LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO IR
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL JUNGTINIŲ TAUTŲ BENDROSIOS KLIMATO KAITOS KONVENCIJOS KIOTO PROTOKOLO BENDRO ĮGYVENDINIMO MECHANIZMO ĮGYVENDINIMO STRATEGINIŲ KRYPČIŲ PATVIRTINIMO BEI TARPINSTITUCINIO FUNKCIJŲ PASISKIRSTYMO ĮGYVENDINANT ŠĮ MECHANIZMĄ
2004 m. gegužės 19 d. Nr. D1-279/4-193
Vilnius
Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138 (Žin., 1998, Nr. 84-2353; 2002, Nr. 20-766) 11.5 punktu ir Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 (Žin., 1998, Nr. 67-1957; 2001, Nr. 61-2186) 12.5 punktu, vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 321 „Dėl Nacionalinės aplinkos sveikatinimo veiksmų 2003–2006 metų programos įgyvendinimo 2004 metų priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 46-1516) patvirtintas priemones, siekdami užtikrinti veiksmingą Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos, ratifikuotos Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. vasario 23 d. nutarimu Nr. I-812 „Dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos ratifikavimo“ (Žin., 1995, Nr. 18-413) Kioto protokolo, ratifikuoto Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo ratifikavimo (Žin., 2002, Nr. 126-5728), reikalavimų įgyvendinimą, suformuluoti pagrindinius Kioto protokole nustatyto bendro įgyvendinimo mechanizmo įgyvendinimo Lietuvoje tikslus ir principus, nustatyti valstybei naudingų prioritetinių bendro įgyvendinimo projektų kriterijus ir tuo padėti pagrindus nacionalinei bendro įgyvendinimo mechanizmo įgyvendinimo sistemai sukurti:
1. Tvirtiname Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo bendro įgyvendinimo mechanizmo įgyvendinimo strategines kryptis (pridedama).
2. Nustatome, kad siekiant užtikrinti veiksmingą Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo bendro įgyvendinimo mechanizmo įgyvendinimą:
2.1. Aplinkos ministerija:
2.1.1. yra atsakinga ministerija, kuri organizuoja ir koordinuoja Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos Kioto protokolo bendro įgyvendinimo mechanizmo įgyvendinimą, organizuoja teisinės bazės kūrimą, suderinusi su suinteresuotomis institucijomis priima sprendimus dėl konkrečių bendro įgyvendinimo projektų vykdymo, organizuoja šių projektų monitoringą;
2.2. Ūkio ministerija:
2.2.1. koordinuoja bendro įgyvendinimo projektų energetikos sektoriuje, tarp jų ir numatomų vykdyti pagal Susitarimą dėl bandymų poligono, vykdymą bei teikia Aplinkos ministerijai išvadas dėl kiekvieno šiame sektoriuje numatomo vykdyti projekto koncepcijos (idėjos) priimtinumo bei tolesnio jos vystymo tikslingumo;
2.2.2. pagal savo kompetenciją dalyvauja rengiant bendro įgyvendinimo projektų vykdymo tvarkos projektą;
2.2.3. organizuoja Baltijos jūros regiono bendradarbiavimo energetikoje struktūros (BASREC) Klimato kaitos darbo grupės ekspertų parengto Baltijos jūros regione bendrai įgyvendinamų projektų procedūrų regioninio vadovo vertimo į lietuvių kalbą autentifikavimą;
3. Nustatome, kad, iki bus patvirtinta 2.1.2 punkte nurodyta tvarka, įgyvendinant bendro įgyvendinimo projektus, vadovautis 2.2.3 punktu nurodytu Baltijos jūros regione bendrai įgyvendinamų projektų procedūrų regioniniu vadovu.
4. Šio įsakymo vykdymo kontrolę pagal kompetenciją pavedame Aplinkos ministerijos sekretoriui Aleksandrui Spruogiui ir Ūkio ministerijos sekretoriui Anicetui Ignotui.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir
Lietuvos Respublikos ūkio ministro
2004 m. gegužės 19 d.
įsakymu Nr. D1-279/4-193
JUNGTINIŲ TAUTŲ BENDROSIOS KLIMATO KAITOS KONVENCIJOS KIOTO PROTOKOLO BENDRO ĮGYVENDINIMO MECHANIZMO ĮGYVENDINIMO STRATEGINĖS KRYPTYS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. vasario 23 d. ratifikavo Jungtinių Tautų Bendrąją klimato kaitos konvenciją (toliau – JTBKKK) (Žin., 1995, Nr. 18-413), o 2002 m. lapkričio 19 d. ratifikavo šios konvencijos Kioto protokolą (Žin., 2002, Nr. 126-5728). Ratifikavus Kioto protokolą, įsipareigota per 2008–2012 m. laikotarpį (pirmąjį Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpį) sumažinti į atmosferą išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį 8 procentais lyginant su baziniais 1990 metais.
2. Kioto protokolu reguliuojamos šios šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurioms netaikomas Monrealio protokolas (toliau – Šiltnamio dujos):
anglies dioksidas (CO2);
metanas (CH4);
azoto suboksidas (N2O);
sieros heksafluoridas (SF6);
hidrofluorangliavandeniliai (HFC);
perfluorangliavandeniliai (PFC).
3. Kioto protokolas numato tris rinkos sąlygomis veikiančius mechanizmus: Bendras įgyvendinimas (toliau – BĮ), Prekyba šiltnamio dujų apyvartiniais taršos leidimais ir Švari plėtra. Šių mechanizmų tikslas – didinti klimato kaitos pasekmių švelninimo ekonominį efektyvumą, įgalinant šalis ieškoti galimybių mažinti išmetamą šiltnamio dujų kiekį ne tik šalies viduje, bet ir už jos ribų, padėsiančių įvykdyti kiekvienos šalies prisiimtus įsipareigojimus.
4. BĮ mechanizmo esmė yra ta, kad BĮ projektai vykdomi tarp dviejų į JTBKKK 1 priedą įrašytų šalių ir apima projektus, mažinančius antropogeninių šiltnamio dujų išmetamą kiekį arba didinančius jų pašalinimą iš atmosferos ir kurie atitinka visus Kioto protokolo 6 straipsnio reikalavimus.
5. Siekdama dalyvauti BĮ mechanizmo procese, šalis turi:
5.1. būti į JTBKKK I priedą įrašyta šalis, prisiėmusi Kioto protokolo B priede nurodytą įsipareigojimą;
5.2. paskirti instituciją BĮ projektams tvirtinti ir apie šį paskyrimą informuoti JTBKKK ir Kioto protokolo sekretoriatą;
6. BĮ projektų vykdymas taip pat sudaro sąlygas sukurti bei per prekybos šiltnamio dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemą perduoti kitai šaliai ar iš kitos šalies įsigyti teršalų mažinimo vienetus. Į JTBKKK 1 priedą įrašytos šalys (tarp jų ir Lietuva) gali sukurti teršalų mažinimo vienetus pirmajam Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpiui (2008 – 2012 m.) ir perduoti juos viena kitai, kad mažiausiomis sąnaudomis kiekviena jų įvykdytų savo šalies įsipareigojimus mažinti taršą.
7. Marakešo susitarimuose nustatyta, kad visi iki 2000 m. vykdyti BĮ projektai laikomi tik bendrai vykdytais veiksmais, t. y. bandomieji (pilotiniai) BĮ projektai, neįpareigojantys perduoti teršalų mažinimo vienetų.
8. 2000 m. ir vėliau pradėti vykdyti projektai jau gali būti BĮ projektais, tačiau teršalų mažinimo vienetai gali būti perduodami tik po 2008 m. Iki 2008 m. galima sukaupti teršalų mažinimo vienetų rezervą, siekiant juos palankiomis sąlygomis perduoti kitoms to pageidaujančioms šalims kitą įsipareigojimų laikotarpį, t. y. po 2012 m.
II. SĄVOKOS IR APIBRĖŽIMAI
10. Šiame teisės akte vartojamos sąvokos ir apibrėžimai:
10.2. Baltijos jūros regione bendrai įgyvendinamų projektų procedūrų regioninis vadovas – BASREC Klimato kaitos darbo grupės ekspertų parengtas vadovas, kuriame išdėstytos rekomendacijos dėl BĮ projektų vykdymo pagal Susitarimą dėl bandymų poligono.
10.3. Bazinis lygis (anglų k. – Baseline) – ateityje numatomas šiltnamio dujų kiekis, kuris susidarytų neįvertinant BĮ projekto įgyvendinimo rezultate gauto jo sumažėjimo. Nustatant bazinį lygį turi būti įvertinti visi išoriniai administraciniai reikalavimai ūkio subjektams (standartai, normos ir pan.).
10.4. Bendrai vykdyti veiksmai (anglų k. – Activities Implemented Jointly (AIJ)) – bandomieji (pilotiniai) BĮ projektai, vykdyti išsivysčiusių šalių (ir jų kompanijų) su išsivysčiusiomis ar besivystančiomis šalimis (ir jų kompanijomis), neįpareigojantys priimančiųjų šalių perduoti teršalų mažinimo vienetus.
10.5. BĮ projektų papildomumas (anglų k. – Additionality) – tai pagrindinis reikalavimas BĮ projektų tinkamumui įvertinti. Įgyvendinus BĮ projektą, šiltnamio dujų kiekis turi būti mažesnis už bazinį lygį.
10.6. Investuojančioji šalis – šalis, investuojanti į BĮ projektą ir įsigyjanti nustatytos normos vienetus ir (arba) teršalų mažinimo vienetus.
10.7. Jungtinių tautų bendroji klimato kaitos konvencija (JTBKKK) – konvencija, kurią 1992 m. 155 šalys, tarp jų ir Lietuva, pasirašė Rio de Žaneire. Ši Konvencija turi du priedus: I priede įrašytos įsipareigojimus prisiimančios šalys (išsivysčiusios ir pereinančios į rinkos ekonomiką šalys, tarp jų ir Lietuva), o II priede – išsivysčiusios šalys, turinčios teikti finansinę ir kitokią paramą besivystančioms valstybėms, siekiant įgyvendinti pastarųjų prisiimtus taršos mažinimo įsipareigojimus.
10.8. Kioto protokolas – Jungtinių tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos protokolas, priimtas 1997 m. Kiote, kurio B priede išvardytos šalys, tarp jų ir Lietuva, prisiimančios tame pačiame B priede nustatytus įsipareigojimus riboti ir mažinti A priede išvardytų šiltnamio dujų kiekį.
10.9. Kioto mechanizmai – mechanizmai, nustatyti pagal Kioto protokolo 6 (Bendras įgyvendinimas), 12 (Švari plėtra) ir 17 (Prekyba šiltnamio dujų apyvartiniais taršos leidimais) straipsnius.
10.10. Marakešo susitarimai – JTBKKK šalių septintojoje konferencijoje Marakeše priimti sprendimai ir kt. dokumentai dėl Kioto mechanizmų įgyvendinimo principų, sąlygų, taisyklių ir nurodymų.
10.11. Monrealio protokolas – 1985 m. Vienos konvencijos dėl ozono sluoksnio apsaugos protokolas dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų, priimtas 1987 m. rugsėjo 16 d. Monrealyje, vėliau pataisytas ir iš dalies pakeistas.
10.12. Nepriklausomas subjektas (anglų k. – Independed Entity) – subjektas, pagal Kioto protokolą sudaryto Priežiūros komiteto įgaliotas nustatyti ir tikrinti, ar BĮ projektai ir su jais susijęs šiltnamio dujų kiekio mažinimas atitinka Kioto protokolo 6 straipsnio reikalavimus. Kol tokių įgaliotų subjektų nėra, jų funkcijas gali vykdyti nacionalinė institucija (įstaiga).
10.13. Nustatytoji norma (anglų k. – Assigned Amount (AA)) – pirmąjame Kioto protokolo įsipareigojimų laikotarpyje (2008-2012 m.) šalyje galimas išmesti bendras šiltnamio dujų kiekis.
10.14. Nustatytosios normos vienetas (anglų k. – Assigned Amount Unit (AAU)) – vienetas, lygus anglies dioksido vienos metrinės tonos ekvivalentui, užregistruotas pagal Kioto protokolą nacionaliniame registre.
10.16. Projekto pateikėjas – priimančioje šalyje veiklą vykdanti įmonė arba šios įmonės partneris investuojančioje šalyje, arba jų įgaliotas atstovas (konsultacinė kompanija).
10.17. Susitarimas dėl bandymų poligono – Baltijos jūros regiono valstybių (Danija, Islandija, Lietuva, Norvegija, Suomija, Švedija ir Vokietija) susitarimas dėl bandymų poligono Kioto mechanizmų taikymui Baltijos jūros energetikos projektuose, pasirašytas 2003 m. rugsėjo 29 d. Geteborge (Švedija). Pasirašymo dieną šio susitarimo nepasirašė Latvija, Estija, Lenkija ir Rusija. Šiuo Susitarimu šalys susitarė įkurti bandymų poligoną Baltijos jūros regione siekiant sukaupti patirties ir palengvinti bendro įgyvendinimo bei prekybos šiltnamio dujų apyvartiniais taršos leidimais mechanizmų įgyvendinimą prieš 2008 m. prasidedantį įsipareigojimų laikotarpį ir jo metu.
10.18. Šiltnamio dujų (teršalų) mažinimo vienetas (TMV) (anglų k. – Emission Reductios Unit (ERU)) – vienetas, lygus anglies dioksido vienos metrinės tonos ekvivalentui, užregistruotas pagal Kioto protokolą nacionaliniame registre, atspindintis šiltnamio dujų kiekį, sumažėjusį dėl BĮ projekto įgyvendinimo, arba prekybos šiltnamio dujų apyvartiniais taršos leidimais sistemos vienetas.
10.19. Šiltnamio dujos – natūralūs ir antropogeninės kilmės dujiniai atmosferos komponentai, pateikti Kioto protokolo A priede.
III. BĮ MECHANIZMO ĮGYVENDINIMO TIKSLAS IR PASEKMĖS
11. BĮ mechanizmo įgyvendinimo Lietuvoje pagrindinis tikslas yra per Lietuvos ir į JTBKKK 1 priedą įrašytų šalių vykdomus bendro įgyvendinimo projektus, atitinkančius visus Kioto protokolo 6 straipsnio reikalavimus, mažinti į atmosferą išmetamą šiltnamio dujų kiekį bei didinti jų pašalinimą iš atmosferos.
12. Dėl BĮ projektų vykdymo ne tik sumažės bendras šiltnamio dujų kiekis, bet ir padidės ekologinis bei ekonominis ūkio subjektų efektyvumas, sumažės iškastinio kuro sąnaudos, bus sudarytos sąlygos kurti naujas darbo vietas bei mažinti aplinkos oro teršimą ir kitais teršalais. Tai iš dalies užtikrins Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje (Žin., 2003, Nr. 89-4029) nustatyto pagrindinio Lietuvos darnaus vystymosi siekio dalies, susijusios su tarptautinių konvencijų, ribojančių aplinkos taršą ir poveikį pasaulio klimatui, įgyvendinimu, bei Lietuvos darnaus vystymosi prioritetų (23.3 – pagrindinių ūkio šakų (transporto, pramonės, energetikos, žemės ūkio, būsto, turizmo) poveikio aplinkai mažinimas; 23.4 – efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas; 23.5 – pavojaus žmonių sveikatai mažinimas; 23.6 – pasaulio klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas) įgyvendinimą.
IV. REIKALAVIMAI BENDRO ĮGYVENDINIMO MECHANIZMO ĮGYVENDINIMO EIGAI
13. Atsižvelgiant į Marakešo susitarimų nuostatas, Lietuvoje nustatoma tokia BĮ mechanizmo įgyvendinimo eiga:
13.1. Supratimo memorandumo (anglų k. – Memorandum of Understanding) tarp šalių, suinteresuotų vykdyti BĮ projektus, pasirašymas;
13.2. BĮ projekto koncepcijos (idėjos) pateikimas Aplinkos ministerijai ir vystymas. Bendro įgyvendinimo projektų energetikos sektoriuje, tarp jų ir numatomų vykdyti pagal Susitarimą dėl bandymų poligono, atveju teikiama ir Ūkio ministerijai;
13.3. Aplinkos ministerijos pritarimas BĮ projekto koncepcijai (idėjai). Bendro įgyvendinimo projektų energetikos sektoriuje, tarp jų ir numatomų vykdyti pagal Susitarimą dėl bandymų poligono, atveju pritariama atsižvelgus į Ūkio ministerijos išvadas;
13.4. BĮ projekto dokumento (anglų k. – Project Design Document (PDD)) parengimas ir jo įvertinimas (BĮ projekto papildomumo įvertinimas);
13.5. Susitarimo dėl konkretaus BĮ projekto parengimas ir pasirašymas. Projekto tvirtinimas ir registravimas;
V. BENDRO ĮGYVENDINIMO MECHANIZMO ĮGYVENDINIMO ETAPAI
14. Nustatomi šie BĮ mechanizmo įgyvendinimo etapai:
14.1. 1 etapas (iki Kioto protokolo įsigaliojimo – „ankstyvieji veiksmai“).
BĮ projektai gali būti vykdomi dar iki Kioto protokolo įsigaliojimo bei nacionalinio registro sukūrimo. Šį laikotarpį BĮ projektai vykdomi vadovaujantis šiomis strateginėmis kryptimis bei atsižvelgiant į tarptautinę patirtį.
Nepriklausomu subjektu gali būti Aplinkos ministerijos įgaliota institucija (įstaiga).
14.2. 2 etapas (įsigaliojus Kioto protokolui).
Kai įsigaliojus Kioto protokolui bus sukurta tarptautinė institucija – Priežiūros komitetas, Lietuvoje BĮ projektai pradedami vykdyti pagal antros krypties (anglų k. – second Track) reikalavimus (priedas).
BĮ projektus tvirtina nepriklausomas subjektas, turintis Priežiūros komiteto įgaliojimus, ir tvirtinimas vykdomas griežtai pagal Priežiūros komiteto nustatytus reikalavimus. Priežiūros komitetas turi teisę peržiūrėti nepriklausomo subjekto patvirtintus BĮ projektus.
14.3. 3 etapas (tolimesnė perspektyva).
Kai Lietuva savarankiškai galės vykdyti procedūras BĮ projektų papildomumui įvertinti, Aplinkos ministerija, suderinusi su suinteresuotomis institucijomis, turi teisę priimti sprendimą vykdyti BĮ projektus pagal pirmos krypties (anglų k. – first Track) reikalavimus.
VI. BENDRAM ĮGYVENDINIMUI TINKAMŲ PRIORITETINIŲ PROJEKTŲ KRITERIJAI
15. Pagrindinis reikalavimas BĮ projektų tinkamumui yra jo papildomumas. Vertinant taršos šiltnamio dujomis sumažėjimą, rekomenduojama naudoti konservatyvų požiūrį, pesimistinį taršos mažėjimo scenarijų.
16. Siekiant veiksmingai įgyvendinti nustatytą tikslą bei per BĮ projektus užtikrinti ir kitų nacionalinių strateginių dokumentų nuostatų įgyvendinimą, laikinai nustatomi šie bendram įgyvendinimui potencialiai tinkamų prioritetinių projektų kriterijai:
16.1. projektas apima tas šalies teritorijas, kuriose aktualus nacionalinių normatyvų, nustatytų iš stacionarių taršos šaltinių išmetamiems teršalams, įgyvendinimas;
16.2. BĮ projekto įgyvendinimo rezultatai yra:
16.2.1. technologijų, naudojančių atsinaujinančius energijos šaltinius (vėjo ar geoterminę energiją, saulės energiją ar šilumą, biomasę ir t. t.) elektros ir šilumos energijai gaminti (kogeneracija), įdiegimas;
16.2.2. kuro rūšies pakeitimas (pvz., elektros energetikos ar šilumos sektoriuje) atsinaujinančiu ir/arba mažiau taršiu kuru;
16.2.4. žemės ūkio ir kitose ūkio srityse susidarančio metano bei naftos gavybos metu susidarančių dujų panaudojimas energijos gamybai;
16.2.5. miškų įveisimas ir kita veikla, susijusi su šiltnamio dujų absorbentų ir kaupiklių plėtra bei jų apsauga;
Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos
konvencijos Kioto protokolo bendro
įgyvendinimo mechanizmo įgyvendinimo
strateginių krypčių
priedas
GALIMŲ BĮ PROCEDŪRŲ VYKDYMO KRYPČIŲ REIKALAVIMAI
Marakešo susitarimuose (Sprendimas Nr. 16/CP.7) numatyta, kad kiekvienoje šalyje turi būti pasirenkama viena iš dviejų BĮ mechanizmo įgyvendinimo procedūrų krypčių. Reikalavimai ir skirtumai tarp šių krypčių, tiek šalių tinkamumo, tiek projektų pateikėjams nustatytų procedūrų ir reikalavimų dokumentams atžvilgiu, pateikti lentelėje.
|
|
Pirma kryptis |
Antra kryptis |
| Reikalavimai priimančiai šaliai |
1. Šalis yra Kioto protokolo šalis. 2. Nustatytosios normos yra apskaičiuotos ir užregistruotos. 3. Šalyje yra veikianti nacionalinė šiltnamio dujų vertinimo sistema. 4. Ji turi veikiantį nacionalinį registrą. 5. Kiekvienais metais rengiama šiltnamio dujų apskaita (aprašas/inventorius) ir teikiamos ataskaitos. 6. Šalis teikia papildomą informaciją apie nustatytąją normą. |
1. Šalis yra Kioto protokolo šalis. 2. Nustatytosios normos yra apskaičiuotos ir užregistruotos. 3. Ji turi veikiantį nacionalinį registrą. |
| Reikalavimai, kad būtų galima sukurti ir perduoti teršalų mažinimo vienetus |
Priimančioji šalis gali laisvai priimti sprendimą dėl teršalų mažinimo vienetų sukūrimo ir perdavimo pagal BĮ projektų tikrinimo taisykles bei taisykles nusistatyti. |
Priimančioji šalis turi laikytis Priežiūros komiteto nustatytų tikrinimo procedūrų, turi būti rengiamas Projekto dokumentas, kurį turi patvirtinti Priežiūros komiteto įgaliotas nepriklausomas subjektas. |
| Teršalų mažinimo vienetų išleidimas |
Priimančioji šalis gali išleisti teršalų mažinimo vienetus be Priežiūros komiteto patvirtinimo. |
Priimančioji šalis gali išleisti teršalų mažinimo vienetus, jeigu Priežiūros komitetas nepareikalauja nepriklausomo subjekto tikrinimo ataskaitai taikyti peržiūros procedūros. |
______________