LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS DARBO INSPEKTORIUS

 

N U R O D Y M A S

DĖL PRIEMONIŲ NELAIMINGIEMS ATSITIKIMAMS DARBE MAŽINTI

 

2005 m. spalio 5 d. Nr. 1-223

Vilnius

 

Per 2005 metų 8 mėnesius, palyginti su 2004 metų tuo pačiu laikotarpiu, bendras sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų skaičius išaugo nuo 159 iki 220, arba 38 proc. Nelaimingų atsitikimų darbe padidėjo beveik visuose pavojingiausiuose veiklos sektoriuose – statyboje, transporte, medienos apdorojime, žemės ūkyje, maisto ir chemijos pramonės šakose, miškininkystėje, elektros tiekime.

Šiais metais įvyko dvi itin skaudžius padarinius turėjusios avarijos – grupiniai nelaimingi atsitikimai Kauno baldų akcinėje bendrovėje „Karigė“, kur dėl blogos techninės priežiūros sugriuvo pastato dalis, ir Vilniaus plytų gamybos akcinėje bendrovėje „Silikatas“. Pastaroji avarija įvyko sprogus potencialiai pavojingam įrenginiui – autoklavui, kai buvo visiškai nesilaikoma jo saugaus naudojimo reikalavimų.

Tokie padariniai siejasi su nuolat didėjančiu darbuotojų saugos ir sveikatos bei darbo įstatymų pažeidimų skaičiumi, kurių šiais metais nustatyta beveik 57 tūkst., arba 9 proc., daugiau nei pernai.

Esama padėtis rodo, kad darbdavių diegiamų priemonių neužtenka užtikrinti profesinei saugai ir sveikatai, kad gamybos ir komerciniai rezultatai iškeliami aukščiau už darbuotojų sveikatą ir net gyvybę. Į tai buvo ne sykį atkreiptas dėmesys ankstesniuose Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nurodymuose.

Ypač dažni sunkūs ir mirtini nelaimingi atsitikimai vykdant pavojingus darbus: dirbant aukštyje, naudojant pavojingas chemines, degias ir sprogias medžiagas, potencialiai pavojingus įrenginius, netinkamai prižiūrint pastatus, taip pat mažose ir vidutinio dydžio įmonėse (iki 250 darbuotojų) bei darbuotojams, kurių darbo stažas iki vienerių metų (susižeidžiama 4–5 kartus dažniau negu vidutiniškai). Neužtektinai imamasi prevencijos priemonių, kad būtų išvengta susirgimų profesine liga.

Įsisteigusios smulkios įmonės dažnai nepasirengusios atlikti pavojingus darbus statyboje – neturi nei kvalifikuotų darbų vadovų, nei darbininkų, nei reikiamos techninės įrangos.

Daugelyje statybos įmonių nevykdomi norminių teisės aktų reikalavimai darbams organizuoti, darbo vietoms įrengti, nevertinama rizika, nesudaromi ir neįgyvendinami reikiami prevencijos priemonių planai, neveikia vidinė darbuotojų saugos ir sveikatos kontrolė, nepatenkinama statybos koordinatorių veikla.

Neišnaudoja visų prevencijos galimybių, suteiktų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų neužtikrinimą skirti nustatytas baudas, ne visada adekvačiai taiko kitas sankcijas ir darbo inspektoriai. Jie taip pat iš esmės apsiriboja tik jau įvykusių mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo bylų perdavimu prokuratūroms, tačiau netaiko tokios procedūros pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, kai darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimai galėjo sukelti nelaimingus atsitikimus darbe, avarijas ar kitus sunkius padarinius.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir atsižvelgdamas į nepatenkinamą įmonių vadovų veiklą organizuojant darbuotojų saugos ir sveikatos pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevenciją:

1. Nurodau įmonių vadovams:

1.1. Nedelsiant sustabdyti neatitinkančius darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų procesus, susijusius su:

1.1.1. darbais aukštyje;

1.1.2. potencialiai pavojingų įrenginių naudojimu;

1.1.3. pavojingomis cheminėmis bei degiomis ir sprogiomis medžiagomis;

1.1.4. darbu statiniuose, neatitinkančiuose esminių statinio reikalavimų (numatytų nuostatuose, taisyklėse, techniniuose reglamentuose ir kt.);

1.1.5. kitais darbais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 (Žin., 2002, Nr. 87-3751) priskirtais pavojingų darbų kategorijai.

1.2. Su šiuo nurodymu per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo supažindinti visus įmonės padalinių bei darbų vadovus, taip pat darbuotojus, kurie vykdo 1.1 punkte nurodytus darbus.

1.3. Per 10 kalendorinių dienų nuo šio nurodymo paskelbimo organizuoti pakartotinį mokymą ir žinių tikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais visų darbuotojų, kurių darbo stažas įmonėje iki vienerių metų.

2. Pavedu darbo inspektoriams:

2.1. Tikrinti, kaip įmonėse vykdomos šio nurodymo 1 punkte išvardytos priemonės, kiti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimai. Konsultuoti įmonių vadovus, jų įgaliotus asmenis, darbuotojus visais darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo įmonėse klausimais.

2.2. Taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso tvarka nustatytas baudas įmonių vadovams, darbdavio įgaliotiems asmenims, kitiems administracijos pareigūnams bei įmonių darbuotojams ir teikti medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijoms esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso numatytai veikai, atsižvelgiant į galimus nustatytų pažeidimų padarinius ir grėsmes darbuotojų saugai, sveikatai ir gyvybei.

3. Nustatau, kad:

3.1. Administracinių teisės pažeidimų bylas, susijusias su saugos reikalavimų pažeidimais vykdant darbus aukštyje, taip pat naudojant potencialiai pavojingus įrenginius, pavojingas chemines, degias ir sprogias medžiagas bei vykdant kitus pavojingus darbus, nagrinėja Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių vedėjai (turintys teisę skirti baudas nuo 2000 Lt iki 3000 Lt), Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Jonas Naujalis (turintis teisę skirti baudas nuo 3001 iki 5000 Lt).

3.2. Šio nurodymo 2 punkto kontrolę vykdo Valstybinės darbo inspekcijos teritorinių skyrių vedėjai.

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSIASIS VALSTYBINIS

DARBO INSPEKTORIUS                                                                        MINDAUGAS PLUKTAS

______________