LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTAS
D E K R E T A S
DĖL TEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI RATIFIKUOTI 1957 M. GRUODŽIO 13 D. EUROPOS KONVENCIJĄ DĖL EKSTRADICIJOS, 1975 M. SPALIO 15 D. EUROPOS KONVENCIJOS DĖL EKSTRADICIJOS PAPILDOMĄ PROTOKOLĄ IR 1978 M. KOVO 17 D. EUROPOS KONVENCIJOS DĖL EKSTRADICIJOS ANTRĄJĮ PAPILDOMĄ PROTOKOLĄ
1995 m. vasario 7 d. Nr. 541
Vilnius
1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsnio 2 punktu ir 138 straipsniu, teikiu Lietuvos Respublikos Seimui ratifikuoti 1957 m. gruodžio 13 d. Europos Konvenciją dėl Ekstradicijos, 1975 m. spalio 15 d. Europos Konvencijos dėl Ekstradicijos Papildomą Protokolą ir 1978 m. kovo 17 d. Europos Konvencijos dėl Ekstradicijos Antrąjį Papildomą Protokolą su šiais pareiškimais bei išlygomis:
Pagal Konvencijos 6 straipsnį terminas "piliečiai" reiškia asmenis, turinčius Lietuvos Respublikos pilietybę, pagal Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymą.
1 Straipsnis
Lietuvos Respublika taikys ekstradiciją tik su sąlyga, kad asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, nebus teisiamas Prašančiosios valstybės specialiajame teisme.
Lietuvos Respublika turi teisę ekstradicijos netaikyti, jei dėl kaltinamojo asmens amžiaus, sveikatos būklės ar asmeninių priežasčių, jis patirtų itin sunkias pasekmes Prašančiojoje valstybėje.
3 Straipsnis, 3 paragrafas
Lietuvos Respublika pasilieka sau teisę konkrečiu atveju spręsti, ar veikla nurodyta šio straipsnio 3 paragrafe bus laikoma politiniu nusikaltimu.
6 Straipsnis
Lietuvos Respublikos piliečio išduoti užsienio valstybei neleidžiama pagal Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 6 straipsnį ir todėl bet kokiu atveju bus atsisakoma jį išduoti.
12 Straipsnis, 1 paragrafas
Prašančiosios valstybės Teisingumo ministerija ar Generalinė Prokuratūra prašymą dėl asmens išdavimo pateikia rašytine forma Prašomosios valstybės Teisingumo ministerijai ar Generalinei Prokuratūrai. Taip pat, neatmetama galimybė prašymą perduoti diplomatiniais kanalais.
23 Straipsnis
Prie prašymų bei papildomų dokumentų dėl ekstradicijos, pateikiamų Lietuvos Respublikai, turi būti pridedami atitinkami vertimai į lietuvių, anglų, prancūzų, rusų ar vokiečių kalbas, jei minėti dokumentai nėra surašyti viena iš šių kalbų.