LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1998 M. LIEPOS 23 D. NUTARIMO NR. 924 „DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO
2008 m. balandžio 9 d. Nr. 367
Vilnius
Pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimą Nr. 924 „Dėl Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 67-1959; 2001, Nr. 44-1548; 2002, Nr. 70-2894; 2007, Nr. 55-2138) ir išdėstyti jį nauja redakcija:
„LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131; 2000, Nr. 92-2843; 2007, Nr. 72-2831) 22 straipsnio 9 punktu ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325; 2008, Nr. 38-1377) 9 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 924
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. balandžio 9 d. nutarimo Nr. 367 redakcija)
LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS NUOSTATAI
I. Bendrosios nuostatos
1. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau vadinama – Krašto apsaugos ministerija, ministerija) yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga.
2. Krašto apsaugos ministerija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymu (Žin., 1997, Nr. 2-16), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymu (Žin., 1998, Nr. 49-1325), kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais ir kitais teisės aktais.
Krašto apsaugos ministerija atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų jai pavestos krašto apsaugos srities valstybės valdymo funkcijas ir įgyvendina šioje srityje valstybės politiką.
3. Krašto apsaugos ministerija yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Krašto apsaugos ministerijos buveinės adresas: Totorių g. 25/3, Vilnius, LT-01121, Lietuvos Respublika.
II. Krašto apsaugos ministerijos uždaviniai ir funkcijos
5. Svarbiausieji Krašto apsaugos ministerijos uždaviniai yra šie:
5.1. vykdyti strateginį krašto apsaugos sistemos planavimą, plėtoti krašto apsaugos sistemą ir kariuomenės gynybinį pajėgumą, parengti kariuomenę ir kitas krašto apsaugos sistemos institucijas Lietuvos valstybės ir bendrai NATO valstybių gynybai, kitiems NATO uždaviniams ir tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti, taip pat pagal kompetenciją dalyvauti formuojant ir įgyvendinant Lietuvos Europos Sąjungos politiką;
5.2. užtikrinti valstybės gynybos, karinių ir kitų krašto apsaugos funkcijų atlikimą taikos ir karo sąlygomis;
5.3. įstatymų nustatytose nacionalinio saugumo užtikrinimo srityse teisės aktų nustatyta tvarka administruoti krašto apsaugos sistemos žvalgybos ir kontržvalgybos institucijų veiklą;
5.4. administruoti krašto apsaugos sistemos institucijų tarptautinį bendradarbiavimą, pagal kompetenciją užtikrinti tarptautinių sutarčių ir susitarimų vykdymą, tarptautinio bendradarbiavimo planų ir programų rengimą ir įgyvendinimą;
5.5. įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka administruoti krašto apsaugos sistemos personalą, karo tarnybą ir mobilizaciją;
5.6. administruoti viešosios informacijos apie krašto apsaugos sistemą teikimą, kariuomenės bendradarbiavimą su civilinėmis institucijomis, Šaulių sąjunga ir kitomis asociacijomis ir viešosiomis įstaigomis, tiesiogiai prisidedančiomis prie krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir visuomenės parengimo gynybai;
6. Krašto apsaugos ministerija, vykdydama jai pavestus uždavinius:
6.1. įgyvendina gynybos politiką, planuoja ir koordinuoja krašto apsaugos sistemos ir jos pajėgumų plėtrą, tarptautinį gynybos ir karinį bendradarbiavimą, pagal kompetenciją atstovauja Lietuvai NATO, taip pat kitose tarptautinėse organizacijose ir užsienio valstybėse; koordinuoja tarptautinės humanitarinės teisės įgyvendinimą Lietuvoje; pagal kompetenciją rengia tarptautinių sutarčių projektus ir Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlieka veiksmus, susijusius su jų sudarymu;
6.2. pagal kompetenciją rengia ir derina Lietuvos Respublikos poziciją Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose nagrinėjamais klausimais, koordinuoja ministerijos valdymo sričiai priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų pozicijų rengimą ir derinimą Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose nagrinėjamais klausimais, taip pat dalyvauja, kai pozicijas rengia kitos valstybės institucijos;
6.3. pagal kompetenciją užtikrina efektyvų atstovavimą Lietuvos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose;
6.4. pagal kompetenciją perkelia į nacionalinę teisę ir įgyvendina Europos Sąjungos teisę (acquis communautaire) ir vykdo kitus Lietuvos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus, Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka apie tai informuoja Europos Sąjungos institucijas;
6.5. valstybės mastu užtikrina Lietuvos Respublikos įslaptintos karinės srities informacijos, taip pat užsienio valstybių, Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų Lietuvos Respublikai perduotos įslaptintos karinės srities informacijos apsaugą nuo informatyviojo elektromagnetinio spinduliavimo (TEMPEST);
6.8. kontroliuoja, kaip krašto apsaugos sistemos institucijos pasirengusios ginti valstybę ir veikti ekstremaliomis ir kritinėmis aplinkybėmis;
6.9. planuoja, koordinuoja, kontroliuoja ir išduoda leidimus vežti užsienio valstybių karinius (iš jų – karinius pavojingus) krovinius per Lietuvos Respublikos teritoriją;
6.10. nustato pagrindines ministerijai pavaldžių įstaigų veiklos kryptis ir detalią kariuomenės struktūrą pagal Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintą principinę kariuomenės struktūrą;
6.16. užtikrina krašto apsaugos sistemos karių ir prievolininkų, atliekančių tikrąją krašto apsaugos tarnybą, socialinę saugą, pensinį aprūpinimą ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimą jiems;
6.17. rengia valstybės ginkluotos gynybos ir kariuomenės mobilizacijos planus, užtikrina kariuomenės mobilizacinio rezervo rengimą, atlieka kitas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas su mobilizacija susijusias funkcijas;
6.18. bendradarbiauja su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, taip pat asociacijomis, rengiant piliečius ginkluotai krašto apsaugai, civilinei saugai, ugdant pilietiškumą;
6.19. organizuoja karinį rengimą mokslo ir studijų įstaigose ir asociacijose, metodiškai jam vadovauja;
6.20. rengia seminarus, konferencijas, simpoziumus, tarptautinius pasitarimus gynybos ir bendradarbiavimo klausimais;
6.21. organizuoja ir kontroliuoja NATO valstybių tarptautinėse sutartyse ir susitarimuose bei NATO institucijų sprendimuose nustatytų NATO standartų įdiegimą;
6.22. nustatytąja tvarka nagrinėja asmenų pranešimus, skundus ir prašymus, imasi reikiamų priemonių, kad būtų išspręsti juose keliami klausimai;
6.23. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu atlieka dalį Vyriausybės įstaigų arba įstaigų prie Krašto apsaugos ministerijos steigėjo funkcijų;
III. Krašto apsaugos ministerijos teisės
7. Krašto apsaugos ministerija, atlikdama jai pavestas funkcijas ir įgyvendindama uždavinius, turi teisę:
7.1. koordinuoti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų Lietuvos gynybos srities veiklą, sudaryti komisijas ir darbo grupes;
7.2. pasitelkti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat organizacijų atstovus ir specialistus, susitarusi su jų vadovais, ministerijos uždaviniams spręsti ir teisės aktams rengti;
7.3. gauti iš ministerijų ir Vyriausybės įstaigų išvadas dėl ministerijos rengiamų teisės aktų projektų;
7.4. steigti arsenalą, karinės technologijos instituciją, ginklų ir karinės technikos remonto įmones;
7.11. turėti savo butų fondą, nuomoti namus ir butus, taip karius aprūpinti tarnybinėmis gyvenamosiomis patalpomis;
IV. Krašto apsaugos ministerijos veiklos organizavimas
9. Krašto apsaugos ministerijai vadovauja ministras, kurį pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Krašto apsaugos ministras gali būti tik civilis.
Ministrą laikinai pavaduoti gali tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys. Pavaduojantysis ministras neatlieka funkcijų, numatytų šių Nuostatų 13.3, 13.9–13.36 punktuose.
10. Ministerijos veikla organizuojama pagal ministro patvirtintus viešai paskelbtus strateginius veiklos planus, rengiamus vadovaujantis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2007, Nr. 23-879), derinamus su Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa ir Valstybės ilgalaikės raidos strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. IX-1187 (Žin., 2002, Nr. 113-5029), kitus strateginio planavimo dokumentus. Ministerijos strateginio veiklos planų įgyvendinimo kontrolę atlieka ministras. Sutrumpintam ministerijos strateginiam veiklos planui pritaria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.
11. Krašto apsaugos ministerijos administracijos padalinių veiklą ir vidaus tvarką reglamentuoja ministro įsakymais tvirtinamas ministerijos darbo reglamentas, ministerijos vidaus tvarkos taisyklės, ministerijos administracijos padalinių nuostatai, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų (toliau vadinama – darbuotojai), pareigybių aprašymai, karių pareiginiai nuostatai.
12. Krašto apsaugos ministras, vadovaudamas jam pavestai krašto apsaugos sistemos valdymo sričiai, yra atsakingas Lietuvos Respublikos Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui.
13. Krašto apsaugos ministras:
13.1. sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos ir jos įgyvendinimo priemonių, priklausančių ministerijos kompetencijai, vykdymą;
13.2. užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezoliucijų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų įgyvendinimą;
13.3. tvirtina ministerijos strateginius veiklos planus, įstaigų prie ministerijos, kurios yra asignavimų valdytojai, strateginius veiklos planus;
13.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 2003, Nr. 27-1089), nustatyta tvarka teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
13.6. priima ir pasirašo įsakymus, tikrina, kaip jie įgyvendinami. Ministro priimami įsakymai registruojami Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento nustatyta tvarka. Prireikus priima kartu su kitais ministrais bendrus įsakymus;
13.7. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei ministerijos metines veiklos ataskaitas, kuriose informuoja, kaip vykdoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa ir jos įgyvendinimo priemonės, ministerijos ir įstaigų prie ministerijos strateginiai veiklos planai, ir Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;
13.8. teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstaigų prie ministerijos nuostatų projektus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus ir jų administracijos struktūrą;
13.9. įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus, karius ir darbuotojus, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas arba šias funkcijas gali pavesti atlikti ministerijos valstybės sekretoriui;
13.10. įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų įstaigų prie ministerijos vadovus, juos skatina ir skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas, jeigu įstatymai nenustato kitaip;
13.12. koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų prie ministerijos veiklą, jeigu šių funkcijų nepaveda atlikti ministerijos valstybės sekretoriui ir ministerijos sekretoriams ir įstatymai nenustato kitaip;
13.13. tvirtina ministerijos administracijos padalinių ir krašto apsaugos sistemos institucijų nuostatus (išskyrus teisės aktų nustatytus atvejus), valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių aprašymus ir karių pareiginius nuostatus;
13.15. vadovauja gynybos politikos įgyvendinimui, krašto apsaugos sistemos ir jos pajėgumų plėtrai, tarptautiniam gynybos ir kariniam bendradarbiavimui, taip pat pagal įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją atstovauja Lietuvos Respublikai NATO, kitose tarptautinėse gynybos ir Europos Sąjungos institucijose;
13.16. tvirtina ministerijos administracijos ir krašto apsaugos sistemos institucijų ir jų padalinių struktūrą, karinių specialybių sąrašą, valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino ministerijos karių, valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus;
13.17. nustato krašto apsaugos sistemos personalo komplektavimo, mokymo ir valdymo, taip pat kitų krašto apsaugos sistemos vidaus administravimo sričių politiką;
13.19. nustato krašto apsaugos sistemos veiklos apsaugos ir vidaus saugumo reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką;
13.20. nustato Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos duomenų kaupimo, apdorojimo ir teikimo tvarką;
13.21. teikia Respublikos Prezidentui tvirtinti kariuomenės dalinių nuolatinio dislokavimo vietas, taip pat kartu su užsienio reikalų ministru teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose ir kitų valstybių karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose Lietuvos Respublikos teritorijoje;
13.22. rengia ir teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir gavęs jos pritarimą bei rekomendaciją tvirtina valstybės karinę strategiją;
13.23. teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir gavęs jos pritarimą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas kasmet teikia Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą (nuolatinių junginių ir dalinių skaičių, bendrą ribinį karių skaičių, ribinius profesinės ir privalomosios karo tarnybos karių, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių, kariūnų, kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų ir generolų bei admirolų skaičius), civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinį skaičių, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires;
13.25. nustato karių atrankos aukštesniam laipsniui gauti sistemą; suteikia kariams aukštesnius laipsnius, išskyrus pirmąjį karininko laipsnį ir aukštesnius už pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnius;
13.26. teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl pulkininko (jūrų kapitono) ir generolo (admirolo) laipsnių suteikimo kariams ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 85 straipsniu pasirašo Respublikos Prezidento dekretus dėl aukščiausių karinių laipsnių suteikimo;
13.27. teikia Respublikos Prezidentui pasiūlymus dėl karių, įstatymu jiems prilygintų asmenų, kitų krašto gynyboje pasižymėjusių asmenų valstybinių apdovanojimų;
13.28. teikia Respublikos Prezidentui lauko pajėgų vado kandidatūrą, taip pat teikia pasiūlymus dėl kariuomenės vado kandidatūrų;
13.29. skiria į pareigas ir atleidžia iš jų krašto apsaugos generalinį inspektorių, Lietuvos karo akademijos viršininką, Gynybos štabo viršininką, savanorių pajėgų vadą, reguliariųjų pajėgų rūšių vadus, karinių apygardų vadus, Puskarininkių mokyklos ir kitų karinių mokymo įstaigų viršininkus, pagal įstatymų suteiktus įgaliojimus ir kompetenciją nustato jų teises ir pareigas;
13.30. skiria karius į bataliono vado ir aukštesnes pareigas, taip pat į pulkininko leitenanto (komandoro) ir pulkininko (jūrų kapitono) laipsnį atitinkančias pareigas, juos atleidžia iš pareigų ar perkelia iš vienos krašto apsaugos sistemos institucijos (kariuomenės dalinio) į kitą; prireikus siunčia karius į tarnybą Krašto apsaugos ministerijai nepavaldžiose institucijose;
13.32. nustato profesinės karo tarnybos karių perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos rezervą tvarką ir tvirtina šio rezervo nuostatus;
13.34. įsteigia krašto apsaugos sistemos medalius, kvalifikacijos ir pasižymėjimo ženklus ir nustato apdovanojimo jais tvarką;
13.35. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apie savo veiklą informuoja visuomenę ministerijos interneto tinklalapyje, o esant galimybei – ir per kitas visuomenės informavimo priemones arba susitikimuose su gyventojais;
14. Krašto apsaugos ministrui organizuoti darbą, priimti ir įgyvendinti sprendimus padeda skyrius, kurį sudaro ministro skiriami politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai (išskyrus viceministrą) ir ministro adjutantas, taip pat prireikus ministro paskirti kiti valstybės tarnautojai ir profesinės karo tarnybos kariai.
Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministras, ministro patarėjas (patarėjai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui suformuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti.
Ministras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie ministro prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją.
15. Prie ministerijos gali būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės steigiami departamentai, taip pat kontrolės ar apskaitos funkcijas atliekančios tarnybos, inspekcijos ir kitos įstaigos.
Ministerijos personalą sudaro statutiniai ir kiti valstybės tarnautojai, taip pat profesinės karo tarnybos kariai ir darbuotojai.
16. Viceministras:
16.1. kontroliuoja, ar ministerijos rengiami teisės aktų projektai atitinka ministro politines nuostatas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas ministrui pavestose valdymo srityse;
16.3. ministro pavedimu atstovauja ministrui pristatydamas ir aptardamas ministro politines nuostatas ir sprendimus visuomenei, Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose, Lietuvos Respublikos Vyriausybės posėdžiuose ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pasitarimuose;
16.4. dalyvauja derinant ministerijos rengiamų teisės aktų projektus su suinteresuotomis institucijomis;
17. Krašto apsaugos ministerija turi savo administraciją, kuriai vadovauja ministerijos valstybės sekretorius.
19. Ministerijos valstybės sekretorius:
19.1. koordinuoja ir kontroliuoja ministerijos administracijos padalinių veiklą, užtikrina, kad įgyvendinant ministerijos strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir naudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai;
19.4. koordinuoja Ministro Pirmininko ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimų vykdymą, vadovaudamasis ministerijos strateginiais veiklos planais ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonėmis, užtikrina ministerijos rengiamų sprendimų suderinamumą;
19.6. organizuoja ministerijos nuostatų, ministerijos administracijos padalinių nuostatų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių sąrašo, pareigybių aprašymų ir ministro įsakymų projektų rengimą;
19.7. ministro pavedimu įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, taip pat juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ar pašalpas;
20. Jeigu ministerijos valstybės sekretoriaus laikinai nėra, visas jo funkcijas arba jų dalį ministras paveda atlikti ministerijos sekretoriui.
21. Ministerijos valstybės sekretorius, o kai jo laikinai nėra – ministerijos sekretorius, atliekantis ministerijos valstybės sekretoriaus funkcijas, pagal kompetenciją priima potvarkius. Ministerijos valstybės sekretorius saugo ministerijos antspaudą ir atsako už antspaudo naudojimą. Ministras saugoti ministerijos antspaudą gali įgalioti kitą ministerijos valstybės tarnautoją. Šiuo atveju už antspaudo naudojimą atsako ministro įgaliotas ministerijos valstybės tarnautojas.
22. Jeigu ministerijos sekretoriaus laikinai nėra, jo funkcijas atlieka ministro paskirtas kitas ministerijos sekretorius arba įstatymų nustatyta tvarka laikinai į ministerijos sekretoriaus pareigas perkeltas ministerijos administracijos padalinio vadovas.
23. Ministerijos sekretoriai yra karjeros valstybės tarnautojai, tiesiogiai pavaldūs ministerijos valstybės sekretoriui ir atsakingi ministrui.
24. Ministerijos sekretoriai ministro nustatytose administravimo srityse:
24.1. organizuoja atitinkančių ministerijos strateginius tikslus ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas teisės aktų projektų rengimą ir derinimą;
24.2. organizuoja Ministro Pirmininko ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės, ministro ir ministerijos valstybės sekretoriaus pavedimų vykdymą ir kontroliuoja šį darbą;
25. Krašto apsaugos ministerijoje sudaroma kolegija – ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministras, ministerijos valstybės sekretorius ir ministerijos sekretoriai. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukiami kiti ministerijos, kitų krašto apsaugos sistemos įstaigų, institucijų ir organizacijų, taip pat kitų institucijų atstovai.
Krašto apsaugos ministerijos kolegijos narių skaičių nustato, kolegijos personalinę sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina ministras. Jis taip pat teikia kolegijai svarstyti klausimus.
V. KRAŠTO APSAUGOS MINISTERIJOS Finansinės veiklos kontrolė ir vidaus auditas
26. Krašto apsaugos ministerijos finansinės veiklos kontrolę vykdo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė ir kitos institucijos teisės aktų nustatyta tvarka.
VI. Baigiamosios nuostatos