Lietuvos Respublikos Vyriausybės
n u t a r i m a s
Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO 2 PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIP-4710
2013 m. lapkričio 27 d. Nr. 1088
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S-234 1 punkto 3 papunkčiu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Pritarti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-4710 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui – nustatyti objektyvesnius kriterijus žemės ūkio veiklai, kuriai atliekama atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, atsižvelgiant į skirtingų rūšių gyvūnų keliamos taršos mastą, ir juos diferencijuoti, tačiau iš esmės nepritarti Įstatymo projekte pateiktoms teisinio reguliavimo priemonėms dėl šių priežasčių:
1. Įstatymo projekte siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105) 2 priedo 1.1 punktą ir nustatyti, kad intensyviam ūkinių gyvūnų auginimui pastatuose, kuriuose laikoma daugiau sutartinių gyvulių (toliau – SG), nei nustatyta pagal aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro tvarką: broilerių – 30 SG; sunkesnių kaip 30 kilogramų kiaulių – 250 SG; kitų ūkinių gyvūnų – 300 SG, būtų atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo:
1.1. 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2012 L 26, p. 1) (toliau – PAV direktyva, direktyva) 1 priede nurodyti konkretūs gyvūnai ir jų skaičius (daugiau kaip 85 000 vietų broileriams ir 60 000 vietų vištoms; daugiau kaip 3 000 vietų kiaulėms, sunkesnėms negu 30 kilogramų, ir 900 vietų paršavedėms), kurių auginimui privalomas poveikio aplinkai vertinimas. PAV direktyvos 2 priede nurodytas intensyvus naminių gyvulių auginimas, neįtrauktas į 1 priedą, dėl kurio atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, bet nenustatytas mažiausias gyvulių skaičius, kai taikomos direktyvos nuostatos.
PAV direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės, išnagrinėjusios kiekvieną atvejį, arba pagal valstybės narės nustatytas ribas ar kriterijus nusprendžia, ar projektai, nurodyti direktyvos 2 priede, turi būti vertinami pagal direktyvos 5–10 straipsnių nuostatas. To paties 4 straipsnio 3 dalyje patikslinta – jeigu pagal šio straipsnio 2 dalį nagrinėjamas kiekvienas atvejis ar naudojamasi valstybės narės nustatytomis ribomis arba kriterijais, privaloma atsižvelgti į atrankos kriterijus, nurodytus direktyvos 3 priede.
Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 priede nustatytos gyvulininkystės veiklos rūšys ir vietų skaičius atitinka PAV direktyvos 1 priede nurodytas gyvulininkystės veiklos rūšis ir vietų skaičių.
PAV direktyvos 2 priede nenustatytas mažiausias naminių gyvulių skaičius, kurį planuojant privaloma atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Tačiau pagal šį priedą intensyvus naminių gyvulių auginimas, jeigu projektai neįtraukti į PAV direktyvos 1 priedą, yra atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo objektas. Tai reiškia, kad bet kokiai gyvulių auginimo veiklai, kurios mastas mažesnis už nurodytą 1 priede, ar kitokiai, nenurodytai 1 priede, gyvulių auginimo veiklai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Keičiamo įstatymo 2 priedo 1.1 punkte (daugiau kaip 200 paršavedžių), 1.3 punkte (daugiau kaip 10 000 broilerių) nurodytas mažesnio kiekio, negu nurodyta 1 priede, konkrečių gyvūnų, išvardytų PAV direktyvos 1 priede, auginimas, o 1.2 punkte – kitų naminių gyvulių (daugiau kaip 200) ir 1.4 punkte – kitų paukščių (daugiau kaip 10 000) auginimas atitinka direktyvos nuostatas. Keičiamo įstatymo 2 priede nustatyti mažiausi gyvūnų skaičiai, atsižvelgiant į PAV direktyvos 3 priede nustatytus kriterijus, leidžia nenagrinėti kiekvienos veiklos, numatančios gyvulių ir paukščių auginimą. Tačiau Įstatymo projekte siūloma išskirti tik broilerius ir kiaules, sunkesnes nei 30 kilogramų, o visus kitus gyvūnus apibrėžti bendru terminu „kiti ūkiniai gyvūnai“. Toks bendras terminas sukeltų 1 ir 2 priedų normų koliziją.
1.2. Įstatymo projekte nepagrįstai siūloma didinti gyvūnų skaičių, kurį planuojant reikėtų atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo (vietoj 10 000 broilerių – iki 75 000 (30 SG), vietoj 700 kitų kiaulių – iki 2 500 (250 SG), vietoj 200 paršavedžių – iki 870 (300 SG).
Įstatymo projekte siūlomi mažiausi gyvūnų skaičiai labai priartėja prie veiklos rūšių, kurioms pagal PAV direktyvos 1 priedą privalomas poveikio aplinkai vertinimas (Įstatymo projekte siūloma atranką atlikti, kai planuojama auginti 870 paršavedžių (kitų ūkinių gyvūnų 300 SG), o pagal PAV direktyvą poveikio aplinkai vertinimas privalomas, kai planuojama auginti 900 paršavedžių; be to, siūloma atlikti atranką, kai planuojama auginti daugiau kaip 2 500 kitų kiaulių (kiaulių, sunkesnių kaip 30 kilogramų – 250 SG), pagal PAV direktyvą toks vertinimas privalomas, kai planuojama auginti 3 000 kiaulių, sunkesnių kaip 30 kilogramų.
Keičiamo įstatymo 2 priedo tikslas – užtikrinti, kad planuojamai ūkinei veiklai, galinčiai daryti poveikį aplinkai, būtų atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Įstatymo projekte siekiama ne tik nustatyti kitokius matavimo vienetus (vietoj vietų skaičiaus naudoti SG), kad veikla būtų įtraukta į poveikio aplinkai vertinimo sistemą, bet ir nepagrįstai didinti minimalų auginamų gyvūnų skaičių, nuo kurio būtų privaloma vykdyti atranką. Šios Įstatymo projekto nuostatos neatitinka PAV direktyvos esminių nuostatų, reikalaujančių, kad valstybės narės imtųsi priemonių, užtikrinančių, kad prieš suteikiant leidimą vykdyti projektus, kurių pobūdis, mastas ar įgyvendinimo vieta gali daryti reikšmingą poveikį aplinkai, būtų reikalaujama atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Lietuva, nustačiusi mažiausią gyvulių vietų skaičių, labai artimą tam tikroms veiklos rūšims, kurioms reikia atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo, negalės Europos Komisijai paaiškinti, kodėl buvo būtinas toks sprendimas, ar jis atitinka PAV direktyvos tikslus, pagrindinius principus ir reikalavimus.
1.3. Įstatymo projekte dėstomi keičiamo įstatymo 2 priedo 1.1, 1.2 ir 1.3 punktai nustato mažiausią gyvulių skaičių, tačiau nenustato didžiausio. Jeigu šios nuostatos būtų patvirtintos, planuojamai gyvulių auginimo veiklai, kurios mastas didesnis, negu nurodyta Įstatymo projekte, turės būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Tai prieštarauja PAV direktyvos 1 priedui, kuriame nustatyta, kad planuojant nuo 900 ir daugiau vietų paršavedėms, 3 000 ir daugiau vietų kiaulėms, 85 000 ir daugiau vietų broileriams, 60 000 vietų vištoms turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Įstatymo projekto nuostatos sukeltų keičiamo įstatymo 1 ir 2 priedų normų koliziją.
2. Įstatymo projekte keičiamo įstatymo 2 priedo 1.1 punkto nuostatų taikymas siejamas su šio įstatymo įgyvendinamojo teisės akto turiniu ir jo pokyčiais. Keičiamame įstatyme nurodytas gyvūnų vietų skaičius, sprendimą dėl kurio apskaičiavimo (SG) pagal Įstatymo projektą priimtų aplinkos ministras ir žemės ūkio ministras. Svarbu tai, kad terminas „sutartinis gyvulys“ neapibrėžtas jokiame Lietuvos Respublikos įstatyme ir PAV direktyvoje. Sąvoka „sutartiniai gyvuliai“ Lietuvoje vartojama žemesnio nei įstatymas lygmens nacionaliniuose teisės aktuose, skaičiuojant tik įvairių rūšių gyvulių išskiriamą bendrą azoto kiekį, tačiau neatspindi kitokio gyvulių auginimo veiklos daromo neigiamo poveikio aplinkai ir žmonių sveikatai ir yra netinkama veiklos mastui nustatyti.
1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius 2 tomas, p. 681) su paskutiniais pakeitimais, padarytais <...> (toliau – Nitratų direktyva), tikslas – mažinti vandens taršą, kurią sukelia ar skatina žemės ūkyje naudojami nitratai, ir stabdyti tolesnę tokią taršą, o PAV direktyvos taikymo sritis ir tikslas – platesni negu Nitratų direktyvos. Atliekant poveikio aplinkai vertinimą, nustatomas ne tik taršos nitratais galimas poveikis vandeniui ir šios taršos prevencijos priemonės, bet nagrinėjami ir kiti aspektai – triukšmo, kvapų, oro taršos, biologinės įvairovės, kraštovaizdžio, saugomų gamtos ir kultūros paveldo vertybių.
2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL 2008 L 24, p. 8) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL 2009 L 140, p. 114) (toliau – TIPK direktyva), 1 priede paukščių ir kiaulių auginimo veiklos mastas taip pat apibūdinamas gyvulių vietų skaičiumi. Europos Teisingumo Teismas byloje C-473/07 dėl Prancūzijos prašymo priimti prejudicinį sprendimą dėl TIPK direktyvos 1 priedo 6.6 punkto išaiškinimo nusprendė, kad TIPK direktyva draudžia tokius nacionalinės teisės aktus, pagal kuriuos intensyvaus auginimo įrenginių leidimo kvotos apskaičiuojamos taikant gyvūnų ekvivalentų sistemą, kuri grindžiama gyvūnų skaičiaus vietoje nustatymu pagal rūšis tam, kad būtų atsižvelgta į įvairių paukščių ekskrementų realiai išskiriamo azoto kiekį.
TIPK direktyva ir PAV direktyva nesuteikia teisės valstybei narei siaurinti perkeliamų į nacionalinius teisės aktus (šiuo atveju – į Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą) direktyvų nuostatas, tai yra nustatyti intensyvaus gyvulių auginimo skaičiavimo sistemą, pagrįstą „sutartiniais gyvuliais“. Įstatymo projekte pateiktas siūlymas keičiamo įstatymo 2 priede gyvulius skaičiuoti kaip „sutartinius gyvulius“, nors 1 priede jie skaičiuojami vienetais, tai yra skirtingai, prieštarauja Europos Sąjungos teisei ir ydingas teisiniu požiūriu. Tokiam siūlymui pritarus, keičiamo įstatymo kai kurios nuostatos prieštarautų vienos kitoms, taigi poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviams tokį įstatymą būtų sunku taikyti.