LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

N U T A R I M A S

DĖL VILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO STATUTO PATVIRTINIMO

 

2000 m. spalio 17 d. Nr. VIII-2075

Vilnius

 

Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į Vilniaus pedagoginio universiteto senato 2000 m. birželio 20 d. sprendimą, nutaria:

 

1 straipsnis.

Patvirtinti Vilniaus pedagoginio universiteto statutą (1 priedėlis).

 

2 straipsnis.

Patvirtinti Vilniaus pedagoginiam universitetui perduotų pastatų sąrašą (2 priedėlis).

 

3 straipsnis.

Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo 1992 m. liepos 2 d. nutarimą Nr. I-2714 „Dėl Vilniaus pedagoginio universiteto statuto“ (Žin., 1992, Nr. 24-695).

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SEIMO PIRMININKAS                                                                     VYTAUTAS LANDSBERGIS

 

 


 

Lietuvos Respublikos Seimo

2000 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. VIII-2075

1 priedėlis

 

VILNIAUS PEDAGOGINIO UNIVERSITETO

STATUTAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1935 m. Lietuvos Respublikos Prezidento A. Smetonos paskelbto Pedagoginių institutų įstatymo pagrindu Klaipėdoje buvo įkurtas Respublikos pedagoginis institutas. 1939 m. pavasarį, Vokietijai okupavus Klaipėdos kraštą, jis buvo perkeltas į Panevėžį, o rudenį, atgavus Vilnių, – į sostinę ir pavadintas Vilniaus pedagoginiu institutu. 1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba – Atkuriamasis Seimas suteikė Institutui universiteto statusą, patvirtino Universiteto statutą ir dabar jis vadinamas Vilniaus pedagoginiu universitetu.

 

PIRMASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO MISIJA IR PAGRINDINIAI TIKSLAI

 

1. Vilniaus pedagoginis universitetas (toliau – Universitetas) yra Lietuvos Respublikos valstybinė aukštoji mokykla, kurioje vyrauja universitetinės studijos, atliekami moksliniai tyrimai, vyksta magistrantūros bei doktorantūros studijos ir plėtojama meno bei sporto veikla.

2. Universitetas savo veikloje vadovaujasi Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje, Didžiosios Europos universitetų chartijoje, Vaiko teisių deklaracijoje bei kituose visuotinai pripažintuose tarptautiniuose dokumentuose išdėstytais principais, juos pripažįsta ir įgyvendina.

3. Pagrindiniai Universiteto tikslai yra:

3.1. rengti aukštos kvalifikacijos universitetinio išsilavinimo specialistus Lietuvos Respublikos mokymo ir auklėjimo įstaigoms bei kitoms institucijoms;

3.2. atlikti fundamentaliuosius ir taikomuosius mokslinius tyrimus;

3.3. rengti mokslininkus, stiprinti mokslo ir studijų poveikį Lietuvos mokslo, švietimo ir kultūros pažangai bei demokratinės, pilietinės visuomenės plėtotei;

3.4. sudaryti sąlygas studijuojantiesiems įgyti moksliniais tyrimais grindžiamą kultūros, mokslo ir naujausių technologijų lygį atitinkantį aukštąjį universitetinį išsilavinimą, kvalifikaciją ir mokslo laipsnį;

3.5. kelti švietimo darbuotojų pedagoginę ir mokslinę kvalifikaciją, sudaryti sąlygas persikvalifikuoti ir tęsti studijas;

3.6. rengti ir leisti mokslo darbus, vadovėlius, žinynus, mokomąsias knygas aukštosioms ir bendrojo lavinimo mokykloms bei kitoms švietimo įstaigoms, visuomenei;

3.7. ugdyti mokslui, švietimui ir kultūrai imlią visuomenę, sugebančią efektyviai naudotis mokslu ir konkuruoti aukšto lygio technologijų ir švietimo bei kultūros paslaugų srityje;

3.8. plėtoti šalies humanitarinės, informacinės ir technologinės kultūros ugdymui svarbius mokslinius tyrimus;

3.9. ugdyti jaunimą pilietiškumo ir atvirumo pasauliui dvasia.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO TEISINĖ PADĖTIS

 

4. Universitetas yra juridinis asmuo. Jo oficialus pavadinimas – Vilniaus pedagoginis universitetas; adresas – Studentų g. 39, LT–2004 Vilnius, Lietuvos Respublika.

5. Universitetas turi antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu, savarankišką balansą ir sąskaitų bankuose.

6. Universiteto steigėjas yra Seimas.

7. Universitetas turi autonomiją, apibrėžtą Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Mokslo ir studijų įstatyme, Aukštojo mokslo įstatyme bei Universiteto statute, grindžiamą savivaldos principu, akademine laisve bei pagarba žmogaus teisėms.

8. Universiteto dėstytojai, mokslo darbuotojai ir studentai turi žodžio, mokslinių tyrimų, meninės ir kūrybinės veiklos laisvę ir ja naudojasi nepažeisdami kitų asmenų teisių, nustatytų įstatymuose, kituose teisės aktuose bei Universiteto statute.

9. Keisti Universiteto teritorijos ribas ir Universiteto pastatų priklausomybę gali tik Vyriausybė, gavusi Universiteto senato sutikimą. Jei Universiteto senatas nesutinka, teritorijos ribas ar pastatų priklausomybę gali keisti tik Seimas. Universiteto teritorijoje valstybės ir savivaldybių institucijos ar įstaigos negali atlikti darbų (išskyrus neatidėliotinus avarinius darbus) arba plėtoti kitos veiklos negavusios rektoriaus ar jo įgalioto asmens leidimo.

10. Universitetas turi teisę:

10.1. nustatyti savo organizacinę ir valdymo struktūrą;

10.2. rinkti savivaldos institucijas, skirti narius į Universiteto tarybą;

10.3. pasirinkti mokslinių tyrimų, studijų, meninės veiklos formas, sritis ir kryptis;

10.4. teikti kvalifikacinius ir mokslo laipsnius bei pedagoginius vardus;

10.5. nustatyti studijų tvarką, sudaryti ir tvirtinti studijų krypties nuostatus atitinkančias programas;

10.6. teikti aukštąjį universitetinį ir neuniversitetinį išsilavinimą ir išduoti aukštojo mokslo diplomus;

10.7. leisti mokslo, studijų ir kitą literatūrą, organizuoti įvairias konferencijas, seminarus, mokomuosius bei švietėjiškus kursus;

10.8. nustatyti vidaus darbo tvarką, konkretų dėstytojų, mokslo ir kitų darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas bei darbo apmokėjimo sąlygas;

10.9. stoti į Lietuvos bei tarptautines edukacines bei kitas asociacijas, bendradarbiauti su Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis bei kitomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis;

10.10. sudaryti sutartis su Lietuvos bei užsienio juridiniais ir fiziniais asmenimis, dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimų programose ir projektuose;

10.11. valdyti Universiteto turtą, naudotis bei disponuoti juo įstatymų nustatyta tvarka;

10.12. naudotis kitomis juridinio asmens teisėmis, nustatytomis įstatymuose ir teisės aktuose.

11. Universitetas, jo fakultetai (institutai, centrai) turi autentiškus atributus, patvirtintus Senate.

 

II SKYRIUS

UNIVERSITETO VALDYMAS

 

TREČIASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO STRUKTŪRA

 

12. Universitetą sudaro fakultetai, institutai (mokslo arba studijų), centrai, bibliotekos, studijų, mokslo, finansų ir ūkio veiklos organizavimo skyriai bei kiti padaliniai. Vyriausybės nustatyta tvarka Universiteto padaliniams Senato teikimu gali būti suteiktos juridinio asmens teisės.

13. Fakultetuose (institutuose) yra katedros, mokslo centrai, laboratorijos ir kiti padaliniai.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO SAVIVALDOS IR VALDYMO INSTITUCIJOS

 

14. Universitete yra šios savivaldos ir valdymo institucijos:

14.1. Senatas;

14.2. rektorius;

14.3. studentų atstovybė.

15. Patariamoji rektoriaus institucija yra rektoratas.

16. Visuomeninės priežiūros ir globos institucija yra Universiteto taryba.

17. Universiteto savivalda grindžiama viešumo, demokratijos ir humanizmo principais. Visi rinkimai ir tvirtinimai (atšaukimai) į pareigas vyksta slaptu balsavimu, išskyrus šiame statute numatytus atskirus atvejus. Kiti nutarimai priimami slaptu ar atviru balsavimu paprasta balsų dauguma.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

SENATAS

 

18. Universiteto aukščiausioji akademinės savivaldos institucija yra Senatas, kuris sudaromas 5 metų laikotarpiui. Įsigalioję Senato nutarimai privalomi visiems Universiteto padaliniams, darbuotojams ir studentams. Senato nutarimai teisėti, jei posėdyje ir balsavime dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 narių.

19. Senato narių skaičių (ne daugiau kaip 40 narių) nustato Senatas, derindamas su Universiteto taryba. Ne mažiau kaip pusė Senato turi būti profesoriaus pareigas einantys dėstytojai. Rektorius yra Senato narys pagal pareigas. Nustatant Senato narių skaičių, taikomas pariteto principas – po lygiai iš kiekvieno fakulteto arba jam prilyginto padalinio.

20. Senato nariais gali būti Universiteto ir kitų mokslo, studijų institucijų mokslininkai ir Universiteto studentai. Studentų turi būti ne mažiau kaip 10 procentų Senato narių. Juos į Senatą deleguoja Universiteto studentų atstovybė.

21. Senato nariai renkami fakultetų (jiems prilygintų padalinių) visuotiniuose darbuotojų, turinčių mokslo laipsnius ir (ar) pedagoginius vardus, susirinkimuose. Senato nariai kiekvienais metais už savo veiklą atsiskaito juos rinkusių darbuotojų visuotiniuose susirinkimuose.

22. Senatas renka Senato pirmininką ir jo pavaduotoją. Rektorius negali būti Senato pirmininku. Senato rinkimų, darbo tvarką reglamentuoja Universiteto statutas bei Senato rinkimų ir veiklos nuostatai. Senatas sudaro nuolatines ir laikinąsias komisijas, išklauso ir tvirtina jų ataskaitas. Senato posėdžius (ne rečiau kaip 2 kartus per semestrą) kviečia pirmininkas.

23. Pagrindinės Senato funkcijos:

23.1. priimti ir teikti Seimui tvirtinti Universiteto statutą, jo pakeitimus bei papildymus;

23.2. rinkti (atšaukti) rektorių pagal Universiteto rektoriaus rinkimų nuostatus;

23.3. skirti (atšaukti) atstovus į Universiteto tarybą;

23.4. rektoriaus teikimu tvirtinti (atšaukti) Universiteto prorektorius, fakultetų dekanus, institutų direktorius, katedrų vedėjus, kitų šiame statute numatytų padalinių vadovus;

23.5. nustatyti dėstytojų ir mokslo darbuotojų atestavimo ir konkursų pareigoms eiti organizavimo tvarką;

23.6. Vyriausybės nustatyta tvarka teikti pedagoginius profesoriaus ir docento vardus, Universiteto garbės profesoriaus, garbės daktaro, mecenato, profesoriaus emerito vardus;

23.7. svarstyti ir tvirtinti studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas, atsižvelgiant į Universiteto tarybos siūlymus, aprobuoti struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti;

23.8. kontroliuoti studijų ir mokslininkų rengimo kokybę;

23.9. tvirtinti Universiteto specialybių sąrašą ir numatyti studentų priėmimo kontingentą, nustatyti studijuojančiųjų savo lėšomis studijų mokesčio dydį bei mokėjimo tvarką;

23.10. teikti pasiūlymus Vyriausybei dėl lėšų paskirstymo Universiteto plėtojamoms mokslo sritims;

23.11. svarstyti Universiteto plėtros perspektyvinių planų, taip pat sutarties su Švietimo ir mokslo ministerija (toliau - Ministerija) projektus (sutarties papildymo ar patikslinimo projektus) ir, gavus Universiteto tarybos išvadas, juos tvirtinti bei teikti Ministerijai kartu su Universiteto tarybos išvadomis;

23.12. steigti arba Vyriausybės nustatyta tvarka siūlyti steigti mokslo, studijų arba mokymo padalinius bei kitas institucijas;

23.13. tvirtinti ir tikslinti metines Universiteto pajamų ir išlaidų sąmatas ir kontroliuoti jų vykdymą;

23.14. svarstyti metines rektoriaus ataskaitas, metines Universiteto pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitas ir, gavus Universiteto tarybos išvadą, jas tvirtinti;

23.15. tvirtinti Universiteto bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos ir užsienio aukštosiomis mokyklomis, mokslo ir kitomis institucijomis;

23.16. tvirtinti Universiteto vidaus tvarkos taisykles, akademinių, mokslo, finansinių ir ūkinių reikalų tvarkymą reglamentuojančius dokumentus;

23.17. prireikus šaukti Universiteto akademinės bendruomenės susirinkimus svarbiems Universiteto veiklos klausimams spręsti;

23.18. apie savo sprendimus informuoti Universiteto akademinę bendruomenę ir kartą per metus už savo veiklą jai atsiskaityti visuotiniame Universiteto susirinkime.

24. Laikoma, kad pedagoginis profesoriaus ar docento vardas, taip pat Universiteto garbės daktaro, garbės profesoriaus ir mecenato, profesoriaus emerito vardas suteiktas, taip pat Universiteto prorektorių, fakultetų dekanų, institutų direktorių, katedrų vedėjų, kitų Statute numatytų padalinių vadovai patvirtinti, jei už nutarimą slaptai balsuodami pasisako ne mažiau kaip pusė visų Senato narių. Senato nepasitikėjimas rektoriumi pareiškiamas, rektoriaus nutarimai arba įsakymai sustabdomi, suteikti vardai, paskirti atstovai ar vadovai atšaukiami ne mažiau kaip 2/3 visų Senato narių balsų dauguma.

25. Senato nutarimus skelbia Senato pirmininkas. Jei rektorius neįteisina Senato nutarimo įsakymu, Senatas privalo per mėnesį nutarimą apsvarstyti pakartotinai. Pakartotinai priimtas Senato nutarimas yra privalomas.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO TARYBA

 

26. Universiteto taryba sudaroma 4 metų kadencijai iš 15 narių.

27. Taryba tokia tvarka:

27.1. Senatas skiria 1/3 narių iš Universiteto dėstytojų, mokslininkų ir studentų (turi būti bent vienas studentas, išrinktas studentų atstovybės); tarybos nariais gali būti Senato nariai;

27.2. švietimo ir mokslo ministras (toliau - ministras) skiria 1/3 narių iš ne Universiteto darbuotojų; jais gali būti mokslo, kultūros, meno ar sporto veikėjai, ūkio, valstybės arba savivaldybių institucijų ar įstaigų darbuotojai;

27.3. Universiteto rektorius ir ministras bendru susitarimu skiria 1/3 narių.

28. Tarybos sudėtis skelbiama ministro įsakymu. Rektorius siūlo ministrui tarybos pirmininką. Tarybos pirmininku negali būti Universiteto darbuotojas.

29. Tarybos nariais negali būti Seimo ir Vyriausybės nariai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.

30. Taryba rengia ir tvirtina savo veiklos nuostatus. Tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip 2/3 tarybos narių. Posėdžius (ne rečiau kaip 2 per pusmetį) kviečia tarybos pirmininkas.

31. Jeigu tarybos narys netinkamai vykdo tarybos jam nustatytas pareigas, tarybos pirmininkas turi teisę kreiptis į ministrą, Senatą ar rektorių su prašymu atšaukti paskirtą (išrinktą) tarybos narį. Rektorius, gavęs Senato pritarimą, turi teisę pateikti ministrui prašymą pakeisti tarybos pirmininką.

32. Jeigu Senatas nepritaria tarybos išvadoms ir siūlymams, tolesni sprendimai priimami Aukštojo mokslo įstatymo nustatyta tvarka.

33. Taryba veiklos nuostatuose nustatyta tvarka kasmet informuoja Senatą, akademinę bendruomenę ir visuomenę apie savo veiklą bei teikia savo ataskaitas ministrui.

34. Pagrindinės tarybos funkcijos:

34.1. rengti išvadas dėl Universiteto plėtros perspektyvinių planų bei sutarčių su Ministerija projektų;

34.2. teikti siūlymus dėl studijų, mokslinių tyrimų ir jų plėtros programų, taip pat dėl struktūros pakeitimų, reikalingų toms programoms įgyvendinti;

34.3. rūpintis paramos teikimu Universitetui;

34.4. įstatymų ir Statuto numatytais atvejais nutrūkus Senato arba rektoriaus įgaliojimams arba likus 2 mėnesiams iki jų įgaliojimų pabaigos skelbti Senato ir (ar) rektoriaus rinkimus;

34.5. svarstyti ir parengti išvadas dėl metinių rektoriaus ataskaitų, metinių Universiteto pajamų ir išlaidų sąmatų bei jų įvykdymo ataskaitų;

34.6. vertinti, kaip Universitetas vykdo savo uždavinius ir kaip prisideda prie valstybės ekonominės, socialinės ir kultūrinės plėtros;

34.7. vertinti, kaip naudojamas Universiteto turtas, jam skirtos valstybės ir kitos gautos lėšos; siūlyti Ministerijai inicijuoti Universiteto ūkinės veiklos auditą;

34.8. viešai skelbti visuomenei Universiteto veiklos vertinimo rezultatus.

35. Taryba turi teisę gauti iš Universiteto ir Ministerijos informaciją, reikalingą tarybos veiklai.

36. Tarybos nariai turi teisę dalyvauti visuose Universiteto savivaldos ir valdymo institucijų posėdžiuose.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

REKTORIUS

 

37. Universiteto rektorius vadovauja Universitetui, veikia Universiteto vardu ir jam atstovauja.

38. Rektorių ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai ir ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu Rektoriaus rinkimų nuostatuose numatyta tvarka renka Senatas. Konkurse rektoriaus pareigoms eiti gali dalyvauti tik profesoriai.

39. Rektoriaus pirmalaikio įgaliojimų nutrūkimo atveju (jie numatyti Rektoriaus rinkimų nuostatuose) iki naujo rektoriaus išrinkimo Senatas jo pareigas eiti paskiria vieną iš Senato narių.

40. Universiteto rektorius:

40.1. atsako už tai, kad Universiteto veikla atitiktų įstatymus, Statutą bei kitus teisės aktus;

40.2. leidžia įsakymus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi;

40.3. teikia Senatui tvirtinti (atšaukti) prorektorius, fakultetų dekanus, institutų direktorius, katedrų vedėjus, kitų Statute numatytų padalinių vadovus;

40.4. priima ir atleidžia darbuotojus, skelbia konkursus pareigoms eiti, skiria išrinktus asmenis į šias pareigas bei atleidžia iš jų;

40.5. dekano teikimu priima ir šalina studentus;

40.6. skatina darbuotojus ir studentus bei skiria jiems drausmines nuobaudas ir apie tai viešai paskelbia;

40.7. atsako už Universiteto finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;

40.8. rūpinasi teikiamo aukštojo išsilavinimo, mokslinių tyrimų, kultūrinės, meninės ir sportinės veiklos lygiu;

40.9. derina Universiteto ir Ministerijos sutarčių projektus bei Universiteto tarybos sudėtį;

40.10. viešai skelbia ir teikia Senatui ir Ministerijai metines Universiteto veiklos ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų įvykdymo ataskaitą;

40.11. siūlo Senatui svarstytinus klausimus;

40.12. kviečia rektorato posėdžius;

40.13. atlieka kitas įstatymų, Statuto ir kitų teisės aktų priskirtas funkcijas;

40.14. dalį savo funkcijų Senatui pritarus gali perduoti prorektoriams; rektorių, jam nesant, pavaduoja rektoriaus įsakymu paskirtas prorektorius.

41. Universiteto prorektoriai:

41.1. vadovauja jiems Senato pavestoms sritims;

41.2. veikia pagal rektoriaus įgaliojimus;

41.3. atsistatydinus rektoriui, atsistatydina ir prorektoriai.

42. Pasibaigus kadencijai, rektoriui ir prorektoriams garantuojama teisė eiti Universitete pareigas, atitinkančias jų mokslinę ir pedagoginę kvalifikaciją.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

REKTORATAS

 

43. Rektoratą sudaro rektorius, prorektoriai, ūkio direktorius, vyriausiasis buhalteris, fakultetų dekanai, institutų direktoriai, studentų atstovybės išrinktas atstovas.

44. Rektoratas:

44.1. analizuoja ir svarsto parengtus projektus, derina fakultetų ir kitų Universiteto padalinių darbą bei koordinuoja ryšius su Lietuvos ir užsienio aukštosiomis mokyklomis, mokslo, mokymo ir gamybos įstaigomis, teikia pasiūlymus rektoriui, padeda įgyvendinti Senato nutarimus;

44.2. rengia Universiteto patalpų skyrimo ir pertvarkymo projektus;

44.3. koordinuoja keitimąsi pedagoginiais ir mokslo darbuotojais, doktorantais bei studentais;

44.4. svarsto įvairių Universiteto padalinių nuostatus, parengtus pajamų ir išlaidų sąmatų projektus, bendrą Universiteto sąmatos projektą, atlieka šių dokumentų ekspertizę ir teikia išvadas rektoriui.

45. Rektorato veiklą reglamentuoja rektorato nuostatai.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

FAKULTETO TARYBA

 

46. Fakulteto taryba yra fakulteto savivaldos institucija, renkama 5 metams. Jos veiklą reglamentuoja fakulteto tarybos veiklos nuostatai.

47. Tarybos narių skaičių nustato ir narius renka fakulteto darbuotojų, turinčių mokslo laipsnius ir (ar) pedagoginius vardus, susirinkimas. Taryboje turi būti bent vienas studentų atstovas, išrinktas fakulteto studentų atstovybės.

48. Taryba renka savo pirmininką. Dekanas ir tarybos pirmininkas negali būti tas pats asmuo.

49. Fakulteto taryba:

49.1. vadovaudamasi savo veiklos nuostatais, renka fakulteto dekaną, katedrų vedėjus, mokslinių laboratorijų (centrų) vadovus ir siūlo Rektoriui teikti juos tvirtinti (arba atšaukti);

49.2. nustato prodekanų skaičių ir jų darbo sritis;

49.3. tvirtina dekano teikiamus fakulteto prodekanus;

49.4. dekanui pasiūlius arba tarybos iniciatyva atšaukia prodekanus;

49.5. svarsto katedrų sudarytas fakulteto studijų programas ir siūlo jas Senatui tvirtinti;

49.6. numato fakulteto specialybes bei studentų priėmimo kontingentą ir siūlo jį Senatui;

49.7. svarsto ir teikia Senatui tvirtinti fakulteto mokslinių tyrimų ir jų plėtros programas bei struktūrinius pakeitimus, reikalingus toms programoms įgyvendinti;

49.8. viešo konkurso būdu renka katedrų ir mokslinių laboratorijų dėstytojus ir mokslo darbuotojus;

49.9. tvirtina fakulteto vidaus tvarkos taisykles;

49.10. svarsto ir tvirtina fakulteto pajamų ir išlaidų sąmatos projektus;

49.11. siūlo rektoriui steigti, pertvarkyti ar likviduoti fakulteto katedras, laboratorijas ir kitus padalinius;

49.12. svarsto kitus dekano, katedrų vedėjų, fakulteto padalinių vadovų pateiktus klausimus;

49.13. siūlo Senatui sudaryti bendradarbiavimo sutartis su mokymo, studijų, mokslo ir kitomis institucijomis;

49.14. kartą per metus atsiskaito fakulteto akademinei bendruomenei visuotiniame susirinkime;

49.15. gali siūlyti rektoriui sustabdyti dekano įsakymus.

50. Tarybos posėdžius (ne rečiau kaip 2 kartus per semestrą) šaukia tarybos pirmininkas.

51. Nepasitikėjimo dekanu pareiškimą bei pasiūlymus dėl dekano, prodekano ar fakulteto padalinių vadovų nutarimų sustabdymo taryba priima ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių balsų dauguma.

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

FAKULTETO DEKANAS

 

52. Dekanas vadovauja fakultetui, veikia fakulteto vardu ir atsako už fakulteto veiklą.

53. Dekanas renkamas 5 metams, bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės fakulteto tarybos veiklos nuostatuose numatyta tvarka.

54. Fakulteto dekanas:

54.1. teikia fakulteto tarybai tvirtinti (atšaukti) prodekanus;

54.2. siūlo rektoriui priimti arba atleisti nerenkamus fakulteto darbuotojus;

54.3. leidžia įsakymus ir priima sprendimus fakulteto vidaus veiklos klausimais;

54.4. teikia rektoriui priimamų ir šalinamų studentų sąrašus;

54.5. siūlo rektoriui skatinti darbuotojus ir studentus arba skirti jiems drausmines nuobaudas;

54.6. atsako už fakulteto finansinę veiklą, tinkamą turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo;

54.7. viešai skelbia ir teikia tarybai metines fakulteto veiklos ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas bei jų vykdymo ataskaitas;

54.8. administruoja studijas fakultete;

54.9. siūlo fakulteto tarybai svarstytinus klausimus;

54.10. dalį savo funkcijų gali perduoti prodekanui (prodekanams).

55. Fakulteto prodekanai:

55.1. vadovauja dekano jiems pavestoms sritims;

55.2. atsistatydina, atsistatydinus dekanui.

 

VIENUOLIKTASIS SKIRSNIS

DEKANATAS

 

56. Dekanatas yra dekano vadovaujama kolegiali patariamoji institucija. Dekanatą sudaro: dekanas, prodekanai, fakulteto katedrų bei padalinių vadovai, studentų atstovybės įgaliotas asmuo.

57. Dekanatas:

57.1. analizuoja ir svarsto fakulteto studijų, mokslo ir kitais klausimais parengtus projektus, koordinuoja fakulteto padalinių darbą, teikia siūlymus fakulteto tarybai, padeda įgyvendinti Senato ir fakulteto tarybos nutarimus;

57.2. vykdo fakulteto studijų programų savianalizę, organizuoja studijų programų ir studijų proceso auditą;

57.3. rengia fakulteto pajamų ir išlaidų sąmatų projektus.

58. Dekanato veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti dekanato nuostatai.

 

DVYLIKTASIS SKIRSNIS

KATEDRA

 

59. Katedra yra pagrindinė studijų bei mokslinės veiklos institucija, kurios veiklą reglamentuoja Senato patvirtinti katedros veiklos nuostatai.

60. Katedrai vadovauja vedėjas, kuris organizuoja ir koordinuoja katedros darbuotojų akademinę ir mokslinę veiklą, veikia katedros vardu, jai atstovauja, atsako už katedrai priskirtų materialinių išteklių tikslingą panaudojimą ir kasmet atsiskaito katedroje ir fakulteto taryboje už katedros veiklą.

61. Vedėjas renkamas fakulteto taryboje 5 metams, bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės fakulteto tarybos veiklos nuostatuose nustatyta tvarka. Visuotinis katedros darbuotojų susirinkimas (2/3 visų mokslo laipsnius ir (ar) pedagoginius vardus turinčių katedros darbuotojų sprendimu) gali reikalauti išklausyti katedros vedėjo ataskaitą ir siūlyti fakulteto tarybai svarstyti katedros vedėjo kompetencijos klausimą.

62. Katedros pagrindinės funkcijos:

62.1. organizuoti dalykų studijas ir akademinį darbą;

62.2. padėti katedros darbuotojams atlikti mokslinius tyrimus ir kitą mokslinį darbą;

62.3. rengti ir siūlyti fakulteto tarybai aprobuoti dalykų studijų programas, siūlomų specialybių planus, studijų grafikus;

62.4. kaupti mokslo ir studijų reikmėms įrangą ir ją tikslingai naudoti, planuoti jos įsigijimą, rengti didaktinę ir kitą studijoms pritaikytą medžiagą, nuolat ją atnaujinti;

62.5. siūlyti kandidatus profesoriaus bei docento vardui, kandidatus į katedros vedėjus;

62.6. siūlyti fakulteto tarybai rinkti arba atleisti dėstytojus ir mokslo darbuotojus.

 

TRYLIKTASIS SKIRSNIS

STUDENTŲ ATSTOVYBĖ

 

63. Universiteto studentų interesams atstovauja studentų atstovybė (toliau - atstovybė), turinti juridinio asmens teises.

64. Atstovybę sudaro konferencijoje vienerių metų kadencijai išrinkti studentai. Konferencija yra teisėta, jei joje dalyvavo daugiau kaip pusė visų konferencijos delegatų. Konferencijos delegatai renkami visuotiniuose fakultetų studentų susirinkimuose atstovybės įstatuose numatyta tvarka.

65. Atstovybė veikia pagal studentų konferencijos patvirtintus įstatus, kuriuos registruoja rektorius.

66. Atstovybės veikla grindžiama viešumo ir demokratiškumo principais.

67. Atstovybė, vadovaudamasi įstatais:

67.1. atstovauja Universiteto studentams, gina jų teises ir interesus;

67.2. dalyvauja valdant studentų bendrabučius ir skirstant gyvenamąsias vietas pagal Senato patvirtintas bendrabučių vidaus tvarkos taisykles;

67.3. dalyvauja skirstant stipendijas, paskolas, pašalpas Senato nustatyta tvarka;

67.4. atstovauja studentų interesams sprendžiant Universiteto studentų socialinius ir akademinius klausimus;

67.5. išduoda studentų pažymėjimus, jų dublikatus, pratęsia jų galiojimą;

67.6. organizuoja kultūrinius, mokslinius ir sporto renginius, talkas, studentų ir dėstytojų susitikimus, diskusijas, seminarus, konferencijas, apklausas studentus dominančiais klausimais;

67.7. kasmet atsiskaito už savo veiklą studentų konferencijai.

68. Atstovybė turi teisę gauti informaciją ir paaiškinimus iš Universiteto, jo padalinių ir savivaldos institucijų studentams aktualiais klausimais.

69. Atstovybė turi teisę išreikšti nuomonę visais studentams rūpimais klausimais ir siūlyti dar kartą svarstyti Senato, rektoriaus, dekano priimtus sprendimus. Priimant sprendimus iš naujo, pagal galimybes turi būti atsižvelgta į atstovybės pastabas ir pasiūlymus.

70. Studentų atstovai dalyvauja Universiteto savivaldos institucijose (Senate, rektorate, Universiteto ir fakultetų tarybose, dekanatuose) su sprendžiamojo balso teise.

71. Universitetas remia atstovybę, skiria Universiteto sąmatoje numatytų lėšų jos veiklai finansuoti.

 

KETURIOLIKTASIS SKIRSNIS

KITI UNIVERSITETO PADALINIAI

 

72. Biblioteka, centrai, studijų, mokslo, finansų ir ūkio organizavimo skyriai bei kiti padaliniai savo veikloje vadovaujasi Senato patvirtintais atitinkamų padalinių nuostatais ir Universiteto vidaus tvarkos taisyklėmis.

 

III SKYRIUS

UNIVERSITETO PERSONALAS

 

PENKIOLIKTASIS SKIRSNIS

PERSONALAS

 

73. Universiteto personalą sudaro dėstytojai, mokslo darbuotojai, administracijos ir kiti tarnautojai.

74. Universiteto darbuotojai privalo:

74.1. laikytis įstatymų, teisės aktų, šio statuto;

74.2. vadovautis etikos ir moralės normomis;

74.3. sąžiningai atlikti pareigas visuomenei ir Universiteto bendruomenei, tausoti Universiteto turtą, taupiai naudoti materialinius ir energetinius išteklius;

74.4. visur ir visada saugoti Universiteto darbuotojo garbę ir orumą;

74.5. laikytis Universiteto vidaus tvarkos taisyklių ir darbo drausmės;

74.6. nuolat kelti savo profesinę kvalifikaciją.

75. Universiteto darbuotojai turi teisę:

75.1. jungtis į kūrybines grupes;

75.2. dalyvauti sprendžiant ar nagrinėjant bet kurį su savo kompetencija, pareigomis ar darbu susijusį klausimą;

75.3. kreiptis į padalinio vadovą, fakulteto tarybą, ginčų nagrinėjimo komisiją, rektorių arba Senatą, jei mano, kad pažeidžiamos jo teisės ar teisėti reikalavimai.

76. Universiteto dėstytojai ir mokslo darbuotojai yra statutiniai valstybės tarnautojai, kurių darbo sąlygos, socialinės garantijos, pareigybių reikalavimai, konkursų pareigoms eiti organizavimas, atestavimo tvarka nustatomi vadovaujantis Aukštojo mokslo įstatymu ir kitais teisės aktais.

77. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti mokslo ir studijų institucijose iš viso ne daugiau kaip 1,5 etato.

78. Asmuo, norintis dirbti Universitete, kaip nepagrindinėje darbovietėje, kartu su prašymu priimti dirbti dėstytoju ar mokslo darbuotoju privalo nurodyti savo pareigas (dirbamą darbą) pagrindinėje ir visose nepagrindinėse darbovietėse.

79. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai turi teisę:

79.1. rinkti arba būti renkami į Senatą, Universiteto, mokslo instituto ar fakulteto tarybą, dalyvauti konkursuose pareigoms eiti pagal Aukštojo mokslo įstatymą ir šių institucijų rinkimų nuostatus;

79.2. dalyvauti rengiant, svarstant ir vertinant studijų programas, jų realizavimo kokybę;

79.3. savo profesinėje veikloje nemokamai naudotis Universiteto biblioteka, studijoms ir mokslui skirtomis patalpomis bei įranga.

 

ŠEŠIOLIKTASIS SKIRSNIS

DĖSTYTOJAI

 

80. Universiteto dėstytojų pareigybės yra: profesorius, docentas, lektorius ir asistentas.

81. Dėstytojai, turintys mokslo laipsnį, be pedagoginio darbo, taip pat turi dalyvauti moksliniuose tyrimuose ir (ar) taikomojoje mokslinėje veikloje, taip pat metodinėje veikloje; meno studijų dėstytojai – mokslinėje ir (ar) profesionalioje meninėje, taip pat metodinėje veikloje.

 

SEPTYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

MOKSLO DARBUOTOJAI

 

82. Universitetas savo funkcijoms vykdyti turi mokslo darbuotojų, kurių pareigos numatytos Aukštojo mokslo įstatyme.

83. Mokslo darbuotojai privalo dėstyti studijose Senato nustatyta tvarka.

 

AŠTUONIOLIKTASIS SKIRSNIS

ADMINISTRACIJOS IR KITI TARNAUTOJAI

 

84. Universitetas turi administraciją, kuri būtina Universiteto ir jo padalinių administracinėms funkcijoms atlikti, taip pat tarnautojų, reikalingų akademinės bei ūkinės veiklos uždaviniams įgyvendinti.

85. Administraciją sudaro Universiteto ir jo padalinių vadovai bei vadovų pavaduotojai.

86. Kitų (ne administracijos) Universiteto tarnautojų skaičių, jų pareigas ir funkcijas nustato Senatas.

 

DEVYNIOLIKTASIS SKIRSNIS

SKYRIMO Į PAREIGAS TVARKA

 

87. Į Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų pagrindines pareigas asmenys skiriami viešo konkurso būdu ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai.

88. Prieš 2 mėnesius iki Universiteto dėstytojo ar mokslo darbuotojo kadencijos pabaigos skelbiamas viešas konkursas šioms pareigoms. Jame gali dalyvauti ir šias pareigas einantis asmuo.

89. Rektorius ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui nepagrindinėms pareigoms gali be konkurso priimti dėstytoją dirbti pedagoginį darbą pagal terminuotą darbo sutartį. Tokiems dėstytojams taikomi Aukštojo mokslo įstatyme atitinkamoms pareigoms numatyti reikalavimai.

90. Jeigu profesorius laimi konkursą trečiai kadencijai, jis įgyja teisę toliau be konkurso eiti šias pareigas Universitete, kol jam sueis 65 metai.

91. Vyresni kaip 65 metų dėstytojai ir mokslo darbuotojai gali dirbti universitete, jei Senatas pritaria, kad su jais būtų sudaryta terminuota darbo sutartis ne ilgesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Tokia sutartis Senato sprendimu gali būti sudaroma pakartotinai.

92. Į Universiteto, taip pat jo padalinių vadovų ar jų pavaduotojų pareigas gali būti renkami (skiriami) ne vyresni kaip 65 metų asmenys. Visi kiti nerenkami Universiteto tarnautojai priimami į darbą ir atleidžiami rektoriaus įsakymu įstatymų nustatyta tvarka.

93. Senato sprendimu gali būti rengiama neeilinė dėstytojų ar mokslo darbuotojų atestacija. Neatestuoti dėstytojai ar mokslo darbuotojai atleidžiami iš pareigų įstatymų nustatyta tvarka.

94. Išėjusiems į pensiją dėstytojams ir mokslo darbuotojams gali būti sudaromos sąlygos dirbti mokslinį ir pedagoginį darbą naudojantis Universiteto baze, dalyvauti savivaldos institucijų veikloje.

 

DVIDEŠIMTASIS SKIRSNIS

GINČŲ NAGRINĖJIMO KOMISIJA

 

95. Universitete rektoriaus įsakymu sudaromos studijų ginčų (darbuotojų ir studentų) ir darbo ginčų (administracijos ir darbuotojų) nagrinėjimo komisijos iš ne mažiau kaip trijų narių kiekvienoje. Studijų ginčų komisijoje privalo būti po lygiai administracijos ir studentų atstovybės deleguotų atstovų.

96. Komisijos ginčus nagrinėja tada, kai darbuotojas ar studentas yra nepatenkintas gautu administracijos atsakymu arba į rašytinį pareiškimą per 30 dienų negavo atsakymo raštu.

97. Ginčų nagrinėjimo komisijos teikia siūlymus administracijai. Jei administracija per 10 dienų siūlymo neįvykdo (nevykdo), ginčų nagrinėjimo komisijos kreipiasi į Senatą.

 

DVIDEŠIMT PIRMASIS SKIRSNIS

PROFESORIAI EMERITAI

 

98. Vyresniems kaip 65 metų profesoriams, aktyviai dirbusiems mokslinį ir pedagoginį darbą Universitete, už ypatingus nuopelnus mokslui ar menui Senatas gali suteikti profesoriaus emerito vardą. Profesoriui emeritui sudaromos sąlygos dalyvauti Universiteto mokslinėje ir kitoje veikloje, taip pat gali būti suteikiamos Universiteto sutartyje su Ministerija numatytos papildomos socialinės garantijos.

 

DVIDEŠIMT ANTRASIS SKIRSNIS

KVIESTINIAI DĖSTYTOJAI IR MOKSLO DARBUOTOJAI

 

99. Universitetas turi teisę ne ilgesniam kaip 2 metų laikotarpiui pakviesti dėstytojų bei mokslo darbuotojų iš kitų valstybių dirbti pagal terminuotą darbo sutartį pedagoginį ir (ar) mokslinį darbą.

100. Kviestiniams dėstytojams ar mokslininkams netaikoma Aukštojo mokslo įstatyme numatyta skyrimo į pareigas tvarka. Sprendimus šiuo klausimu katedrų teikimu priima rektorius.

 

IV SKYRIUS

MOKSLINĖ IR MENINĖ UNIVERSITETO VEIKLA

 

DVIDEŠIMT TREČIASIS SKIRSNIS

MOKSLINĖ VEIKLA

 

101. Universitete atliekami fundamentalieji ir taikomieji mokslo tyrimai. Universiteto mokslininkai dalyvauja rengiant švietimo programų projektus, pagal užsakymus atlieka jų mokslinę ekspertizę, taip pat dalyvauja juos įgyvendinant.

102. Universitetas ir jo padaliniai turi teisę atlikti mokslinius tyrimus ir verstis taikomąja moksline veikla pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių tyrimų programose.

103. Fundamentalieji ir taikomieji moksliniai tyrimai, taikomoji mokslinė veikla Universitete turi suteikti studentams ir doktorantams mokslinių tyrimų metodologijos įgūdžių, kelti Universiteto dėstytojų ir mokslo darbuotojų profesinę kvalifikaciją, sudaryti sąlygas dėstomus dalykus nuolat papildyti naujausiomis mokslo ir praktinėmis žiniomis.

104. Mokslo darbai ir mokslinės bei profesinės kvalifikacijos tobulinimas Universitete organizuojami vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymu, Aukštojo mokslo įstatymu. Mokslo veikla plėtojama katedrose, laboratorijose, kituose mokslo padaliniuose. Didesni, ilgalaikiai, tarptautinio lygio fundamentalieji ar taikomieji tyrimai gali būti atliekami Universiteto mokslo institutuose.

105. Mokslinė veikla vyksta katedrose ir mokslo padaliniuose pagal jų parengtus ir Senato patvirtintus 5 metų strateginius ir 1 metų darbo planus. Juos tvirtindamas Senatas atsižvelgia į valstybės reikmes, tyrimų svarbą valstybės švietimui, kultūrai ir ūkiui, į tarptautinio mokslinio bendradarbiavimo programas, į mokslo darbuotojų kvalifikaciją bei Universiteto turimus finansinius išteklius.

106. Universiteto tyrimų kryptys bei terminai nurodomi sutartyse su Ministerija.

107. Universitetas turi leidybos teises: leidžia mokslo darbų rinkinius, mokslo, metodinę, mokymo ir kitokią literatūrą.

108. Universitetas rengia mokslines konferencijas, seminarus ir kitus mokslinius bei mokslinius metodinius renginius.

109. Dėstytojai ir mokslo darbuotojai turi teisę naudotis mokslinei veiklai reikalinga Universiteto įranga bei Universiteto leidyklos paslaugomis.

110. Fakultetų tarybų siūlymu Senatas, vadovaudamasis įstatymais ir kitais teisės aktais, sudaro mokslo laipsnių teikimo institucijas. Šių institucijų nariais gali būti Universiteto, kitų Lietuvos ir užsienio mokslo institucijų darbuotojai.

 

DVIDEŠIMT KETVIRTASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO MOKSLO INSTITUTAS

 

111. Universiteto mokslo institutas (toliau - institutas):

111.1. yra juridinis asmuo. Pagal sutartis su Universitetu institutas suteikia mokslinę bazę Universiteto studentų studijoms ir mokslininkams rengti doktorantūroje bei dėstytojų mokslinei kvalifikacijai kelti;

111.2. rengia perspektyvinį 5 metų veiklos planą, kuris Senatui ir Universiteto tarybai pritarus įtraukiamas į Universiteto plėtros perspektyvinį planą.

112. Institutą bendru Ministerijos bei Universiteto teikimu, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos ir suinteresuotų valstybės bei mokslo ir studijų institucijų išvadas ir rekomendacijas, steigia, reorganizuoja ir likviduoja Vyriausybė.

113. Instituto statutą, parengtą remiantis Vyriausybės patvirtintais Universiteto mokslo instituto nuostatais, ir instituto pagrindines mokslinės veiklos kryptis bendru Senato ir instituto tarybos teikimu tvirtina Vyriausybė, atsižvelgusi į Lietuvos mokslo tarybos išvadas.

114. Du trečdalius instituto tarybos narių sudaro instituto mokslininkų išrinkti nariai, vieną trečdalį – Senato paskirti nariai.

115. Instituto direktorių iš mokslininkų ne ilgesnei kaip 5 metų kadencijai, bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės viešo konkurso būdu slaptu balsavimu renka instituto taryba. Išrinktą instituto direktorių, Senatui pritarus, tvirtina rektorius. Instituto direktorius yra instituto tarybos narys pagal pareigas.

116. Institutas neatlygintinai naudojasi jam perduotu valstybės turtu. Instituto atliekamiems tyrimams finansuoti skiriamos valstybės biudžeto lėšos kaip valstybiniams mokslo institutams.

117. Instituto veiklos metinę ataskaitą bei metinę pajamų ir išlaidų sąmatos įvykdymo ataskaitą tvirtina Senatas, gavęs Universiteto tarybos išvadą.

 

DVIDEŠIMT PENKTASIS SKIRSNIS

DĖSTYTOJŲ MOKSLINĖS IR PROFESINĖS KVALIFIKACIJOS KĖLIMAS

 

118. Universiteto dėstytojai pagal vidaus tvarkos taisykles kas 5 metai gali būti atleidžiami ne ilgesniam kaip pusės metų laikotarpiui nuo pedagoginio darbo moksliniams tyrimams atlikti bei savo mokslinei, metodinei ir profesinei kvalifikacijai kelti. Per šį laikotarpį dėstytojui mokamas vidutinis darbo užmokestis.

 

DVIDEŠIMT ŠEŠTASIS SKIRSNIS

MENINĖ VEIKLA

 

119. Universitete plėtojama profesionalioji dėstytojų ir studentų meninė veikla, orientuota į būsimųjų mokytojų, moksleivių ir visuomenės meninį lavinimą bei meno praktikos ir studijų vienovę. Universiteto meninės veiklos pobūdį, mastą ir šiai veiklai keliamus reikalavimus nustato Senatas. Universitetas turi teisę atlikti meninius projektus ir verstis taikomąja menine veikla pagal sutartis su Lietuvos ir užsienio fiziniais ir juridiniais asmenimis, taip pat dalyvauti tarptautinėse ir užsienio šalių meninėse programose.

 

V SKYRIUS

STUDIJOS IR STUDENTAI

 

DVIDEŠIMT SEPTINTASIS SKIRSNIS

STUDIJOS

 

120. Universiteto akademinė veikla grindžiama mokslo ir studijų vienovės principais, dėstytojų ir studentų bendradarbiavimu, nuolatiniu studijų turinio optimizavimu ir atnaujinimu.

121. Universitete vyksta nuosekliosios ir nenuosekliosios studijos bei tęstinis mokymas. Studijuojama pagal pasirinktą studijų programą.

122. Pagrindinė studijų kalba yra lietuvių. Atskiros studijų programos (jų dalys), Senatui pritarus, gali būti dėstomos kitomis kalbomis.

123. Nuosekliosios studijos yra trijų pakopų:

123.1. bakalauro ir (arba) profesinės (pagrindinės) studijos (pirmoji pakopa); baigusiems šias studijas suteikiamas pasirinktos studijų krypties bakalauro laipsnis ir (arba) mokytojo (auklėtojo, pedagogo) kvalifikacija;

123.2. magistrantūra ir (arba) specialiosios profesinės studijos (antroji pakopa); baigusiems šias studijas suteikiamas pasirinktos studijų krypties magistro laipsnis ir (arba) aukštesnės pakopos mokytojo (auklėtojo, pedagogo) kvalifikacija;

123.3. doktorantūra (trečioji pakopa); baigusiems šias studijas ir apgynusiems daktaro disertaciją suteikiamas daktaro laipsnis; doktorantūros studijų tvarką reglamentuoja doktorantūros studijų taisyklės. Doktorantūra steigiama Vyriausybės nustatyta tvarka.

124. Nenuosekliųjų studijų metu studijuojami atskiri dalykai ar jų ciklai, skirti asmens profesiniam meistriškumui kelti ar keisti, taip pat jo profesiniam ar bendrajam išsilavinimui plėsti. Jas baigusiems išduodamas nustatytos formos dokumentas.

125. Lietuvos švietimo poreikiams tenkinti Universitetas organizuoja tęstinį mokymąsi - perkvalifikavimo, papildomų kvalifikacijų, profesinių įgūdžių tobulinimo studijas - turintiems aukštąjį išsilavinimą arba jo siekiantiems asmenims. Jas baigusiems išduodamas nustatytos formos dokumentas.

126. Universitete gali būti organizuojamos vienos pakopos į praktinę veiklą orientuotos profesinės studijos pagal neuniversitetinių studijų programas sudarant sąlygas įgyti taikomaisiais mokslo tyrimais ir (ar) taikomąja mokslo (meno, sporto) veikla grindžiamą profesinę kvalifikaciją. Jas baigusiems išduodamas profesinės kvalifikacijos aukštojo mokslo diplomas.

127. Studijų programų sudarymo principus, studijų procesą, studijų kokybės ir kontrolės užtikrinimą reglamentuoja Senato patvirtinti studijų nuostatai. Juose apibrėžiami ir kiti šiame statute nereglamentuoti studijų klausimai.

128. Visiems studijuojantiems asmenims studijų metu sudaromos sąlygos pradiniams mokslo tyrimo metodologiniams įgūdžiams įgyti, teorinėms žinioms įtvirtinti pedagoginių, darbo ir kitų praktikų metu.

129. Studijos gali būti šių formų: dieninės, vakarinės, neakivaizdinės, atvirosios, nuotolinės, intensyviosios ir kitos. Studijos gali būti organizuotos kartu su kitomis Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis pagal Senato patvirtintas studentų ir dėstytojų mainų programas.

130. Valstybės finansuojamos ir studijuojančių savo lėšomis asmenų studijos Universitete organizuojamos Vyriausybės nustatyta tvarka.

131. Studijų eigą, kėlimą į aukštesnį kursą, atestacijas, studijų kitose aukštosiose (aukštesniosiose) mokyklose rezultatų įskaitymą, suteikiamą laipsnį ir kvalifikaciją bei jų suteikimo tvarką nustato studijų nuostatai ir studijų programos. Jie turi atitikti studijų krypties reglamentą.

132. Universiteto baigimo diplomų (jų priedų) blankai yra saviti. Šių dokumentų formą, jų gamybos, apskaitos, registracijos ir išdavimo tvarką nustato Vyriausybė.

133. Asmeniui, studijavusiam pavienius dalykus (jų ciklus) ir neįvykdžiusiam tos pakopos visos studijų programos, išduodamas pažymėjimas apie studijuotus dalykus.

 

134. Universiteto išduodamus dokumentus (diplomus, pažymėjimus) pasirašo rektorius, fakulteto dekanas ir kvalifikavimo komisijos pirmininkas.

 

DVIDEŠIMT AŠTUNTASIS SKIRSNIS

STUDENTAI

 

135. Universiteto studijų subjektai yra studentai, priimti studijuoti pagal nuosekliųjų studijų programas, įskaitant doktorantus ir meno aspirantus, taip pat nenuosekliųjų studijų klausytojai.

136. Nuosekliųjų studijų pirmosios pakopos studentais gali tapti asmenys, turintys ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą. Į antrąją studijų pakopą (magistrantūrą, specialiąsias profesines studijas) priimami asmenys, turintys tos pačios studijų krypties bakalauro laipsnį, arba asmenys, kurių anksčiau įgyta profesinė kvalifikacija atitinka dabartinės universitetinės aukštojo mokslo sistemos kvalifikacijas. Asmenys, neturintys tos pačios studijų krypties pagrindinio (bazinio) išsilavinimo, gali būti priimti sąlygiškai studijų nuostatuose nustatyta tvarka.

137. Į doktorantūrą (meno aspirantūrą) priimami asmenys, turintys magistro laipsnį arba jam prilygstantį universitetinį išsilavinimą.

138. Nenuosekliųjų studijų klausytojais priimami asmenys, norintys tobulinti savo profesinius įgūdžius, kelti (pakeisti arba papildyti) kvalifikaciją.

139. Į Universitetą priimama konkurso būdu pagal Senato patvirtintas ir su Ministerija suderintas tiems metams priėmimo taisykles.

140. Į studijuojančiųjų sąrašus asmenys įrašomi rektoriaus įsakymu pagal priėmimo komisijos rekomendaciją dekano teikimu, kai pretendentas pasirašo studijų sutartį.

141. Studijų sutartyje numatomos studijų sąlygos, sutarties šalių teisės ir pareigos, sutarties galiojimo ir sutarties keitimo tvarka. Priimtiesiems išduodamas nustatytos formos studento pažymėjimas ir studijų knygelė.

 

DVIDEŠIMT DEVINTASIS SKIRSNIS

STUDENTŲ PAREIGOS, TEISĖS IR GARANTIJOS

 

142. Studentų pareigos:

142.1. laikytis etikos ir moralės normų;

142.2. vykdyti priedermę visuomenei ir Universiteto bendruomenei, tausoti Universiteto turtą, taupiai naudoti materialinius ir energetinius išteklius, visur ir visada saugoti studento – būsimojo mokytojo – garbę ir orumą;

142.3. vykdyti studijų programos reikalavimus ir užduotis bei laikytis studijų grafiko;

142.4. vykdyti Statuto, studijų nuostatų ir vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus bei studijų sutarties įsipareigojimus;

142.5. vykdyti Universiteto savivaldos institucijų sprendimus, rektoriaus ir dekano įsakymus, potvarkius bei nurodymus.

143. Studentai turi teisę:

143.1. studijų metu naudotis auditorijomis, bibliotekomis, kabinetais ir laboratorijomis, sporto ir kultūros bazėmis, kita studijų įranga bei priemonėmis;

143.2. pasirinkti studijų programą, dėstytoją (kai tą dalyką dėsto keli dėstytojai), studijuoti pagal Senato patvirtintas individualias studijų programas, Senato nustatyta tvarka pretenduoti patekti į studijų mainų su užsienio partneriais programas;

143.3. Senato nustatyta tvarka vertinti studijų programos ir jos realizavimo kokybę;

143.4. Senato nustatyta apeliacijos tvarka kreiptis į studijų ginčų komisiją dėl žinių pakartotinio įvertinimo ar kitų klausimų bei interesų pažeidimo;

143.5. nutraukti (sustabdyti) ir atnaujinti studijas Studijų nuostatuose nustatyta tvarka;

143.6. konkurso būdu užimti laisvas valstybės finansuojamas studijų vietas;

143.7. gauti valstybės paskolas studijoms apmokėti ir pragyvenimo išlaidoms iš dalies padengti bei gauti kitą studijoms ar socialinėms reikmėms būtiną paramą, numatytą Universiteto stipendijų, pašalpų ir paskolų skyrimo nuostatuose;

143.8. Universiteto padaliniuose gauti su studijomis susijusią informaciją;

143.9. laisvai reikšti savo mintis ir pažiūras Universiteto spaudoje, susirinkimuose, diskusijų klubuose, studentų mokslinėse metodinėse konferencijose;

143.10. dalyvauti Universiteto savivaldoje, rinkti studentų atstovybę ir būti išrinktais į ją;

143.11. laisvai burtis į klubus, draugijas, studentų visuomenines organizacijas, kurių veikla įteisinama Universitete rektoriui jas užregistravus;

143.12. naudotis kitomis įstatymuose, šiame statute, teisės aktuose bei studijų sutartyje numatytomis teisėmis.

144. Pirmosios ir antrosios pakopų dieninių valstybės finansuojamų studijų studentai, be 143 punkte išvardytų teisių, turi ir šias teises (Vyriausybės nustatyta tvarka):

144.1. gauti valstybės stipendijas;

144.2. studijų metu įgyti karinį parengimą, kuris įskaitomas kaip privalomoji pradinė karo tarnyba.

145. Studentų teisė dalyvauti administruojant studijas bei spręsti studentų buities, laisvalaikio organizavimo, stipendijų dydžio ir jų skyrimo, paskolų teikimo bei vidaus tvarkos taisyklių nustatymo klausimus įgyvendinama per studentų savivaldos institucijas.

146. Studentai yra skatinami:

146.1 pasižymėjusiems studijose ir kitoje veikloje pareiškiama rektoriaus ar dekano padėka;

146.2. pagal studijų rezultatus skiriamos padidintos ar vardinės stipendijos, numatytos stipendijų, pašalpų ir paskolų skyrimo nuostatuose;

146.3. pagal Universiteto sutartis su Lietuvos ir užsienio mokslo ir studijų institucijomis gali būti siunčiami studijuoti į šias institucijas;

146.4. labai gerai įvykdę studijų programą gali gauti Universiteto baigimo diplomą su pagyrimu;

147. Studentams studijų nuostatuose nustatyta tvarka gali būti skiriamos šios rektoriaus arba fakulteto dekano drausminės nuobaudos: pastaba, papeikimas, griežtas papeikimas, pašalinimas iš Universiteto.

148. Skiriant drausminę nuobaudą studentų atstovybės nariui turi būti gautas šios atstovybės sutikimas, išskyrus atvejus, kai ši nuobauda skiriama už studijų programos reikalavimų nevykdymą. Jeigu studentų atstovybės sutikimo nėra, drausminė nuobauda gali būti paskirta tik Senato sprendimu.

149. Studentas gali būti pašalintas iš Universiteto, jeigu:

149.1. grubiai pažeidė šį statutą bei vidaus tvarką reglamentuojančius aktus;

149.2. nevykdo studijų programos reikalavimų;

149.3. šiurkščiai pažeidė etikos ir moralės normas.

150. Studentas išbraukiamas iš valstybės finansuojamose vietose studijuojančiųjų sąrašų, jei jis be svarbių priežasčių du semestrus iš eilės per nustatytą studijų laikotarpį neįvykdė semestro studijų programos reikalavimų.

 

VI SKYRIUS

UNIVERSITETO TURTAS, LĖŠOS IR FINANSAVIMAS

 

TRISDEŠIMTASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO TURTAS

 

151. Universiteto turtą sudaro: neterminuotai suteikta naudotis valstybinė žemė ir pastatai, taip pat nuosavybės teise priklausantys pastatai, kilnojamasis turtas, nebiudžetiniai materialiniai, informaciniai ir finansiniai ištekliai, vertybiniai popieriai, intelektinės veiklos ir darbo produktai bei kitas teisėtai įgytas turtas.

152. Valstybės, savivaldybės ar kitų institucijų perduotą turtą Universitetas valdo, juo naudojasi ir disponuoja patikėjimo teise, kurią nustato Aukštojo mokslo įstatymas ir kiti įstatymai.

153. Turtą Universitetas naudoja taupiai ir tikslingai: studijoms, mokslui, kultūrai ir socialinėms reikmėms; jį kaupia, apskaito ir saugo vadovaudamasis įstatymais.

 

TRISDEŠIMT PIRMASIS SKIRSNIS

LĖŠOS IR FINANSAVIMAS

 

154. Universiteto veiklos programoms įgyvendinti lėšos skiriamos iš valstybės biudžeto pagal sutartis, kas treji metai sudaromas su Ministerija.

155. Sutartyse numatoma:

155.1. lėšos, skiriamos kiekvienais metais valstybės finansuojamose (pagal studijų kryptis, pakopas ir formas) vietose studijuojančiųjų studijoms apmokėti;

155.2. lėšos mokslinių tyrimų ir meninės veiklos programoms finansuoti;

155.3. lėšos, skiriamos Universiteto veiklai užtikrinti ir plėtoti.

156. Be iš valstybės biudžeto gautų lėšų, Universitetas gali turėti:

156.1. lėšų, gaunamų iš studijuojančių savo lėšomis asmenų įmokų;

156.2. pajamų iš pedagoginės (edukacinės), mokslinės, kultūrinės ir ūkinės veiklos, atliekamų darbų bei teikiamų paslaugų;

156.3. pajamų, gaunamų iš valstybės perduoto turto bei kito Universiteto turto, asmenų ir institucijų dotacijų, kitų teisėtai įgytų lėšų.

157. Iš valstybės biudžeto gaunamos lėšos naudojamos studijoms, mokslo tyrimams, Universiteto veiklai užtikrinti ir plėtoti pagal Senato patvirtintą sąmatą.

158. Visos ne iš valstybės biudžeto gautos Universiteto lėšos naudojamos pagal Senato patvirtintas sąmatas, vadovaujantis Civilinio kodekso normomis.

159. Už lėšų panaudojimą Universitetas įstatymų nustatyta tvarka atsiskaito jas skyrusioms institucijoms, viešai skelbia turto įsigijimo, panaudojimo bei pajamų ir išlaidų ataskaitas.

160. Universiteto finansinę veiklą prižiūri Senato finansų komisija.

161. Universitetas turi teisę:

161.1. laisvai disponuoti ne iš valstybės biudžeto gaunamomis lėšomis;

161.2. sudaryti sutartis su įvairiais partneriais visais savo veiklos reikalais, sudaryti įvairius fondus, kurie naudojami pagal Senato patvirtintą sąmatą;

161.3. įsigyti turto: reikalingos technikos, medžiagų ir kitų vertybių; Vyriausybės nustatyta tvarka nuomoti ar parduoti susidėvėjusį ar veiklai nereikalingą turtą;

161.4. nustatyti dėstytojų ir mokslo darbuotojų, ūkio ir pagalbinio personalo bei kitų darbuotojų skaičių, jų teises ir pareigas, darbo užmokesčio dydį bei darbo apmokėjimo sąlygas.

 

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

TRISDEŠIMT ANTRASIS SKIRSNIS

STATUTO PRIĖMIMO IR KEITIMO TVARKA

 

162. Siūlymus dėl Statuto keitimo ir papildymo svarsto Senatas, rektoriaus arba Senato komisijų teikimu.

163. Statuto projektą priima arba keičia (papildo) Senatas 2/3 visų narių balsų dauguma ir siūlo tvirtinti Seimui.

 

TRISDEŠIMT TREČIASIS SKIRSNIS

UNIVERSITETO REORGANIZAVIMAS

 

164. Senatas turi teisę teikti Vyriausybei Universiteto reorganizavimo projektus.

165. Universitetą Vyriausybės teikimu reorganizuoja (arba likviduoja) Seimas.

______________


 

Lietuvos Respublikos Seimo

2000 m. spalio 17 d. nutarimo Nr. VIII-2075

2 priedėlis

 

VILNIAUS PEDAGOGINIAM UNIVERSITETUI PERDUOTŲ PASTATŲ

S Ą R A Š A S

Eil.

Nr.

Objekto pavadinimas ir indeksas

Adresas

Bendras plotas

kv. m

1.

Mokomasis laboratorinis korpusas

(1C5/p ir 2C3/p)

Studentų g. 39

21328

2.

2 mokomasis korpusas

(1C4/b; C11/b; C21/b; C31/b; C41/b; C52/b)

T. Ševčenkos g. 31

9218

3.

Gamtos mokslų fakulteto mokomasis korpusas (4C4/b; 3C2/b; 5C2/b)

Studentų g. 39

11323,4

4.

1 bendrabutis (1A5/p)

Studentų g. 41

4135

5.

2 bendrabutis (1A5/p)

Studentų g. 43

752

6.

3 bendrabutis (1A5/p)

Studentų g. 45

4233

7.

4 bendrabutis (1A5/b)

Studentų g. 47

4242

8.

5 bendrabutis (1N9/p)

Saltoniškių g. 54

2795

9.

6 bendrabutis (1N2m; 2A1p)

D. Poškos g. 18

438

10.

7 bendrabutis (1A12/p)

A. Vivulskio g. 36

3870

11.

8 bendrabutis (1A4/p ir C2/p)

Švitrigailos g. 4

7868

12.

Garažai (1G1/p; 2G1/p; 3G1/p)

Švitrigailos g. 4

233

13.

Valgykla „Bičiuliai“ (1E1/p)

Studentų g. 45a

4125

14.

Poilsio namai (1K1/m; 2K1/m; 3K1/m; 4K1/m; 5K1/m; 6K1/m; 7K1/m; 8K1/m; 9K1/m; 10K1/m; 11K1/m; 12K1/m; 13K1/m; 14K1/m; 15K1/m; 11/m)

Lakajų k. Švenčionių r.

548

15.

Poilsio namai „Vorupė“ (4K2/2; 1K1/2)

J. Basanavičiaus g. 18, Palanga

436

16.

Agrobiologinė stotis (4N/m; 5C/m; N/m; 3C/m; 3E/m; 1C/m; C/mp)

Tamošava, Trakų r.

1703

17.

Praktikų bazė (pastatas stadione)

(1H1/B; 2F/1/g; 3F1/g; 4F1ž; 5F1ž)

I. Kraševskio g. 2

215

______________