LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL PROFILINIO MOKYMO MODELIO

 

2002 m. kovo 29 d. Nr. 489

Vilnius

 

Remdamasis 2002 m. vasario 28 d. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos nutarimu

Nr. 1:

1. Tvirtinu naujos redakcijos Profilinio mokymo modelį (pridedama).

2. Įpareigoju:

2.1. Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyrių (Loreta Žadeikaitė):

2.1.1. iki 2002 m. gegužės 1 d. parengti 11–12 klasių ugdymo turinį reglamentuojančius dokumentus;

2.1.2. 2002/2003 m. m. ugdymo planus suderinti su Profilinio mokymo modeliu.

2.2. Bendrojo ugdymo departamentą (Arūnas Plikšnys) iki 2002 m. gruodžio 1d. parengti Bendrojo vidurinio ugdymo sampratą.

3. Pripažįstu netekusiu galios švietimo ir mokslo ministro 1998 gegužės 18 d. įsakymą Nr. 768 „Dėl Profilinio mokymo modelio ir profilinio mokymo planų“ (Žin., 1998 06 26, Nr. 58 (1633).

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                            ALGIRDAS MONKEVIČIUS

______________

 

Patvirtinta

švietimo ir mokslo ministro

2002 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 489

 

PROFILINIO MOKYMO MODELIS

 

Profilinio mokymo modelis aprašo pagrindinius vidurinio ugdymo organizavimo principus ir mokymosi alternatyvas. Jo esmė yra mokymo diferencijavimas atsižvelgiant į moksleivių siekius, polinkius, gebėjimus, sudarant jiems galimybes pasirinkti mokymosi kryptį atitinkančius dalykus bei skirtingus jų kursus.

 

Profilinio mokymo uždaviniai

 

Profiliniu mokymu siekiama:

• užtikrinti, kad kuo daugiau jaunuolių įgytų kokybišką vidurinį išsilavinimą ir šitaip kelti visuomenės išsilavinimo lygį;

• gilinti demokratinius bei humanistinius mokyklos pagrindus, diferencijuoti ir individualizuoti ugdymo procesą, padaryti jį patrauklesnį, efektyvesnį, geriau atliepiantį kintančius visuomenės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius, sudaryti galimybę moksleiviams rinktis savo gabumus ir poreikius atitinkantį mokymosi kelią;

• rengti moksleivius mokytis visą gyvenimą siekiant prisitaikyti prie spartėjančios visuomenės gyvenimo kaitos ir sociokultūrinių globalizacijos procesų; daugiau dėmesio skirti moksleivių bendrųjų gebėjimų ugdymui atsižvelgiant į besikuriančios žinių visuomenės poreikius;

• sumažinti atotrūkį tarp akademinės bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo krypčių, sudarant platesnes galimybes skirtingus mokymosi kelius pasirinkusiems, taip pat profesines mokyklas baigusiems moksleiviams tęsti mokslą aukštosiose mokyklose;

• plėtoti švietimo valdymo decentralizavimą, sudarant sąlygas dalį ugdymo turinio formuoti pačiai mokyklai atsižvelgiant į savo raidos viziją, turimus išteklius, moksleivių ir regiono poreikius.

Svarbiausi profilinio mokymo uždaviniai yra šie:

1. Sudaryti sąlygas harmoningai asmenybei ugdyti.

2. Sudaryti kiekvienam moksleiviui galimybę rinktis savo gabumus, polinkius ir poreikius atitinkantį mokymosi kelią.

3. Padėti moksleiviui:

3.1. stiprinti mokymosi motyvaciją ir mažinti galimų mokymosi nesėkmių tikimybę;

3.2. išvengti pernelyg didelių mokymosi krūvių;

3.3. apsispręsti dėl savo tinkamumo tam tikrai profesinės veiklos sričiai, apgalvotai rinktis būsimą profesiją;

3.4. įgyti papildomų žinių ir gebėjimų, išplečiančių atitinkamai veiklos sričiai reikalingą teorinį akiratį ir praktinę patirtį.

4. Diferencijuoti bei individualizuoti ugdymą.

5. Daryti ugdymą prieinamesnį specialiųjų poreikių vaikams.

Profilinis mokymas įgyvendinamas moksleivius suburiant į palyginti pastovias grupes pagal profilius, pakraipas, atskirus dalykus ar skirtingus dalyko kursus, moksleivių siekius ar(ir) kt. Kiekviena tokia grupė mokosi pagal dalyko atitinkamo kurso programą. Šios programos tarp savęs skiriasi tikslais, turiniu, mokymo metodais bei numatomais moksleivių pasiekimais.

Ugdymo planai sudaromi taip, kad moksleiviai tęstų svarbiausių dalykų mokymąsi, pradėtą 1–10 klasėse, toliau plėtotų gebėjimus bei sociokultūrinę kompetenciją, perimdami visose svarbiausiose žmonijos kultūros atšakose – humanitarinėje, gamtamokslinėje, technologinėje, socialinėje-ekonominėje – sukauptą patirtį.

 

Profilinio mokymo modelio taikymas

 

Bendrojo lavinimo mokyklose profilinis mokymas įgyvendinamas nuo vienuoliktos klasės (trečios gimnazijos klasės, profesinės mokyklos pirmo, antro kurso). Privalomas ugdymo turinys gimnazijos 1–2 klasėse turi būti toks pat kaip pagrindinės mokyklos 9–10 klasėse.

Rengiant moksleivius profiliniam mokymui, 9–10 pagrindinės mokyklos klasėse (1–2 gimnazijos klasėse) įgyvendinami profiliavimo pradmenys: moksleiviams sudaromos sąlygos apsispręsti dėl tolesnio mokymosi, pasirinkti mokymosi kryptį (profilį).

Tęsdamas mokymąsi pagal vidurinio ugdymo programą moksleivis renkasi vieną iš šių profilių:

• humanitarinį;

• realinį;

• technologinį;

• meninį.

Humanitarinio bei realinio profilių ugdymo turinio pagrindas yra bendrojo lavinimo dalykų mokymasis.

Technologinį ar meninį profilį pasirinkusiems moksleiviams greta bendrojo lavinimo pagrindų teikiami pasirinktos technologijos ar meno srities pagrindai, sudaromos prielaidos profesinei kvalifikacijai įgyti ar suteikiama profesinė kvalifikacija, galimybės toliau mokytis aukštojoje mokykloje.

 

Mokomųjų dalykų kursai

 

Profilinis mokymas įgyvendinimas skirtingus profilius pasirinkusių moksleivių ugdymo procesą organizuojant pagal skirtingus individualius ugdymo planus, perteikiant mokomuosius dalykus skirtingo sudėtingumo ir paskirties kursais. Kursas suprantamas kaip tam tikra logiškai vientisa dalyko turinio visuma, skirta konkretiems ugdymo uždaviniams spręsti. Galimi du skirtingi to paties mokomojo dalyko kursai – bendrasis ir išplėstinis. Šiuos kursus gali papildyti mokyklos siūlomi dalyko pasirenkamieji moduliai.

Bendrasis kursas perteikia dalyko pagrindus, užtikrinančius bendrą kultūrinį moksleivių išprusimą, taip pat patirtį ir gebėjimus, būtinus tenkinant praktines gyvenimo reikmes. Jis apima plačiai vartojamas dalyko sąvokas, pagrindinius dėsningumus, svarbiausias idėjas, jų kontekstą ir taikymą praktikoje, veiklos kompetenciją bei vertybines nuostatas.

Išplėstinis kursas savo turiniu yra platesnis už to paties dalyko bendrąjį kursą, apima žinių, mokėjimų, įgūdžių ir praktinių gebėjimų visumą, orientuotą į gilesnes tam tikros srities studijas. Jis skirtas mokyti moksleivius operuoti dalyko žiniomis ir metodais sprendžiant praktinio ir teorinio pobūdžio užduotis bei ugdyti savarankiško mokymosi gebėjimus.

Dalyko pasirenkamųjų modulių programose daugiau dėmesio skiriama kritiniam mąstymui, problemų įžvelgimui ir sprendimui bei faktų interpretavimui, skirtingų dalykų žinių ir metodų integravimui, dalyko žinių taikymui būsimoje profesinėje veikloje.

Mokomojo dalyko kurso apimtį reglamentuoja pamokų skaičius, nurodytas 1 lentelėje. Pasirinktam dalyko kursui mokytis moksleivis gali rinktis ir daugiau pamokų (iš pakraipai skirtų pamokų), negu nurodyta lentelėje.

Bendrojo ir išplėstinio kursų bendrąsias programas tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija. Dalykų pasirenkamųjų modulių programas, atsižvelgdami į moksleivių poreikius, kuria mokytojai, o tvirtina mokyklos direktorius.

 

Profilinio mokymo turinio struktūra

 

Profilinio mokymo turinį sudaro:

• bendrojo lavinimo branduolys;

• profilio turinys;

• pakraipos turinys.

 

Bendrojo lavinimo branduolys (39 savaitinės pamokos per dvejus metus) yra privaloma ir bendra visiems profiliams ugdymo turinio dalis. Branduolio paskirtis – suteikti bendrojo vidurinio išsilavinimo pagrindus. Į branduolį įeina šie dalykai:

• lietuvių kalba (gimtoji arba valstybinė),

• gimtoji kalba (nelietuvių mokyklų moksleiviams),

• užsienio kalba,

• matematika

ir šios bendrojo ugdymo sritys:

• dorinis ugdymas (tikyba arba etika);

• socialinis ugdymas (istorija ir politologija, geografija ir politologija arba integruotas kursas);

• gamtamokslinis ugdymas (biologija, fizika, chemija arba integruotas kursas);

• meninis ugdymas (dailė, muzika, teatras, choreografija arba integruotas kursas*);

• informacinis technologinis ugdymas (informacinės technologijos arba glaudžiai su jų taikymu darbo veikloje susiję technologijos kursai);

• kūno kultūra (bendroji kūno kultūra arba pasirinkta sporto šaka).

Moksleivis privalo mokytis bent pagal bendrojo kurso programą visus branduolio dalykus ir bent vieną dalyką iš kiekvienos ugdymo srities. Jam taip pat privaloma socialinė (visuomenei naudinga) veikla.

Privalomas meninis ugdymas sudaromas iš dviejų dalių:

• moksleivio pasirinktas kuris nors meninio ugdymo dalykas;

• moksleivio pasirinkta meninė raiška (tos pačios ar kitos meno srities).

Mokyklos nuožiūra atsižvelgiant į moksleivių pageidavimus šios dalys gali būti įgyvendinamos kaip vientisa programa arba kaip dvi atskiros programos dalys.

Dalykų mokymąsi (ypač meninės raiškos, kūno kultūros, laisvai pasirenkamųjų dalykų) rekomenduojama integruoti ir(ar) derinti su moksleivio pasirinktu papildomuoju ugdymu.

Socialinė (visuomenei naudinga) veikla – moksleiviams pasiūlyta ir(ar) jų laisvai pasirinkta pilietinė, karitatyvinė, ekologinė ar kita veikla, atliekama moksleiviui patogiu, su mokykla suderintu laiku.

 

Profilio turinys

Humanitarinio ir realinio profilių ugdymo turinį (10–12 savaitinių pamokų per dvejus metus) sudaro profilį atliepiančių branduolio dalykų bei į atskiras ugdymo sritis įeinančių dalykų (toliau – profilio dalykai) platesnis ir gilesnis mokymasis.

Humanitarinio profilio dalykai yra: lietuvių kalba (gimtoji arba valstybinė), gimtoji kalba (nelietuvių mokyklų moksleiviams), istorija ir politologija bei užsienio kalbos; realinio profilio – matematika, informacinės technologijos, biologija, fizika, chemija.

Realinį profilį pasirinkęs moksleivis gali nesimokyti vieno gamtamokslinio dalyko (biologijos, fizikos ar chemijos), jeigu:

– kitus du gamtamokslinius dalykus mokosi pagal išplėstinio kurso programą arba

– mokosi pasirenkamąjį ekonomikos pagrindų kursą (ne mažesnės kaip 4 savaitinių pamokų per dvejus metus apimties), arba

– mokosi technologijų pagal išplėstinio kurso programą.

Bent du pasirinkto profilio dalykus moksleivis privalo mokytis pagal išplėstinio kurso programą. Vieną iš jų moksleivis gali pakeisti į išplėstinį technologijos kursą.

Pakraipos turinys (14–16 savaitinių pamokų per dvejus metus) formuojamas iš profilio (rekomenduojama skirti ne mažiau kaip 6 savaitines pamokas per dvejus metus) ir neprofilio dalykų.

Galimos tokios pakraipos:

• socialinių mokslų, technologinė, kūno kultūros, menų, karinio parengimo ir kt. – ir humanitarinį, ir realinį profilį pasirinkusiems moksleiviams;

• lituanistinė, šiuolaikinių kalbų ir kt. – humanitarinį profilį pasirinkusiems moksleiviams;

• tiksliųjų mokslų, gamtamokslinė ir kt. – realinį profilį pasirinkusiems moksleiviams.

Technologinio profilio ugdymo turinį sudaro profilį atliepiančių branduolio dalykų bei į atskiras ugdymo sritis įeinančių dalykų (toliau – profilio dalykai) platesnis ir gilesnis mokymasis. Technologinio profilio dalykai yra: ekonomika ir verslo pagrindai, informacinės technologijos ir(arba) pasirinktos pakraipos technologijos, teorijos ir praktikos ryšys, pirminiai profesiniai įgūdžiai.

Technologinio profilio pakraipos sąlyginai gali būti nustatomos pagal profesinio rengimo reformos programoje – Baltojoje knygoje – fiksuotų ūkio šakų ekspertų grupių pavadinimus.

Vidurinio ugdymo programa profesinėje mokykloje gali būti trimetė, kai tehnologinio profilio turinys glaudžiai siejamas su baziniais pasirinktos specialybės dalykais, gamybine praktika. Moksleiviai kartu su viduriniu išsilavinimu įgyja ir profesinę kvalifikaciją.

Skatintinos integruotos bendrojo lavinimo ir profesijos dalykų programos.

Meninio profilio ugdymo turinį sudaro profilį atliepiančių branduolio dalykų bei į atskiras ugdymo sritis įeinančių dalykų platesnis ir gilesnis mokymasis. Tai meninio ugdymo dalykai, lietuvių kalba, istorija, plačios meninės raiškos galimybės. Galimos šios pakraipos: dailės, muzikos, choreografijos, teatro ar kt.

Vidurinio ugdymo programa menų mokyklos baleto klasėje gali būti trimetė, kai meninio profilio turinys glaudžiai siejamas su pasirinktos specialybės dalykais, mokomąja praktika. Moksleiviai kartu su viduriniu išsilavinimu įgyja ir profesinę kvalifikaciją.

Skatintinos integruotos bendrojo lavinimo ir menų dalykų programos.

Mokykla sprendžia, kokį pakraipos turinį pasiūlyti moksleiviams, kaip racionaliau ir efektyviau organizuoti ugdymo procesą:

• grupuoti moksleivius pagal mokyklos pasiūlytas ir moksleivių pasirinktas pakraipas. Šiuo atveju mokykla iš anksto parengia įvairių pakraipų ugdymo planus ir siūlo moksleiviams pasirinkti vieną iš jų;

• sudaryti sąlygas pačiam moksleiviui formuotis pakraipos turinį, t. y. susidaryti savo pasirinktų dalykų, kursų komplektą.

Tos pačios pakraipos ugdymo turinys atskirose mokyklose gali būti grindžiamas skirtingu privalomųjų ir pasirenkamųjų dalykų sąrašu.

Technologinio ir meninio profilio privalomas ir pasirenkamas turinys dėl šių profilių specifiškumo gali būti labai įvairus. Jį sudaro mokykla, kiekvienu konkrečiu atveju suderinusi su Švietimo ir mokslo ministerija.

 

Reikalavimai moksleivio individualiam ugdymo planui

Maksimalus moksleivio, pasirinkusio realinį ar humanitarinį profilį, pamokų krūvis – 32 (nelietuvių mokyklų moksleiviams – 33) savaitinės pamokos, minimalus krūvis – 28 savaitinės pamokos (nelietuvių mokyklų moksleiviams – 29); pasirinkusiam meninį ar technologinį profilį moksleiviui – atitinkamai 34 ir 30 savaitinių pamokų.

Ne mažiau kaip 5 savaitinės pamokos per dvejus metus skiriamos moksleivių laisvam pasirinkimui, atliepiant jo interesus, poreikius, gebėjimus.

Moksleivis 11 ir 12 klasėse (per dvejus metus) turi mokytis ne mažiau kaip 10 ir ne daugiau kaip 12 skirtingų (privalomųjų ir pasirenkamųjų) dalykų. Pasirenkamieji moduliai tų dalykų, kuriuos jis pasirinko, nėra skaičiuojami kaip atskiri dalykai.

Bet kurį profilį pasirinkęs moksleivis pagal išplėstinio kurso programą iš viso gali mokytis ne daugiau kaip 5 dalykus (profilio ir neprofilio).

Realinį ar humanitarinį profilį pasirinkęs moksleivis pagal išplėstinio kurso programą turi mokytis ne mažiau kaip 2 profilio dalykus, kitus išplėstinius kursus moksleivis gali rinktis (nesirinkti) laisvai.

Moksleivis, pasirinkęs technologinį ar meninį profilį, bendrojo lavinimo dalykų mokytis pagal išplėstinio kurso programas neprivalo.

Mokykla turi sudaryti galimybes moksleiviams ne tik rinktis profilį, dalykus, kursus, bet ir keisti pasirinktą mokymosi kelią, laiduoti mokymosi tęstinumą pereinant iš vienos mokyklos į kitą.

Profilinio mokymo modelį rengė ministro 2001 01 03 įsakymu Nr. 1 sudaryta darbo grupė:

Ričardas Ališauskas, doc. Vytis Buivydavičius, prof. habil. dr. Gervydas Dienys, Edmundas Grigaliūnas, dr. Pranas Gudynas, dr. Žibartas Jackūnas, prof. habil. dr. Antanas Juodvalkis, dr. Albinas Kalvaitis, Vitalija Kapočienė, Leokadija Kasperavičienė, prof. habil. dr. Rimantas Laužackas, dr. Darius Kuolys, habil. dr. Meilė Lukšienė, Alanas Magyla, Aušra Mažonienė, prof. habil. dr. Irena Musteikienė, Vytautas Navikauskas, prof. habil. dr. Antanas Pakerys, Vygantas Pavalkis, Arūnas Plikšnys, Alvydas Puodžiukas, Mirga Skakunova, Dalia Švelnienė, prof. habil. dr. Aleksandras Targamadzė, dr. Rimantas Vaitkus, habil. dr. Vanda Zaborskaitė, dr. Algirdas Zabulionis, dr. Loreta Žadeikaitė.

______________

 

1 lentelė

 

BENDROJO IR IŠPLĖSTINIO KURSO APIMTIS

 

Mokomasis dalykas

Bendrojo kurso apimtis

Išplėstinio kurso apimtis

 

 

 

 

 

 

savaitinių

bendras

savaitinių

bendras

 

pamokų

pamokų

pamokų

pamokų

 

skaičius

skaičius

skaičius

skaičius

 

 

 

 

 

Lietuvių kalba (gimtoji)

7

240

10

345

Lietuvių kalba (valstybinė)

7

240

10

345

Gimtoji kalba

7

240

10

345

1-oji užsienio kalba

6

200

8

276

2-oji užsienio kalba

4

140

6

200

Matematika

5

175

9

310

Informacijos technologija

2

70

4

140

Socialinių mokslų integruotas kursas

4

140

–

–

Istorija ir politologija

4

140

6

200

Geografija ir politologija

4

140

6*

200*

Gamtos mokslų integruotas kursas

4

140

–

–

Biologija

4

140

6

200

Chemija

4

140

6

200

Fizika ir astronomija

4

140

7

240

Menų integruotas kursas

2

70

–

–

Dailė (tapyba, dizainas ir kt.)

2

70

4*

140*

Muzika

2

70

4*

140*

Teatras

2

70

4*

140*

Choreografija

2

70

4*

140*

Meninė raiška (dailė, muzika, teatras, choreografija,

1 – R, T

35

–

–

meninė fotografija ir kt.)

3 – H, M

105

–

–

Tikyba

2

70

4*

140*

Etika

2

70

4*

140*

Bendroji kūno kultūra

4–6

140–200

8*

340

Pasirinkta sporto šaka

4–6

140–200

–

–

Pasirenkamieji dalykai

Ne mažiau

35

–

–

 

kaip 1

 

 

 

Technologija (kaip H ir R profilio dalykas)

4

140

6

200

Projektai

Mokyklos

 

Mokyklos

 

 

nuožiūra

 

nuožiūra

 

 

Pastabos: 1. Lentelėje programos apimtis nurodyta programai skirtų savaitinių valandų suma ir bendru pamokų skaičiumi.

2. Žvaigždute * pažymėtus išplėstinius kursus bus galima rinktis, kai bus parengtos ir patvirtintos šių kursų bendrosios programos.

3. Visuomenei naudingai veiklai moksleivis skiria 30 val. per dvejus metus.

4. H – humanitarinis, M – meninis, R – realinis, T – technologinis profilis.

______________