BŪSTO IR URBANISTINĖS PLĖTROS AGENTŪROS DIREKTORIAUS

ĮSAKYMAS

 

DĖL TAURAGĖS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANO (PROGRAMOS) PATVIRTINIMO

 

2011 m. rugsėjo 21 d. Nr. 1.6-68

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 21 d. nutarimo Nr. 1069 „Dėl Tauragės apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 88-4654) 3 punktu ir atsižvelgdamas į Tauragės regiono plėtros tarybos 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą Nr. 51/9S-12 „Dėl pritarimo Tauragės apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendinių įgyvendinimo priemonių planui (programai)“,

tvirtinu Tauragės apskrities teritorijos bendrojo (generalinio) plano sprendinių įgyvendinimo priemonių planą (programą) (pridedama).

 

 

Direktorius                                                                                         Algirdas Čepas

 

_________________

 

 

PATVIRTINTA

Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus

2011 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 1.6-68

 

TAURAGĖS APSKRITIES TERITORIJOS BENDROJO (GENERALINIO) PLANO SPRENDINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS (PROGRAMA)

 

Priemonės pavadinimas

Priemonės, laukiamo rezultato trumpas aprašymas

Atsakingi vykdytojai

Įgyvendinimo terminas

Finansavimo šaltinis

 

I. APSKRITIES TERITORIJOS VYSTYMO KONCEPCIJA

 

 

 

 

1. Apskrities teritorijos vystymo bendrųjų tikslų sistema

 

 

 

1. Parengti reikalingus miestų (miestelių) bendruosius planus:

Pagal LR teritorijų planavimo įstatymo ir įstatymo lydimųjų aktų reikalavimus bus parengti miestų (miestelių) bendrieji (specialieji) planai, kurie sudarys teritorijų darnaus vystimosi kryptis, nustatys savivaldybių teritorijų specialių ir detaliųjų planų rengimo pagrindą, teritorijų tvarkymo ir apsaugos reglamentavimo reikalavimus.

 

 

 

1.1. Skaudvilės miesto bendrasis planas, kartu parengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus.

 

Tauragės r. savivaldybė, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (spec. planai)

2014 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

1.2. Panemunės miesto bendrasis planas.

 

Pagėgių savivaldybė

2014 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

1.3. Smalininkų miesto bendrasis planas, kartu parengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus.

 

Jurbarko rajono

savivaldybė, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (spec. planai)

2014 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

1.4. Raudonės miestelio bendrasis planas.

 

Jurbarko rajono

savivaldybė

2016 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

1.5. Veliuonos miestelio bendrasis planas, kartu parengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus.

 

Jurbarko rajono

savivaldybė, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (spec. planai)

2016 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

1.6. Seredžiaus miestelio bendrasis planas.

 

Jurbarko rajono

savivaldybė

2016 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

1.7. Kvėdarnos miestelio bendrasis planas, kartu parengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus.

 

Šilalės rajono savivaldybė, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (spec. planai)

2014 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

1.8. Laukuvos miestelio bendrasis planas, kartu parengti nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiuosius planus.

 

Šilalės rajono savivaldybė, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (spec. planai)

2014 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

1.9. Kaltinėnų miestelio bendrasis planas.

 

Šilalės rajono savivaldybė

2014 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

1.10. Pajūrio miestelio bendrasis planas.

 

Šilalės rajono savivaldybė

2014 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

1.11. Upynos miestelio bendrasis planas.

 

Šilalės rajono savivaldybė

2014 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

1.12. Vėjo jėgainių išdėstymo ir teritorijų ribų nustatymo specialieji planai.

 

Tauragės, Jurbarko, Šilalės r. savivaldybės, Pagėgių savivaldybė

iki 2020 m.

ES fondų lėšos,

privačios lėšos

 

II. KONKRETIZUOTI SPRENDINIAI

1. Gamtinio kraštovaizdžio apsauga

 

 

 

2. Dubysos ichtiologinio draustinio ribų plano korektūra.

Dubysos ichtiologinio draustinio ribų planas.

Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – VSTT) (planavimo organizatorius),

VĮ „Valstybės žemės fondas“ (vykdytojas)

2012 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

3. Jūros ichtiologinio draustinio ribų plano korektūra.

Jūros ichtiologinio draustinio ribų planas.

VSTT (planavimo organizatorius),

VĮ „Valstybės žemės fondas“ (vykdytojas)

2012 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

4. Rambyno RPD administracinio pastato rekonstrukcija ir pagalbinio pastato rekonstrukcija į lankytojų centrą.

Įrengtas Rambyno RP lankytojų centras.

Rambyno RPD,

VSTT

2011 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

5. Rambyno RP ekspozicijos įrengimas lankytojų centre.

Rambyno RP lankytojų centre įrengta ekspozicija.

Rambyno RPD,

VSTT

2011–2012 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

6. „Natura 2000“ tinklo teritorijos Šereitlaukio miško pievų tvarkymas.

Sutvarkyta „Natura 2000“ tinklo teritorija, palaikoma jos būklė.

Rambyno RPD,

VSTT

2011–2013 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

7. Jūros valstybinio ichtiologinio draustinio dalies, Jūros ir Šešuvio upių apsaugos zonų dalių („Natura 2000“ teritorijos Šešuvies ir Jūros upės slėniai) gamtotvarkos plano parengimas.

Numatytos tvarkymo priemonės saugomoje teritorijoje.

Rambyno RPD,

VSTT

2011 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

8. Pagramančio RP lankytojų centro su vidaus ekspozicija įrengimas.

Įrengtas Pagramančio RP lankytojų centras su vidaus ekspozicija.

Pagramančio RPD,

VSTT

2015 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

9. Pagramančio RP Plynosios pelkės telmologinio draustinio gamtotvarkos plano parengimas.

Numatytos tvarkymo priemonės saugomoje teritorijoje.

Pagramančio RPD,

VSTT

2011 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

10. Pagramančio RP Jūros kraštovaizdžio draustinio gamtotvarkos plano parengimas.

Numatytos tvarkymo priemonės saugomoje teritorijoje.

Pagramančio RPD,

VSTT

2011–2013 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

11. Lauko informacinės sistemos įrengimas Pagramančio RP (dalis lauko informacinės sistemos elementų žymi dviračių trasą).

Įrengta lauko informacinė sistema ir minimali infrastruktūra lankytojams Pagramančio RP.

Pagramančio RPD,

VSTT

2011 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

12. Medvėgalio pievų gamtotvarkos plano parengimas.

Numatytos tvarkymo priemonės saugomoje teritorijoje.

Varnių RPD,

VSTT

2011 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

13. Medvėgalio pievų gamtotvarkiniai darbai.

Kasmet šienaujamos pievos.

Varnių RPD

Tęstiniai darbai

LR valstybės biudžeto lėšos. Ateityje tikimasi gauti ES finansavimą

14. Paršežerio–Lūksto pelkių komplekso gamtotvarkos plano parengimas.

Numatytos tvarkymo priemonės saugomoje teritorijoje.

Varnių RPD,

VSTT

2011 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

15. Debesnų pelkės gamtinių buveinių tvarkymo programa.

Kasmet šienaujamos pievos, kertami krūmai vertingose pelkinėse teritorijose, tai gerina ekosistemų būklę.

Varnių RPD

Tęstiniai darbai

LR valstybės biudžeto lėšos, Šilalės rajono savivaldybės lėšos. Ateityje tikimasi gauti ES finansavimą

16. Panemunių RP lankytojų centro ekspozicijos įrengimas.

Lankytojų centre įrengta ekspozicija.

Panemunių RPD,

VSTT

2011–2013 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

17. Margupio valstybinio botaninio draustinio gamtotvarkos plano parengimas.

Numatytos tvarkymo priemonės saugomoje teritorijoje.

Panemunių RPD,

VSTT

2011 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

18. Panemunių RP dalies, Nemuno upės apsaugos zonos dalies („Natura 2000“ teritorija – Nemuno slėnio pievos tarp Raudonės ir Gelgaudiškio) gamtotvarkos plano parengimas.

Numatytos tvarkymo priemonės saugomoje teritorijoje.

Panemunių RPD,

VSTT

2011 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

19. Balandinės pelkės hidrologinio režimo atstatymas.

Atstatytas pelkės hidrologinis režimas.

Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato direkcija (toliau – VGRD),

VSTT

2011–2013 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

20. Ištakos upelio hidrologinio režimo atstatymas.

Atstatytas hidrologinis režimas.

Viešvilės VGRD,

VSTT

2011–2013 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

21. Baužaičių pelkės natūralaus hidrologinio režimo atkūrimas.

Atstatytas hidrologinis režimas.

Viešvilės VGRD,

VSTT

2011–2015 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

22. Parengti savivaldybės ir visuomenės reikmėms reikalingų išsaugoti teritorijų planą.

Jurbarko mieste ir seniūnijų centruose parengti teritorijas visuomenės reikmėms – parkams, skverams, stadionams, poilsio zonoms, paplūdimiams.

Jurbarko rajono

savivaldybė

2014 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

 

 

2. Kultūros paveldo teritorijų naudojimas ir apsauga

 

 

 

23. Parengti Mažosios Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ir naudojimo strategiją.

Numatoma įvertinti, registruoti ir tinkamai prižiūrėti Pagėgių savivaldybėje, Jurbarko (Smalininkų miesto ir Viešvilės mstl.) ir Tauragės rajonuose esantį Mažajai Lietuvai būdingą kultūros paveldą.

Jurbarko rajono

savivaldybė, Tauragės r. savivaldybė, Pagėgių savivaldybė

2020 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

24. Patikslinti ir parengti naujus apsaugos reglamentus ir kitus dokumentus, aktualius paveldo objektų savininkams ir naudotojams.

Parengti Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajonų ir Pagėgių sav. objektų, įtraukiamų į vietinį kultūros paveldo registrą, sąrašą ir nustatyti jų reglamentus.

Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajono savivaldybės, Pagėgių savivaldybė

2020 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

25. Parengti Tauragės apskrities teritorijos bendrojo plano sprendiniuose numatytą kultūros paveldo apsaugos programą (pagal toliau priemonių plane išdėstytas priemones, 25.1–25.24 punktai).

Programoje turi būti detalizuoti Tauragės apskrities teritorijos bendrojo plano sprendiniuose nurodytos kultūros paveldo objektų tvarkybos ir naudojimo priemonės, numatytas jų įgyvendinimo planas, rengėjai, finansavimo šaltiniai ir kt. duomenys, prioritetą teikiant toms priemonėms, kurios išryškintų kultūros paveldo teritorinį karkasą ir prisidėtų prie regioninio identiteto palaikymo.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Tauragės apskrities teritorijoje esančios savivaldybės

2012–2020 m.

Valstybės ir savivaldybių biudžetai

25.1. Jurbarko r. sav. Urbanistikos vertybės

Parengti specialiuosius planus, kitus trūkstamus veiklos šiose teritorijose reglamentavimo dokumentus ir jais vadovaujantis pritaikyti viešam pažinimui ir naudojimui, išsaugant visas miesto ar miestelio centrui būdingas funkcijas.

Jurbarko m. istorinis centras, Veliuonos, Eržvilko, Smalininkų mstl. istoriniai centrai. Dėl planinės struktūros ar kitų vertingų savybių siūlytina priskirti urbanistinėms vertybėms Seredžiaus, Raudonės, Girdžių, Skirsnemunės (Raudonės ir Skirsnemunės centrai priskirti urbanistinėms vertybėms ir įteisinta jų teritorija), Viešvilės istorinius centrus.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,

Jurbarko rajono savivaldybė

2012–2016 m.

ES fondų lėšos,

valstybės ir savivaldybės lėšos

25.2. Jurbarko r.sav. Archeologijos vertybės

Pritaikyti kultūriniam, pažintiniam turizmui. Reikalinga atlikti objektų, tinkamų lankymui ar moksliniam tyrinėjimui, atranką. Objektams parengiami trūkstami veiklos šiose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Nustatomos apsaugos zonos ir tvarkymo režimai. Eksponuotiniems lankytiniems objektams parengiami tvarkymo projektai.

Piliakalnių su piliavietėmis ar senovės gyvenvietėmis – Jurbarko, Pašilių, Eržvilko, Antakalniškių, Meškininkų, Raudonėnų piliakalniai; Seredžiaus, Veliuonos, Kalnėnų piliavietės; Kartupėnų piliakalnis su gyvenviete, Gystėnų, Veliuonos piliakalnis (vad. Gedimino kapo kalnas) ir Veliuonos piliakalnis II.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,

Jurbarko rajono savivaldybė

2012–2020 m.

ES fondų lėšos,

valstybės ir savivaldybės lėšos

25.3. Seredžiaus piliakalnio tvarkymas.

Sutvarkytas ir pritaikytas lankymui piliakalnis.

Panemunių RPD,

VSTT

2011–2013 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

25.4. Laiptų įrengimas Raudonės pilies teritorijoje.

Iš pietvakarių pusės įrengti akmeniniai laiptai pagerins lankytojų patekimą į pilį.

Panemunių RPD,

VSTT

2011 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

25.5. Jurbarko r. sav. Statiniai

Pastatai (ne bažnyčios) pritaikomi kultūriniam, pažintiniam turizmui, restauruojant ar rekonstruojant įvertinti architektūros paveldo regioninius ypatumus.

Veliuonos, Jurbarko ir Smalininkų

miestų pastatai, Viešvilės miestelio pastatai, Jurbarko vaistinė, Vytauto Didžiojo 4 pastatas, Jurbarke, Smalininkų geležinkelio stotis, kiti Jurbarko ir Smalininkų miestelių pastatai.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,

Jurbarko rajono savivaldybė

2012–2020 m.

ES fondų lėšos,

valstybės ir savivaldybės lėšos

25.6. Jurbarko r. sav. Statinių kompleksai

Pritaikyti visuomeninei paskirčiai ar turizmo infrastruktūrai.

Dvarų sodybos: Belvederio, Lapgirių, Veliuonos, Daugėlių, Jurbarko dvaro sodyba, L. Meškaitytės sodyba, P. Cvirkos sodyba – memorialinis muziejus, Padubysio dvaro vandens malūno su technologine įranga statinių kompleksas, Panemunės ir Raudonės pilys.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,

Jurbarko rajono savivaldybė, privatūs asmenys

2012–2020 m.

ES fondų lėšos,

valstybės ir savivaldybės lėšos

25.7. Tauragės r. sav. Urbanistikos vertybės

Parengti specialiuosius planus, kitus trūkstamus veiklos šiose teritorijose reglamentavimo dokumentus ir vadovaujantis jais, pritaikant viešam pažinimui ir naudojimui, išsaugant visas miesto ar miestelio centrui būdingas funkcijas.

Batakių, Skaudvilės miestelio istoriniai centrai. Dėl planinės struktūros ar kitų vertingų savybių siūlytina priskirti urbanistinėms vertybėms Gaurės, Lauksargių, Dauglaukio, Pagramančio miestelių istorines dalis.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,

Tauragės r. savivaldybė

2012–2020 m.

ES fondų lėšos,

valstybės ir savivaldybės lėšos

25.8. Tauragės r. sav. Archeologijos vertybės

Pritaikyti kultūriniam, pažintiniam turizmui. Reikalinga atlikti objektų, tinkamų lankymui ar moksliniam tyrinėjimui, atranką. Objektams parengiami trūkstami veiklos šiose teritorijose reglamentavimo dokumentai. Nustatomos apsaugos zonos ir tvarkymo režimai. Eksponuotiniems lankytiniems objektams parengiami tvarkymo projektai.

Iš viso 11 piliakalnių:

5 piliakalniai: Kiukiškių, Naujininkų, Pilaitės, Pilutės, Nosaičių piliakalniai; ir 8 piliakalniai su gyvenvietėmis: Matiškių, Dapkiškių, Batakių, Oplankio – Greižėnų, Gilandžių, Pagramančio, Juškaičių, Ivangėnų.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,

Tauragės r. savivaldybė

2012–2020 m.

ES fondų lėšos,

valstybės ir savivaldybės lėšos

25.9. Indijos piliakalnio pritaikymas lankymui.

Laiptų įrengimas į piliakalnį.

Pagramančio RPD,

VSTT

2011 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

25.10. Pagramančio piliakalnio tvarkymas.

Pagramančio piliakalnio teritorija sutvarkyta, pritaikyta lankymui.

Pagramančio RPD,

VSTT

2013 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

25.11. Tauragės r. sav. Statiniai

Numatyti pritaikyti visuomeninei paskirčiai ir turizmo infrastruktūrai. Pastatai (ne bažnyčios) pritaikomi kultūriniam, pažintiniam turizmui, restauruojant ar rekonstruojant įvertinti architektūros paveldo regioninius ypatumus.

Banko pastatas Tauragėje, pašto, užeigos namas, geležinkelio stotis, motorinis malūnas.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,

Tauragės r. savivaldybė

2012–2020 m.

ES fondų lėšos,

valstybės ir savivaldybės lėšos

25.12. Tauragės r. sav. Statinių kompleksai

Pagal teritorijos apsaugos specialųjį planą pritaikyti viešam pažinimui ir naudojimui, taip pat pritaikyti visuomeninei paskirčiai bei priklausiniams, kilnojamosioms paveldo vertybėms saugoti ir eksponuoti.

Dvarų sodybos: Gaurės bažnyčios šventoriaus vartų ir varpinės kompleksas, Akadavo bažnyčios statinių ir dvaro sodybos kompleksas; Lomių, Lankininkų, dvarų sodybos; Batakių, Pagramančio, Oplankių, Tauragės buv. dvarų sodybos; Trepų dvaro ir Dirginčių palivarko sodybų kompleksai, Pagramančio bažnyčios statinių kompleksas, Skaudvilės bažnyčios komplekso pastatai, pastatų ansamblis, vad. Tauragės pilimi.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,

Tauragės r. savivaldybė, religinės bendruomenės

2012–2020 m.

ES fondų lėšos,

valstybės ir savivaldybės lėšos

25.13. Šilalės r. sav. Urbanistikos vertybės

Parengti specialiuosius planus, kitus trūkstamus veiklos šiose teritorijose reglamentavimo dokumentus ir vadovaujantis jais pritaikyti viešam pažinimui ir naudojimui, išsaugant visas miesto ar miestelio centrui būdingas funkcijas.

Kvėdarnos, Laukuvos mstl. istoriniai centrai. Dėl planinės struktūros ar kitų vertingų savybių siūlytina priskirti urbanistinėms vertybėms Upynos, Tenenių, Pajūrio, Kaltinėnų, Bijotų bažnytkaimių istorinius centrus.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,

Šilalės r. savivaldybė

2012–2020 m.

ES fondų lėšos,

valstybės ir savivaldybės lėšos

25.14. Šilalės r. sav. Archeologijos vertybės

Pritaikyti kultūriniam, pažintiniam turizmui. Reikalinga atlikti objektų, tinkamų lankymui ar moksliniam tyrinėjimui, atranką. Objektams parengti trūkstamus veiklos šiose teritorijose reglamentavimo dokumentus. Nustatyti apsaugos zonas ir tvarkymo režimus. Eksponuotiniems lankytiniems objektams parengti tvarkymo projektus. Reikalinga tinkamai atskleisti piliakalnius, kaip reikšmingas kraštovaizdžio dominantes ar formantes: atidengti Pakisio ir kitus piliakalnius, sudaryti sąlygas apžiūrai.

Piliakalniai: Indijos, Vaičių, Skuburkalnio, Kaltinėnų, Padievaičio, Bilionių, Pavėžio, Burbiškių, Eržinkalnio, Kazokų, Lileikėnų, Pakisio, Rubaičių, Vilkų Lauko, Kalvalių, Prienų, Varsėdžių, Kiaukų, Žvilių, Biržų Lauko, Kreivių, Kaušų, Rūtelių, Gediminiškės, Pilių, Jaunodavos, Dulkių Lauko, Keberkščių, Dapkiškės; piliakalniai su priešpiliais – Vedrių, Treigių;

piliakalniai su gyvenvietėmis – Kvėdarnos, Karūžiškės, Gegužių, Rubinavo, Padievaičio.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,

Šilalės r. savivaldybė

2012–2020 m.

ES fondų lėšos,

valstybės ir savivaldybės lėšos

25.15. Šilalės r. sav. Statiniai

Pritaikyti viešam pažinimui ir naudojimui. Pastatai (ne bažnyčios) pritaikomi kultūriniam, pažintiniam turizmui, restauruojant ar rekonstruojant įvertinami architektūros paveldo regioniniai ypatumai.

Mokykla Šilalėje, kapinių koplyčios Kaltinėnų ir Laukuvos mstl., Vabalių vila, Vaičių vandens malūnas – karšykla su technologine įranga.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,

Šilalės r. savivaldybė

2012–2020 m.

ES fondų lėšos,

valstybės ir savivaldybės lėšos

25.16. Šilalės r. sav. Statinių kompleksai

Pritaikyti objektus kultūriniam, pažintiniam turizmui, parengti tvarkymo planus, išryškinant jų reikšmę ir išskirtines savybes.

Dvarų sodybos: Bijotų dvaro sodyba, Pajūrio dvaro sodyba, Severėnų k., Šiauduvos k. buv. dvarų sodybos. Bilionių etnoarchitektūrinė sodyba, Prapymo etnoarchitektūrinė sodyba, K. Jauniaus sodyba, Tenenių bažnyčios statinių komplelsas, Didkiemio bažnyčios statinių kompleksas Siūlytina Kvėdarnos, Šilalės, Girdiškės bažnyčių statinių kompleksus įrašyti į nekilnojamų kultūros vertybių registrą.

Kultūros paveldo departamentas prie kultūros ministerijos,

Šilalės r. savivaldybė

2012–2020 m.

ES fondų lėšos,

valstybės ir savivaldybės lėšos

25.17. Pagėgių sav. Urbanistikos vertybės

Parengti specialiuosius planus, kitus trūkstamus veiklos šiose teritorijose reglamentavimo dokumentus ir vadovaujantis jais, pritaikoma viešam pažinimui ir naudojimui, išsaugant visas miesto ar miestelio centrui būdingas funkcijas. Išryškintinas Mažosios Lietuvos nekilnojamojo kultūros paveldo savitumas bei miestelio unikalumas.

Vilkyškių mstl. istorinis centras. Dėl planinės struktūros ar kitų vertingų savybių siūlytina priskirti urbanistinėms vertybėms Plaškių, Lumpėnų, Žukų istorines dalis.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,

Pagėgių savivaldybė

2012–2020 m.

ES fondų lėšos,

valstybės ir savivaldybės lėšos

25.18. Pagėgių sav. Archeologijos vertybės

Pritaikyti kultūriniam, pažintiniam turizmui. Reikalinga atlikti objektų, tinkamų lankymui ar moksliniam tyrinėjimui, atranką. Objektams parengti trūkstamus veiklos šiose teritorijose reglamentavimo dokumentus. Nustatyti apsaugos zonas ir tvarkymo režimus. Eksponuotiniems lankytiniems objektams parengti tvarkymo projektus.

Piliakalniai: Būbliškės, Pagėgių (vad. Pilies kalnu), Vilkės, Barzūnų (vad. Šventkalniu), Šereitlaukio.

Piliakalniai su gyvenvietėmis: Kulmenų ir Opstainio,Vilkyškių piliakalnis su gyvenviete.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,

Pagėgių savivaldybė

2012–2020 m.

ES fondų lėšos,

valstybės ir savivaldybės lėšos

25.19. Šereitlaukio piliakalnio tvarkymas.

 

Šereitlaukio piliakalnio teritorija sutvarkyta ir pritaikyta lankymui.

Rambyno regioninio parko direkcija (toliau – RPD),

VSTT

2011 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

25.20. Vilkyškių piliakalnio tvarkymas.

Vilkyškių piliakalnio teritorija sutvarkyta ir pritaikyta lankymui.

Rambyno RPD,

VSTT

2011 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

25.21. Rambyno alkakalnio tvarkymas.

Rambyno alkakalnio teritorija sutvarkyta ir pritaikyta lankymui.

Rambyno RPD,

VSTT

2011 m.

ES struktūrinių fondų ir LR valstybės biudžeto lėšos

25.22. Pagėgių sav. Statiniai

Ištirti ir inventorizuoti objektus, reprezentuojančius Mažosios Lietuvos paveldą. Pritaikyti kultūriniam, pažintiniam turizmui. Pritaikyti viešam pažinimui ir naudojimui. Pastatus (ne bažnyčios) pritaikyti kultūriniam, pažintiniam turizmui, restauruojant ar rekonstruojant įvertinti architektūros paveldo regioninius ypatumus.

Vila Krakeniškių k., Vidgirių vėjo malūnas, Piktupėnų mokyklos pastatas, Pagėgių K. Donelaičio gimnazijos pastatas.

Plaškių bažnyčios įtraukimas į kultūros paveldo objektų sąrašą ir pritaikymas turizmui.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,

Pagėgių savivaldybė,

bendruomenės

2012–2020 m.

ES fondų lėšos,

valstybės ir savivaldybės lėšos

25.23. Pagėgių sav. Statinių kompleksai

Pritaikyti viešam pažinimui ir naudojimui, visuomeninei paskirčiai, turizmo infrastruktūrai, rekreacijai. Pagal teritorijos apsaugos specialųjį planą parengiami tvarkymo planai, įvertinant regioninį savitumą.

Dvarų sodybos: Palumpių, Pempynės, Šereitlaukio, Šilgalių, Vilkyškių dvarų sodybos, Būbliškės dvaro sodybos fragmentai. Bitėnų etnoarchitektūrinės sodybos. Siūloma dėl architektūrinės vertės ir regioninės svarbos įtraukti į registrą Mažajai Lietuvai būdingų miestelių statinių ir girininkijų sodybų kompleksų pastatus. Evangelikų liuteronų bažnyčia ir klebonijos pastatų kompleksas Žukuose.

Vilkyškių ir Šilgalių dvaro pastatų pritaikymas turizmui.

Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos,

Pagėgių savivaldybė,

bendruomenės

2012–2020 m.

ES fondų lėšos,

valstybės ir savivaldybės lėšos

25.24. Nustatyti nematerialaus kultūros paveldo vertybes ir teikti kandidatūras nacionaliniam Nematerialaus kultūros paveldo registrui.

Išryškins nematerialaus paveldo vertybes, prisidės prie kultūrinio turizmo vystymo, stiprins vietos identitetą, turės ekonominę naudą per kultūrinio turizmo vystymą.

Tauragės, Jurbarko, Šilalės r. savivaldybės, Pagėgių savivaldybė

2011–2015 m.

Valstybės ir savivaldybių biudžetai

 

3. Rekreacinių teritorijų vystymas

 

 

 

26. Perspektyvinių kurortinių teritorijų vietovėse rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimas pagal regiono, savivaldybių ar šių teritorijų strateginiuose, bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose numatytas vystymo programas bei išdėstymą.

(Jurbarkas, Smalininkai ir Viešvilė) bei jų artimoje aplinkoje tikslingas yra pliažų, želdynų, miško parkų, viešbučių, svečių namų, turizmo informacijos centrų, turizmo kompleksų, motelių, kempingų, jaunimo nakvynės namų, SPA kompleksų, sporto aikštynų, golfo laukų ir kitų panašaus pobūdžio rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimas.

Jurbarko rajono

savivaldybė

2020 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

27. Esamose ir numatytose poilsio vietovėse rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimas ir palaikymas pagal savivaldybių strateginiuose, bendruosiuose ir specialiuosiuose planuose šioms teritorijoms numatytas vystymo programas, detalius vietovių planus.

Racionalus pliažų, miško parkų, svečių namų, poilsio namų, poilsio kaime (kaimo turizmo), restoranų-svetainių, kempingų, stovyklaviečių, sporto aikštelių ar panašių rekreacinės infrastruktūros objektų kūrimas (Tauragės, Jurbarko, Šilalės r. savivaldybės, Pagėgių savivaldybė).

Panemunių regioniniame parke, Jurbarko mieste, Seredžiaus, Veliuonos, Raudonės miesteliuose, Skirsnemunės, Pilies I kaimuose.

Jurbarko, Tauragės, Šilalės r. savivaldybės,

Pagėgių savivaldybė

2020 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

28. Esamuose ir numatytuose turizmo centruose bei jų artimojoje aplinkoje atsižvelgiant į šių centrų santykinę svarbą bei regiono ir savivaldybių teritorijos strateginiuose, bendruosiuose ar specialiuosiuose planuose numatytas vystymo programas tikslinga yra palaikyti bei kurti rekreacinės infrastruktūros objektus.

Palaikyti bei kurti turizmo informacijos centrus, turizmo kompleksus, viešbučius, motelius, restoranus-svetaines, kempingus, jaunimo nakvynės namus ir kitus panašius rekreacinės infrastruktūros objektus. Kurti informacinį centrą Seredžiuje, Raudonėje, Veliuonoje, Pilies I kaime, Smalininkuose ir Viešvilėje.

Jurbarko rajono

savivaldybė

2016 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

29. Aktyvinti dabartiniu metu vis didesnį poreikį įgaunančios golfo laukų tinklo kūrimo mūsų šalyje koncepciją, vystymą.

 

Pagėgių savivaldybė

2020 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

30. Karšuvos krašto pažinimui tarnaujančios regioninės automobilių, dviračių ir vandens turizmo trasų ir maršrutų sistemos formavimas.

Regioninės turizmo sistemos pagrindą sudaro 2 Tauragės regioną pristatantys autoturizmo maršrutų bei veloturizmo trasų žiedai:

30.1 Autoturizmo maršrutas „Karšuvos žiedas“ .

30.2 Veloturizmo trasa „Karšuvos dviračių žiedas“ .

„Karšuvos žiedas“ – tai naujai siūlomas maršrutas, sudarytas tikslingai apjungus Tauragės regionui LR teritorijos Bendrajame (generaliniame) plane rekomenduotų Vidurio Lietuvos ir Pajūrio parkų žiedų dalis. Šis maršrutas: Tauragė–Šilalė–Upyna–Bijotai–Skaudvilė–Eržvilkas–Stakiai–Veliuona–Jurbarkas–Viešvilė–Bitėnai–Pagėgiai–Žygaičiai–Balskai–Tauragė, apjungia visus regiono savivaldybių bei svarbiausius turizmo centrus ir leidžia susipažinti su vaizdingiausiomis bei gamtos ir kultūros vertybėmis

„Karšuvos dviračių žiedas“ – regioninė dviračių turizmo trasa maršrutu: Tauragė–Pagramantis–Balskai–Pajūris–Šilalė–Upyna–Bijotai–Skaudvilė–Batakiai–Eržvilkas–Girdžiai–Jurbarkas–Viešvilė–Bitėnai–Pagėgiai–Žygaičiai–Būdviečiai–Tauragė.

Jurbarko r.

savivaldybė, Tauragės r. savivaldybė,

2018 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

Šilalės r. savivaldybė,

Pagėgių savivaldybė

2020 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

31. Vystyti papildomus rajoninius veloturizmo maršrutus: „Šiaurės karšuva“, „Pietų karšuva“, „Rytų karšuva“, „Vakarų karšuva“, pažintinė dviračių turizmo trasa-„Nemuno dviračių kelias“, tarptautinės svarbos „Velo Hanseatikos“ trasa.

a) „Vakarų Karšuva“ (Tauragė–Smalininkai–Viešvilė–Bitėnai–Pagėgiai–Žygaičiai–Balskai–Tauragė).

b) „Rytų Karšuva“ (Tauragė–Šilalė–Upyna–Bijotai–Skaudvilė–Eržvilkas–Stakiai–Veliuona–Jurbarkas–Eičiai–Tauragė).

c) „Šiaurės Karšuva“ (Tauragė–Pagramantis–Balskai–Pajūris–Šilalė–Upyna–Bijotai–Skaudvilė–Batakiai–Milgaudai–Kunigiškiai–Tauragė).

d) „Pietų Karšuva“ (Tauragė–Kunigiškiai–Milgaudai–Eržvilkas–Girdžiai–Jurbarkas–Viešvilė–Bitėnai–Pagėgiai–Žygaičiai–Būdviečiai–Tauragė).

e) „Nemuno dviračių kelias“ šiaurinė atkarpa: Seredžius–Veliuona–Jurbarkas–Viešvilė–Bitėnai–Pagėgiai–Stoniškiai.

Jurbarko rajono

savivaldybė, Tauragės r. savivaldybė, Šilalės r. savivaldybė,

Pagėgių savivaldybė

2020 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

32. Vandens turizmo infrastruktūros kūrimas Tauragės apskrityje

Nemuno vandens kelias, Jūros vandens kelias, Šešuvio vandens kelias, Akmenos vandens kelias.

Nemuno vandens kelias, kurios turistinio panaudojimo intensyvinimo perspektyvos siejamos su prieplaukų infrastruktūros kūrimu, numatomos (2 stacionarios bei 5 mobilios prieplaukos). Jūros vandens kelias, skirtas vandens turizmui baidarėmis, kanojomis arba valtimis. Šešuvio vandens kelias jo intakų (Ančios žemiau Skaudvilės ir Šaltuonos žemiau Eržvilko) žemupiai. Akmenos vandens kelias žemiau Grigulių, vandens turizmui baidarėmis, lengvomis valtimis.

Jurbarko rajono

savivaldybė, Tauragės r. savivaldybė,

2020 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės,

Pagėgių savivaldybė savo teritorijoje

2020 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

33. Poilsiaviečių su reikalinga infrastruktūra prie rekreacinių teritorijų ir vandens telkinių tvarkymas ir vystymas.

 

Tauragės, Jurbarko, Šilalės r. savivaldybės, Pagėgių savivaldybė, privatūs savininkai

2020 m.

ES fondų lėšos, savivaldybės lėšos, privačios lėšos

34. Svarbiausių regiono poilsio vietovių (Balskų, Draudenių, Požerės, Kalnėnų, Bitėnų) bei rekreacinių priemiestinių zonų (Tauragės, Šilalės, Jurbarko) – naudojimo intensyvinimas.

Jurbarko, Tauragės, Šilalės priemiestinių poilsio zonų intensyvinimas.

Tauragės, Šilalės, Jurbarko rajono savivaldybės

2020 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

35. Rekreacinės aplinkos kokybės gerinimas numatytose perspektyvinėse poilsio vietovėse.

Jurbarko mieste, Smalininkų mieste, Viešvilės, Jurbarkų, Skirsnemunės, Raudonės, Veliuonos, Seredžiaus seniūnijose.

Bubliškių dvaro parke sutvarkyti pėsčiųjų sveikatingumo ir dviračių tako atkarpą Pagėgių priemiestyje.

Jurbarko rajono

savivaldybė

2020 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

Pagėgių savivaldybė

2012–2014 m.

 

36. Skaudvilės miesto, kaip lokalinio turizmo aptarnavimo centro, kūrimas ir tikslinga vystyti Veliuoną, Seredžių, Smalininkus, Viešvilę, Eržvilką (Jurbarko r. sav.), Kaltinėnus, Laukuvą (Šilalės r. sav.) bei Panemunę (Pagėgių savivaldybė).

Vietovių perspektyva priklauso nuo jų rekreacinės aplinkos kokybės esminio pagerinimo.

Tauragės, Šilalės, Jurbarko r. savivaldybės, Pagėgių savivaldybė

2020 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

37. Dviračių transporto infrastruktūros plėtra.

Visose savivaldybėse parengti specialiuosius dviračių infrastruktūros plėtros planus.

LR susisiekimo ministerija,

Tauragės, Šilalės, Jurbarko r. savivaldybės, Pagėgių savivaldybė

2014–2020 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

 

4. Bioprodukcinio ūkio teritorijos

 

 

 

38. Skatinti žemės ūkio funkcionavimui būtinų infrastruktūros objektų vystymą.

 

Tauragės r. savivaldybė, kaimo bendruomenės

2020 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

39. Skatinti nepalankių ūkininkavimo sąlygų teritorijose alternatyvias veiklas (kaimo turizmą, miškų sodinimą, žuvininkystę, amatus ir kitus ne žemės ūkio verslus).

 

Tauragės r. savivaldybė, kaimo bendruomenės

2020 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

40. Skatinti derlingų dirvožemių našumo ir pagerinimo išsaugojimą, rūgščių dirvų kalkinimą, melioracijos sistemų rekonstrukciją.

 

Tauragės, Šilalės, Jurbarko r. savivaldybės, Pagėgių savivaldybė, ūkininkų bendrijos

2020 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės, ūkininkų bendrijos

41. Siūlome apželdinti nacionalinę svarbą turintį vakarų Lietuvos geoekologinės takoskyros ruožą Vilkyškių–Draudenių–Tenenių atkarpoje bei Požerės apylinkėse.

Padidinti miškų plotus nacionalinę svarbą turinčiuose vakarų Lietuvos geokologinėje takoskyroje (Vilkyčių–Draudenių–Tenenių atkarpoje bei Požerės apylinkėse).

Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Tauragės ir Pagėgių, Šilalės žemėtvarkos skyriai, privatūs asmenys

iki 2020 m.

Fizinių ir juridinių asmenų ir Europos Sąjungos paramos lėšos

42. Siūlome apželdinti regioninės svarbos Nemuno–Jūros takoskyros ruožą Dauglaukio–Sakalinės–Vilniškių–Paulių–Gricių atkarpoje.

Padidinti miškų plotus regioninės svarbos turinčioje Nemuno–Jūros takoskyros ruožo (Dauglaukio–Sakalinės–Vilniškių–Paulių–Gricių atkarpoje).

Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Tauragės ir Pagėgių, Jurbarko žemėtvarkos skyriai, privatūs asmenys

iki 2020 m.

Fizinių ir juridinių asmenų ir Europos Sąjungos paramos lėšos

43. Siūlome apželdinti regioninės svarbos Nemuno–Dubysos takoskyros ruožą Padubysio–Juodaičių atkarpoje.

Padidinti miškų plotus regioninės svarbos turinčioje Nemuno–Dubysos takoskyros ruožo Padubysio–Juodaičių atkarpoje.

Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, Jurbarko žemėtvarkos skyrius, privatūs asmenys

Iki 2020 m.

Fizinių ir juridinių asmenų ir Europos Sąjungos paramos lėšos

44. Siūlome apželdinti vietinės svarbos Akmenos–Šešuvio takoskyros ruožą Ringailių–Upynos–Mineikių atkarpoje.

Padidinti miško plotus vietinės svarbos Akmenos–Šešuvio takoskyros ruožo Ringailių–Upynos–Mineikių atkarpoje.

Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Tauragės ir Pagėgių, Šilalės žemėtvarkos skyriai, privatūs asmenys

iki 2020 m.

Fizinių ir juridinių asmenų ir Europos Sąjungos paramos lėšos

 

5. Techninės infrastruktūros teritorijų

vystymas

5.1. Susisiekimo infrastruktūra

 

 

 

45. A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas.

Kelio rekonstravimas 132,0–139,7 km;144,3–150,2 km; 160,0–166,5 km

LR susisiekimo ministerija, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie LR

Susisiekimo ministerijos

2012–2015 m.

ES fondų lėšos,

KPPP lėšos

46. 165 Šilalė–Šilutė.

Rekonstravimas 1,77–2,22 km

 

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie SM

2011 m.

Kelių priežiūros plėtros programos

(KPPP) lėšos

47. Krašto kelio Nr. 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda , gerinti techninius parametrus nuo Jurbarko Šilutės link iki magistralinio kelio A12 (Mikytai).

Kelio rekonstravimas 109,0–112,2 km (Viešvilė), 135,5–137,16 (Lumpėnai, sankryžų Vilkyškiuose rekonstravimas).

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie SM, Jurbarko r. savivaldybė

2011–2015 m.

ES fondų lėšos, KPPP lėšos

48. 198 Jurbarkas– Skaudvilė (nuo Lybiškių iki kelio A12).

Kelio rekonstravimas 31,2–40,65 km

LAKD/Tauragės r.sav.

Iki 2015 m.

ES fondų lėšos,

KPPP lėšos

49. 197 Kryžkalnis–Rietavas–Vėžaičiai.

Kelio rekonstravimas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie SM

Po 2015 m.

KPPP lėšos

50. 193 Kvėdarna–Švėkšna–Saugos.

Kelio rekonstravimas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie SM

Po 2015 m.

KPPP lėšos

51. 164 Mažeikiai–Plungė–Tauragė tarp Šilalės ir Tauragės.

Kelio rekonstravimas 134–140,15 km

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie SM

Iki 2015 m.

ES fondų lėšos, KPPP lėšos

52. 162 Laukuva–Šilalė (sankryžų rekonstravimas Balsių gyv. ir Šilalėje).

Kelio rekonstravimas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie SM

2011–2012 m.

ES fondų lėšos, KPPP lėšos

53. 160 Telšiai–Varniai–Laukuva (tarp Varnių ir Laukuvos).

Kelio rekonstravimas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie SM

Po 2015 m.

KPPP lėšos

54. 146 Raseiniai–Šilalė (nuo Jurbarko r. ribos iki kelio Nr.141).

Kelio rekonstravimas 20,0–28,0 km

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie SM

2011–2012 m.

KPPP lėšos

55. Panemunės–Tilžės (Sovetsko) su tiltu per Nemuną aplinkkelis.

Naujo kelio-aplinkkelio tiesimas tranzitinio transporto judėjimui.

Lietuvos automobilių kelių direkcija prie SM

Iki 2014 m.

ES fondų lėšos,

KPPP lėšos

56. Tauragės miesto dalies komunalinės paskirties objektų, gatvių , kelių, inžinerinių tinklų, rekreacijos ar kitos infrastruktūros objektų įgyvendinimas pagal rajono savivaldybių ar šių teritorijų strateginius, bendruosius ir specialiuosius planus ar vystymo programas.

Tauragės miesto dalies tarp Naujosios, Gedimino, Dariaus ir Girėno gatvių ir Geležinkelio teritorijos sutvarkymas, komunalinių paslaugų objektų įrengimas, inžinerinės infrastruktūros išvystymas bei transporto, mašinų parkavimo, rekreacijos toje teritorijoje organizavimas ir įgyvendinimas.

Tauragės rajono savivaldybė

2013-2020 m.

ES fondų lėšos, savivaldybės

lėšos

 

57. Pajūrio miestelio aplinkkelis.

Naujo kelio-aplinkkelio tiesimas tranzitinio transporto judėjimui padės išvengti tranzitinio transporto eismo per miestelio centrinę dalį.

Šilalės rajono savivaldybė

Po 2017m.

ES fondų lėšos

58. Šilalės miesto aplinkkelis.

Naujo kelio-aplinkkelio tiesimas sujungs dabartinius krašto kelius Nr.165 Šilutė–Šilalė ir Nr. 162 Laukuva–Šilalė, padės išvengti tranzitinio transporto eismo per miesto centrinę dalį.

Šilalės rajono savivaldybė

Po 2017m.

ES fondų lėšos

 

5.1.1. Logistikos centrai

 

 

 

59. Pagrindiniai logistikos centrai Tauragės apskrityje, netoli TEN 1A tarptautinio transporto koridoriaus Via Hanseatica, šalia numatomo Tauragės–Lauksargių aplinkkelio.

Logistikos centrai būtų perspektyvūs dėl artimos šiaurės–pietų kryptimi besitęsiančio tarptautinio transporto koridoriaus (kelių ir geležinkelių) jungties.

Tauragės r. savivaldybė, verslo įmonės

Iki 2020 m.

ES fondų lėšos,

Tauragės r. savivaldybės lėšos, verslo įmonių lėšos

60. Pagėgių sav. numatomas logistikos centras šalia minėto Via Hanseatica tarptautinio kelio.

Strategiškai svarbi TEN IA tarptautinio koridoriaus geležinkelio linija Radviliškis–Pagėgiai–valstybės siena dar labiau sustiprins skirtingų transporto rūšių sąveiką bei logistikos centro reikšmę.

Pagėgių r. savivaldybė,

verslo įmonės

Iki 2020 m.

ES fondų lėšos,

Pagėgių savivaldybė,

verslo įmonių lėšos

 

5.1.2. Pasienio kontrolės postai

 

 

 

61. Jurbarko upių PKP (Jurbarko r. sav.) pasienio posto rekonstrukcija.

Lietuvai įstojus į ES ir prisijungus prie Šengeno erdvės yra keliami aukštesni reikalavimai pasienio kontrolės punktų infrastruktūrai, ypač jų kokybei. PKP privalo atitikti Šengeno teisyno ir tarptautinius saugumo reikalavimus.

Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos,

Jurbarko r. savivaldybė

2014–2017 m.

 

Valstybės biudžeto lėšos,

ES fondų lėšos,

Jurbarko r. savivaldybės lėšos

62. Panemunės tarptautinio PKP plėtra (Šakininkų k., Pagėgių sav.).

Atsižvelgiant į būsimus susitarimus su Rusijos federacija dėl tilto per Nemuną Sovetsko–Panemunės aplinkkelyje statybos, būtų sukurta nauja bei pertvarkoma esama PKP infrastruktūra.

Pasienio kontrolės punktų direkcija prie Susisiekimo ministerijos

2014-2015 m.

Valstybės biudžeto lėšos,

ES paramos fondų lėšos

 

5.1.3. Geležinkeliai

 

 

 

63. Geležinkelio linijos Radviliškis–Pagėgiai– valstybės siena modernizavimas (infrastruktūros vystymas).

Geležinkelio mazgų modernizavimas bei rekonstravimas padidintų krovinių ir keleivių vežimų rentabilumą.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

I etapas

2009–2012 m.

II–III etapai

2015–2017 m.

ES fondų lėšos,

AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšos

64. Geležinkelio linijos Pagėgiai–Rimkai–Klaipėda modernizavimas (infrastruktūros vystymas).

Regioninės reikšmės linijos modernizavimas bei rekonstravimas padidintų krovinių ir keleivių vežimų rentabilumą.

AB „Lietuvos geležinkeliai“

2009-2013 m.

ES fondų lėšos,

AB „Lietuvos geležinkeliai“ lėšos

65. Naujo geležinkelio ruožo Pilviškiai–Tauragė tiesimas.

Šis ruožas užžiedintų geležinkelių tinklą Kaliningrado srities pasienyje ir sujungtų du tarptautinius geležinkelio transporto koridorius: IXD Kaunas–Kybartai ir 1A Radviliškis–Pagėgiai–valstybės siena.

AB „Lietuvos geležinkeliai“ planuojamu laikotarpiu šios linijos statyti neplanuoja

Planuojamu laikotarpiu šios linijos statyti neplanuoja

 

 

5.1.4. Oro transportas

 

 

 

66. Įrengti Tauragės, Jurbarko ir Pumpėnų (Pagėgių sav.) civilinius aerodromus .1

Aerodromai būtų naudojami sportiniais aviacinio turizmo tikslais bei keleivių susisiekimui nedideliais atstumais.

Jurbarko r. savivaldybė, Pagėgių savivaldybė, verslo įmonės

Po 2017 m.

Jurbarko r. savivaldybės, Pagėgių savivaldybės lėšos,

verslo įmonių lėšos

 

5.1.5. Vandens transportas

 

 

 

67. Modernizuoti tarptautinės reikšmės vidaus vandens kelią E41 Nemuno upe, išvystant reikalingą su ta veikla susijusią infrastruktūrą:

a) padidinti laivakelio gylį;

b) įsteigti ir atnaujinti uostus bei prieplaukas su jų prieigomis ir t. t.); 2

Nemuno upės kelias bus vienas iš krovinių srautų judėjimo grandžių nuo Kauno iki Klaipėdos kryptimi, taptų tarptautine pervežimo atkarpa, sujungtų Kauno visų rūšių transporto terminalą su Klaipėdos uostu.

Vystyti turizmą tarp pasienio rajonų Tauragės apskrities teritorijoje ir Rusijos teritorijoje (Kaliningrado srityje): prieplaukų įrengimas, kontrolės postai ir kita.

a) VĮ Vidaus vandenų kelių direkcija;

a) po 2013 m.

Bus siekiama gauti ES fondų finansavimą

b) atitinkamų savivaldybių administracijos

b) 2013–2017 m.

 

5.2. Ekoinžinerinė infrastruktūra

5.2.1. Vandentieka, vandenvala

 

 

 

 

Tauragės savivaldybė

 

 

 

68. Plėtoti esamą vandentiekio sistemą Tauragės mieste, numatoma patiesti 30 km naujų vandentiekio tinklų, rekonstruoti esamą vandenvietę.

Tikslas – aprūpinti kuo didesnį savivaldybės gyventojų kiekį kokybišku geriamuoju vandeniu.

UAB „Tauragės vandenys“

2011–2013 m.

ES Sanglaudos fondas, LR biudžetas, UAB „Tauragės vandenys“ nuosavos lėšos

69. Numatoma plėtoti esamą Skaudvilės vandentiekio sistemą, patiesti 5 km naujų vandentiekio tinklų. Vieną Skaudvilės vandenvietę – rekonstruoti.

Tikslas – aprūpinti kuo didesnį savivaldybės gyventojų kiekį kokybišku geriamuoju vandeniu.

UAB „Tauragės vandenys“

2011–2013 m.

ES Sanglaudos fondas, LR biudžetas, Tauragės r. savivaldybės lėšos

70. Plėtoti esamą nuotekų surinkimo sistemą Tauragės mieste. Prie Tauragės nuotekų surinkimo sistemos prijungti Butkelių ir Tauragės gyvenvietes. Rekonstruoti esamą Tauragės nuotekų valyklą. Numatoma tinklų renovacija – 24 km ir naujų tinklų įrengimas – 35 km.

Visi sprendiniai, susieti su vandenvala, įgauna prioritetinį statusą. Prognozuojama, kad nuotekų surinkimo paslaugos prieinamumas gyventojams pasieks 95%, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkins ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.

UAB „Tauragės vandenys“

2008–2020 m.

ES Sanglaudos fondas, LR biudžetas, UAB „Tauragės vandenys“ nuosavos lėšos, Tauragės r. savivaldybės lėšos

71. Prie Tauragės nuotekų valymo įrenginių (NVĮ) numatoma įrengti regioninį dumblo apdorojimo cechą.

 

UAB „Tauragės vandenys“

2010–2012 m.

ES Sanglaudos fondas, LR biudžetas, UAB „Tauragės vandenys“ nuosavos lėšos

72. Plėtoti esamą Skaudvilės nuotekų surinkimo sistemą. Numatoma pastatyti naujus 70 m3/p nuotekų valymo įrenginius. Numatoma tinklų renovacija – 3 km ir naujų tinklų įrengimas – 7 km.

 

UAB „Tauragės vandenys“

2010–2020 m.

ES Sanglaudos fondas, LR biudžetas, UAB „Tauragės vandenys“ nuosavos lėšos

 

Šilalės savivaldybė

 

 

 

73. Plėtoti esamą Šilalės vandentiekio sistemą. Prie Šilalės vandentiekio sistemos pajungti Balsių ir Vingininkų gyvenvietes, patiesti 15 km naujų vandentiekio tinklų.

Aprūpinti kuo didesnį gyventojų skaičių viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu.

Šilalės rajono savivaldybė,
UAB „Šilalės vandenys“

2012 m.

ES struktūriniai fondai, LR biudžetas, Šilalės rajono savivaldybės lėšos, UAB „Šilalės vandenys“ lėšos

74. Plėtoti esamą Kvėdarnos–Pajūralio vandentiekio sistemą. Apjungti abi Kvėdarnos vandenvietes. Prie Kvėdarnos prijungti Papynaujo ir Grimzdų vandentiekio sistemas. Numatoma patiesti 6 km naujų vandentiekio tinklų, rekonstruoti esamą vandenvietę.

Aprūpinti kuo didesnį gyventojų skaičių viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu.

Šilalės rajono savivaldybė,
UAB „Šilalės vandenys“

2011–2020 m.

ES struktūriniai fondai, LR biudžetas, Šilalės rajono savivaldybės lėšos, UAB „Šilalės vandenys“ lėšos

75. Plėtoti esamą Laukuvos vandentiekio sistemą. Numatoma patiesti 4 km naujų vandentiekio tinklų, rekonstruoti esamą vandenvietę.

Aprūpinti kuo didesnį gyventojų skaičių viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu.

Šilalės rajono savivaldybė,
UAB „Šilalės vandenys“

2013 m.

ES struktūriniai fondai, LR biudžetas, Šilalės rajono savivaldybės lėšos, UAB „Šilalės vandenys“ lėšos

76. Plėtoti esamą Pajūrio vandentiekio sistemą. Numatomas naujų tinklų įrengimas ir esamų tinklų rekonstrukcija.

Aprūpinti kuo didesnį gyventojų skaičių viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu.

Šilalės rajono savivaldybė,
UAB „Šilalės vandenys“

2018–2020 m.

ES struktūriniai fondai, LR biudžetas, Šilalės rajono savivaldybės lėšos, UAB „Šilalės vandenys“ lėšos

77. Plėtoti esamą Kaltinėnų vandentiekio sistemą. Numatomas naujų tinklų įrengimas ir esamų tinklų rekonstrukcija.

Aprūpinti kuo didesnį gyventojų skaičių viešai tiekiamu geriamuoju vandeniu.

Šilalės rajono savivaldybė,
UAB „Šilalės vandenys“

Iki 2020 m.

ES struktūriniai fondai, LR biudžetas, Šilalės rajono savivaldybės lėšos, UAB „Šilalės vandenys“ lėšos

78. Plėtoti esamą Laukuvos miestelio nuotekų surinkimo sistemą. Numatomas naujų valymo įrenginių ir tinklų įrengimas, esamų tinklų rekonstrukcija.

 

Šilalės rajono savivaldybė,
UAB „Šilalės vandenys“

2011–2015 m.

ES struktūriniai fondai, LR biudžetas, Šilalės rajono savivaldybės lėšos, UAB „Šilalės vandenys“ lėšos

79. Plėtoti esamą Pajūrio nuotekų surinkimo sistemą. Numatomas naujų tinklų įrengimas ir esamų tinklų rekonstrukcija.

 

Šilalės rajono savivaldybė,
UAB „Šilalės vandenys“

2018–2020 m.

ES struktūriniai fondai, LR biudžetas, Šilalės rajono savivaldybės lėšos, UAB „Šilalės vandenys“ lėšos

80. Plėtoti esamą Kaltinėnų nuotekų surinkimo sistemą. Numatomas naujų tinklų įrengimas ir esamų tinklų rekonstrukcija.

 

Šilalės rajono savivaldybė, UAB „Šilalės vandenys“

Iki 2020m

ES struktūriniai fondai, LR biudžetas, Šilalės rajono savivaldybės lėšos, UAB „Šilalės vandenys“ lėšos

 

Jurbarko savivaldybė

 

 

 

81. Plėtoti esamą Jurbarko m. vandentiekio sistemą. Pakloti 12,03 km naujų tinklų.

Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį kokybišku geriamuoju vandeniu.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

2010–2011 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

82. Plėtoti esamą Jurbarko m. vandentiekio sistemą. Pakloti 2,5 km naujų tinklų.

Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį kokybišku geriamuoju vandeniu.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

2011–2013 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

83. Plėtoti esamą Jurbarko m. vandentiekio sistemą. Pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius.

Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį kokybišku geriamuoju vandeniu.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

2012–2014 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

84. Plėtoti vandentiekio sistemas Seredžiaus seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes, statant naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas vandenvietes, plečiant 24,5 km naujus ir rekonstruojant 6 km esamus tinklus.

Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį kokybišku geriamuoju vandeniu.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

Iki 2020 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

85. Plėtoti vandentiekio sistemas Viešvilės seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes, statant naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas vandenvietes, plečiant 9 km naujus ir rekonstruojant 2 km esamus tinklus.

Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį kokybišku geriamuoju vandeniu.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

Iki 2020 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

86. Plėtoti vandentiekio sistemas Smalininkų mieste ir seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes, statant naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas vandenvietes, plečiant 10,5 km naujus ir rekonstruojant 3 km esamus tinklus.

Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį kokybišku geriamuoju vandeniu.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

Iki 2020 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

87. Plėtoti vandentiekio sistemas Jurbarkų seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes, statant naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas vandenvietes, plečiant 38,5 km naujus ir rekonstruojant 6 km esamus tinklus.

Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį kokybišku geriamuoju vandeniu.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

Iki 2020 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

88. Plėtoti vandentiekio sistemas Girdžių seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes, statant naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas vandenvietes, plečiant 22,5 km naujus ir rekonstruojant 6 km esamus tinklus.

Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį kokybišku geriamuoju vandeniu.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

Iki 2020 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

89. Plėtoti vandentiekio sistemas Eržvilko seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes, statant naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas vandenvietes, plečiant 32,5 km naujus ir rekonstruojant 2 km esamus tinklus.

Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį kokybišku geriamuoju vandeniu.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

Iki 2020 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

90. Plėtoti vandentiekio sistemas Skirsnemunės seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes, statant naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas vandenvietes, plečiant 22 km naujus ir rekonstruojant 1 km esamus tinklus.

Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį kokybišku geriamuoju vandeniu.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

Iki 2020 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

91. Plėtoti vandentiekio sistemas Šimkaičių seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes, statant naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas vandenvietes, plečiant 26,5 km naujus ir rekonstruojant 5 km esamus tinklus.

Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį kokybišku geriamuoju vandeniu.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

Iki 2020 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

92. Plėtoti vandentiekio sistemas Raudonės seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes, statant naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas vandenvietes, plečiant 13 km naujus ir rekonstruojant 1 km esamus tinklus.

Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį kokybišku geriamuoju vandeniu.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

Iki 2020 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

93. Plėtoti vandentiekio sistemas Juodaičių seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes, statant naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas vandenvietes, plečiant 4 km naujus ir rekonstruojant 2 km esamus tinklus.

Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį kokybišku geriamuoju vandeniu.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

Iki 2020 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

94. Plėtoti vandentiekio sistemas Veliuonos seniūnijoje, rekonstruojant vandenvietes, statant naujus vandens gerinimo įrenginius, statant naujas vandenvietes, plečiant 29 km naujus ir rekonstruojant 3 km esamus tinklus.

Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį kokybišku geriamuoju vandeniu.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

Iki 2020 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

95. Plėtoti esamą Jurbarko m. nuotekų sistemą. Pakloti 10,8 km naujų tinklų, pastatyti 3 vnt. nuotekų siurblinių.

Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

2010-2011 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

96. Plėtoti esamą Jurbarko m. nuotekų sistemą. Pakloti 3,2 km naujų tinklų, pastatyti 3 vnt. nuotekų siurblinių.

Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

2011–2013 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

97. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemas Seredžiaus sen., rekonstruojant ir statant naujas nuotekų valyklas bei siurblines, statant naujus bei renovuojant esamus nuotekų surinkimo tinklus, plečiant 24,5 km naujus ir rekonstruojant 6 km esamus tinklus.

Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkina ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

Iki 2020 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

98. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemas Viešvilės sen., rekonstruojant ir statant naujas nuotekų valyklas bei siurblines, statant naujus bei renovuojant esamus nuotekų surinkimo tinklus, plečiant 9 km naujų tinklų.

Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkina ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

Iki 2020 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

99. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemas Smalininkų sen., rekonstruojant ir statant naujas nuotekų valyklas bei siurblines, statant naujus bei renovuojant esamus nuotekų surinkimo tinklus, plečiant 10,5 km naujus ir rekonstruojant 3 km esamus tinklus.

Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkina ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

Iki 2020 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

100. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemas Jurbarkų sen., rekonstruojant ir statant naujas nuotekų valyklas bei siurblines, statant naujus bei renovuojant esamus nuotekų surinkimo tinklus, plečiant 40,5 km naujus ir rekonstruojant 2 km esamus tinklus.

Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkina ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

Iki 2020 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

101. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemas Girdžių sen., rekonstruojant ir statant naujas nuotekų valyklas bei siurblines, statant naujus bei renovuojant esamus nuotekų surinkimo tinklus, plečiant 22,5 km naujus ir rekonstruojant 8 km esamus tinklus.

Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkina ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

Iki 2020 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

102. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemas Eržvilko sen., rekonstruojant ir statant naujas nuotekų valyklas bei siurblines, statant naujus bei renovuojant esamus nuotekų surinkimo tinklus, plečiant 32,5 km naujus ir rekonstruojant 11,5 km esamus tinklus.

Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkina ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

Iki 2020 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

103. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemas Skirsnemunės sen., rekonstruojant ir statant naujas nuotekų valyklas bei siurblines, statant naujus bei renovuojant esamus nuotekų surinkimo tinklus, plečiant 22 km naujus ir rekonstruojant 1 km esamus tinklus.

Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkina ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

Iki 2020 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

104. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemas Šimkaičių sen., rekonstruojant ir statant naujas nuotekų valyklas bei siurblines, statant naujus bei renovuojant esamus nuotekų surinkimo tinklus, plečiant 23,5 km naujus ir rekonstruojant 1 km esamus tinklus.

Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkina ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

Iki 2020 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

105. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemas Raudonės sen., rekonstruojant ir statant naujas nuotekų valyklas bei siurblines, statant naujus bei renovuojant esamus nuotekų surinkimo tinklus, plečiant 13 km naujų tinklų.

Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkina ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

Iki 2020 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

106. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemas Juodaičių sen., rekonstruojant ir statant naujas nuotekų valyklas bei siurblines, statant naujus bei renovuojant esamus nuotekų surinkimo tinklus, plečiant 3 km naujų tinklų.

Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkina ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

Iki 2020 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

107. Plėtoti nuotekų surinkimo ir tvarkymo sistemas Veliuonos sen., rekonstruojant ir statant naujas nuotekų valyklas bei siurblines, statant naujus bei renovuojant esamus nuotekų surinkimo tinklus, plečiant 26,5 km naujų tinklų.

Tikslas – tvarkomų nuotekų paslaugos išplėtimas, o išleidžiamos į paviršinius vandenis nuotekos tenkina ES „Miestų ir miestelių valymo direktyvą“ 91/271/EEC.

Jurbarko rajono savivaldybė,

UAB „Jurbarko vandenys“

Iki 2020 m.

ES struktūriniai fondai ir biudžeto lėšos

 

Pagėgių savivaldybė

 

 

 

108. Plėtoti esamą Pagėgių vandentiekio sistemą. Numatoma vieną vandenvietę rekonstruoti, o kitą palikti rezervui. Numatoma rekonstruoti esamus vandens gerinimo įrenginius, renovuoti 1km esamų tinklų ir pakloti 5 km naujų.

Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį kokybišku geriamu vandeniu.

Sutvarkyti vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą visose gyvenvietėse.

Pagėgių savivaldybė, UAB „Pagėgių komunalinis“

Iki 2020 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

109. Plėtoti esamą Panemunės vandentiekio sistemą. Numatoma rekonstruoti esamą vandenvietę ir pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius, renovuoti 0,5 km esamų tinklų ir pakloti 1 km naujų.

Tikslas – aprūpinti kuo didesnį apskrities gyventojų kiekį kokybišku geriamu vandeniu.

Pagėgių savivaldybė,

UAB „Pagėgių komunalinis“

Iki 2020 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės

 

5.2.2. Atliekų valdymas

 

 

 

110. Regioniniame sąvartyne 2 mišrių komunalinių atliekų kaupimo sekcijų įrengimas

ir filtrato valymo įrenginių našumo padidinimas.

Regioniniame sąvartyne užpildžius atliekomis I etape įrengtas 2 sekcijas, bus įrengtos dar 2 atliekų kaupimo sekcijos ir filtrato valymo įrenginių našumo padidinimas.

UAB TRATC

2014–2015 m.

ES struktūrinės paramos lėšos, įmonės lėšos

111. Tauragės regiono senų sąvartynų ir šiukšlynų uždarymas.

Tauragės regione bus uždaryti 58 seni neeksploatuojami sąvartynai ir šiukšlynai.

UAB TRATC

2010–2013 m.

Rangos sutartis pasirašyta

ES 2007–2013 struktūrinės paramos lėšos (85 proc.) ir LR biudžeto lėšos (15 proc.)

112. Žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelių Šilalėje, Pagėgiuose ir Jurbarke įrengimas ir įrangos (smulkintuvo, vartytuvo, sijotuvo, svarstyklių) pirkimas aikštelių eksploatavimui.

Numatoma įrengti 3 žaliųjų atliekų kompostavimo aikšteles.

UAB TRATC

2010–2011 m.

Rangos sutartis pasirašyta

ES 2007–2013 struktūrinės paramos lėšos

(85 proc.) ir regiono savivaldybių biudžetų lėšos

( 15 proc.)

113. Įrengti 5 stambiagabaričių, pavojingų atliekų surinkimo aikšteles (po 2 Jurbarko ir Tauragės r. ir 1 Šilalės r.).

Atsižvelgiant į Valstybinio strateginio plano nuostatas, vykdant komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtrą, numatoma įrengti 5 stambiagabaričių ir pavojingų atliekų surinkimo aikšteles (DASA).

UAB TRATC

2011–2015 m.

ES 2007–2013 struktūrinės paramos lėšos

114. Biologiškai skaidžių atliekų (BSA) tvarkymo infrastruktūros Tauragės regione sukūrimas.

Atsižvelgiant į Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano (VSATP) nuostatas, pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius biologiškai skaidžių atliekų srautui sutvarkyti, konteinerių atskiram BSA surinkimui įsigijimas.

UAB TRATC

2011–2013 m.

ES 2007–2013 struktūrinės paramos lėšos (~90 proc.), regiono savivaldybių biudžetų arba įmonės lėšos (~10 proc.)

115. Įrengti rajonuose mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo aikšteles.

Plėsti mišrių komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo aikštelių tinklą pagal savivaldybių administracijų direktorių patvirtintas schemas.

Savivaldybės

2006–2015 m.

Savivaldybių biudžetų, aplinkos apsaugos rėmimo programos, ES paramos lėšos

 

5.3. Energetikos infrastruktūra

5.3.1. Elektros energijos tiekimas

 

 

 

116. Išlaikyti esamą 110 kV, 330 kV elektros tinklą, atnaujinant susidėvėjusius įrenginius.

110 kV EPL Taurai–Pagėgiai–Usėnai–Juknaičiai–Šilutė kapitalinis remontas.

LITGRID AB

Iki 2012 m.

LITGRID AB

117. 330 kV Bitėnų PP statyba.

 

LITGRID AB

Iki 2011 m.

LITGRID AB

118. 110 kV skirstyklos statyba 330 kV Bitėnų PP.

Perdavimo tinklo patikimumo didinimas ir naujo vėjo jėgainių parko prijungimas prie perdavimo tinklo.

LITGRID AB

Iki 2015 m.

LITGRID AB,

pareiškėjas

119. 110 kV EPL Pagėgiai–Jurbarkas statyba.

 

LITGRID AB

Iki 2019m.

LITGRID AB

120. 110 kV EPL Pagėgiai–Bitėnai statyba.

 

LITGRID AB

Iki 2015 m.

LITGRID AB,

pareiškėjas

121. Rekonstruoti Vilkyškių 35 kV elektros liniją į dvigrandę elektros energijos tiekimo patikimumui užtikrinti.

Būtų vykdoma pagal skirstomųjų tinklų naudotojų poreikius, t. y. prijungiant naujuosius vartotojus.

AB LESTO

 

AB LESTO,

užsakovas

122. Modernizuoti esamą elektros energijos skirstomąjį tinklą (10 kV–0,4 kV), keičiant susidėvėjusius įrenginius ir optimizuojant transformatorinių galias.

2011 m. planuojamos investicijos esamo Tauragės apskrities teritorijoje 10 kV–0,4 kV elektros energijos skirstomojo tinklo atnaujinimui – 4 mln. Lt.

AB LESTO

2011 m.

AB LESTO

123. Plėsti elektros energijos skirstomąjį tinklą, užtikrinant pilną elektros energijos paslaugos prieinamumą gyventojams ir ūkio subjektams.

Bus vykdoma pagal skirstomųjų tinklų naudotojų poreikius, t. y. prijungiant naujuosius vartotojus.

AB LESTO

Nuolat

AB LESTO,

užsakovas

124. Pagal galimybes maksimaliai kabeliuoti elektros energijos perdavimo ir paskirstymo tinklus miestų ir gyvenviečių teritorijose.

LITGRID AB savo iniciatyva 330–110 kV elektros perdavimo linijų nekabeliuoja. Poreikį nustato pareiškėjas. Iki 2010 gruodžio mėn. prašymų oro linijų kabeliavimui Tauragės apskrities teritorijoje gauta nebuvo.

2011 m. planuojama kabeliuoti esamas 0,4 kV oro linijas:

Balsių k., Šilalės r. sav.

Pagėgių mstl., Pagėgių sav.

Jurbarko m.

Girdžių k., Jurbarko r. sav.

Jurbarkų k., Jurbarko r. sav.

2011 m. planuojamos investicijos esamų 0,4 kV oro linijų kabeliavimui – 2 mln. Lt.

AB LESTO

Pagal poreikį

2011 m.

100 proc. apmoka pareiškėjas

AB LESTO

125. Rekonstruoti ir plėsti miestų ir kaimo gyvenviečių gatvių apšvietimą.

Bus vykdoma pagal Tauragės rajono savivaldybės tarybos patvirtintą programą.

Tauragės rajono savivaldybė

2020 m.

ES fondų lėšos, Tauragės rajono savivaldybė

126. Įrengti naują 110 kV transformatorių pastotę vėjo jėgainėms pajungti.

110/20 kV Kreivėnų TP prijungimas prie 110 kV perdavimo tinklo.

AB „Lietuvos energija“

2009

Pareiškėjas

110/20 kV Lauksargių TP prijungimas prie 110 kV perdavimo tinklo.

LITGRID turtas AB

2011 m.

Pareiškėjas

127. Įntensyvinti elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių energijos šaltinių, įrengti grupines vėjo jėgaines.

 

Privatūs savininkai

Iki 2020 m.

ES fondų lėšos, privačių savininkų lėšos

 

5.3.2. Gamtinių dujų tiekimas

 

 

 

128. Sukurti magistralinių dujotiekių tinklą, apimantį visus Tauragės apskrities rajonus. Plėsti žiedinę magistralinio dujotiekio trasą Šakiai–Klaipėda nuo atšakos į Jurbarko dujų skirstymo stotį iki Tauragės dujų skirstymo stoties ir nuo Tauragės iki Klaipėdos.

Padidėtų vartotojų aprūpinimo energija patikimumas, būtų teigiamas poveikis aplinkos apsaugai, regiono ekonominei plėtrai, energijos vartotojams būtų sudaryta galimybė rinktis patraukliausią energijos rūšį, gaminti elektros energiją kogeneracijos principu.

AB „Lietuvos dujos“

Magistralinis dujotiekis Jurbarkas –Tauragė, numatoma pradžia – 2011–2012 m., dujotiekis Tauragė–Šilutė–Klaipėda, numatoma – 2011–2013 m.

AB „Lietuvos dujos“ nuosavos ir skolintos lėšos, Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos

129. Įrengti magistralinio dujotiekio atšakas į Pagėgius ir Šilalę pagal gamtinių dujų tiekimo specialiuosius planus, įrengti dujų skirstymo stotis, nuo kurių plėtoti vidutinio ir žemo slėgio dujotiekio tinklus Tauragėje, Pagėgiuose ir Šilalėje, tvarka numatyta (2008-06-25 LR ūkio ministro įsakymas Nr. 4-266 (Žin., 2008, Nr. 75-2972).

Būtų sudarytos sąlygos vartotojams prisijungti prie gamtinių dujų tinklų, naudoti gamtines dujas buityje, energetikoje ir pramonėje.

AB „Lietuvos dujos“ ir konkurso tvarka nustatyta įmonė, kuri įrengs dujų skirstymo sistemas Tauragės rajono, Šilalės rajono ir Pagėgių savivaldybių teritorijose

Numatoma pradžia – konkurso tvarka nustačius įmonę, kuri įrengs dujų skirstymo sistemas Tauragės, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybių teritorijose

AB „Lietuvos dujos“ ir konkurso tvarka nustatytos įmonės, kuri įrengs dujų skirstymo sistemas Tauragės rajono, Šilalės rajono ir Pagėgių savivaldybių teritorijose lėšos

 

5.3.3. Centralizuotas šilumos tiekimas

 

 

 

 

Tauragės savivaldybės teritorija

 

 

 

130. Plečiant dujotiekio tinklą, paraleliai rekonstruoti Tauragės katilines, pritaikant jas gamtinėms dujoms ir numatant rezervinį kurą iš atsinaujinančių šaltinių bei atliekinių medžiagų. Rekonstruoti šilumos paskirstymo tinklus.

Šiuo metu šilumos kanalai pakloti G/B loviuose turi būti pakeisti bekanalėmis šiluminėmis trasomis.

Beržės RK pritaikyta biokurui. Rezerviniam kurui pritaikyti dujas.

UAB „Tauragės šilumos tinklai“

2020 m.

ES paramos lėšos

2015 m.

ES paramos lėšos

131. Išsaugoti visų gyvenviečių esamas centralizuotas šilumos tiekimo sistemas. Rekonstruoti šilumines trasas, panaudojant bekanalius vamzdynus.

Centralizuotas šilumos tiekimas Tauragės mieste išsaugotas. Šiuo metu renovacija vykdoma.

UAB „Tauragės šilumos tinklai“

2020 m.

ES fondų lėšos, nuosavos lėšos

132. Modernizuoti šilumos punktus, didinant šilumos vartojimo efektyvumą.

Tauragėje medernizuota apie 70 % šilumos punktų.

UAB Tauragės butų ūkis

2015 m.

Gyventojų lėšos

133. Rekonstruoti esamus gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, modernizuojant šildymo sistemas ir gerinant pastatų šilumines charakteristikas vamzdynus.

Renovuoti 4 daugiabučiai namai, ruošiami dar 6 daugiabučiai.

Tauragės r. savivaldybė,

Bendrijos

2020 m.

ES fondų lėšos, gyventojų lėšos

 

Šilalės rajono savivaldybės teritorija

 

 

 

134. Numatoma rekonstruoti Šilalės rajonines katilines, pritaikyti jas elektros ir šilumos kombinuotai gamybai.

Numatoma rekonstruoti 6,3 km šiluminių trasų, pakeičiant nekanaliniais vamzdžiais.

UAB „Šilalės šilumos tinklai“

2011–2012 m.

50% – ES strukt. f. lėšos, 25% – nuosavos lėšos, savivaldybės lėšos

135. Modernizuoti šilumos punktus, didinant šilumos vartojimo efektyvumą.

80% modernizuota, 20% numatoma modernizuoti, išsprendus finansavimo šaltinį.

UAB „Šilalės šilumos tinklai“

2013–2014 m.

Įmonės lėšos

 

Jurbarko rajono savivaldybės teritorija

 

 

 

136. Rekonstruoti šilumos paskirstymo tinklus.

 

Jurbarko šilumos tinklai

2020 m.

Nuosavos lėšos

137. Išsaugoti visų gyvenviečių esamas centralizuotas šilumos tiekimo sistemas. Rekonstruoti šilumines trasas, panaudojant bekanalius vamzdynus.

Jurbarko r. savivaldybės vystymo strategija iki 2020 m.

Jurbarko rajono savivaldybė

2018 m.

Savivaldybės lėšos

138. Rekonstruoti esamus gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, modernizuojant šildymo sistemas ir gerinant pastatų šilumines charakteristikas, vamzdynus.

Numatoma renovuoti – 6–7 vnt. Renovuota – 5 vnt.

Jurbarko rajono savivaldybė

2011–2020 m.

ES fondų lėšos, gyventojų lėšos

 

Pagėgių savivaldybės teritorija

 

 

 

139. Rekonstruoti esamus gyvenamuosius ir visuomeninius pastatus, modernizuojant šildymo sistemas ir gerinant pastatų šilumines charakteristikas, vamzdynus.

Renovuoti 4 daugiabučiai namai

 

Pagėgių savivaldybė

2020 m.

ES, gyventojų lėšos

140. Išsaugoti visų gyvenviečių esamas centralizuotas šilumos tiekimo sistemas. Rekonstruoti šilumines trasas, panaudojant bekanalius vamzdynus.

Pagėgių savivaldybės vystymo strategija.

Pagėgių savivaldybė,
UAB „Pagėgių komunalinis ūkis“

iki 2020 m.

ES fondų lėšos, savivaldybės lėšos

141. Rekonstruoti šilumos paskirstymo tinklus.

 

Pagėgių savivaldybė,
UAB „Pagėgių komunalinis ūkis

2020 m.

ES fondų lėšos, savivaldybės lėšos

 

5.4. Pasirengimas potvyniams ir potvynių padariniams šalinti

 

 

 

142. Pagal Vyriausybės patvirtintą Klaipėdos ir Tauragės apskričių teritorijos pasirengimo potvyniams ir potvynio padariniams šalinti 2007–2015 m. programą numatyta:

 

 

 

 

142.1. Rekonstruoti apsauginius pylimus, esančius Pagėgių savivaldybės teritorijoje palei Jūros, Gėgės ir Nemuno upes.

Apsaugomos gyventojų sodybos ir teritorijos nuo Nemuno potvynio.

Pagėgių savivaldybė

2010–2015 m.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, Europos Sąjungos struktūriniai fondai

142.2. Rekonstruoti Šilgalių, Nausėdų, Plaškių ir Plaušvarių polderius.

Apsaugomos gyventojų sodybos ir teritorijos nuo Nemuno potvynio.

Pagėgių savivaldybė

2010–2015 m.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai

142.3. Įrengti apsauginį pylimą Panemunės miesto šiaurinėje dalyje.

Apsaugomos gyventojų sodybos Mokyklos gatvėje nuo Nemuno potvynio.

Pagėgių savivaldybė

2010–2011 m.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, Europos Sąjungos struktūriniai fondai

142.4. Pastatyti tiltą per Jūros upę kelyje Vilkyškiai–Kriokiškiai.

Gerinamas susisiekimas tarp Vilkyškių ir Kriokiškių.

Pagėgių savivaldybė

2011 m.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, Europos Sąjungos struktūriniai fondai

 

6. Kitos funkcinės teritorinės struktūros

 

 

 

 

6.1. Pramonės teritorijos

 

 

 

143. Kurti ir plėtoti pramonės zonas su modernia infrastruktūra, išlaikant esamas ir rezervuojant tam tinkamas naujas teritorijas, orientuojantis į naujų perspektyvinių gamybos procesų kūrimą ir plėtojimą, rengti tuo tikslu reikalingus pramonės rajonų detaliuosius, specialiuosius planus Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajonų savivaldybėse, Pagėgių savivaldybėje.

Parengti Tauragės, Jurbarko, Šilalės r. savivaldybių, Pagėgių savivaldybės (miestų) pramonės rajonų detaliuosius (restruktūrizacijos, revitalizavimo) planus, atkurti ir išvystyti reikalingą infrastruktūrą, spręsti susidariusias aplinkosaugines problemas.

Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajono savivaldybės, Pagėgių savivaldybė

2020 m.

ES fondų lėšos,

savivaldybės lėšos

 

 

 

 

 

 

6.2. Socialinės infrastruktūros teritorinis tinklas

 

 

 

 

6.2.1. Švietimo įstaigos, infrastruktūra

 

 

 

144. Apskrities savivaldybių centruose numatoma steigti švietimo pagalbos įstaigas.

Švietimo bei nuotolinio mokymosi, pagalbos mokytojui, mokiniui, mokyklai centrus, pedagogines, psichologines tarnybas.

Tauragės rajono savivaldybės teritorijoje

2020 m.

ES fondų lėšos, valstybės ir savivaldybės lėšos

145. Pagėgių mieste įsteigti mokymo centrą pasienio apsaugos specialistams ruošti.

Steigti mokymo centrą.

Pagėgių savivaldybė

2020 m.

Lietuvos Respublikos valstybės biudžetas, Europos Sąjungos struktūriniai fondai

 

6.2.2. Kultūros įstaigos, infrastruktūra

 

 

 

146. Vykdyti rajono kultūros plėtrai reikalingos infrastruktūros objektų priežiūrą savivaldybėse, atlikti Šilalės miesto kultūros centro pastato kapitalinį remontą.

Vykdyti nuolatinę rajono kultūros infrastruktūros objektų priežiūrą.

Tauragės, Šilalės, Jurbarko r. savivaldybės

Nuolat

ES fondų lėšos, valstybės ir savivaldybės lėšos

147. Vykdyti rajono kultūros plėtrai reikalingos infrastruktūros objektų priežiūrą, užbaigti kultūros centro statybą Pagėgių mieste.

 

Pagėgių savivaldybė

2020 m.

ES fondų lėšos, valstybės ir savivaldybės lėšos

 

6.2.3. Sveikatos įstaigos, infrastruktūra

 

 

 

148. Priartinti asmens sveikatos priežiūros paslaugas prie gyventojų, sudaryti sąlygas modernizuotis pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioms įstaigoms.

 

VšI Tauragės pirminės sveikatos priežiūros centras

2015 m.

ES fondų lėšos, savivaldybės lėšos

 

6.2.4. Socialinių įstaigos, infrastruktūra

 

 

 

149. Pagerinti socialinės globos namų plėtrą suaugusiems asmenims, vaikams ir jaunimui su negalia Tauragės, Šilalės, Jurbarko r. savivaldybėse, Pagėgių savivaldybėje.

Įsteigti paramos rizikos šeimoms tarnybą Pagėgių mieste. Lauksargių globos namų rekonstrukcija Tauragės rajone, vaikų darželio Pagėgių mieste statybos užbaigimas.

Tauragės, Jurbarko, Šilalės rajono savivaldybės,

Pagėgių savivaldybė

2012–2020 m.

ES fondų lėšos,

LR valstybės biudžetas,

savivaldybės lėšos

 

PASTABOS:

1. Įrengus civilinius aerodromus turi būti įvertinta jų atitiktis specialiesiems reikalavimams bei teisės aktų nustatyta tvarka gautas Civilinio aerodromo tinkamumo naudoti pažymėjimas.

2. VĮ Vidaus vandens kelių direkcija, kaip tarptautinės reikšmės vidaus vandenų kelio E41 valdytojas, numatoma priemonės 67 a) vykdytoja. Kadangi gylio padidinimas vidaus vandenų kelyje E41 Kaunas–Klaipėda ES finansavimo 2007–2013 m. programose nenumatytas, priemonės laukiamas rezultatas, susijęs su gylio padidinimu, bus pasiektas tik numačius reikiamą finansavimą. Todėl priemonės įgyvendinimo terminas numatytas po 2013 m. Uostų ir prieplaukų steigimas ar atnaujinimas yra atitinkamos savivaldybės kompetencija, todėl priemonės 67 b) vykdytojomis numatomos atitinkamų savivaldybių administracijos.

 

_________________