to, kai įtikinimo priemonės buvo neveiksmingos arba negalimos. Prievartos priemonės rūšį ir jos naudojimo ribas policijos pareigūnas pasirenka pats, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias pažeidėjo savybes. Naudodamas prievartą policijos pareigūnas privalo stengtis išvengti sunkių padarinių žmonėms ir turtui. Panaudojęs prievartą, sukėlusią fizinių pasekmių, policijos pareigūnas privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad policijos areštinėje saugomam asmeniui nedelsiant būtų suteikta būtinoji medicinos pagalba.
162. Prieš naudodamas prievartą, policijos areštinės apsaugą užtikrinantis policijos pareigūnas privalo įspėti policijos areštinėje saugomą asmenį (-is) apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui (-ims) galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę policijos pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.
163. Policijos areštinės apsaugą užtikrinantis policijos pareigūnas, jei jis su savimi neturi specialiųjų priemonių ar šaunamojo ginklo, gali panaudoti bet kokias priemones, būtinas tarnybinei pareigai įvykdyti.
164. Apie policijos areštinės apsaugą užtikrinančio policijos pareigūno panaudotą prievartą, lėmusią asmens mirtį arba sužalojimą, nedelsiant informuojamas teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininkas ir apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras.
165. Policijos areštinės apsaugą užtikrinantis policijos pareigūnas turi teisę naudoti fizinę prievartą, specialiąsias priemones:
165.1. siekdamas apsaugoti save, kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei ar sveikatai arba išgelbėti policijos areštinėje laikomą ar kitą asmenį nuo sužalojimo, taip pat vaduojant įkaitus;
165.2. užtikrindamas policijos areštinės apsaugą užtikrinančio policijos pareigūno teisėto reikalavimo įvykdymą, kai policijos areštinėje laikomas asmuo vengia jį vykdyti;
165.3. kai kėsinamasi nuginkluoti policijos areštinės apsaugą užtikrinančius policijos pareigūnus, užvaldyti jų ryšio ar specialiąsias priemones bei policijos areštinės užpuolimo metu;
166. Draudžiama naudoti fizinę prievartą ir specialiąsias priemones prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalieji ar nepilnamečiai (jei jų amžius žinomas policijos pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių), išskyrus atvejus, kai jie priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę žmogaus gyvybei ar sveikatai.
167. Tarnybiniai šunys policijos areštinėje gali būti naudojami šiais atvejais:
167.3. tikrinant į policijos areštinės teritoriją atvykstančias ir iš jos išvykstančias transporto priemones;
169. Policijos areštinės apsaugą užtikrinantis policijos pareigūnas, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos, kaip išimtinę priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą.
170. Policijos areštinės apsaugą užtikrinantis policijos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą šiais atvejais:
170.1. gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei nusikalstamo kėsinimosi;
170.2. sulaikydamas nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai policijos areštinėje laikomas asmuo atsisako vykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kyla pavojus policijos areštinės apsaugą užtikrinančio policijos pareigūno ar kito žmogaus gyvybei ir kitaip jo neįmanoma nuginkluoti;
170.3. kai asmuo, laikomas policijos areštinėje, bando pabėgti iš policijos areštinės arba persekiojant bėgantį asmenį;
171. Draudžiama naudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, kai akivaizdu, kad jos nėščios, prieš asmenis, kai akivaizdu, kad jie neįgalieji, prieš nepilnamečius (jei jų amžius žinomas policijos pareigūnui arba išvaizda atitinka amžių), išskyrus atvejus, kai jie bando pabėgti iš policijos areštinės, priešinasi pavojingu žmogaus gyvybei būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę žmogaus gyvybei.
172. Panaudojęs šaunamąjį ginklą ir sužeidęs žmogų, policijos pareigūnas turi suteikti nukentėjusiajam pirmąją medicinos pagalbą, imtis priemonių iškviesti medicinos darbuotojus.
173. Policijos areštinės apsaugą užtikrinantis policijos pareigūnas, savarankiškai panaudojęs specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą, apie tai informuoja teritorinės policijos įstaigos ar policijos komisariato viršininką ir surašo tarnybinį pranešimą, kuriame nurodomas laikas, vieta, aplinkybės ir asmuo, prieš kurį specialiosios priemonės ar šaunamasis ginklas buvo naudojamas.