Lietuvos Respublikos Vyriausybės
n u t a r i m a s
Dėl GELEŽINKELIO ĮMONIŲ (VEŽĖJŲ) IR ĮMONIŲ, KURIOS NAUDOJASI VIEŠĄJA GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪRA, PRIVALOMOJO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2013 m. lapkričio 13 d. Nr. 1052 Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekso (Žin., 2004, Nr. 72-2489; 2013, Nr. 46-2242) 101 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir įmonių, kurios naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisykles (pridedama).
2. Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. 338 „Dėl geležinkelio įmonių (vežėjų) ir įmonių, kurios pageidauja verstis geležinkelių transporto ūkine komercine veikla, civilinės atsakomybės“ (Žin., 2007, Nr. 42-1583).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2013 m. lapkričio 13 d.
nutarimu Nr. 1052
GELEŽINKELIO ĮMONIŲ (VEŽĖJŲ) IR ĮMONIŲ, KURIOS NAUDOJASI VIEŠĄJA GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪRA, PRIVALOMOJO CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS DRAUDIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Geležinkelio įmonių (vežėjų) ir įmonių, kurios naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato geležinkelio įmonių (vežėjų) ir įmonių, kurios atlieka manevravimą ir (ar) važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos ir naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo bendrąsias sąlygas ir tvarką.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Draudėjas – geležinkelio įmonė (vežėjas) ir įmonė, kuri atlieka manevravimą ir (ar) važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos ir pageidauja naudotis ar naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, kurios kreipėsi į draudiką dėl draudimo sutarties sudarymo, arba įmonė, kuriai draudikas pasiūlė sudaryti civilinės atsakomybės draudimo sutartį (toliau – draudimo sutartis) arba kuri sudarė draudimo sutartį su draudiku.
Draudikas – draudimo įmonė, teisės aktų nustatyta tvarka turinti teisę vykdyti geležinkelio įmonių (vežėjų) ir įmonių, kurios atlieka manevravimą ir (ar) važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos ir naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, civilinės atsakomybės draudimo veiklą.
Trečiasis asmuo – asmuo, draudėjo nenurodytas draudimo sutartyje, tačiau Taisyklėse nurodytomis sąlygomis įgijęs teisę į draudimo išmoką. Trečiuoju asmeniu laikomas asmuo, kuris pagal įstatymus turi teisę į žalos už asmens gyvybės atėmimą atlyginimą, kai asmens gyvybė buvo atimta dėl draudėjo vykdomos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje ar geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos, taip pat asmuo, kurio sveikatai arba turtui padaryta žala dėl draudėjo vykdomos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje ar geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje veiklos.
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – Civilinis kodeksas), Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme (Žin., 2003, Nr. 94-4246; 2011, Nr. 145-6816) (toliau – Draudimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto kodekse (Žin., 2004, Nr. 72-2489) (toliau – Kodeksas).
II. DRAUDIMO OBJEKTAS IR DRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS
5. Draudžiamasis įvykis yra draudėjo civilinės atsakomybės atsiradimas dėl draudimo sutarties galiojimo metu draudėjo vykdytos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais Europos Sąjungos teritorijoje (toliau – keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimas vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais) ar geležinkelių riedmenų naudojimo viešojoje geležinkelių infrastruktūroje (toliau – geležinkelių riedmenų naudojimas) veiklos pasekmių, net jeigu šios pasekmės atsirado pasibaigus draudimo sutarčiai, jeigu draudėjui ar draudikui pareikštas reikalavimas atlyginti žalą atitinka visas šias sąlygas:
5.2. pareikštas draudimo sutarties galiojimo metu ir draudimo sutarties šalių (toliau – šalys) nustatytu laikotarpiu, ne trumpesniu negu vieni metai nuo draudimo sutarties pabaigos;
5.3. pareikštas dėl žalos, kuri atsirado dėl vieno ar kelių iš šių veiksnių:
5.3.1. draudėjo vykdomos keleivių, bagažo vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais veiklos;
6. Vienu draudžiamuoju įvykiu laikomas įvykis, kai draudėjas tais pačiais neteisėtais veiksmais padarė žalą, neatsižvelgiant į tai, kad dėl tokio įvykio buvo padaryta žalos daugiau nei vienam nukentėjusiam trečiajam asmeniui. Jeigu žalos padarymo momento neįmanoma nustatyti, laikoma, kad žala padaryta tuo momentu, kai draudėjui ar draudikui buvo pareikštas pirmasis reikalavimas atlyginti žalą.
7. Jeigu trečiajam asmeniui dėl draudėjo vykdomos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais ar geležinkelių riedmenų naudojimo veiklos padaryta žala padidėjo po to, kai trečiasis asmuo pareiškė draudėjui ar draudikui Taisyklių 5 punkte nustatytas sąlygas atitinkantį reikalavimą, vėlesnis reikalavimo atlyginti padidėjusią žalą pateikimas yra draudžiamasis įvykis, jeigu jis pateiktas nepažeidžiant Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto ieškinio senaties termino.
III. NEDRAUDŽIAMASIS ĮVYKIS
8. Nedraudžiamasis įvykis yra reikalavimo atlyginti žalą pateikimas:
8.3. dėl kitos draudėjo veiklos, nesusijusios su keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimu vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais ar geležinkelių riedmenų naudojimu;
8.4. dėl finansinės žalos, nesusijusios su žalos padarymu trečiojo asmens turtui, asmens sveikatai, gyvybei ir (ar) neatsirandančios kaip žalos trečiojo asmens turtui, asmens sveikatai, gyvybei pasekmė;
8.6. dėl žalos, kuri padaryta draudėjo tyčine veika, išskyrus socialiai vertingus tyčinius veiksmus (būtinoji gintis, pilietinės pareigos atlikimas ir kita);
8.7. dėl žalos, kurią draudėjas privalo atlyginti dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga pagal darbuotojų saugą reguliuojančius Lietuvos Respublikos teisės aktus;
8.8. dėl žalos, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai nulemta arba susijusi su šiais įvykiais, neatsižvelgiant į tai, kad žalai atsirasti ar jos dydžiui galėjo turėti įtakos kitos priežastys ir aplinkybės:
8.8.1. dėl karo, agresijos, priešiškų užsienio jėgų veiksmų, karinio pobūdžio veiksmų (nesvarbu, ar buvo paskelbtas karas ar ne), pilietinio karo, maišto, revoliucijos, sukilimo, vidaus neramumų, pasiekusių sukilimo, karinės arba neteisėtos jėgos panaudojimo mastą;
8.8.2. dėl kiekvieno teroristinio akto (sukėlusio pavojų daugelio žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui arba infrastruktūros objektams panaudojant arba grasinant panaudoti jėgą, pavyzdžiui, sprogdinant, padegant, paskleidžiant radioaktyviąsias, biologines ar chemines kenksmingąsias medžiagas, preparatus ar mikroorganizmus ir panašiai, siekiant politinių, religinių, ideologinių ar etninių tikslų, taip pat ir paveikti ar įbauginti vyriausybę ir (ar) visuomenę ar jos dalį);
8.9. kai reikalavimus dėl žalos turtui reiškia su draudėju susiję asmenys, tai yra juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai kontroliuoja ar yra kontroliuojami draudėjo arba kartu su draudėju yra kontroliuojami trečiosios šalies;
8.10. dėl oro, vandens, žemės užteršimo, atsitikusio dėl nestaigaus ir tikėto įvykio, kurio priežastis yra lėtas ar laipsniškas veiksnys arba pasikartojantys įvykiai; kai užteršiama dėl staigaus ir netikėto įvykio, atlyginamos visos užteršimo valymo išlaidos ir tretiesiems asmenims padaryti nuostoliai; oro, vandens, žemės užteršimas laikomas staigiu ir netikėtu, kai oro, vandens, žemės užteršimo faktas draudėjui ir (ar) atsakingoms valstybės institucijoms tapo žinomas ir žala padaryta per 72 valandas nuo veiksmų atlikimo; oro, vandens, žemės užteršimu laikomas dūmų, garų, suodžių, rūgšties, toksinių chemikalų, skysčių arba dujų, atliekų arba kitokių dirginančių cheminių medžiagų, teršalų emisija, sklaida, išleidimas, išsiliejimas arba nuotėkis į dirvą ir (ar) dirvožemį, vandens telkinius;
8.11. dėl žalos, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai padaryta dėl jonizuojančiosios spinduliuotės ar radioaktyviojo užteršimo arba dėl bet kokio sprogstamojo branduolinio mišinio ar komponento radioaktyviųjų, toksinių, sprogstamųjų ir kitų pavojingų savybių poveikio, įskaitant ir žalą, tiesiogiai ar netiesiogiai sukeltą, atsiradusią dėl elektromagnetinių laukų, elektromagnetinės radiacijos, branduolinės reakcijos, branduolinės radiacijos, spinduliuotės ir (arba) radioaktyviosios taršos arba su jomis susijusią, nesvarbu, kad kiti veiksniai turėjo įtakos žalos atsiradimui;
8.12. dėl žalos, kuri susijusi su asbestu ar jo pusgaminiais, gaminiais arba kitomis medžiagomis, kurių sudėtyje yra asbesto;
8.13. dėl žalą sukėlusių draudėjo darbuotojo veiksmų, padarytų apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
9. Nedraudžiamuoju įvykiu laikomas reikalavimo atlyginti žalą pateikimas dėl draudėjo vežamų krovinių netekimo, dingimo ar sunaikinimo, jeigu žala atsirado dėl:
9.2. krovinių vežimo tam nepritaikytais geležinkelių riedmenimis arba krovinių vežimo techniškai netvarkingais geležinkelių riedmenimis, jeigu geležinkelių riedmenų gedimai ar defektai buvo nustatyti atitinkamuose dokumentuose iki žalą sukėlusio įvykio ir draudėjas ar jo atstovai apie šiuos gedimus ar defektus žinojo, ir jeigu žalą sukėlęs įvykis atsitiko tiesiogiai dėl nustatytų geležinkelių riedmenų gedimų ar defektų;
IV. DRAUDIMO SUMA IR DRAUDIMO ĮMOKA
10. Draudimo suma nustatoma draudiko ir draudėjo susitarimu ir nurodoma draudimo sutarties liudijime (toliau – draudimo liudijimas). Minimali geležinkelio įmonės (vežėjo) civilinės atsakomybės draudimo suma nustatyta Kodekso 101 straipsnio 2 dalyje. Minimali įmonės, kuri atlieka manevravimą ir (ar) važiuoja į geležinkelių infrastruktūros statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos ir naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, civilinės atsakomybės draudimo suma nustatyta Kodekso 101 straipsnio 3 dalyje.
11. Draudikas ir draudėjas negali nustatyti besąlyginės išskaitos, tai yra sumos, kuria, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas mažintų draudimo išmoką.
12. Draudimo įmokos dydis nustatomas šalių susitarimu, draudikui įvertinus draudimo rizikos laipsnį. Draudimo įmokos dydis nurodomas draudimo liudijime.
13. Šalių susitarimu draudimo įmoka gali būti vienkartinė arba mokama dalimis. Draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos dalies draudimo sutartyje nustatytu laiku, draudikas apie tai privalo raštu pranešti draudėjui ir Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos ir nurodyti, kad, per 15 dienų nuo pranešimo gavimo draudėjui nesumokėjus draudimo įmokos ar jos dalies, draudiko prievolės įvykus draudžiamajam įvykiui mokėti draudimo išmoką vykdymas bus sustabdytas ir atnaujintas tik tada, kai draudėjas sumokės draudimo įmoką.
V. DRAUDIMO SUTARTIES SUDARYMAS IR ĮSIGALIOJIMAS
14. Draudimo sutartis sudaroma raštu. Draudimo sutarties sudarymą patvirtina draudiko išduodamas privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimas. Jame privalo būti Civilinio kodekso 6.991 straipsnyje nurodyti rekvizitai, taip pat įrašas „Geležinkelio įmonės (vežėjo) privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimas“ arba „Įmonės, kuri naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, privalomojo civilinės atsakomybės draudimo liudijimas“ ir nuoroda į Taisykles. Draudimo liudijimas draudėjui išduodamas tik tada, kai sudaryta draudimo sutartis.
15. Sudarius draudimo sutartį, Taisyklėse nurodytos bendrosios draudimo sąlygos tampa draudimo sutarties dalimi.
16. Draudėjas, ketinantis sudaryti draudimo sutartį, draudiko reikalavimu privalo pateikti rašytinį prašymą. Kai draudėjas pateikia rašytinį prašymą sudaryti draudimo sutartį, sudarius draudimo sutartį šis prašymas tampa sudėtine draudimo sutarties dalimi. Rašytinio prašymo turinį ir formą nustato draudikas.
17. Sudarydamas draudimo sutartį draudėjas privalo suteikti jam žinomą ir reikšmingą draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti informaciją, kurią draudikas prašo nurodyti rašytiniame prašyme arba dėl kurios papildomai teiraujasi raštu, taip pat draudiko reikalavimu pateikti turimus dokumentus, reikšmingus draudimo rizikai įvertinti ir draudimo sutarčiai sudaryti, išskyrus Draudimo įstatyme nustatytas išimtis.
18. Draudikas neturi teisės atsisakyti sudaryti draudimo sutarties, išskyrus tuos atvejus, kai draudėjas neįvykdo Taisyklių 17 punkte nustatytos pareigos. Draudiko atsisakymas sudaryti draudimo sutartį turi būti rašytinis.
19. Jeigu draudėjas neįvykdo Taisyklių 17 punkte nustatytos pareigos ir draudikas, tai žinodamas, vis tiek sudaro draudimo sutartį, draudikas negali remtis tuo, kad Taisyklių 17 punkte nustatyta pareiga neįvykdyta, ir netenka teisės reikalauti nutraukti draudimo sutartį ar pripažinti ją negaliojančia dėl to, kad draudėjas nepateikė Taisyklių 17 punkte nurodytos informacijos, ar nemokėti draudimo išmokos.
VI. DRAUDIMO SUTARTIES TERMINAS
22. Draudėjas privalo užtikrinti, kad vykdant keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo vietiniais ir (ar) tarptautiniais maršrutais ar geležinkelių riedmenų naudojimo veiklą būtų taikoma nepertraukiama draudimo apsauga. Geležinkelio įmonė (vežėjas) ir įmonės, kurios atlieka manevravimą ir (ar) važiuoja į geležinkelių infrastruktūros objektų statybos, remonto ir (ar) techninės priežiūros darbų atlikimo vietą ir iš jos ir naudojasi viešąja geležinkelių infrastruktūra, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo apsidraudimo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu turi apie tai pranešti Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos ir pateikti tai patvirtinančių dokumentų kopijas.
VII. DRAUDIMO RIZIKOS PADIDĖJIMAS ARBA SUMAŽĖJIMAS
24. Jeigu draudimo rizika padidėja po draudimo sutarties sudarymo dienos, draudėjas privalo pranešti draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą Taisyklių 25 punkte nustatyta tvarka. Galimus draudimo rizikos padidėjimo atvejus draudikas privalo raštu nurodyti draudėjui sudarant draudimo sutartį, o draudėjas privalo raštu patvirtinti, kad su jais susipažino.
25. Draudėjas privalo nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per 7 darbo dienas, draudikui raštu pranešti apie draudimo rizikos padidėjimą.
26. Padidėjus draudimo rizikai, draudikas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba padidinti draudimo įmoką. Draudimo sutartyje turi būti aptarta tvarka, pagal kurią bus apskaičiuojama padidinta draudimo įmoka.
27. Jeigu draudimo sutarties galiojimo metu paaiškėja, kad draudimo rizika sumažėjo, draudėjas turi teisę reikalauti pakeisti draudimo sutarties sąlygas arba sumažinti draudimo įmoką. Draudimo sutartyje turi būti aptarti galimi draudimo rizikos sumažėjimo atvejai ir tvarka, pagal kurią bus apskaičiuojama sumažinta draudimo įmoka.
VIII. DRAUDĖJO PAREIGOS ĮVYKUS DRAUDŽIAMAJAM ĮVYKIUI
28. Draudėjas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo galimo draudžiamojo įvykio ar aplinkybių atsiradimo ar sužinojimo, raštu pranešti draudikui apie galimą draudžiamąjį įvykį ar aplinkybes, kurių pagrindu draudėjui gali būti pareikštas Taisyklių 5 punkte nurodytas sąlygas atitinkantis reikalavimas. Draudėjas privalo nedelsdamas sudaryti sąlygas draudikui apžiūrėti galimo draudžiamojo įvykio vietą. Jeigu draudėjas per 7 darbo dienas raštu nepraneša draudikui arba jo atstovui apie galimą draudžiamąjį įvykį, draudikas turi teisę atsisakyti išmokėti draudimo išmoką arba draudimo išmoką sumažinti, atsižvelgdamas į tai, ar draudėjas savo pareigos neįvykdė tyčia ar dėl neatsargumo, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį draudikas sužinojo laiku, arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
29. Įvykus draudžiamajam įvykiui, draudėjas turi imtis jam prieinamų protingų priemonių galimai žalai sumažinti, laikydamasis draudiko nurodymų, jeigu tokie nurodymai draudėjui duoti. Draudikas atleidžiamas nuo žalos atlyginimo, jeigu žala atsirado dėl to, kad draudėjas sąmoningai nesiėmė jam prieinamų protingų priemonių šiai žalai sumažinti ar jos išvengti.
30. Draudikas privalo Taisyklių XV skyriuje nustatyta tvarka atlyginti draudėjui būtinas išlaidas, turėtas vykdant pareigą, nustatytą Taisyklių 29 punkte.
31. Draudėjas neturi teisės be rašytinio draudiko sutikimo iš dalies ar visiškai pripažinti arba tenkinti reikalavimo atlyginti žalą.
IX. ŽALOS DYDŽIO NUSTATYMO IR DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMO BENDROSIOS NUOSTATOS
33. Draudimo išmoka gali būti mokama tik nustačius draudžiamojo įvykio faktą, aplinkybes ir žalos dydį. Siekiant nustatyti draudžiamojo įvykio aplinkybes ir žalos dydį, draudėjas ir nukentėjęs trečiasis asmuo turi bendradarbiauti su draudiku ir kuo skubiau įvykdyti Draudimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalyje jiems nustatytas pareigas. Teisę kreiptis dėl draudimo išmokos išmokėjimo turi draudėjas ir (ar) trečiasis asmuo.
34. Draudimo išmokos dydį pagal draudimo sutarties sąlygas nustato draudikas, atsižvelgdamas į padarytos žalos dydį. Žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas, įsiteisėjusį teismo sprendimą ar įsiteisėjusią teismo nutartį patvirtinti taikos sutartį civilinėje byloje pagal trečiojo asmens ieškinį draudėjui dėl žalos atlyginimo, trečiojo asmens ar kitų įstaigų ir įmonių, kurios pagal teisės aktus turi teisę nustatyti žalos sveikatai dydį, išvadas.
35. Šalys atskiru rašytiniu susitarimu gali nustatyti, kad padarytos žalos dydį nustatys šalių paskirti nepriklausomi ekspertai. Šiuo atveju šalių susitarimu būtina nustatyti nepriklausomų ekspertų skyrimo, jų darbo apmokėjimo, atliekamo tyrimo ir išvadų pateikimo tvarką.
36. Draudimo išmoka negali viršyti draudimo sumos ir žalos dydžio, išskyrus atvejus, nurodytus Civilinio kodekso 6.1013 straipsnio 2 dalyje. Jeigu draudimo sumos nepakanka draudimo išmokoms išmokėti visiems reikalavimo teisę į draudimo išmoką turintiems asmenims, draudimo išmoka mokama proporcingai kiekvieno asmens patirtos žalos dydžiui.
37. Išmokėjęs draudimo išmoką, draudikas atgręžtinio reikalavimo teisę į draudėją įgyja tik įstatymuose nustatytais atvejais. Visais kitais atvejais draudikas neįgyja atgręžtinio reikalavimo teisės į draudėją.
X. DRAUDĖJO KREIPIMASIS Į DRAUDIKĄ DĖL DRAUDIMO IŠMOKOS IŠMOKĖJIMO DRAUDĖJUI IR TRETIESIEMS ASMENIMS
39. Draudėjas privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų kopijas, kad būtų išmokėta draudimo išmoka draudėjui arba nukentėjusiam trečiajam asmeniui:
40. Draudikas privalo išmokėti draudimo išmoką per Draudimo įstatymo 96 straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą.
41. Draudikas, dėl savo kaltės praleidęs draudimo išmokos mokėjimo terminą, moka draudėjui arba trečiajam asmeniui įstatymuose ar šalių susitarimu nustatytus delspinigius ir (ar) palūkanas.
42. Jeigu praėjus Taisyklių 40 punkte nustatytam terminui draudimo išmoka neišmokėta ar nepradėta mokėti, draudikas privalo raštu pranešti apie tai draudėjui, trečiajam asmeniui ir motyvuotai nurodyti draudimo išmokos nemokėjimo priežastis.
43. Draudėjo ar trečiojo asmens reikalavimu draudikas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo reikalavimo gavimo, raštu pateikti išsamią informaciją apie draudžiamojo įvykio tyrimo eigą ir leisti draudėjo ir (ar) trečiojo asmens paskirtam atstovui stebėtojo teisėmis dalyvauti nustatant žalos dydį.
XI. TREČIOJO ASMENS TIESIOGINIO REIKALAVIMO TEISĖ
45. Trečiasis asmuo turi teisę tiesiogiai reikalauti, kad draudikas, sudaręs su draudėju draudimo sutartį, išmokėtų draudimo išmoką. Trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui šiuos dokumentus ar jų kopijas, kad būtų išmokėta draudimo išmoka:
46. Būtinos sąlygos, kad būtų įgyvendinta tiesioginio reikalavimo teisė, yra draudžiamojo įvykio buvimas, žalos dydžio nustatymas ir aplinkybė, kad draudėjas nukentėjusiam trečiajam asmeniui nėra atlyginęs žalos arba yra atlyginęs tik jos dalį.
XII. DRAUDIMO IŠMOKOS UŽ ŽALĄ SVEIKATAI MOKĖJIMAS
49. Jeigu žala sveikatai dėl draudėjo vykdomos keleivių, bagažo ir (ar) krovinių vežimo ir (ar) geležinkelių riedmenų naudojimo veiklos yra tęstinė, draudimo išmoka mokama periodiniais mokėjimais įstatymų nustatyta tvarka.
50. Pasikeitus žalai, padarytai trečiojo asmens sveikatai, draudimo išmoka perskaičiuojama įstatymų nustatyta tvarka.
XIII. DRAUDIMO IŠMOKOS UŽ ŽALĄ, SUSIJUSIĄ SU ASMENS GYVYBĖS ATĖMIMU, MOKĖJIMAS
52. Draudimo išmoka už žalą, susijusią su asmens gyvybės atėmimu, tretiesiems asmenims išmokama periodiniais mokėjimais įstatymų nustatyta tvarka.
XIV. DRAUDIMO IŠMOKOS MOKĖJIMAS DRAUDĖJUI
54. Jeigu draudėjas yra atlyginęs žalą trečiajam asmeniui, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jeigu draudėjas buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai nedavė šio sutikimo.
55. Jeigu draudėjas yra atlyginęs dalį žalos trečiajam asmeniui, draudimo išmoka mokama draudėjui tik tuo atveju, jeigu draudėjas buvo gavęs draudiko sutikimą atlyginti žalą arba įrodo, kad draudikas nepagrįstai nedavė šio sutikimo, ir jeigu draudikas trečiajam asmeniui yra išmokėjęs draudimo išmoką už draudėjo neatlygintos žalos dalį.
XV. DRAUDĖJO IŠLAIDŲ ATLYGINIMAS
56. Draudėjo išlaidos, turėtos siekiant sumažinti galimą žalą, laikantis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, atlyginamos tik išmokėjus draudimo išmoką.
57. Draudėjo išlaidos, turėtos laikantis draudiko nurodymų (Taisyklių 29 punktas), atlyginamos net ir tuo atveju, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis. Draudėjo išlaidos, turėtos siekiant sumažinti žalą ar stengiantis jos išvengti (Taisyklių 29 punktas), neatlyginamos, jeigu vėliau paaiškėja, kad reikalavimas atlyginti žalą buvo nedraudžiamasis įvykis.
XVI. DVIGUBAS DRAUDIMAS
58. Jeigu įvykus draudžiamajam įvykiui nustatoma, kad dėl tos pačios rizikos draudėjas yra sudaręs draudimo sutartis daugiau nei su viena draudimo įmone, draudimo išmoką kiekviena draudimo įmonė moka proporcingai draudimo sutartyje nurodytai draudimo sumai, tačiau draudiko ir kitų draudimo įmonių išmokamos draudimo išmokos negali viršyti žalos dydžio.
XVII. DRAUDIKO TEISIŲ IR PAREIGŲ PAGAL DRAUDIMO SUTARTĮ PERLEIDIMAS
59. Draudikas Civilinio kodekso 6.1008 straipsnyje nustatyta tvarka turi teisę perleisti savo teises ir pareigas pagal draudimo sutartis kitam ar kitiems draudikams.
60. Jeigu draudėjas nesutinka su draudiko ketinimu perleisti teises ir pareigas pagal draudimo sutartį kitam draudikui, draudėjas turi teisę nutraukti draudimo sutartį per mėnesį nuo teisių ir pareigų perleidimo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama draudimo įmoka už nepanaudotą draudimo sutarties galiojimo laikotarpį.
XVIII. DRAUDIMO SUTARTIES NUTRAUKIMAS IR PAKEITIMAS
62. Nutraukus draudimo sutartį, draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka, iš kurios, jeigu draudimo sutartis nutraukiama draudėjo iniciatyva, draudikas turi teisę išskaičiuoti sutarties sudarymo ir vykdymo išlaidas (ne daugiau kaip 15 procentų visos draudimo įmokos) ir draudimo įmokos dalį už draudimo apsaugą, suteiktą iki draudimo sutarties nutraukimo dienos.
XIX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
64. Visi vienos šalies pranešimai kitai šaliai turi būti teikiami raštu. Šalis privalo nedelsdama informuoti kitą šalį apie savo buveinės ar nuolatinės gyvenamosios vietos adreso pasikeitimą.