LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL ŠVENTOSIOS UPĖS SLĖNIO TIES UPNINKAIS GAMTOTVARKOS PLANO PATVIRTINIMO
2012 m. gegužės 30 d. Nr. D1-466
Vilnius
Vadovaudamasis Saugomų teritorijų strateginio planavimo dokumentų rengimo ir tvirtinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 709 (Žin., 2004, Nr. 93-3409; 2012 Nr. 33-1561), 27 punktu:
1. T v i r t i n u Šventosios upės slėnio ties Upninkais gamtotvarkos planą (toliau – Gamtotvarkos planas) (pridedama).
2. P a v e d u:
2.1. Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentui užtikrinti tinkamą priemonių, numatytų šio įsakymo 1 punktu patvirtintame Gamtotvarkos plane, įgyvendinimą;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2012 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-466
ŠVENTOSIOS UPĖS SLĖNIO TIES UPNINKAIS GAMTOTVARKOS PLANAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šventosios upės slėnio ties Upninkais gamtotvarkos planas (toliau – Gamtotvarkos planas) parengtas vietovei, atitinkančiai gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus – Šventosios upės slėnis ties Upninkais, vadovaujantis Reikalavimų gamtotvarkos plano turiniui aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-645 (Žin., 2004, Nr. 184-6807; 2009, Nr. 41-1593), nuostatomis. Prie šio Gamtotvarkos plano pridedama pagrindžiamoji informacija su joje esančiais brėžiniais ir priedais, išsamiai aprašanti, paaiškinanti ir pagrindžianti Gamtotvarkos plano sprendimus (toliau – Pagrindžiamoji informacija) ir taikoma tiek, kiek reikia juos pagrįsti. Pagrindžiamoji informacija skelbiama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos tinklalapyje http://gamtotvarka.am.lt.
II. TERITORIJOS BŪKLĖS APRAŠYMAS IR ĮVERTINIMAS
2. Šventosios upės slėnio ties Upninkais teritorija (toliau – Teritorija) yra Kauno apskrities Jonavos rajono savivaldybės Upninkų seniūnijoje ir jos plotas – 106 ha. Teritorijos ribos sutampa su Upninkų botaninio draustinio ribomis, kurio steigimo tikslas – išsaugoti saugomų augalų rūšies (šalmuotosios gegužraibės) augimvietes. Upninkų botaninis draustinis įsteigtas Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimu Nr. I-2913 „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“ (Žin., 1992, Nr. 30-913).
Teritorija įtraukta į Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039) ir yra skirta šių Europos Bendrijos svarbos buveinių apsaugai: 6120 Karbonatinių smėlynų smiltpievės, 6210 Stepinės pievos, 6430 Eutrofiniai aukštieji žolynai, 6450 Aliuvinės pievos, 6510 Šienaujamos mezofitų pievos.
Vertingiausias teritorijos augalijos kompleksas yra natūralios ar pusiau natūralios, rūšių turtingos pievos. Didžiausius natūralių pievų plotus užima stepinės pievos ir šienaujamos mezofitų pievos. Ypač vertingi yra stepinių pievų fragmentai su juodadante kulkšne (Astragalus danicus), šalmuotąja gegužraibe (Orchis militaris). Šiose pievose auga vienintelė Lietuvoje žinoma vienagumbio medauninko (Herminium monorchis) populiacija. Ypač sausuose pietinės ekspozicijos šlaituose, neužsodintuose mišku, aptinkama karbonatinių smėlynų smiltpievių fragmentų su melsvuoju gencijonu (Gentiana cruciata). Mezofitinių pievų įlomėse pasitaiko drėgnų eutrofinių, aukštažolių pievų fragmentų su paprastuoju kardeliu (Gladiolus imbricatus). Nemaži teritorijos buvusių slėnių pievų plotai yra dirbtinai užsodinti spygliuočių miško sodmenimis (pušimis). Upių salpose apsodintose pušų medžiais dėl didelio užpavėsinimo ir nuokritų poveikio žolių dangos beveik nėra.
Teritorijoje aptinkamos 8 saugomų augalų ir 2 vabzdžių rūšys, įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 504 (Žin., 2003, Nr. 100-4506; 2007, Nr. 36-1331; 2010, Nr. 20-949): vienagumbis medauninkas, paprastoji raugė (Agrostemma githago), melsvasis gencijonas, šalmuotoji gegužraibė, paprastasis kardelis, dirvinis česnakas (Allium vineale), raudonoji gegūnė (Dactylorhiza incarnata), baltijinė gegūnė (Dactylorhiza longifolia), stepinis perlinukas (Brenthis hecate) ir smiltyninė hesperija (Pyrgus serratulae).
Teritorijoje aptinkamos 3 paukščių rūšys, įtrauktos į 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2010 L 20, p. 7) I priedą: baltasis gandras (Ciconia ciconia), juodoji meleta (Dryocopus martius), tulžys (Alcedo atthis).
Pievų ar pelkių buveinėms pagrindinė grėsmė yra teritorijos užaugimas medžiais ir krūmais dėl žemės ūkio veiklos intensyvumo sumažėjimo, nevystomo tradicinio ūkininkavimo: ganymo ir šienavimo. Gamtinėms vertybėms žalą daro stovyklavimas tam neskirtose vietose, šiukšlinimas.
Apie 50 proc. teritorijos žemės yra valdoma privačios nuosavybės teise, kita dalis – rezervuota nuosavybės teisių atkūrimui.
III. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
3. Gamtotvarkos plano tikslas – ne mažesniame kaip 60 proc. teritorijos plote užtikrinti 6120 *Karbonatinių smėlynų pievų, 6210 Stepinių pievų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6450 Aliuvinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveinių ir saugomų rūšių: vienagumbio medauninko, šalmuotosios gegužraibės, kitų gegužraibinių (Orchidaceae) rūšių, melsvojo gencijono, paprastojo kardelio, stepinio perlinuko ir smiltyninės hesperijos populiacijų palankią apsaugos būklę.
4. Gamtotvarkos plano tikslui pasiekti numatomi šie uždaviniai:
4.1. atkurti ir palaikyti 6120 *Karbonatinių smėlynų pievų, 6210 Stepinių pievų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6450 Aliuvinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveines ir pagerinti jų struktūrą, sudarant palankias vienagumbio medauninko, šalmuotosios gegužraibės, kitų gegužraibinių rūšių, paprastojo kardelio, melsvojo gencijono, stepinio perlinuko ir smiltyninės hesperijos gyvavimo sąlygas;
IV. GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONES ĮGYVENDINANTYS ASMENYS IR JŲ FUNKCIJOS
6. Gamtotvarkos plano priemonių įgyvendinimą koordinuoja Neries regioninio parko direkcija. Ji atsakinga už teritorijos Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių palankios apsaugos būklės užtikrinimą ir kitų saugomų gamtos vertybių išsaugojimo priežiūrą.
Neries regioninio parko direkcija atsakinga už 1.1–1.6 ir 2.1 priemonių įgyvendinimą.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentas vykdo projektą „EB svarbos natūralių buveinių inventorizavimas, palankios apsaugos būklės kriterijų nustatymas ir monitoringo sistemos sukūrimas“, todėl yra atsakingas už 1.7 priemonės įgyvendinimą.
V. IŠTEKLIŲ ANALIZĖ, LĖŠŲ POREIKIS GAMTOTVARKOS PLANO PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI IR FINANSAVIMO ŠALTINIAI
7. Išteklių analizė ir preliminarus lėšų poreikis Gamtotvarkos plano priede numatytoms priemonėms įgyvendinti pateikiamas Pagrindžiamojoje informacijoje. Svarbiausieji šiame Gamtotvarkos plano priede numatytų priemonių finansavimo šaltiniai yra Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka gautos kitos lėšos.
Reguliariems pievų ir pelkių buveinių priežiūros darbams rekomenduojama prašyti pagal Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Agrarinė aplinkosauga“ skiriamos paramos pievų ir šlapžemių tvarkymui arba pagal analogišką kaimo plėtros programos priemonę, kuri bus numatyta kitame (2014–2020 m.) finansinio programavimo laikotarpyje.
VI. GAMTOTVARKOS PLANO TIKSLINIMAS IR STEBĖSENA
8. Gamtotvarkos planas turi būti reguliariai peržiūrimas nustatant, ar vykdomos priemonės iš tikrųjų duoda laukiamą rezultatą įgyvendinant Gamtotvarkos plano uždavinius. Tam būtina reguliari buveinių ir joms būdingų rūšių buveinių kokybės, dydžio ir individų gausos stebėsena. Jei stebėsenos duomenys parodo, kad uždaviniai neįgyvendinami, Gamtotvarkos planas turi būti tikslinamas.
9. Europos Bendrijos svarbos natūralių buveinių ir rūšių stebėsena numatyta Valstybinėje aplinkos monitoringo 2011–2017 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 2 d. nutarimu Nr. 315 (Žin., 2011, Nr. 34-1603) (toliau – VAMP). Todėl, atliekant šiame skyriuje numatytą Gamtotvarkos plano tikslinimą, tikslinga įvertinti VAMP nuostatas dėl Gamtotvarkos plano uždaviniuose nurodytų objektų stebėsenos. Stebėseną vykdo Neries regioninio parko direkcija.
10. Už Gamtotvarkos plano peržiūrą atsakinga Neries regioninio parko direkcija. Prieš atliekant peržiūrą rekomenduojama gauti mokslininkų, vertinusių buveinių ir rūšių būklę, kitų suinteresuotų institucijų pastabas ir pasiūlymus. Neries regioninio parko direkcija rengia peržiūros ataskaitą ir ją teikia Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos.
11. Gamtotvarkos plano peržiūra pirmą kartą turi būti atliekama 2015 metais, o po pirmos peržiūros stebėsena vykdoma kas trejus metus, parengiant peržiūrėjimo ataskaitą.
12. Atliekant Gamtotvarkos plano peržiūrą, įvertinama:
12.1. Gamtotvarkos plano uždavinių įgyvendinimas. Jei uždaviniai neįgyvendinami, nurodomos pagrįstos priežastys;
Šventosios upės slėnio ties
Upninkais gamtotvarkos plano
priedas
GAMTOTVARKOS PLANO ĮGYVENDINIMO PLANAS
Uždavinys |
Priemonės pavadinimas |
Atsakingos institucijos |
Priemonės įvykdymo terminas |
Priemonių finansavimo ir įgyvendinimo prioritetai1 |
Galimos alternatyvos |
1. Atkurti ir palaikyti 6120 *Karbonatinių smėlynų pievų, 6210 Stepinių pievų, 6430 Eutrofinių aukštųjų žolynų, 6450 Aliuvinių pievų, 6510 Šienaujamų mezofitų pievų buveines ir pagerinti jų struktūrą, sudarant palankias vienagumbio medauninko, šalmuotosios gegužraibės, kitų gegužraibinių augalų, paprastojo kardelio, melsvojo gencijono, stepinio perlinuko ir smiltyninės hesperijos gyvavimo sąlygas |
1.1 sudaryti sutartis su privačių žemių savininkais dėl galimybės jų žemėje atlikti gamtotvarkos darbus |
Neries regioninio parko direkcija |
2012–2014 |
I |
|
1.2. organizuoti sumedėjusios augalijos (menkaverčių medžių ir krūmų) iškirtimą ir išvežimą (1–14 tvarkymo plotai) |
Neries regioninio parko direkcija |
2013–2014 |
I |
|
|
1.3. organizuoti pievų šienavimą ir (ar) ganymą, taip pat pagal poreikį atžalų kirtimą(1–14 tvarkymo plotai). Nušienauta biomasė turi būti pašalinta iš teritorijos |
Neries regioninio parko direkcija |
2013–2021 |
I |
Smulkių galvijų (avių, ožkų) ganymas |
|
1.4. surinkti dalį vienagumbio medauninko sėklų ir daiginti in vitro. Išaugintus augalus sodinti į tas pačias ar tinkamas augti buveines |
Neries regioninio parko direkcija |
2013–2021 |
II |
|
|
|
1.5. vienagumbiui medauninkui tinkamose augti buveinėse, organizuoti naujų populiacijų paiešką |
Neries regioninio parko direkcija |
2013–2021 |
II |
|
|
1.6. konsultuoti ūkininkus, kad jie nuosavybės teise valdomoje arba išsinuomotoje žemėje pievas tvarkytų pagal KPP AAP2 Kraštovaizdžio tvarkymo programą |
Neries regioninio parko direkcija |
2013–2021 |
I |
|
|
1.7. organizuoti Europos Bendrijos svarbos natūralių pievų buveinių kartografavimą. Kartografavimo duomenis perduoti Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos |
Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamentas |
2013–2015 |
I |
|
2. Informuoti teritorijos lankytojus apie teritorijos svarbą, gamtines vertybes ir gamtotvarkos darbus |
2.1. įrengti informacinius stendus apie teritorijoje saugomas gamtines vertybes Pagrindžiamojoje informacijoje nurodytose vietose, 2 vnt. |
Neries regioninio parko direkcija |
2013–2014 |
III |
|
1 Priemonių svarba: I – labai svarbios; II – svarbios; III – mažiau svarbios;
2 KPP AAP – Kaimo plėtros 2007–2013 metų programos Agrarinės aplinkosaugos išmokų priemonė arba analogiška kaimo plėtros programos priemonė, kuri bus numatyta kitu (2014–2020 m.) finansinio programavimo laikotarpiu.