LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL NAUJOS REDAKCIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS PAŠTO ĮSTATYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2004 m. sausio 8 d. Nr. 18
Vilnius
Vykdydama Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų šalių narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės (Žin., 1998, Nr. 11-266), 69 ir 85 straipsnių reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2004 m. sausio 8 d. nutarimu Nr.18
NAUJOS REDAKCIJOS LIETUVOS RESPUBLIKOS PAŠTO ĮSTATYMO KONCEPCIJA
I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS
1. Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pašto įstatymo koncepcija (toliau vadinama – Koncepcija) parengta įgyvendinant:
1.1. Europos sutarties, steigiančios asociaciją tarp Europos Bendrijų bei jų šalių narių, iš vienos pusės, ir Lietuvos Respublikos, iš kitos pusės (Žin., 1998, Nr. 11-266), 69 ir 85 straipsnių reikalavimus suderinti Lietuvos Respublikos įstatymus su Europos Bendrijos įstatymais;
1.2. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (97/67/EB) ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/39/EB, iš dalies pakeičiančią Direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų rinkos tolesnio atvėrimo konkurencijai (toliau vadinama – 97/67/EB ir 2002/39/EB direktyvos);
II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO DALYKO IR TIKSLŲ BENDROJI CHARAKTERISTIKA
2. Naujos redakcijos Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (toliau vadinama – Įstatymas) paskirtis – nustatyti pašto ir pasiuntinių veiklos teisinius pagrindus, pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų ir pašto paslaugų vartotojų santykius, pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų teises ir pareigas, atsakomybę už Įstatymo pažeidimus.
4. Bendrieji Įstatymo tikslai yra:
4.4. užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų teikimą visiems pašto paslaugų vartotojams visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, pagrįstą universaliųjų pašto paslaugų ir jų kainų prieinamumu, tarifų ir sąlygų skaidrumu, taip pat asmens susirašinėjimo privatumo apsaugą;
4.8. užtikrinti informacijos apie universaliųjų pašto paslaugų tarifus viešumą, nustatyti universaliųjų pašto paslaugų teikimo sąlygas;
III. KITŲ TEISĖS AKTŲ, REGULIUOJANČIŲ PAŠTO IR PASIUNTINIŲ PAŠTO
SRITĮ, BENDROJI CHARAKTERISTIKA
6. Šiuo metu visuomeninius santykius, apimančius pašto ir pasiuntinių paslaugas ir su jomis susijusią veiklą, reglamentuoja Lietuvos Respublikos pašto įstatymas (Žin., 1999, Nr. 36-1070; 2001, Nr. 94-3306) (toliau vadinama – Pašto įstatymas).
7. Kadangi Pašto įstatymas nesuderintas su 97/67/EB ir 2002/39/EB direktyvų nuostatomis, prireikus bus taisomi ir jo lydimieji teisės aktai. Šiuo metu pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų veiklą, šių paslaugų teikėjų ir vartotojų santykius Lietuvos Respublikoje papildomai reglamentuoja:
7.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. gegužės 6 d. nutarimas Nr. 538 „Dėl siunčiamų į Lietuvos Respubliką ir iš jos pašto siuntų“ (Žin., 1996, Nr. 43-1059), nustatantis siunčiamų į Lietuvos Respubliką ir iš jos pašto siuntų pateikimo muitiniam tikrinimui ir jų muitinio tikrinimo tvarką. Šį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą reikės keisti, kadangi Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare pašto siuntų muitinio tikrinimo ir apmokestinimo tvarka bus skirtinga, nustatyta atsižvelgiant į tai, ar pašto siunta siunčiama į Europos Sąjungos ar trečiąsias valstybes;
7.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 7 d. nutarimas Nr. 973 „Dėl universaliųjų pašto paslaugų didžiausių kainų ir didžiausių tarifų“ (Žin., 1999, Nr. 76-2293; 2001, Nr. 21-699), nustatantis universaliųjų pašto paslaugų Lietuvoje didžiausias kainas ir didžiausius tarifus, universaliųjų tarptautinių pašto paslaugų didžiausias kainas ir didžiausius tarifus. Priėmus Įstatymą, šis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas bus pakeistas, kadangi vadovaujantis 97/67/EB direktyva reklaminio pašto paslaugos bus priskirtos universaliosioms pašto paslaugoms, todėl reikės patvirtinti reklaminių pašto siuntų didžiausią kainą ir didžiausią tarifą;
7.3. susisiekimo ministro 2000 m. sausio 27 d. įsakymas Nr. 24 „Dėl Universaliųjų ir kitų pašto paslaugų teikimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 11-265), kuriuo patvirtinta Universaliųjų ir kitų pašto paslaugų teikimo tvarka, nustatanti valstybės įmonės Lietuvos pašto, siuntėjų ir gavėjų santykius, jų teises, pareigas ir atsakomybę. Šis susisiekimo ministro įsakymas bus keičiamas, kadangi numatoma parengti ir patvirtinti universaliųjų pašto paslaugų teikimo taisykles;
7.4. susisiekimo ministro 2002 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr. 3-401 „Dėl Leidimų, suteikiančių teisę teikti pašto bei pasiuntinių pašto paslaugas, išdavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 82-3540), kuriuo patvirtinta Leidimų, suteikiančių teisę teikti pašto bei pasiuntinių paslaugas, išdavimo tvarka, reglamentuojanti leidimų, suteikiančių teisę teikti vidaus, tarptautinio, universaliąsias (rezervuotąsias) pašto ir pasiuntinių paslaugas, išdavimą juridiniams asmenims, jų veiklos sąlygas ir leidimų galiojimo panaikinimą. Šis susisiekimo ministro įsakymas bus pakeistas, kadangi leidimų išdavimo tvarka supaprastės. Be to, šią tvarką rengs Ryšių reguliavimo tarnyba, o tvirtins Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija;
7.5. susisiekimo ministro 2003 m. birželio 9 d. įsakymas Nr. 3-364 „Dėl Pašto mokos ženklų leidimo ir apskaitos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 62-2840), kuriuo patvirtinta Pašto mokos ženklų leidimo ir apskaitos tvarka, reglamentuojanti pašto mokos ženklų, proginių datos antspaudų, proginių pirmos dienos datos antspaudų ir filatelinės produkcijos leidybą, platinimą, gaminimą, naudojimą, pašto ženklų, pašto blokų, ženklintų vokų ir atvirukų, ženklintų aerogramų apskaitą. Šis susisiekimo ministro įsakymas nebus keičiamas, kadangi Pašto įstatymo ir Įstatymo nuostatos dėl pašto mokos ženklų liks tos pačios;
7.6. Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 1V-38 „Dėl Universaliųjų pašto paslaugų teikėjų išlaidų apskaitos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 34-1449), kuriuo patvirtinta Universaliųjų pašto paslaugų teikėjų išlaidų apskaitos tvarka, nustatanti universaliųjų pašto paslaugų teikėjui pagrindinius išlaidų apskaitos tvarkymo principus ir išlaidų apskaitos sistemai keliamus reikalavimus. Šis Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymas suderintas su 97/67/EB ir 2002/39/EB direktyvų nuostatomis, todėl nebus keičiamas;
7.7. Ryšių reguliavimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 1V-39 „Dėl Pagrindinių pašto tinklo charakteristikų bei pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų kokybės reikalavimų (standartų) patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 34-1450), kuriuo patvirtintos Pagrindinės pašto tinklo charakteristikos bei pašto ir pasiuntinių paslaugų kokybės reikalavimai, nustatantys pagrindines pašto tinklo charakteristikas universaliųjų pašto paslaugų teikėjui, pašto ir pasiuntinių pašto paslaugų kokybės reikalavimus universaliųjų pašto paslaugų teikėjui ir kitiems pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjams. Numatoma, kad šį Ryšių reguliavimo tarnybos direktoriaus įsakymą reikės keisti, kadangi pasiuntinių teikiamų paslaugų kokybės reikalavimai negali būti nustatomi.
IV. KEIČIAMŲ AR PANAIKINAMŲ TEISĖS NORMŲ NEEFEKTYVUMO ANALIZĖ
8. Galiojantis Pašto įstatymas:
8.1. nustato pagrindines pašto sektoriaus reguliavimo institucijas – Lietuvos Respublikos Vyriausybę ir jos įgaliotą instituciją, taip pat Ryšių reguliavimo tarnybą, paskirsto funkcijas;
9. Dauguma Pašto įstatyme apibrėžtų sąvokų 97/67/EB ir 2002/39/EB direktyvose nepateikiamos, pavyzdžiui, „spaudinys“, „smulkusis paketas“, „pašto perlaida“ ir kitos, o sąvoka „dokumentų siunta“ iš esmės nesiskiria nuo sąvokos „laiškas“ (praktikoje dažnai tapatinamos, t. y. laiškas vežamas ir pristatomas kaip dokumentų siunta), todėl šių sąvokų bus atsisakyta.
10. Kitos Pašto įstatymo nuostatos taip pat neatitinka 97/ 67/EB ir 2002/39/EB direktyvų nuostatų arba tik iš dalies su jomis suderintos:
10.1. neatskirtos pašto ir pasiuntinių veiklą reguliuojančių institucijų politinės ir reguliavimo funkcijos (leidimus teikti pašto paslaugas turi išduoti Ryšių reguliavimo tarnyba; universaliųjų pašto paslaugų, teikiamų šalies viduje, kokybės reikalavimų Ryšių reguliavimo tarnyba nustatyti negali);
V. UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖKŪROS APŽVALGA
11. Visos Europos Sąjungos valstybės turi suderinti savo nacionalinį teisyną pašto paslaugų sektoriuje su 97/67/EB ir 2002/39/EB direktyvomis, todėl šiuo metu Europos Sąjungos valstybės rengia savo teisės aktų pakeitimo projektus. Rengiant Įstatymą, būtų galima remtis patirtimi tų valstybių, kurių įstatymai atitinka 97/67/EB ir 2002/39/EB direktyvų nuostatas.
12. Lenkijos Respublika pašto rinką atveria palaipsniui (su tarpiniais etapais), o procesą kontroliuoja. Tam tikros Lenkijos pašto įstatymo nuostatos įsigalios Lenkijos Respublikai įstojus į Europos Sąjungą (dėl Europos Komisijai teikiamos informacijos apie detalios ir aktualios informacijos teikimą siūlomų paslaugų srityje, kainas, siuntų įteikimo rodiklių pateikimo būdus, operatoriaus, teikiančio universaliąsias pašto paslaugas, taikomą pašto paslaugų sąnaudų apskaičiavimo sistemą).
13. Vokietijos pašto įstatymas numato išimtis pašto paslaugų teikėjams rezervuotoje pašto paslaugų srityje. Kiti pašto operatoriai gali vykdyti šios srities veiklą su sąlyga, kad ją vykdant bus teikiamos papildomos paslaugos (ir sukuriama pridėtinė vertė), t. y. paslaugos, kurios skiriasi nuo universaliųjų pašto paslaugų (pavyzdžiui, pristatymas tą pačią dieną). Tai daroma siekiant pašto paslaugų vartotojams suteikti galimybę pasirinkti kitą pašto operatorių, teikiantį geresnės kokybės paslaugas. Ši nuostata visiškai atitinka 2002/39/EB direktyvos reikalavimus liberalizuoti Europos pašto rinką.
14. Suomija didžiumą Pašto paslaugų įstatymo nuostatų jau suderinusi su 97/67/EB ir 2002/39/EB direktyvų nuostatomis. Suomijos pašto paslaugų įstatymas parengtas vadovaujantis rinkos liberalizavimo principais, t. y. įstatymo tikslas – užtikrinti aukštos kokybės pašto paslaugų (ypač universaliųjų) teikimą vienodomis sąlygomis visoje šalyje.
Rengiant Įstatymą, būtų naudinga atsižvelgti į nuostatas dėl kokybės reikalavimų. Universaliųjų pašto paslaugų reikalavimus atitinkančios nacionalinės korespondencijos siuntos turi būti pristatomos taip, kad ne mažiau kaip 95 procentai siuntų būtų pristatytos kitą darbo dieną. Būtų tikslinga atsižvelgti ir į Suomijos pašto paslaugų įstatyme pateiktus kainų nustatymo principus: pašto paslaugų teikėjo nustatomos kainos turi būti prieinamos, teisingos, aiškios ir nediskriminuojančios.
Suomijoje pašto paslaugų teikėjas gali nustatyti kainą už paprastąsias vidaus korespondencijos siuntas, kurios visoje šalyje turi būti pristatytos kitą darbo dieną. Vienodas kainų nustatymas nedraudžia universaliųjų paslaugų teikėjui sudaryti atskiras sutartis dėl kainų. Kainos turi būti proporcingos išlaidoms.
VI. TARPTAUTINĖS TEISĖS, EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMŲ IR
PRINCIPŲ ANALIZĖ
15. Tarptautinės teisės normas ir principus pašto paslaugų srityje apibrėžia Pasaulinės pašto sąjungos teisės aktai: Pasaulinės pašto sąjungos įstatai, Pasaulinė pašto konvencija, Pasaulinės pašto sąjungos bendrasis reglamentas, Pašto korespondencijos reglamentas, Pašto siuntinių reglamentas.
16. Valstybės Pasaulinės pašto sąjungos narės privalo užtikrinti visiems pašto paslaugų vartotojams teisę gauti universaliąsias (pagrindines) pašto paslaugas visoje Pasaulinės pašto sąjungos teritorijoje.
17. Pasaulinės pašto sąjungos įstatai – pagrindinis Pasaulinės pašto sąjungos teisės aktas, nustatantis šios sąjungos įgaliojimus, struktūrą, veiklos sritis, prisijungimo prie šios sąjungos, išstojimo iš jos sąlygas ir kitką. Pasaulinė pašto konvencija reglamentuoja tarptautinio pašto tarnybai taikomas bendrąsias nuostatas, paslaugų teikimą, pašto administracijų atsakomybę, atleidimo nuo atsakomybės atvejus, pašto korespondencijai ir pašto siuntiniams taikomas bendrąsias nuostatas, pasiuntinių pašto (EMS) paslaugas ir kitką.
18. Pašto korespondencijos reglamente ir Pašto siuntinių reglamente nurodyta, kokiomis pašto siuntomis šalys gali keistis tarpusavyje, kokie dokumentai turi būti pridėti prie pašto siuntų, kaip valstybės atsiskaito tarpusavyje už pristatytą tarptautinį paštą, nustatytos kitos eksploatacinės, komercinės veiklos, paslaugų teikimo klientams taisyklės, atsiskaitymo tarp valstybių pagrindiniai principai ir kitkas.
19. Pašto paslaugų sektorių Europos Sąjungoje reglamentuoja 97/67/EB ir 2002/39/EB direktyvos. Pagrindinės šių teisės aktų nuostatos yra:
19.1. pašto paslaugų vartotojai privalo turėti teisę į universaliąsias pašto paslaugas (apibrėžtos kokybės visoje valstybės teritorijoje visiems pašto paslaugų vartotojams prieinamomis kainomis nenutrūkstamai teikiamas pašto paslaugas). Aptarnavimo ir priėjimo vietų tankis teikiant universaliąsias pašto paslaugas turi atitikti pašto paslaugų vartotojų poreikius;
19.2. siekiant užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų teikimą, vidaus pašto korespondencijos siuntų ir gaunamųjų tarptautinio pašto korespondencijos siuntų surinkimo, vežimo ir pristatymo paslaugos gali būti rezervuojamos laikantis šių svorio ir kainų limitų: nuo 2003 m. sausio 1 d. rezervuotosioms pašto paslaugoms taikoma 100 gramų, nuo 2006 m. sausio 1 d. – 50 gramų svorio riba. Reklaminio pašto paslaugos taip pat gali būti rezervuojamos laikantis šių svorio ir kainų ribų;
19.3. pašto paslaugoms, kurios universaliosioms nepriskiriamos, galima taikyti bendrųjų leidimų išdavimo tvarką, kai prieš pradedant teikti pašto paslaugas, nepriskiriamas universaliosioms, iš ūkio subjekto nereikalaujama gauti išankstinio valstybės institucijų sutikimo. Pašto paslaugoms, kurios priskirtinos universaliosioms, galima taikyti individualiųjų leidimų išdavimo tvarką. Individualiųjų leidimų išdavimas, jeigu tai būtina, gali būti siejamas su universaliųjų pašto paslaugų teikimo įpareigojimais, gali būti nustatyti atitinkamų pašto paslaugų kokybės, prieinamumo ir teikimo reikalavimai, įsipareigota nepažeisti universaliųjų pašto paslaugų teikėjui suteiktų išimtinių ar specialiųjų teisių teikti rezervuotąsias pašto paslaugas. Leidimų išdavimo tvarka turi būti skaidri, nediskriminuojanti, atitikti numatomą tikslą;
19.4. universaliųjų pašto paslaugų tarifai privalo būti skaidrūs ir nediskriminuojantys, pagrįsti teikiamų paslaugų sąnaudomis, tačiau kainos – prieinamos, kad visi pašto paslaugų vartotojai galėtų naudotis teikiamomis paslaugomis;
19.5. Bendrijoje teikiamoms tarptautinėms pašto paslaugoms taikomi Europos Parlamento ir Tarybos nustatyti paslaugų kokybės reikalavimai, o pačios valstybės nustato vidaus pašto paslaugų kokybės reikalavimus;
VII. PAGRINDINĖS NUOSTATOS DĖL VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMO
20. Įstatyme turėtų būti įtvirtintos šios visuomeninių santykių reguliavimo naujovės:
20.1. bus paprastesnė leidimų išdavimo tvarka – ūkio subjektas turės teisę verstis pasiuntinių veikla be atskiro išankstinio valstybės institucijų sutikimo. Leidimus teikti pašto paslaugas išduos Ryšių reguliavimo tarnyba;
20.2. nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos universaliųjų pašto paslaugų teikėjas turės laikytis rezervuotųjų pašto siuntų svorio ribos – 100 gramų, o nuo 2006 m. sausio 1 d. – 50 gramų;
20.3. nuo Įstatymo įsigaliojimo dienos pašto paslaugų teikėjai rezervuotąsias pašto paslaugas privalės teikti taikydami tarifą, ne mažiau kaip 3 kartus, o nuo 2006 m. sausio 1 d. – ne mažiau kaip 2,5 karto didesnį už nustatytą universaliųjų pašto paslaugų teikėjui bazinį pirmosios svorio pakopos pašto korespondencijos tarifą;
20.4. valstybė privalo užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų teikimą, todėl Lietuvos Respublikos Vyriausybė universaliąsias pašto paslaugas visoje šalies teritorijoje įpareigos teikti universaliųjų pašto paslaugų teikėją;
VIII. GALIMOS NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO PASEKMĖS
21. Įstatymas užtikrins visų pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjų veiklos teisinį reguliavimą, taip pat pašto ir pasiuntinių paslaugų vartotojų teisių apsaugą, padės užtikrinti nenutrūkstamą, visiems pašto paslaugų vartotojams prieinamą geros kokybės universaliųjų pašto paslaugų teikimą, išskyrus tuos atvejus, kai tam sutrukdo nenugalima jėga (force majeure), be pašto paslaugų vartotojų diskriminavimo, visiems vienodomis sąlygomis kiekvieną darbo dieną ir ne mažiau kaip 5 dienas per savaitę visoje šalies teritorijoje pašto siuntų surinkimą ir pristatymą pašto paslaugų vartotojui į namus ne rečiau kaip kartą per dieną, išskyrus tam tikras aplinkybes ir geografines sąlygas, kurias Ryšių reguliavimo tarnyba galės nustatyti kaip išskirtines, taip pat tokių pašto paslaugų kainų skaidrumą.
22. Liberalizavus pašto rinką, didės konkurencija, daugės liberalizuotų paslaugų, atsiras naujų rinkos dalyvių, bus plėtojamos pašto paslaugos, diegiamos naujos technologijos, pašto paslaugų vartotojai galės rinktis įvairesnes, geresnės kokybės paslaugas už atitinkamą kainą.
IX. FINANSINIS EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS
X. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA
12 straipsnis. Baigiamosios nuostatos.
26. Įstatymo 1 straipsnyje bus nustatytas reguliavimo dalykas, Įstatymo paskirtis ir taikymo sritis pagal šios Koncepcijos II skyriaus nuostatas. Šiame straipsnyje taip pat bus nurodyta, kad Įstatymu siekiama Lietuvos Respublikos pašto ir pasiuntinių veiklos reglamentavimą ir reguliavimą suderinti su 97/67/EB ir 2002/39/EB direktyvų nuostatomis.
27. Įstatymo 2 straipsnyje bus pateiktos pagrindinės sąvokos – „pašto paslaugos“, „pašto siuntų surinkimas“, „pašto siuntų paskirstymas“, „universaliųjų pašto paslaugų teikėjas“, „viešasis pašto tinklas“ ir kitos, suderintos su 97/67/EB ir 2002/39/EB direktyvų nuostatomis.
28. Įstatymo 3 straipsnyje bus nustatytos pagrindinių institucijų – Lietuvos Respublikos Vyriausybės, jos įgaliotos institucijos, Ryšių reguliavimo tarnybos funkcijos. Įstatyme bus atskirtos politinės ir reguliavimo funkcijos – pirmosios priskiriamos Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai, o visos reguliavimo funkcijos pavedamos vykdyti Ryšių reguliavimo tarnybai. Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai bus pavesta vykdyti valstybės politikos pašto srityje formavimo, įgyvendinimo ir kitas funkcijas. Ryšių reguliavimo tarnybai bus suteikti įgaliojimai, kurių reikia prižiūrėti, kaip laikomasi Įstatymo nuostatų.
29. Įstatymo 4 straipsnyje bus įtvirtinta vartotojų teisė į universaliąsias pašto paslaugas (apibrėžtos kokybės visoje šalies teritorijoje visiems pašto paslaugų vartotojams prieinamomis kainomis nenutrūkstamai teikiamas universaliąsias pašto paslaugas). Taip pat šiame straipsnyje bus nurodyta, kad didžiausi ir mažiausi pašto siuntų matmenys turi atitikti Pasaulinėje pašto konvencijoje ir reglamentuose numatytus reikalavimus.
30. Įstatymo 5 straipsnyje bus nustatytos teisės teikti pašto paslaugas suteikimo sąlygos ir tvarka. Numatoma, kad pasiuntinių paslaugas bus galima teikti be atskiro išankstinio valstybės institucijų sutikimo. Leidimus teikti pašto paslaugas išduos Ryšių reguliavimo tarnyba.
31. Įstatymo 6 straipsnyje pašto paslaugų teikėjams bus nustatytos pagrindinės pašto paslaugų teikimo sąlygos, atitinkančios Pasaulinės pašto konvencijos, Pašto korespondencijos reglamente ir Pašto siuntinių reglamente nustatytus reikalavimus. Pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjams bus nustatyti pašto siuntų antspaudavimo reikalavimai (identifikacijos spaudai), pagal galiojančius teisės aktus nepristatytų pašto siuntų grąžinimo, saugojimo ir sunaikinimo tvarka, kita. Teikiant pašto paslaugas, pašto siuntos bus klasifikuojamos pagal jų apdorojimo greitį arba turinį. Bus nustatyta pašto siuntų vežimo ir pristatymo (įteikimo) tvarka.
32. Įstatymo 7 straipsnyje bus reglamentuotos universaliosios pašto paslaugos, t. y. pašto korespondencijos ir siuntinių surinkimas, skirstymas, vežimas ir pristatymas, paslaugų, numatytų registruotosioms ir įvertintosioms pašto siuntoms, teikimas, taip pat apibrėžtos universaliųjų pašto paslaugų vartotojų teisės ir pareigos.
Vadovaujantis 97/67/EB ir 2002/39/EB direktyvų nuostatomis, šiame straipsnyje bus nustatyti įpareigojimai universaliųjų pašto paslaugų teikėjui, susiję su reikalavimais viešajam pašto tinklui, informacijos teikimu, universaliųjų pašto paslaugų nenutrūkstamu teikimu. Pagal 97/67/EB direktyvos 16 straipsnį universaliųjų pašto paslaugų teikėjas, atsižvelgdamas į universaliųjų pašto paslaugų vartotojų poreikius, turės užtikrinti, kad šiems būtų teikiama išsami ir nuolat atnaujinta informacija apie universaliąsias pašto paslaugas, galimybes jomis naudotis, jų kainas ir kokybės reikalavimus. Šiame straipsnyje bus nurodyta, kad universaliųjų pašto paslaugų kokybę tikrins nepriklausoma institucija nustatytu laiku, o tikrinimo rezultatai skelbiami viešai, bus numatyti universaliųjų pašto paslaugų sąnaudų apskaitos pagrindiniai principai. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjui pagal viešojo pašto tinklo charakteristikas bus nustatyti pašto tinklo priėjimo vietų įrengimo reikalavimai, universaliųjų pašto paslaugų apmokėjimo ženklinimo priemonės, jų naudojimas, teisė perduoti jas naudoti ir platinti kitiems. Šiame straipsnyje bus numatyta universaliųjų pašto paslaugų teikėjo galimybė bendradarbiauti su kitų valstybių universaliųjų pašto paslaugų teikėjais, pagal nustatytą kompetenciją dalyvauti kitų tarptautinių pašto organizacijų veikloje. Bus nurodyti universaliųjų pašto paslaugų tarifų nustatymo principai. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama užtikrinti universaliųjų pašto paslaugų prieinamumą visoje šalies teritorijoje, gali nustatyti šių paslaugų kainą, mažesnę už jų sąnaudas. Tokiu atveju šių sąnaudų ir tarifų skirtumas būtų padengiamas Lietuvos Respublikos valstybės biudžete numatytomis lėšomis.
33. Įstatymo 8 straipsnyje, siekiant užtikrinti nenutrūkstamą universaliųjų pašto paslaugų teikimą, universaliųjų pašto paslaugų teikėjui bus rezervuojamos vidaus pašto korespondencijos siuntų ir tarptautinio pašto korespondencijos siuntų surinkimo, skirstymo, vežimo ir pristatymo paslaugos, laikantis svorio ir kainų limitų. Kad būtų užtikrintas universaliųjų pašto paslaugų teikimas, reklaminio pašto ir tarptautinio pašto paslaugos bus rezervuojamos taikant tas pačias svorio ir kainų ribas. Įstatyme bus nustatytos rezervuotųjų pašto paslaugų svorio ribos ir tarifai. Kiti pašto paslaugų teikėjai rezervuotąsias pašto paslaugas privalės teikti pagal Europos Sąjungos direktyvų nuostatas.
34. Įstatymo 9 straipsnyje bus reglamentuotos pašto ir pasiuntinių paslaugų teikėjo garantijos siuntėjui dėl informacijos konfidencialumo ir duomenų apsaugos užtikrinimo, pašto siuntų atidarymo atvejai ir tvarka.
35. Įstatymo 10 straipsnyje bus reglamentuota skundų nagrinėjimo tvarka, pretenzijų pateikimo terminai, žalos atlyginimo procedūra, atlygintini dydžiai ir terminai.