LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBĖS ĮMONIŲ KRETINGOS MIŠKŲ URĖDIJOS, RIETAVO MIŠKŲ URĖDIJOS IR TELŠIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ TVIRTINIMO

2007 m. birželio 15 d. Nr. D1-335

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin.,1994, Nr. 43-772; 2006, Nr. 61-2174) 14 straipsnio 3 dalimi ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (Žin., 2006, Nr. 95-3741), 22 punktu,

Tvirtinu:

1. Valstybės įmonės Kretingos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą (pridedama)^*.

2. Valstybės įmonės Rietavo miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą (pridedama)*.

3. Valstybės įmonės Telšių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektą (pridedama)*.

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

______________

KRETINGOS MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO SANTRAUKA

Vidinės miškotvarkos projektas – tai miškų ūkio veiklos planas, kuris rengiamas visoms valstybinių miškų valdytojų bei privačioms miškų valdoms ar jų grupėms ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.

Miškotvarkos projektas parengtas Kretingos miškų urėdijos valdomiems (valstybinės reikšmės) miškams. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai 2006–2015 metais. Projektavimas atliktas naudojant 2005 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenis.

Miškų inventorizacija atlikta valstybės lėšomis, vadovaujantis Lietuvos miškotvarkos taisyklėmis. Inventorizacija atlikta sklypiniu metodu, naudojant aerofotografavimo medžiagą (ortofotoplanus). Natūroje nustatyta:

– medynų taksaciniai rodikliai (rūšinė sudėtis, amžius, aukštis, skalsumas, tūris ir kt.);

– augaviečių tipai (dirvožemio sąlygos);

– pomiškio ir trako įvairovė;

– miškų sanitarinė būklė.

Be to, atliktas ūkinės veiklos įvertinimas (ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir suprojektuotos ūkinės priemonės. Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radimvietės, gamtos ir kultūros vertybių vietos, aprašyti rekreaciniai įrenginiai ir jų vietos.

Svarbiausi miškų urėdijos ūkio tikslai yra: miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, visuomenės informavimas apie urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą, miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas, racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas, miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas, ūkininkavimo saugomų teritorijų miškuose reglamentavimas pagal šių teritorijų tikslus bei uždavinius, visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas regiono ir šalies lygmenyje.

Siekiant šių tikslų įgyvendinimo miškotvarkos darbų ir projekto rengimo metu sprendžiami tokie pagrindiniai uždaviniai ir naudojamos tokios priemonės:

– miškų išteklių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje sklypiniu metodu, kiekybinių bei kokybinių miškų našumo, ūkinės bei gamtinės būklės rodiklių nustatymas;

– saugomų teritorijų ir gamtos bei kultūros vertybių inventorizavimas miškų urėdijos teritorijoje ir priemonių jų apsaugai numatymas;

– miškų ūkio veiklos per praėjusį vykmetį analizė bei įvertinimas;

– miškotvarkos projekto, pagal kurį turi būti organizuojamas miškų ūkis ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo bei miško žemių tvarkymo darbai artimiausiame dešimtmetyje, parengimas.

Kretingos miškų urėdijos teritorijoje inventorizuotas 77397 ha miško teritorijos plotas. Urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai užima 35422 ha, urėdijos valdomi nevalstybinės reikšmės žemės plotai – 11 ha, privatūs ir skirti nuosavybės teisių atkūrimui miškai – 40399 ir kiti miškai (savivaldybių, bendrijų ir kt.) – 1565 ha.

Panaudojus miškų inventorizacijos duomenis miškų urėdijos valdomiems valstybinės reikšmės miškams parengtas miškotvarkos projektas, o kitų nuosavybės formų miškams pateikti suvestiniai duomenys.

TELŠIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO SANTRAUKA

Vidinės miškotvarkos tikslas – užtikrinti tvarų ir suderintą su visuomenės ir savininkų reikmėmis bei miškų politikos reikalavimais valdos miško išteklių naudojimą, o pagrindiniai uždaviniai – atlikti miško išteklių inventorizaciją, ūkinės veiklos bei miško išteklių rodiklių analizę ir suprojektuoti ūkines priemones miško ištekliams naudoti, atkurti bei gerinti.

Miško išteklių inventorizacija (sklypinė miškotvarka), kurios tikslas – įvertinti valdos miško išteklius pagal kiekybinius ir kokybinius rodiklius, atlikta visų nuosavybės formų miškuose, vadovaujantis Lietuvos miškotvarkos taisyklėmis (2003 m.), remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2005-06-02 užsakymu SBMŪRP-4-14, naudojant aerofotografavimo medžiagą (ortofoto planus).

Inventorizacijos metu nustatytos sklypų ribos, aprašyti (inventorizuoti) visi sklypai nustatytu tikslumu pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius, duomenų bazių reikalavimus. Inventorizacijos duomenys (atributiniai ir grafiniai) sudaro Lietuvos miško išteklių integruotos informacinės sistemos pagrindą.

Urėdijos veiklos teritorijoje inventorizuota 90288 ha miškų, iš jų – valstybinės reikšmės –34727 ha (38,5 proc.), urėdijos valdomų nevalstybinės reikšmės – 14 ha, privačių – 41325 ha (45,8 proc.), nuosavybės teisių atkūrimui skirtų – 13677 ha (15,1 proc.) ir 545 ha (0,6 proc.) kitų naudotojų miškų. Valstybinės reikšmės miškų plotai patvirtinti LR Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 (LRV 2004-11-03 nutarimo Nr. 1370 redakcija).

Parengti duomenys apie urėdijos (valdos) miško išteklius, jų našumą bei produktyvumą, funkcinę, erdvinę, amžiaus ir rūšinę stuktūrą, miško įrenginius ir techninį aprūpinimą, Raudonosios knygos objektų (lizdaviečių, gyvūnų, augalų) radvietes, kertines miško buveines, vykdytas ūkines priemones.

Vidinės miškotvarkos projektas parengtas, remiantis 2005 m. atliktos valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami VĮ Telšių miškų urėdijos miškai 2006–2015 metais. Miškotvarkos projekto turinį valstybinei valdai sudaro: aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai (M 1: 10 000), medynų ir kiti tematiniai planai (M 1: 20 000), apžvalginiai žemėlapiai (M 1: 50 000). Taksoraščiai ir kartografinė medžiaga paruošta visų nuosavybės formų miškams, kuriuose atlikta valstybinė miškų inventorizacija. Visa parengta miškotvarkos medžiaga yra urėdijoje ir girininkijose. Privačių, miškų, skirtų nuosavybės teisių atkūrimui bei kitų miškų valdytojų ir naudotojų miškų inventorizacijos suvestiniai duomenys yra Aplinkos ministerijos Miškų departamente, Aplinkos apsaugos inspekcijoje ir Valstybinėje miškotvarkos tarnyboje. Privačioms miško valdoms miškotvarkos projektai rengiami pagal savininkų užsakymus.

Visa urėdijos teritorija suskirstyta į 12 girininkijų: Telšių, Ubiškės, Žarėnų, Varnių, Kulių, Mostaičių, Plungės, Stalgėnų, Šateikių, Alsėdžių, Beržoro ir Platelių. Vidutinis girininkijos plotas – 7282 ha (2835 ha – valstybinės reikšmės miškų). Urėdijoje – 28 eiguvos. Vidutinis eiguvos plotas (visi miškai) – 3214 ha (valstybinės reikšmės miškų – 1240 ha). Vidutinis kvartalo plotas – 47,7 ha (valstybinės reikšmės miškų – 41,0 ha), vidutinis taksacinio sklypo plotas – 1,5 ha (valstybinės reikšmės miškuose – 1,6 ha). Urėdijos miškai yra 4 savivaldybių teritorijose: Telšių rajono – 52,6 proc., Plungės rajono – 45,2 proc., Skuodo rajono – 0,7 proc., Rietavo – 1,5 proc. Urėdijos teritorijos miškingumas – 34,5 proc..

Saugomos teritorijos ir miškai su apribotu ūkiniu režimu miškų urėdijoje užima 39653 ha (miško žemė) arba 45,4 proc. bendro visos miško žemės ploto, iš jų – valstybiniai parkai ir draustiniai – 28300 ha arba 71,4 proc. viso saugomų teritorijų ir miškų su apribotu ūkiniu režimu ploto.

Urėdijos veiklos teritorijoje išskirti: 3 valstybiniai parkai ar jų dalys, 14 valstybinių ir 4 savivaldybių draustiniai, 14 vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų, 6 paukščių apsaugai svarbios teritorijos ir 1 biosferos poligonas. Urėdijos veiklos teritorijoje suskaičiuojamas 181 paveldo objektas, esantis miško žemėje.

Miškų selekcinės sėklininkystės objektų miškai, patvirtinti LRV 1999-02-05 nutarimu Nr. 133 (LRV 2002-07-16 nutarimo Nr. 1138 redakcija) urėdijoje sudaro 299 ha, miškų mokslinio tyrimo ir mokymo miškai – per 84 ha.

Valstybinio parko, draustinio pavadinimas	Miškų plotas urėdijos veiklos teritorijoje
– Žemaitijos nacionalinis parkas	11814ha
– Varnių regioninis parkas (d.)	9976 ha
– Salantų regioninis parkas (d.)	180 ha
– Gandingos valstyb. kraštovaizdžio dr.	166 ha
– Germanto valstyb. kraštovaizdžio dr.	669 ha
– Plinkšių valstyb. kraštovaizdžio dr. (d.)	175 ha
– Minijos pralaužos valstyb. kraštovaizdžio dr.	441 ha
– Reiskių tyro valstyb. telmologinis dr. (d.)	2972 ha
– Minijos valstyb. ichtiologinis dr. (d.)	586 ha
– Virvytės valstyb. hidrografinis dr.	183 ha
– Buožėnų valstyb. geomorfologinis dr.	464 ha
– Vilkaičių valstyb. geomorfologinis dr.	417 ha
– Paprastosios pušies, papr. eglės ir uodalksnio genetiniai dr.	279 ha
– Abokų botaninis-zoologinis savivald. dr.	22 ha
– Kepurėnų botaninis-zoologinis savivald. dr.	3 ha
– Lauko sodos botaninis-zoologinis savivald. dr.	39 ha
– Buišių augavietė	–
– Plinkšių miško biosferos poligonas (d.)	1845 ha

Toliau santraukoje vidinės miškotvarkos projekto duomenys pateikiami tik apie valstybinės reikšmės miškus.

Miškai į grupes ir pogrupius suskirstyti pagal Miškų įstatymo reikalavimus, Miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką ir normatyvus.

I grupės (rezervatiniai) miškai, kurie užtikrina natūralią gamtinių procesų eigą ir išsaugo vertingas natūralias ekosistemas, urėdijos teritorijoje užima 1603 ha (miško žemė) 5,0 proc., II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai), kuriuose tikslinis medienos naudojimas praktiškai nevyksta, urėdijoje sudaro 6325 ha (19,6 proc.), III grupės (apsauginiai) – 4254 ha (13,1 proc.), IV grupės (ūkiniai) – 20124 ha (62,3 proc.). Kiekvienai miško grupei yra nustatytas ūkininkavimo tikslas ir ūkinis režimas, o pagal funkcinę miško paskirtį miškai priskirti atitinkamiems pogrupiams. Miškų priskyrimas grupėms ir pogrupiams patvirtintas LR Vyriausybės 2002-10-21 nutarimu Nr. 1651. 2005 metais, atlikus miškų inventorizaciją, parengti patikslinti miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašai ir planas M 1: 50 000.

Miško žemė užima 32306 ha (93,0 proc.). Medynai dengia 92,3 proc. (29803 ha) miško žemės. Kultūrinės kilmės medynai ir želdiniai sudaro 8825 ha arba 34,5 proc. viso medynų ploto. Neapaugusi mišku miško žemė užima 1668 ha (5,2 proc. visos miško žemės), iš jos – kirtavietės – 448 ha (1,5 proc. visos miško žemės).

Ne miško žemė užima 2421 ha (7,0 proc. bendro miškų ploto), išjos: pelkės – 2078 ha (6,0 proc.), vandenys – 198 ha (0,6 proc.), keliai – 89 ha (0,3 proc.).

Didžiojoje miškų dalyje – 21039 ha plote vyrauja spygliuočių medynai (70,6 proc.), iš jų: 43,3 proc. sudaro eglynai, 27,2 proc. – pušynai. Minkštieji lapuočiai užima 8022 ha arba sudaro 26,9 proc. urėdijos medynų ploto: beržynai – 18,3 proc., juodalksnynai – 5,5 proc., baltalksnynai – 1,8 proc., drebulynai – 1,2 proc. Kietieji lapuočiai tesudaro tik 2,5 proc. viso medynų ploto, iš jų – 1,9 proc. – ąžuolynai.

Bendras medynų tūris – 5649,2 tūkst. m³ medienos. Vidutinis (visų) medynų tūris 1 ha – 190 m³, brandžių – 264 m³, einamasis prieaugis – 6,4 m³. Vidutinis medynų skalsumas – 0,70, bonitetas – 2,2, amžius – 52 metai.

III ir IV miškų grupių medynai pagal plotą brandumo grupėmis pasiskirsto taip: jaunuolynai – 36 proc., pusamžiai – 34 proc., bręstantys – 12 proc. ir brandūs – 18 proc..

Urėdijos miškuose vyrauja normalaus (N – hidrotopas) drėkinimo (37,3 proc.) ir derlingos (c – trofotopas) – 59,7 proc. augavietės bei kiškiakopūstinis (ox) – 26 proc. miško tipas.

Pagal dirvožemio granuliometrinę sudėtį miškuose dominuoja lengvi (smėliai, žvyras) mineraliniai dirvožemiai – 37,9 proc.

Praeito vykmečio (1991–2004 m.) ūkinės veiklos analizė

Miško ūkinė veikla apima miškotvarkos, miško apsaugos, naudojimo, atkūrimo, ugdymo ir melioracijos darbus. Ūkinės veiklos analizės tikslas yra įvertinti ūkinės veiklos valdoje intensyvumą. Analizės rezultatai naudojami miško ūkio tikslams koreguoti bei naujo vykmečio projektiniams sprendiniams pagerinti.

Pagal 1991 m. miškotvarkos projektą (buv. valstybiniams miškams) buvo numatyta kasmet iškirsti po 79,7 tūkst. m³ likvidinės medienos. Nustatyti pagrindiniai kirtimai turėjo sudaryti apie 64 proc., ugdymo – apie 19 proc., sanitariniai – apie 23 proc. viso iškertamo medienos tūrio. Pagrindiniais kirtimais iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuota iškirsti po 1,1 m³, o visų rūšių kirtimais – po 1,9 m³ likvidinės medienos. Visų rūšių kirtimais projektuota iškirsti per 56 proc. einamojo prieaugio.

Projekto galiojimo laikotarpiu (1992–2001 m.) pagrindinių miško kirtimų metinė biržė pagal tūrį iškirsta per 109 proc., ugdymo kirtimų – apie 155 proc., sanitarinių – net 334 proc. projektuotos. Tokią didelę sanitarinių ir kirtimų apimtį sąlygojo 1993 m. vėjavarta ir po jos sekusi kenkėjų (žievėgraužio tipografo) invazija, ypač 1995–1997 metais, kai priverstiniais sanitariniais kirtimais buvo iškertama vidutiniškai po 93 tūkst. m³ (5–6 kartus daugiau nei projektuota) likvidinės medienos kasmet.

Dėl minėtų priežasčių pagrindiniais kirtimais paruošta mediena sudarė apie 34 proc., ugdymo – per 15 proc., sanitariniais – apie 40 proc. (projektuota – apie 23 proc.).

Neplyni pagrindiniai kirtimai pagal iškertamą tūrį sudarė 19 proc. (projektuota – 9 proc.) visų pagrindinių kirtimų. Ypač didelis šių kirtimų efektyvumas pasiektas, atliekus šių kirtimų paskutinį atvejį – per 79 proc. ploto susiformavo tikslinių medžių rūšių medynai.

Miškotvarkos lauko darbų metu, iš vertintų 3512 ha penkerių paskutiniųjų metų ugdytų medynų, pagal ugdymo kokybę (patenkinamai, nepatenkinamai) – patenkinamai įvertinta 99 proc. ugdyto medynų ploto. Nepatenkinamai atlikti ugdymo kirtimai tesudaro 1 proc. Pagrindinė priežastis, lėmusi neigiamą ugdymo kirtimų įvertinimą yra netinkamas ugdymo kirtimų intensyvumas (per mažas – 64 proc., per didelis – 26 proc.).

2005 m. miškotvarka inventorizavo 3410 ha paskutiniojo vykmečio želdinių. Pagal želdinių kokybę: gerų – 46,2 proc. (1576 ha), patenkinamų – 49,1 proc. (1674 ha), blogi – 3,0 proc. (103 ha), žuvę – 1,7 proc. (57 ha).

Pagrindinės išvados apie urėdijos ūkinę veiklą:

Pagerėjo žemės naudmenų struktūra: 9,4 proc. padidėjo miško žemės, 4,0 proc. – medynų plotas (pušynų – 470 ha – 6,2 proc., beržynų – 389 ha – 7,7 proc., juodalksnynų – 140 ha – 9,4 proc.).

Pagerėjo medynų vidutiniai taksaciniai rodikliai: skalsumas – 0,01 (nuo 0,69 iki 0,70), visų medynų tūris viename hektare padidėjo 2 m³ (nuo 188 m³ iki 190 m³), brandžių – 17 m³ (nuo 247 m³ iki 264 m³). Bendras medynų tūris padidėjo 248,5 tūkst. m³.

– Ženkliai pagerėjo vykmečio želdinių būklė: geri želdiniai sudaro 46,2 proc., patenkinami – 49,1 proc., blogi ir žuvę – 4,7 proc.

Laiku ir kokybiškai atliekami ugdymo kirtimai – nepatenkinamai įvertinta tik 1 proc. per penkerius paskutiniuosius metus atliktų ugdymo kirtimų ploto, inventorizuotas mažas (per 5 proc.) nedelsiant ugdytinų medynų plotas.

– Padidėjo urėdijos teritorijos miškingumas, kuris šiuo metu yra 34,5 proc.

– Ženkli žvėrių daroma žala miškui. Bebrai patvenkė apie 310 ha medynų ir užtvenkė apie 31 km griovių. Elninių žvėrių paskutiniųjų metų pažeidimai pušų ir eglių jaunuolynuose nustatyti 16 ha plote.

Miško ūkinių priemonių projektas 2006–2015 metams

Ūkinių priemonių projektavimas vykdytas vadovaujantis LR miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161), LR saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Medžioklės įstatymu (Žin., 2002, Nr. 65-2634), Aplinkos ministro patvirtintais, ūkinę veiklą reglamentuojančiais normatyvais, Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika (Žin., 2003, Nr. 4-160), Pagrindinėmis miško kirtimų taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 29-844; 2000, Nr. 96-3054; 2001, Nr. 63-2300; 2004, Nr. 10-284), Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 55-1917), Miško ugdymo kirtimų taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 25-778), Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 1995, Nr. 32-751; 2001, Nr. 56-1996; 2004, Nr. 130-4671).

Projektavimo tikslas yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų, kurie turi garantuoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Svarbiausi ilgalaikiai tikslai miško valdos mastu – optimalios miško funkcinės struktūros, miško rūšinės sudėties, miško amžiaus ir erdvinės struktūrų palaikymas, visų miško funkcijų užtikrinimas bei tvaraus ir subalansuoto miško ūkio garantavimas. Projektiniai miškotvarkos sprendiniai įgalina vykdyti įvairios trukmės miško ūkinės veiklos planavimą: trumpalaikį (iki 5 metų), vidutinės trukmės (10 metų) bei ilgalaikį (20–30 metų).

Visų rūšių kirtimais kasmet projektuojama iškirsti vidutiniškai po 92,1 tūkst. m³ likvidinės medienos. Pagrindiniais kirtimais projektuojama iškirsti apie 72 proc. likvidinės medienos, ugdymo – apie 13 proc., sanitariniais – per 14 proc. ir kitais kirtimais – apie 1 proc. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuojama iškirsti po 4,6 m³ (3,8 m³ likvidienės) medienos. Pagrindiniais kirtimais projektuojama iškirsti apie 72 proc., ugdymo – apie 13 proc., sanitariniais – per 14 proc. ir kitais kirtimais – apie 1 proc. viso iškertamo likvidinės medienos kiekio. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuojama iškirsti po 3,8 m³ (3,1 m³ likvidienės) medienos.

Projektuojama vykmečiui metinė kirtimų apimtis

Kirtimų rūšis	Metinė apimtis				Iškertamas likvidinis tūris iš 1 ha (m^3)
	plotas (ha)	tūris (tūkst. m^3)		likvidinio tūrio proc. nuo bendro tūrio
		bendras	likvidinis
1. Pagrindiniai kirtimai	299	76,3	66,7	87	223
2. Pavienių medžių kirtimas ir brandžių minkšt. lapuočių medžių kirtimas nebrandžiuose spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose	X	1,4	1,2	85
3. Ugdymo kirtimai, iš viso	513	16,0	10,4	65	20
– šviesinimai ir valymai	250	2,9	0,4	14	2
– retinimai	188	8,1	5,7	71	31
– einamieji kirtimai	75	5,0	4,3	85	57
4. Sanitariniai kirtimai	X	15,1	12,0	80
5. Kiti kirtimai	X	3,0	1,8	60
Iš viso	812	111,8	92,1	83

Medienos tūrio prieaugio naudojimas sudarys apie 59 proc. IV miškų grupės medynuose numatoma sunaudoti 76 proc., III – 50 proc., II – 21 proc. medienos prieaugio.

Miško naudojimo rodikliai pagal miškų grupes

Rodikliai	Bendri	Miškų grupė
		II	III	IV
1. Iškertamas tūris 1 ha (m^3):
– bendras	3,8	1,3	3,1	4,9
– likvidinis	3,1	0,9	2,5	4,1
iš jo – pagrindiniais kirtimais (bendras)	2,6	0,1	1,9	3,8
2. Tarpinio naudojimo proc. nuo iškertamo bendro tūrio	30,5	6,4	4,1	20,0
iš jo – ugdymo kirtimais	14,3	1,9	1,6	10,8
3. Bendro prieaugio naudojimas	59	21	50	76
4. Miško naudojimo proc. nuo bendro tūrio	2,0	0,7	1,7	2,6
5. Pagrindiniais ir ugdymo kirtimais apimtas plotas (proc.)	2,7	1,3	2,5	3,4
6. Plynai iškertamo ploto proc. nuo medynų ploto	1,0	–	0,6	1,1

Projektuojama metinė miško želdinimo apimtis pirmajam penkmečiui sudarys 314,6 ha (69,3 proc.) – žėlimo 137,0 ha (33,2 proc.), mišraus – 2,4 ha (0,5 proc.). Antrajam vykmečio penkmečiui miško atkūrimo apimtis bus patikslinta suprojektavus biržes 2012–2016 metams.

Ūkinė veikla saugomose teritorijose projektuota griežtai laikantis visų, šią veiklą reglamentuojančių dokumentų, nedarant neigiamos įtakos saugomiems kompleksams.

Miškai pagal gamtinį degumą suskirstyti į 3 degumo klases: 1 (didelio) – 39 proc., 2 (vidutinio) – 28 proc., 3 (mažo) – 33 proc. Vidutinė degumo klasė – 1,9. Priešgaisrinių priemonių planas parengtas visiems urėdijos teritorijoje esantiems miškams.

Visa urėdijos teritorija suskirstyta į medžioklės plotų vienetus, kurių valdos patvirtintos komisijos Medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms patvirtinti. Medžioklės plotuose, vadovaujantis normatyvais, nustatyta leistina žvėrių gausa, suprojektuotos biotechninės priemonės. Urėdijos miškuose tikslinga laikyti 34 briedžius, apie700 tauriųjų elnių, apie 800 stirnų ir apie 1070 šernų.

Esant dabartiniam pajamų ir išlaidų lygiui bei struktūrai, urėdija planuojamu laikotarpiu, turėtu dirbti pelningai. Apskaičiuotas urėdijos pelningumas 2007–2011 metams – 4,3 proc.

Skaičiavimai ir prognozės rodo, kad miškotvarkos suprojektuotos priemonės atitinka pagrindiniams miško ūkio tikslams ir uždaviniams bei daugiatikslio miško naudojimo principui, kuris užtikrina pakankamą miško ekosistemų stabilumą, miškuose esančių gamtos bei kultūros vertybių išsaugojimą ir iš esmės neprieštarauja socialiniams ir ekonominiams gyventojų interesams.

RIETAVO MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO SANTRAUKA

Miškotvarkos projektas parengtas panaudojant 2005 metų valstybinės miškų inventorizacijos duomenis. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami Rietavo miškų urėdijos miškai.

Miškų inventorizacija atlikta visų nuosavybės formų miškuose, naudojant aerofotografavimo medžiagą, vadovaujantis Lietuvos miškotvarkos taisyklėmis. Inventorizacijos metu nustatytos taksacinių sklypų ribos pagal funkcinę paskirtį, augavietes, medynų rodiklius (amžių, rūšinę sudėtį, skalsumą ir kt.), o taip pat atliktas ūkinės veiklos įvertinimas (ugdymo kirtimų kokybė, želdinių būklė ir kokybė).

Inventorizacijos duomenys sudaro Miškų informacinės sistemos pagrindą.

Svarbiausi miškų urėdijos tikslai yra: miško išteklių išsaugojimas, vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais, racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas ir auginamos medienos kokybės gerinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas ir kt.

Panaudojus miškų inventorizacijos duomenis, miškų urėdijos valdomiems miškams parengtas vidinės miškotvarkos projektas. Miškotvarkos projekto turinį sudaro: aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių projektavimo žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai M1: 10000, medynų planai ir kiti tematiniai planai M 1:20000, apžvalginiai žemėlapiai M 1:50000. Kartografinė medžiaga ir taksoraščiai apima visų nuosavybės formų miškus, kuriuose atlikta valstybinė miškų inventorizacija. Visa parengta miškotvarkos medžiaga yra miškų urėdijoje ir girininkijose.

Privačių ir nuosavybės teisių atkūrimui skirtų miškų bei kitų naudotojų miškų inventorizacijos suvestiniai duomenys pateikti Aplinkos ministerijai, Generalinei miškų urėdijai. Valstybinei aplinkos apsaugos inspekcijai, Valstybinei miškotvarkos tarnybai. Privačios miško valdoms miškotvarkos projektai sudaromi pagal savininkų užsakymus.

2005 metais miškotvarka inventorizavo 64710 ha miškų, iš jų: valstybinės reikšmės –22945 ha (35 proc.), privačių miškų – 27059 ha (42 proc.), nuosavybės teisės atkūrimui skirtų miškų – 14684 ha (23 proc.), kitų naudotojų miškų – 22 ha.

Urėdijos miškai yra 4 savivaldybių teritorijose: Rietavo savivaldybės – 47 proc. visų miškų, Šilalės rajono savivaldybės – 37 proc., Klaipėdos rajono savivaldybės – 16 proc. Plungės rajono savivaldybės teritorijoje yra tik 256 ha miškų.

Urėdijos teritorijos miškingumas 37 proc.

Urėdijos teritorijos plotas suskirstytas į 9 girininkijas ir 24 eiguvas.

Valstybinės reikšmės miškų ploto pasiskirstymas pagal girininkijas (bendras plotas/miško žemės plotas):

1. Skroblės –	2698/2323 ha;
2. Giliogirio –	2003/1964 ha;
3. Tverų –	2659/2587 ha;
4. Judrėnų –	2297/2263 ha;
5. Žadvainių –	3368/3309 ha;
6. Girėnų –	2328/2284 ha;
7. Labardžių –	2533/2446 ha;
8. Tenenių –	3358/3320 ha;
9. Kaltinėnų –	1701/1620 ha.
Vidutinis kvartalo plotas – 37 ha, taksacinio sklypo – 1,6 ha.

Į urėdijos teritoriją patenka dalis Varnių regioninio parko bei 6 valstybiniai draustiniai: Minijos pralaužos kraštovaizdžio, Ruškio kraštovaizdžio, Stemplių kraštovaizdžio, Aitros hidrografinis, Aukštojo tyro telmologinis, Veiviržio ichtiologinis. Be to, urėdijos teritorijoje yra 4 savivaldybės botaniniai draustiniai: Nataikos, Patverio, Vincentavo, Zarūbelių.

Urėdijos teritorijoje yra ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų: Vainuto miškų biosferos poligonas ir Aukštojo tyro pelkė.

Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašas, skirtas pateikti Europos komisijai: Gojaus skroblynai, Medvėgalio pievos, Veiviržio ir Šalpės upės, Paežerio-Lūksto pelkių kompleksas, Rietavo miškai, Žaliosios miškas.

Miškai į grupes ir pogrupius suskirstyti pagal Miškų įstatymo reikalavimus, miškų priskyrimo miškų grupėms tvarką ir normatyvus.

I grupės (rezervatinių) miškų urėdijos teritorijoje nėra. II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniuose) miškuose miško žemė užima 1684 ha (9 proc.), III – 1256 ha (6 proc.), IV – 19176 ha (85 proc.). Kiekvienai miškų grupei yra nustatyti ūkininkavimo tikslai ir ūkinis režimas, o pagal funkcinę paskirtį miškai priskirti atitinkamiems pogrupiams. Miškų priskyrimas miškų grupėms ir pogrupiams patvirtintas LR Vyriausybės 2002-04-12 nutarimu Nr. 520.

Miško žemė užima 22116 ha (96 proc.). Medynai sudaro 90 proc. (20744 ha) miško žemės ploto, neapaugusi mišku žemė 4 proc. (846 ha) ir kita miško žemė 2 proc. (526 ha). Kultūrinės kilmės medynų ir želdinių yra 6781 ha. Ne miško žemės yra 829 ha. Iš jos didžiąją dalį užima pelkės (61 proc.).

Urėdijos miškuose vyrauja spygliuočių medynai (63 proc.). Eglynai užima 11620 ha (56 proc. visų medynų ploto), pušynai – 1436 ha (7 proc.). Nedideli kietųjų lapuočių medynų plotai (2 proc.). Beržynai sudaro 20 proc., juodalksnynai – 11 proc., drebulynai ir baltalksnynai po 2 proc. Bendras medynų tūris 3857,3 tūkst. m³. Vidutinis medynų tūris 1 ha – 186 m³, brandžių medynų – 278 m³, einamasis prieaugis – 7,1 m³/ha, vidutinis skalsumas – 0,73, vidutinis bonitetas – 2,1.

Rietavo urėdijos miškuose vyrauja laikinai užmirkę dirvožemiai (63 proc.). Pagal derlingumą dirvožemiai pasiskirsto taip: derlingi – 60 proc., labai derlingi – 22 proc., nederlingi –16 proc., labai nederlingi – 2 proc.

Praeito vykmečio (1992–2005 m.) ūkinės veiklos analizė.

Projekto galiojimo laikotarpiu pagrindinių kirtimų metinė biržė (pagal tūrį) iškirsta 89 proc., ugdymo kirtimų – 87 proc., sanitarinių – 458 proc. Dėl vėjavartų, eglių džiūties sanitarinių kirtimų apimtis padidėjo daugiau kaip 4 kartus. 1992–2005 pagrindiniai kirtimai sudarė 52 proc., ugdymo kirtimai – 12 proc., sanitariniai kirtimai – 35 proc., kiti kirtimai – 1 proc. 1991 m. miškotvarka projektavo pagrindiniais kirtimai kirsti 69 proc., ugdymo kirtimais – 20 proc., sanitariniais – 11 proc. bendros naudojimo apimties. Pagrindiniuose kirtimuose spygliuočių medynai sudarė 58 proc., minkštųjų lapuočių – 42 proc. Naudojimas sudarė 5,2 m³ iš 1 ha mišku apaugusio ploto.

Ugdymo kirtimų kokybė vertinta 2519 ha plote. Nepatenkinamai išugdyta tik 2 proc. medynų.

Miškotvarka inventorizavo 2752 ha paskutinio vykmečio želdinių: gerų 848 ha (30,8 proc.), patenkinamų – 1825 ha (66,3 proc.), blogų – 69 ha (2,5 proc.), žuvusių – 10 ha (0,4 proc.).

Pagrindinės išvados apie ūkinę veiklą.

1. Padidėjo urėdijos teritorijos miškingumas.

2. Medynų plotas padidėjo 358 ha (1,8 proc.).

3. Gera paskutinio vykmečio želdinių būklė.

4. Nepatenkinamai išugdytų medynų yra tik 2 proc.

Miško ūkinių priemonių projektas.

Ūkinių priemonių projektavimas vykdytas, vadovaujantis LR miškų įstatymu (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161). LR saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Medžioklės įstatymu (Žin., 2002, Nr. 65-2634), Aplinkos ministro patvirtintais, ūkinę veiklą reglamentuojančiais normatyvais; Pagrindinių miško kirtimų normos nustatymo metodika (Žin., 2003, Nr. 4-160), Pagrindinių miško kirtimų taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 29-844; 2000, Nr. 96-3054; 2001, Nr. 63-2300; 2004 Nr. 10-284), Miško sanitarinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 55-19170, Miško ugdymo kirtimų taisyklėmis (Žin., 2004, Nr. 25-778), Miško priešgaisrinės apsaugos taisyklėmis (Žin., 1995, Nr. 32-751; 2001, Nr. 56-1996; 2004, Nr. 130-4671).

Projektavimo tikslas yra parengti ir pagrįsti sprendimus dėl ilgalaikių valdos tikslų, kurie turi garantuoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį. Svarbiausi ilgalaikiai tikslai miško valdos mastu – optimalios miško funkcinės struktūros, miško rūšinės sudėties, miško amžiaus struktūros ir erdvinės struktūros palaikymas. Ilgalaikiai valdos ūkio tikslai turi laiduoti visų miško funkcijų užtikrinimą bei tvarų ir subalansuotą miškų ūkį.

Projektiniai miškotvarkos sprendiniai įgalina vykdyti įvairios trukmės miško ūkinės veiklos planavimą: trumpalaikį (iki 5 metų), vidutinės trukmės (10 metų) bei ilgalaikį (20–30 metų).

PROJEKTUOJAMA VYKMEČIUI METINĖ KIRTIMŲ APIMTIS

Kirtimų rūšis	Metinė apimtis				Iškertamas likvidinis tūris iš 1 ha (m^3)
	plotas (ha)	tūris (tūkst. m^3)		likvidinio tūrio proc. nuo bendro tūrio
		bendras	likvidinis
1. Pagrindiniai kirtimai, iš viso	283	71,0	62,2	88	220
2. Pavienių medžių kirtimas ir brandžių minkštųjų lapuočių kirtimas nebrandžiuose spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose	X	1,1	1,0	90
3. Ugdymo kirtimai, iš viso	593	23,6	16,1	68	27
– šviesinimai ir valymai	259	3,4	0,4	12	2
– retinimai	203	10,3	7,3	71	36
– einamieji	131	9,9	8,4	85	64
4. Sanitariniai kirtimai	X	11,8	9,5	80
5. Kiti kirtimai	X	1,7	1,0	60
Iš viso	876	109,2	89,8	82

Pagrindiniais kirtimais projektuojama iškirsti 69 proc. likvidinės medienos, ugdymo – 18 proc., sanitariniais – 11 proc. Brandžių minkštųjų lapuočių kirtimas nebrandžiuose spygliuočių ir kietųjų lapuočių medynuose sudarys 1 proc., kiti kirtimai – 1 proc. %. Iš 1 ha mišku apaugusio ploto projektuojama iškirsti 5,3 m³ arba 4,3 m³ likvidinio tūrio.

MIŠKO NAUDOJIMO RODIKLIAI PAGAL MIŠKŲ GRUPES

Rodikliai	Bendri	Miškų grupė
		II	III	IV
1. Iškertamas tūris iš 1 ha (m^3):
– bendras	5,3	1,6	3,6	5,7
– likvidinis	4,3	1,2	2,9	4,7
iš jo – pagrindiniais kirtimais	3,4	0,2	1,5	3,8
2. Tarpinio naudojimo proc. nuo iškertamo bendro tūrio	34	88	53	32
iš jo – ugdymo kirtimais	22	27	37	21
3. Bendro prieaugio naudojimo proc.	75	30	49	79
4. Miško naudojimo proc. nuo bendro tūrio	2,8	1,0	1,9	3,0
5. Pagrindiniais ir ugdymo kirtimais apimtas plotas proc.	4,2	1,9	3,7	4,5
6. Plynai iškertamo ploto proc. nuo medynų ploto	1,1		0,7	1,3

Miško naudojimo intensyvumas II grupės miškuose daugiau kaip pusantro karto mažesnis nei III ir daugiau kaip 2,5 karto nei IV grupės miškuose. Pagrindiniai kirtimai II grupės miškuose sudarys apie 12 proc. visos naudojimo apimties šios grupės miškuose.

MIŠKO NAUDOJIMO RODIKLIAI PAGAL POŪKIUS

Rodikliai	Poūkis
	pušynai	eglynai	beržynai	juodalksnynai	drebulynai	baltalksnynai
1. Iškertamas tūris iš 1 ha (m^3):
– bendras	3,7	5,1	5,2	6,5	16,4	3,8
– likvidinis	2,8	4,1	4,2	5,4	15,3	3,0
iš jo – pagrindiniais kirtimais	1,7	2,4	4,0	4,5	4,5	2,7
2. Tarpinio naudojimo proc. nuo iškertamo bendro tūrio	43	45	22	18	8	21
iš jo – ugdymo kirtimais	15	34	10	7	1	7
3. Bendro prieaugio naudojimo proc.	80	70	74	88	211	57
4. Miško naudojimo proc. nuo bendro tūrio	2,0	2,7	3,0	3,1	7,1	3,1
5. Pagrindiniais ir ugdymo kirtimais apimtas plotas proc.	1,5	4,8	4,2	2,1	6,7	3,2
6. Plynai iškertamo ploto proc. nuo medynų ploto	0,7	0,9	1,3	1,9	4,6	1,6

Pagrindiniai kirtimai pušynų poūkyje sudaro 51 proc. bendro tūrio. Bendras naudojimas mažesnis už prieaugį 20 proc. Daugiau kaip pusė (53 proc.) pušynų auga pelkinėse augavietėse, todėl jose mažiausias einamasis prieaugis (4,59 m³/ha) bei brandžių medynų tūris 1 ha (išskyrus baltalksnynus).

Ženkliai mažesnis miško naudojimas už prieaugį eglynų poūkyje. Pagrindiniai kirtimai sudaro 53 proc. bendro arba 58 proc. likvidinio tūrio.

Beržynų poūkyje projektuojama kirsti beveik tris ketvirtadalius (74 proc.) prieaugio. Apie 80 proc. visos naudojimo apimties sudaro pagrindiniai kirtimai.

Didžiąją dalį (84 proc.) likvidinio tūrio juodalksnynų poūkyje taip pat sudarys pagrindiniai kirtimai, Miško naudojimo intensyvumas juodalksnynuose – 88 proc. einamojo prieaugio.

Miško naudojimas drebulynų poūkyje daugiau kaip du kartus viršija prieaugį. Brandūs drebulynai III ir IV miškų grupėje sudaro 71 proc. Didelis brandžių drebulynų vidutinis amžius – 59 metai. Daugiau kaip trečdalis (36 proc.) drebulynų pasiekę gamtinę brandą. Todėl projektuojama didelė pagrindinių kirtimų apimtis.

Miško atkūrimo ir įveisimo darbai projektuoti pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatus (2003 m.). Projektuojama želdinimo apimtis pirmajam penkmečiui 246 ha. Antrajam vykmečio penkmečiui miško atkūrimo apimtis bus patikslinta, suprojektavus biržes 2012–2016 metams.

Priešgaisrinių priemonių planas parengtas visiems urėdijos teritorijoje esantiems miškams. Miškai pagal gamtinį degumą suskirstyti į 3 degumo klases: 1–35 proc. (didelio degumo), 2–26 proc. (vidutinio degumo), 3–39 proc. (mažo degumo). Vidutinė degumo klasė–2,0.

Visa urėdijos teritorija suskirstyta į medžioklės plotų vienetus, kurių ribos patvirtintos Medžioklės plotų vienetams sudaryti bei jų riboms patvirtinti komisijos. Medžioklės plotuose pagal medynų mišrumą, vadovaujantis normatyvais, nustatyta leistina žvėrių gausa, suprojektuotos biotechninės priemonės. Urėdijos miškuose galėtų būti 26 briedžiai, 556 taurieji elniai, 635 stirnos, 864 šernai.

Miško ūkinė veikla saugomose teritorijose projektuota atsižvelgiant į Saugomų teritorijų įstatymą, esamus saugomų teritorijų nuostatus, funkcinį zonavimą, apribojimus numatytus atitinkamuose ūkinės veiklos reglamentavimo dokumentuose (specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos ir kt.). Ūkinių priemonių apimtis ir apribojimai pateikti pagal konkrečias saugomas teritorijas. Pateikti patikslinti sklypų su saugomų ir Raudonosios knygos paukščių lizdavietėmis, perimvietėmis sąrašai, žiniaraščiai (bendri ir kiekvienai girininkijai), pažymint minėtus objektus ir kartografinėje medžiagoje. Tai įgalina vykdyti saugomų gamtos objektų stebėjimą (monitoringą) t. y. fiksuoti vykstančius pakitimus dėl natūralių procesų arba ūkinės veiklos. Inventorizuotos kertinės miško buveinės, nors jų teisinis statusas ir ūkinės veiklos apribojimai dar nenustatyti. Projekte į tai atsižvelgta, išjungiant jas iš pagrindinių kirtimų bei apribojant kitas ūkines priemones. Kertinės miško buveinės tai biologinės įvairovės požiūriu vertingi biotopai, todėl jos bus įtrauktos į esamą saugomų teritorijų sistemą, pagerins jos struktūrą, kaip vienas iš jos elementų. Urėdijos teritorijoje yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų: Vainuto miškų biosferos poligonas, Aukštojo tyro pelkė. Taip pat yra vietovių atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus. Jų yra 6: Gojaus skroblynai, Medvėgalio pievos, Paežerio-Lūksto pelkių kompleksas, Rietavo miškai, Veiviržo ir Šalpės upės, Žaliosios miškas.

Rietavo miškų urėdijos miškuose 2003 metais atlikti miškų sertifikavimo darbai. Sertifikavimą atliko Miškų valdymo tarybos (FSC) NEPcon kompanijos ekspertų grupė pagal Smart Wood programą. Sertifikavimo tikslas buvo įvertinti kaip miško ūkinė veikla atitinka ekologinio, ekonominio ir socialinio principų reikalavimus. Miškotvarkos projekte atsižvelgta į sertifikavimo išvadas ir rekomendacijas.

Valstybinės reikšmės miškų rodikliai

Visas miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų plotas (35422 ha) paskirstytas 12 girininkijų: Skuodo, Lenkimų, Grūšlaukės, Šventosios, Darbėnų, Vaineikių, Palangos, Kartenos, Klaipėdos, Mikoliškių, Vėžaičių ir Šernų. Girininkijų plotas svyruoja nuo 2,1 tūkst. ha (Lenkimų g-ja) iki 4,9 tūkst. ha (Šernų g-ja). Vidutinis girininkijos plotas yra 3,0 tūkst. ha. Miškai suskirstyti į kvartalus, o juose – į taksacinius sklypus. Vidutinis kvartalo plotas – 35 ha, taksacinio sklypo – 1,6 ha.

Miškai pagal ūkininkavimo tikslus, ūkininkavimo ir pagrindinę funkcinę paskirtį suskirstyti į miškų grupes. I grupės (rezervatinių) miškų yra 213 ha (0,6 %), II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreaciniai miškai) užima 26,3 % (9307 ha) teritorijos, III grupės (apsauginiai miškai) – 5,6 % (1968 ha) ir IV grupės (ūkiniai miškai) – 67,5 % (23934 ha).

Mišku apaugusi žemė (medynai) užima 30935 ha miškų plotą. 16 % medynų yra kultūrinės kilmės, t. y. įveisti sodinant. Neapaugusių mišku plotų yra 1285 ha (3,6 %), iš jų 569 ha kirtavietės, 562 – miško aikštės, 152 ha – žemė skirta miškui veisti. Ne miško žemių yra 2118 ha (6,0 % bendro ploto), iš jų daugiausia pelkių (1302 ha) ir griovių (488 ha).

Bendras medynų tūris yra 6,54 mln. m³. Pušynai ir eglynai Kretingos miškų urėdijoje užima po 34 % medynų ploto, ąžuolynai – 2 %, uosynai – 1 %, beržynai – 20 %, juodalksnynai – 6 %, drebulynai – 2 % ir baltalksnynai – 1 %. Kitų medžių rūšių medynai (maumedynai, klevynai, skroblynai ir kt.) auga labai nedideliame plote. Vidutinis medynų tūris 1 ha per vykmetį padidėjo 30 m³ iki 211 m³. Brandžių medynų tūris 1 ha padidėjo 42 m³ ir šiuo metu yra 294 m³. Vidutinis medynų skalsumas yra 0,72, vidutinis bonitetas – 2,0. Vidutinis visų medynų amžius yra 56 metai.

III ir IV grupės miškuose medynai pagal brandumą pasiskirsto taip: jaunuolynai užima 31 %, pusamžiai – 34 %, bręstantys – 12 %, brandūs – 23 % ploto.

Vyrauja laikinai užmirkę (60 %), derlingos (61 %) augavietės.

Bendras miškų, priskirtų saugomoms teritorijoms (draustiniai ir kiti miškai su apribotu ūkiniu rėžimu) plotas, miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškuose yra 11,5 tūkst, ha arba 33 % visų miškų ploto

Urėdijos teritorijoje yra Pajūrio regioninis ir dalis Salantų regioninio parko, 14 valstybinių draustinių (Gėsalų geomorfologinis, Kartenalės entomologinis, Bartuvos, Minijos, Veiviržo ichtiologiniai, Apuolės, Grūšlaukės, Kliošių, Minijos senslėnio kraštovaizdžio, Reiskių tyro telmologinis, Lūžijos botaninis, Laumių, Margininkų, Sudėnų botaniniai – zoologiniai), 7 paukščių apsaugai svarbios teritorijos (Tyrų pelkė, Minijos upės slėnis, Nemirsetos smiltpievės, Reiskių tyro pelkė, Erlos ir Salanto upių senslėniai, Apšės upės slėnis ir Kalvių karjeras), 13 gamtinių buveinių, atitinkančių svarbių teritorijų kriterijus (Kulakių riedulynas, Lūžijos ir Tyrų pelkė, Minijos slėnis ties Dyburiais, Minijos upė, Minijos upės slėnis, Nasrėnų pievos, Pajūrio kopos, Rimšinės miškas, Sudėnų pievos, Šauklių riedulynas, Veiviržo ir Šalpės upės, Rietavo miškai ir Šventosios upės slėnis ties Margininkais).

Išvados apie ūkinę veiklą

1. Valstybinės reikšmės miškuose miško žemės plotas, padidėjo 1761 ha (5,6 %) ne miško žemės sąskaita (pelkių, ž. ū. naudmenų) ir dėl kelių, kvartalinių apskaitymo miško žeme. Medynų plotas padidėjo 402 ha. Tačiau medynų plotas daugiau didėjo dėl naujo reikalavimo taksuoti medynais miškus, kurie brandos amžiuje natūralioje augavietėje pasiekia 5 metrų aukštį. Daugiausia dėl šios pataisos beveik 230 ha buvusių pelkių inventorizuotos medynais.

2. Urėdijos miškingumas yra 25,7 %, t. y. lyginant su 1991 m. miškotvarka jis padidėjo 3,7 % (ne tik dėl miškų ploto padidėjimo, bet ir dėl pasikeitusios miškingumo nustatymo metodikos).

3. Gana žymiai pakito miškų rūšinė struktūra. Spygliuočių medynų plotas padidėjo 535 ha (daugiausia eglynų sąskaita), kietųjų lapuočių – sumažėjo 46 ha (uosynų sąskaita). Beržynų sumažėjo net 394 ha, baltalksnynų – 21 ha. Neigiamai reikėtų vertinti kad ir nedidelį drebulynų plotų (113 ha) padidėjimą.

4. Medynų plotų pasiskirstymo pagal brandumų grupes struktūra pakito gana stipriai – 17 % padaugėjo brandžių medynų plotas. Sumažėjo pusamžių medynų nuo 50 iki 34 %. Jaunuolynų plotas išliko nepakitęs. Eksploatuojamų (III+IV grupių) pušynų, kurie valstybinės reikšmės miškuose vyrauja (užima 35 % ploto), amžiaus struktūra yra pakankamai gera – brandžių medynų yra 15 %, bręstančių – 13 %, pusamžių – 62 %, o jaunuolynų – 10 %.

5. Medynų vidutinis tūris 1 ha padidėjo 30 m³ ir šiuo metu valstybinės reikšmės miškuose yra 211 m³. Brandžių medynų tūris 1 ha yra 294 m³. Per vykmetį jis padidėjo 42 m³.

6. Miškotvarkos nustatyta pagrindinių kirtimų metinė biržė (per 1992 – 2001 m.) iškirsta 143 %, jaunuolynų ugdymo – 101 % (pagal plotą), retinimo kirtimų iškirsta 88 %, einamųjų – 83 % (pagal iškertamą tūrį), sanitarinių kirtimų – 233 %. Sanitarinių kirtimų apimties viršijimą sąlygojo gamtiniai stichiniai veiksniai (vėjavartos, kenkėjai). Valstybinės reikšmės miškuose miškotvarka inventorizavo 11,2 tūkst. m³ sausuolių ir virtėlių (0,2 m³/ha). Pagrindinių kirtimų apimtis antram penkmečiui ir vėlesniam laikotarpiui buvo koreguota ir nebuvo viršijama, o retinimais ir einamaisiais kirtimais mažiau iškirsta, nes labai daug kirsta sanitariniais kirtimais pažeistų medynų. Naudojimas iš 1 ha mišku apaugusio ploto projekto galiojimo laikotarpiu sudarė 2,2 m³ likvidinės medienos (projektuota 1,5 m³).

7. Želdinta 64 % plynai iškirstų biržių, savaime atžėlė 18 %, dar neatžėlę kirtavietės užima 18 % vykmečio kirtaviečių ploto. Senesnių nei 3 metai kirtaviečių yra 14 ha (2,5 % visų kirtaviečių), iš jų želdintinų 4 ha. 96 % želdytų kirtaviečių želdinių sudėtyje tikslinės medžių rūšys sudaro 50 % ir daugiau. Apie 54 % savaime atžėlusių plotų atžėlė beržais, 19 % – juodalksniais, 16 % – eglėmis, 11 % – kitomis medžių rūšimis.

8. 1992 – 2005 m. urėdija įveisė 2387 ha želdinių. Miškotvarkos inventorizuota 2446 ha praėjusio vykmečio želdinių valstybinės reikšmės miškuose. Iš to kiekio 13 ha laikoma žuvusiais, taigi išlikusių želdinių yra 2433 ha. Be to, 439 ha miško želdinių buvo inventorizuota privačiuose ir skirtuose nuosavybės teisių atkūrimui miškuose. Privačiuose miškuose iki 1993 m. inventorizuotas 51 ha išlikusių miško želdinių plotas, kurio dalyje želdinius veisė Kretingos miškų urėdijos specialistai. Skirtumai tarp miškų urėdijos ir miškotvarkos duomenų galėjo susidaryti dėl paklaidų želdinių apskaitoje bei sklypų plotų neatitikimo.

Želdinių būklė yra gera – gerų želdinių yra 48 %, patenkinamų – 50 %, blogų ir žuvusių – 2 %. Svarbiausios žuvimo ir blogos želdinių būklės priežastys – žvėrių pažeidimai (55 % viso žuvusių ir blogos būklės želdinių ploto), dirvos užmirkimas (26 %) ir sausros poveikis (7 %).

9. Miškų sanitarinė būklė normali, laiku likviduojami kenkėjų ir ligų židiniai, vėjavartos, priemonių sveikatingumui gerinti apimtis pakankama. Miškų priešgaisrinė apsauga organizuojama gerai.

10. Pagal miškų tvarumo rodiklius urėdijos miškai yra našūs, stabilios būklės, vyrauja savaiminiai, mišrūs medynai, gausu biologinės įvairovės elementų.

Ūkinių priemonių projektas (2006 – 2015 metams)

Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota pagal Pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką, o kirtimai išdėstyti teritorijoje pagal Pagrindinių miško kirtimų taisyklių reikalavimus. Šių kirtimų projektas parengtas pirmiems 5 vykmečio metams (2007 – 2011 m.), po to aktualizavus duomenis kirtimai bus suprojektuoti sekantiems 5 vykmečio metams (2012 – 2016 m.). Suprojektuotas pavienių medžių kirtimas ir brandžių medžių, esančių nebrandžiuose medynuose, kirtimas. Ugdymo kirtimai projektuoti pagal patvirtintas Miško ugdymo kirtimų taisykles, kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose (pradedant nuo 45 metų amžiaus) natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą esamą sausuolių ir virtėlių kiekį.

Metinis miško naudojimas pirmam penkmečiui sudaro 113,8 tūkst. m³, antram penkmečiui – 123,6 tūkst. m³ likvidinės medienos. Pagrindiniam naudojimui ir pavienių bei brandžių medžių kirtimui pirmame penkmetyje tenka 83 %, tarpiniam – 17 %, antrame – 76 % ir 24 %.

Iš 1 ha mišku apaugusio ploto per pirmą penkmetį bus iškertama po 4,0 m³ bendro arba 3,7 m³ likvidinio tūrio, antrą penkmetį – atatinkamai 4,7 m³ ir 4,3 m³. Pagrindiniais kirtimais bus kertama 3,4 m³ bendro arba 3,0 m³ likvidinio tūrio.

Projektuojama metinė kirtimų apimtis

Kirtimų rūšys	Metinė apimtis				Iškertamas likvidinis tūris iš 1 ha, m^3
	plotas, ha	tūris, tūkst. m^3		likvido % nuo bendro tūrio
		bendras	likvidinis
1. Pagrindiniai kirtimai	393	106,0	92,8	88	236
2. Pavienių ir brandžių medžių kirtimai	x	1,7	1,4	82	x
3. Ugdymo kirtimai
(2006–2010 m.)	181	8,9	7,0	79	39
(2011–2015 m.)	414	21,3	16,8	79	41
4. Sanitariniai kirtimai	x	14,1	11,6	82	x
5. Kiti kirtimai	36	1,0	0,8	80	22
6. Jaunuolynų ugdymas	200	2,7	0,2	7	1
Iš viso (2006–2010 m.)	810	134,4	113,8	85	x
Iš viso (2011–2015 m.)	1043	146,8	123,6	84	x

Bendras einamasis tūrio prieaugis urėdijos valstybinės reikšmės medynuose – 6,78 m³/ha. Per pirmą penkmetį II miškų grupės miškuose projektuojama vidutiniškai iškirsti arba 15 % bendro prieaugio, III ir IV miškų grupių miškuose – 80 % bendro prieaugio

Miško atkūrimas. Suprojektuota metinė miško atkūrimo apimtis želdant pirmam penkmečiui yra 303 ha. Želdinti numatoma apie 71 %, paliekama miškui želti – apie 29 % visų penkmečio želdaviečių ir želviečių.

Miško selekcija ir sėklininkystė. Medynai įvertinti selekciniu požiūriu, pateikta esamų genetinių draustinių, sėklinių plantacijų, sėklinių medynų, pliusinių medžių charakteristika, apskaičiuotas sodmenų poreikis.

Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (11,6 tūkst. m³ metrų likvidinės medienos per metus).

Parengtas priešgaisrinio tvarkymo planas, miškai suskirstyti degumo klasėmis: aukšto degumo (41 % miškų), vidutinio degumo (27 %) ir žemo degumo (32 %). Numatytas kasmetinių operatyvinių priešgaisrinių planų atnaujinimas, mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 230 km per metus), priešgaisrinės technikos ir inventoriaus modernizavimas.

Medžioklėtvarka. Medžioklės plotai paskirstyti pagal medžioklės plotų vienetus, apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius: 29 briedžiai, 851 elnias, 680 stirnų ir 919 šernų.

Miškų sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus nenumatytas. Rekomenduojama sausinti nenusausinto hidromelioracinio fondo sklypus, taikant vietinę melioraciją.

Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Visoje miškų urėdijos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 5525 ha miškų (7,1 % viso miškų ploto), iš jų 4692 ha valstybinės reikšmės miškuose. Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, kurortų miškai, miško parkai esantys valstybinių parkų rekreacinėse zonose, miestų miškai ir rekreaciniai miško sklypai. Urėdijos valstybinės reikšmės miškuose inventorizuota daug poilsio aikštelių su elementaria įranga (miško baldais ar pavėsine, laužaviete ir pan.), kurių dalį reiktų atnaujinti.

Trečioje baigiamojoje projekto dalyje pateiktas projektinių sprendinių ekonominis, ekologinis ir socialinis vertinimas.

Miško ūkio tvarumui įvertinti panaudoti 6 tvaraus miško ūkio kriterijai:

– miško resursų išsaugojimas ir gerinimas bei jų reikšmė globaliniam anglies ciklui;

– sveikų ir gyvybingų miško ekosistemų išsaugojimas;

– miškų produktyvumo išsaugojimas ir skatinimas;

– miško ekosistemų bioįvairovės išsaugojimas, apsauga ir pagerinimas;

– miško apsauginių funkcijų išsaugojimas ir pagerinimas;

– kitų socialinių – ekonominių funkcijų ir sąlygų išsaugojimas.

Skaičiavimai rodo, kad suprojektuotas tausojantis, daugiatikslis miško naudojimas, užtikrinantis miško ekosistemų stabilumą, esamų gamtinių bei kultūrinių vertybių išsaugojimą, biologinės įvairovės palaikymą, o taip pat ekonominių klausimų sprendimą.

______________

---

^* Su dokumentais galima susipažinti Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškotvarkos ir miško išteklių skyriuje. Adresas: A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius. Minėtoje institucijoje saugomi dokumentų originalai. Šis įsakymas taip pat yra paskelbtas „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).