LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL MOKESČIO MOKĖTOJO MOKESTINIŲ NEPRIEMOKŲ PRIPAŽINIMO BEVILTIŠKOMIS, JŲ PASIBAIGIMO, NURAŠYMO IR APSKAITOS, TAIP PAT KAI KURIŲ MOKESTINIŲ NEPRIEMOKŲ PRISKYRIMO PRIE NEPRIEMOKŲ, KURIOMS NETEIKIAMA IŠIEŠKOJIMO PIRMENYBĖ, BEI JŲ REVIZAVIMO TVARKOS BEI MOKESTINIŲ NEPRIEMOKŲ IŠIEŠKOJIMO IŠLAIDŲ APSKAIČIAVIMO METODIKOS PATVIRTINIMO
1998 m. lapkričio 3 d. Nr. 261
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 61-1525; 1998, Nr. 68-1978) 29 straipsniu,
1. Patvirtinti Mokesčio mokėtojo mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis, jų pasibaigimo, nurašymo ir apskaitos, taip pat kai kurių mokestinių nepriemokų priskyrimo prie nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė, bei jų revizavimo tvarką (pridedama).
2. Pavesti centriniam mokesčio administratoriui kontroliuoti ir metodiškai vadovauti, teikti paaiškinimus bei nurodymus vietos mokesčio administratoriams, įgyvendinantiems šios tvarkos nuostatas.
3. Patvirtinti Mokesčio mokėtojo mokestinių nepriemokų išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodiką (pridedama).
4. Pavesti centriniam mokesčio administratoriui, atsižvelgiant į šiuo įsakymu patvirtintą Mokesčio mokėtojo mokestinių nepriemokų išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodiką, patvirtinti konkrečių išieškojimo veiksmų išlaidų tarifų lentelę.
5. Pavesti centriniam mokesčio administratoriui kontroliuoti ir teikti paaiškinimus bei nurodymus vietos mokesčio administratoriams, įgyvendinantiems šiuo įsakymu patvirtintos metodikos nuostatas.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
1998 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 261
MOKESČIO MOKĖTOJO MOKESTINIŲ NEPRIEMOKŲ PRIPAŽINIMO BEVILTIŠKOMIS, JŲ PASIBAIGIMO, NURAŠYMO IR APSKAITOS, TAIP PAT KAI KURIŲ MOKESTINIŲ NEPRIEMOKŲ PRISKYRIMO PRIE NEPRIEMOKŲ, KURIOMS NETEIKIAMA IŠIEŠKOJIMO PIRMENYBĖ, BEI JŲ REVIZAVIMO TVARKA
I. Bendrieji nuostatai
1. Šios Tvarkos tikslas yra nustatyti Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 7, 8, 9, 10 bei 12 dalių įgyvendinimo tvarką ir reglamentuoti:
1.1. mokesčio mokėtojo mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis pagal Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalį procedūrą bei šių mokestinių nepriemokų pasibaigimo procedūrą;
1.2. pasibaigusių beviltiškų mokestinių nepriemokų nurašymo procedūrą bei nurašytų mokestinių nepriemokų apskaitos procedūrą;
1.3. beviltiškų mokestinių nepriemokų priskyrimo vietos mokesčio administratoriaus biudžeto pajamų apskaitos dokumentuose prie nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 10 dalies nuostatomis, bei šių mokestinių nepriemokų apskaitos procedūrą;
II. Mokesčio mokėtojo mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis bei jų pasibaigimo procedūra
2. Beviltiška pripažįstama ta mokesčio mokėtojo mokestinė nepriemoka, kuri atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalyje nurodytus mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindus. Mokestines nepriemokas pripažįstant beviltiškomis pagal Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 4 punktą, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 11 dalies nuostatomis, beviltiškomis nepriemokomis pripažįstami taip pat:
delspinigiai, susidarę nuo Mokesčių administravimo įstatymo 2, 17, 26, 261, 27, 29, 30, 31, 32, 33, 37, 38, 39, 391, 49, 50, 52, 54, 55, 56, 57, 58 straipsnių papildymo ir pakeitimo bei papildymo 271, 272, 291, 521, 561 straipsniais ir 47, 48 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo Nr. VIII-838 įsigaliojimo iki šios Tvarkos įsigaliojimo ir kurie buvo apskaičiuoti už beviltiškomis pripažįstamas mokesčių, baudų sumas, t. y. į sprendimus pripažinti mokestines nepriemokas beviltiškomis yra įtraukiamos taip pat ir aukščiau minėtos delspinigių sumos;
delspinigiai, susidarę nuo mokesčio mokėtojo prašymo įskaityti jo ir valstybės (savivaldybės) priešpriešinius reikalavimus gavimo dienos iki sprendimų pripažinti mokestines nepriemokas beviltiškomis parengimo dienos ir kurie buvo apskaičiuoti už beviltiškomis pripažįstamas mokesčių, baudų sumas, t. y. į sprendimus pripažinti mokestines nepriemokas beviltiškomis yra įtraukiamos taip pat ir aukščiau minėtos delspinigių sumos.
3. Pagal mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindą pripažintos beviltiškomis mokestinės nepriemokos (toliau – beviltiškos mokestinės nepriemokos) skirstomos į tris kategorijas:
3.1. beviltiškos mokestinės nepriemokos (Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 1 punktas), kurios vietos mokesčio administratoriaus viršininko sprendimu yra pripažįstamos pasibaigusiomis;
3.2. beviltiškos mokestinės nepriemokos (Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 2, 3, 4, 5 punktai), kurios centrinio mokesčio administratoriaus viršininko sprendimu yra pripažįstamos pasibaigusiomis ir kartu mokesčio mokėtojas yra atleidžiamas nuo jų;
4. Konkretaus mokesčio mokėtojo mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis procedūrą įgyvendina vietos mokesčio administratoriaus struktūriniai padaliniai, atsakingi už mokesčių išieškojimo funkcijos vykdymą. Šie struktūriniai padaliniai nuolatos analizuoja bendrą visų atitinkamo vietos mokesčio administratoriaus administruojamoje teritorijoje esančių mokesčio mokėtojų nepriemoką, taip pat ir kiekvieno mokesčio mokėtojo mokestines nepriemokas.
5. Už mokesčių išieškojimą atsakingi padaliniai, analizuodami mokestines nepriemokas, nustatę, kad mokestinės nepriemokos atitinka Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 1–8 punktuose nurodytus mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis pagrindus, vietos mokesčio administratoriaus viršininkui pateikia tų mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis sprendimams priimti reikalingus atitinkamus dokumentus:
5.1. kai mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška pagal Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 1 punktą, vietos mokesčio administratoriaus viršininkui pateikiama:
5.1.1. motyvuota išvada, kodėl siūloma mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška, prie kurios turi būti pridėti fizinio asmens mirties ar juridinio asmens likvidavimo faktus patvirtinantys dokumentai (mirties liudijimas, rejestro tvarkytojo pažyma apie likviduoto juridinio asmens išregistravimą iš įmonių rejestro), fizinio asmens turto neradimo aktas arba dokumentai, patvirtinantys, jog nėra galimybių pareikšti pretenzijų į palikimą (praleistas terminas, o teismas atsisakė jį pratęsti);
5.2. kai mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška pagal Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 2 punktą, vietos mokesčio administratoriaus viršininkui pateikiama:
5.2.1. centriniam mokesčio administratoriui adresuota motyvuota išvada, kodėl siūloma mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška;
5.2.2. išvados motyvus pagrindžiantys dokumentai: teismo patvirtinta sanavimo sutartis, kurioje numatyta, jog įmonę sanuoja valstybė, kuriai yra perleidžiama atitinkama įmonės turto dalis ir dėl to įmonė atleidžiama nuo nepriemokos ar jos dalies; teismo patvirtinta su bankrutuojančia įmone sudaryta taikos sutartis, pagal kurią įmonė atleidžiama nuo nepriemokos dalies;
5.3. kai mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška pagal Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 3 punktą, vietos mokesčio administratoriaus viršininkui pateikiama:
5.3.1. centriniam mokesčio administratoriui adresuota motyvuota išvada, kodėl siūloma mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška;
5.3.2. išvados motyvus pagrindžiantys dokumentai: mokesčio mokėtojo prašymas leisti atsiskaityti už pinigines prievoles akcijomis, turtu, pažyma apie mokesčio mokėtojo pinigines prievoles (kaip tai nustatyta Mokesčio mokėtojų atsiskaitymo su valstybės (savivaldybės) biudžetu ir fondais bei Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu akcijomis ir turtu tvarkoje);
5.4. kai mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška pagal Mokesčio administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 4 punktą, vietos mokesčio administratoriaus viršininkui pateikiama:
5.4.1. centriniam mokesčio administratoriui adresuota motyvuota išvada, kodėl siūloma mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška;
5.4.2. išvados motyvus pagrindžiantys dokumentai: mokesčio mokėtojo prašymas įskaityti jo ir valstybės (savivaldybės) priešpriešinius reikalavimus (prie prašymo turi būti pridėti dokumentai, įrodantys mokesčio mokėtojo reikalavimus valstybei (savivaldybei), tai gali būti, pvz., dokumentas, patvirtinantis Vyriausybės vertybinių popierių sąskaitos, skirtos mokesčio mokėtojo indėliui Lietuvos akciniame inovaciniame banke kompensuoti, turėjimą; pažyma, kurioje būtų išvardyti mokesčio mokėtojo reikalavimai valstybei (savivaldybei) bei mokesčio mokėtojo prievolės, kurias siūloma įskaityti;
5.5. kai mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška pagal Mokesčio administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 5 punktą, vietos mokesčio administratoriaus viršininkui pateikiama:
5.5.1. centriniam mokesčio administratoriui adresuota motyvuota išvada, kodėl siūloma mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška;
5.5.2. išvados motyvus pagrindžiantys dokumentai: pvz., paveldėjimo teisės liudijimas, kuriame nurodyta, jog paveldėtoja yra valstybė; pažyma apie tai, kad iš valstybės ar savivaldybių biudžeto išlaikomos įstaigos ir organizacijos neturi lėšų išieškomoms piniginėms prievolėms padengti ir reikalavimai gali būti patenkinti tik iš valstybės ar savivaldybių biudžetų (Civilinio proceso kodekso 455 straipsnis); pažyma apie tai, kad valstybės ar savivaldybės įmonė neturi turto, į kurį galima nukreipti išieškojimą, ir reikalavimai gali būti patenkinti tik iš valstybės ar savivaldybių biudžetų (Civilinio proceso kodekso 456 straipsnis);
5.6. kai mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška pagal Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 6 punktą, vietos mokesčio administratoriaus viršininkui pateikiama:
5.6.1. motyvuota išvada, kodėl siūloma mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška, prie kurios turi būti pridėti dokumentai, patvirtinantys turto neradimo ar rasto turto nerealizavimo (buvo bandoma realizuoti, tačiau neatsirado pirkėjų, arba turtas nebuvo realizuotas) faktus. Turto turi būti nerasta arba turtas turi būti nerealizuotas ne per trumpesnį kaip 1 metų laikotarpį, kuris apskaičiuojamas nuo tos dienos, kai pagal Mokesčių administravimo įstatymą turėjo būti pradėti išieškojimo veiksmai;
5.7. kai mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška pagal Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 7 punktą, vietos mokesčio administratoriaus viršininkui pateikiama:
5.7.1. motyvuota išvada, kodėl siūloma mokestines nepriemokas pripažinti beviltiškomis, prie kurios turi būti pridėti apskaičiavimai (atlikti finansų ministro įsakymu patvirtinta išieškojimo išlaidų apskaičiavimo metodika), įrodantys, jog išieškojimo išlaidos yra didesnės už nepriemokas;
5.8. kai mokestinė nepriemoka gali būti pripažinta beviltiška pagal Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 8 punktą, vietos mokesčio administratoriaus viršininkui pateikiama:
5.8.1. motyvuota išvada, kodėl siūloma mokestines nepriemokas pripažinti beviltiškomis, prie kurios turi būti pridėti kompetentingų institucijų išduoti dokumentai, patvirtinantys, jog fiziniai asmenys (kaip mokesčio mokėtojai) ar juridinio asmens teisių neturinčių įmonių (kaip mokesčių mokėtojų) savininkai ar nariai yra sulaukę pensinio amžiaus, yra invalidai, jiems reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, yra bedarbiai, gauna socialinę pašalpą, taip pat turi būti pridėti duomenys apie asmenų gaunamas pajamas bei jų turtą;
6. Gavęs šios Tvarkos 5.1.1 – 5.8.2 punktuose nurodytus dokumentus, atsižvelgdamas į išvadoje siūlomą mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis pagrindą, vietos mokesčio administratoriaus viršininkas:
6.1. priima sprendimą pripažinti mokestines nepriemokas beviltiškomis bei pasibaigusiomis (kai mokestinės nepriemokos pripažįstamos beviltiškomis pagal Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 1 punktą, o vietos mokesčio administratoriaus viršininkui yra pateikiami 5.1.1 ir 5.1.2 punktuose nurodyti dokumentai);
6.2. patvirtina išvadą, kurioje siūloma centriniam mokesčio administratoriui mokestines nepriemokas pripažinti beviltiškomis (kai mokestinės nepriemokos pripažįstamos beviltiškomis pagal Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 2, 3, 4, 5 punktus, o vietos mokesčio administratoriaus viršininkui yra pateikiami 5.2.1, 5.2.2, 5.3.1, 5.3.2, 5.4.1, 5.4.2, 5.5.1, 5.5.2 punktuose nurodyti dokumentai);
6.3. priima sprendimą pripažinti mokestines nepriemokas beviltiškomis bei priskirti jas prie nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas (kai mokestinės nepriemokos pripažįstamos beviltiškomis pagal Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 6, 7, 8 punktus, o vietos mokesčio administratoriaus viršininkui yra pateikiami 5.6.1, 5.6.2, 5.7.1, 5.7.2, 5.8.1, 5.8.2 punktuose nurodyti dokumentai).
7. Vietos mokesčio administratoriaus viršininkui priėmus 6.1 punkte nurodytą sprendimą (pripažinti mokestines nepriemokas beviltiškomis bei pasibaigusiomis), šis sprendimas perduodamas biudžeto pajamų apskaitą vykdančiam vietos mokesčio administratoriaus struktūriniam padaliniui nurašyti tokias mokestines nepriemokas iš biudžeto pajamų apskaitos dokumentų, kaip tai nurodyta šios tvarkos III skyriuje.
8. Vietos mokesčio administratoriaus viršininkui patvirtinus 6.2 punkte nurodytą išvadą (kurioje siūloma centriniam mokesčio administratoriui mokestines nepriemokas pripažinti beviltiškomis), ši išvada kartu su jos motyvus pagrindžiančiais dokumentais išsiunčiama centriniam mokesčio administratoriui.
9. Vietos mokesčio administratoriaus viršininkui priėmus 6.3 punkte nurodytą sprendimą (pripažinti mokestines nepriemokas beviltiškomis bei priskirti jas prie nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas), šis sprendimas perduodamas biudžeto pajamų apskaitą vykdančiam vietos mokesčio administratoriaus struktūriniam padaliniui, kad šis biudžeto pajamų apskaitos dokumentuose priskirtų tokias nepriemokas prie nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas ir jas apskaitytų, kaip tai nurodyta šios tvarkos IV skyriuje.
10. Centriniam mokesčio administratoriui gavus 6.2 punkte nurodytą išvadą, už mokesčių išieškojimą ir nepriemokų analizę atsakingas struktūrinis padalinys išnagrinėja minėtą išvadą bei jos motyvus pagrindžiančius dokumentus (esant reikalui, gali pareikalauti iš vietos mokesčio administratoriaus papildomų dokumentų, informacijos, duomenų, reikalingų išvados nagrinėjimui) bei pateikia centrinio mokesčio administratoriaus viršininkui savo motyvuotą išvadą ir sprendimą pripažinti mokestines nepriemokas beviltiškomis ir atleisti nuo jų:
10.1. centriniam mokesčio administratoriui gavus 6.2 punkte nurodytą išvadą, kurioje siūloma mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška pagal Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 3 punktą, motyvuota išvada bei sprendimas pripažinti mokestines nepriemokas beviltiškomis ir atleisti nuo jų centrinio mokesčio administratoriaus viršininkui yra pateikiami tik įsigaliojus kompetentingos institucijos priimtam norminiam aktui dėl atsiskaitymo akcijomis ir turtu (kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 10 13 nutarimu Nr. 1218 patvirtintoje Mokesčio mokėtojų atsiskaitymo su valstybės (savivaldybės) biudžetu ir fondais bei valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu akcijomis ir turtu tvarkoje).
11. Už mokesčių išieškojimą ir nepriemokų analizę atsakingam centrinio mokesčio administratoriaus struktūriniam padaliniui išnagrinėjus 6.2 punkte nurodytą išvadą bei jos motyvus pagrindžiančius dokumentus ir nesutikus su vietos mokesčio administratoriaus išvada, kurioje siūloma centriniam mokesčio administratoriui mokestines nepriemokas pripažinti beviltiškomis, centrinis mokesčio administratorius raštiškai informuoja apie tai vietos mokesčio administratorių, nurodydamas motyvus.
12. Gavęs 10 punkte nurodytus dokumentus, centrinio mokesčio administratoriaus viršininkas priima sprendimą pripažinti mokestines nepriemokas beviltiškomis ir atleisti nuo jų.
13. Centrinio mokesčio administratoriaus viršininkui priėmus 12 punkte nurodytą sprendimą (pripažinti mokestines nepriemokas beviltiškomis ir atleisti nuo jų), šis sprendimas išsiunčiamas vietos mokesčio administratoriui, kad biudžeto pajamų apskaitą tvarkantis vietos mokesčio administratoriaus struktūrinis padalinys nurašytų tokias mokestines nepriemokas iš biudžeto pajamų apskaitos dokumentų, kaip tai nurodyta šios tvarkos III skyriuje.
III. Pasibaigusių beviltiškų mokestinių nepriemokų nurašymo ir nurašytųjų nepriemokų apskaitos procedūra
14. Atsakingas už biudžeto pajamų apskaitą vietos mokesčio administratoriaus struktūrinis padalinys, gavęs šios Tvarkos 6.1 ir 12 punktuose nurodytus sprendimus, biudžeto pajamų apskaitos dokumentuose nurašo šiuose sprendimuose nurodytas beviltiškų mokestinių nepriemokų sumas. Atsakingas už biudžeto pajamų apskaitą vietos mokesčio administratoriaus struktūrinis padalinys kartu su šios Tvarkos 6.1 ir 12 punktuose nurodytuose sprendimuose užfiksuotomis beviltiškų mokestinių nepriemokų sumomis privalo taip pat nurašyti ir su minėtomis beviltiškų mokestinių nepriemokų sumomis susijusius delspinigius, kurie buvo apskaičiuoti nuo sprendimuose užfiksuotų beviltiškų mokestinių nepriemokų už laikotarpį nuo sprendimų parengimo dienos iki nurašymo dienos.
15. Beviltiškų mokestinių nepriemokų sumos nurašomos atitinkamais įrašais kiekvieno mokesčio mokėtojo biudžeto pajamų apskaitos dokumentuose (mokesčių kortelėse) nurodant sprendimo datą ir numerį, sprendimą priėmusią instituciją ir nurašomas sumas.
16. Apie nurašytas mokestines nepriemokas atsakingas už biudžeto pajamų apskaitą vietos mokesčio administratoriaus struktūrinis padalinys raštu informuoja atitinkamą mokesčio mokėtoją (išskyrus tuos atvejus, kai nepriemoka buvo pripažinta beviltiška ir pasibaigusia pagal Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 1 punktą).
17. Duomenys apie nurašytas beviltiškas ir pasibaigusias ar nuo kurių atleista mokestines nepriemokas yra kaupiami ir saugomi kiekvieno mokesčio mokėtojo duomenų bazėje. Čia yra kaupiami duomenys apie tai, kokiu pagrindu ir kada buvo nurašytos beviltiškos mokestinės nepriemokos, kokios mokestinės nepriemokos buvo nurašytos (mokesčiai (nurodant jų rūšį), baudos, delspinigiai, palūkanos pagal mokestinės paskolos sutartis) bei jų sumos.
18. Sprendimai pripažinti mokestines nepriemokas beviltiškomis bei pasibaigusiomis ar atleisti nuo jų yra saugomi Sprendimų pripažinti mokestines nepriemokas beviltiškomis bei pasibaigusiomis ar atleisti nuo jų apskaitos byloje.
19. Duomenys apie visas nurašytas beviltiškas ir pasibaigusias ar nuo kurių atleista mokestines nepriemokas yra kaupiami bendroje nurašytų beviltiškų ir pasibaigusių ar nuo kurių atleista mokestinių nepriemokų duomenų bazėje įforminant tuos duomenis lentelėje, kurioje nurodomas mokesčio mokėtojo pavadinimas ir kodas, sprendimo pripažinti mokestines nepriemokas beviltiškomis ir pasibaigusiomis ar atleisti nuo jų data bei numeris, nurašytos mokestinės nepriemokos ir sumos.
IV. Biudžeto pajamų apskaitos dokumentuose beviltiškų mokestinių nepriemokų priskyrimo prie nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, šių nepriemokų apskaitos procedūra
20. Už biudžeto pajamų apskaitą atsakingas vietos mokesčio administratoriaus struktūrinis padalinys, gavęs šios Tvarkos 6.3 punkte nurodytą sprendimą pripažinti mokestines nepriemokas beviltiškomis bei priskirti jas prie nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, perkelia sprendime nurodytas beviltiškas mokestines nepriemokas iš konkretaus mokesčio mokėtojo biudžeto pajamų apskaitos dokumentų (mokesčių kortelių) į atskirą kiekvienam mokesčio mokėtojui skirtą beviltiškų mokestinių nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, apskaitos dokumentą (kortelę).
21. Beviltiškų mokestinių nepriemokų sumos perkeliamos atitinkamais įrašais kiekvieno mokesčio mokėtojo biudžeto pajamų apskaitos dokumentuose (mokesčių kortelėse) nurodant sprendimo datą ir numerį, sprendimą priėmusią instituciją ir perkeliamas sumas.
22. Remiantis 21 punkte nurodytais atliktais veiksmais, beviltiškų mokestinių nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, apskaitos dokumente (kortelėje) yra įrašomos perkeltos beviltiškos mokestinės nepriemokos, nurodoma mokestinės nepriemokos rūšis, suma, sprendimas, sprendimą priėmusi institucija, sprendimo data ir numeris.
23. Apie tai, kad mokestinės nepriemokos vietos mokesčio administratoriaus viršininko sprendimu yra pripažintos beviltiškomis bei biudžeto pajamų apskaitos dokumentuose priskirtos prie nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, mokesčio mokėtojas neinformuojamas, kadangi tokia mokestinė nepriemoka nėra nurašoma.
24. Beviltiškų mokestinių nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, apskaitos dokumente (kortelėje) apskaitomos mokestinės nepriemokos nenurodomos kaip išieškotinos mokesčio mokėtojo mokestinės nepriemokos teikiant informaciją apie konkretaus mokesčio mokėtojo mokestines nepriemokas už mokesčių išieškojimą atsakingiems vietos mokesčio administratoriaus struktūriniams padaliniams, dėl jų neatliekami jokie Mokesčių administravimo įstatyme numatyti mokesčių išieškojimo veiksmai (nesiunčiami raginimai, neišieškoma per inkasinius pavedimus ir pan.), išskyrus šios Tvarkos V skyriuje numatytas išimtis, kai revizuojant tokias beviltiškas mokestines nepriemokas yra nustatoma, jog atsirado galimybė ir yra tikslinga jas išieškoti. Šios mokestinės nepriemokos taip pat neįtraukiamos į vietos mokesčio administratorių pateikiamus duomenis apie bendrą visų jo administruojamoje teritorijoje esančių mokesčio mokėtojų nepriemoką.
25. Duomenys apie beviltiškas mokestines nepriemokas, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, pagal kiekvieną mokesčio mokėtoją yra pateikiami atsakingam už mokesčių išieškojimą vietos mokesčio administratoriaus struktūriniam padaliniui, kad jis įtrauktų šiuos duomenis į konkretaus mokesčio mokėtojo nepriemokų išieškojimo bylą. Kiekvieną kartą už biudžeto pajamų apskaitą atsakingam vietos mokesčio administratoriaus struktūriniam padaliniui pateikiant informaciją už mokesčių išieškojimą atsakingam struktūriniam padaliniui apie iš mokesčio mokėtojo išieškotinas mokestines nepriemokas, kartu yra pateikiami ir duomenys apie beviltiškas mokestines nepriemokas, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas.
26. Kartu su vietos mokesčio administratoriaus pateikiamais duomenimis apie bendrą visų jo administruojamoje teritorijoje esančių mokesčio mokėtojų nepriemoką (jie yra pateikiami be beviltiškų mokestinių nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, kaip tai nurodyta 24 punkte), taip pat yra pateikiami duomenys apie bendrą beviltiškų mokestinių nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, sumą. Pateikiant duomenis kompetentingoms institucijoms ar pačiam mokesčio mokėtojui apie jo mokestines nepriemokas, beviltiškomis pripažintos mokestinės nepriemokos yra nurodomos (pažymima, jog mokesčio mokėtojas, be kitų prievolių, yra nesumokėjęs ir šių, nenurodant, kad jos beviltiškos).
27. Duomenys apie visas beviltiškas mokestines nepriemokas, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, yra kaupiami bendroje tokių nepriemokų duomenų bazėje tuos duomenis įforminant lentelėje, kurioje nurodomas mokesčio mokėtojo pavadinimas ir kodas, sprendimo pripažinti mokestines nepriemokas beviltiškomis bei priskirti jas prie nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, data ir numeris, sprendime nurodytos konkrečios mokestinės nepriemokos ir jų sumos.
28. Sprendimai pripažinti mokestines nepriemokas beviltiškomis bei priskirti jas prie nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, yra saugomi Sprendimų pripažinti mokestines nepriemokas beviltiškomis bei priskirti jas prie nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, apskaitos byloje.
V. Beviltiškų mokestinių nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, revizavimo procedūra
29. Už mokesčių išieškojimą atsakingas vietos mokesčio administratoriaus struktūrinis padalinys gautus duomenis apie konkretaus mokesčio mokėtojo beviltiškas mokestines nepriemokas, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, įtraukia į konkretaus mokesčio mokėtojo nepriemokų išieškojimo bylą (kaip tai numatyta 25 punkte).
30. Mokesčio mokėtojo beviltiškos mokestinės nepriemokos, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, yra revizuojamos atsižvelgiant į šių mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis ir biudžeto pajamų apskaitos dokumentuose jų priskyrimo prie nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, pagrindą:
30.1. jei 6.3 punkte nurodytas sprendimas buvo priimtas pagal Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 6 punktą, tai išieškojimo bylą privaloma peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per metus. Šiuo atveju yra atliekama turto paieška. Nustačius, jog yra galimybė išieškoti beviltiškas mokestines nepriemokas, jos išieškomos bendra Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta mokestinių nepriemokų išieškojimo tvarka. Mokesčio mokėtojo nepriemokų išieškojimo byloje privaloma nurodyti, kokie išieškojimo veiksmai ir kada buvo atlikti, būtina pridėti tai patvirtinančius dokumentus;
30.2. jei 6.3 punkte nurodytas sprendimas buvo priimtas remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 8 punktu, tai išieškojimo bylą privaloma peržiūrėti ne rečiau kaip kartą per metus. Šiuo atveju atliekama turto paieška. Nustačius, jog yra galimybė išieškoti beviltiškas mokestines nepriemokas, jos išieškomos bendra Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta mokestinių nepriemokų išieškojimo tvarka;
30.3. jei 6.3 punkte nurodytas sprendimas buvo priimtas pagal Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 7 punktą, tai mokesčių išieškojimo veiksmai atliekami tada, jeigu be mokestinių nepriemokų, kurios buvo pripažintos beviltiškomis dėl to, kad išieškojimo išlaidos yra didesnės už pačias nepriemokas, atsiranda naujų išieškotinų šio mokesčio mokėtojo mokestinių nepriemokų, kurias susumavus su beviltiškomis, išieškojimo išlaidos tampa mažesnėmis už minėtų mokestinių nepriemokų sumą. Išieškojimas vykdomas bendra Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta mokestinių nepriemokų išieškojimo tvarka.
______________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
1998 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 261
MOKESČIO MOKĖTOJO MOKESTINIŲ NEPRIEMOKŲ IŠIEŠKOJIMO IŠLAIDŲ APSKAIČIAVIMO METODIKA
1. Šios metodikos tikslas – nustatyti tvarką, kuria remiantis vietos mokesčio administratorius galėtų apskaičiuoti išieškojimo išlaidas ir taip būtų galima realizuoti Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 7 punkto nuostatas.
2. Mokestinių nepriemokų išieškojimo išlaidas apskaičiuoti būtina tam, kad, atsižvelgdamas į jas ir lygindamas su mokestinės (-ių) nepriemokos (-ų) suma, vietos mokesčio administratorius galėtų spręsti mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis klausimą.
3. Mokestinių nepriemokų išieškojimo išlaidos skaičiuojamos tada, kai iškyla abejonių, ar jos nebus didesnės už išieškotinas mokestines nepriemokas.
4. Jei mokesčio mokėtojo visų mokestinių nepriemokų suma mažesnė ar lygi arba nedaug didesnė (iki 20 procentų) už minimalų gyvenimo lygį, laikoma, jog išieškojimo išlaidos bus didesnės už mokestinės (-ių) nepriemokos (-ų) sumą. Tokios mokestinės nepriemokos nėra išieškomos bendra Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka, o vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 7 dalies 7 punktu bei finansų ministro įsakymu patvirtinta Mokesčio mokėtojo mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis, jų pasibaigimo, nurašymo ir apskaitos, taip pat atskirų mokestinių nepriemokų priskyrimo prie mokestinių nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė, bei jų revizavimo tvarka, yra pripažįstamos beviltiškomis mokestinėmis nepriemokomis, biudžeto pajamų apskaitos dokumentuose priskiriamomis prie mokestinių nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas.
5. Apskaičiuojant mokestinės (-ių) nepriemokos (-ų) išieškojimo išlaidas, yra atsižvelgiama:
5.1. į išlaidas, reikalingas raginimo mokestines nepriemokas sumokėti geruoju paruošimui. Šias išlaidas sudaro:
5.2. į išlaidas, reikalingas raginimo mokestines nepriemokas sumokėti geruoju įteikimui. Šias išlaidas sudaro:
5.3. į išlaidas, reikalingas sprendimų išieškoti iš mokesčio mokėtojo banko sąskaitos bei inkasinių pavedimų paruošimui. Šias išlaidas sudaro:
5.3.4. spausdinimo technikos panaudojimo vidutiniškai vienam inkasiniam pavedimui atspausdinti kaštai;
5.3.5. mokesčio administratoriaus pareigūno darbo laiko, sugaištamo vidutiniškai vienam sprendimui parengti, kaštai;
5.3.6. mokesčio administratoriaus pareigūno darbo laiko, sugaištamo vidutiniškai vienam inkasiniam pavedimui parengti, kaštai;
5.4. į išlaidas, reikalingas sprendimų išieškoti iš mokesčio mokėtojo turto paruošimui. Šias išlaidas sudaro:
5.4.3. mokesčio administratoriaus pareigūno darbo laiko, sugaištamo vidutiniškai vienam sprendimui parengti, kaštai;
6. Išieškojimo išlaidos yra apskaičiuojamos sudėjus visų išieškojimo veiksmų kaštus (5.1–5.4.4 punktai), kuriuos vietos mokesčio administratorius apskaičiuoja pagal Centrinio mokesčio administratoriaus patvirtintą atskirų išieškojimo veiksmų išlaidų tarifų lentelę.
7. Jei apskaičiavus išieškojimo išlaidas gaunama išieškojimo išlaidų suma yra didesnė už mokestinės (-ių) nepriemokos (-ų) sumą, tai išieškojimas nevykdomas, o atsiranda pagrindas mokestinę (-es) nepriemoką (-as) pripažinti beviltiška (-omis) bei priskirti ją (jas) prie nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė ir į kurias neatsižvelgiama planuojant biudžeto pajamas, kaip tai numatyta finansų ministro įsakymu patvirtintoje Mokesčio mokėtojo mokestinių nepriemokų pripažinimo beviltiškomis, jų pasibaigimo, nurašymo ir apskaitos, taip pat kai kurių mokestinių nepriemokų priskyrimo prie nepriemokų, kurioms neteikiama išieškojimo pirmenybė, bei jų revizavimo tvarkoje.
______________