RYŠIŲ REGULIAVIMO TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL UNIVERSALIŲJŲ PAŠTO PASLAUGŲ TEIKĖJŲ IŠLAIDŲ APSKAITOS TVARKOS PATVIRTINIMO
2003 m. kovo 31 d. Nr. 1V-38
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pašto įstatymo (Žin., 1999, Nr. 36-1070; 2001, Nr. 94-3306) 4 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 31 d. nutarimo Nr. 149 „Dėl įgaliojimų suteikimo pagal Lietuvos Respublikos pašto įstatymą“ (Žin., 2002, Nr. 13-496) 2 punktu ir įgyvendindamas 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/39/EB):
2. Nurodau šį įsakymą paskelbti „Valstybės žiniose“.
DIREKTORIUS TOMAS BARAKAUSKAS
SUDERINTA
Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos
2003-03-31 raštu Nr. 2.35-03-5K-0305895/0303578
PATVIRTINTA
Ryšių reguliavimo tarnybos
prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės
direktoriaus 2003 m. kovo 31 d.
įsakymu Nr. 1V-38
Universaliųjų pašto paslaugų TEIKĖJŲ išlaidų apskaitos tvarka
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjų išlaidų apskaitos tvarka (toliau – Tvarka) nustato universaliųjų pašto paslaugų teikėjui pagrindinius išlaidų apskaitos tvarkymo principus bei išlaidų apskaitos sistemai keliamus reikalavimus.
2. Tvarka parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikos pašto įstatymu (Žin., 1999, Nr. 36-1070; 2001, Nr. 94-3306) ir įgyvendinant 1997 m. gruodžio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 97/67/EB dėl Bendrijos pašto paslaugų vidaus rinkos plėtros bendrųjų taisyklių ir paslaugų kokybės gerinimo (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2002 m. birželio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/39/EB).
4. Tvarkoje vartojamos šios sąvokos:
Ataskaitinis laikotarpis – laikotarpis, kurio metinė arba tarpinė finansinė atskaitomybė rengiama.
Bendrosios išlaidos – išlaidos, kurios su konkrečia paslauga (produktu) nesiejamos nei tiesiogiai, nei netiesiogiai ir kurias paskirstant nėra galimybių įgyvendinti priežastingumo principo.
Finansiniai metai – laikotarpis nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., kurio metinė finansinė atskaitomybė rengiama.
Galutinė paslauga (produktas) – paslauga (produktas), teikiama paslaugos gavėjui.
Išlaidos – universaliųjų pašto paslaugų teikėjo ekonominės naudos sumažėjimas dėl turto sunaudojimo, turto pardavimo, turto netekimo, turto vertės sumažėjimo bei įsipareigojimų prisiėmimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to sumažėja nuosavas kapitalas, išskyrus tiesioginį jo mažinimą.
Išlaidų apskaitos sistema – valdymo (vidaus) apskaitos dalis, kiek ji susijusi su išlaidų apskaita ir paskirstymu, taip pat principų, metodų ir taisyklių, skirtų universaliųjų pašto paslaugų teikėjo išlaidų apskaitai bei išlaidų paskirstymui tvarkyti ir atskaitomybei sudaryti ir pateikti, visuma.
Netiesioginės išlaidos – išlaidos, kurios su konkrečia paslauga (produktu) siejamos netiesiogiai ir paskirstomos, naudojant norminius ekonomine logika pagrįstus koeficientus.
Pašto langelis – universaliųjų pašto paslaugų teikėjo sudaromos sąlygos ir suteikiamos priemonės pašto siuntoms priimti.
Tiesioginės išlaidos – išlaidos, kurias galima tiesiogiai ir vienareikšmiškai priskirti konkrečioms paslaugoms (produktams).
Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas – valstybės paštas.
Valdymo (vidaus) apskaita – informacijos, reikalingos universaliųjų pašto paslaugų teikėjui valdyti, rinkimas, sisteminimas, įvertinimas ir pateikimas.
Verslo vienetas – universaliųjų pašto paslaugų teikėjo išskirta paslaugų (produktų) grupė.
Vidinė veikla – tarpinis procesas, paslauga (produktas), reikalingas universaliųjų pašto paslaugų teikėjui kuriant galutinės paslaugos (produkto) vertę, teikiant galutines paslaugas (produktus).
Vidinis pervedimas (vidinis transferas) – vieno verslo vieneto teikiamo kitam verslo vienetui vidinės veiklos išlaidų perkėlimas (pervedimas) iš teikiančio verslo vieneto išlaidų sąskaitos į gaunančio verslo vieneto išlaidų sąskaitą.
Visuminės išlaidos – paslaugos (produkto) tiesioginės, netiesioginės ir bendrosios išlaidos.
Kitos šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos pašto įstatyme.
II. APSKAITOS TVARKYMO PRINCIPAI
5. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas privalo parengti ir naudoti jo veiklai pritaikytą išlaidų apskaitos sistemą, atitinkančią šiuos principus:
5.1. priežastingumo principą – vadovaudamasis priežastingumo principu, universaliųjų pašto paslaugų teikėjas visas per ataskaitinį laikotarpį patirtas išlaidas turi paskirstyti toms paslaugoms, kurios sąlygojo tų išlaidų atsiradimą (susiformavimą);
5.2. kaupimo principą – vadovaudamasis kaupimo principu, universaliųjų pašto paslaugų teikėjas su ataskaitinio laikotarpio pajamų uždirbimu susijusias išlaidas turi paskirstyti vadovaudamasis pajamų uždirbimo faktu ir neatsižvelgdamas į pinigų gavimo ir išmokėjimo faktą;
5.3. neutralumo principą – vadovaudamasis neutralumo principu, universaliųjų pašto paslaugų teikėjas per ataskaitinį laikotarpį patirtų išlaidų paskirstymą turi atlikti nešališkai, nesiekdamas iškreipti bet kurios paslaugos (produkto), komponento, verslo vieneto, verslo vieneto struktūrinės dalies galutinių ataskaitinio laikotarpio rezultatų ir nesiekdamas paveikti apskaitos informacijos vartotojų priimamų sprendimų;
5.4. pastovumo principą – vadovaudamasis pastovumo principu, universaliųjų pašto paslaugų teikėjas turi nuolat remtis ta pačia išlaidų apskaitos sistema; jei yra daromi išlaidų apskaitos sistemos pakeitimai, turi būti pervertinti ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio duomenys, t. y. universaliųjų pašto paslaugų teikėjas pateikia ataskaitinio laikotarpio duomenis ir praėjusio ataskaitinio laikotarpio duomenis, perskaičiuotus naudojant pakeistą išlaidų apskaitos metodiką;
5.5. skaidrumo principą – vadovaudamasis skaidrumo principu, universaliųjų pašto paslaugų teikėjas per laikotarpį patirtų išlaidų paskirstymą turi tvarkyti taip, kad kiekviename išlaidų paskirstymo etape bei galutinėse ataskaitinio laikotarpio suvestinėse būtų galimybė skaidriai, aiškiai ir nesudėtingai nustatyti paslaugų ir produktų tiesiogines, netiesiogines, bendrąsias išlaidas ir vidinius pervedimus (vidinius transferus);
5.6. viešumo principą – vadovaudamasis viešumo principu, universaliųjų pašto paslaugų teikėjas apie naudojamą išlaidų apskaitos sistemą ir jos pakeitimus šios Tvarkos 12 punkte nustatyta tvarka praneša Ryšių reguliavimo tarnybai, o informaciją, išskyrus konfidencialią, apie naudojamą išlaidų apskaitos sistemą bei jos pakeitimus universaliųjų pašto paslaugų teikėjas turi paskelbti savo tinklapyje. Tinklapyje paskelbta informacija turi būti viešai prieinama ne trumpiau nei vienerius metus nuo jos paskelbimo dienos, o esant pakeitimams privalo būti atnaujinta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pakeitimų dienos.
III. Išlaidų APSKAITos reikalavimai
7. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas savo išlaidų apskaitos sistemoje privalo atskirti kiekvieną rezervuotąją ir nerezervuotąją pašto paslaugą. Tvarkant nerezervuotųjų pašto paslaugų išlaidų apskaitą, universaliųjų pašto paslaugų teikėjas privalo aiškiai atskirti universaliųjų pašto paslaugų dalį sudarančias paslaugas ir universaliosioms nepriskirtinas paslaugas.
8. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjo patiriamos išlaidos paskirstomos laikantis tokių reikalavimų:
8.1. išlaidos, kurios tiesiogiai gali būti priskirtos konkrečioms paslaugoms, toms paslaugoms ir priskiriamos;
8.2. išlaidos, kurios negali būti tiesiogiai priskirtos konkrečioms paslaugoms, paskirstomos taip:
8.2.2. kai tiesioginė analizė nėra galima, išlaidų kategorijos yra paskirstomos remiantis jų netiesioginiu sąryšiu su kita išlaidų kategorija arba tokių išlaidų kategorijų grupe, kurioms tiesioginis priskyrimas yra galimas; netiesioginis sąryšis turi būti pagrįstas palyginamąja išlaidų struktūra; netiesioginės išlaidos konkrečioms paslaugoms turi būti paskirstytos naudojant bet kurį universaliųjų pašto paslaugų teikėjo pasirinktą netiesioginių išlaidų paskirstymo metodą, kuris užtikrina šios Tvarkos 5 punkte nurodytų principų įgyvendinimą;
8.2.3. kai negalima pritaikyti nei tiesioginių, nei netiesioginių išlaidų paskirstymo būdų, išlaidų kategorija paskirstoma remiantis bendruoju paskirstymo kriterijumi, apskaičiuotu imant visų išlaidų, tiesiogiai ar netiesiogiai priskirtų ar paskirstytų kiekvienai iš rezervuotojų paslaugų ir kitoms paslaugoms, santykį. Bendrosios išlaidos turi sudaryti kiek galima mažesnę visų universaliųjų pašto paslaugų teikėjo per ataskaitinį laikotarpį patirtų išlaidų dalį ir joms paskirstyti universaliųjų pašto paslaugų teikėjas turi pasirinkti bet kurį bendrųjų išlaidų paskirstymo konkrečioms paslaugoms (produktams) metodą, kuris užtikrina šios Tvarkos 5 punkte nurodytų principų įgyvendinimą.
9. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas, apskaičiuodamas konkrečių galutinių produktų (paslaugų) vieneto visuminių išlaidų dydį, turi į visumines išlaidas įtraukti patirtas tiesiogines išlaidas, netiesiogines išlaidas, bendrąsias išlaidas, taip pat papildomai įvertinti ir vidinius pervedimus (vidinius transferus), tenkančias konkretaus galutinio produkto (paslaugos) vienetui. Kiekvienas vidinis pervedimas (vidinis transferas) turi būti aiškiai ekonomiškai pagrįstas, logiškai pateisinamas ir nustatytas nediskriminaciniais pagrindais.
10. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas per ataskaitinį laikotarpį patirtas pašto paslaugų išlaidas pagal veiklos sritis turi skirstyti į šias pagrindines grupes:
11. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas universaliųjų pašto paslaugų (produktų), kurių kainos yra reguliuojamos, veiklos išlaidoms negali priskirti:
11.2. socialinės, kultūrinės, sporto, rekreacinės ir susijusios ar panašios paskirties pastatų nusidėvėjimo, nuomos, eksploatacijos, remonto, išlaikymo ir kitų susijusių išlaidų;
11.4. švietimo programų ir susijusių išlaidų, jei tos programos nėra susijusios su darbuotojų mokymais ir kvalifikacijos kėlimu;
11.6. įnašų, įmokų ir mokėjimų universaliųjų pašto paslaugų teikėjo darbuotojų naudai, išlaidų, išskyrus teisės aktuose nustatytus privalomuosius įnašus ir įmokas ar su darbo santykiais susijusius mokėjimus;
12. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas privalo:
12.1. iki šios Tvarkos 19 punkte numatytos datos raštu pateikti Ryšių reguliavimo tarnybai išlaidų apskaitos sistemos laisvos formos aprašą, kuriame turi būti nurodyti principai, metodai, taisyklės, skirtos universaliųjų pašto paslaugų teikėjo išlaidų apskaitai bei išlaidų paskirstymui tvarkyti ir atskaitomybei sudaryti;
13. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjo naudojama išlaidų apskaitos sistema turi būti tokia, kad bet kuriuo momentu Ryšių reguliavimo tarnybai pareikalavus, universaliųjų pašto paslaugų teikėjas galėtų pateikti ataskaitą, kurioje būtų įtraukti paskutinio kalendorinio ketvirčio iki paklausimo dienos detalūs išlaidų apskaitos sistemos duomenys, atskirti pagal verslo vienetus ar atskiras pašto paslaugas.
14. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas Ryšių reguliavimo tarnybai ne rečiau kaip vieną kartą per ataskaitinį laikotarpį teikia ataskaitą, kurioje pateikia detalius išlaidų apskaitos sistemos duomenis, atskirtus pagal verslo vienetus ir atskiras pašto paslaugas:
14.1. ataskaita pateikiama pasibaigus finansiniams metams, bet ne vėliau kaip iki balandžio 30 dienos. Šioje ataskaitoje turi būti pateikiami duomenys už ataskaitinį laikotarpį, taip pat už prieš tai buvusį ataskaitinį laikotarpį. Duomenys už prieš tai buvusį ataskaitinį laikotarpį nepateikiami pirmaisiais metais, įdiegus pašto paslaugų išlaidų apskaitą pagal Tvarkoje nustatytus reikalavimus;
14.2. Ryšių reguliavimo tarnybai pareikalavus papildomų ataskaitų arba papildomos su ataskaitomis susijusios informacijos, universaliųjų pašto paslaugų teikėjas privalo raštu pateikti reikalaujamą informaciją per reikalavime nurodytą terminą, o jeigu reikalavime terminas nenurodytas, per 30 kalendorinių dienų nuo reikalavimo pateikimo dienos;
IV. IŠLAIDŲ APSKAITOS SISTEMOS AUDITAS
16. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas, prieš pateikdamas Ryšių reguliavimo tarnybai pašto paslaugų išlaidų apskaitos ataskaitą, išlaidų apskaitos duomenis pateikia audito įmonei.
17. Audito tikslas yra nustatyti, ar universaliųjų pašto paslaugų teikėjo ataskaitiniu laikotarpiu naudota išlaidų apskaitos sistema atitinka šioje Tvarkoje nustatytus išlaidų apskaitos tvarkymo principus ir reikalavimus.
18. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas privalo pateikti audito įmonės išvadą apie tai:
18.1. ar universaliųjų pašto paslaugų teikėjo išlaidų apskaitos sistema atitinka buhalterinės apskaitos duomenis;
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
19. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas ne vėliau kaip iki 2004 m. gegužės 1 d. privalo užtikrinti, kad universaliųjų pašto paslaugų teikėjo naudojama išlaidų apskaitos sistema atitiktų šioje Tvarkoje nustatytus reikalavimus ir pagrindinius išlaidų apskaitos principus.
20. Universaliųjų pašto paslaugų teikėjas, pažeidęs šios Tvarkos reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.