Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PASIPRIEŠINIMO 1940–1990 METŲ OKUPACIJOMS DALYVIŲ TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO 3 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-207(2)
2009 m. rugpjūčio 19 d. Nr. 852
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo Nr. SV-S-201 1 dalies 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-207(2), kadangi priėmus įstatymą iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto papildomai reikėtų skirti lėšų – apie 6 600 tūkst. litų vienkartinėms pašalpoms pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940–1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymą (Žin., 1998, Nr. 92-2543) ir apie 120 tūkst. litų kasmet nukentėjusiųjų asmenų valstybinėms našlių ir našlaičių pensijoms, numatytoms Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatyme (Žin., 1994, Nr. 101-2018). Lietuvos Respublikos 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme (Žin., 2008, Nr. 149-6020) šios lėšos nenumatytos. Be to, esant ribotoms valstybės finansinėms galimybėms, nepagrįsta prisiimti papildomų finansinių įsipareigojimų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime (Žin., 2004, Nr. 181-6708) pažymėta, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai.