LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIAUS
Į S A K Y M A S
DĖL ŪKIO SUBJEKTŲ POŽEMINIO VANDENS MONITORINGO VYKDYMO TVARKOS PATVIRTINIMO
2003 m. spalio 24 d. Nr. 1-59
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies nuostatomis (Žin., 1997, Nr. 112-2824), Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 2002, Nr. 81-3494) ir siekdamas užtikrinti ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo funkcionavimą įsigaliojus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymui Nr. 80 „Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 85-3684),
3. Nustatau, kad nuo 2004 m. sausio 1 d. netenka galios šie Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus įsakymai:
3.1. 1999 m. birželio 8 d. įsakymas Nr. 23 „Dėl ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1999, Nr. 54-1763);
I. BendrosIOS nuostatos
1. Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo tvarka (ir toliau tekste – Tvarka) parengta siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 112-2824; 2003, Nr. 61-2766), Lietuvos Respublikos vandens įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2003, Nr. 36-1544) ir Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo pakeitimo įstatymo (Žin., 2001, Nr. 35-1164) nuostatas bei perkelti į Lietuvos teisės aktus Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus ir Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 80/68/EEB „Dėl požeminio vandens apsaugos nuo taršos tam tikromis pavojingomis medžiagomis“ reikalavimus.
2. Pagrindiniai ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo uždaviniai – vykdyti sistemingus požeminio vandens išteklių kaitos (kokybės ir kiekio) matavimus, stebėti poveikį aplinkos komponentams (vandens ištekliams, ekosistemoms), gautų duomenų pagrindu nustatyti darančias didžiausią poveikį aplinkai ūkinės veiklos rūšis ir užtikrinti jų sukeliamo poveikio mažinimą, teikti valstybės ir savivaldos institucijoms informaciją apie ūkinės veiklos poveikį gamtinei aplinkai bei užtikrinti tos informacijos viešumą.
II. TAIKYMO SRITIS
3. Ši Tvarka privaloma visiems ūkio subjektams, kurių ūkinė veikla gali turėti įtakos požeminio vandens išteklių kiekio ir jų kokybės pokyčiams:
3.1. Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringą privalo vykdyti ūkio subjektai – potencialūs požeminio vandens teršėjai, eksploatuojantys šią ūkinę veiklą vykdančius objektus:
3.1.3. naftos bei naftos produktų, cheminių medžiagų krovimu (terminalai, ne mažiau kaip 100 m3 per dieną) ir saugojimu (sandėliai, saugyklos, kurių talpyklose telpa 500 m 3 ir daugiau naftos produktų ar cheminių medžiagų);
3.1.12. įrenginiai pavojingoms atliekoms šalinti arba joms naudoti, kaip nustatyta, pagal Atliekų tvarkymo taisyklėse (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2001, Nr. 45-1604), Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėse (Žin., 2000, Nr. 96-3051; 2001, Nr. 87-3053) nustatytus reikalavimus, kai pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną;
3.1.13. sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras pajėgumas didesnis kaip 25000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus;
3.1.14. įrenginiai, kuriuose, naudojant organinius tirpiklius, atliekamas medžiagų, daiktų arba gaminių paviršiaus apdorojimas – taurinimas, šlichtinimas, dengimas, riebalų šalinimas, atsparaus vandeniui darymas, klijavimas, dažymas, valymas arba impregnavimas ir kurių vartojimo pajėgumas didesnis kaip 150 kg per valandą arba didesnis kaip 200 tonų per metus;
3.1.15. nuotekų valymo įrenginiai (> 100 000 GE) ir nuotekų valymo įrenginiai (> 10 000 GE), kai jie įrengti paviršinio vandens telkinių arba vandenviečių sanitarinės apsaugos zonoje);
3.1.19. ūkinės veiklos objektai, kurių aplinkos monitoringą reglamentuoja kiti norminiai dokumentai [8.3, 8.5, 8.6, 8.8, 8.11, 8.14];
3.2. Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringą privalo vykdyti ūkio subjektai – požeminio vandens išteklių naudotojai, eksploatuojantys šią ūkinę veiklą vykdančius objektus:
3.2.1. geriamojo vandens tiekimo vandenvietės, kai paimamo vandens kiekis vidutiniškai viršija 100 m3 per dieną;
3.2.2. natūralaus ir gydomojo mineralinio vandens vandenvietės (nepriklausomai nuo paimamo vandens kiekio);
4. Pagal šios Tvarkos reikalavimus parengta ir patvirtinta ūkio subjekto požeminio vandens monitoringo programa yra privalomas priedas prie paraiškos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimui gauti.
5. Ūkio subjektui regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – RAAD) gali išduoti TIPK leidimą tik įsitikinęs, kad veiklos vykdytojas pajėgus vykdyti požeminio vandens monitoringo programoje numatytus stebėjimus [8.4]. Programa pradedama vykdyti išdavus TIPK leidimą joje numatytu periodiškumu.
6. Jeigu pagal šią Tvarką parengta ir patvirtinta monitoringo programa nevykdoma ir duomenys nepateikiami Lietuvos geologijos tarnybai (toliau – LGT), kaip Aplinkos monitoringo duomenų fondo požeminio vandens bei litosferos monitoringo duomenų bazes tvarkančiai įstaigai, ir kitoms įstaigoms, nurodytoms monitoringo programoje, LGT turi teisę kreiptis į RAAD, reikalaudama panaikinti TIPK leidimą [8.4, 8.12].
III. NUORODOS
8. Rengiant Tvarką vadovautasi šiais teisės aktais:
8.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-26 nutarimu Nr. 584 patvirtintais Žemės gelmių registro nuostatais (Žin., 2002, Nr. 44-1676);
8.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-11-29 nutarimu Nr. 1433 patvirtinta Leidimų tirti žemės gelmes išdavimo tvarka (Žin., 2001, Nr. 102-3634);
8.3. aplinkos ministro 2001-05-14 įsakymu Nr. 252 patvirtintomis Aplinkosauginėmis buitinių nuotekų filtravimo įrenginių įrengimo gamtinėmis sąlygomis taisyklėmis LAND 21-01 (Žin., 2001, Nr. 41-1438);
8.4. aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 patvirtintomis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėmis (Žin., 2002, Nr. 85-3684);
8.5. aplinkos ministro 2000-10-18 įsakymais Nr. 444; 2001-10-02 Nr. 490; 2002-08-22 Nr. 451 patvirtintomis Atliekų sąvartynų įrengimo, eksploatavimo, uždarymo ir priežiūros po uždarymo taisyklėmis (Žin., 2000, Nr. 96-3051; 2001, Nr. 87-3053; 2002, Nr. 89-3810);
8.6. aplinkos ministro 1999-12-27 įsakymu Nr. 426 patvirtintais Mėšlo ir nuotekų tvarkymo fermose aplinkos apsaugos reikalavimais LAND 33-99 (Žin., 2000, Nr. 8-217);
8.7. aplinkos ministro 1999-07-14 įsakymais Nr. 217; 2001-05-23 Nr. 284; 2002-10-10 Nr. 532 patvirtintomis Atliekų tvarkymo taisyklėmis (Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2001, Nr. 45-1604; 2002, Nr. 100-4461);
8.8. aplinkos ministro 2002-11-27 įsakymu patvirtintais Grunto ir požeminio vandens užterštumo naftos produktais valymo bei taršos apribojimo reikalavimais LAND 9-2002 (Žin., 2002, Nr. 119-5368);
8.9. aplinkos ministro 2001-09-21 įsakymu Nr. 472 patvirtintomis Požeminio vandens apsaugos nuo taršos pavojingomis medžiagomis taisyklėmis (Žin., 2001, Nr. 83-2906);
8.10. aplinkos ministro 2002-06-14 įsakymu Nr. 316 patvirtintais Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatais (Žin., 2002, Nr. 81-3494);
8.11. aplinkos ministro 1998-05-25 įsakymu Nr. 85 patvirtintais Skystojo kuro degalinių projektavimo, statybos ir eksploatavimo privalomaisiais aplinkosaugos reikalavimais. LAND 1-98 (Žin., 1998, Nr. 50-1376);
8.12. aplinkos ministro 2002-03-12 įsakymu Nr. 106 patvirtintais Aplinkos monitoringo duomenų fondo nuostatais (Žin., 2002, Nr. 28-1008);
8.13. aplinkos ministro 2003-05-15 įsakymu Nr. 230 patvirtinta Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymo tvarka (Žin., 2003, Nr. 50-2240);
8.14. aplinkos ministro 1998-03-24 įsakymu Nr. 55 patvirtintomis Kelių transporto priemonių demontavimo aikštelių įrengimo ir naudojimo laikinosiomis taisyklėmis LAND 23-98 (Žin., 1998, Nr. 31-833);
8.15. sveikatos apsaugos ministro 2001-04-08 įsakymu Nr. V-201 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 44:2003 Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra (Žin., 2003, Nr. 42-1957);
8.16. sveikatos apsaugos ministro 2001-11-30 įsakymu Nr. 621 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 48:2001 Žmogaus vartojamo žalio vandens kokybės higieniniai reikalavimai (Žin., 2001, Nr. 104-3719);
8.17. sveikatos apsaugos ministro 2000-10-17 įsakymu Nr. 556 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 97:2000 Pesticidai ir jų koncentracijų leidžiamos vertės aplinkoje (Žin., 2000, Nr. 95-2998);
8.18. sveikatos apsaugos ministro 2003-07-23 įsakymu Nr. V-455 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 24:2003 Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai (Žin., 2003, Nr. 79-3606);
8.19. sveikatos apsaugos ministro 2001-12-21 įsakymu Nr. 664 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 28:2001 Natūralus mineralinis vanduo, šaltinio vanduo ir mineralizuotas geriamasis vanduo. Kokybės reikalavimai ir programinė priežiūra (Žin., 2002, Nr. 5-198);
8.20. Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2003-02-01 įsakymu Nr. 1-06 patvirtinta Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarka (Žin., 2003, Nr. 17-770);
8.21. Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 1999-06-29 įsakymu Nr. 28 patvirtintomis Požeminio vandens monitoringo metodinėmis rekomendacijomis;
8.22. Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2003-02-19 įsakymu Nr. 1-10 patvirtinta Požeminio vandens gavybos ketvirtine ataskaita 1–PV (Žin., 2003, Nr. 19-849).
IV. SąVOKOS IR APIBRĖŽIMAI
9. Šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos ir apibrėžimai:
9.1. sąvokos ir apibrėžimai „aplinkos monitoringo duomenų fondas“, „TIPK leidimas“, „ūkio subjektų monitoringas“, „ūkinė veikla“, „vandens naudotojai“, „veiklos vykdytojas“ atitinka nurodytus teisės aktuose [8.4, 8.13];
9.3. ūkio subjektai – potencialūs požeminio vandens teršėjai – ūkio subjektai, dėl kurių ūkinės veiklos į požeminius vandeninguosius sluoksnius tiesiogiai ar netiesiogiai patenka/ gali patekti medžiagos bei cheminiai junginiai ir dėl to kinta požeminio vandens cheminė sudėtis, prastėja jo kokybė;
V. Monitoringo programa
10. Ūkio subjektas požeminio vandens monitoringą turi vykdyti pagal monitoringo programą. Programa rengiama 3–5 metams. Monitoringo darbų optimizavimui programa turi būti rengiama atlikus hidrogeologinius, hidrogeocheminius ir kitus, būtinus programai parengti, tyrimus.
11. Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo programas gali rengti tik juridiniai asmenys, turintys LGT išduotą leidimą tirti žemės gelmes šiems tyrimo metodams [8.2]:
12. Monitoringo programoje turi būti pateikta ši informacija (1 priedas):
12.2. ūkinės veiklos charakteristika, nurodant galimo poveikio aplinkai pobūdį, potencialių teršiančių medžiagų kiekius, fizinius ir cheminius procesus, lemiančius jų migracijos galimybę;
12.5. monitoringo tinklas ir jo pagrindimas (monitoringo tinklo dokumentacija, stebėjimo taškų, gręžinių pasai, parengti pagal Žemės gelmių registro reikalavimus, pateikiami programoje) [ 8.1];
12.6. monitoringo vykdymo metodika (darbų sudėtis, periodiškumas, matavimų kokybės užtikrinimas ir kontrolė);
13. Ūkio subjektas monitoringo programą suderina su RAAD ir pristato ją LGT ekspertizei ir tvirtinimui.
14. LGT ne vėliau kaip per 15 dienų atlieka programos ekspertizę ir priima sprendimą dėl jo tvirtinimo. LGT turi teisę iškviesti ūkio subjekto atstovą ekspertizės metu iškilusiems klausimams paaiškinti. Sudėtingais atvejais ar kilus konfliktui tarp ūkio subjekto ir LGT, pastaroji, suderinusi su ūkio subjektu, gali paskirti neutralų ekspertą papildomai programos ekspertizei. Šio eksperto paslaugas apmoka ūkio subjektas.
15. LGT parengia ekspertines išvadas, kurios yra privalomos ūkio subjektui. Ekspertinės išvados nerašomos, jei programa yra tvirtinama be pastabų [8.10].
VI. Monitoringo vykdymas ir kontrolė
17. Monitoringo vykdymą kontroliuoja RAAD [8.4]. Apie nustatytus nukrypimus nuo monitoringo programos vykdymo departamentas informuoja LGT.
18. LGT, atsižvelgdama į nukrypimų pobūdį, turi teisę organizuoti kontrolinius patikrinimus vietose, įskaitant ir kontrolinių matavimų atlikimą. Kontroliniams matavimams atlikti gali būti sudaryta komisija iš LGT, ūkio subjekto, RAAD, savivaldybės atstovų.
19. Jeigu požeminio vandens tarša viršija teisės aktais nustatytas didžiausias leistinas koncentracijas, LGT, atsižvelgdama į galimą poveikį požeminio ir paviršinio vandens ištekliams ar su jais susijusioms ekosistemoms, informuoja RAAD, siūlydama taikyti griežtesnius aplinkosaugos reikalavimus ūkio subjektui [8.8, 8.10, 8.20].
VII. Monitoringo duomenų pateikimas
20. Monitoringo duomenis ir rezultatus ūkio subjektas pateikia LGT, vietos savivaldybei ir RAAD (jeigu programos derinimo metu RAAD nenustato kitos informacijos pateikimo tvarkos) šia tvarka:
20.2. monitoringo duomenys gali būti pateikiami priedo prie tarpinių ataskaitų forma (jeigu tokių ataskaitų rengimas yra numatytas monitoringo programoje);
21. Baigiamojoje ataskaitoje privalo būti pateikta:
21.8. rekomendacijos ūkio subjekto veiklai pagerinti, siekiant sumažinti arba nutraukti neigiamas jos pasekmes aplinkai;
21.9. rekomendacijos monitoringo programos tikslinimui, jeigu monitoringo rezultatais tai galima pagrįsti;
22. Atspausdinta ataskaita ir tarpinės ataskaitos kartu su skaitmenine forma pateikiamos LGT (aplinkos monitoringo duomenis tvarkanti įstaiga) ir kitiems šios Tvarkos 16 punkte nurodytiems informacijos gavėjams jų nustatyta tvarka.
23. Ataskaita priimama į geologijos fondą, ją išnagrinėjus LGT. Esant reikalui, į svarstymą gali būti pakviestas ūkio subjekto atstovas. Ūkio subjektas privalo atsižvelgti į LGT pastabas ir išvadas. LGT išvadas pateikia savivaldybei ir RAAD.
VIII. PRIEŽIŪRA IR Atsakomybė
25. Šios Tvarkos laikymąsi pagal savo kompetenciją prižiūri LGT, RAAD ir Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija.
26. Ūkio subjektas atsako už monitoringo programos rengimą, monitoringo vykdymą, duomenų patikimumą ir monitoringo duomenų pateikimą pagal šioje Tvarkoje nustatytus reikalavimus.
Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo
vykdymo tvarkos
1 priedas
METODINIAI REIKALAVIMAI POŽEMINIO VANDENS MONITORINGO PROGRAMŲ RENGIMUI
ĮVADAS
Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringas Lietuvoje yra vykdomas daugiau nei dvi dešimtis metų, nors teisės aktuose jis yra įteisintas tik po šalies nepriklausomybės atkūrimo. Ūkio subjektų monitoringas privalomas tam tikrą ūkinę veiklą vykdantiems objektams ir vykdomas pagal parengtas monitoringo programas. Tačiau ūkio subjektai, privalantys vykdyti požeminio vandens monitoringą, yra labai skirtingi pagal poveikio pobūdį, poveikio intensyvumą ar keliamą grėsmę konkretiems aplinkos objektams bei požeminio vandens vartotojams. Tai – esminiai skirtumai, nuo kurių priklauso konkretūs monitoringo tikslai, sąlygojantys monitoringo metodiką ir monitoringo apimtis.
Priklausomai nuo santykio su gamtinės aplinkos objektais ir požeminio vandens vartotojais ūkio subjektai skirstomi į dvi grupes:
- ūkio subjektai, kurių veikla didina technogeninę aplinkos apkrovą, nekeldama tiesioginės grėsmės aplinkos objektams ar požeminio vandens vartotojams;
- ūkio subjektai, kurių veikla kelia tiesioginę grėsmę konkretiems gamtinės aplinkos objektams ar požeminio vandens vartotojams.
Pagrindinis pirmojo tipo objektų monitoringo tikslas yra proceso kontrolė. Antruoju atveju, be kontrolės, labai svarbus monitoringo tikslas yra ir proceso prognozė.
Pagrindinė metodinių reikalavimų paskirtis yra požeminio vandens monitoringo tikslų ir uždavinių bei monitoringo vykdymo metodikos unifikavimas Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarkos 3 punkte išvardytų ūkio subjektų grupių atžvilgiu. Todėl šiuose reikalavimuose nurodyti bendriausi monitoringo tinklo bei monitoringo procedūrų rengimo principai. Rengiant reikalavimus, vengta kategoriškų teiginių ir nuorodų, kurios apsunkintų šių principų taikymą konkrečiomis hidrogeologinėmis ūkio subjektų sąlygomis.
ŪKIO SUbjektai – potencialūs poŽeminio vandens teršėjai
Sąvoka „ūkio subjektai – potencialūs požeminio vandens teršėjai“ aplinkosaugos požiūriu yra adekvati sąvokai „taršos židiniai“. Todėl visame tekste abi sąvokos vartojamos kartu: pirmoji, kai kalbama apie juridinius monitoringo aspektus, antroji – kalbant apie aplinkosaugos problemas.
Monitoringo programose turi būti nurodyta visa informacija apie ūkio subjektą ir jo aplinką, įskaitant ir hidrogeologines sąlygas, kuri būtina monitoringo tikslams formuluoti, monitoringo tinklo ir monitoringo vykdymo metodikai pagrįsti.
Ūkio subjekto padėtis. Pateikiamos žinios apie administracinę ir geografinę (nurodant koordinates LKS-94 sistemoje) ūkio subjekto padėtį, įvertinama jo padėtis aplinkos objektų bei kitų ūkio subjektų, ypač požeminio vandens vartotojų, atžvilgiu. Pateikta informacija turi būti pakankama preliminariai ūkio subjektą, kaip taršos židinį, paskirti vienai šių dviejų grupių:
- taršos židinys, keliantis potencialią grėsmę požeminio vandens vartotojams ar kitiems aplinkos objektams;
- taršos židinys, formuojantis lokalią požeminio vandens taršą.
Nuo to, kuriai iš nurodytų grupių gali būti priskirtas taršos židinys, priklauso jo veiklos ir hidrogeologinių sąlygų aprašymo detalumas bei monitoringo apimtys.
Taršos židinys ir visi galimo jo poveikio zonoje esantys ūkio subjektai bei aplinkos objektai pavaizduojami žemėlapyje masteliu 1:10 000.
Prie monitoringo programos reikia pridėti užpildytą „Geologinės aplinkos potencialaus taršos židinio inventorizavimo anketą (deklaraciją)“ [8.20]. Ši anketa pateikta Lietuvos geologijos tarnybos tinklapyje http://www. lgt. lt/anketos.
Ūkinės veiklos charakteristika. Vadovaujantis Geologinės aplinkos potencialaus taršos židinio inventorizavimo anketa (deklaracija) ir kitais duomenimis, sukauptais rengiant programą, įvertinus taršos židinio pobūdį, turėtų būti pateikiama informacija apie ūkio subjektą ir pagrindines jo ūkinės veiklos kryptis, kurios kelia potencialią grėsmę požeminei hidrosferai.
Pagal taršos židinių pobūdį ūkio subjektus rekomenduotina skirstyti į:
- paprastuosius, kuriuose yra vienas koncentruotos taršos židinys;
- sudėtingus, kuriuose yra daugiau nei vienas taršos židinys.
Pagal taršos pobūdį rekomenduojama skirti:
- taršą toksinėmis ir pavojingomis medžiagomis;
- taršą neutraliais cheminiais junginiais ar medžiagomis;
- integruotą taršą skirtingo pavojingumo medžiagomis.
Programoje turi būti įvardyti pagrindiniai cheminiai junginiai ir medžiagos, kuriomis teršiamas ar potencialiai gali būti teršiamas požeminis vanduo. Apibūdinant teršiančias medžiagas, rekomenduotina vartoti sąvokas ir klasifikatorius, nurodytus Atliekų tvarkymo taisyklėse [8.7] arba pateikiant medžiagos Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos registracijos numerį (CAS Nr.) [8.20].
Hidrogeologinės sąlygos ir vandens kokybė. Monitoringo programoje rekomenduotina aprašyti tik viršutinį geologinio pjūvio dalį, vadovaujantis šiomis nuorodomis:
- kai ūkio subjekto veikla yra potencialiai grėsminga aplinkiniams požeminio vandens naudotojams – iki vandeningojo sluoksnio geriamajam vandeniui išgauti;
- kai ūkio subjektas teršia tik lokalius gruntinius vandenis ir ši tarša dėl hidrogeologinių sąlygų specifikos nekelia grėsmės požeminio vandens vartotojams ar vertingiems aplinkos objektams – iki pirmojo nuo viršaus spūdinio vandeningojo sluoksnio.
Aprašant geologines ir hidrogeologines sąlygas, rekomenduotina remtis šia informacija:
- valstybinio geologinio kartografavimo žemėlapiais (1:200 000 ir 1:50 000 mastelio);
- geologiniais ir hidrogeologiniais esamų gręžinių duomenimis;
- inžinerinių–geologinių tyrimų medžiaga.
Rengiant objektų, potencialiai pavojingų požeminio vandens vartotojams, monitoringo programas, kai trūksta informacijos monitoringo tinklui projektuoti, rekomenduotini priešprograminiai hidrogeologiniai tyrimai. Jų rezultatai pateikiami monitoringo programoje.
Aprašant hidrogeologines sąlygas, reikėtų pateikti tokius duomenis:
- taršos židinio padėtis regioninių ir vietinių mitybos bei iškrovos sričių atžvilgiu;
- aeracijos zonos storiai ir litologija;
- gruntinio vandeningojo sluoksnio litologija, storiai, gruntinio vandens gyliai žemės paviršiaus atžvilgiu, vandens lygis jūros lygio atžvilgiu, gruntinio vandens srauto judėjimo kryptis, filtracijos koeficientų reikšmės (pagal tyrimus įrengtame stebėjimo gręžinyje ir/arba pagal granuliometrinės analizės rezultatus), gruntinio vandens vartojimo pobūdis;
- spūdinių vandeningųjų sluoksnių (jei jų aprašymas yra būtinas) slūgsojimo gyliai, storiai, litologija, pjezometrinio vandens lygio padėtis žemės paviršiaus ir absoliutinės skalės atžvilgiu, vandeningųjų sluoksnių vartojimo pobūdis;
- vandensparinių sluoksnių storiai, litologija ir paplitimas.
Be šios informacijos, turėtų būti pateikta ir grafinė ir tekstinė informacija:
- kvartero geologinis žemėlapis 1:50 000–1:200 000 mastelio (kai vykdomo monitoringo plote yra paplitusios skirtingos uolienos);
- scheminis gruntinio vandens paviršiaus žemėlapis 1:10 000 mastelio (galima naudoti ir stambesnio mastelio kartografinę medžiagą);
- scheminiai svarbesnių (vieno ar dviejų) gruntinio vandens cheminės sudėties rodiklių žemėlapiai (vadovaujantis priešprograminių tyrimų duomenimis);
- hidrogeologiniai profiliai;
- atliktų cheminių tyrimų rezultatų lentelės ir analitinės laboratorijos tyrimo rezultatų protokolai;
- kita grafinė ir tekstinė informacija, kuri yra būtina monitoringui vykdyti.
Pilnos apimties grafinė informacija rekomenduotina rengiant objektų, keliančių tiesioginę grėsmę požeminio vandens vartotojams, monitoringo programas. Kitiems ūkio subjektams pakanka aprašyti bendro pobūdžio hidrogeologines sąlygas.
Monitoringo tikslai ir uždaviniai. Monitoringo tikslus sąlygoja objekto pavojingumas aplinkai bei jos objektams, įskaitant ir požeminio vandens vartotojus. Priklausomai nuo tikslų potencialios taršos objektų monitoringas gali būti prevencinis (įspėjamasis) bei kontrolinis.
Prevencinio (įspėjamojo) pobūdžio monitoringas vykdomas tų objektų, kurie kelia potencialų pavojų konkretiems požeminio vandens vartotojams (vandenvietės) ar gamtinės aplinkos objektams. Be to, prevencinio pobūdžio monitoringas gali būti vykdomas, kai požeminis vanduo yra teršiamas pavojingomis medžiagomis. Pagrindiniai šio monitoringo tikslai yra teršalų paplitimo bei teršimo pasekmių vertinimas ir prognozė.
Kontrolinio pobūdžio monitoringas vykdomas tų ūkio subjektų, kurių ūkinė veikla, turėdama neigiamą poveikį požeminio vandens kokybei, dėl pačių subjektų padėties ar hidrogeologinių sąlygų specifikos nekelia tiesioginio pavojaus požeminio vandens vartotojams ar gamtinės aplinkos objektams. Šis monitoringas taip pat turėtų būti vykdomas teršimo pavojingomis medžiagomis atvejais, nors hidrogeologinės sąlygos ir nepalankios taršai plisti. Pagrindinis šio pobūdžio monitoringo tikslas yra požeminio (gruntinio) vandens kokybės pokyčių kontrolė.
Monitoringo tikslams įgyvendinti turi būti rengiamas monitoringo tinklo projektas ir monitoringo vykdymo metodika.
Prevencinio monitoringo programoje papildomai gali būti numatyti specialūs tyrimai, būtini preliminariems vertinimams atlikti (prognozė).
Monitoringo tinklas. Monitoringo tinklo apimtis ir struktūra priklauso nuo ūkio subjekto veiklos pobūdžio, hidrogeologinių sąlygų ir vykdomo monitoringo tikslų. Projektuojant monitoringo tinklą, rekomenduotina atsižvelgti į kelis pagrindinius dalykus, bendrus visiems šios grupės ūkio subjektams.
Stebėjimo gręžiniai monitoringo tinkle projektuojami įvertinus vyraujančią gruntinio vandens tekėjimo kryptį. Prevencinio monitoringo atveju rekomenduotina monitoringo tinklo schema yra stebėjimo gręžinių linija tarp taršos židinio ir jo potencialaus poveikio zonoje esančio požeminio vandens vartotojo. Kai ši linija nesutampa su gruntinio vandens tekėjimo kryptimi, monitoringo tinkle numatomas papildomas stebėjimo gręžinys(-iai), skirtas paplitimui pagrindine teršalų judėjimo kryptimi kontroliuoti.
Kadangi ūkinės veiklos teršiamas žemės paviršius, stebėjimo gręžiniai įrengiami gruntiniame vandeningame sluoksnyje. Stebėjimo gręžiniai spūdiniuose vandeninguose sluoksniuose įrengiami:
prevencinio monitoringo atveju – pagrindiniame vandeningajame sluoksnyje;
kontrolinio monitoringo atveju – arčiausiai žemės paviršiaus esančiame vandeningajame sluoksnyje, kai:
- taršos židinio plote jis yra atskirtas nuo gruntinio vandeningojo sluoksnio nedidelio storio vandenspara, o židinys yra požeminio vandens mitybos areale, kuriame vanduo iš žemės paviršiaus filtruojasi į gilesnius sluoksnius;
- ūkinės veiklos aplinka teršiama pavojingomis medžiagomis, kurios dėl savo savybių gali plisti požeminėje hidrosferoje.
Prevencinio monitoringo, o kai kada ir kontrolinio monitoringo atvejais rekomenduotina monitoringo tinkle numatyti vadinamųjų foninių gręžinių įrengimą. Jie įrengiami už taršos galimo poveikio zonos ribų, priešais gruntinio vandens įtekėjimo kryptį.
Prevencinio monitoringo tinklo apimtis priklauso nuo hidrogeologinių sąlygų ir numatytų tikslų pobūdžio. Tuo tarpu kontrolinio monitoringo atveju tinklo apimtį daugiausiai lemia ūkio subjekto veiklos pobūdis. Paprastų taršos židinių zonoje dažniausiai pakanka 1–3 stebėjimo gręžinių. Sudėtingų taršos židinių monitoringo tinklo apimtis turėtų priklausyti nuo paties objekto sudėtingumo ir priešprograminių tyrimų rezultatų. Kai tarša atsiranda dėl paviršinės nuoplovos, monitoringo tinkle gali būti numatyti 1–2 paviršinio vandens stebėjimo punktai.
Kai monitoringo tinklas projektuojamas už ūkio subjekto teritorijos ribų, monitoringo programoje turi būti numatytos papildomos organizacinės priemonės. Tinklui įrengti parenkami nenaudojami ir netinkami naudoti plotai, naudojami monitoringo tikslams šachtiniai šuliniai bei esami gręžiniai, esant reikalui numatomos piniginės kompensacijos privačių valdų savininkams. Tokiais atvejais monitoringo tinklo įrengimą privalu derinti su vietos savivaldos institucijomis arba privačios valdos savininkais.
Kartu su programa turi būti pateikiama monitoringo tinklo dokumentacija, stebėjimo gręžiniams suteikiamas Žemės gelmių registro numeris, užpildomas nustatytos formos gręžinio pasas (www. lgt. lt/anketos) [8.1]. Kartu su gręžinio pasu privaloma pateikti lentelę su gręžinio hidraulinio išbandymo rezultatais (gręžinio vandens lygio kitimas išpumpavimo/ lygio atsistatymo metu).
Monitoringo vykdymo metodika (darbų sudėtis ir periodiškumas). Požeminio vandens monitoringą iš esmės sudaro vandens cheminės sudėties (kokybės) tyrimai ir vandens lygio matavimas monitoringo gręžiniuose. Prevencinio monitoringo programose papildomai gali būti numatyti kiti monitoringo darbai, susiję su aeracijos zonos drėgnio ir uolienų cheminės sudėties rodiklių tyrimais, temperatūrų ir šaltinių debitų matavimais, teršalų paplitimo stebėjimais geofiziniais metodais, bei kt.
Požeminio vandens mėginių vandens cheminei sudėčiai (kokybei) tirti paėmimo periodiškumas priklauso nuo vykdomo monitoringo tipo ir skleidžiamos taršos pobūdžio.
Prevencinio monitoringo atveju rekomenduotinas minimalus vandens mėginių ėmimo dažnumas yra 2 kartai per metus, pavasarį ir rudenį. Įvertinus konkrečias objekto aplinkos sąlygas ir turimą informaciją, būtiną monitoringo tikslams vykdyti, prevencinio monitoringo programose gali būti numatytas dažnesnis mėginių paėmimas. Kai kada gali būti tikslinga monitoringo tinklą skaidyti dalimis, kiekvienos atveju numatant skirtingą mėginių ėmimo dažnumą.
Numatant mėginių ėmimo dažnumą kontrolinio monitoringo programose, rekomenduotina įvertinti skleidžiamos taršos pobūdį ir taršos intensyvumą. Kai požeminis vanduo yra teršiamas pavojingomis aplinkai ir žmonių sveikatai medžiagomis, vandens mėginius rekomenduotina imti 1–2 kartus per metus. Kai iš taršos židinio į požeminį vandenį patenka cheminiai junginiai ir medžiagos, kurios tiesiogiai nėra pavojingos aplinkai ir žmonių sveikatai, tačiau didesnės jų koncentracijos keičia vandens organoleptines savybes (chloridai, sulfatai, organika ir kt.), priklausomai nuo taršos intensyvumo rekomenduotinas vandens mėginių ėmimo dažnumas gali svyruoti nuo vieno karto per metus iki vieno karto per 2–3 metus.
Numatant ūkio subjektų monitoringo apimtis būtina atsižvelgti į medžiagų, galinčių teršti požeminį vandenį, kilmę. Teršalų pobūdį sąlygoja viename ar kitame objekte vykdoma ūkinė veikla (2 priedas). Todėl, rengiant monitoringo programas, būtina atsižvelgti į ūkinio subjekto specifiką. Be būdingų teršiančių medžiagų, rekomenduotina nustatyti ir indikatorinius rodiklius. Tai gali sumažinti monitoringo darbų išlaidas. Laboratorinių tyrimų metu rekomenduotina nustatyti šias vandens kokybės indikatorinių rodiklių grupes: bendrąją vandens cheminę sudėtį (pagrindiniai jonai, azoto junginiai, pH, ištirpęs deguonis, vandens kietumas, savitasis elektros laidis), metalus (mikroelementai). Kiekvienos rodiklių grupės tyrimų apimtys ir periodiškumas pagrindžiami monitoringo programose, atsižvelgiant į skleidžiamos taršos pobūdį ir vietos hidrogeologines sąlygas. Bendroji vandens cheminė sudėtis ir pavojingos teršiančios medžiagos (cheminiai junginiai), būdingos konkrečiam taršos židiniui, nustatomos visuose mėginiuose. Kontrolinio monitoringo atvejais, kai požeminis vanduo teršiamas medžiagomis, neturinčiomis poveikio bendrajai vandens cheminei sudėčiai, pastaroji gali būti tiriama rečiau, užpildant tarpus vien tik teršiančios medžiagos (cheminio junginio) koncentracijai nustatyti.
Požeminio vandens lygio matavimo apimtys ir periodiškumas priklauso nuo hidrogeologinių sąlygų ir ūkio subjekto veiklos pobūdžio bei skleidžiamos taršos pobūdžio ir turi būti pagrindžiamos monitoringo programose. Rekomenduotinas matavimų periodiškumas – 3–5 matavimai per mėnesį. Kontrolinio monitoringo atveju periodinis vandens lygio matavimas numatomas tik išimtiniais atvejais, kai tai būtina monitoringo duomenims įvertinti. Kitais atvejais vandens lygis turi būti matuojamas tik vandens mėginių paėmimo metu.
Ūkio subjektai – požeminio vandens naudotojai
Ūkio subjektų – požeminio vandens naudotojų grupė apima:
- gėlo požeminio vandens vandenvietes;
- mineralinio vandens vandenvietes;
- požeminės hidrosferos sausinimo objektus;
- požeminės hidrosferos apvandeninimo objektus (šioje Tvarkoje nenagrinėjami).
Pagrindinis visų šios grupės ūkio subjektų veiklos poveikio aplinkai faktorius yra požeminio vandens siurbimas. Ir atvirkščiai – požeminio vandens siurbimas sudaro sąlygas intensyvesniam aplinkos poveikiui, kuris priklausomai nuo siurbimo tikslų gali būti dvejopas: žalingas arba naudingas. Šių dviejų santykio su aplinka ir jos objektais faktorių kontrolė yra svarbiausias požeminio vandens monitoringo tikslas.
Gėlo požeminio vandens vandenvietės
Šie reikalavimai taikomi požeminio vandens, kaip žaliavos geriamajam vandeniui tiekti, monitoringo programoms parengti. Geriamojo vandens tiekiamo gyventojams monitoringo vykdymą reglamentuoja Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) institucijos vadovaujantis higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“ [8.18]. Rekomenduotina rengiamas požeminio vandens monitoringo programas derinti su geriamojo vandens monitoringo programomis.
Vandenviečių monitoringo rūšys. Monitoringo apimtys ir metodika priklauso nuo vandenvietės dydžio ir hidrogeologinių vandenvietės sąlygų. Atsižvelgiant į visus minėtus rodiklius, vandenvietėse gali būti vykdomas privalomasis monitoringas arba išplėstinis monitoringas.
Privalomasis monitoringas – tai minimalus stebėjimų ir matavimų kompleksas, kurio paskirtis – kontroliuoti požeminio vandens, kaip naudingosios iškasenos, resursų naudojimą ir požeminio vandens, kaip geriamojo vandens žaliavos, kokybės ilgalaikių kitimų tendencijas. Jis privalomas visoms vandenvietėms, kurios vidutiniškai suvartoja 100 ir daugiau kubinių metrų per parą vandens. Išsiurbiamo vandens kiekio apskaita ir vandens lygio matavimai, sudarantys privalomąjį monitoringą, turi būti vykdomi nepriklausomai nuo vandenvietės debito ir visose vandenvietėse, kurių vandenį vartoja daugiau nei 50 žmonių.
Išplėstinis monitoringas apima stebėjimų ir matavimų kompleksą, įskaitant ir privalomąjį monitoringą. Jis skirtas kontroliuoti ir prognozuoti požeminio vandens eksploatacijos poveikį aplinkai ir atvirkščiai – aplinkos poveikį išgaunamo vandens kokybei.
Išplėstinio monitoringo programos rekomenduotinos vandenvietėms, kurių vidutinis paros debitas siekia 1 000 m3. Jis gali būti numatomas ir mažesnių vandenviečių atveju, jeigu dėl hidrogeologinių sąlygų specifikos galimi išgaunamo vandens kokybės kitimai.
Požeminio vandens monitoringo programa. Monitoringo programoje pateikiama ši informacija:
- vandenvietės padėtis;
- vandenvietės charakteristika;
- hidrogeologinės sąlygos ir vandens kokybė;
- monitoringo tikslai;
- monitoringo tinklas;
- monitoringo apimtys ir vykdymo metodika.
Monitoringo programos rengiamos 3–5 metams. Išplėstinio monitoringo programos rengiamos atskirai kiekvienai vandenvietei arba grupei vandenviečių. Kai grupė mažų vandenviečių, naudojančių vidutiniškai daugiau kaip 100 m3 per dieną vandens ir kurioms privalomas tik privalomasis monitoringas, priklauso vienam ūkio subjektui, rekomenduojama rengti bendrą jų monitoringo programą.
Vandenvietės padėtis. Vandenvietės vieta nurodoma pridedamame žemėlapyje 1:10 000 mastelio nurodant jos centro (jeigu vandenvietėje daugiau kaip vienas gręžinys) koordinates 1994 metų koordinačių sistemoje (LKS–94) ir, jeigu buvo nustatytos vadovaujantis HN 44:2003 [8.15] ar anksčiau veikusiais teisės aktais, vandenvietės sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) juostų ribos. Stambesnio mastelio žemėlapyje turi būti pavaizduotos vandenvietės sklypo ribos (griežto režimo SAZ juosta), eksploatacinių ir stebėjimo gręžinių vietos LKS–94 koordinačių sistemoje.
Kai planuojamas išplėstinis monitoringas, turi būti nurodyti objektai, kuriems poveikį daro (ar gali daryti) vandenvietės eksploatacija, arba šie objektai turi (ar gali turėti) poveikį išgaunamo vandens kokybei.
Vandenvietės charakteristika. Turi būti pateikti duomenys apie eksploatacinių (veikiančių ir neveikiančių) gręžinių skaičių ir jų būklę, vandenvietės stebėjimo gręžinius ir jų būklę, vandenvietės debitą bei išgaunamo vandens kokybę, taikomas vandens gerinimo technologijas.
Hidrogeologinės sąlygos. Išplėstinio monitoringo programoje turi būti detalus hidrogeologinių sąlygų aprašymas, iliustruotas hidrogeologiniais pjūviais ir, esant būtinybei, pridėtos hidrogeologinių žemėlapių iškarpos. Privalomojo monitoringo atveju programoje pakanka nurodyti eksploatuojamą vandeningąjį sluoksnį ir jo slūgsojimo gylį, stebimųjų gręžinių numerius Žemės gelmių registre.
Monitoringo tikslai. Monitoringo tikslai, kaip monitoringo apimčių ir vykdymo metodikos pagrindas, nurodomi išplėstinio monitoringo planavimo metu.
Monitoringo pagrindas. Privalomajam monitoringui vykdyti monitoringo tinklas sudaromas iš eksploatacinių ir esančių vandenvietės teritorijoje (griežto režimo SAZ juostoje) stebėjimo gręžinių (jeigu tokie yra).
Išplėstinio monitoringo atveju monitoringo tinklo apimtis ir jo išdėstymas priklauso nuo numatytų tikslų ir hidrogeologinių vandenvietės sąlygų. Kadangi šiems tikslams priklauso prognozės klausimai, dažniausiai būtinas didesnės apimties monitoringo tinklas, esantis už vandenvietės ribų. Monitoringo tinklo struktūrą ir jo apimtį sąlygoja hidrogeologinių sąlygų specifika. Projektuojamą tinklą rekomenduotina derinti su kitų ūkio subjektų monitoringo tinklu, jeigu pastarieji yra vandenvietės įtakos zonoje.
Monitoringo apimtys ir vykdymo metodika. Rekomenduotinos monitoringo apimtys – monitoringo operacijų (veiksmų) sudėtis ir jų periodiškumas taikytini privalomojo monitoringo programų atveju. Išplėstinio monitoringo programose, įvertinus numatytų tikslų pobūdį, gali būti numatytos didesnės monitoringo apimtys.
Pagrindinės vandenviečių monitoringo operacijos yra:
- išsiurbiamo vandens kiekio (debito) apskaita;
- vandens lygio matavimas;
- vandens cheminės sudėties (kokybės) tyrimai.
Išplėstinio monitoringo programose gali būti numatyti papildomi vandens temperatūrų matavimai bei kiti specifiniai tyrimai.
Išsiurbiamo vandens kiekio (debito) apskaita. Pagal galiojančius reikalavimus centralizuotose vandenvietėse yra atliekama mėnesinė išsiurbiamo vandens kiekio apskaita, registruojamas bendras visos vandenvietės ir kiekvieno atskiro jos gręžinio debitas (statistinė ataskaita 1–PV) [8.22]. Ilgalaikio monitoringo tikslams apskaitos visiškai pakanka. Kitokios matavimų apimtys turi būti pagrindžiamos monitoringo programose.
Vandens lygio matavimas. Pagal galiojančią tvarką visuose vandenvietės eksploataciniuose gręžiniuose kartą per mėnesį turi būti matuojama statinio ir dinaminio vandens lygio padėtis. Dinaminis lygis matuojamas veikiant siurbliui, statinis – jį sustabdžius. Vandens lygiui matuoti eksploataciniai gręžiniai turi būti specialiai parengti: įleisti pjezometriniai vamzdžiai arba įrengti vandens lygio davikliai. Ne visada ši įranga yra, todėl labai dažnai vandens lygis eksploataciniuose gręžiniuose nėra matuojamas.
Rengiant monitoringo programas, būtina įvertinti realias vandens lygio matavimo galimybes eksploataciniuose vandenvietės gręžiniuose. Atsižvelgiant į eksploatuojamų gręžinių skaičių ir pačios vandenvietės dydį, vandens lygio matavimas gali būti numatomas 1–3 eksploatuojamuose gręžiniuose, kurie po nedidelių pertvarkymų ar be jų tiktų matavimams atlikti, stebėjimų gręžiniuose (jeigu tokie yra vandenvietės teritorijoje) arba tam gali būti pritaikytas nebetinkamas naudoti eksploatacinis gręžinys.
Rekomenduotinas vandens lygio matavimo dažnumas stebėjimų arba pritaikytame nebenaudojamame eksploataciniame gręžinyje yra nuo 3 iki 5 kartų per mėnesį.
Vandens cheminės sudėties (kokybės) tyrimai. Vandens mėginiai požeminio vandens kokybės monitoringui vykdyti turi būti imami tiesiogiai iš eksploatacinių gręžinių arba kitokio tipo kaptažo įrenginių. Vandens mišinio mėginiai iš rezervuarų, taip pat tiekiamo į vandentiekio tinklus vandens mėginiai imami SAM padalinių nustatyta tvarka ir šie darbai priskirtini geriamojo vandens monitoringui. Tačiau požeminio vandens monitoringo programose turi būti atsižvelgta į vandenvietėje vykdomą geriamojo vandens monitoringą.
Rekomenduotinas eksploatacinių gręžinių, iš kurių imami vandens mėginiai, skaičius – ne mažiau kaip 20% visų eksploatuojamų gręžinių, t. y. vandenvietėje, kurioje yra iki 5 gręžinių, vandens mėginiai imami iš 1 gręžinio, iki 10 gręžinių – iš 2-jų ir t. t.
Eksploataciniai gręžiniai, iš kurių numatoma periodiškai imti vandens mėginius, bendruoju atveju turi būti tolygiai išdėstyti vandenvietės teritorijoje. Tačiau jeigu nustatyta, kad atskirose vandenvietės teritorijos dalyse vandens cheminė sudėtis yra skirtinga, tai turi būti nurodyta mėginių ėmimo schemoje. Pastaruoju atveju gali būti taikomas rotacinis vandens mėginių ėmimo principas, kiekvieną kartą keičiant mėginių ėmimo vietą, bet imant tiek pat mėginių.
Jeigu vandenvietėje eksploatuojami keli vandeningieji sluoksniai, vandens mėginiai paskirstomi proporcingai eksploatacinių gręžinių, esančių kiekviename jų, skaičiui.
Vandens cheminės sudėties tyrimų periodiškumas ir stebimų rodiklių sąrašas priklauso nuo eksploatuojamo vandeningojo sluoksnio saugos laipsnio. Vandenvietėse, kurios yra priskiriamos uždarų ir uždaresnių vandenviečių grupei (I, IIa vandenviečių grupės) [8.15], vandens mėginius rekomenduotina minimaliai imti:
– bendrajai vandens cheminei sudėčiai nustatyti – vieną kartą per metus;
– mikroelementams (metalams) bei kitoms pavojingoms ir specifinėms teršiančioms medžiagoms nustatyti – vieną kartą per 2 metus.
Kai vandenvietėje yra eksploatuojamas gruntinis vandeningasis sluoksnis arba nepakankamai gerai izoliuotas spūdinis vandeningasis sluoksnis (IIb, III vandenviečių grupės) [8.15], rekomenduotina vandens mėginius imti dažniau:
– bendrajai vandens cheminei sudėčiai nustatyti – 2 kartus per metus;
– nustatyti mikroelementams (metalams) bei kitoms pavojingoms ir specifinėms teršiančioms medžiagoms – vieną kartą per metus.
Rekomenduojamų stebėti vandenvietėse požeminio vandens rodiklių sąrašas pateiktas 3 priede. Šį sąrašą galima praplėsti derinant programą su programinės priežiūros geriamajam vandeniui reikalavimais, nustatytais HN 24:2003 [8.18]. Nerekomenduojama požeminio vandens monitoringo programoje numatyti stebėti junginius, galinčius susidaryti vandenyje tik jo gerinimo metu.
Rekomenduotinas vandens mėginių ėmimo laikas:
– rudenį (rugsėjo–spalio mėn.), kai mėginiai imami kartą per metus;
– pavasarį (balandžio–gegužės mėn.) ir rudenį (rugsėjo–spalio mėn.), kai mėginiai imami 2 kartus per metus.
Nurodytos požeminio vandens kokybės tyrimų apimtys ir periodiškumas yra rekomenduotinas, kai vandenvietėje numatomas privalomasis monitoringas. Planuojant išplėstinį monitoringą priklausomai nuo numatytų tikslų pobūdžio gali būti numatytos didesnės tyrimų apimtys.
Mineralinio vandens vandenvietės
Mineralinio vandens monitoringas yra numatomas mineralinio vandens išteklių naudojimo sutartyje, kurią sudaro LGT ir ūkio subjektas – išteklių naudotojas. Mineralinio vandens vandenviečių monitoringo programos rengiamos vadovaujantis tais pačiais principais, kaip ir gėlo vandens vandenvietėse. Įvertinus tai, kad (1) daugumoje mineralinio vandens vandenviečių yra po vieną gręžinį, (2) iš gręžinio imamas nedidelis vandens kiekis, (3) mineralinis vanduo išgaunamas iš gilių vandeningųjų sluoksnių, natūraliai apsaugotų nuo paviršinės taršos poveikio, o pačios vandenvietės dažniausiai yra požeminio vandens iškrovos plotuose, mineralinio vandens vandenviečių požeminio vandens monitoringo programa rengiama pagal privalomojo monitoringo, aprašyto ankstesniame poskyryje, schemą. Išimtis yra šalies balneologiniai kurortai (Druskininkai, Birštonas). Čia išgaunami palyginti didesni mineralinio vandens kiekiai, vanduo išgaunamas keliose mineralinio vandens telkinio vietose, o mineralinio vandens kokybė neretai ypač priklauso nuo telkinio eksploatacijos intensyvumo. Todėl šiuose kurortuose rekomenduotina rengti kompleksines išplėstinio monitoringo programas. Monitoringo programose nurodomos monitoringo apimtys, privalomos kiekvienai mineralinį vandenį eksploatuojančiai vandenvietei, nurodomas stebėjimo gręžinių tinklas, numatomo monitoringo apimtys.
Mineralinio vandens vandenviečių požeminio vandens monitoringas vykdomas taip pat, kaip ir gėlo požeminio vandens atveju, t. y.:
– vykdoma išgaunamo vandens kiekio (debito) apskaita;
– matuojamas vandens lygis;
– atliekami vandens cheminės sudėties tyrimai.
Išgaunamo vandens kiekio (debito) apskaita. Kaip ir gėlo požeminio vandens vandenviečių atveju, privaloma mėnesinė gręžinio debito apskaita (statistinė forma 1–PV) [8.22].
Kai mineralinis vanduo išgaunamas iš natūralių šaltinių, sudarančių žemės paviršiuje koncentruotas versmes, rekomenduotina numatyti programose šaltinio debito matavimus (jeigu tai įmanoma techniškai).
Vandens lygio matavimas. Monitoringo programoje turi būti numatytas vandens lygio matavimas, atsižvelgiant į technines gręžinių įrengimo sąlygas. Rekomenduotinas vandens lygio matavimo dažnumas izoliuotiems telkiniams – vieną kartą per mėnesį, hidroinjekciniams ir nepakankamai izoliuotiems telkiniams – 3–5 kartai per mėnesį. Kai dėl gręžinių konstrukcijos negalima vykdyti reguliarių lygių matavimų, rekomenduotina numatyti vandens lygio matavimą gręžinio techninio remonto metu.
Vandens cheminės sudėties tyrimai. Mineralinio vandens mėginiai vandens cheminės sudėties tyrimams atlikti turi būti imami iš visų naudojamų gręžinių (šaltinių) ne rečiau negu vieną kartą per metus, jeigu nėra priežasčių, dėl kurių monitoringo programoje būtų numatytas dažnesnis vandens mėginių paėmimas.
Laboratorinių tyrimų metu turi būti nustatoma bendroji vandens cheminė sudėtis ir junginiai, kuriuos reglamentuoja higienos norma HN 28:1998 [8.19].
Požeminės hidrosferos sausinimo objektai
Požeminės hidrosferos sausinimas yra atliekamas kasant naudingąsias iškasenas ir atliekant inžinerinius darbus. Pastaruoju atveju monitoringo organizavimo pagrindas yra galimo poveikio aplinkai įvertinimo išvados. Požeminio vandens monitoringas turėtų būti organizuojamas tik išimtiniais atvejais, kai numatoma, kad grunto sausinimas objekte gali pakenkti aplinkinių gyventojų vartojamo geriamojo vandens ištekliams (pvz., šulinių išsekimas ir kt.).
Požeminio vandens monitoringo programos turėtų būti rengiamos, įvertinus tai, kad (1) pagrindinis poveikio aplinkai faktorius yra požeminio vandens lygio žeminimas, (2) sausinamas tik gruntinis vandeningasis sluoksnis, (3) vandens lygio pažeminimo amplitudė nėra didelė.
Monitoringo programos struktūra analogiška aprašytajai poskyryje „Gėlo požeminio vandens vandenvietės“.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą poveikio specifiką, pagrindinis monitoringo tikslas – poveikio aplinkiniams gruntinio vandens vartotojams įvertinimas. Kiti galimi monitoringo tikslai gali būti poveikis upių nuotėkiui ir paviršinio vandens telkiniams, ekosistemoms ar net ir gilesniems vandeningiesiems sluoksniams.
Rengiant monitoringo programą, pirmiausiai būtina numatyti numatomo monitoringo tipą. Pagal hidrogeologines sąlygas sausinimo pobūdį ir padėtį kitų požeminio vandens vartotojų atžvilgiu objektai gali būti skirstomi į dvi grupes:
– objektai, kurių veiklos pasekmės nekelia grėsmės konkretiems aplinkos objektams ir kitiems požeminio vandens vartotojams;
– objektai, kurių veiklos pasekmės kelia grėsmę minėtiems aplinkos objektams ir požeminio vandens vartotojams.
Monitoringo tinklas. Platesnis monitoringo tinklas, esantis už objekto ribų, numatomas tik antros grupės objektų atveju. Pirmos grupės objektų atveju visi būtini matavimai ir stebėjimai rekomenduotini atlikti pačiame objekte. Į monitoringo tinklą gali būti įtrauktas objekto apylinkėse gruntiniame vandeningajame sluoksnyje įrengtas stebėjimų ar kitos paskirties gręžinys (šulinys).
Rekomenduotina monitoringo tinklo schema yra stebėjimo gręžinių spindulys (skersainis), nukreiptas poveikio zonoje esančio aplinkos objekto ar požeminio vandens vartotojo link. Kai tokių objektų yra daugiau, minėtas spindulys nukreipiamas pagrindinio aplinkos apsaugos objekto ar geriamojo vandens vartotojo linkme. Poveikio mastas kitiems objektams nustatomas analogijos būdu arba atlikus hidrogeologinius skaičiavimus.
Spindulio kryptimi priklausomai nuo vietos hidrogeologinių sąlygų ir atstumo iki poveikio objekto turi būti ne daugiau kaip 3 stebėjimo gręžiniai. Kai spindulio kryptis labai skiriasi nuo sausinimo darbų plėtros krypties, papildomi stebėjimo gręžiniai gali būti numatyti pastarąja kryptimi.
Monitoringo apimtys ir vykdymo metodika. Monitoringo sudėtis ir apimtys priklauso nuo objekto keliamos grėsmės kitiems aplinkos objektams ir gruntinio vandens vartotojams.
Pagrindiniai sausinimo objektų monitoringo etapai yra šie:
– išsiurbiamo (drenuojamo) vandens kiekio apskaita;
– vandens lygio matavimas;
– vandens cheminės sudėties tyrimai.
Sausinimo objektų atveju tvarkoma mėnesinė išsiurbiamo vandens kiekio apskaita (statistinė forma 1–PV) [8.22]. Kai gruntinis vanduo iš objekto yra šalinamas išcentrinio veikimo siurbliais, vandens kiekis gali būti apskaičiuojamas pagal siurblių našumą ir jų veikimo trukmę. Kai gruntinis vanduo yra šalinamas naudojant atviras drenas, rekomenduotina įrengti vandens matavimo punktus, kuriuose ištekančio vandens kiekis būtų nustatomas pagal tėkmės greitį ir drenos skerspjūvio plotą.
Rekomenduotinas matavimų dažnumas – ne mažiau kaip 3 kartai per mėnesį.
Vandens lygio matavimo pirmos grupės objektų atveju gali būti atliekamas tik paties objekto teritorijoje, vandens šalinimo vietoje. Antros grupės objektų atveju gruntinio vandens lygis matuojamas visuose stebėjimo gręžiniuose.
Rekomenduotinas vandens lygio matavimo dažnumas – 3–5 kartai per mėnesį.
Vandens cheminės sudėties tyrimai rekomenduotini tik išimtiniais atvejais, esant antros grupės objektams, kai dėl hidrogeologinių sąlygų specifikos galimas gruntinio vandens teršimas ūkinės veiklos produktais. Vandens cheminės sudėties tyrimai turėtų būti atliekami tik artimiausiame stebėjimų gręžinyje, įrengtame gruntinio srauto judėjimo kryptimi. Rekomenduotinas tyrimų dažnumas – kartą per metus, jeigu nėra priežasčių, dėl kurių tyrimus reikėtų atlikti dažniau.
Numatant požeminio vandens monitoringą, būtina atsižvelgti į gruntinio vandens slūgsojimo sąlygas, sausinimo tempą ir turimus technologinius junginius.
Kai gruntinis vanduo yra prie pat žemės paviršiaus, ne giliau kaip 0,1–0,3 m, vanduo gręžiniuose žiemą užšąla. Tokia situacija yra tipiška durpių karjerams. Šiais atvejais rekomenduotina monitoringą vykdyti tik šiltuoju metų laiku.
Atsižvelgiant į tai, kad, sausinant gruntinį vandeningąjį sluoksnį drenažiniais grioviais, požeminio vandens filtracijos režimas stabilizuojasi, rekomenduotina ciklinė monitoringo vykdymo tvarka. Monitoringas planuojamas visiems metams. Atliekama monitoringo rezultatų analizė ir įvertinimas. Jeigu iš rezultatų analizės matyti, kad gruntinio vandens filtracija vyksta stacionaraus režimo sąlygomis, kitas monitoringo ciklas kartojamas po 3–5 metų. Naujas monitoringo ciklas kartojamas kiekvieną kartą, kai rekonstruojama drenažinė sistema.
LABORATORINIAI TYRIMAI
Specialių reikalavimų ūkio subjektų požeminio vandens monitoringe dalyvaujančioms laboratorijoms nėra. Tačiau jos privalo matavimus atlikti pagal Lietuvos Respublikos normatyvinių dokumentų reikalavimus bei kitus įteisintus metodus ir paruoštas matavimų procedūras, o, jei tokių nėra, – pagal tarptautinius reikalavimus. Be to, monitoringe dalyvaujančios laboratorijos, atliekančios fizikinių ir cheminių parametrų matavimus, privalo [8.13]:
- turėti leidimą aplinkos ir jos taršos šaltinių laboratoriniams matavimams atlikti;
- vykdyti atliekamų matavimų kokybės kontrolę;
- dalyvauti tarplaboratorinių palyginamųjų bandymų programose.
Vandens analizės rezultatai prieš perduodant juos monitoringo vykdytojui turi būti pasirašyti atsakingo už analizę asmens ir patvirtinti antspaudu. Toks analizės rezultatų įforminimas gali būti panaudotas iškilus teisminio nagrinėjimo būtinumui.
Monitoringo duomenų analizė ir įvertinimas
Monitoringo programose turi būti nurodyti monitoringo duomenų analizės ir vertinimo etapai. Kadangi ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo programos rengiamos 3–5 metams, kompleksinė monitoringo duomenų analizė atliekama baigiamaisiais monitoringo programos įgyvendinimo metais. Pagal šios analizės rezultatus rengiama nauja monitoringo programa. Monitoringo programose gali būti numatyti tarpiniai monitoringo duomenų analizės ir vertinimo etapai. Prevencinio (taršos židiniai) ir išplėstinio (vandenvietės) monitoringų atvejais rekomenduotinos kasmetinės tarpinės ataskaitos. Kitais atvejais tarpinis monitoringo informacijos vertinimas nėra būtinas. Tačiau pradėjus naujo objekto monitoringą, kartais yra labai svarbu įvertinti pirmuosius stebėjimų rezultatus ir, esant reikalui, pagal juos patikslinti tolesnius monitoringo darbus. Tais atvejais po pirmųjų monitoringo vykdymo metų turėtų būti numatomas tarpinis monitoringo duomenų vertinimas ir pagal jo rezultatus tikslinami kiti vertinimo etapai. Vertinant monitoringo duomenis būtina vadovautis vandens kokybės kriterijais, nurodytais atitinkamuose teisės aktuose [8.8, 8.16, 8.17, 8.18, 8.19, 8.20]. Ypač svarbu tinkamai pasirinkti teisės aktą atkreipiant dėmesį į jo taikymo sritį.
MONITORINGO DUOMENŲ TEIKIMAS
Pagal Aplinkos monitoringo įstatymą ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo informacija teikiama LGT jos nustatyta tvarka. Monitoringo informacija taip pat teikiama savivaldos institucijoms. Todėl monitoringo programoje turėtų būti nurodomos įstaigos ar institucijos, kurioms teikiama informacija, jos pateikimo periodiškumas ir pan.
Pagrindinės monitoringo duomenų teikimo LGT nuostatos yra pateiktos šios Tvarkos VII skyriuje. Šiame priede pateikta tik techninio pobūdžio monitoringo duomenų teikimo tvarka.
Stebėjimo gręžiniai turi būti įregistruoti valstybiniame registre „Gręžinys“ ir turėti žemės gelmių registro numerį. Gręžiniai į registrą įtraukiami pateikus nustatytos formos gręžinio pasą.
Vandens debitų apskaitos bei vandens lygio matavimo eksploataciniuose gręžiniuose duomenys nurodomi statistinės atskaitomybės formoje 1–PV [8.22]. Stebėjimo gręžinių bei kito tipo vandens matavimo punktų požeminio vandens lygio matavimo duomenys registruojami tam tikros formos žurnaluose (4 priedas).
Vandens debitų apskaitos bei kitų matavimo punktų duomenys pateikiami LGT ne rečiau kaip kartą per ketvirtį. Stebėjimo gręžinių vandens lygio matavimo duomenys ir vandens cheminės sudėties tyrimų duomenys pateikiami pasibaigus kalendoriniams metams. Pageidautina, kad visi stebėjimų ir matavimų duomenys būtų pateikti kompiuterinėse laikmenose, jų perdavimo tvarką suderinus su LGT.
______________
Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo
vykdymo tvarkos
2 priedas
Žmogaus ūkinės veiklos įtakos požeminiam vandeniui indikatoriai
|
Ūkinės veiklos tipas (pramonės ar taršos šaltinio rūšis) |
Taršos požymiai (taršos rodikliai) |
||
| Fizinių ir cheminių vandens savybių pokyčiai. Pagrindinių jonų koncentracijų didėjimas, specifinių medžiagų požeminiame vandenyje atsiradimas |
Padidintos mikroelementų koncentracijos; naujų mikroelementų susidarymas vandenyje |
||
| Chemijos pramonė |
Labai diferencijuoti ir priklauso nuo gaminamos produkcijos savybių, naudojamos žaliavos, gaminamų produktų, taikomų technologijų, produkcijos sandėliavimo ir transportavimo sistemos, atliekų utilizacijos, nuotėkų valymo metodų ir t. t. |
||
| Pvz.: bendrosios mineralizacijos, bendrojo kietumo, vandens agresyvumo ir savitojo el. laidžio, oksidacinių savybių didėjimas, skonio ir kvapo pasikeitimas, BDS ir ChDS augimas. SO42+, Cl-, HCO3-, CO32-, Na+, K+, Ca2+, Mg2+, Fe3+, azoto ir fosforo junginių kiekio didėjimas, detergentų, formaldehidų, chlororganinių junginių, H2S ir kt. atsiradimas. |
Pvz.: plastmasinių dirbinių gamyba: Cd, Li, Se, Sn. Detergentų gamyba: Cd, Li. Trąšų gamyba: Cd, Cr, Cu, F, Hg, Mn, Ni, Pb, Se, Zn. Gumos pramonė: Cu, B, Ba, Cd, Cr, Cu, Hg, Sr, Zn, bei Br, J, Mn, Tl, Pb, Sb, V. Vaistų pramonė: As, Br, Co, Cu, J, Sr, W, Zn. |
||
| Medžio apdirbimo pramonė |
Labai pastebimas vandens mineralizacijos padidėjimas, jo nuspalvinimas, skonio ir kvapo pasikeitimas, padidintos ChDS reikšmės, auga pH. CO32-, HCO3-, Na+, K+, Cl-, padidintos azotinių junginių reikšmės, SO42+. Organinių specifinių medžiagų, pvz.: terpenų, organinių rūgščių, cukrų, aldehidų, alkoholio, metano, be to, fenolių, formaldehidų, metanolio, timolio, fufurolio ir kt. |
Ba, Cr, Cu, Hg, Ni, Pb, Sn, Zn. |
|
| Maisto pramonė |
Labai diferencijuota, priklauso nuo produkcijos rūšies, naudojamos žaliavos, gaminamų produktų, gamybos technologijos, sandėliavimo ir transportavimo sistemos, atliekų utilizacijos, nuotėkų valymo metodikų ir t. t. Galimi padidinti detergentų, chlororganinių junginių kiekiai. |
||
| Vandens mineralizacijos ir deguonies kiekio didėjimas, organoleptinių savybių pokyčiai didesni BDS ir ChDS dydžiai. Padidinti SO42+, HCO3-, Cl-, azoto ir fosforo junginių, Na, K ir Fe kiekiai. Organinių rūgščių, aldehidų, alkoholio, NH3, H2S atsiradimas. |
Gausus mikrokomponentų kompleksas priklauso nuo jų susikaupimo perdirbamose medžiagose. |
||
| Nerūdinių naudingųjų iškasenų perdirbimo pramonė |
Labai diferencijuota, priklauso nuo produkcijos rūšies, naudojamos žaliavos, gaminamų produktų, gamybos technologijos, sandėliavimo ir transportavimo sistemos, atliekų utilizacijos, nuotėkų valymo metodų ir t. t. |
||
| Didesnė bendroji mineralizacija, savitasis el. laidis ir vandens kietumas, organoleptinių savybių pasikeitimas, didesni HCO3-, Ca2+, Mg2+, Fe3+, Mn2+, azoto ir fosforo, sieros junginių, fenolių kiekiai, organinių medžiagų atsiradimas ir t. t. |
Stiklo pramonė: B, Ba, Pb, Sr, taip pat As, Bi, Co, F, Ni, Se, Tl. Keramikos pramonė: B, Ba, Bi, Co, F, Ni, Sr. |
||
| Žemės ūkis (intensyvi žemdirbystė, gyvulininkystės kompleksai ir t. t.) |
Labai diferencijuota, priklauso nuo naudojamų organinių, mineralinių ir cheminių medžiagų; auginamų techninių kultūrų amžiaus, rūšies; žemdirbystės ir gyvulininkystės intensyvumo; hidrogeologinių rajono sąlygų. |
||
| Didesnė bendroji mineralizacija, kietumas, didesni azoto, fosforo, sieros junginių, magnio ir kalcio oksidų, kalcio hidrokarbonato, geležies kiekiai, BDS, ChDS ir t. t. |
Pvz.: augalų apsaugos nuo kenkėjų ir ligų priemonės: As, Br, Cd, Hg, Pb, Sn, Tl, Zn. Dirbtinės trąšos: Cd, Cr, Cu, F, Hg, Mn, Ni, Pb, Se, Zn. Komposto duobės: Cd, Cr, Cu, Hg, Mn, Ni, Pb, Zn. |
||
| Energetikos pramonė |
šiluminės elektrinės
kuro saugyklos; degalinės
atominė elektrinė |
Didesnė bendroji mineralizacija, savitasis el. laidis ir vandens kietumas, didesni SO42+ ir NO3-, azoto junginių, Mg2+, Ca2+, Fe2+, Mn2+ jonų kiekiai. Mažesnės pH reikšmės.
Didesnė bendroji mineralizacija, vandens organoleptinių savybių pasikeitimas. Pastebimas SO42+ jonų, azoto junginių kiekio padidėjimas; naftos produktų vandenyje, fenolių, angliavandenilių ir aldehidų atsiradimas. Didesnės ChDS ir mažesnės pH reikšmės.
Radionuklidų: tričio (H-3), radioaktyviosios anglies (Crad), cezio-137 (Cs-137), kobalto-60 (Co-60) tyrimai. Kai kurių jonų: K+, NH4+, SO42-, Cl- koncentracijų, azoto junginių didesni kiekiai; naftos produktų vandenyje atsiradimas, didesnės ChDS reikšmės. |
Elementų sąrašas priklauso nuo šioje pramonėje naudojamos žaliavos. Dažniausiai pastebimi Ag, As, Be, Br, Cd, Cr, F, Fe, Hg, Mo, Ni, Pb, Se, Sb, V, Zn.
Dažniausiai pastebimi: As, B, Ba, Br, Cd, Cr, Cu, Kg, Mn, Ni, Pb, Sn, V, Zn ir kt.
Kai kurių mikroelementų, susijusių su galvanika, didesni kiekiai vandenyje: Pb, Hg, Zn, Cu, Al, Cd. |
______________
Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo
vykdymo tvarkos
3 priedas
Rekomenduojamų stebėti vandenvietėse požeminio vandens rodiklių sąrašas
| Analičių grupė |
Rodikliai |
Analitė |
| 1 |
Rodikliai nustatomi mėginio paėmimo metu |
pH, savitasis elektros laidis, ištirpusio deguonies kiekis, vandens temperatūra. |
| Pagrindiniai jonai |
Ca, Mg, Na, K, Cl, NH4, NO2, NO3, HCO3, SO4, PO4, permanganato skaičius (bendra organinė anglis). |
|
|
2 |
Metalai |
As, Hg, Cd, Pb, Cr, Fe, Mn, Zn, Cu, Ni, Al, F, CN. Pasirinkimas priklauso nuo žemėnaudos ir lokalių taršos šaltinių vandenvietėse įtakos srityje. |
| Organiniai junginiai |
Aromatiniai ir chlorinti angliavandeniliai, fenoliai, chlorfenoliai. Pasirinkimas priklauso nuo žemėnaudos ir lokalių taršos šaltinių vandenvietėse įtakos srityje. Rekomenduojama vandenvietėms, esančioms urbanizuotose teritorijose ir kitoms, priklausomai nuo vandeningojo sluoksnio saugos laipsnio. |
|
| Pesticidai |
Tiriamų analičių sąrašas priklauso nuo žemėnaudos ir lokalių taršos šaltinių vandenvietėse įtakos srityje. Rekomenduojama vandenvietėms, naudojančioms gruntinį vandenį ir kitoms, priklausomai nuo vandeningojo sluoksnio saugos laipsnio. |
|
| Papildomi rodikliai |
Mikrobiniai rodikliai. Pasirinkimas priklauso nuo lokalių taršos šaltinių vandenvietėse įtakos srityje. Rekomenduojama vandenvietėms, naudojančioms gruntinį vandenį. |
Vandenviečių privalomojo monitoringo atveju monitoringo programose turėtų būti numatytas 1 ir 2 grupių analičių, paryškintų lentelėje, stebėjimas. Išplėstinio, o ir privalomojo monitoringo atvejais, kitų analičių tyrimai turi būti numatomi priklausomai nuo žemėnaudos, taršos šaltinių vandenvietėse įtakos srityje ir nuo vandenvietės saugos laipsnio.
______________
Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo
vykdymo tvarkos
4 priedas
Vandens lygio matavimo žurnalas
| Požeminio vandens lygio matavimo |
Objektas________________ |
|
|
|
| žurnalas |
Data___________ |
Objekto tipas ______________________________
Adresas ___________________________________
Gręžinio Nr. _______________ Žemės paviršiaus abs. aukštis ___________m.
Matavimo taško aukštis virš žemės paviršiaus _______________m.
| Data |
Gylis nuo matavimo vietos iki vandens, m |
Pastabos |
|
|
|
|
Stebėtojas ______________________
Patikrino _______________________
Data _____________
______________