LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ APSIRŪPINIMO GYVENAMOSIOMIS PATALPOMIS ĮSTATYMO ĮGYVENDINIMO TVARKOS
1992 m. rugsėjo 25 d. Nr. 704
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymu ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. I-2472 „Dėl Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo įsigaliojimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1. Patvirtinti pridedamus:
1.9. Savivaldybių, valstybinių įmonių ir organizacijų gyvenamųjų patalpų pardavimo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą taisykles;
1.10. Gyvenamojo namo, buto statybos vieno kvadratinio metro vidutinės kainos normatyvo indeksavimo, atsižvelgiant į infliaciją, tvarką;
2. Iš dalies pakeičiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 13 d. nutarimą Nr. 101 „Dėl Lietuvos valstybės ir vietos savivaldybių paramos fondų gyvenamiesiems namams, butams statyti ir lengvatinių kreditų gyventojams 1992–1995 metams“ (Žin., 1992, Nr. 13-354):
2.1. papildyti 3.1 punktą šiomis ketvirtąja, penktąja, šeštąja ir septintąja pastraipomis:
2.2. papildyti 3.2 punktą šiomis trečiąja, ketvirtąja, penktąja ir šeštąja pastraipomis:
3. Papildyti darbuotojų, kuriems gali būti suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos, pareigų ir kategorijų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 29 d. nutarimu Nr. 495 „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų“ (Žin., 1992, Nr. 6-119), šiais 20, 21 ir 22 punktais:
4. Pavesti Statybos ir urbanistikos ministerijai kartu su Sveikatos apsaugos ministerija patvirtinti gyvenamųjų namų, butų įrengimo technines ir sanitarines taisykles.
5. Įpareigoti Komunalinio ūkio ir paslaugų departamentą prie Statybos ir urbanistikos ministerijos per mėnesį parengti bendrą piliečių, turinčių teisę gauti valstybės paramą apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis, eilių sudarymo dokumentacijos tvarkymo ir apskaitos sistemą.
6. Miestų (rajonų) valdybos turi iki 1992 m. gruodžio 15 d. sudaryti bei patvirtinti asmenų, norinčių gauti 1993 metais valstybės paramą apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis, eiles.
7. Nustatyti, kad asmenų, norinčių gauti valstybės paramą apsirūpinant gyvenamosiomis patalpomis, sudarytos ir patvirtintos eilės įsigalioja nuo 1993 m. sausio 1 dienos.
8. Pavesti Komunalinio ūkio ir paslaugų departamentui prie Statybos ir urbanistikos ministerijos, Teisingumo ministerijai ir Finansų ministerijai teikti miestų (rajonų) valdyboms, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ir asmenims paaiškinimus šių dokumentų taikymo klausimais.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 704
Gyvenamųjų namų, butų pertvarkymo į kitos paskirties patalpas tvarka
1. Ši tvarka reglamentuoja gyvenamųjų namų, butų bei kitų gyvenamųjų patalpų pertvarkymą į kitos paskirties patalpas arba gyvenamųjų namų, butų bei kitų gyvenamųjų patalpų pripažinimą netinkamais gyventi ir yra privaloma miestų (rajonų) savivaldybėms, įmonėms, organizacijoms ir fiziniams asmenims.
2. Gyventi tinkamus savivaldybių butų fondo gyvenamuosius namus ir butus daugiabučiuose namuose pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas paprastai draudžiama. Išimties būdu kai kurie gyvenamieji namai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kitose vietovėse – miestų (rajonų) tarybų sprendimais, o butai ir kitos gyvenamosios patalpos – miestų (rajonų) valdybų sprendimais gali būti pertvarkomi į negyvenamąsias patalpas tik valstybės reikmėms. Netinkami gyventi gyvenamieji namai, butai ir kitos gyvenamosios patalpos gali būti pertvarkomi į negyvenamąsias patalpas arba nugriauti. Įmonių, organizacijų gyvenamieji namai, butai arba kitos gyvenamosios patalpos į negyvenamąsias patalpas gali būti pertvarkyti tik įmonės, organizacijos kolektyvo sprendimu, suderinus su miesto (rajono) valdyba.
Fiziniams asmenims priklausantys butai ir gyvenamosios patalpos daugiabučiuose namuose gali būti pertvarkomi į negyvenamąsias patalpas, suderinus su pastatą eksploatuojančia organizacija.
3. Perplanuoti ir pertvarkyti gyvenamuosius namus, butus bei kitas gyvenamąsias patalpas į negyvenamąsias patalpas galima tik pagal nustatytąja tvarka miesto (rajono) valdybos patvirtintą projektą.
4. Miestų (rajonų) valdybos sudaro savivaldybių gyvenamųjų namų, butų bei kitų gyvenamųjų patalpų pertvarkymo kitoms reikmėms, taip pat jų pripažinimo netinkamais gyventi komisiją, kuri tvirtinama miesto (rajono) valdybos potvarkiu.
Komisija, išnagrinėjusi šį klausimą, teikia pasiūlymus dėl gyvenamųjų namų, butų bei kitų gyvenamųjų patalpų pripažinimo netinkamais gyventi ir jų likvidavimo esant avarinei būklei arba pertvarkymo į kitos paskirties patalpas.
5. Gyvenamieji namai, butai bei kitos gyvenamosios patalpos pripažįstami netinkamais gyventi, jeigu jie:
5.1. yra avariniai (kai medinių gyvenamųjų namų bendras faktinis susidėvėjimas didesnis kaip 65 procentai, o mūrinių – didesnis kaip 70 procentų ir yra pavojinga juose gyventi);
5.2. neatitinka sanitarinių ir techninių reikalavimų (esant nors vienam iš šių požymių): neturi natūralaus tiesioginio apšvietimo, gyvenamajame kambaryje nėra stacionarinių šildymo įrenginių, gyvenamosios patalpos yra aplinką teršiančių objektų sanitarinės apsaugos zonoje, kurioje teršalai viršija leistinus dydžius.
6. Nuomininkas ar savininkas už savavališkai pertvarkytus gyvenamuosius namus, butus bei kitas gyvenamąsias patalpas į negyvenamąsias patalpas, jeigu toks pertvarkymas pažeidžia statybos, architektūros, sanitarijos ar priešgaisrinės apsaugos taisykles, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
7. Nuomininkams, kurie iškeldinami iš savivaldybėms, įmonėms ar organizacijoms priklausančio butų fondo gyvenamųjų patalpų tuo atveju, jeigu šios patalpos pertvarkomos į kitos paskirties patalpas, taip pat yra pripažintos netinkamomis gyventi, įstatymų nustatyta tvarka turi būti suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, atitinkančios tos gyvenamosios vietovės sąlygas, sanitarinius ir techninius reikalavimus.
8. Gyvenamųjų namų, butų bei kitų gyvenamųjų patalpų nuomininkams pageidaujant, miesto (rajono) valdyba išduoda atitinkamą dokumentą apie jų nuomojamų gyvenamųjų namų, butų bei kitų gyvenamųjų patalpų netinkamumą gyventi ar pertvarkymą į kitos paskirties patalpas.
9. Gyvenamuosius namus, butus bei kitas gyvenamąsias patalpas eksploatuojančios įmonės per mėnesį nuo gyventojų iškeldinimo dienos informuoja statistikos įstaigas ir valstybinius inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurus apie gyvenamųjų namų, butų bei kitų gyvenamųjų patalpų išbraukimą iš butų fondo apskaitos.
10. Ginčai, kylantys dėl gyvenamųjų namų, butų bei kitų gyvenamųjų patalpų pertvarkymo į kitos paskirties patalpas, sprendžiami teismine tvarka.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 704
Gyvenamųjų patalpų naudojimo komercinei ir ūkinei veiklai taisyklės
1. Šios taisyklės nustato gyvenamųjų patalpų, esančių gyvenamuosiuose namuose, naudojimą komercinei ir ūkinei veiklai ir yra privalomos savivaldybėms, valstybinėms, komercinėms organizacijoms, gyvenamųjų namų kooperatyvams ir butų savininkų bendrijoms bei fiziniams asmenims.
2. Gyvenamosios patalpos, esančios gyvenamųjų namų pirmuosiuose ir cokoliniuose aukštuose, o senamiestyje – ir rūsiuose, gali būti naudojamos prekybos, visuomeninio maitinimo, buitinių paslaugų, ryšių, juridinių tarnybų, bibliotekų, medicinos, spaudos platinimo ir kitoms reikmėms tik tuo atveju, kai jose yra atskiras įėjimas, atitinkama inžinerinė įranga ir vidaus apdaila. Šių patalpų įrengimas ir eksploatavimas neturi trukdyti normaliai funkcionuoti gyvenamajam namui bei jo inžinerinei įrangai ir turi atitikti sanitarinius ir techninius reikalavimus.
Kituose gyvenamųjų namų aukštuose (butuose) leidžiama nustatytąja tvarka verstis privačia praktika medicinos specialistams, architektams, švietimo darbuotojams, teisininkams bei kitiems fiziniams asmenims, kurių veikla nepažeidžia ten gyvenančių asmenų gyvenimo sąlygų.
3. Gyvenamosiose patalpose draudžiama įrengti:
3.1. specializuotas statybinių, cheminių, sprogstamųjų ir degiųjų medžiagų parduotuves, dėl kurių gali būti užteršta aplinka ir oras;
3.2. buitinių paslaugų ir kitas įmones, kuriose naudojamos degiosios ir aplinką teršiančios medžiagos bei triukšmą ir vibraciją sukeliantys įrengimai;
3.3. pirtis, suomiškąsias pirtis ir chemines valyklas, stiklo taros supirktuves, laidojimo patalpas, viešbučius.
Gyvenamuosiuose namuose (butuose) negali būti organizuojama pramoninė ir kita veikla, kai naudojama rentgeno, radioaktyviųjų izotopų, kita aparatūra, sukelianti jonizuojantįjį spinduliavimą, skleidžianti elektromagnetinius laukus bei aukšto dažnio bangas.
4. Gyvenamųjų patalpų naudojimas komercinei ir ūkinei veiklai neturi pažeisti gyvenamojo namo bei aplinkos priežiūros reikalavimų ir trikdyti gyventojų ramybės.
5. Pertvarkyti gyvenamąsias (ir pagalbines) patalpas komercinei ir ūkinei veiklai galima tik gavus miesto (rajono) valdybos leidimą.
Gyvenamosios (ir pagalbinės) patalpos laikomos pertvarkytomis tuo atveju, jeigu keičiama jų architektūra, pagrindinės laikančiosios konstrukcijos, matmenys.
Nuomininkas ar savininkas už savavališkai pertvarkytas gyvenamąsias (ir pagalbines) patalpas, jeigu toks pertvarkymas pažeidžia statybos, architektūros, sanitarijos ar priešgaisrinės apsaugos taisykles, atsako įstatymų nustatyta tvarka.
6. Leidimas verstis komercine ir ūkine veikla gyvenamosiose patalpose turi būti suderintas su higienos bei priešgaisrinės apsaugos tarnybomis ir pastatą eksploatuojančia įmone ar organizacija.
7. Miestų (rajonų) valdybos, valstybinės įmonės, butų savininkų bendrijos ir gyvenamųjų namų kooperatyvai nustato eksploatavimo išlaidų ir komunalinių paslaugų mokesčius asmenims, kurie verčiasi komercine ir ūkine veikla gyvenamosiose patalpose.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 704
Gyvenamųjų patalpų charakteristikų bei sąlyginio laiko pataisos koeficientai
1. Gyvenamosios patalpos sąlyginio ploto nustatymo metodikos koeficientų reikšmė ir dydžiai yra šie:
 |
|
|
X11 = 0,8, jeigu gyvenamosios patalpos su bendra virtuve |
| k1 – |
|
|
|
X21 = 1, jeigu gyvenamosios patalpos su atskira virtuve |
 |
|
|
X12 = 0,7, jeigu gyvenamosios patalpos avarinės; |
| k2 – |
|
|
|
X22 = 1, jeigu gyvenamosios patalpos ne avarinės; |
 |
|
|
X13 = 0,85, jeigu gyvenamosios patalpos yra pusrūsyje; |
|
|
|
| k3 – |
X23 = 0,95, jeigu gyvenamosios patalpos yra mansardoje |
|
|
|
|
|
X33 = 1, kitais atvejais; |
 |
|
|
X14 = 0,9, jeigu gyvenamosiose patalpose nėra vandentiekio |
| k4 – |
|
|
|
X24 = 1, jeigu gyvenamosiose patalpose yra vandentiekis |
|
|
|
X15 = 0,9, jeigu gyvenamosiose patalpose nėra kanalizacijos |
| k5 – |
|
|
|
X25 = 1, jeigu gyvenamosiose patalpose yra kanalizacija |
 |
|
|
X16 = 0,92, jeigu gyvenamosiose patalpose nėra centrinio ar dujinio šildymo; |
| k6 – |
|
|
|
X26 = 1, jeigu gyvenamosiose patalpose yra centrinis ar dujinis šildymas; |
|
|
X17 = 0,94, jeigu gyvenamosiose patalpose nėra centralizuoto dujų tiekimo ar elektrinės viryklės |
| k7 – |
|
|
|
X27 = 1, jeigu gyvenamosiose patalpose yra centralizuotas dujų tiekimas ar elektrinė viryklė |
|
|
X18 = 0,9, jeigu gyvenamosios patalpos yra name, kuris susidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų; |
| k8 – |
|
|
|
X28 = 1, jeigu gyvenamosios patalpos yra name, kuris susidėvėjęs mažiau kaip 60 procentų; |
 |
|
|
X19 = 0,98, jeigu gyvenamosios patalpos rūsyje arba kieme nėra sandėlio; |
| k9 – |
|
|
|
X29 = 1, jeigu gyvenamosios patalpos rūsyje arba kieme yra sandėlis; |
 |
|
|
X110 = 0,99, jeigu gyvenamosios patalpos be balkono (4 ir daugiau aukštų name); |
| k10 – |
|
|
|
X210 = 1, j eigu gyvenamosios patalpos su balkonu (4 ir daugiau aukštų name); |
 |
|
|
X111 = 0,9, jeigu gyvenamosios patalpos yra karkasiniame name; |
|
|
|
|
|
X211 = 0,96 jeigu gyvenamosios patalpos yra stambiaplokščiame name; |
|
|
|
| k11 – |
X311 = 0,97, jeigu gyvenamosios patalpos yra monolitiniame name; |
|
|
|
|
|
X411 = 0,98, jeigu gyvenamosios patalpos yra mediniame name; |
|
|
|
|
|
X511 = 1, jeigu gyvenamosios patalpos yra mūriniame name. |
2. Asmens vietos eilėje sąlyginio laiko pataisos koeficientai yra šie:
t1 – asmens sėslumo koeficientas. Jo reikšmė yra:
 |
|
|
Y11 = 1, jeigu asmuo mieste ar gyvenvietėje, kuriuose pageidauja gerinti buto sąlygas, gyvena daugiau kaip 10 metų; |
|
|
|
|
|
Y21 = 0,9, jeigu asmuo mieste ar gyvenvietėje, kuriuose pageidauja gerinti buto sąlygas, |
| t1 – |
|
|
|
Y31 = 0,8, jeigu asmuo mieste ar gyvenvietėje, kuriuose pageidauja gerinti buto sąlygas, gyvena iki 5 metų; |
|
|
|
|
|
Y41 = 0,7, jeigu asmuo gyvena kitoje vietoje. |
t2 – turimų gyvenamųjų patalpų pobūdį nusakantis koeficientas. Jo reikšmė yra:
 |
|
|
Y12 = 1, jeigu asmuo gyvena nuosavame arba kooperatiniame bute (name); |
|
|
|
|
|
Y22 = 1,2, jeigu asmuo gyvena bute (name), nuomojamame iš valstybės; |
| t2 – |
|
|
|
Y32 = 1,6, jeigu asmuo gyvena bute (name), nuomojamame komercinėmis sąlygomis; |
|
|
Y42 = 2, jeigu asmuo gyvena tarnybinėse gyvenamosiose patalpose arba bendrabutyje. |
t3 – koeficientas, nusakantis buto patogumą. Jo reikšmė yra:
 |
|
|
Y13 = 0,9, jeigu asmuo gyvena bute, kur kambarių skaičiaus santykis su jame gyvenančių asmenų skaičiumi lygus 1 ar didesnis; |
|
|
Y23 = 0,95, jeigu šis santykis yra nuo 0,5 iki 1; |
| t3 – |
|
|
|
Y33 = 1, jeigu šis santykis yra nuo 0,35 iki 0,5; |
|
|
|
|
|
Y43 = 1,1, jeigu šis santykis yra mažesnis kaip 0,35. |
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 704
Bendrabučių nuostatai
Bendroji dalis
1. Studentams, moksleiviams ir darbuotojams mokymosi ar darbo laikotarpiu apgyvendinti gali būti naudojami bendrabučiai.
2. Studentų ir moksleivių bendrabučiai yra specialiai šiam tikslui pastatyti pastatai arba įrengti gyvenamieji namai, įregistruoti miesto (rajono) valdyboje.
Darbuotojų bendrabučiams gali būti naudojami tik anksčiau specialiai šiam tikslui pastatyti pastatai ar įrengti gyvenamieji namai, įregistruoti miesto (rajono) valdyboje.
3. Bendrabučiai gali priklausyti mokslo ir mokymo įstaigoms, savivaldybėms, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms.
4. Studentų ir moksleivių bendrabučiai gali būti lovų tipo, kai po kelis asmenis gyvena viename kambaryje ir kiekvienas gyventojas turi atskirą lovą, o darbuotojų – ir kambarių tipo, kai kiekvienam gyventojui (su šeimos nariais) išnuomojamas atskiras kambarys arba keli kambariai.
Tame pačiame pastato aukšte arba laiptinėje draudžiama įrengti lovų tipo ir kambarių tipo bendrabučius.
Bendrabučių suteikimas
6. Mokslo ir mokymo įstaigų bendrabučiuose gyvenamosios patalpos išnuomojamos kolegialiu šių įstaigų organų sprendimu, o įmonių, įstaigų ir organizacijų bendrabučiuose – įmonės, įstaigos ar organizacijos kolektyvinėje sutartyje numatyta tvarka (jeigu tokia sutartis nesudaroma – administracijos ir darbuotojų susitarimu).
7. Į savivaldybių balansą perėmus bendrabučiuose esančias gyvenamąsias patalpas, kurios atitinka atskirų butų reikalavimus, su šiose patalpose gyvenančiais asmenimis ir šeimomis sudaromos naujos gyvenamųjų patalpų nuomos sutartys. Su asmenimis ir šeimomis, gyvenančiais patalpose, neatitinkančiose šių reikalavimų, sudaroma bendrabučio nuomos sutartis. Sudarant nuomos sutartį, remiamasi miesto (rajono) valdybos potvarkiu.
Patuštintos patalpos šiuose bendrabučiuose apgyvendinamos miesto (rajono) tarybos nustatyta tvarka.
8. Įmonių ir organizacijų darbuotojų lovų tipo bendrabučiai suteikiami tik darbo laikui atitinkamoje vietovėje laikinai dirbantiems asmenims, taikant šiems bendrabučiams viešbučių režimą.
Patuštinami lovų ir kambarių tipo darbuotojų bendrabučiai turi būti pertvarkomi į butų tipo nuomojamas gyvenamąsias patalpas arba į viešbučius.
10. Studentus, moksleivius, darbuotojus, taip pat kitus asmenis, remdamasis mokslo ar mokymo įstaigos, įmonės, organizacijos įsakymu arba miesto (rajono) valdybos potvarkiu, bendrabutyje apgyvendina ir nustatytąja tvarka įregistruoja įgaliotas bendrabučio pareigūnas, sudarydamas su šiais asmenimis bendrabučio nuomos sutartį.
11. Mokymosi laikui bendrabutyje apgyvendinti studentai ir moksleiviai, pasitraukę iš mokymo įstaigų, o įmonių ir organizacijų darbuotojai – pasibaigus samdos (darbo) sutarčiai, iš bendrabučių iškeldinami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Bendrabučių gyventojai gali būti iškeldinti nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos, jeigu jie netinkamu elgesiu trukdo kitiems kartu ar greta gyvenantiems asmenims, taip pat jeigu jie nuolat gadina gyvenamąją patalpą arba naudoja ne pagal paskirtį.
Bendrabučių eksploatavimas
12. Lovų tipo bendrabučiai aprūpinami baldais ir kitais namų apyvokos bei buities reikmenimis ir inventoriumi, reikalingais juose gyvenančių asmenų gyvenimui, darbui ir poilsiui. Kambarių tipo bendrabučių gyventojai, jiems pageidaujant, gali naudotis savo baldais, namų apyvokos bei buities reikmenimis ir inventoriumi.
13. Bendrabučius rekonstruojant, kapitališkai remontuojant, pertvarkant ir reorganizuojant, taip pat dėl kitų panašių priežasčių jų gyventojai mokslo ir mokymo įstaigos, miesto (rajono) valdybos, įmonės, organizacijos sprendimu gali būti perkeliami į kitas gyvenamąsias patalpas, nebloginant gyvenimo sąlygų. Gyventojams atsisakius persikelti į kitas gyvenamąsias patalpas, ginčas sprendžiamas teismine tvarka.
Bendrabučiuose gyvenantys asmenys persikelia į kitą kambarį arba užima kitą lovą pagal bendrabučių vidaus tvarkos taisykles.
14. Bendrabučių bendrojo naudojimo patalpos (lovų tipo bendrabučiuose ir gyvenamosios patalpos) remontuojamos mokslo ar mokymo įstaigos, įmonės, įstaigos ar organizacijos, kuriai priklauso bendrabutis, lėšomis. Gyventojui padarius žalą bendrabučio patalpoms, sugadinus įrenginius, sulaužius baldus ar inventorių, jie remontuojami kaltininko lėšomis.
Mokestis už bendrabučius ir jų paslaugas
16. Studentai ir moksleiviai, gyvenantys bendrabutyje, moka už naudojimąsi komunalinėmis ir kitomis paslaugomis pagal nustatytąja tvarka patvirtintus tarifus. Bendrojo lavinimo mokyklų moksleiviai už bendrabutį bei jo paslaugas nemoka.
17. Už savivaldybių lovų tipo bendrabučius gyventojai moka pagal miestų (rajonų) valdybų nustatytus tarifus, už įmonių, įstaigų ir organizacijų bendrabučius – pagal atitinkamų įmonių, įstaigų ir organizacijų nustatytąja tvarka patvirtintus tarifus.
Savivaldybių, įmonių, įstaigų ir organizacijų tvirtinamas bendrabučių nuomos mokestis neturi viršyti bendrabučio eksploatavimo išlaidų ir palūkanų už valstybinį kapitalą dydžio.
Nustatant bendrabučių nuomos mokesčio tarifus, bendrabučius eksploatuojančių organizacijų rentabilumas negali būti didesnis kaip 5 procentai eksploatavimo ir kapitalinio remonto išlaidų, atmetus remonto ir kitų darbų, atliekamų rangos būdu, išlaidas.
Mokestis už komunalines ir buitines paslaugas turi būti skaičiuojamas pagal nustatytąja tvarka patvirtintus tarifus ir faktinį bendrabučio gyventojų skaičių.
18. Darbuotojai, gyvenantys savivaldybių, įmonių, įstaigų ir organizacijų bendrabučių kambarių tipo patalpose, moka už patalpas, taip pat už komunalines ir ryšių paslaugas pagal tarifus, nustatytus už gyvenamąsias patalpas valstybinio butų fondo namuose.
19. Jeigu gyventojams suteikiamos papildomos buitinės paslaugos (patalynė, baldai, kiti buities reikmenys), už jas papildomai imamas mokestis pagal faktines šių paslaugų teikimo išlaidas tik iš tų asmenų, kurie naudojasi šiomis paslaugomis.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 704
Nakvynės namų nuostatai
Bendroji dalis
1. Nakvynės namai gali būti steigiami kai kuriuose gyvenamuosiuose ar kituose specialiai įrengtuose pastatuose. Šie namai skiriami apgyvendinti asmenims, paleistiems iš įkalinimo vietų, socialinės bei psichologinės reabilitacijos įstaigų, skirstymo punktų, valkataujantiems, elgetaujantiems ir kitiems asmenims, neturintiems nuolatinės gyvenamosios vietos, taip pat asmenims, kurie dėl smurto ar kitokios prievartos laikinai pasitraukia iš nuolatinės gyvenamosios vietos.
2. Svarbiausiosios nakvynės namų funkcijos yra:
2.2. nustatytuoju laiku teikti informaciją toms įstaigoms, pagal kurių siuntimą apgyvendinami asmenys nakvynės namuose;
2.3. organizuoti, esant galimybei, reguliarų mokamą maitinimą nakvynės namuose gyvenantiems asmenims;
2.4. organizuoti darbingų, bet laikinai nedirbančių asmenų, gyvenančių nakvynės namuose, telkimą viešiesiems ir kitiems apmokamiems darbams;
3. Nakvynės namai turi atitikti visus sanitarinius, techninius, priešgaisrinės ir darbo saugos reikalavimus.
Nakvynės namų apgyvendinimas ir eksploatavimas
6. Asmenys nakvynės namuose apgyvendinami pateikus asmens dokumentą bei miesto (rajono) valdybos globos ir rūpybos skyriaus arba atitinkamo policijos komisariato siuntimą.
Nepilnamečiai vaikai, taip pat asmenys, neturintys asmens dokumentų, nakvynės namuose apgyvendinami pagal atitinkamo policijos komisariato siuntimą.
7. Asmenys pagal miesto (rajono) valdybos globos ir rūpybos skyriaus arba atitinkamo policijos komisariato siuntimą nakvynės namuose apgyvendinami vienam mėnesiui. Šis laikas gali būti pratęstas (ne ilgiau kaip 6 mėnesiais).
8. Nepilnamečiai (iki 16 metų), taip pat darbingi, bet laikinai nedirbantys asmenys pirmąjį mėnesį nakvynės namuose gyvena nemokamai. Pradedant antruoju mėnesiu už nepilnamečių (iki 16 metų) gyvenimą nakvynės namuose apmoka atitinkamos mokymo ar globos įstaigos, o darbingi asmenys moka nustatytojo dydžio mokestį savo lėšomis.
9. Nakvynės namuose vienam asmeniui turi būti skirtas ne mažesnis kaip 4,5 kv. metro gyvenamasis plotas.
10. Nakvynės namuose įrengiamos atskiros patalpos nepilnamečiams, taip pat sergantiems ar įtariamiems susirgus infekcine liga asmenims.
11. Asmenys, gyvenantys nakvynės namuose, privalo laikytis miesto (rajono) valdybos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių.
12. Nakvynės namų administracija turi teisę pašalinti iš jų asmenis, pažeidusius viešąją tvarką bei vidaus tvarkos taisykles, apie tai informavusi įstaigas, pagal kurių siuntimus šie asmenys buvo apgyvendinti nakvynės namuose.
Vadovavimas nakvynės namams
15. Nakvynės namai savo veiklą organizuoja kaip specifinės paskirties įmonė, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos valstybinių įmonių įstatymu.
16. Nakvynės namų administracijos vadovą skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų miesto (rajono) valdyba.
17. Nakvynės namų administracijos vadovas atsako už nakvynės namų darbo organizavimą, vidaus taisyklių laikymąsi, sanitarinę būklę, materialinių vertybių apsaugą, teritorijos tvarkymą ir priežiūrą.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 704
Prieglaudų nuostatai
Bendroji dalis
1. Prieglauda yra socialinės apsaugos įstaiga, skirta gyventi seneliams arba nedarbingiems jų šeimos nariams, taip pat vienišiems invalidams, kuriems būtina priežiūra ir trumpas slaugymas bei medicininis aptarnavimas.
2. Prieglaudos steigiamos specialiai šiam tikslui pastatytame, įrengtame arba pritaikytame pastate su visais komunaliniais patogumais. Prieglaudų patalpos turi atitikti sanitarinius, techninius ir priešgaisrinės apsaugos reikalavimus.
3. Prieglaudas steigia, reorganizuoja ir likviduoja miestų (rajonų) savivaldybės. Prieglaudas gali steigti labdaros organizacijos bei kiti juridiniai asmenys, įregistruodami jas miesto (rajono) valdyboje.
Prieglaudų uždaviniai ir funkcijos
5. Svarbiausieji prieglaudų uždaviniai – suteikti jų gyventojams gyvenamąsias patalpas, sudaryti jiems tinkamas gyvenimo sąlygas, užtikrinti medicininį, materialinį ir buitinį aptarnavimą.
6. Prieglaudos, vykdydamos joms pavestus uždavinius:
6.1. priima šių nuostatų 1 punkte nurodytus gyventojus ir organizuoja jų socialinę reabilitaciją naujojoje aplinkoje;
6.2. organizuoja prieglaudų gyventojų materialinį ir buitinį aptarnavimą, suteikia pagal nustatytąsias normas gyvenamąjį plotą ir reikiamą inventorių;
6.3. slaugo prieglaudų gyventojus, organizuoja jų racionalų, o prireikus – specialų maitinimą, atsižvelgdamos į gyventojų sveikatos būklę ir medikų rekomendacijas;
6.4. kartu su gydymo ir profilaktikos įstaigomis dispanserizuoja prieglaudų gyventojus, organizuoja jiems medikų konsultacijas, prireikus – juos hospitalizuoja;
7. Prieglaudos administracija užtikrina:
7.1. išlaikymui skirtų valstybės ir kitų lėšų racionalų ir taupų naudojimą, materialinių vertybių apsaugą;
7.2. aprūpinimą medžiagomis, inventoriumi, kuru, maisto produktais, drabužiais, avalyne ir racionalų jų naudojimą;
7.3. pastatų, įrenginių ir komunikacijų rekonstravimą, kapitalinį ir eilinį remontą, teritorijos priežiūrą;
Gyvenimo prieglaudose tvarka ir sąlygos
10. Į prieglaudą priimami asmenys nuolat arba laikinai gyventi.
Prieglaudoje gyvenamasis plotas vienam gyventojui neturi būti mažesnis kaip 6 kv. metrai.
11. Siuntimą į prieglaudą išduoda steigėjas, pateikus jam piliečio ar jo globėjo prašymą, sveikatos apsaugos įstaigos medicinos pažymėjimą.
12. Prieglaudoje gyvenantiems pensininkams mokamos pensijos, remiantis pensijų įstatymais. Pensijos išmokamos atskaičius steigėjo nustatytą mokestį už gyvenimą prieglaudoje.
13. Prieglaudos gyventojai savo pinigais disponuoja laisvai, taip pat gali juos laikyti prieglaudų depozitinių sumų einamosiose sąskaitose.
14. Tais atvejais, kai prieglaudos gyventojo pensija yra mažesnė už mokestį, kurį nustato steigėjas už gyvenimą prieglaudoje, ir gyventojas neturi darbingų vaikų, privalančių pagal įstatymą jį išlaikyti, prieglaudos gyventojo mokamas mokestis negali būti didesnis kaip 80 procentų gaunamos pensijos dydžio. Kitą dalį mokesčio padengia steigėjas.
15. Prieglaudų gyventojai laikinai gali išvykti iš prieglaudos, iš anksto susitarę su prieglaudos administracija. Šiuo atveju būtinas prieglaudos gyventoją priimančių giminių arba kitų asmenų raštiškas prašymas-pasižadėjimas jį prižiūrėti. Prireikus jį gali lydėti prieglaudos atstovas.
16. Asmenų, gyvenančių prieglaudoje, arba jų giminių prašymai, susiję su perkėlimu iš vienos prieglaudos į kitą, sprendžiami abiejų prieglaudų administracijų tarpusavio susitarimu.
17. Gyventojo išleidimo iš prieglaudos klausimą sprendžia prieglaudos administracija kartu su miesto (rajono) valdyba, atsižvelgdama į tai, ar jis turės gyvenamąjį plotą, gyvenimo lėšų, pajėgs apsitarnauti, taip pat ar yra asmenų, įsipareigojančių jį prižiūrėti.
18. Gyventojui išvykstant iš prieglaudos, jam išduodami atitinkantys sezoną drabužiai, avalynė, asmeniniai daiktai ir vertybės, saugotos prieglaudoje, taip pat pažyma apie gyvenimo laiką prieglaudoje.
19. Gyventojui savavališkai pasišalinus iš prieglaudos, administracija nedelsdama apie tai praneša miesto (rajono) policijos komisariatui bei giminėms ir padeda jį surasti.
Vadovavimas prieglaudoms
21. Prieglauda savo veiklą organizuoja kaip specifinės paskirties įmonė arba kaip pelno nesiekianti įmonė, suderinusi su steigėju.
22. Prieglaudos administracijos vadovą skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų prieglaudos steigėjas.
23. Prieglauda savo veikloje vadovaujasi vidaus tvarkos taisyklėmis, kurias tvirtina administracijos vadovas.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 704
Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio tarifų nustatymo tvarka
Bendroji dalis
1. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį sudaro mokestis už naudojamą valstybinį kapitalą (butų fondą), butų fondo eksploatavimo išlaidos ir normatyviniai amortizaciniai atskaitymai pastatų kapitaliniam remontui (išskyrus kompleksinį kapitalinį remontą, rekonstravimą, modernizavimą).
2. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio tarifus tvirtina miestų (rajonų) valdybos, atsižvelgdamos į skirtingą butų fondo struktūrą bei būklę miestuose ir gyvenvietėse, nevienodas jo eksploatavimo išlaidas bei kitas sąlygas. Šie tarifai taikomi nuomojant savivaldybių gyvenamąsias patalpas atitinkamo miesto (rajono) teritorijoje.
Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio tarifai gali būti tikslinami atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą kainų ir tarifų indeksavimo koeficientą, taip pat perskaičiuojami ir nustatytąja tvarka tvirtinami.
3. Privatizuotų ir kooperatinių gyvenamųjų namų, butų savininkai apmoka tik už pastato ir inžinerinių jo sistemų priežiūrą (eksploatavimo išlaidas).
Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio struktūra ir tarifų skaičiavimas
5. Vykdant Lietuvos Respublikos ūkio ekonominę reformą, savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis grindžiamas visišku butų ūkio išlaidų apmokėjimo principu. Nuomos mokesčio dydis nustatomas atsižvelgiant į nuomojamo butų fondo aptarnavimo ir remonto išlaidų, o nuo 1993 m. sausio 1 d. – ir palūkanų už valstybinio kapitalo naudojimą, kurį sudaro savivaldybių butų fondas, dydį.
6. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio tarifas yra mokestis už 1 kv. metrą bendrojo (naudingojo) ploto per mėnesį. Jis skaičiuojamas dalijant bendras butų fondo vidutines metines išlaidas (įskaitant minimalaus pelno dydį) iš nuomojamų gyvenamųjų patalpų bendrojo (naudingojo) ploto ir iš 12 mėnesių (šios tvarkos priedas).
Jeigu gyvenamuosiuose namuose yra nuomojamų negyvenamųjų patalpų, visos apskaičiuotos metinės išlaidos paskirstomos tarp gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų nuomininkų, atsižvelgiant į patalpų plotą.
7. Butų fondo eksploatavimo išlaidos skaičiuojamos tik tai butų ūkio organizacijos, padalinio veiklos daliai, kuri susijusi su nuomojamų gyvenamųjų patalpų eksploatavimu (pagal darbų apimtį), atsižvelgiant į tai, kad į šias išlaidas neįskaitomos:
7.1. nustatant nuomos mokesčio tarifą – išlaidos, susijusios su pagal atskiras sutartis eksploatuojamų privatizuotų ir kitų patalpų aptarnavimu;
8. Butų fondo kapitalinio remonto išlaidos skaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus pagrindinių fondų amortizacinių atskaitymų mokestinius normatyvus, atsižvelgiant į butų fondo struktūrą pagal kapitališkumo grupes.
9. Palūkanos už valstybinio kapitalo, kurį sudaro savivaldybių butų fondas, naudojimą skaičiuojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio tarifų koregavimas
11. Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių butų fondo būklė, inžinerinė jo įranga ir gyvenamųjų patalpų kokybė skirtinga ir dėl to skiriasi nuomininkų gyvenimo sąlygos bei butų fondo eksploatavimo išlaidos, nuomos mokesčio tarifas mažinamas (procentais), jeigu:
| nėra vandentiekio |
– |
4; |
| nėra kanalizacijos |
– |
4; |
| nėra karšto vandens |
– |
5; |
| nėra centrinio šildymo |
– |
8; |
| nėra gamtinių dujų arba elektrinės viryklės |
– |
6; |
| butas įrengtas pusrūsyje |
– |
10; |
| butas įrengtas mansardoje |
– |
8; |
| butas su bendra virtuve |
– |
15; |
| namas, butas avarinis |
– |
10. |
Mokestis už komunalines paslaugas
12. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai už komunalines ir ryšių paslaugas, kuriomis jie naudojasi, moka priklausomai nuo:
12.3. gyventojų skaičiaus – už vandens tiekimą ir kanalizaciją, karštą vandenį, dujas, liftą, buitinių šiukšlių ir fekalijų išvežimą, bendrojo naudojimo patalpų (laiptinių, rūsių) apšvietimą ir valymą (visiems laiptinės ar namo gyventojams raštiškai sutarus, nuo laiptinių, rūsių valymo paslaugos galima atsisakyti). Už naudojimąsi liftu ikimokyklinio amžiaus vaikams mokestis neskaičiuojamas;
13. Mokestis už teikiamas paslaugas, kurių dydis nustatomas priklausomai nuo gyventojų skaičiaus, skaičiuojamas ne tik nuomininko šeimos nariams, bet ir subnuomininkams bei laikiniems gyventojams.
14. Gyventojai, laikantys šunis ir kates, už naudojimąsi šaltu ir karštu vandeniu, kanalizacija ir dujomis moka ketvirtadalį nustatytojo už šias paslaugas mokesčio tarifo dydžio už kiekvieną gyvūną.
15. Šių taisyklių 12–14 punktuose nurodyti mokesčiai mokami pagal nustatytąja tvarka patvirtintas kainas ir tarifus.
16. Savivaldybių gyvenamąsias patalpas eksploatuojančios įmonės, įstaigos, organizacijos privalo kas ketvirtį perskaičiuoti mokesčius už patalpų šildymą, vandens tiekimą ir kanalizaciją, karštą vandenį, bendrojo naudojimo patalpų apšvietimą bei naudojimąsi liftu pagal faktines kiekvieno gyvenamojo namo išlaidas.
Jeigu gyventojai yra įsirengę nustatytąja tvarka įregistruotus šalto ir karšto vandens bei dujų naudojimo apskaitos prietaisus, mokestis už šias paslaugas mokamas pagal apskaitos prietaisų duomenis.
Nuomos mokesčio ir mokesčio už paslaugas mokėjimo tvarka
17. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio dydis bei mokesčių už paslaugas dydis nurodomi gyventojų bendroje atsiskaitymo knygelėje, taip pat kita Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir miestų (rajonų) savivaldybių nustatyta tvarka.
18. Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį bei mokestį už paslaugas nuomininkas turi mokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos. Tuo atveju, kai mėnesio 10-oji diena yra ne darbo, mokesčiai mokami ne vėliau kaip po jos esančią darbo dieną. Laiku nesumokėjus mokesčių, priskaičiuojami delspinigiai – 0,4 procento už kiekvieną pradelstą dieną.
19. Miestų (rajonų) valdybos apie gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio tarifų bei gyventojams teikiamų paslaugų kainų ir tarifų pasikeitimą turi paskelbti viešai per 10 dienų nuo jų patvirtinimo ir per 20 dienų juos perskaičiuoti.
20. Pasikeitus šeimos narių ar kitų gyvenančių nuomojamojoje patalpoje asmenų arba laikomų gyvūnų skaičiui, taip pat nuomotojui neteisingai apskaičiavus mokesčių dydį, nuomininkas turi per 10 dienų apie tai pranešti butų fondą eksploatuojančiai organizacijai, kuri per 20 dienų turi perskaičiuoti mokesčius.
Nurodytiesiems pasikeitimams įvykus pirmojoje mėnesio pusėje, savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio tarifai perskaičiuojami nuo to mėnesio 1 dienos, o mėnesio antrojoje pusėje – nuo kito mėnesio 1 dienos.
21. Dėl nuomotojo kaltės ar padarytų klaidų likusi nesumokėta nuomos mokesčio dalis iš nuomininko išieškoma už praėjusius 6 mėnesius, tačiau be delspinigių. Permokėtos sumos įskaitomos į būsimąsias įmokas, o mokesčių priemokas būtina sumokėti anksčiau arba kartu su einamojo mėnesio mokesčiais.
Dėl nuomininko kaltės neteisingai apskaičiuotas (apmokėtas) nuomos mokestis perskaičiuojamas už visą laiką, kurį jis buvo skaičiuojamas neteisingai, priskaičiuojant delspinigius.
Nuomininkui nesutinkant, šiame punkte nurodytos įmokos išieškomos teismine tvarka.
Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos
mokesčio tarifų nustatymo tvarkos
priedas
Savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio tarifo skaičiavimas
| Darbų ir išlaidų pavadinimas |
Matavimo vienetas |
Metinės išlaidos (tūkst. talonų (litų) |
Iš jų |
Išlaidos 1 kv. metrui bendrojo (naudingojo) ploto (talonais (litais) |
||
| darbo užmokestis |
socialinis draudimas |
kitos išlaidos |
||||
| Butų fondo eksploatavimo išlaidos
Eilinio remonto išlaidos: vandentiekio, kanalizacijos, centrinio šildymo, karšto vandens tiekimo, elektros sistemų (pastato) profilaktinis remontas ir reguliavimas pastatų šildymo sistemų bandymas ir parengimas žiemos sezonui gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo patalpų (laiptinių, rūsių, pastogių, techninių patalpų) bei bendrų pastatų konstrukcijų (stogo dangos, lietvamzdžių ir latakų, dūmtraukių, fasadų apdailos, laukujų durų bei langų) eilinis remontas elektros variklių, siurblių, uždaromosios ir reguliuojamosios armatūros (išskyrus buto), kontrolė bei matavimo prietaisų keitimas ir remontas pastatų inžinerinių sistemų avarijų likvidavimas ir lokalizavimas priešgaisrinių dūmų šalinimo sistemų reguliavimas ir priežiūra Kiemo teritorijų priežiūra: kiemo teritorijų valymas kiemo įrangos priežiūra ir remontas želdynų priežiūra Transporto išlaidos Administracinių patalpų remontas ir priežiūra Pagrindinių priemonių įsigijimas, kitos išlaidos Taupomųjų bankų ir skaičiavimo centrų paslaugos Techninės inventorizacijos išlaidos Eksploatuojančiosios organizacijos (padalinio) valdymo ir apskaitos darbuotojų bei specialistų išlaikymas Butų fondo kapitalinio remonto išlaidos Palūkanos už valstybinio kapitalo naudojimą Pelnas (rentabilumas iki 5 procentų) Iš viso reikiamų pajamų Vidutinis metinis savivaldybių gyvenamųjų patalpų bendrasis (naudingasis) plotas Gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio tarifas 1 kv. metrui bendrojo (naudingojo) ploto |
|
|
|
|
|
|
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 704
Savivaldybių manevrinio butų fondo sudarymo ir naudojimo tvarka
Bendroji dalis
1. Savivaldybių manevrinis butų fondas yra gyvenamieji namai, butai, kambariai, skirti piliečiams laikinai apgyvendinti atliekant gyvenamųjų namų kapitalinį remontą, juos rekonstruojant, modernizuojant, taip pat likviduojant stichinių ir kitų nelaimių padarinius. Jie turi atitikti tos vietovės gyvenamųjų namų sanitarinius ir techninius reikalavimus.
Savivaldybių manevrinio butų fondo gyvenamųjų patalpų suteikimas
3. Pagal atskiras sutartis savivaldybių manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos (toliau vadinama – gyvenamosios patalpos) gali būti suteiktos iškeliamiems iš įmonių, įstaigų, organizacijų, gyvenamųjų namų bendrijų bei fizinių asmenų butų fondo piliečiams laikinai apgyvendinti.
4. Gyvenamosios patalpos piliečiams suteikiamos miestų (rajonų) valdybų potvarkiais. Juose turi būti nurodyta, kuriam laikui šios patalpos suteikiamos.
5. Piliečiams, laikinai apgyvendintiems gyvenamosiose patalpose, jeigu juos ketinama grąžinti į anksčiau nuomotas gyvenamąsias patalpas, nuomotojas turi išduoti garantinius raštus.
Gyvenamųjų patalpų apskaita
7. Gyvenamieji namai arba butai, kambariai, priskirti savivaldybių manevriniam butų fondui, registruojami miesto (rajono) valdybos manevrinio butų fondo apskaitos žurnale (šios tvarkos 1 priedas).
8. Miesto (rajono) valdybos potvarkiai dėl gyvenamųjų patalpų suteikimo piliečiams registruojami miesto (rajono) valdybos manevrinio butų fondo gyvenamųjų patalpų suteikimo žurnale (šios tvarkos 2 priedas) ir yra pagrindas butų ūkio organizacijai sudaryti su laikinai perkeliamais piliečiais terminuotas savivaldybių manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (šios tvarkos 3 priedas).
Gyvenamųjų patalpų naudojimas ir nuomos sutartis
10. Gyvenamosios patalpos, nenumatomos tikslinėms reikmėms, gali būti panaudotos asmenims ar šeimoms laikinai apgyvendinti (ne ilgiau kaip 1 metams).
11. Nuomos mokestį ir mokestį už komunalines bei kitas paslaugas gyvenamosios patalpos nuomininkas moka pagal nustatytąja tvarka patvirtintus gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio ir komunalinių paslaugų tarifus.
12. Gyvenamosios patalpos naudojamos vadovaujantis valstybinio ir visuomeninio butų fondo eksploatavimo ir priežiūros taisyklių reikalavimais.
Savivaldybių manevrinio butų fondo
sudarymo ir naudojimo tvarkos
1 priedas
________________________ manevrinio butų fondo apskaitos žurnalas
miesto (rajono) valdybos
| Manevrinio butų fondo adresas (gatvė, namo ir buto numeriai) |
Manevrinio butų fondo patalpos |
Miesto (rajono) valdybos potvarkio numeris ir data |
Pastabos |
|
| kambarių (butų) skaičius |
bendrasis (naudingasis) plotas (kv. metrais) |
|||
______________
Savivaldybių manevrinio butų fondo
sudarymo ir naudojimo tvarkos
2 priedas
_________________________ manevrinio butų fondo gyvenamųjų patalpų suteikimo žurnalas
miesto (rajono) valdybos
| Pavardė, vardas, tėvo vardas |
Šeimos narių skaičius |
Turimos gyvenamosios patalpos adresas, dydis ir trumpas aprašymas |
Miesto (rajono) valdybos potvarkio numeris, data ir patalpos suteikimo priežastis |
Suteikiamos manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos |
Gyvenamosios patalpos suteikimo terminas |
||
| adresas |
kambarių skaičius |
bendrasis (naudingasis) plotas |
|||||
______________
Savivaldybių manevrinio butų
fondo sudarymo ir naudojimo tvarkos
3 priedas
Savivaldybių manevrinio butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartis
.................................................................................. 199 .... m. ......................... mėn. ....... d.
(sutarties sudarymo vieta)
................................................................................................................................................... ,
(butų eksploatavimo organizacija)
atstovaujama.............................................................................................................................. ,
(pareigos, pavardė, vardas, tėvo vardas)
toliau vadinama „Nuomotoju“, iš vienos pusės, ir pilietis
.............................................................................................. , toliau vadinamas „Nuomininku“,
(pavardė, vardas, tėvo vardas)
iš kitos pusės, remdamiesi ..........................................................................................................
(miesto, rajono valdybos potvarkio numeris,
...................................................................................................................... , sudarė šią sutartį:
data)
1. Nuomotojas suteikia nuomininkui ir jo šeimos nariams terminuotam naudojimui iki
199 .. m. ......... mėn. .......................... d. ............................... kv. metrų bendrojo (naudingojo)
ploto gyvenamąją patalpą manevriniame butų fonde ................................................................
(miestas, gyvenvietė)
gatvėje, namo Nr. .................... , bt. .................................. .
Suteikiamos gyvenamosios patalpos ir inžinerinių jos įrenginių charakteristika bei techninė būklė nurodyti gyvenamosios patalpos pase.
2. Nuomininkas įsipareigoja:
2.1. tausoti gyvenamąsias, pagalbines patalpas ir sanitarinius prietaisus bei įrenginius, laikytis priešgaisrinės apsaugos ir bendrojo gyvenimo taisyklių, palaikyti švarą ir tvarką laiptinėse, rūsiuose ir kitose bendrojo naudojimo vietose, taupiai vartoti vandenį, šiluminę ir elektros energiją, gyvenamąsias ir pagalbines patalpas naudoti tik pagal paskirtį;
2.2. kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka sumokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius;
2.3. atlyginti nuomotojui įstatymo nustatyta tvarka visas išlaidas, susijusias su gyvenamosios patalpos ir jos įrenginių sugadinimu dėl nuomininko arba kartu su juo gyvenančių asmenų kaltės;
3. Nuomotojas įsipareigoja:
4. Nuomininko šeimos nariai, gyvenantys kartu su juo, naudojasi tomis pačiomis teisėmis kaip ir nuomininkas ir vykdo visus įsipareigojimus, kylančius iš nuomos sutarties.
5. Šioje sutartyje nenumatyti klausimai sprendžiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir normatyviniais aktais.
7. Ši sutartis sudaryta dviem egzemplioriais, kurių vieną turi nuomotojas, kitą – nuomininkas.
Nuomotojas (parašas) Nuomininkas (parašas)
(vardo raidė ir pavardė) (vardo raidė ir pavardė)
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 704
Savivaldybių, valstybinių įmonių ir organizacijų gyvenamųjų patalpų pardavimo pagal Lietuvos Respublikos gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą taisyklės
Bendroji dalis
1. Pagal šias taisykles nuo 1993 m. sausio 1 d. parduodami savivaldybių, valstybinių įmonių ir organizacijų gyvenamieji namai, butai ir jų priklausiniai (toliau vadinama – gyvenamosios patalpos), taip pat pagal sutartis nuomojamos kūrybinės studijos (dirbtuvės) ir individualių autotransporto priemonių garažai, jeigu šios patalpos atitinka techninius ir sanitarinius reikalavimus.
2. Neparduodamos šios gyvenamosios patalpos:
2.1. pagal atskiras nuomos sutartis nuomojamos keliems asmenims, jeigu bent vienas iš jų nesutinka pirkti;
2.2. nuomojamos asmenų, kuriems suteikta valstybės parama statant individualų gyvenamąjį namą arba kooperatinį (bendrijos) butą;
2.4. įtrauktos į tarnybinių gyvenamųjų patalpų sąrašus arba įrengtos administraciniuose ir gamybinės paskirties negyvenamuosiuose pastatuose, jeigu gyvenamosios patalpos sudaro mažiau kaip 50 procentų bendrojo pastato ploto;
2.5. esančios gyvenamuosiuose namuose ar kituose pastatuose, kurie iš Lietuvos Respublikos piliečių, turinčių teisę į nuosavybės teisių atstatymą pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ 2 straipsnį, administraciniais aktais ar kitais būdais paimti, konfiskuoti arba nacionalizuoti.
Miestų (rajonų) tarybos, atsižvelgdamos į pastatų būklę ir į tai, kad tvarkant bei rekonstruojant miestą, gyvenvietę ar kitą teritoriją, numatoma nugriauti kai kuriuos pastatus arba jų kompleksus (ansamblius), gali nustatyti neparduodamus gyvenamuosius namus ir kitus pastatus (arba jų kompleksus), kuriuose įrengtos gyvenamosios patalpos. Ši informacija turi būti viešai paskelbta.
3. Savivaldybių gyvenamąsias patalpas parduoda miestų (rajonų) valdybos, o valstybinių įmonių ir organizacijų gyvenamąsias patalpas – šių įmonių ir organizacijų administracijos.
Tuo atveju, kai valstybinė įmonė įtraukiama į privatizavimo programas, šios įmonės balanse esantį žinybinį butų fondą sudarančios gyvenamosios patalpos nustatytąja tvarka perduodamos į miesto (rajono) valdybos balansą, ir valdyba jas parduoda.
4. Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę pirkti šias gyvenamąsias patalpas:
4.1. nuomojamas asmenų, kurie nustatytąja tvarka neįsigijo šių gyvenamųjų patalpų nuosavybėn pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, jeigu nuomojamiems gyvenamiesiems namams, butams netaikytinos šio įstatymo 3 straipsnio nuostatos;
5. Užsienio piliečiai ir asmenys be pilietybės turi vienodas naudojimosi (išskyrus įsigijimą) gyvenamosiomis patalpomis teises su Lietuvos Respublikos piliečiais, jeigu ko kita nenumatyta Lietuvos Respublikos įstatymuose arba tarptautinėse sutartyse. Gyvenamųjų namų, butų įsigijimo tvarką užsienio piliečiams ir asmenims be pilietybės nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai.
Parduodamų gyvenamųjų patalpų įkainojimas
7. Pagal miestų (rajonų) valdybų, valstybinių įmonių ir organizacijų administracijų užsakymą valstybiniai inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurai (toliau vadinama – inventorizavimo biurai) inventorizuoja parduodamas gyvenamąsias patalpas ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 378 „Dėl pagrindinių fondų amortizacinių atskaitymų mokestinių normatyvų“ (Žin., 1991, Nr. 1-13) patvirtintais pagrindinių fondų amortizacinių atskaitymų mokestiniais normatyvais, nustato, kiek gyvenamosios patalpos yra nusidėvėjusios. Nustatant nusidėvėjimo dydį, turi būti atsižvelgta ir į tai, ar darytas namo kapitalinis remontas.
8. Parduodamos gyvenamosios patalpos įkainojamos šia tvarka:
8.1. pastatytos iki 1990 m. gruodžio 31 d. – 1989 metais galiojusiomis gyvenamųjų namų statybos vidutinėmis kainomis, nurodytomis Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 „Dėl butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos“ (Žin., 1991, Nr. 28-765), ir indeksuotomis Statistikos departamento skelbiamo vidutinio gyvenamųjų namų statybos pabrangimo, atsižvelgiant į infliaciją, koeficientu;
9. Parduodamų gyvenamųjų patalpų (namų, butų) priklausiniai yra – nustatytąja tvarka pastatyti ir įrengti pagalbiniai ūkiniai pastatai ir kiti statiniai, skirti gyvenamojo namo, buto normaliam funkcionavimui užtikrinti (kuro sandėliai, sanitariniai įrenginiai) bei gyventojų ūkiniams poreikiams tenkinti (ūkinių padargų sandėliai, naminių gyvulių ir paukščių laikymo patalpos) ir laikomi gyvenamojo namo, buto bendros valdos dalimi. Jie įkainojami Lietuvos Ministrų Tarybos 1982 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 89 „Dėl gyventojų pastatų Lietuvos kaimo ir miesto vietovėse įkainojimo normų valstybiniam privalomajam draudimui“ (Žin., 1982, Nr. 9-78) patvirtintomis gyventojų pastatų Lietuvos kaimo ir miesto vietovėse įkainojimo normomis, įskaitant 1982 metų ir 1984 metų kainų pasikeitimą (koeficientas 1,21), ir indeksuotomis šių taisyklių 8.1 punkte nurodyta tvarka.
10. Jeigu asmuo, turėdamas miesto (rajono) valdybos leidimą, savo lėšomis įrengė papildomas gyvenamąsias patalpas, jų pardavimo kaina mažinama atsižvelgiant į tų patalpų įrengimo išlaidas.
11. Gyvenamojo namo, buto, pastatytų iki 1990 m. gruodžio 31 d., pardavimo kaina mažinama (procentais), jeigu:
nėra vandentiekio – 4;
nėra kanalizacijos – 4;
nėra karšto vandens – 5;
nėra centrinio šildymo įrangos – 8;
nėra gamtinių dujų arba elektrinių viryklių – 6;
butas įrengtas mansardoje – 8;
butas pusrūsyje – 10;
butas su bendra virtuve – 4;
butas pirmame arba paskutiniame daugiaaukščio (4 ir daugiau aukštų) namo aukštuose – 1;
nepatogus buto išplanavimas (yra nors vienas pereinamas kambarys, įėjimas į kambarį per virtuvę arba į virtuvę per kambarį, vonia ir tualetas įrengti kartu, nėra balkono, lodžijos, rūsyje – sandėliuko) – iki 4;
ypač netolygus (didesnis už normatyvinį) pagrindinių pastato konstrukcijų bei vidaus inžinerinių sistemų nusidėvėjimas – iki 10.
12. Parduodant gyvenamąsias patalpas (namus, butus), esančias ekologinio užterštumo zonose, miestų (rajonų) savivaldybės gali taikyti iki 50 procentų kainos nuolaidą, suderinusios jos dydį su Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamentu (aplinkos apsaugos inspekcija). Ši nuolaida dengiama iš vietos savivaldybės biudžeto bei kitų jos disponuojamų lėšų.
13. Parduodamų savivaldybių gyvenamųjų patalpų kainą nustato miestų (rajonų) valdybos, o valstybinių įmonių ir organizacijų gyvenamųjų patalpų – valstybinių įmonių, organizacijų administracija.
Pardavėjas su gyvenamųjų patalpų įkainojimo aktu supažindina pirkėją. Jeigu pirkėjas nesutinka su nustatytąja kaina, jis per 10 dienų nuo supažindinimo su aktu kreipiasi raštu į miesto (rajono) valdybą. Miesto (rajono) valdyba per 15 dienų privalo išnagrinėti pirkėjo pareiškimą. Valdybos sprendimas yra galutinis.
Savivaldybių gyvenamųjų patalpų įkainojimo aktus tvirtina miesto (rajono) valdyba arba jos įgalioti pareigūnai, valstybinių įmonių ir organizacijų gyvenamųjų patalpų – įmonės ar organizacijos vadovas ir vyriausiasis buhalteris (finansininkas).
Atsiskaitymai perkant gyvenamąsias patalpas
14. Už perkamas gyvenamąsias patalpas pirkėjas gali atsiskaityti:
14.1. iš karto – apmokėdamas visą gyvenamųjų patalpų kainą – ne mažiau kaip 10 procentų pinigais ir ne daugiau kaip 90 procentų valstybės vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais) ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis arba visą sumą pinigais;
14.2. išsimokėtinai – iš karto sumokėdamas pradinę įmoką, kurios dydis nurodytas šio punkto antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje pastraipose. Likusi suma sumokama per laikotarpį, ne ilgesnį kaip 25 metai, pradedant antraisiais kalendoriniais metais nuo gyvenamųjų patalpų įsigijimo ir kasmet sumokant ne mažiau kaip 4 procentus likusios sumokėjus pradinę įmoką pirkimo kainos. Įsiskolinimas dengiamas lygiomis dalimis kas ketvirtį iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 10 dienos, pridedant šio punkto antrojoje, trečiojoje ir ketvirtojoje pastraipose nurodytas palūkanas. Įsiskolinimas ir palūkanos už išsimokėtinai įsigytas gyvenamąsias patalpas dengiami tik pinigais. Už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami delspinigiai – 0,1 procento laiku nesumokėtos sumos.
Asmenys, turintys teisę į valstybės paramą, bet nepriskirti prie socialiai remtinų, pirkdami gyvenamąsias patalpas išsimokėtinai, sumoka pradinę įmoką – ne mažiau kaip 10 procentų pirkimo kainos. Ne mažiau kaip pusė šios pradinės įmokos turi būti sumokėta pinigais, likusi suma – valstybės vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais) ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Dengdami įsiskolinimą, šie asmenys moka 4 procentus palūkanų.
Asmenys, nustatytąja tvarka priskirti prie socialiai remtinų, nepriklausomai nuo to, ar turi jie teisę į valstybės paramą ar jos neturi, pirkdami išsimokėtinai gyvenamąsias patalpas, gali sumokėti visą pradinę įmoką – 10 procentų gyvenamųjų patalpų pirkimo kainos, valstybės vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais) ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Pirkėjui pageidaujant, jis gali sumokėti ir didesnę pradinę įmoką, pasirinkdamas, kokią pradinės įmokos dalį sumokėti pinigais, kokią – valstybės vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais) ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Dengdami įsiskolinimą, šie asmenys moka 2 procentus palūkanų.
Kiti asmenys, pirkdami gyvenamąsias patalpas išsimokėtinai, sumoka pradinę įmoką – ne mažiau kaip 10 procentų gyvenamųjų patalpų kainos pinigais ir ne daugiau kaip 60 procentų kainos valstybės vienkartinėmis išmokomis (investiciniais čekiais) ir kitomis tikslinėmis kompensacijomis. Likusi suma sumokama per laikotarpį, ne ilgesnį kaip 25 metai, pradedant antraisiais kalendoriniais metais nuo gyvenamųjų patalpų įsigijimo ir kasmet sumokant ne mažiau kaip 4 procentus likusios sumokėjus pradinę įmoką pirkimo kainos. Įsiskolinimas dengiamas lygiomis dalimis kas ketvirtį iki kito ketvirčio pirmojo mėnesio 10 dienos, pridedant 7 procentų palūkanas. Palūkanos skaičiuojamos nuo likutinės įsiskolinimo sumos. Įsiskolinimas ir palūkanos už išsimokėtinai įsigytas gyvenamąsias patalpas dengiami tik pinigais.
15. Asmuo, įsigijęs gyvenamąsias patalpas išsimokėtinai, turi miesto (rajono) valdybai, valstybinei įmonei ar organizacijai parašyti patvirtintos formos pasižadėjimą (šių taisyklių priedas), kuriame nurodoma kiekvieną ketvirtį mokama suma, palūkanos, mokėjimo terminas, delspinigiai bei kitos įsiskolinimo grąžinimo sąlygos.
16. Įsiskolinimo grąžinimo apskaitą tvarko atitinkamų miestų (rajonų) valdybos arba gyvenamąsias patalpas parduodančios valstybinės įmonės ar organizacijos.
Nustatytuoju laiku nesumokėtas įsiskolinimas ir delspinigiai išieškomi ne ginčo tvarka, vadovaujantis valstybinių notarinių kontorų išduotais vykdomaisiais užrašais.
Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas
18. Gyvenamųjų patalpų nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat laikinai išvykusieji susitaria dėl gyvenamųjų patalpų pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamų gyvenamųjų patalpų savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Patvirtintas susitarimas pridedamas prie pareiškimo. Nesutarus pirkti gyvenamųjų patalpų, pirkimo- pardavimo sutartis nesudaroma.
Perkant gyvenamąsias patalpas, kurios pagal atskiras nuomos sutartis nuomojamos keliems nuomininkams, reikalingas papildomas notariškai patvirtintas visų nuomininkų sutikimas pirkti gyvenamąsias patalpas.
19. Miestų (rajonų) valdybos, valstybinės įmonės ar organizacijos, suderinusios su valstybinėmis notarinėmis kontoromis (apylinkėse – su viršaičiais) ir inventorizavimo biurais, potvarkiu (įsakymu) nustato visų reikalingų pirkimo- pardavimo sutartims įforminti dokumentų parengimo tvarką. Sutartys tvirtinamos ir teisiškai registruojamos vienu kartu.
20. Pirkėjui įmokėjus pradinę įmoką, savivaldybės nustatytą mokestį už dokumentų rengimą bei įforminimą ir 0,2 procento namo (perkant namą) ar 0,1 procento buto (perkant butą) kainos, nurodytos sutartyje, dydžio valstybinį mokestį, pirkimo- pardavimo sutartis patvirtinama notariškai ir teisiškai įregistruojama.
Lėšų, gautų už parduotas gyvenamąsias patalpas, naudojimas
21. Piniginės (tarp jų valiutinės) įplaukos, gautos
pardavus savivaldybių gyvenamąsias patalpas, pervedamos į Lietuvos valstybės paramos fondą bei vietos savivaldybių paramos fondus šia tvarka:
70 procentų – Lietuvos valstybės paramos fondui;
30 procentų – vietos savivaldybių paramos fondams.
22. Palūkanos, gautos už išsimokėtinai parduotas savivaldybių gyvenamąsias patalpas, paskirstomos šių taisyklių 21 punkte nurodyta tvarka.
23. Lėšos, gautos pardavus savivaldybių gyvenamąsias patalpas ir pervestos į Lietuvos valstybės paramos fondą ir vietos savivaldybių paramos fondus, naudojamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
24. Piniginės (tarp jų valiutinės) įplaukos, gautos pardavus valstybinių įmonių bei organizacijų gyvenamąsias patalpas ir viršijančios gyvenamųjų patalpų likutinę vertę, skiriamos kreditams, paimtiems gyvenamiesiems namams, butams statyti, padengti, o likusios įplaukos paskirstomos šia tvarka:
50 procentų – Lietuvos valstybės paramos fondui;
20 procentų – vietos savivaldybių paramos fondams;
30 procentų gali būti paliekama valstybinei įmonei ar organizacijai ir įskaitoma į jos įstatinį kapitalą.
Savivaldybių, valstybinių įmonių ir organizacijų gyvenamųjų patalpų
pardavimo pagal Lietuvos Respublikos
gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą taisyklių
priedas
PASIŽADĖJIMAS
199.... m. mėn. d.
Aš,.............................................................................................................................................. ,
(pavardė, vardas, tėvo vardas)
gyvenantis.................................................................................................................................. ,
(adresas)
dirbantis .....................................................................................................................................
(darbovietės pavadinimas, pareigos ir adresas)
................................................................................................................................................... ,
pasižadu į ...................................................................................................................................
(miesto, rajono valdybos, valstybinės įmonės ar
....................................................................................................................................................
organizacijos pavadinimas ir adresas)
sąskaitą Nr........................................ , atidarytą ........................................................................
(banko įstaigos pavadinimas
................................................................................................................................................... ,
ir adresas)
sumokėti per ............................................... metus įsiskolinimą už perkamą gyvenamąjį namą,
butą ..................................................................................................................... talonų (litų) ir
(suma žodžiais)
....................................................................................................... procentus metinių palūkanų
(suma skaičiumi ir žodžiais)
nuo įsiskolinimo sumos. Atitinkamą įsiskolinimo sumą įmokėsiu kiekvieną ketvirtį ne vėliau kaip kito ketvirčio pirmojo mėnesio 10 d., pradedant 199 ..................... m. ............ mėn. nustatytais terminais.
Jeigu aš laiku nesumokėsiu ketvirtinio įnašo, po 30 dienų suma su palūkanomis ir delspinigiais bus išieškoma ne ginčo tvarka, vadovaujantis valstybinių notarinių kontorų išduotais vykdomaisiais užrašais.
| Mokėjimo metai |
Mokėjimo suma pagal terminus |
Metinė mokėjimo suma, įskaitant palūkanas |
|||||||
| I ketv. |
% |
II ketv. |
% |
III ketv. |
% |
IV ketv. |
% |
||
Savininkas ............................................
(parašas)
Savininko pateikta:
Pasas (arba jį pakeičiantis dokumentas), serija .................. Nr.......................... ,
išduotas........................................................................................ .
SUDERINTA
................................................................
(miesto, rajono valdybos atstovo
parašas ir antspaudas)
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 704
Gyvenamojo namo, buto statybos vieno kvadratinio metro vidutinės kainos normatyvo indeksavimo, atsižvelgiant į infliaciją, tvarka
1. Gyvenamojo namo, buto statybos 1 kvadratinio metro bendrojo ploto vidutinė normatyvinė kaina, skaičiuojama 1984 metų gyvenamųjų namų statybos sąmatinėmis kainomis (rubliais), yra:
| Vilniuje |
– 200 |
| Kaune |
– 210 |
| Klaipėdoje |
– 220 |
| Šiauliuose |
– 215 |
| Panevėžyje |
– 220 |
| Alytuje |
– 215 |
| Marijampolėje |
– 210 |
| Palangoje |
– 250 |
| Druskininkuose |
– 240 |
| Trakuose |
– 250 |
| Birštone |
– 260 |
| Kituose miestuose, gyvenvietėse ir vietovėse |
– 220 |
2. Nustatant valstybės suteikiamos paramos dydį, šios tvarkos 1 punkte nurodyta gyvenamojo namo, buto statybos 1 kvadratinio metro bendrojo ploto vidutinė normatyvinė kaina indeksuojama Statistikos departamento skelbiamu vidutinio gyvenamųjų namų statybos pabrangimo indeksu (koeficientu) lyginant su 1984 metų kainomis.
3. Nustatytasis valstybės suteikiamos paramos dydis metų pradžioje perskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą bendro kainų didėjimo indeksą, esant didesnei kaip 10 procentų infliacijai. Esant didesnei kaip 30 procentų infliacijai – kas pusmetį, sausio ir liepos mėnesiais.
4. Miestų (rajonų) savivaldybių teikimu, Statybos ir urbanistikos ministerijoje gali būti patvirtintos diferencijuotos 1 kvadratinio metro bendrojo ploto kainos, atsižvelgiant į vietos sąlygas bei statomų namų tipus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1992 m. rugsėjo 25 d. nutarimu Nr. 704
Gyvenamųjų namų ir kitų pastatų, kuriuose įrengtos gyvenamosios patalpos, apskaitos ir valstybinės techninės kontrolės taisyklės
Bendroji dalis
1. Gyvenamųjų namų ir kitų pastatų, kuriuose įrengtos gyvenamosios patalpos (toliau vadinama – namai ir kiti pastatai), apskaita ir valstybinė techninė kontrolė vykdoma, siekiant nustatyti, kaip piliečiai apsirūpinę gyvenamosiomis patalpomis, koks gyvenamųjų namų statybos poreikis, taip pat išsaugoti normalią jų techninę būklę, laiku šalinti išryškėjusius defektus, kad būtų pasiektas normatyvinis namų eksploatavimo laikas.
2. Šios taisyklės privalomos namų savininkams, namus eksploatuojančioms įmonėms bei organizacijoms, namų ir kitų pastatų eksploatavimą kontroliuojančioms tarnyboms ir kitoms instancijoms, atsakingoms už namų ir kitų pastatų apskaitą, eksploatavimą bei techninę kontrolę.
Namų ir kitų pastatų apskaita
4. Visos savivaldybės, įmonės, įstaigos ir organizacijos, turinčios savo balanse arba nuomojančios iš kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų namus ir kitus pastatus, pateikia miesto (rajono) statistikos skyriams Statistikos departamento nustatytos formos statistinę ataskaitą. Bendrojo ploto dydis nustatomas remiantis namų ir kitų pastatų techniniais pasais, aukštų planais ir jų eksplikacijomis, inventorinėmis kortelėmis, atsižvelgiant į pasikeitimus, užfiksuotus inventoriniuose žiniaraščiuose, aktuose ir kituose dokumentuose. Už pateiktų dokumentų teisingumą atsako įmonės, įstaigos ir organizacijos vadovas.
5. Apskaitomi eksploatuojami gyvenamieji namai ir kiti pastatai. Rekonstruotų ir kapitališkai suremontuotų namų ir kitų pastatų priėmimo naudoti aktuose nurodomas butų skaičius ir bendrasis plotas iki rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto ir po rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto. Valstybinei apskaitai teikiamas tik šių duomenų skirtumas – butų skaičiaus ir bendrojo ploto padidėjimas arba sumažėjimas.
6. Jeigu atlikus pastatytų, rekonstruotų, kapitališkai suremontuotų namų ir kitų pastatų techninę inventorizaciją, jų bendrasis plotas skiriasi nuo nurodytojo priėmimo naudoti akte, namus eksploatuojančios įmonės, įstaigos, organizacijos ir savininkai (išskyrus individualių namų savininkus) privalo per mėnesį pranešti bendrojo ploto skirtumą miestų (rajonų) statistikos skyriams.
7. Žinias apie individualių butų fondą miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse pateikia teritoriniai inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurai (kiekvieno miesto bei miesto tipo gyvenvietės). Šie biurai užtikrina, kad laiku ir teisingai būtų vykdoma asmeninės nuosavybės gyvenamojo fondo apskaita, atsižvelgiant į visus pasikeitimus.
8. Visų gyvenamųjų namų ir kitų pastatų teisinį registravimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimo Nr. 297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“ (Žin., 1991, Nr. 23-630) nustatyta tvarka vykdo valstybiniai inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurai.
Valstybinės techninės kontrolės tarnybų uždaviniai ir funkcijos
9. Eksploatuojamų gyvenamųjų namų ir kitų pastatų valstybinę techninę kontrolę vykdo:
9.1. miestų, rajonų (apskričių) valdybų įsteigtos valstybinės techninės kontrolės arba kitos įgaliotos tarnybos;
10. Svarbiausiasis valstybinės techninės kontrolės tarnybų uždavinys yra kontroliuoti, kad:
10.1. namus ir kitus pastatus eksploatuojančios tarnybos (įmonės, įstaigos, organizacijos, savininkai) laikytųsi galiojančių namų priežiūros ir remonto taisyklių;
10.3. laikančiųjų konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techninė būklė nekeltų grėsmės gyventojų sveikatai ir gyvybei;
11. Miestų, rajonų (apskričių) valstybinės techninės kontrolės tarnybos, vykdydamos joms pavestą uždavinį:
11.1. analizuoja namus ir kitus pastatus eksploatuojančių tarnybų (įmonių, įstaigų, organizacijų, savininkų) pateiktus dokumentus, pasirinktinai apžiūri namų konstrukcijas, inžinerinę įrangą, fasadus bei aplinką ir įvertina, ar įmonė, įstaiga, organizacija, savininkas tinkamai eksploatuoja butų fondą ir laiku šalina kontrolės tarnybų nurodytus trūkumus;
11.2. įpareigoja namus ir kitus pastatus eksploatuojančias tarnybas (įmones, įstaigas, organizacijas, savininkus) nustatytuoju laiku pašalinti pastebėtas namų konstrukcijų deformacijas, inžinerinės įrangos gedimus, netvarkingus lietaus nutekamuosius įrenginius, pakeisti nepatenkinamos išvaizdos fasadus arba sutvarkyti aplinką;
11.3. tikrina, ar namus ir kitus pastatus eksploatuojančios tarnybos (įmonės, įstaigos, organizacijos, savininkai) laiku numato namų ir kitų pastatų remontą bei susidėvėjusios inžinerinės įrangos keitimą;
12. Komunalinio ūkio ir paslaugų departamento prie Statybos ir urbanistikos ministerijos Valstybinės techninės kontrolės tarnyba, be funkcijų, nurodytų šių taisyklių 11 punkte, dar vykdo šias funkcijas:
12.1. rengia namų ir kitų pastatų eksploatavimo ir jo kontrolės normatyvinių bei direktyvinių dokumentų ir metodinių nurodymų projektus;
Valstybinės techninės kontrolės tarnybų teisės
13. Valstybinės techninės kontrolės tarnybos turi teisę:
13.1. kviesti ekspertus ir reikalauti iš namus ir kitus pastatus eksploatuojančių tarnybų (įmonių, įstaigų, organizacijų, savininkų) užsakyti laboratorinius bandymus kilus eksploatuojamo namo ar kito pastato avarijos grėsmei.
Ekspertų ir laboratorijų atliktus darbus finansuoja namus ir kitus pastatus eksploatuojančios tarnybos (įmonės, įstaigos, organizacijos, savininkai);
13.2. įpareigoti namus ir kitus pastatus eksploatuojančias tarnybas (įmones, įstaigas, organizacijas, savininkus) apriboti arba nutraukti namų ir kitų pastatų eksploatavimą, jeigu gresia pavojus gyventojų sveikatai ir gyvybei;
13.3. surašyti baudų skyrimo už namų ir kitų pastatų eksploatavimo taisyklių pažeidimus protokolus, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189-4 straipsniu;
13.4. tikrinti namus ir kitus pastatus eksploatuojančių tarnybų (įmonių, įstaigų, organizacijų, savininkų) namų ir kitų pastatų eksploatavimo dokumentaciją, kviesti jų atstovus dalyvauti namų ir kitų pastatų patikrinimuose;
Valstybinės techninės kontrolės tarnybų atsakomybė