LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTRAS IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
Į S A K Y M A S
DĖL KULTŪROS PAVELDO OBJEKTŲ TERITORIJŲ IR JŲ ZONŲ SPECIALIŲJŲ PLANŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2004 m. gruodžio 14 d. Nr. ĮV-417/D1-642
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 18 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) 28 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 15 d. nutarimo Nr. 416 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo įgyvendinimo“ (Žin., 2004, Nr. 57-1989) 7 punktą,
tvirtiname Kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų apsaugos zonų specialiųjų planų rengimo taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2004 m. gruodžio 14 d.
įsakymu Nr. ĮV-417/D1-642
kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų APSAUGOS zonų SPECIALIųJų planų rengimo taisyklės
I. Bendrosios nuostatos
1. Kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų apsaugos zonų specialiųjų planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų apsaugos zonų specialiųjų planų rengimą, viešą svarstymą, derinimą, tikrinimą, tvirtinimą ir keitimą bei planavimo proceso dalyvių tarpusavio santykius šiame procese ir procedūrose.
2. Taisyklės privalomos planavimo organizatoriui, planų rengėjams, specialiojo plano sprendinius derinančioms, valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą vykdančioms, specialiojo plano sprendinius tvirtinančioms institucijoms bei fiziniams ir juridiniams asmenims, dalyvaujantiems specialiojo planavimo procese.
3. Kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų apsaugos zonų specialusis planas (toliau – Planas) pagal planą tvirtinančią instituciją yra Vyriausybės įgaliotos institucijos lygmens teritorijų planavimo dokumentas.
4. Planų lygmenys pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra šie:
4.1. regiono – rengiami valstybės teritorijos dalims, išsiskiriančioms administraciniu (apskritys) ar principiniu funkciniu bendrumu;
4.2. rajono – rengiami regionų dalims, išsiskiriančioms administraciniu (savivaldybės) ar konkrečiu funkciniu bendrumu;
5. Planas rengiamas, kai:
5.3. galiojančių bendrojo ar specialiojo planavimo dokumentų sprendiniai planuojamai veiklai nėra parengti arba būtina keisti ar detalizuoti bendrojo teritorijų planavimo dokumentų nekilnojamojo kultūros paveldo saugojimo sprendinius;
6. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
6.1. Kultūros paveldo objektai – Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) apibrėžti atskiri arba tankias grupes sudarantys kraštovaizdžio elementai, kuriems dėl jų vertės teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Šie objektai atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu (Žin., 1995, Nr. 3-37) apibrėžtas nekilnojamąsias kultūros vertybes, kurios yra kultūrinės vertės ir visuomeninės reikšmės statiniai, jų priklausiniai bei kompleksai, ansambliai ir vietovės, įregistruoti Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių įstatymo nustatyta tvarka.
6.2. Kultūros paveldo objektų teritorijos – kultūros paveldo objektų užimami ir jiems naudoti reikalingi žemės sklypai ar kiti plotai, kuriems nustatomi paveldosaugos reikalavimai.
6.3. Kultūros paveldo objektų apsaugos zonos – kultūros paveldo objektų ir jų teritorijų izoliavimui nuo neigiamo veiklos poveikio bei šių objektų ir jų teritorijų regimosios aplinkos išsaugojimui skirti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo apibrėžti plotai (buferinės apsaugos zonos), kuriose pagal apsaugos pobūdį nustatomi fizinės apsaugos ir (ar) regimosios apsaugos pozoniai. Šios apsaugos zonos atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu apibrėžtas nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonas, kurios nustatomos, kad statiniai bei jų kompleksai, ansambliai ir vietovės, įrašyti į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, būtų apsaugoti nuo išorinio poveikio bei išsaugota jų aplinka.
6.4. Kultūros paveldo objektų fizinės apsaugos pozoniai – Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu apibrėžti plotai, skirti apsaugoti kultūros paveldo objektus bei jų teritorijas nuo neigiamo žmogaus veiklos poveikio. Šie pozoniai atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu apibrėžtas nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos nuo fizinio poveikio zonas – plotus už nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų, kuriuose atliekami darbai gali fiziškai pakenkti šioms vertybėms ar jų teritorijoms.
6.5. Kultūros paveldo objektų regimosios (vizualinės) apsaugos pozoniai – Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu apibrėžti plotai, skirti apsaugoti kultūros paveldo objektus bei jų teritorijas nuo aplinkos keitimo, galinčio pakenkti šių objektų ir jų teritorijų aplinkai ar trukdyti juos apžvelgti. Šie pozoniai atitinka Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymu apibrėžtas nekilnojamųjų kultūros vertybių vizualinės apsaugos zonos – plotus už nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos nuo fizinio poveikio zonų ar nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijų, kuriuose aplinkos pakeitimai gali pakenkti šių vertybių kraštovaizdžiui ar optimaliam jų apžvelgimui.
6.6. Kultūros paveldo objektų teritorijų ir apsaugos zonų specialieji planai – teritorijų planavimo dokumentai, rengiami į Kultūros vertybių registrą įrašomų kultūros paveldo objektų teritorijų ir apsaugos zonų riboms bei paveldosaugos reikalavimams kultūros paveldo objektuose, jų teritorijose ir apsaugos zonose nustatyti ar pakeisti.
7. Kitos taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617), Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.
II. planavimo tikslaS IR UŽDAVINIAI
8. Kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų apsaugos zonų planavimo tikslas – šiuose teritorijų planavimo dokumentuose nustatyti kultūros paveldo objektų saugojimo reikalavimus.
9. Kultūros paveldo objektų teritorijų ir jų apsaugos zonų planavimo uždaviniai yra šie:
9.2. apsaugoti kultūros paveldo objektus (nekilnojamąsias kultūros vertybes) nuo neigiamo (fizinio ir/ar vizualinio) poveikio bei išsaugoti jų aplinką, nustatant apsaugos zonas bei pozonius;
III. PLANAVIMO ORGANIZATORIus, RENGĖJAI IR FINANSAVIMAS
10. Planavimo organizatorius yra Kultūros vertybių apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Kultūros vertybių apsaugos departamentas) – regiono, rajono ar vietovės lygmens Plano rengimui.
11. Planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo Plano rengėją parenka vadovaudamasis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin.,1996, Nr. 84-2000; 2002, Nr. 118-5296) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.
12. Rengti Planus turi teisę:
12.1. specialistai, atestuoti Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkymo darbų programų, paveldo apsaugos technologijų darbų projektų, ardomųjų tyrimų, avarijos grėsmės pašalinimo, konservavimo, pritaikymo, restauravimo ir atkūrimo paveldo apsaugos technologijų darbų, paveldo apsaugos (specialiosios) ekspertizės specialistų atestavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2004 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-90 (Žin., 2004, Nr. 58-2072), atitinkantys Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 36 straipsnyje nustatytą kvalifikaciją;
IV. PLANAVIMO PROCESAS
14. Planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, Plano rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas ir baigiamasis etapas.
15. Parengiamasis etapas:
15.1. planavimo organizatorius kreipiasi į suinteresuotas institucijas dėl planavimo sąlygų parengimo ir išdavimo pagal Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 (Žin., 2004, Nr. 83-3028), nustatytus reikalavimus. Planavimo sąlygos turi būti išduotos ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jei planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti planavimą, tačiau apie tai raštu informuoja planavimo sąlygas turėjusią išduoti instituciją per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį turėjo būti išduotos planavimo sąlygos, pasibaigimo dienos. Planavimo sąlygas išduoda šios institucijos:
15.1.1. regiono lygmens Planui:
15.2. planavimo sąlygos turi būti tiesiogiai susijusios su planavimo tikslais ir planuojamoje teritorijoje numatoma veikla. Planavimo sąlygos rengiamos vadovaujantis šiais dokumentais:
15.3. nustatomi planavimo tikslai ir uždaviniai, parengiama ir patvirtinama planavimo darbų programa (užduotis), parenkamas Plano rengėjas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka sudaroma planavimo darbų sutartis, prireikus atliekami tyrimai. Apie priimtą sprendimą dėl Plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų viešai paskelbiama per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos.
16. Plano rengimo etapas:
16.1. esamos būklės analizės stadijoje – surenkami duomenys apie planuojamoje teritorijoje esančius ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus ir jiems nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, sklypų savininkus, valdytojus ir naudotojus, planuojamoje teritorijoje esančius kultūros paveldo objektus ir jų būklę, atliktus šių objektų tvarkymo darbus, parengtus apskaitos ir apsaugos dokumentus, atliekama planuojamos teritorijos patvirtintuose atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentuose esančių kultūros paveldo objektų saugojimą įtakojančių sprendinių analizė;
16.2. koncepcijos rengimo stadijoje – nustatomi planuojamos teritorijos kultūros paveldo objektų saugojimo prioritetai ir principai, optimalūs saugojimo reikalavimai, nustatomos kultūros paveldo objektų teritorijos, apsaugos zonos ir pozoniai, įvertinami galimi saugojimo ir naudojimo režimai, atliekamas Plano sprendinių strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, jei tai nustatyta įstatymuose ir kituose teisės aktuose;
16.3. sprendinių konkretizavimo stadijoje – parenkami ir konkretizuojami sprendiniai kultūros paveldo saugojimui ir priklausomai nuo planavimo lygmens nustatomi konkretūs planuojamos teritorijos kultūros paveldo objektų saugojimo reikalavimai;
16.4. atliekamas Plano sprendinių pasekmių (galimo teigiamo ir neigiamo poveikio) vertinimas pagal Teritorijų planavimo dokumentų sprendinių poveikio vertinimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. liepos 16 d. nutarimu Nr. 920 (Žin., Nr. 113-4228), šiais aspektais:
16.5. sprendinių poveikio vertinimo ataskaitoje turi būti pateikiama:
16.5.1. pagal nustatytus klausimyno klausimus – galimo teigiamo (trumpalaikio, ilgalaikio) ar neigiamo (trumpalaikio, ilgalaikio) poveikio įvertinimas (teigiamas didelis, teigiamas, nėra poveikio arba nėra aiškios jo krypties, neigiamas, neigiamas didelis);
17. Baigiamasis etapas – Plano derinimas, viešas svarstymas, tikrinimas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, tvirtinimas Kultūros ministerijoje ir registravimas teritorijų planavimo dokumentų registre.
18. Planavimo procesas pradedamas planavimo organizatoriui priėmus sprendimą dėl Plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų.
19. Planavimo organizatorius patvirtina planavimo darbų programą (užduotį), darbų atlikimo grafiką, skelbia konkursą Plano rengėjui parinkti, informuodamas apie planavimo darbų programą (užduotį) ir sąlygas.
20. Planavimo organizatorius, sudarydamas sutartį su Plano rengėju, jam pateikia:
20.4. išrašą iš teritorijų planavimo dokumentų registro apie numatomoje planuoti teritorijoje galiojančius ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus;
20.6. kultūros paveldo objektų apskaitos ir apsaugos reikalavimus nustatančius dokumentus, Nekilnojamojo turto registro duomenis apie žemės sklypus planuojamoje teritorijoje;
V. PLANO SUDĖTIS IR TURINYS
22. Planą sudaro sprendiniai, planavimo procedūrų dokumentai ir jų priedai. Detalią Plano sudėtį, apimtį ir detalius jo rengimo reikalavimus atskiriems planų tipams tvirtina Lietuvos Respublikos kultūros ministras.
23. Plano sprendinius, parengtus 3 egzemplioriais, sudaro:
23.1. aiškinamasis raštas (aiškinamajame rašte pateikiami Plano esamos būklės analizės rezultatai, pagrindžiami brėžiniuose pateikti sprendiniai, naudota Plano rengimo metodika ir kiti su Plano rengimu susiję paaiškinimai);
23.2. brėžinys arba brėžiniai, jeigu viename brėžinyje negalima pažymėti visų Plano rengimo etape numatytų sprendinių. Brėžiniai sudaromi georeferencinės duomenų bazės pagrindu, jeigu jos nėra – naujausių topografinių žemėlapių pagrindu. Mastelis parenkamas įvertinant planuojamos teritorijos dydį ir galimybę pažymėti visus būtinus duomenis. Brėžinių spalviniai ir grafiniai žymėjimai turi atitikti Laikinajame detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402 (Žin., 1999, Nr. 109-3198), nustatytus reikalavimus.
24. Planavimo procedūrų dokumentai:
24.6. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo aktas;
VI. PLANO DERINIMAS, VIEŠAS SVARSTYMAS, TIKRINIMAS IR TVIRTINIMAS
25. Plano sprendinių derinimo procedūrą kartu su Plano rengėju atlieka planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo.
26. Plano sprendiniai derinami su visomis planavimo sąlygas išdavusiomis institucijomis, nurodytomis šių Taisyklių 15.1.1–15.1.2 punktuose ir planavimo darbų programoje (užduotyje).
27. Derinimui pateikiami Plano sprendiniai (aiškinamasis raštas ir brėžiniai). Plano sprendiniai turi neprieštarauti įstatymais arba Vyriausybės nutarimais nustatytiems specialiųjų žemės naudojimo sąlygų reikalavimams ir neprieštarauti kitiems galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams, registruotiems Teritorijų planavimo dokumentų registre, turėti planavimo sąlygas išdavusių institucijų motyvuotas išvadas dėl parengtų sprendinių derinimo.
28. Plano sprendiniai turi būti viešai apsvarstyti. Viešą svarstymą organizuoja planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo kartu su plano rengėju Visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Žin., 1996, Nr. 90-2099; 2004, Nr. 112-4189), nustatyta tvarka. Regiono lygmens Planui taikoma konsultavimosi su suinteresuota visuomene, o rajono lygmens Planui – viešo svarstymo procedūra.
29. Parengtas, nustatyta tvarka suderintas ir viešai apsvarstytas Planas planavimo organizatoriaus teikimu tikrinamas Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. D1-200 (Žin., 2004, Nr. 78-2756). Tikrinimui teikiami Plano sprendiniai (grafinė ir tekstinė dalys) ir procedūrų dokumentai, pasibaigus Teritorijų planavimo įstatyme nustatytam teritorijų planavimo dokumento apskundimo terminui. Patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu, kuris turi būti parengtas per 20 darbo dienų nuo Plano pateikimo dienos.
30. Nustatyta tvarka suderinto, viešai apsvarstyto ir patikrinto Plano sprendiniai (grafinė ir tekstinė dalys) teikiami tvirtinimui kartu su Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teigiama tikrinimo išvada. Planas tvirtinamas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos sprendimu.
31. Patvirtintas Planas įsigalioja kitą dieną po to, kai Kultūros ministerijos sprendimas dėl Plano patvirtinimo paskelbiamas „Valstybės žiniose“, jei pačiame sprendime nenustatyta vėlesnė jų įsigaliojimo data.
32. Ginčai, kilę dėl Plano sprendinių derinimo, nagrinėjami Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 370 (Žin., 1997, Nr. 34-851; 2004, Nr. 109-4075), nustatyta tvarka.
VII. planO registravimas, galiojimas IR KEITIMAS
34. Patvirtintas Planas pateikiamas teritorijų planavimo dokumentų registro tvarkytojams registruoti ne vėliau kaip per 15 kalendorinių dienų nuo jo patvirtinimo. Planas registruojamas teritorijų planavimo dokumentų registre vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2043; 2004, Nr. 124-4488) ir kitų teisės aktų nustatytais reikalavimais, o sprendiniai fiksuojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banke Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 (Žin., 1996, Nr. 60-1417), nustatyta tvarka.
35. Plano keitimo procesui (rengimui, derinimui, svarstymui, tikrinimui, tvirtinimui) taikomi tie patys reikalavimai, kaip ir Plano rengimui.
36. Fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę susipažinti su Planu teritorijų planavimo dokumentų registrą tvarkančioje institucijoje ir gauti kopiją už nustatytą valstybės rinkliavą.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
38. Planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo privalo dalyvauti Plano rengimo procese ir procedūrose. Planavimo organizatorius ir Plano rengėjas yra atsakingi už pasekmes, atsiradusias dėl jų kaltės planavimo proceso ir procedūrų metu.
39. Planavimo organizatorius kartu su Plano rengėju atsako už planavimo proceso ir procedūrų organizavimą, tinkamą su tuo susijusių dokumentų įforminimą bei privalo laikytis Taisyklėse nustatytų reikalavimų.
40. Žala, atsiradusi dėl neteisėtais veiksmais įgyvendinamų teritorijų planavimo dokumentų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, įstatymais ir kitais teisės aktais.
41. Ginčus dėl regiono lygmens Planų rengimo procesų ir procedūrų pažeidimų nagrinėja Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ginčus dėl rajono lygmens Planų – apskrities viršininko administracija pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros nuostatų reikalavimus.