LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL KAIMO PLĖTROS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ RENGIMO IR ĮGYVENDINIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. rugpjūčio 11 d. Nr. 3D-476/D1-429
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 37 ir 39 straipsniais, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) bei vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 57-1989) 11.2. punktą,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. rugpjūčio 11 d.
įsakymu Nr. 3D-476/D1-429
KAIMO PLĖTROS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ RENGIMO
IR ĮGYVENDINIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato kaimo plėtros žemėtvarkos projektų turinį, sudėtį, rengimo, svarstymo, derinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šio proceso metu.
2. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai – specialiojo planavimo dokumentai, rengiami siekiant kompleksiškai suplanuoti žemės naudmenų sudėties pakeitimą, miško sodinimą, kitą su žemės naudojimu susijusią veiklą ir suformuoti žemės ūkio ir jai alternatyvios veiklos subjektų žemėvaldas.
3. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas pagal teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančią instituciją yra savivaldybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas.
4. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami teisės aktų nustatytais atvejais siekiant suplanuoti plotus miškui įveisti arba žemės racionalaus naudojimo ir apsaugos bei kitas žemės ūkio paskirties žemės tvarkymo priemones.
5. Šios taisyklės privalomos planavimo organizatoriams, planavimo sąlygas teikiančioms institucijoms, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengėjams, šiuos projektus derinančioms, teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioms, planavimo dokumentus tvirtinančioms institucijoms bei fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems specialiojo planavimo procese ir procedūrose.
6. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo (Žin., 2002, Nr. 72-3009), Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902), Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161) nuostatomis dėl žemės naudojimo, aplinkos apsaugos, žemės naudmenų išdėstymo pakeitimo sąlygų.
7. Priklausomai nuo planavimo tikslų, kaimo plėtros žemėtvarkos projektų turinį gali sudaryti tik vienas ar keli sprendžiami klausimai, o projektas gali būti įvardijamas su papildoma nuoroda:
8. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų miškui įveisti ne miško žemėje rengimo tikslai – suformuoti žemės ūkio paskirties žemėje žemės ūkio naudmenų ir kitų žemės naudmenų plotus, kuriuose galima įveisti mišką. Rengiami atskirų žemės ūkio paskirties žemės sklypų arba šių sklypų grupių projektai miškui įveisti ne miško žemėje.
9. Kaimo plėtros (ūkių vidinės) žemėtvarkos projektų rengimo tikslai: suplanuoti agroūkinius sklypus ir numatyti jų racionalų naudojimą (planuojamų žemės ūkio augalų sudėtį ir kaitaliojimą sėjomainose) atsižvelgiant į ūkio veiklos kryptis ir aplinkos apsaugos reikalavimus, taip pat suplanuoti kitas ūkio funkcionavimui reikalingas teritorijų tvarkymo priemones. Projektai rengiami atskiroms žemės ūkio paskirties žemės naudotojų (ūkių) žemėvaldoms. Planuojamai teritorijai be privačios savininko žemės gali būti priskiriami ir išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, gavus žemės nuomotojo sutikimą.
10. Kompleksinio žemės ūkio ir kaimo plėtros projekto rengimo tikslai – suplanuoti ūkinės veiklos ir žemės naudojimo pokyčius, kuriuos gali įgyvendinti žemės savininkai arba žemės ūkio ir kaimo plėtrą reguliuojančios institucijos. Kompleksinis žemės ūkio ir kaimo plėtros projektas rengiamas visos seniūnijos, kelių kaimų ar vieno kaimo teritorijai. Projektui rengti parinktą teritoriją tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
11. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, o kai šis projektas rengiamas vieno ūkio žemėvaldos žemės tvarkymo darbams planuoti – privačios žemės savininkas arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinis (toliau – planavimo organizatorius).
12. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengėjai nustatomi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 1999, Nr. 56-1809; 2002, Nr. 118-5296) nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai šių projektų rengimą organizuoja privačios žemės savininkai.
13. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektus rengia asmenys, turintys Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą licenciją, kurioje numatyta šios rūšies žemėtvarkos projektų (planų) rengimas (toliau – projekto rengėjas).
II. KAIMO PLĖTROS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ PARENGIAMIEJI DARBAI
15. Prieš pradedant rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, planavimo organizatorius Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 83-3028), nustatyta tvarka kreipiasi į apskrities viršininką pagal žemės buvimo vietą dėl planavimo sąlygų gavimo, priklausomai nuo projekto tikslų. Planavimo sąlygos turi būti išduodamos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei jos nustatytu terminu nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, tačiau apie tai po 5 darbo dienų nuo planavimo sąlygų išdavimo termino pabaigos raštu informuoja apskrities viršininką.
16. Planavimo sąlygų sąvado (pagal priedo formą) suderinimu laikomas raštiškas derinančių institucijų atsakymas į apskrities viršininko administracijos žemės tvarkymo departamento teritorinio žemėtvarkos skyriaus (toliau – žemėtvarkos skyrius) pateiktą kreipimąsi arba įrašai planavimo sąlygų sąvado formoje. Visais atvejais planavimo sąlygas privaloma gauti:
16.1. rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektą miškui įveisti ne miško žemėje – iš žemėtvarkos skyriaus, regioninio aplinkos apsaugos departamento ir savivaldybės administracijos, Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio;
16.2. rengiant kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektą – iš žemėtvarkos skyriaus ir savivaldybės administracijos;
16.3. rengiant kompleksinį žemės ūkio ir kaimo plėtros projektą – iš savivaldybės administracijos, apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos departamento ir atitinkamo regioninio aplinkos apsaugos departamento, Kultūros vertybių apsaugos departamento prie Kultūros ministerijos teritorinio padalinio.
17. Planavimo sąlygos nustatomos vadovaujantis galiojančiais (įregistruotais savivaldybės administracijos tvarkomame teritorijų planavimo dokumentų registre) bendraisiais, specialiaisiais ir detaliaisiais planais, taip pat teisės aktuose nustatytais reikalavimais.
18. Planavimo organizatorius su projekto rengėju sudaro sutartį kaimo plėtros žemėtvarkos projektui parengti.
19. Jeigu rengiamas kompleksinis žemės ūkio ir kaimo plėtros žemėtvarkos projektas, planavimo organizatorius vietinėje spaudoje informuoja visuomenę apie sprendimą dėl minėto projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų.
20. Planavimo organizatorius, sudarydamas sutartį su projekto rengėju, jam pateikia:
20.1. planavimo sąlygų sąvadą. Šis sąvadas suderinamas su institucijomis, toje apskrityje kontroliuojančiomis su žemės naudojimu susijusią veiklą;
21. Kiekvienu atveju pateikiamų dokumentų ir duomenų sąrašas priklauso nuo konkrečių planavimo tikslų, planuojamos teritorijos geografinės padėties bei ypatybių ir yra aptariamas su projekto rengėju.
22. Esant poreikiui, planavimo organizatorius inicijuoja reikalingus papildomus kartografinės medžiagos parengimo darbus arba specializuotus kraštovaizdžio būklės tyrimus.
23. Projektui rengti reikalingą tyrinėjimų medžiagą projekto rengėjas gauna iš planavimo organizatoriaus arba iš šios medžiagos rengėjų ar platintojų:
23.1. rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektą miškui įveisti ne miško žemėje:
23.1.1. miškų kadastro duomenis apie planuojamoje teritorijoje esančius ir su ja besiribojančius miškus;
23.2. rengiant kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektą:
23.2.4. duomenis apie dirvožemių agrocheminių savybių tyrimus, apibūdinančius žemės ūkio naudmenų dirvožemių rūgštumą ir turtingumą kaliu bei fosforu;
23.3. rengiant kompleksinį žemės ūkio ir kaimo plėtros projektą:
23.3.1. duomenis apie dirvožemių planus, apibūdinančius dirvožemių tipus, granuliometrinę sudėtį, nuardymą ir užmirkimą;
23.3.3. specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų (ūkinės veiklos apribojimų) skaitmeninius arba analoginius duomenis;
23.3.5. žemės reformos žemėtvarkos projekto duomenis apie planuojamoje teritorijoje esamus ir suplanuotus vietinės reikšmės kelius bei nustatytus kelio servitutus;
24. Projekto rengėjas kaimo plėtros žemėtvarkos projektą rengia, vadovaudamasis planavimo sąlygų sąvade išdėstytais reikalavimais, atsižvelgiant į planavimo organizatoriaus pageidavimus.
25. Projekto rengėjas parengiamųjų darbų metu:
26. Projekto sprendinių brėžiniui rengti naudotina bazinė kartografinė medžiaga (1:10000, 1:5000 arba 1:2000 masteliu) – žemėlapiai, parengti skaitmeninėje ir (arba) analoginėje formoje. Ši kartografinė medžiaga (toliau – žemės naudojimo planas) patikrinama vietovėje patikslinant užstatytų teritorijų, žemės ūkio naudmenų, miškų, vandens telkinių ir kitų žemės naudmenų kontūrų ribas.
27. Žemės naudojimo plane pažymimi keliai bei ne žemės ūkio veiklai naudojami statiniais ir įrenginiais užimti plotai. Žemės ūkio naudmenos, miškai ir vandens telkiniai turi atitikti Žemės valstybinės apskaitos tvarkoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 302 „Dėl žemės valstybinės apskaitos tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 80-3472) nurodytus šių naudmenų apibrėžimus. Sutartiniu ženklu pažymima apleista (dirvonuojanti) ariamoji žemė, kurią galima išarti, nuganyti ar nušienauti.
28. Projekto rengėjas, išnagrinėjęs planavimo organizatoriaus pasiūlymus dėl projekto sprendinių bei planavimo sąlygas, patikslintoje kartografinėje medžiagoje pažymi numatomo įveisti miško ne miško žemėje sklypų ribas, reikalingus teritorijos tvarkymo elementus ir kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.
III. PLANAVIMO DARBAI
29. Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sprendiniai žymimi sutartiniais ženklais projekto sprendinių brėžinyje. Projekto sprendinių brėžinys parengiamas skaitmenine ir (arba) analogine forma. Sprendinių brėžinio sutartiniai ženklai turi atitikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos patvirtintus reikalavimus. Be sprendinių brėžinio, planavimo organizatoriaus pageidavimu, gali būti rengiami projekto įgyvendinimo priemonių, ūkinės veiklos apribojimų, dirvožemių gamtinių ir ūkinių savybių bei kiti papildomi planai.
30. Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto bylą sudaro: sprendinių brėžinys, žemės naudojimo planas, projekto aiškinamasis raštas, kuriame apibendrinami ir pagrindžiami priimti sprendiniai, planavimo sąlygų sąvadas, planavimo organizatoriaus ir projekto rengėjo sutarties kopija, projekto svarstymo ir derinimo bei kiti dokumentai.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas miškui įveisti ne miško žemėje
31. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas miškui įveisti ne miško žemėje rengiamas Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 „Dėl miško įveisimo ne miško žemėje“ (Žin., 2004, Nr. 55-1918) numatytais atvejais.
32. Projekto sprendinių brėžinyje pažymima:
33. Žemės plotai miškui įveisti ne miško žemėje parenkami vadovaujantis Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų 2004 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 „Dėl miško įveisimo ne miško žemėje“ 2 ir 3 punktų nuostatomis.
34. Žemės plotai planuojami apsodinti mišku, vadovaujantis Lietuvos miškingumo didinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrų 2002 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 616/471 „Dėl Lietuvos miškingumo didinimo programos patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 1-10) nuostatomis.
35. Žemės plotuose, įtrauktuose į melioruotos žemės apskaitą, miškas planuojamas įveisti ne miško žemėje tik tose vietovėse, kur savivaldybės administracijos direktorius išduoda tokias sąlygas dėl miško sodinimo, pažymint šiuos plotus drenažu arba grioviais nusausinto ploto plano M 1:2000 ištraukoje. Mišką galima sodinti paliekant neapsodintus ruožus 15 m nuo griovio briaunos ir po 15 m į abi puses nuo valstybei nuosavybės teise priklausančių arba į juos įsiterpiančių kito naudotojo drenažo rinktuvų.
36. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies nuostata, ariamosios žemės plotuose, kurių dirvožemių našumas didesnis už vidutinį šalyje (didesnis kaip 39 balai), arba kuriuose yra veikiančios sausinimo sistemos, miškus įveisti ne miško žemėje neplanuojama, išskyrus ekologiškai nuskurdintas gamtinio karkaso teritorijas.
Kaimo plėtros (ūkio vidinės) žemėtvarkos projektas
38. Projektai rengiami numatant spręsti tik vieną ar kelis ūkio žemės naudojimo ir tvarkymo klausimus arba visus Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje numatytus klausimus. Projektu numatomų spręsti klausimų rūšis nustatoma planavimo organizatoriaus sutartyje su projekto rengėju.
39. Projekto sprendinių brėžinyje, priklausomai nuo planavimo darbų turinio, pažymima:
40. Kaimo plėtros ūkio vidinės žemėtvarkos projekte suformuojami agroūkiniai sklypai, vadovaujantis šiais reikalavimais:
40.1. agroūkinio sklypo ribos turi sutapti su natūraliais kitų žemės naudmenų kontūrais, išskyrus įsiterpusias žemės naudmenas, kurios dirbant žemę netrukdo žemės ūkio mašinoms ir agregatams važinėti (lauko keliai, natūralių pievų, ganyklų, nenaudojamų žemių ruožai ir kt.);
40.2. atskiri sklypai gali būti planuojami dalijant ariamosios žemės kontūrą, jeigu sklypo dalys aiškiai skiriasi savo dirvožemių savybėmis (granuliometrine sudėtimi, dirvožemių rūgštingumu, turtingumu, judriuoju fosforu ir kaliu, įmirkimu), reljefu (šlaitų polinkiu) ar melioracine būkle ir dėl šių priežasčių visame lauke (ariamosios žemės kontūre) vienu metu neįmanoma auginti agrotechniškai vienarūšių pasėlių. Nustatant agroūkinių sklypų ribas, naudojamasi deklaruotų pasėlių bei dirvožemių tyrimo planais ir topografiniais žemėlapiais.
41. Žemės ūkio naudojimo pakeitimų, dirvožemių gerinimo, sėjomainų, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos priemonių klausimai projekte sprendžiami vadovaujantis mokslo įstaigų ir Žemės ūkio ministerijos rekomendacijomis.
42. Numatomos teritorijos tvarkymo priemonės – melioracijos sistemos įrengimas ir rekonstravimas, tvenkinių įrengimas ir rekonstravimas, kelių tiesimas ir rekonstravimas, žemės ūkio veiklai reikalingų pastatų statybai vietos parinkimas (ūkininko ūkiui), elektros linijų tiesimas ir kitos – planuojamos suderinus su ūkio savininku (valdytoju) ir savivaldybės administracijos direktoriumi.
43. Kiekvienam agroūkiniam sklypui numatoma:
43.1. žemės savybių apibūdinimas (dirvožemiai, jų agrocheminės savybės, nuardymas, melioracinė būklė);
44. Kitus teritorijų tvarkymo darbus numatantys projektai rengiami atskirų žemės naudotojų užsakymu siekiant suplanuoti vieną iš šių darbų rūšių: įveisti parkus ar želdynus, kelių tinklą, pertvarkyti melioracijos įrenginius, sėjomainas ir kt.
45. Aiškinamajame rašte nurodomi kaimo plėtros ūkio vidinės žemėtvarkos projekto rengimo tikslai, uždaviniai, objekto charakteristika, apibūdinami projektui rengti panaudoti teritorijų planavimo dokumentai, kartografinė, planavimo ir tyrimų medžiaga. Kai rengiamas išsamus vidinės žemėtvarkos projektas, jis turi būti ekonomiškai pagrįstas, įvertinus ūkio planuojamas gamybos apimtis ir agroūkinių sklypų savybes.
Kompleksinis žemės ūkio ir kaimo plėtros projektas
46. Kompleksinio žemės ūkio ir kaimo plėtros projekto sprendinių brėžinyje pažymima:
47. Numatomos teritorijos tvarkymo priemonės – melioracijos įrenginių statyba ir rekonstravimas, kelių tiesimas ir rekonstravimas, ūkinių centrų plėtra, komunikacijų ir infrastruktūros objektų išdėstymas – planuojamos, tai suderinus su šias priemones planuojančiomis institucijomis bei savivaldybės administracija.
48. Tinkamumo žemės ūkio veiklai zonos ir rekomenduojama šiose zonose vystyti žemės ūkio veikla nustatoma vadovaujantis bendrųjų planų ir žemėtvarkos schemų sprendiniais.
49. Ūkio žemėvaldos centru laikoma užstatyta teritorija, kurioje yra pagrindiniai gyvulininkystės pastatai arba laikoma technika ir sandėliuojama žemės ūkio produkcija.
50. Numatomas aplinkos apsaugos priemones sudaro sanitarinės apsaugos zonos, arealai, kuriuose reikia taikyti priemones dirvožemių apsaugai nuo erozijos, natūralių biocenozių apsaugos ir priežiūros priemones.
51. Aiškinamajame rašte nurodomi kompleksinio žemės ūkio ir kaimo plėtros projekto rengimo tikslai, uždaviniai, objekto charakteristika, apibūdinami projektams rengti panaudoti teritorijų planavimo dokumentai, kartografinė, planavimo ir tyrimų medžiaga, projekto ekonominis ir ekologinis pagrindimas, parengtas įvertinus ūkio planuojamas gamybos apimtis ir sklypų savybes.
IV. SPRENDINIŲ POVEIKIO VERTINIMAS
52. Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengėjas sprendinių pasekmių vertinimą atlieka vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 113-4228), ir parengia sprendinių poveikio vertinimo ataskaitą.
53. Sprendinių poveikio vertinimo ataskaitoje turi būti pateikiama:
53.1. pagal nustatytus klausimyno klausimus – galimo teigiamo (trumpalaikio, ilgalaikio) ar neigiamo (trumpalaikio, ilgalaikio) poveikio įvertinimas (teigiamas didelis, teigiamas, nėra poveikio arba nėra aiškios jo krypties, neigiamas, neigiamas didelis);
V. PROJEKTŲ SVARSTYMAS, DERINIMAS IR TVIRTINIMAS
54. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų svarstymo ir visuomenės dalyvavimo šiame procese tvarką nustato Teritorijų planavimo dokumentų projektų svarstymo su visuomene nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099). Svarstymą su visuomene organizuoja planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo dalyvaujant plano rengėjui ir atlieka viešumą užtikrinančias procedūras, kurios priklauso nuo kaimo plėtros žemėtvarkos projekto lygmens. Supaprastinta projektų svarstymo procedūra taikoma teritorijų planavimo dokumentams, kurių planavimo organizatoriai yra žemės savininkai arba valstybinės žemės patikėtiniai, ir jei projekto sprendinių brėžinys buvo suderintas be pastabų.
55. Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto derinimo procedūrą atlieka projekto rengėjas po projekto viešo svarstymo su visuomene. Projektas derinamas su šių taisyklių 16 punkte nurodytomis bei planavimo sąlygas pateikusiomis institucijomis. Projekto suderinimu laikomas institucijos vadovo arba jo įgalioto asmens parašas projekto sprendinių brėžinyje arba raštas-atsakymas su esminiu pritarimu parengtam projektui.
56. Suderintą projekto bylą projekto rengėjas perduoda apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentui, kuris, vadovaudamasis Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatais bei statinių naudojimo priežiūros nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2002, Nr. 111-4906; 2004, 109-4075), per 20 darbo dienų patikrina projekto sprendinių atitikimą šioms taisyklėms ir planavimo sąlygoms bei projekto rengimo, svarstymo ir derinimo procedūrų atitikimą teisės aktų reikalavimams. Nustačius, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projektą reikalinga patikslinti, žemėtvarkos projektų rengimo valstybinę priežiūrą atliekanti institucija parengia išvadą, kurioje nurodo nustatytus trūkumus ir reikalingas papildomas procedūras. Jei projektas parengtas tinkamai, parengiama išvada, kurioje siūloma savivaldybės administracijos direktoriui projektą patvirtinti.
57. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą patvirtina savivaldybės administracijos direktorius per 20 darbo dienų nuo projekto organizatoriaus prašymo tvirtinti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą pateikimo dienos.
58. Patvirtinus kaimo plėtros žemėtvarkos projektą, savivaldybės administracijos direktorius ne vėliau kaip per 15 dienų nuo patvirtinimo dienos projektą įregistruoja Teritorijų planavimo dokumentų registre, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 (Žin., 1996, Nr. 60-1417), nustatyta tvarka ir skelbia vietinėje spaudoje.
VI. KAIMO PLĖTROS ŽEMĖTVARKOS PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMAS
59. Patvirtinti kaimo plėtros žemėtvarkos projektai galioja neterminuotai, kol bus įgyvendintos numatytos priemonės. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektą įgyvendina projekto organizatorius.
60. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sprendinių įgyvendinimą pagal kompetenciją kontroliuoja apskrities viršininkas, savivaldybės administracijos direktorius ir Aplinkos ministerijos regioniniai aplinkos apsaugos departamentai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
62. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektai gali būti keičiami arba papildomi planavimo organizatoriaus iniciatyva pagal šiose taisyklėse nustatytus kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo reikalavimus.
63. Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas rengiamas 2 egzemplioriais, iš kurių vienas perduodamas planavimo organizatoriui, o kitas saugomas teritoriniame žemėtvarkos skyriuje.
64. Kaimo plėtros žemėtvarkos projekto kopiją rengėjas perduoda:
65. Planavimo organizatorius kartu su projekto rengėju atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą bei teisingą su tuo susijusių dokumentų įforminimą ir privalo laikytis šiose taisyklėse nustatytų reikalavimų.
66. Ginčus dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo nustatytų procesų ir procedūrų pažeidimų nagrinėja apskrities viršininko administracija Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370, nustatyta tvarka.
67. Nesutarimus tarp kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengėjų, planavimo sąlygas išdavusių institucijų, planavimo organizatorių ir projektą derinančių institucijų nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų bei statinių naudojimo priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370.
Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų
rengimo ir įgyvendinimo taisyklių
priedas
Planavimo sąlygŲ SĄVADAS
kaimo plėtros žemėtvarkos projektui parengti
1. Projekto pavadinimas ___________________________________________________________
______________________________________________________________________________
2. Teritorijos, kurioje rengiamas projektas, apibūdinimas _________________________________
______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________
3. Planavimo organizatorius ________________________________________________________
______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________
4. Privalomosios planavimo sąlygos:
4.1. atsižvelgti į šiuos galiojančius arba rengiamus teritorijų planavimo dokumentus: ___________
______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________
4.2. laikytis šių sąlygų planuojant melioracijos įrenginių rekonstrukcijos, remonto ir statybos darbus:
______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________
4.3. laikytis šių sąlygų dėl planuojamoje teritorijoje esančių statinių ir įrenginių rekonstrukcijos, remonto ir naujos statybos bei žemės poreikio šiems objektams eksploatuoti: ________________________________
______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________
4.4. laikytis šių sąlygų dėl žemės naudojimo planavimo prie planuojamoje teritorijoje esančių saugomų objektų: ______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________
4.5. atsižvelgti į reikalavimus dėl žemės ūkio naudmenų plotų su našiais dirvožemiais išsaugojimo:
______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________
5. Rekomenduojamos planavimo sąlygos:
5.1. žemės ūkio specializacijai ir žemės naudojimui intensyvinti: ___________________________
______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________
5.2. miškų ūkio plėtrai ir miškams eksploatuoti: ________________________________________
______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________
5.3. kraštovaizdžiui formuoti: ______________________________________________________
______________________________________________________________________________
______________________________________________________________________________
6. Šių institucijų pasiūlytos sąlygos: __________________________________________________
_______________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________
7. Papildomi sąlygas teikiančių institucijų reikalavimai: ___________________________________
_______________________________________________________________________________
_______________________________________________________________________________
Planavimo sąlygų sąvadą išdavė:
_____________________________apskrities viršininko administracijos
Žemės tvarkymo departamento _______________________rajono
(savivaldybės) Žemėtvarkos skyriaus vedėjas
____________________________
(vardas, pavardė)
___________________
A. V. (data, parašas)
______________