LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

ĮSAKYMAS

DĖL ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO 2007 M. GRUODŽIO 3 D. ĮSAKYMO NR. ISAK-2331 „DĖL MOKYKLŲ TOBULINIMO PROGRAMOS PLIUS PATVIRTINIMO“ PAKEITIMO

2011 m. balandžio 26 d. Nr. V-683

Vilnius

Pakeičiu Mokyklų tobulinimo programą plius, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2331 „Dėl Mokyklų tobulinimo programos plius patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 7-257; 2010, Nr. 38-1798, Nr. 51-2525, Nr. 69-3462, Nr. 119-6080; 2011, Nr. 19-923):

1. Išdėstau 32 punkto lentelę taip:

„

Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Prioritetas	Mokymasis visą gyvenimą
Uždavinys	Tobulinti ir stiprinti mokymosi visą gyvenimą institucinę sistemą
Rodiklio tipas	Rodiklis ir vertinimo vienetas	Pradinė situacija	Tikėtina padėtis 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, procentais	-*	80**	Projektų ataskaitos, tyrimai
	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-*	90**	Projektų ataskaitos, tyrimai
Produkto	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius	-	50	Projektų ataskaitos, tyrimai
	Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	-	1900	Projektų ataskaitos, tyrimai
Uždavinys	Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę
Rezultato	Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais	-*	80**	Projektų ataskaitos, tyrimai
	Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-*	90**	Projektų ataskaitos, tyrimai
Produkto	Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurių:	-	6300	Projektų ataskaitos, tyrimai
	- mokiniai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	-	6000
	- mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	-	300
	Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų:	-	22000	Projektų ataskaitos, tyrimai
	- mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	-	22000
Uždavinys	Didinti mokymosi visą gyvenimą prieinamumą
Rezultato	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais	-*	80**	Projektų ataskaitos, tyrimai
	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-*	90**	Projektų ataskaitos, tyrimai
Produkto	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	-	120	Projektų ataskaitos, tyrimai
	- socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys;	-	-
	- švietimo pagalbos specialistai	-	120
	Socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir/arba socialinę atskirtį patiriančių asmenų ir švietimo pagalbos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš kurio:	-	8000	Projektų ataskaitos, tyrimai
	- socialinės rizikos, specialiųjų poreikių ir socialinės atskirties asmenys;	-	3000
	- švietimo pagalbos specialistai	-	5000
Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
Prioritetas	Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra
Uždavinys	Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje
Rodiklio tipas	Rodiklis ir vertinimo vienetas	Pradinė situacija	Tikėtina padėtis 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)	-	193000	Projektų ataskaitos, tyrimai
Produkto	Projektų skaičius (bendrasis ugdymas)	-	200	Projektų ataskaitos, tyrimai

“

2. Įrašau 4 priedo 12 punkto lentelėje vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“.

3. Įrašau 7 priedo 15.2 punkto lentelėje vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“.

4. Įrašau 8 priedo 19 punkto lentelėje vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“.

5. Įrašau 9 priedo 18.2 punkto lentelėje vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“.

6. Išdėstau 10 priedą nauja redakcija (pridedama).

7. Išdėstau 15 priedo 5.4.3 punktą taip:

„5.4.3. dauguma Lietuvos mokyklų neturi aiškių susitarimų dėl sutrikusio intelekto vaikų (vidutinis, žymus, labai žymus protinis atsilikimas) ugdymo organizavimo visiškos integracijos forma. Iškelti tikslai ir uždaviniai specialiojo ugdymo srityje nekonkretūs, mažai numatoma konkrečių priemonių sutrikusio intelekto mokinių ugdymo kokybei gerinti ir nepakankami analizuojama veiklos planuose numatytų priemonių įgyvendinimo pažanga; mokyklose trūksta specialiųjų pedagogų. Specialioji pedagoginė pagalba teikiama mažiau nei pusei integruotai ugdomų sutrikusio intelekto mokinių. Bendrojo lavinimo mokyklos beveik nesinaudoja bendrojo ugdymo plano teikiamomis galimybėmis teikti jiems pedagoginę pagalbą; nepakankama pedagogų kompetencija ugdyti sutrikusio intelekto mokinius ir nepakankamai tobulinama kvalifikacija šioje srityje.“

8. Įrašau 16 priedo 5.2.2 punkte vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“.

9. Įrašau 16 priedo 8 punkto lentelėje vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“.

10. Išdėstau 17 priedo 5.1.1 punktą taip:

„5.1.1. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų (jų tikslas – padėti susisteminti pateiktą medžiagą, patvirtinti mokinio pasiektą pagrindinį išsilavinimą, sudaryti sąlygas mokiniams pasitikrinti savo sugebėjimus ir žinias, teikti informaciją švietimo monitoringui) programos, užduotys bei vertinimo instrukcijos rengiamos centralizuotai. Patikrinimai organizuojami ir jų rezultatai vertinami bendrojo ugdymo mokyklose. Patikrinimų rezultatai yra vienas iš pagrindinių kriterijų, mokiniui siekiant įgyti pagrindinį ir aukštesnės pakopos išsilavinimą. 2006 m. pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime dalyvavo 134818 mokinių;“

11. Įrašau 17 priedo 8 punkto lentelėje vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“.

12. Įrašau 18 priedo 10 punkto lentelėje vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“.

13. Įrašau 22 priedo 7.1.2 punkte vietoje žodžio „moksleivio“ žodį „mokinio“.

14. Įrašau 24 priedo 5.5.4 punkte vietoje žodžio „moksleivių“ žodį „mokinių“.

15. Įrašau 26 priedo 5.5.1 punkte vietoje žodžio „moksleiviui“ žodį „mokiniui“.

16. Įrašau 26 priedo 15 punkto lentelės 7.4 eilutėje vietoje žodžio „moksleiviams“ žodį „mokiniams“.

17. Įrašau 26 priedo 16.1 punkte vietoje žodžio „moksleiviai“ žodį „mokiniai“.

18. Išdėstau 28 priedą nauja redakcija (pridedama).

19. Įrašau 29 priedo 10 punkto lentelėje vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“.

20. Įrašau 30 priedo 10 punkto lentelėje vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“.

21. Išdėstau 31 priedo 8 punkto lentelę taip:

„

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Skaičiais išreikšti uždaviniai 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais;	88,4	90	Projektų ataskaitos
	Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis procentais	28,4	80	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	46920	2000	Projektų ataskaitos
	Mokytojų, kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius	4942	250	Projektų ataskaitos

“

22. Išdėstau 33 priedą nauja redakcija (pridedama).

23. Įrašau 34 priedo 2 punkte vietoje žodžio „moksleivių“ žodį „mokinių“.

24. Įrašau 34 priedo 6.3 punkte vietoje žodžio „moksleivio“ žodį „mokinio“.

25. Įrašau 37 priedo 5 punkto lentelėje vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“.

26. Išdėstau 37 priedo 7 punkto lentelės 3.1 eilutę taip:

„

3.1

Pareiškėjas(-ai)

Vilniaus pedagoginis universitetas, viešoji įstaiga „Mokslų parkas“

“

27. Išdėstau 37 priedo 7 punkto lentelės 3.2 eilutę taip:

„

3.2

Partneris(-iai)

Anykščių regioninio parko direkcija, Dubysos regioninio parko direkcija, Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija, valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, Inovatyvių medicinos technologijų ir biofarmacijos asociacija, Kauno marių regioninio parko direkcija, Krekenavos regioninio parko direkcija, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Kretingos pranciškonų gimnazija, Kurtuvėnų regioninio parko direkcija, Lietuvos biotechnologų asociacija, Marijampolės Sūduvos gimnazija, Metelių regioninio parko direkcija, Neries regioninio parko direkcija, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija, Šiaulių universitetas, Varnių regioninio parko direkcija, Veisiejų regioninio parko direkcija, viešoji įstaiga „Nacionalinė moksleivių akademija“, Vilniaus licėjus, Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Žemaitijos nacionalinio parko direkcija

“

28. Išdėstau 38 priedo 7 punkto lentelės 3.1 eilutę taip:

„

3.1

Pareiškėjas(-ai)

Šiaulių universitetas, viešoji įstaiga „Globali iniciatyva psichiatrijoje“

“

29. Išdėstau 38 priedo 7 punkto lentelės 3.2 eilutę taip:

„

3.2

Partneris(-iai)

Čiobiškio vaikų socializacijos centras, Gruzdžių vaikų socializacijos centras, Kauno vaikų socializacijos centras, Kauno vaikų socializacijos centras „Saulutė“, Vaikų socializacijos centras „Širvėna“, Vėliučionių vaikų socializacijos centras, Vilniaus vaikų socializacijos centras

“

30. Įrašau 38 priedo 9 punkto lentelėje vietoje žodžio „Moksleivių“ žodį „Mokinių“.

31. Išdėstau 45 priedo 19 punkto lentelės 3.1 eilutę taip:

„

3.1

Pareiškėjas(-ai)

Švietimo mainų paramos fondas, VšĮ „AJA viešieji ryšiai“, Lietuvos meno kūrėjų asociacija, viešoji įstaiga „Skalvijos“ kino centras, viešoji įstaiga „Pilietinės visuomenės institutas“, viešoji įstaiga „Pirmoji kava“, neformaliojo švietimo asociacija „Jaunimo akademija“, viešoji įstaiga Pilietinės minties institutas, Elektrėnų savivaldybės švietimo paslaugų centras, Lietuvos tėvų forumas, viešoji įstaiga „Menų spaustuvė“, Lietuvos muziejų asociacija, viešoji įstaiga „Europos namai“, labdaros ir paramos fondas „Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras“, Lietuvos skautija, viešoji įstaiga Šiaulių universiteto gimnazija, Lietuvos vartotojų institutas.

“

32. Išdėstau 45 priedo 19 punkto lentelės 3.2 eilutę taip:

„

3.2

Partneris(-iai)

Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija, Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacija, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija, viešoji įstaiga Dailininkų sąjungos leidykla, „Krantų redakcija“, viešoji įstaiga „Tautodailininkų sąjungos fondas“, viešoji įstaiga „Kultūros barų“ leidykla, viešoji įstaiga „Literatūra ir menas“, viešoji įstaiga „Metai“, „Naujosios Romuvos“ fondas, viešoji įstaiga „Naujasis Židinys – Aidai“, viešoji įstaiga „Meno dienos“, viešoji įstaiga „Bernardinai.lt“, VšĮ Istorinės atminties akademija, viešoji įstaiga „Efektyvi politika“, viešoji įstaiga Rytų geopolitikos studijų centras, Lietuvos gimnazijų asociacija, Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Lietuvos Respublikos istorijos mokytojų asociacija, Lietuvos dailės ugdytojų draugija, Lietuvos muzikos mokytojų asociacija, Lietuvos Respublikos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga, Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacija (LAKMA), UAB „TV Play“, viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“, Lietuvos moksleivių sąjunga, Lietuvos kino operatorių asociacija, Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacija, Nepriklausomų prodiuserių asociacija, Lietuvos savivaldybių asociacija, viešoji įstaiga „Kino pasaka“, viešoji įstaiga „Kultūrinių projektų centras“, kino centras „Garsas“, VšĮ „Visos mūzos“, viešoji įstaiga „Čiobreliai“, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija, Vilniaus pedagoginis universitetas, Švenčionių rajono pedagogų švietimo centras, VšĮ „Gimnazistai“, viešoji įstaiga „Videoprojektai“, Vilniaus Mikalojaus Daukšos vidurinė mokykla, viešoji įstaiga „Transparency International“ Lietuvos skyrius, viešoji įstaiga Lygių galimybių plėtros centras, viešoji įstaiga „Europos namai“, Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija, VšĮ „Profat“, VšĮ „Mes darom“, viešoji įstaiga „Pilietiškumo, demokratijos ir teisės programų centras“, Ateitininkų federacija, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija, Lietuvos švietimo centrų darbuotojų asociacija, Nacionalinė jaunimo reikalų koordinatorių asociacija, Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija, Pilietinių iniciatyvų centras, Šiaulių universitetas, Utenos švietimo centras, viešoji įstaiga Lazdijų švietimo centras, Pasvalio jaunimo ir suaugusiųjų mokymo centras, Širvintų rajono Švietimo centras, Telšių švietimo centras, Anykščių švietimo centras, Rokiškio rajono savivaldybės švietimo centras, Joniškio rajono švietimo centras, Trakų rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga Švietimo centras, Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centras, viešoji įstaiga Elektrėnų vaikų globos namai, Elektrėnų savivaldybės Beižionių vaikų globos namai, viešoji įstaiga Elektrėnų kultūros centras, Moksleivių ir jaunimo organizacija „Idėja“, Elektrėnų savivaldybės Semeliškių vidurinė mokykla, Elektrėnų „Ąžuolyno“ pagrindinė mokykla, Elektrėnų savivaldybės Kietaviškių pagrindinė mokykla, Elektrėnų vaikų lopšelis-darželis „Drugelis“, Elektrėnų pradinė mokykla, viešoji įstaiga „Patricius“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, UAB „Kultūros barai“, Šiuolaikinio šokio asociacija, „Lituanistų sambūris“, UAB „Diena Media News“, Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras, Lietuvos dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos jūrų muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus, Maironio lietuvių literatūros muziejus, Alytaus kraštotyros muziejus, Kėdainių krašto muziejus, A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinis muziejus, Rokiškio krašto muziejus, Kretingos muziejus, Vilniaus memorialinių muziejų direkcija, Lietuvos aviacijos muziejus, viešoji įstaiga Lietuvos energetikos muziejus, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, Literatūrinis A. Puškino muziejus, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetė muzikos mokykla, Senosios muzikos ansamblis „Affectus“, Vilniaus miesto senosios muzikos ir šokio vaikų teatras „Puelli Vilnenses“, viešoji įstaiga Kamerinio choro „Brevis“ studija, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Vilniaus universitetas, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Šiaulių miesto savivaldybės administracija, Kauno miesto savivaldybės administracija, Alytaus miesto savivaldybės administracija, Lietuvos skaučių seserija, Studentų skautų organizacija, Nacionalinė katalikiškųjų mokyklų asociacija, asociacija „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“, Gausių šeimų asociacija, viešoji įstaiga „Kitas variantas“, Lietuvos socialinių pedagogų asociacija.

“

33. Papildau nauju 46 priedu (pridedama).

Švietimo ir mokslo ministras                               Gintaras Steponavičius

_________________

Mokyklų tobulinimo programos plius

10 priedas

(Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2011 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. V-683 redakcija)

Ugdymo turinio naujovių sklaidos modeliO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelio komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programa plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ 2 uždavinį „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“.

3. Komponentas prisidės prie Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), įgyvendinimo priemonių: sukurti švietimo turinio nuolatinio atnaujinimo sistemą; sukurti integralią mokytojų rengimo bei kvalifikacijos tobulinimo sistemą, orientuotą į kintantį mokytojo vaidmenį žinių visuomenėje ir šiuolaikiniam mokytojui būtinas naujas kompetencijas bei vertybines nuostatas.

4. Komponentas įgyvendina Programos 2 tikslą „Atnaujinti ir su naujomis kompetencijomis, kurios atitiktų darbo rinkos žinių visuomenėje poreikius, susieti ugdymo turinį“.

II. ESAMOS būklės ir tendencijų analizė

5. Komponento įgyvendinimas prisidės prie ugdymo turinio atnaujinimo sistemos, numatytos Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose, sukūrimo bei ugdymo kokybės gerinimo. Komponento vykdymo metu bus sukurtas, išbandytas ir įdiegtas bendrojo ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis, apimantis ilgalaikių stažuočių mokytojams teisinės bazės parengimą ir eksperimetą, skaitmeninių mokymo priemonių parengimą ar adaptavimą ir išbandymą, diegimą bendrojo ugdymo mokyklose.

6. Ugdymo turinys formuojamas remiantis ugdymo tikslais ir orientuojantis į mokinių ugdymo rezultatus. Ugdymo turinys formuojamas visuose švietimo lygmenyse – valstybės, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) ar švietimo teikėjo, mokyklos, mokytojo ir mokinio. Pastaruoju metu, formuojant ugdymo turinį, pereinama nuo ugdymo turinio formavimo atskirų dalykų pagrindų prie ugdymo turinio sričių, integruojančių dalykus į vieną kursą arba susiejančių juos bendrais tikslais ir glaudžiais tarpdalykiniais ryšiais.

7. Ugdymo turinio įgyvendinimas vykdomas visuose švietimo lygmenyse ir grindžiamas parama mokytojams, jų kvalifikacijos tobulinimu, mokyklų aprūpinimu reikalingomis mokymo priemonėmis ir vadovėliais. Ugdymo turinio naujovės skleidžiamos „iš apačios į viršų“ (mokytojų geroji patirtis) ir „iš viršaus į apačią“ (visuomenės poreikiai, pedagogikos naujovės). Už ugdymo turinio naujovių įgyvendinimą ir institucionalizavimą atsakomybė pasidalijama atitinkamuose švietimo lygmenyse.

8. Ugdymo turinys vertinamas remiantis Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150), Nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatais, mokyklos pridedamąja verte, egzaminų rezultatais, mokinių pasiekimais ir pažanga ugdymo procese, vidaus ir išorės audito išvadomis, ekspertinio vertinimo išvadomis. Ugdymo turinio vertinimo informacija remiamasi planuojant mokymą ir mokymąsi pamokoje, mokyklos tobulinimą, teikiant pagalbą mokyklai savivaldybėje, rengiant ugdymo turinio dokumentus bei mokymo priemones, planuojant jų įgyvendinimą.

9. Ugdymo turinio atnaujinimas yra sistemingas, nenutrūkstantis procesas. Ugdymo turinys atnaujinamas atsižvelgiant į ugdymo turinio vertinimo rezultatus, visuomenės poreikius, pedagogikos atradimus, nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų rezultatus. Bendrosios programos atnaujinamos ne dažniau kaip kas 7 metai. Po bendrųjų programų atnaujinimo seka brandos egzaminų programų atnaujinimas. Ugdymo turinio atnaujinimu siekiama spręsti iškilusias ugdymo kokybės problemas.

10. Pagrindiniai ugdymo turinį reglamentuojantys dokumentai yra bendrosios programos (priešmokykliniam, pradiniam, pagrindiniam ir viduriniam ugdymui).

11. Atnaujintos bendrosios programos įgyvendinamos atnaujinant vadovėlius, kuriant mokymo priemones naudojantis IKT, mokymo priemones pritaikant ugdymo individualizavimui ir diferencijuotam mokymui. Rengiami mokytojų kvalifikacijos tobulinimo projektai, skirti atnaujintų Bendrųjų programų išbandymui mokyklose ir konsultantų parengimui šių dokumentų sklaidai. Rengiamos metodinės rekomendacijos atnaujintų bendrųjų programų įgyvendinimui su mokytojų gerosios patirties pavyzdžiais. Su ugdymo turinio kaitos kryptimis derinamos vidaus ir išorės audito, vidurinio ugdymo programos akreditacijos, mokytojų atestacijos ir kiti mokyklų bei mokytojų veiklos vertinimo kriterijai.

12. Valstybės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), ir priemonių plane tarp ugdymo turinio tobulinimo krypčių numatytas ugdymo turinio kontekstualumas (pilietinė žinių ir rinkos visuomenė) ir mokymo individualizavimas. Ugdymo turinio kontekstualumas apima informacinių, bendrųjų ir profesinių kompetencijų plėtojimą. Mokymo individualizavimas apima mokinių pasiekimų vertinimo, mokymo turinio (medžiagos) bei mokymo metodų atrankos, mokymo krūvių subalansavimo sritis.

13. Atnaujintose bendrosiose programose išskiriami tokie prioritetai – asmens esminių kompetencijų (esminės kompetencijos – tai visų žmonių asmeninei saviraiškai ir tobulinimuisi, aktyviam pilietiškumui, socialinei įtraukčiai ir užimtumui reikalingos kompetencijos) ugdymas bei ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas.

14. Svarbu, užtikrinti sklandžią bendrųjų programų naujovių sklaidą tarp šalies mokytojų, padėti mokytojams pasirengti darbui pagal atnaujintas bendrąsias programas, nustatyti pagrindines problemas, su kuriomis susiduria mokytojai diegdami ugdymo turinio naujoves, remiantis šiais duomenimis rengti pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas bei kursus.

15. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacijos dėl bendrųjų kompetencijų ugdymo siūlo ugdyti šias kompetencijas: komunikavimas gimtąja ir užsienio kalbomis, matematinė kompetencija ir pagrindinės kompetencijos gamtos mokslų ir technologijų srityse, skaitmeninis raštingumas, mokymasis mokytis, tarpasmeninė, tarpkultūrinė, socialinė ir pilietinė kompetencijos, verslumas, kultūrinė raiška.

16. Tarp pagrindinių veiksnių, turinčių įtakos ugdymo kokybei, yra atsižvelgimas į besimokančiųjų įvairovę, atsižvelgimas į ekonominį ir socialinį kontekstą, materialiniai ir žmogiškieji ištekliai, mokymo ir mokymosi procesai, mokymo ir mokymosi rezultatai bei pasekmės.

17. Vykstant spartiems ekonomikos pokyčiams, didėjant žinių visuomenės svarbai, keičiasi reikalavimai šalies švietimo sistemai bei požiūris į mokymą ir mokymąsi. Esmine ugdymo proceso dalimi pradedama laikyti mokymąsi, kurio paradigma ugdymo procese keičia poveikio ir sąveikos paradigmas. Mokymosi paradigmos požiūriu mokiniai patys formuoja mokymosi tikslus, yra ne pasyvūs informacijos gavėjai, bet, būdami atsakingi už savo mokymąsi, aktyviai dalyvauja mokymosi procese įgydami žinias ir įgūdžius. Mokytojas, remdamasis savo žiniomis ir gebėjimais, padeda mokiniui įveikti problemas, kurios jam iškyla besimokant, ir yra mokinių mokymosi patarėjas (konsultantas), specialistas, padėjėjas. Pagrindinis dėmesys mokymosi paradigmoje skiriamas besimokančiojo aprūpinimui efektyviomis mokymo priemonėmis, įrankiais, atitinkančiais jo mokymosi stilių ir poreikius, akcentai nuo mokymo perkeliami į mokymąsi, į įgalinančių mokytis edukacinių ir jų sąlygotų mokymosi aplinkų kūrimą bei veikimą. Keičiantis mokymo tikslams, reikalinga ugdymo turinio, metodų kaita. Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas vertinimo sistemos ir metodų kaitai.

18. Pagrindinės ugdymo turinio atnaujinimo stiprybės:

18.1. ugdymo turinio srityje parengti ir patvirtinti pagrindiniai ugdymo turinį reglamentuojantys dokumentai: Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos bendrosios programos, egzaminų programos, bendrųjų programų aprašas, nuolat atnaujinami vadovėliai. Ugdymo turinį reglamentuojančių dokumentų – bendrųjų programų, bendrųjų ugdymo planų, brandos egzaminų programų – atnaujinimas padeda įgyvendinti švietimo tikslus ir uždavinius;

18.2. ugdymo turinio srityje parengta ir įgyvendinta nemažai projektų („Pedagoginių dalykinių kompetencijų tobulinimas“, „Nauja kalbinių gebėjimų vertinimo ir įsivertinimo sistema diegiant Europos kalbų aplanką šalies mokyklose“, „Jaunimo mokyklų koncepcijos įgyvendinimas: privalumai ir problemų sprendimas“, „Pagrindinio ugdymo pirmojo koncentro (5–8 kl.) mokinių esminių kompetencijų ugdymas“, „Mokymosi krypties pasirinkimo galimybių didinimas 14–19 metų mokiniams, II etapas: gilesnis mokymosi diferencijavimas ir individualizavimas, siekiant ugdymo kokybės, reikalingos šiuolaikiniam darbo pasauliui“, „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“);

18.3. 2002–2005 m. vykdyta Mokyklų tobulinimo programa sustiprino šalies mokytojų profesines kompetencijas, pagerino mokymosi sąlygas skatinant mokinių aktyvų mokymąsi bei mokytojų bendradarbiavimą mokyklose;

18.4. nemažų teigiamų poslinkių per pastaruosius keletą metų įvyko mokytojų kvalifikacijos tobulinimo sistemoje;

18.5. dalyvavimas tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose, pradėti vykdyti nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai teikia galimybių išryškinti ugdymo turinio stipriąsias ir silpnąsias vietas ir tuo remiantis nustatyti ugdymo turinio proceso (ugdymo turinio procesas – visais švietimo lygmenimis nenutrūkstamai vykdomas ugdymo turinio formavimas, įgyvendinimas, vertinimas ir atnaujinimas) tobulinimo prioritetus;

18.6. plėtojamos tokios naujos ugdymo turinio sritys kaip pilietiškumo, sveikos gyvensenos ir gyvenimo įgūdžių, aplinkosaugos, ekonominio raštingumo. Šios ugdymo turinio sritys leidžia mokytojams plėtoti mokinių vertybines nuostatas, daugiau dėmesio skirti bendrųjų gebėjimų ugdymui;

18.7. diegiama Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese samprata ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo bei brandos egzaminų sistema sudaro prielaidas tikslingiau panaudoti vertinimo informaciją;

18.8. pagal Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų strategija įgyvendinamas informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo ugdymo procese proveržis sudaro platesnes galimybes pasinaudoti šiomis technologijomis ugdymo kokybei gerinti ir ugdymo turinio proceso veiksmingumui didinti;

18.9. sukurta vadovėlių turinio vertinimo sistema sudaro prielaidas tobulinti šių priemonių kokybę ir mokyklų aprūpinimą jomis;

18.10. šiuo metu įgyvendinama Lietuvos bendrojo lavinimo besimokančių mokyklų tinklų modelio kūrimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2006 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. ISAK-847 (Žin., 2006, Nr. 38-423). Siekiant pagerinti mokymo(si) kokybę ir sąlygas, įgyvendinant programą mokytojams sudaromos galimybės burtis į komandas ir kartu mokytis bei spręsti problemas savo mokyklose, įvairiais būdais keistis gerąja patirtimi. Tokios mokytojų komandos bus pasirengusios mokytojų mokymams, gebės perteikti švietimo naujoves, padės mokytojams bendradarbiauti mokykloje ir tarp mokyklų.

19. Pagrindinės ugdymo turinio atnaujinimo silpnybės:

19.1. dabartiniu metu pagrindiniuose švietimo dokumentuose orientuojamasi į mokymosi paradigma pagrįstą mokytojo veiklą. Mokytojams mokymosi paradigma yra plačiai pristatoma ir jie žino, kaip ir kokias mokymosi situacijas bei edukacines aplinkas jie turėtų kurti, tačiau realiose pedagoginėse situacijose reiškiasi poveikio, rečiau sąveikos pedagogika. Tyrimų duomenimis, Lietuvos mokytojai dirba vadovaudamiesi poveikio paradigma, kai centrinis ugdymo proceso elementas yra mokytojas, o mokiniai tėra užduočių vykdytojai. Rečiau ugdymo procese taikoma sąveikos paradigma, kurios atveju mokytojas, išlaikydamas savo vadovaujantį vaidmenį, tariasi su mokiniais dėl ugdymo proceso organizavimo. Dažniausiai mokytojai naudoja rašymą, aiškinimą ir klausinėjimą, retai – savarankišką ir kūrybišką mokymąsi skatinančius metodus;

19.2. vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių mokinių mokymosi rezultatus ir motyvaciją, yra mokytojų didaktinė kompetencija. Reikalavimai mokytojų didaktinei kompetencijai keičiasi kintant požiūriui į mokymo ir mokymosi prigimtį, kintant nacionaliniams švietimo tikslams. Pastebėta, kad mokytojų veikloje taikomos šiuolaikinės didaktikos žinios yra fragmentiškos. Jiems trūksta šiuolaikinę pedagoginę sistemą ir mokytojo vaidmenį joje grindžiančių mokslo žinių visumos bei jų taikymo gebėjimų. Siekiant šią paradigmą įgyvendinti, turi būti sudarytos sąlygos mokytojams nuolat atnaujinti ir plėtoti savo didaktinę kompetenciją. Rengiant mokytojus ir tobulinant jų kvalifikaciją, reikia mokytojams suteikti sisteminių mokymosi paradigmos realizavimo žinių ir padėti įgyti gebėjimus nuo poveikio ar sąveika grįstos pedagogikos pereiti į mokymąsi akcentuojančią pedagogiką;

19.3. požiūris, vertybinė orientacija, gebėjimas užsibrėžti ir suformuoti mokymo ir mokymosi tikslus yra vienas iš mokytojų didaktinės kompetencijos elementų. Dauguma mokytojų, tyrimų duomenimis, nurodo, kad, formuluodami tikslus, sutinkamai su mokymosi paradigma, atsižvelgia į tai, kaip, dėstydami dalyką, galėtų mokyti mokinius kritiškai mąstyti, kad planuojant pamokas šalia pagrindinio tikslo iškyla ir tokie tikslai kaip mokyti mokinius aiškiai formuluoti mintis, apibendrinti ir daryti išvadas. Minčiai, kad siekis ugdyti kritinį mąstymą ar gebėjimą atvirai išsakyti savo nuomonę yra utopinis tikslas, pagrindinėje mokykloje dirbantys mokytojai pritaria labiau nei vidurinėse mokyklose ar gimnazijose dirbantys mokytojai. Pagrindinės mokyklos mokytojai taip pat dažniau nurodo, kad jiems sunku nurodyti ir mokymosi tikslus, ir uždavinius;

19.4. mokytojai yra nemažai girdėję apie formuojamąjį vertinimą, bet sistemingai ir sąmoningai jį praktiškai taiko nedidelė dalis mokytojų. Dažniausiai mokytojai taiko kriterijumi grįstas bei mokinio pažangą fiksuojančias vertinimo strategijas ir būdus. Norminį vertinimo būdą mokytojai žino, bet jo beveik netaiko. 2004 m. buvo patvirtinta nauja mokinių pasiekimų vertinimo samprata, pagal kurią turi būti vertinamos ne tik žinios, bet ir pasiekimai. Mokytojai kol kas nenoriai atsisako tradicinio vertinimo būdo, jiems trūksta žinių, mokytojams reikalingi mokymai, kaip vertinti mokinių ir savo veiklą;

19.5. tyrimų duomenimis, mokytojai retai sudaro galimybę mokiniams rinktis atsiskaitymo būdą ir laiką (nepriklausomai nuo mokyklos tipo ir mokyklos vietos šalies teritorijoje). Tai gali nulemti mokytojų dominuojanti padėtis ugdymo procese arba mokinių pasyvumas ir savo – kaip mokinių – vaidmens suvokimas;

19.6. tam, kad būtų įgyvendintas siekis skatinti mokinius mokytis, ugdymo turinys turi būti individualizuojamas ir diferencijuojamas pagal mokinių poreikius ir galimybes. Ugdymo turinio individualizavimas ir diferencijavimas akcentuojamas daugelyje su švietimo kokybe susijusių dokumentų, tačiau šiuo metu dar yra nepakankamai įgyvendinamas, visuose švietimo lygmenyse ugdymo turinio procese nepakankamai atsižvelgiama į mokinių mokymosi stilių ir poreikių skirtingumą, ypač į specialiųjų poreikių turinčius mokinius. Mokytojai pageidauja praktinių patarimų dėl ugdymo turinio individualizavimo ir diferencijavimo, tačiau seminarų mokytojams organizavimui nėra sukurta reikiamų skaitmeninių mokymo priemonių, metodinių priemonių (praktinių pavyzdžių). Ugdymo turinio diferencijavimą ir individualizavimą apsunkina didelis vaikų skaičius mokyklų klasėse. Ugdymo turinio pritaikymas pagal mokinių amžių, jų polinkius ir poreikius, ypač specialiuosius, turi būti atliekamas visais švietimo lygmenimis;

19.7. vykdant pedagogų kvalifikacijos tobulinimo programas, pastebima, jog nepakankamai gebama identifikuoti turimas kompetencijas, nustatyti turimą veiklos patirtį, nepakankamai suvokiami pasikeitę mokytojo vaidmenys, profesinio meistriškumo tobulinimo būtinybė, trūksta mokytojų, pasirengusių dėstyti keletą dalykų;

19.8. mokytojų kvalifikacijos tobulinimo ir pedagogų rengimo programų turinys nepakankamai derinamas su ugdymo turinio kaitos prioritetais;

19.9. dėl per menko ugdymo turinį formuojančių ir pedagogus rengiančių institucijų bendradarbiavimo išlieka atotrūkis tarp pedagogų rengimo programų ir šiuolaikinių reikalavimų pedagogo profesinei kompetencijai;

19.10. šiuo metu nėra sudaryta galimybė mokytojams, kurie mokykloje dirba pedagoginį darbą ilgiau nei 7 metus, tobulinti profesinę kvalifikaciją, pasirenkant ilgesnės (daugiau nei pusę metų) trukmės reikalaujančias profesinio tobulėjimo formas (stažuotes, kursus ir pan.). Išorės veiksniai įtakoja trumpesnių pažintinių profesinio tobulėjimo formų pasirinkimą, kadangi nesudaromos pakankamos sąlygos mokytojams suderinti darbo ir profesinio tobulėjimo planus;

19.11. nepakankamai plėtojamas švietimo institucijų ir verslininkų bendradarbiavimas;

19.12. švietimo paslaugų plėtojimui ir prieinamumo didinimui trūksta skaitmeninių mokymo priemonių;

19.13. ugdymo procese dar per mažai remiamasi nuostata, kad mokymasis yra aktyvus savo žinojimo konstravimo procesas. Skatinant mokinių aktyvumą, tikslinga kurti mažas grupes, kurios periodiškai turi priimti sprendimus ar atsakyti į užduotus klausimus, rasti būdų, kaip įtraukti į dialogą žmones už auditorijos ribų (internetas, el. paštas, realus gyvenimas), padėti mokiniams rasti būdų stebėti (tiesiogiai ir netiesiogiai) dalyką ar veiklą, kurį jie mokosi, skatinti studentus vesti mokymosi dienoraščius arba kurti mokymosi portfelius, atspindinčius jų kompetencijos augimą, savo mintis, mokymąsi, jausmus, rasti būdų jiems atlikti (tiesiogiai ar netiesiogiai) tą veiklą, kurios jie turi išmokti. Mokymosi aktyvinimui taip pat gali būti naudojama atvejo analizė, simuliacija, modeliavimas, vaidmenų atlikimas. Aktyvaus mokymosi metu įgytos žinios ilgiau išlieka atmintyje, didėja mokinių motyvacija savarankiškam, savireguliuojančiam mokymuisi, stiprėja pasitikėjimas savo jėgomis;

19.14. tyrimų duomenimis, daliai mokinių mokymosi krūvis yra per didelis ir turi esminės įtakos sveikatai. Pagrindinės mokymosi krūvio profilinėse klasėse priežastys yra dideli reikalavimai mokantis pasirinktų dalykų ir didelis pamokų skaičius. Mokiniai, vertindami savo mokymosi krūvį, akcentuoja pamokų ruošą ir papildomą mokymąsi kaip mokymosi krūvį didinančius veiksnius. Egzistuoja mokymosi krūvio sąsaja su pasirinktu profiliu: didžiausias krūvis tenka pasirinkusiems realinį ir humanitarinį profilį, mažiausias – technologinį profilį pasirinkusiems mokiniams. Meninį profilį pasirinkusių mokinių mokymosi krūvis ypač didelis, sąlygotas meninių gabumų ugdymo specifikos. Mokymosi krūvis profilinėse klasėse gerokai padidėja, lyginat jį su mokymosi krūviu IX ir X klasėse. Didelių mokymosi krūvių priežastimis, susijusiomis su bendrosiomis programomis ir išsilavinimo standartais, gali būti per didelė ugdymo turinio apimtis, neapgalvotas naujų gebėjimų, kompetencijų ir integruojamųjų programų įvedimas, nepakankamas bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų išdėstymo aiškumas, sukeliantis neteisingą ekspertų, vadovėlių autorių ir pedagogų interpretavimą, aiškių ugdymo turinio prioritetų minimumo ir orientyrų nebuvimas, bendrųjų programų ir išsilavinimo standartų neatitinkantys vadovėliai, egzaminų programos (vedančios prie neprognozuojamų egzaminų užduočių);

19.15. visais švietimo lygmenimis formuojamas ir įgyvendinamas ugdymo turinys išlieka pernelyg orientuotas į žinias ir mokinių akademinių gebėjimų ugdymą, per mažai dėmesio skiriama ugdymo turinio sąsajoms su gyvenimo praktika, naujų, šiuolaikinėje visuomenėje būtinų kompetencijų plėtojimui, visapusiškam mokinio asmenybės, jo tautinės ir pilietinės savimonės ugdymui. Ugdymo turinys turėtų būti orientuojamas ir į esminių asmens kompetencijų ugdymą, ypač mokėjimo mokytis, pilietiškumo, verslumo, skaitmeninio raštingumo, kad mokinys, baigdamas pagrindinę mokyklą, būtų pasirengęs gyventi, mokytis ir dirbti šiuolaikinėje visuomenėje;

19.16. turi būti sprendžiamas neatitikimas tarp švietimo dokumentuose akcentuojamos ugdymo orientacijos į mokymosi paradigmą ir baigiamųjų egzaminų turinyje užfiksuoto didelio būtinų atgaminti žinių kiekio. Išorinio vertinimo metu turėtų būti vertinamos ne tik žinios, bet ir mokinių gebėjimai, kompetencijos;

19.17. mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas ugdymo procese daugiau naudojamas apskaitai ir kontrolei, negu mokinių poreikiams bei polinkiams pažinti ir ugdymo turiniui pritaikyti. Per silpnas vertinimo ugdymo procese ryšys su išorinių mokinių pasiekimų vertinimu: nacionaliniais ir tarptautiniais tyrimais, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimu, brandos egzaminais. Išorinio vertinimo instrumentai ir išvados menkai panaudojami mokymuisi ir ugdymo turiniui tobulinti, suteikiant paramą mokiniui ir mokytojui;

19.18. dalies mokyklų edukacinė aplinka buvo pagerinta įgyvendinant Mokyklų tobulinimo programą, tačiau šiuo metu ne visos šalies mokyklos turi materialinę bazę, reikalingą naujų mokymosi metodų diegimui į ugdymo procesą. Mokyklos ir mokytojai nepakankamai aprūpinami ugdymo turinio naujovėms įgyvendinti būtinomis skaitmeninėmis mokymosi priemonėmis (programomis), pritaikytomis aktyviam mokinių mokymuisi, mokymo(si) individualizavimui, diferencijavimui ir vertinimui, informacinių komunikacinių technologijų panaudojimui ugdymo turinio procese. Įgyvendinant ugdymo naujoves, mokykloms ir mokytojams turi būti užtikrinta finansinė, organizacinė ir metodinė parama;

19.19. reikalingas lanksčių ir efektyvių edukacinių ir mokymo(si) aplinkų kūrimas, šių aplinkų kūrimo gerosios patirties nustatymo ir sklaidos sistemos suformavimas;

19.20. įvairiose strategijose, programose ir projektuose siūlomos ugdymo turinio naujovės dažnai įgyvendinamos nenuosekliai, jos neužtikrina tolesnės paramos mokyklai ir mokytojams, todėl neduoda laukiamų rezultatų;

19.21. į ugdymo turinio procesą per menkai įtraukiami partneriai: mokinių tėvai, aukštosios mokyklos, verslininkai, darbdaviai, politikai, vietos bendruomenės.

20. Ugdymo turinio atnaujinimui atsiveriančios galimybės:

20.1. ugdymo turinio procese remtis mokyklų veiklos vidaus ir išorės vertinimo rezultatais, pasinaudoti tėvų, visuomeninių organizacijų, valstybės institucijų, verslininkų, vyriausybinių programų pasiūlymais ir parama;

20.2. pasinaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama ugdymo turiniui atnaujinti: pritaikyti ugdymo turinį įvairių poreikių mokiniams, tobulinti mokytojų profesinę kompetenciją ir aprūpinti mokyklas šiuolaikinėmis mokymo priemonėmis;

20.3. pasinaudoti galimybe dalyvauti tarptautiniuose mokinių pasiekimų tyrimuose, vertinant mūsų šalies ugdymo turinio kokybę ir numatant tobulintinas sritis;

20.4. plačiau įtraukti universitetų dėstytojus, doktorantus ir magistrantus atliekant ugdymo turinio vertinimo ir atnaujinimo darbus.

21. Ugdymo turinio atnaujinimui iškylančios grėsmės:

21.1. netinkamų sąlygų mokytojų ilgesnės (daugiau nei pusę metų) trukmės reikalaujančias profesinio tobulėjimo formoms (stažuotėms, kursams ir pan.) sudarymas. Mokytojai negali išvykti į ilgesnės trukmės kvalifikacijos tobulinimo renginius, nes nėra jų įvairovės bei parengtos teisinės bazės;

21.2. pernelyg sureikšminti brandos egzaminų rezultatai ir vienpusiškas jų panaudojimas mokyklų ir mokytojų darbo kokybei vertinti gali daryti neigiamą poveikį ugdymo turinio procesui, kai mokoma atsižvelgiant tik į vertinimą, o dalis asmens dorinei, kultūrinei, socialinei brandai svarbaus ugdymo turinio ignoruojama;

21.3. studentų priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygose reikalaujant tik 2–3 dalykų brandos egzaminų rezultatų, siaurinamas bendrojo lavinimo mokyklos ugdymo turinys ir mokiniai skatinami mokytis tik keleto dalykų, nepaisoma jų interesų ir galimybių bei visuomenės poreikių;

21.4. dėl per menko ugdymo turinį formuojančių ir pedagogus rengiančių institucijų bendradarbiavimo išlieka atotrūkis tarp pedagogų rengimo programų ir šiuolaikinių reikalavimų pedagogo profesinei kompetencijai;

21.5. dėl mokytojo profesijos nepopuliarumo, mokytojų emigracijos, pedagogus rengiančių institucijų nelankstumo prisitaikant prie besikeičiančių švietimo tikslų, vis labiau trūksta kvalifikuotų mokytojų.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

22. Remiantis esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šis Komponento tikslas: sudaryti sąlygas vykdyti ugdymo turinio naujovių sklaidą.

23. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

23.1. parengti ilgalaikių stažuočių mokytojams teisinę bazę;

23.2. išbandyti ilgalaikes stažuotes mokytojams, atliekant jų eksperimentą;

23.3. parengti ir adaptuoti inovatyvias skaitmenines mokymo priemones diegimui į ugdymo procesą.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

24. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokinių, studentų, mokytojų, dėstytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	2011	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų: - mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	2011	–	1040
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio) ** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai

25. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (proc.)	2011	–*	90**
Produkto rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	2011	–	120
Pastabos: * Bus atliekami papildomi tyrimai (veiksmų programos lygio) ** Veiksmų programoje numatyta rodiklio išraiška. Komponento indėlio į šio rodiklio pasiekimą nustatymui bus atliekami papildomi tyrimai

26. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Parengta konsultantų, lektorių, ekspertų (skaičius). Į šį skaičių traukiami ikimokyklinio ugdymo, priešmokyklinio, bendrojo lavinimo pedagoginiai darbuotojai, direktoriai, direktorių pavaduotojai	2011	–	450

27. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ugdymo plėtotės centras (toliau vadinama – UPC) ir vertina rezultatus pagal šiuos Komponento lygio produkto rodiklius:

Eil. Nr.	Rodiklio pavadinimas	Matavimo vienetas	Tikėtina padėtis 2015 m.
1.	Mokymuose dalyvavusių institucijų skaičius ir dalis
1.1.	Mokymuose dalyvavusių savivaldybių skaičius	Įstaigų skaičius	30
1.2.	Mokymuose dalyvavusių mokyklų skaičius	Įstaigų skaičius	30
2.	Mokymuose dalyvavusių asmenų skaičius
2.1.	Kvalifikacijos tobulinimo institucijų darbuotojai	Asmenų skaičius	60
2.2.	Mokytojai	Asmenų skaičius	1040
3.	Parengtų mokymo priemonių pavadinimų skaičius ir egzempliorių skaičius
3.1.	Metodiniai leidiniai
3.1.1.	Adaptuotos ir parengtos skaitmeninės mokymo priemonės	Egzempliorių skaičius	10
3.1.2.	Skaitmeninių mokymo priemonių vertinimo kriterijai	Egzempliorių skaičius	1
3.1.3.	Gairės skaitmeninių mokymo priemonių parengimui ir adaptavimui	Egzempliorių skaičius	1
3.1.4.	Adaptuotų ir parengtų skaitmeninių mokymo priemonių taikymo metodika	Egzempliorių skaičius	1

28. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos ir rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

28.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

28.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius Komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

29. Komponentas įgyvendinamas vykdant Projektą „Ugdymo turinio naujovių sklaidos modelis“ (toliau vadinama – Projektas).

30. Pagrindinis Projekto tikslas – sudaryti sąlygas vykdyti ugdymo turinio naujovių sklaidą.

31. Numatoma ši Projekto įgyvendinimo schema:

31.1. Komponento projekto paraiškas teikia ir jį įgyvendina UPC;

31.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos socialinio fondo agentūra;

31.3. paslaugos įsigyjamos iš konkurso būdu atrinktų paslaugų teikėjų;

31.4. pareiškėjas informaciją apie projekto eigą teikia PVK.

32. Projekto paraiškas struktūrinei paramai gauti rengia, sutartį pasirašo ir paramos fondų lėšas administruoja UPC.

33. Projektas bus įgyvendinamas 1 etapu, įgyvendinimo etapo metu planuojama įsisavinti 12000,0 tūkst. Lt. Projekto įgyvendinimo etapo biudžetas ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

34. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

35. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo alternatyvą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Uždavinys	Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę
1.4.	Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektų planavimas
2.2.	Kryžminis finansavimas	-
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas	Ugdymo plėtotės centras
3.2.	Partneris(-iai)	-
3.3.	Remiamos veiklos	1. Ilgalaikių stažuočių mokytojams teisinės bazės parengimas ir eksperimetas; 2. skaitmeninių mokymo priemonių adaptavimas, išbandymas ir diegimas bendrojo lavinimo mokyklose.
3.4.	Tikslinės grupės	Tiesioginės tikslinės grupės: 1. mokyklų dalykų mokytojai; 2. kvalifikacijos tobulinimo institucijų darbuotojai. Netiesioginė tikslinė grupė: bendrojo ugdymo mokyklų mokiniai.
3.5.	Projekto vertė	Iki 12000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 12000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų Projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	Iki 36 mėnesių
3.10.	Projekto pradžia	2011 m.
4.	Atitikties kriterijai	Kriterijai: 1. atrankos kriterijai mokytojams, dalyvausiantiems pilotinių grupių mokymuose apie adaptuotas skaitmenines mokymo priemones.
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projektų tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Vykdant Projekto veiklas, visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projektų rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projekto įgyvendinimo metu numatoma pasinaudoti užsienio šalių patirtimi, bendradarbiaujant su užsienio institucijomis, ekspertais ir pan. Diegiamos iki šiol Lietuvoje nenaudotos priemonės. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinimas rengiant ir adaptuojant skaitmenines mokymo priemones ir jas išbandant, diegiant bendrojo lavinimo mokyklose, nacionalinio pradedančiųjų mokytojų integracijos į mokyklą modelio kūrimo veikloje per vidinį stebėsenos įrankį internete. Projekto veiklos taip pat prisidės įgyvendinant Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 301 (Žin., 2011, Nr. 33-1547), nurodytą strateginį tikslą – pagerinti Lietuvos gyventojų gyvenimo kokybę ir įmonių veiklos aplinką naudojantis IRT teikiamomis galimybėmis ir pasiekti, kad iki 2019 metų ne mažiau kaip 85 procentai Lietuvos gyventojų naudotųsi internetu, bei Informacinių ir komunikacinių technologijų diegimo į bendrąjį lavinimą ir profesinį mokymą 2008–2012 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. ISAK-2530 (Žin., 2008, Nr. 6-220), tikslą: ugdyti mokyklų bendruomenių kompetenciją veiksmingai taikyti IKT ugdymui, mokymo ir mokymosi kokybei gerinti, plėtoti elektroninę mokymo ir mokymosi kultūrą.
7.4.	Regioninė plėtra	Atnaujintų bendrųjų programų tolygus diegimas visose šalies bendrojo lavinimo mokyklose yra svarbus veiksnys, reikalingas užtikrinant tolygią regionų plėtrą. Mokytojų ilgalaikės stažuotės vykdomas visos šalies mastu, todėl Projekto veiklos palies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), nurodytus ekonominio augimo centrus.
7.5.	Darnus vystymasis	Projekto veiklos prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215) išskirtų ilgalaikių ir trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo: rengti ir įgyvendinti pagrįstas naujausiais mokslo laimėjimais švietimo sistemos darbuotojų kvalifikacijos programas (ilgalaikių tikslų įgyvendinimo priemonė); tobulinti pedagogų rengimo, kvalifikacijos ir papildomos kvalifikacijos įgijimo programas (trumpalaikių tikslų įgyvendinimo priemonė).

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

36. Komponento tikslus ir produktus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

36.1. įvairaus amžiaus rajonų gyventojai (mokyklinio amžiaus vaikai ir jų tėvai, kiti suaugę asmenys), kurie galėtų būti suinteresuoti bendrojo lavinimo mokyklų veikla;

36.2. švietimo specialistai, administracijos, apskričių bei savivaldybių darbuotojai, į kurių pareigas įeina bendrojo lavinimo mokyklų veiklos vertinimas.

37. Numatomos viešinimo priemonės:

37.1. žiniasklaidoje – informaciniai pranešimai visuomenės informavimo priemonėse: skelbimai Projekto, bendrojo lavinimo mokyklų, savivaldybių, naujienų agentūrų tinklalapiuose;

37.2. elektroninėje erdvėje – interneto svetainės, informaciniai pranešimai Ministerijos bei savivaldybių interneto svetainėse;

37.3. švietimo įstaigose – informaciniai lankstinukai;

37.4. konferencijoje – informacinio pobūdžio konferencija, naudojant aplankus, popierių, rašiklius, ženklintus ES, Ministerijos bei UPC simbolika.

38. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Projekto veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

_________________

Mokyklų tobulinimo programos plius

28 priedas

(Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2011 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. V-683 redakcija)

SPECIALIŲJŲ MOKYKLŲ PERTVARKOS, METODINIŲ CENTRŲ STEIGIMO KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Specialiųjų mokyklų pertvarkos, metodinių centrų steigimo komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 2 prioriteto „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“ uždavinio „Užtikrinti aukštesnę švietimo ir studijų sistemos paslaugų kokybę bei prieinamumą, gerinant visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje“ priemonę „Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas“.

3. Komponento įgyvendinimas padeda siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), išskiriamo švietimo plėtotės siekio užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius bei atitinka Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatų įgyvendinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. sausio 24 d. nutarimu Nr. 82 (Žin., 2005, Nr. 12-391), antrąją kryptį „Infrastruktūros tobulinimas“.

4. Komponentas yra sudėtinė Programos dalis ir siekia Programos tikslų. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Steigti specialiojo ugdymo metodinius centrus, atnaujinti jaunimo mokyklų materialinę bazę ir įrengti specialistų darbo vietas, sudarant sąlygas sėkmingam įvairiapusiam mokinių ugdymuisi“.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

5. Išskirtini šie pagrindiniai specialiojo ugdymo paslaugų teikimo Lietuvoje privalumai ir trūkumai, galimybės ir grėsmės:

5.1. stiprybės:

5.1.1. pastarąjį dešimtmetį mokiniams, turintiems intelekto sutrikimų, sudaryta galimybė ugdytis bendrojo lavinimo mokyklų specialiosiose, lavinamosiose klasėse. Siekiant diegti įvairius asmenų, turinčių didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo modelius įgyvendinama daug įvairių projektų. Specialiosiose mokyklose imta ugdyti asmenis, kurie iki 1990 m. buvo laikomi nemokytinais. 1999–2000 m. m. specialiosiose, lavinamosiose klasėse buvo ugdomi 4 proc., 2000–2001 m. m. – 2 proc., 2001–2002 m. m. – 1,7 proc., 2008–2009 m. m. – 1,54 proc. mokinių, turinčių intelekto sutrikimą;

5.1.2. kasmet daugėja specialiųjų poreikių mokinių, pasirenkančių ugdymąsi pagal jiems pritaikytas pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 1999–2000 m. m. bendrojo lavinimo mokyklose drauge su bendraamžiais buvo ugdoma 82 proc. 2000–2001 m. m. – 85 proc., 2001–2002 m. m. – 86,5 proc., 2003–2004 m. m. – 89 proc. šių mokinių;

5.1.3. 2003 m. pasibaigus aprūpinimo vadovėliais pertvarkai, pereita prie decentralizuoto mokyklų aprūpinimo vadovėliais ir mokymo priemonėmis. Vienam ne specialiųjų ugdymo(si) poreikių turinčiam mokiniui skiriama 40 Lt vadovėliams ir pratybų sąsiuviniams įsigyti. Nuo 2005 m. vadovėliams ir mokymo priemonėms skiriama 20 proc. daugiau lėšų. 2005 m. sudarytas Rekomenduojamų įsigyti specialiųjų mokymo priemonių sąrašas, kuriame minimas Lietuvoje ir užsienyje išleistas specialiąsias mokymo priemones mokyklos gali įsigyti už mokinio krepšelio lėšas;

5.2. silpnybės:

5.2.1. inkliuzinio ugdymo barjerai, Europos Specialiojo ugdymo plėtros agentūros (European Agency for Development in Special Needs Education) tyrimų duomenimis, yra šie: inkliuzinio ugdymo neskatinanti finansavimo sistema, segreguotų (specialiųjų ugdymo įstaigų arba namų) institucijų gyvavimo tradicijos (ir su tuo susijusios ten dirbančių specialiųjų pedagogų baimės netekti darbo), organizacinės, resursų paramos inkliuziniam ugdymui stoka pačių bendrojo lavinimo mokyklų viduje (kompetencijų, nuostatų, materialinės paramos prasme). Negatyviu veiksniu laikomas ir per didelis mokinių klasėje skaičius (Special Needs Education in Europe, 2003 m.). Pastebima ir tai, kad specialiųjų poreikių vaikų inkliuzinio ugdymo perspektyva priklauso ir nuo jų negalios pobūdžio (ypač daug problemų sudaro kurčiųjų, žymių elgesio ir emocijų sutrikimų, autizmo spektro, kompleksinių sutrikimų turinčių asmenų ugdymas);

5.2.2. ypač daug sunkumų mokytojams kyla integruotai ugdant sutrikusio intelekto, emocijų ir elgesio sutrikimų turinčius vaikus. Trūksta mokytojų padėjėjų, kurie padėtų šiems vaikams pamokos metu (tyrimo „Specialiųjų poreikių vaikų integravimo problemos“ duomenys, A.Bagdonas ir kt., 2003 m.). Šiuo metu esanti teisinė bazė leidžia teikti mokytojo padėjėjo pagalbą vaikams, turintiems vidutinių, didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, esama mokyklos struktūra nelanksti pedagogiškai bei psichosocialiai apleistiems mokiniams, todėl jie dažnai keičia mokyklas arba tiesiog nebaigia pagrindinės mokyklos;

5.2.3. mokytojai nėra pasirengę (neturi kompetencijų) dirbti su mokiniais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Esant per didelėms klasėms, mokytojai nesuspėja per pamoką skirti pakankamai laiko ir dėmesio vaikams, dirbantiems pagal bendrąsias ir adaptuotas ar modifikuotas programas, ypač išsiskiria neigiamas požiūris į sutrikusio intelekto vaikų ugdymą. Yra spragų specialiosios pedagoginės pagalbos organizavime bendrojo lavinimo mokyklose. Specialusis pedagogas ne visuomet geba patenkinti klasės mokytojų/dalykininkų poreikį gauti jo konsultacijas, pedagogai šio specialisto konsultacijas ir teikiamą praktinę pagalbą vertina gana žemai arba didelėje dalyje mokyklų (ypač rajonuose) visai nėra šių specialistų;

5.2.4. 2005 m. vasario 27 d. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos pateiktoje pažymoje „Dėl specialiosios pedagoginės ir specialiosios pagalbos teikimo bendrojo lavinimo mokyklose“ įvardytos pagrindinės problemos: specialistų stygius, pagalbos specialistų etatų mokyklose trūkumas, mokinio krepšelio lėšų nepakankamumas ir kt. Tyrimai (A. Bagdonas ir kt.) rodo, kad mokyklos techniškai ir materialiai nėra pasirengusios ugdyti neįgalius vaikus: nepakankamas aplinkos pritaikymas (liftų, pandusų, pritaikytų sanitarinių mazgų stoka), kompiuterinės mokomosios technikos, kompensacinės ugdymo technikos trūkumas. Tik kas šeštas neįgalus vaikas gali naudotis specialiai įrengtu liftu, kas ketvirtoje mokykloje įrengtas prieinamas tualetas. Specialiojo ugdymo vadovėlių, ugdymo ir kompensacinės (pagalbinės) technikos priemonių trūkumą nurodo daugiau kaip 50 proc. pedagogų;

5.3. galimybės:

5.3.1. mokslininkų teigimu (J.Ambrukaitis, J.Ruškus), siekiant, kad vaikų, turinčių specialiųjų poreikių, integracija į bendrąsias mokyklas būtų sėkminga, būtina kalbėti apie tris kompetencijas: pedagogų gebėjimą taikyti naujus mokymo metodus, mokyklos ir kitų institucijų partnerystės metodus ir ugdymo administravimo metodus („Specialiojo ugdymo pagrindai“, 2003 m.);

5.3.2. kai kurios specialiosios mokyklos galėtų tapti metodiniais centrais, kuriuose nuolat dirbtų aukštos kvalifikacijos konsultantai, būtų ugdomi didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai, centruose galėtų būti kaupiama specialiosios mokymo priemonės, kompensacinė technika ir pan.;

5.4. grėsmės:

5.4.1. Lietuvoje kasmet vis daugiau asmenų teiktina specialioji pedagoginė, specialioji ar (ir) psichologinė pagalba. 1999–2000 m. specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai sudarė 8,5 proc., 2000–2001 m. – 9 proc., 2001–2002 m. – 9,4 proc., 2003–2004 m. – 10 proc., 2008–2009 m. – 10,4 proc., 2009–2010 m. – 10,6 proc. visų Lietuvos mokinių;

5.4.2. 2009–2011 metų pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendruosiuose ugdymo planuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2009 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. ISAK-1027 (Žin., 2009, Nr. 61-2447), numatytos įvairios galimybės teikti pagalbą specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams, pagal poreikį pritaikyti jiems ugdymo planą ir kt. Tyrimo duomenimis, dauguma mokyklų nepakankamai išnaudoja suteiktas galimybes. Nepakankamai išnaudojama teisinių dokumentų teikiama galimybė sutrikusio intelekto mokinius ugdyti dalinės integracijos principu, t.y. neįgalūs vaikai ugdomi toje pačioje mokykloje, bet atskirose klasėse (grupėse), mažai steigiama specialiųjų ar lavinamųjų klasių bendrojo lavinimo mokyklose;

5.4.3. Lietuvoje nėra ugdymo įstaigų, metodinių centrų, turinčių patirtį, tradicijas ugdyti autizmo spektro, elgesio ir emocijų sutrikimų turinčius vaikus. Nepakankamai pritaikyta aplinka, trūksta įrangos, kompensacinės technikos mokyklose, ugdančiose vaikus, turinčius kompleksinių sutrikimų.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

6. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas Komponento tikslas – gerinti specialiojo ugdymo paslaugų prieinamumą ir kokybę, steigiant metodinius centrus.

7. Tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

7.1. modernizuoti specialiojo ugdymo mokyklų infrastruktūrą, pritaikant ją metodinių centrų funkcijoms atlikti;

7.2. aprūpinti metodinius centrus specialiosiomis mokymo priemonėmis, įranga, organizacine technika ir baldais.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

8. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina jį pagal šiuos 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos įgyvendinimo lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Rezultato rodikliai:
Tiesioginės naudos gavėjų iš investicijų į švietimo infrastruktūrą skaičius (per 6 mėn. po projekto pabaigos)	2006	-	390
Produkto rodikliai:
Projektų skaičius	2006	-	1 (vienas)

9. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina jį pagal šiuos nacionalinio lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis 2015 m.
	Metai	Reikšmė
Produkto rodikliai:
Įkurta specialiojo ugdymo metodinių centrų, skaičius	2006	-	4

10. Šio Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Švietimo ir mokslo ministerija ir vertina jį pagal šiuos Komponento lygio rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis		Tikėtina padėtis
	Metai	Reikšmė	2015
Produkto rodikliai:
Modernizuotų specialiojo ugdymo įstaigų skaičius	2006	-	4

11. Informacija apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklius bus teikiama Programos valdymo komitetui (toliau vadinama – PVK) ir Ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

12. Išskiriami šie pagrindiniai Komponento įgyvendinimo etapai:

12.1. parengiamasis etapas. Šio etapo metu atrenkamos keturios specialiojo ugdymo įstaigos, kurios bus modernizuotos pritaikant jas metodinių centrų funkcijoms atlikti;

12.2. įgyvendinimo etapas.

13. Pagrindinis projekto uždavinys – gerinti specialiojo ugdymo paslaugų prieinamumą ir kokybę, steigiant metodinius centrus;

14. Projekto parengimą koordinuoja ir kontroliuoja Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras.

15. Projekto įgyvendinimo etapų biudžetai ir veiklos bus tikslinami rengiant paraiškas.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTŲ ATRANKOS KRITERIJAI

16. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti.

17. Atsižvelgiant į Projektų specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projektų atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Viešųjų paslaugų kokybė ir prieinamumas: sveikatos, švietimo ir socialinė infrastruktūra“
1.3.	Priemonė	Specialiųjų mokyklų pertvarka, metodinių centrų steigimas
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektų planavimas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Nenumatoma
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas(-ai)	Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras
3.2.	Partneris(-iai)	1) Šakių rajono savivaldybė (Gelgaudiškio specialioji mokykla); 2) Plungės rajono savivaldybė (Plungės specialioji mokykla); 3) Panevėžio miesto savivaldybė (Panevėžio specialioji mokykla ir Panevėžio specialiojo ugdymo centras); 4) Šilutės rajono savivaldybė (Švėkšnos sanatorinė mokykla).
3.3.	Remiamos veiklos	1) specialiojo ugdymo mokyklų infrastruktūros modernizavimas – pritaikymas metodinių centrų funkcijoms atlikti; 2) metodinių centrų aprūpinimas įranga, organizacine technika ir baldais.
3.4.	Tikslinės grupės	1. Specialiojo ugdymo įstaigų darbuotojai; 2. Specialiųjų ugdymosi poreikių turintys mokiniai.
3.5.	Projekto vertė	Iki 5 000,0 tūkst. Lt
3.6.	Prašomos paramos dydis	Iki 5 000,0 tūkst. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	Iki 30 mėnesių
3.10.	Projekto pradžia	2011 m.
4.	Atitikties kriterijai	Netaikoma
5.	Administruojanti institucija	Centrinė projektų valdymo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projektų tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Sudarius sąlygas specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams ugdytis pagal jų galias atitinkančias programas, pritaikius jiems ugdymosi aplinką, naudojant pritaikytus vadovėlius ir kitą mokomąją medžiagą, kompensacinę techniką bus sudarytos galimybės mokytis jiems drauge su bendraamžiais ir įgyti bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas. Tai tiesiogiai atitinka lygių galimybių prioritetus. Projektų poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Netaikoma
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Kompiuterinės ir programinės įrangos įsigijimas tiesiogiai siejasi su informacinės visuomenės prioritetais, numatytais Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 301 (Žin., 2011, Nr. 33-1547). Projektų poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Investicijos į specialiojo ugdymo mokyklas bus skirstomos pagal nustatytus kriterijus, kas leis steigti metodinius centrus labiausiai tam pasirengusiose mokyklose ir savivaldybėse. Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558), 14 probleminių savivaldybių apibrėžtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555). Projektų poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Specialiojo ugdymo paslaugų plėtojimas pagerins švietimo paslaugų kokybę ir prieinamumą, taip bus sukurtos sąlygos mokytis visą gyvenimą visiems visuomenėms nariams. Kartu išaugs švietimo bei mokslo svarba ir bus užtikrinama gyventojų gerovė, išsaugomi kultūriniai ypatumai bei užtikrinamas istorinis valstybės tęstinumas. Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Projektų poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

18. Komponento tikslus ir pasiekimus numatoma viešinti, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims ir organizacijoms apie Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą, pagerėjusias švietimo paslaugas. Viešinimo veiklos tikslinės grupės:

18.1. specialiųjų ugdymo įstaigų darbuotojai;

18.2. specialiųjų poreikių mokiniai.

19. Numatomos viešinimo priemonės:

19.1. žiniasklaidoje – 3 informaciniai pranešimai spaudai;

19.2. švietimo įstaigose – kiekvienoje įrengiant informacines lentas;

19.3. konferencijose – 4 konferencijos;

19.4. elektroninėje erdvėje – pranešimai Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, švietimo įstaigų bei jų steigėjų tinklapiuose.

20. Viešinimo priemones numatoma realizuoti visą Komponento įgyvendinimo laikotarpį, tačiau dėl konkrečių viešinimo priemonių realizavimo datos ir būdų turės apsispręsti projekto vykdytojas, atsižvelgdamas į konkretaus projekto veiklas ir įgyvendinimo laikotarpį.

21. Viešinimo priemonėms įgyvendinti nėra numatomas atskiras biudžetas, tačiau išlaidos yra priskirtinos prie tinkamų finansuoti išlaidų kategorijos. Viešinimo priemonių biudžetą pateiks projekto vykdytojas, atsižvelgdamas į projekto mastą. Už viešinimo priemonių įgyvendinimą bus atsakingas projekto vykdytojas projekto įgyvendinimo ribose.

22. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant Komponento veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

_________________

Mokyklų tobulinimo programos plius

33 priedas

(Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2011 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. V-683 redakcija)

UŽSIENIEČIŲ VAIKŲ LIETUVOJE IR LIETUVIŲ VAIKŲ UŽSIENYJE UGDYMO ORGANIZAVIMO KOMPONENTAS

I. PROBLEMINĖS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

1. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, įgyvendindama 1977 m. liepos 25 d. Europos Tarybos direktyvos Nr. 77/486/EEB dėl darbuotojų migrantų vaikų mokymo (OL 1977 L 199, p. 32) nuostatas, stengiasi sudaryti palankias sąlygas atvykusių į Lietuvą užsieniečių vaikams integruotis į šalies švietimo sistemą. Valstybinės kalbos mokymas, švietimas nurodomas kaip integracijos veiksnys 2004 Lietuvos Respublikos įstatyme dėl užsieniečių teisinės padėties (Žin., 2004, Nr. 73-2540). Naujausioje 2011 m. vasario 1 d. Europos Sąjungos Tarybos poveikio vertinimo santraukoje Nr. 5242/11 dėl Tarybos rekomendacijos dėl politinių priemonių, kuriomis siekiama mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių nurodoma, kad vidutinis Europos Sąjungos pirmos kartos migrantų, nebaigusių mokyklos, rodiklis yra dvigubai didesnis, nei vietinių, o kai kuriose šalyse daugiau kaip 40 proc. migrantų jaunuolių yra nebaigę mokyklos. Prevencinių priemonių tikslas yra užkirsti kelią problemai – mokyklos nebaigimo – jai dar neišryškėjus, todėl būtina padėti vaikams, kurių gimtoji kalba yra kita, gerinti mokykloje vartojamos kalbos žinias ir padėti mokytojams mokyti vaikus, kurių kalbų mokėjimo lygis skiriasi. Taip būtų gerinami migrantų vaikų mokymosi rezultatai ir mažinamas pavojus, kad jie nebaigs mokyklos.

2. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija įgyvendina Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), iškeltą tikslą – užtikrinti lietuvių tautos kultūros ir tapatybės tęstinumą ir raidą bei numatytą priemonę – remti lietuviškų šeštadieninių mokyklų, veikiančių užsienyje, veiklą, jose dirbančius pedagogus skatinti stipendijomis, plėsti ir tobulinti išeivijai skirtas ugdymo programas ir nuotolinio ugdymo programas, kurti išlyginamąsias klases iš užsienio grįžtantiems mokiniams. Taip pat įgyvendina Lietuvių kalbos ugdymo bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose 2010–2014 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2010 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. V-2455 (Žin., 2011, Nr. 2-56), nuostatas – lituanistinį ugdymą bei švietimą Lietuvos bendrojo lavinimo programas vykdančiose mokyklose ir užsienio lietuviškose mokyklose pakelti į naują kokybės lygmenį ir atnaujinti taip, kad stiprintų lietuvišką tapatybę, tautinį orumą ir asmens savivertę.

3. Remiantis statistikos departamento duomenimis, 2005–2009 m. emigravo – 160,8 tūkst. piliečių, imigravo – 38,9 tūkstančiai. Pagal turimus duomenis 2009–2010 mokslo metais Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi 745 užsieniečiai, iš kurių – 491 nuolat gyvenantys Lietuvoje, o 254 atvykę tik mokytis. 2009 m. iš 34,7 tūkst. emigravusiųjų iš Lietuvos, 3 tūkst. buvo vaikai iki 14 m. amžiaus. Aktuali problema yra ir išvykusių į užsienį gimtosios kalbos mokymas, ir sugrįžusiųjų iš užsienio reintegracija į švietimo sistemą, ir priemonės, padedančios mokiniams užsieniečiams adaptuotis Lietuvos mokyklose. Svarbu stiprinti užsienio lietuvių švietimo įstaigose dirbančių pedagogų ir jose besimokančių mokinių ryšį su Lietuva, kelti jų motyvaciją mokyti ir mokytis lietuvių kalbos, o Lietuvos pedagogus parengti dirbti kultūrinės įvairovės sąlygomis.

II. KOMPONENTO TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

4. Tikslas – sudaryti sąlygas užsieniečių ir (ar) iš užsienio grįžtantiems vaikams adaptuotis Lietuvoje ir integruotis į šalies švietimo sistemą; plėsti galimybes užsienyje gyvenančių lietuvių vaikams ir jų mokytojams bei tėvams gauti visavertes švietimo paslaugas vartojant lietuvių kalbą.

5. Uždaviniai:

5.1. parengti tikslinių grupių kvalifikacijos tobulinimo programas, ugdymo organizavimo modelius ir juos įgyvendinti;

5.2. parengti mokymo ir metodinę medžiagą tikslinėms grupėms.

III. SIEKIAMI REZULTATAI

6. Veiksmų programos lygio rodikliai (2 uždavinys: Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę):

Rodiklio tipas	Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 metais	Informacijos šaltinis
Rezultato	Mokinių, mokytojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis procentais	-	90	Projektų ataskaitos
Produkto	Mokytojų, dėstytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius, iš jų:	-	175	Projektų ataskaitos
	mokytojai (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas)	-	175

IV. SUDERINAMUMAS SU VEIKSMŲ PROGRAMOMIS

Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
Veiksmų programos prioritetas	2 prioritetas. „Mokymasis visą gyvenimą“
Prioriteto uždavinys	2 uždavinys „Gerinti mokymosi visą gyvenimą paslaugų kokybę“
Uždavinio priemonė	Mokymo personalo, dirbančio su lietuvių vaikais, gyvenančiais užsienyje, užsienio šalių piliečių vaikais, gyvenančiais Lietuvoje, ir kitų mokymosi poreikių turinčiais mokiniais, kompetencijų tobulinimas
Programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
Programos tikslas	Įgyvendinti švietimo specialistų rengimo ir kvalifikacijos kėlimo sistemos pertvarką, organizuojant naują ir žinių visuomenės poreikius tenkinančią kompetencijos kėlimo ir tobulinimo bei vertinimo sistemą
Programos uždavinys	Stiprinti švietimo įstaigų darbuotojų kompetenciją ir motyvaciją numatytose srityse per inovatyvių mokymo metodų, ugdymo formų taikymą, panaudojant veiksmingas kvalifikacijos tobulinimo, bendradarbiaujančių mokyklų tinklų modelius bei modernias IKT

V. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

7. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).

8. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Mokymo personalo, dirbančio su lietuvių vaikais, gyvenančiais užsienyje, užsienio šalių piliečių vaikais, gyvenančiais Lietuvoje, ir kitų mokymosi poreikių turinčiais mokiniais, kompetencijų tobulinimas
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas
2.1.	Finansavimo būdas	Valstybės projektų planavimas
2.2.	Kryžminis finansavimas	Iki 10 proc.
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas(-ai)	viešieji juridiniai asmenys
3.2.	Partneris(-iai)	viešieji juridiniai asmenys
3.3.	Remiamos veiklos	1. trumpa esamos situacijos analizė; 2. kvalifikacijos tobulinimo programos/ugdymo modulių rengimas ir diegimas; 3. mokomosios ir metodinės medžiagos rengimas ir publikavimas; 4. mokytojų kvalifikacijos tobulinimas.
3.4.	Tikslinės grupės	mokytojai (dirbantys Lietuvoje ir užsienyje)
3.5.	Komponento ir pavienio projekto vertė	Komponento biudžetas 1,2 mln. Lt.
3.6.	Prašomos paramos dydis	Maksimali projekto vertė 1,2 mln. Lt
3.7.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.8.	Projekto vieta	Lietuvos Respublika
3.9.	Projekto trukmė	Iki 24 mėnesių
3.10.	Projekto pradžia	2011 m.
4.	Atitikties kriterijai	-
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto įgyvendinimo metu visiems tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti projekto veiklose ir naudotis projekto rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos.
7.2.	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Vykdant projektą bus: 1. Sukurtos ir išbandytos kvalifikacijos tobulinimo programos skirtos Lietuvos pedagogams, dirbantiems su vaikais užsieniečiais ir iš užsienio grįžusiais vaikais, ir mokytojams, dirbantiems užsienio lietuviškose mokyklose; 2. Sukurti ir išbandyti užsieniečių ir iš užsienio grįžusių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimo modeliai; 3. Sukurta mokomoji ir metodinė medžiaga, skirta užsieniečių vaikams ir iš užsienio grįžusiems vaikams Lietuvoje ir lietuvių vaikams užsienyje ir jų mokytojams, tėvams; 4. Ugdomos naujos užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimo dalyvių kompetencijos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Projekto metu bus prisidedama prie Lietuvos informacinės visuomenės plėtros 2011–2019 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 301 (Žin., 2011, Nr. 33-1547), numatytų tikslų pasiekimo: užtikrinti Lietuvos gyventojams galimybę pasinaudojus ryšių ir IT pranašumais siekti bei užtikrinti aiškų (visiems dalyviams suprantamą) užsieniečių vaikų Lietuvoje ir lietuvių vaikų užsienyje ugdymo organizavimą. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.4.	Regioninė plėtra	Pagrindinės regioninės plėtros nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558). Projekto vykdymu siekiama socialinių ir ekonominių skirtumų tarp regionų ir regionų viduje mažinimo, visos valstybės teritorijos tolygios ir tvarios plėtros skatinimo investuojant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 (Žin., 2007, Nr. 15-555) numatytas 14 probleminių teritorijų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projektas atitinka Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029; 2009, Nr. 121-5215) numatytus švietimo ir mokslo krypties ilgalaikius ir trumpalaikius tikslus. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

_________________

Mokyklų tobulinimo programos plius

46 priedas

VAIKŲ KŪRYBIŠKUMO UGDYMO PLĖTROS KOMPONENTAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Vaikų kūrybiškumo ugdymo plėtros komponentas (toliau vadinama – Komponentas) yra sudėtinė Mokyklų tobulinimo programos plius (toliau vadinama – Programa) dalis.

2. Komponento paskirtis – suplanuoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir nacionalines projektų lėšas, skiriamas pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 2 prioriteto „Mokymasis visą gyvenimą“ priemonės „Aukščiausios kokybės formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų teikimas“ mokinių kūrybiškumo ugdymo programos parengimo ir įgyvendinimo veiklas.

3. Komponento įgyvendinimas įgalina siekti Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. liepos 4 d. nutarimu Nr. IX-1700 (Žin., 2003, Nr. 71-3216), keliamo švietimo plėtotės tikslo užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią tiek atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, tiek dabarties pasaulio visuomenės poreikius, ir padeda įgyvendinti 13.1 uždavinį: atnaujinamas ir su naujomis asmens kompetencijomis susiejamas švietimo turinys.

4. Komponentas įgyvendina Programos 4 tikslo „Plėtoti švietimo paslaugas, jų kokybę, prieinamumą, tobulinant švietimo sistemos pagalbą tarp bendrojo ugdymo, profesinio rengimo ir aukštojo mokslo, modernizuojant bendrojo ugdymo infrastruktūrą ir vystant paramos mokiniui sistemą“ uždavinį „Stiprinti švietimo pagalbos darbuotojų ekspertinius gebėjimus, edukacines ir vadybines kompetencijas. Plėtoti kokybišką mokymosi psichologinę, specialiąją ir socialinę pedagoginę pagalbą“.

5. Komponentas padeda įgyvendinti Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategiją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. ISAK-970 (Žin., 2007, Nr. 63-2440), ir 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija (EB) Nr. 2006/962 dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų (OL 2006 L 394, p. 10).

6. Komponento aprašyme naudojamos sąvokos:

Kūrybiškumu šiame projekte laikomas gebėjimas kurti prasmingas naujoves – idėjas, daiktus, reiškinius. Jis pagrįstas gebėjimais stebėtis, abejoti, ieškoti sąsajų, įsivaizduoti ieškant originalių problemos sprendimų. Kūrybiškumas yra vienas iš kultūrinio sąmoningumo ir raiškos bendrosios kompetencijos aspektų, susijęs ir su iniciatyvumo bei verslumo kompetencijomis.

Kūrybinės partnerystės – kūrėjų ir mokyklų (mokinių, mokytojų, tėvų) bendradarbiavimas siekiant kūrybiško mokymosi ir sisteminių bei tvarių mokytojų nuostatų, ugdymo praktikos ir mokinių siekių pokyčių.

Kuriantys praktikai, arba kūrėjai – kūrybinio sektoriaus, tai yra amatų, architektūros, dizaino, kino ir videomeno, leidybos, mokslo, vaizduojamojo meno, taikomojo meno, muzikos, programinės įrangos ir IKT, media paslaugų, scenos menų ir kt. atstovai, užsiimantys kūrybine veikla. Šio projekto kontekste kūrėjais vadinami kūrybinio sektoriaus atstovai, specialiai paruošti darbui mokyklose, įgyvendinančiose kūrybinių partnerysčių paprojekčius.

Kūrybos agentai – kūrybinio sektoriaus atstovai, specialiai paruošti atlikti tarpininkų tarp mokyklos ir kūrybinio sektoriaus vaidmenį bei tapti kritiškais mokyklos draugais ir kūrybiško mokymo(si) procesų skatintojais.

II. ESAMOS BŪKLĖS IR TENDENCIJŲ ANALIZĖ

7. Išskirtinos šios kūrybiškumo ugdymo švietimo sektoriuje stiprybės (privalumai):

7.1. Mokinių kūrybiškumo ugdymo nuostatos atitinka strategines švietimo raidos kryptis – Valstybinės švietimo strategijos 2003–2012 metų nuostatose numatytas siekis užtikrinti švietimo kokybę, atitinkančią atviroje pilietinėje visuomenėje ir rinkos ūkyje gyvenančio asmens, visuotinius dabarties pasaulio visuomenės poreikius.

7.2. Didesnį nei ankstesniais metais dėmesį kūrybiškumui skiria Vyriausybė: Penkioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės veiklos programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. XI-52 (Žin., 2008, Nr. 146-5870), numatyta kurti inovatyvią ekonomiką bei pasiekti, kad švietimas ir mokslas taptų katalizatoriumi plėtojant pilietišką, moralią ir kūrybingą galimybių visuomenę, kuriant veržlią, konkurencingą ir šiuolaikišką demokratinę valstybę.

7.3. Mokinių kūrybiškumo ugdymo nuostatos įtrauktos į nacionalinį ugdymo turinį reglamentuojančius dokumentus: Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, vertinimo, atnaujinimo ir diegimo strategiją, Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrąsias programas, patvirtintas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. ISAK-2433 (Žin., 2008, Nr. 99-3848).

7.4. Pastaraisiais metais didėjo dėmesys neformaliajam vaikų švietimui – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 metų programos įgyvendinimo priemonės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009, Nr. 33-1268), įgalina sukurti efektyviai veikiančią neformaliojo švietimo sistemą.

7.5. Remiantis OECD atlikta tarptautine mokymo ir mokymosi apklausa (TALIS, 2009) pastebima, kad daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių šalių mokytojų yra nepatenkinti suteikiamais mokymais ar kvalifikacijos kėlimo ir tobulėjimo galimybėmis bei norėtų tobulintis daugiau nei tobulinosi iki šiol.

7.6. Mokytojai gana palankiai nusiteikę kūrybiškumo ugdymo atžvilgiu: apie 90 proc. teigia norintys išmokti ugdyti gabius ir talentingus mokinius, tiek pat – išmokti pakelti mokinių mokymosi motyvaciją (Nacionalinio mokinių pasiekimų tyrimo 2008 m. duomenys), apie 50 proc. yra įsitikinę, kad mokyklos siekia ugdyti kūrybiškus mokinius ir kad šis siekis palaikomas bei skatinamas.

7.7. Kūrybišką mokymąsi palankiai vertina mokiniai – kad kūrybinės užduotys yra svarbios vertinant mokymąsi tiki apie 60 proc. mokinių.

7.8. Pagal Vaikų ir jaunimo kultūrinio ugdymo koncepciją, patvirtintą Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. ISAK-43 (Žin., 2008, Nr. 20-739), kultūrinio ir meninio ugdymo plėtra teigiamai veikia aktualių dabarties švietimo problemų sprendimą: mokymosi motyvacijos, lankomumo, šeimos ir bendruomenės dalyvavimo ugdyme; kultūrinis ir meninis ugdymas padeda spręsti socialinės sanglaudos problemas, taip pat prisideda prie pilietinio ir tautinio ugdymo; turi įtakos mokinių asmeniniam gyvenimui ir padeda spręsti iškylančias šeimos problemas; padeda orientuotis šiuolaikinėje įvairialypėje kultūroje, formuoti asmenines vertybines nuostatas; kultūrinis ir meninis ugdymas padeda stiprinti mokyklos bendruomenę, skatina kūrybines naujoves mokyme, kūrybinių metodų taikymą ugdymo procese, didina mokymosi ir mokymo prestižą visuomenėje, skatina nuolatinį mokyklos ugdymo procesų atsinaujinimą. Tokiu būdu gali būti sukurta valstybės ir savivaldybių kultūros, švietimo įstaigų vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos veiklos sistema, apimanti Lietuvos regionus, kaimo vietoves; būtų sudarytos palankios sąlygos valstybės, savivaldybių kultūros, švietimo įstaigoms, nevyriausybinėms organizacijoms, kultūros ir meno kūrėjams aktyviai dalyvauti vaikų ir jaunimo kultūrinio ir meninio ugdymo procese; gerėtų vaikų ir jaunimo kultūrinė ir meninė veiklos, ypač regionuose, kaime, stiprinant formaliojo ugdymo ir neformaliojo švietimo sričių, kultūros įstaigų bendradarbiavimą, pasitelkiant neformaliojo švietimo pedagogų ir kultūros darbuotojų patirtį ir jų mokymo bazę.

7.9. Nacionalinės jaunimo politikos 2011–2019 metų plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gruodžio 1 d. Nr. 1715 (Žin., 2010, Nr. 142-7299), vienas iš pagrindinių tikslų – ugdyti sąmoningą, pilietišką, patriotišką, brandžią, kultūringą ir kūrybišką jauno žmogaus, gebančio būti aktyvia įvairialypės visuomenės dalimi, asmenybę. Vienas iš uždavinių šiam tikslui pasiekti – sudaryti sąlygas jaunimo kultūrinei edukacijai, skatinti jaunimo kūrybiškumą, remti profesionalų ir neprofesionalų jaunimo meną.

7.10 Lietuvos kultūros politikos kaitos gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Seimo 2009 m. birželio 30 d. nutarimu Nr. XI-977 (Žin. 2010, Nr. 80-4152), teigiama, kad kūrybiškumas – tai vienas labiausiai vertintinų asmens gebėjimų. Kūrybiškumas ir novatoriškumas – tai modernios visuomenės ir valstybės pažangos veiksnys, svarbiausias kultūros ekonomikos išteklius. Remiant kūrybą ir kūrybiškumą, būtina stiprinti meno poveikį visuomenei, kuriant kultūros bendradarbiavimo su kitais sektoriais modelius. Taip pat teigiama, kad būtina formaliojo švietimo sistemoje svarbią vietą skirti kultūriniam švietimui ir visose ugdymo programose skatinti kūrybiškumą.

8. Išskirtinos šios kūrybiškumo ugdymo švietimo sektoriuje silpnybės (trūkumai):

8.1. Kūrybiškumo ugdymas, laikytas vienu pagrindinių tikslų Lietuvos švietimo reformos pirmaisiais metais, vėliau buvo užgožtas lengviau įgyvendinamų bei pamatuojamų tikslų, todėl išliko svarbiu prioritetu tik pradiniame ugdyme bei meninio ugdymo dalykuose, iš šių – labiau dailėje nei muzikoje ar gimtojoje kalboje.

8.2. Kūrybiškumui ugdyti nėra palankus Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos darbo stilius: informacijos, kurią siekiama perteikti, gausa; dalykų gausa, ypač antrajame pagrindinės mokyklos koncentre; didelis tempas ir didelis mokytojų patiriamas spaudimas dar efektyviau išnaudoti laiką; nelanksčiai planuojamas ugdymas (pamokų tvarkaraščiai); nuolatinis formalus vertinimas balais; todėl ir mokiniai, ir mokytojai teigia, kad būti kūrybiškiems trūksta laiko.

8.3. Kūrybiškumo gebėjimai netikrinami per valstybinius egzaminus, todėl kūrybiškumo ugdymas beveik išnyksta paskutinėse vidurinės mokyklos klasėse – tame jauno žmogaus amžiaus tarpsnyje, kuriame jis būna sukaupęs pakankamai žinių, gebėjimų ir drąsos konvencijoms laužyti ir naujovėms kurti. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų egzaminų programos ir ugdymo proceso vertinimo sistema yra silpnai orientuotos į kompetencijų matavimą.

8.4. Asmens kūrybiškumo raidai didelę įtaką daro kultūrinės patirtys (įspūdžiai) ir kultūros išteklių prieinamumas; ir patirtys, ir ištekliai mokinių namuose pasiskirstę labai netolygiai, priklauso nuo gyvenamosios vietos urbanizacijos lygio, tėvų išsilavinimo bei pajamų, o mokykla šiuos skirtumus mažai kompensuoja.

8.5. Tradiciškai egzistuojant dviems lygiagrečioms ugdymo sistemoms – formaliojo ir neformaliojo ugdymo, bendrojo ugdymo mokykla didžiąją dalį kūrybiškumo ugdymo uždavinių buvo įpratusi perleisti neformaliojo ugdymo sistemai – menų mokykloms bei įvairiems būreliams ir klubams; tačiau juos linkę lankyti labiau pasitikintys savimi, veržlesni ir rūpestingesnių tėvų vaikai, o bendra pasirenkamojo papildomojo ugdymo veiklas lankančių mokinių dalis yra nedidelė – ne daugiau kaip 30 proc. visų mokinių; taigi kūrybiškumo ugdymas yra nevisuotinis ir netolygus.

8.6. Kūrybiškumo ugdymas nepakankamai siejamas su gamtamoksliniu ugdymu, o kūrybiško mokymo ir mokymosi stoka gali būti viena iš gamtos mokslų nepopuliarumo priežasčių, nors jiems skiriamas vienas svarbiausių vaidmenų kuriant kūrybinę ekonomiką. Tarptautinio penkiolikmečių mokinių pasiekimų tyrimo PISA duomenimis aukščiausiąjį, šeštąjį, gamtos mokslų pasiekimų lygmenį, kuris liudija gebėjimus integruoti įvairių sričių žinias ir kūrybingai spręsti problemas, 2006 m. pasiekė tik 0,4 proc. Lietuvos mokinių. Nacionaliniai mokinių pasiekimų tyrimai, lyginantys 2004, 2006 ir 2008 m. duomenis, atskleidė, kad gamtos mokslų pasiekimai kasmet žemėja, be to, kuo vyresni mokiniai, tuo mažiau jiems patinka gamtos mokslai: 2008 m. gamtos mokslai patiko 80 proc. šeštokų, bet dešimtoje klasėje chemija patiko tik 40 proc. mokinių, fizika – apie 50 proc., biologija – 65 proc. (kitų dalykų populiarumas bėgant laikui taip smarkiai nesmunka).

8.7. Mokytojai nepakankamai pasirengę dirbti kūrybiškai ir skatinti mokinių kūrybiškumą – nes mokytojus (išskyrus menų ir pradinio ugdymo) rengiančiose aukštosiose mokyklose trūksta specialių kūrybiškumo ugdymo strategijoms mokyti skirtų kursų ir seminarų, stinga metodinės ir mokomosios medžiagos mokinių kūrybiškumo ugdymui.

8.8. Dėl neaukšto pedagoginių specialybių prestižo dalis mokytojų nėra tokie stiprūs savo srities specialistai, kad galėtų savarankiškai kurti sudėtingų gebėjimų ir gilių bei įvairiapusių žinių reikalaujančias užduotis arba holistiniu požiūriu į pažinimą ir ugdymą pagrįstus tarpdalykinius projektus; trečdalis mokytojų nori mesti pedagoginį darbą, tad jiems stinga darbo džiaugsmo ir, galbūt, jėgų, kurie yra būtini kuriant mokinių motyvaciją.

8.9. Mokykloms stinga kūrėjų – menininkų ir kitų kultūrinio ir kūrybinio sektoriaus profesijų atstovų praktikų – talkos rašant vadovėlius, kuriant užduotis ir įvairią metodinę medžiagą, rengiant įvairių sričių kūrybinius projektus, taip pat papildomai dirbant su gabiaisiais ar labiau motyvuotais mokiniais.

8.10. Reikalingas Vaikų ir jaunimo kultūrinės edukacijos 2006–2011 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugsėjo 21 d. Nr. 926 (Žin., 2006, Nr. 102-3950), efektyvumo įvertinimas ir tolimesnių įgyvendinimo programų patvirtinimas, siejant tai su Ilgalaikės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ sukūrimu ir kūrybiškumo bei verslumo vertės siekiant šalies pažangos, visuomenės narių pilietinės atsakomybės už savo, savo vaikų ir visos šalies gyvenimą artimiausiais dešimtmečiais pripažinimu.

9. Išskirtinos šios kūrybiškumo ugdymo švietimo sektoriuje galimybės (rekomendacijos):

9.1. Įvairių šalių į kultūros ir švietimo sektorių bendradarbiavimą orientuotos programos paremtos žmogaus teise turėti priėjimą prie įvairių kultūrinės ir meninės raiškos formų ir raiškos laisve.

9.2. Pagal 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją (EB) Nr. 2006/962 dėl bendrųjų visą gyvenimą trunkančio mokymosi gebėjimų, be kitų, būtina ugdyti kultūrinio sąmoningumo ir raiškos gebėjimus. Jie pagrįsti žiniomis, kurios apima suvokimą apie vietos, nacionalinį ir Europos kultūros paveldą ir jo vietą pasaulyje; pagrindinėmis žiniomis apie svarbiausius kultūros kūrinius, įskaitant populiariąją šiuolaikinę kultūrą; taip pat kultūrinę ir kalbinę įvairovę Europoje (ir kituose pasaulio regionuose), poreikį ją išlaikyti ir estetinių veiksnių svarbą kasdieniame gyvenime. Svarbiausi gebėjimai – meno kūrinių vertinimas bei gėrėjimasis jais, saviraiška įvairiomis raiškos priemonėmis panaudojant žmogaus įgimtus gebėjimus. Be to, tai yra gebėjimas susieti savo kūrybingą ir išraiškingą požiūrį su kitų žmonių nuomone ir nustatyti kultūrinės veiklos socialines ir ekonomines galimybes bei jas įgyvendinti. Kultūrinė raiška būtina ugdant kūrybinius gebėjimus, kurie vėliau gali būti pritaikyti įvairiose profesinėse srityse.

9.3. Švietimo prieinamumas kaip Europos Sąjungos ir nacionalinis prioritetas ypatingai svarbus dabartinių ekonominių ir demografinių pokyčių kontekstuose; kelia svarbius klausimus kultūros ir švietimo politikų sinergijai. 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos išvadoje Nr. 2009/C dėl jaunosios kartos kūrybiškumo skatinimo: vaikų ir jaunuolių kūrybiškumo bei inovacinių gebėjimų ugdymas per kultūrinę rašką ir kultūros pažinimo galimybes (OL 2009 L 301, p. 9) teigiama, kad priėjimas prie įvairių kultūrinės raiškos formų, meninių praktikų ankstyvame amžiuje yra svarbus asmenybės vystymuisi, tapatybei, savigarbai, tarpkultūrinių kompetencijų ir kitų svarbių gebėjimų, susijusių su socialine įtrauktimi, aktyviu pilietiškumu ir įsidarbinimo galimybėmis, vystymu. ES Tarybos išvadose dėl jaunimo priėjimo prie kultūros teigiama, kad didinti jaunimo priėjimą prie kultūros reiškia didinti socialinę įtrauktį, lygybę ir aktyvų jaunų žmonių dalyvavimą bei kovoti su diskriminacija ir skurdu.

9.4. Europos Sąjungos mastu pripažintas kokybiško meninio ir kultūrinio ugdymo poveikis pilnaverčiam asmens ugdymui, motyvacijos ir mokymosi įgūdžių ugdymui, kūrybinio ir inovacinio potencialo didinimui.

9.5. Europos Komisijos užsakytoje struktūrinių fondų įtakos kultūros indėliui į lokalinę ir regioninę plėtrą 2010 m. studijoje konstatuojama, kad pastaraisiais metais išaugo kultūros institucijų ir švietimo bendradarbiavimas, vadinamas „kūrybinėmis partnerystėmis“. Kūrybiškumą ir inovacijas bei geresnį įgūdžių atitikimą darbo rinkai taip pat skatina tyrimų centrai, verslo įmonės ir viešojo administravimo institucijos. Studijoje teigiama, kad kultūra grindžiamų projektų socialinis poveikis pasireiškia darbo vietų kūrimu, mokymais, gebėjimų ir kompetencijų ugdymu (kultūrinė veikla naudojama siekiant įtraukti sunkiai pasiekiamas visuomenės grupes, o kultūra paremti mokymai naudoja neįprastas komunikacijos formas, todėl jis dažnai yra efektyvus gerinant pagrindinius kalbinius, bendravimo ir organizacinius gebėjimus), socialinė įtrauktis (inclusion), socialinio kapitalo kūrimas. Studijoje teigiama, kad kultūrinio ugdymo projektai teigiamai įtakoja ekonominį augimą ir tiesiogiai prisideda prie konkurencingumo ir darbo vietų kūrimo.

9.6. Europos šalių patirtis rodo, kad kūrėjų įtraukimas į švietimo veiklas daro teigiamą poveikį kūrybinei ekonomikai: patobulinti konsultavimo, vadybos, komunikacijos, grupinio darbo įgūdžiai suteikia jiems daugiau galimybių tiesioginėje profesinėje veikloje; dalyvavimo programose suteikiamas dalinis finansinis stabilumas suteikia galimybę neapleisti kūrybinės veiklos, nepalikti kūrybinio sektoriaus. Kultūros ir kūrybinio sektoriaus verslumo tyrimas parodė, kad dauguma kūrybinio sektoriaus praktikų su verslumu susijusius gebėjimus įgyja ne formaliojo ugdymo sistemoje, o per patirtį ir iš kolegų, tad mokymosi visą gyvenimą galimybių plėtra šiam sektoriui itin svarbi.

9.7. Priėjimas prie plataus rato kultūrinių ir meninių patirčių sudaro prielaidas vaikų ir jaunimo kūrybiškumui. 2009 m. lapkričio 27 d. Tarybos išvadoje Nr. 2009/C dėl jaunosios kartos kūrybiškumo skatinimo: vaikų ir jaunuolių kūrybiškumo bei inovacinių gebėjimų ugdymas per kultūrinę rašką ir kultūros pažinimo galimybes teigiama, kad dalyvavimas kultūrinėse veiklose, įtraukiant tiesioginius kontaktus su menininkais, gali paskatinti kūrybinį ir inovacinį vaikų potencialą per kūrybiško mąstymo, vaizduotės ir saviraiškos stimuliavimą.

9.8. Kultūra traktuojama kaip ketvirtoji visuomenės tvarios plėtros sąlyga. Tai siejama su kultūrinei, meninei veiklai būdingu aktyviu santykiu su praeitimi ir dabartimi bei gebėjimu kurti ateities vizijas. Švietimo sistemos pokyčių prasme tai reiškia poreikį humanizuoti švietimo procesus, atsitraukiant nuo įsigalėjusio industrinio, technokratinio, linijinio mentaliteto, pereiti prie tokių ugdymo praktikų, kurios orientuojasi į visapusišką asmenybės vystymą.

9.9. Europos Komisijos kultūros poveikio kūrybiškumui 2009 m. studijoje „kultūra grindžiamas kūrybiškumas“ suprantamas kaip kylantis iš meninės ir kultūrinės produkcijos arba veiklų, kurios skatina inovacijas bei apima daugiau nei meninius pasiekimus ar „kūrybinį turinį“, tiekiamą per internetą, kompiuterius ir elektroninius prietaisus. Kultūra grindžiamas kūrybiškumas yra susijęs su žmonių, ypatingai menininkų, gebėjimu mąstyti vaizdingai ar metaforiškai, abejoti visuotinai suprantamais dalykais ir pasitelkti komunikacijai simbolių bei emocijų kalbą. Jis geba laužyti nusistovėjusius socialinius papročius ir praktiką, įprastą mąstymo būdą, atverti galimybes kurti naujas vizijas, idėjas ar produktus. Tam, kad atsirastų kultūra grindžiamas kūrybiškumas, reikalingi: asmeniniai gebėjimai (gebėjimas mąstyti plačiai, nelinijiniu, bet praktišku būdu, turėti vaizduotę; techniniai įgūdžiai (dažnai – meninės raiškos įgūdžiai ar amatai); socialinė aplinka (socialinis kontekstas, visų pirma – švietimas ir mokymasis, kurie skatina ir vertina kūrybiškumą, bei ekonomika, kuri investuoja į kultūrą ir kultūra grindžiamą kūrybiškumą).

9.10. Ilgalaikis, tęstinis darbas su skirtingų sričių kūrybinio sektoriaus profesionalais suteikia galimybių mokiniams išplėtoti įvairių gebėjimų, pažinti raiškos formų įvairovę. Kūrybiniai profesionalai kelia mokiniams neįprastus, kitokius reikalavimus, tai yra iššūkis mokiniams siekti daugiau.

9.11. Europos Komisijos kultūros poveikio kūrybiškumui 2009 m. studijoje iš kitų ES šalių išskiriamas Jungtinės Karalystės pavyzdys. Kūrybiškumas Britanijos mokyklose laikomas vienu iš visa apimančių švietimo programos tikslų. Teigiama, kad sėkmingam kūrybiškumo ugdymui reikalingas tinkamas balansas tarp laisvo ir intuityvaus eksperimentavimo bei tam tikro vadovavimo ir mentorystės. Siekiant plėtoti mokymosi aplinką kūrybiškumui palankesne kryptimi rekomenduojama sukurti stimuliuojančią fizinę aplinką, taikyti kūrybiškus metodus kūrybiškiems mokiniams, mokyti mokytojus būti kūrybiškais; užmegzti partnerystes tarp mokyklų ir išorinių kultūrinių institucijų bei menininkų.

9.12. Viena iš sisteminių inovacijų pavyzdžių Jungtinėje Karalystėje yra „Kūrybinių partnerysčių“ (kūrybinio mokymo(si)) programa, kuri, kaip pripažinta, yra padariusi pozityvų poveikį mokinių mokymosi rezultatams. Vidurinių mokyklų vadovų apklausa parodė, kad dalyvavimas „Kūrybinių partnerysčių“ programoje didina mokinių pasitikėjimą, gerina jų komunikacinius, savarankiško mokymosi gebėjimus, skatina motyvaciją, mokiniai geriau elgiasi ir tampa labiau patenkinti mokykla, o mokytojai patobulina gebėjimus, išmoksta efektyviau pasitelkti kūrybinius profesionalus klasėje, yra labiau linkę taikyti kūrybinius metodus. Jungtinės Karalystės agentūros OFSTED 2006 ir 2008 metais atlikti tyrimai patvirtino kitų šaltinių pastebėjimus apie „Kūrybinių partnerysčių“ programos poveikius. Kūrybiškumas „Kūrybinių partnerysčių“ programoje siejamas su gebėjimais abejoti, kelti klausimus, sieti skirtingus dalykus, kurti naujoves, spręsti problemas, komunikuoti, dirbti grupėje, kritiškai mąstyti.

9.13. Kitas gerosios patirties bendradarbiaujant mokinių ugdymo srityje pavyzdys yra Austrijos organizacijos „Kultur Kontakt Austria“ programa „Dialogo renginiai“, kurioje vykdomi įvairūs menininkų ir mokyklų bendradarbiavimo mikroprojektai. Jie padeda mokiniams mokytis, kaip mokytis, pažinti ir ugdyti save pačius kaip asmenybes, kaip bendrauti su kitais. Dialogo renginiai pažadina mokinių susidomėjimą menais ir kultūra, sukuria erdvę kūrybiškumui ir pasididžiavimui savo kūrybos rezultatais.

9.14. Paskutiniais dešimtmečiais smarkiai pakito ir išsiplėtė raštingumo samprata. Visuotinai pripažinta, kad raštingumas taip pat apima gebėjimus analizuoti ir suvokti informaciją, pateikiamą ne tik žodiniuose tekstuose, bet ir perteikiamą kitomis žiniasklaidos priemonėmis: garsais, nejudančiais ir judančiais vaizdais (1982 m. UNESCO Griunvaldo deklaracijoje yra deklaruojama audiovizualinių žiniasklaidos priemonių kaip edukacijos priemonių bei švietimo apie pačias žiniasklaidos priemones svarba pasauliniu lygmeniu; 2009 m. rugpjūčio 20 d. Europos Komisija rekomendacija (EB) Nr. 2009/625 dėl žiniasklaidos priemonių naudojimo raštingumo skaitmeninėje aplinkoje tam, kad audiovizualinis ir turinio sektorius taptų konkurencingesnis ir būtų sukurta atvira žinių visuomenė (OL 2009 L 227, p. 9). Kūrybinių profesionalų, ypač media srities, darbas mokykloje Lietuvoje prisidėtų atskleidžiant galimybes mokytis pasitelkiant įvairias žiniasklaidos priemones, kūrybiškai naudojant IKT, išplečiant, demokratizuojant raiškos mokymosi procese formų skalę.

9.15. Kaip pastebima 2008 m. studijoje apie kultūros prieinamumą jaunimui, naujosios technologijos su savo globalia dinamika plečia jaunimo kultūrinės komunikacijos erdves ir jaunimo kūrybines galimybes, tuo pačiu reikalauja švietimo sektorių atnaujinti gebėjimus ir ištrinti tradicinius vaidmenis socializacijos ir mokymosi procesuose. Žiniasklaidos priemonių edukacijos profesionalų diskusijose dažnai minima kultūrinės atskirties tarp žiniasklaidos priemonių apsuptyje užaugusios jaunosios kartos ir vyresnės kartos, kuriai šiuolaikinių žiniasklaidos priemonių pasaulis gana svetimas. Kūrybinio sektoriaus profesionalai (ypač žiniasklaidos priemonių srities) galėtų veikti kaip tarpininkai, padedantys susieti skirtingas mokinių ir mokytojų kultūrines ir technologines patirtis.

9.16. Viena iš Europos kultūros darbotvarkės Atviro koordinavimo metodo Darbo grupės, skirtos sinergijų su švietimu, ypač menų ugdymu, ataskaitos rekomendacijų yra: kurti ilgalaikius mokyklų ir kultūrinių institucijų tinklus; tobulinti menininkų ir kultūros agentų mokymą, suteikiant jiems pedagoginius ir organizacinius gebėjimus dirbti su mokykla ir mokykloje; skatinti mokyklas didinti patirtį ir gebėjimus dirbti su menininkais ir kultūros organizacijomis; naudoti neformalų ugdymą kaip gyvybiškai svarbų formaliojo ugdymo elementą.

9.17. Kelių Europos šalių, turinčių nacionalines mokyklų ir kultūros sektoriaus programas (Norvegijos, Švedijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės, Nyderlandų), poveikio tyrimai rodo, kad efektyvus sektorių bendradarbiavimas yra didelis iššūkis. Svarbiausi iššūkiai: mokytojų, kūrėjų ir kitų kūrybinio sektoriaus profesionalų gebėjimų bendradarbiauti vystymas, sričių ir sąveikos galimybių pažinimas, mokytojų, kūrėjų ir mokinių įtraukimas į planavimo procesus, veiklos suderinimas su mokyklų vystymosi ir mokymo programų tikslais. Taip pat pastebima, kad kokybei ir efektyvumui esminiai faktoriai yra ilgalaikė sektorių bendradarbiavimo praktika, gerosios patirties apie ją kaupimas, sisteminimas ir sklaida, sisteminis požiūris į bendradarbiavimą (centrinio koordinatoriaus ir partnerių tinklo egzistavimas).

9.18. Mokytojų ir kūrėjų partnerystės prisideda prie socialinio verslumo gebėjimų stiprinimo, siekiant sukurti novatoriškus sprendimus socialinių problemų sprendimui ir mobilizuoti idėjas, informaciją, resursus ir socialines struktūras nuosaikiems socialiniams pokyčiams įgyvendinti. Mokytojai gali būti traktuojami kaip socialinių pokyčių agentai vietos bendruomenėse. Jie įgyvendina misiją kurti socialinę (ne tik privačią) naudą, geba atpažinti ir pasitelkti naujas galimybes, įsitraukia į nuolatinį inovacijų, adaptacijų ir mokymosi procesą, veikia nepaisydami ribotų resursų.

9.19. Kultūra grindžiamas kūrybiškumas vaidina svarbų vaidmenį generuojant socialines inovacijas. Pavyzdžiui, kultūra gali pasiūlyti naujus požiūrius į tokių socialinių problemų sprendimą, kurių iki šiol nepavyko išspręsti. Iki šiol kultūra sėkmingai padėjo miestų regeneravimo, socialinės sanglaudos, nusikaltimų prevencijos, sveikatos apsaugos ir aplinkosaugos srityse.

9.20. Lietuvoje plėtojamas kūrybinių industrijų sektorius – tai tokios veiklos, kurių pagrindas yra individo kūrybiškumas, gebėjimai bei talentas ir kurios gali kurti materialią gerovę bei darbo vietas kurdamos intelektinę nuosavybę. Kūrybinėms industrijoms priskiriama architektūra, amatai, atlikėjų menai, dizainas, interaktyviosios kompiuterinės programos, drabužių modeliavimas, meno ir antikvarinių vertybių rinka, muzika, kinas ir videoprodukcija, leidyba, televizija ir radijas, programinė įranga ir kompiuterinės paslaugos, reklama. Plačiąja prasme kūrybinės industrijos laikomos kultūrinių industrijų dalimi. Kultūrinės industrijos apima kūrybines industrijas, bibliotekas, paveldą, laisvalaikį ir turizmą bei sportą. Tai reglamentuoja Kūrybinių industrijų skatinimo ir plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2007 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. ĮV-217 (Žin., 2007, Nr. 39-1460; 2009, Nr. 93-3999).

10. Išskirtinos šios kūrybiškumo ugdymo švietimo sektoriuje grėsmės:

10.1. Plėtoti kūrybišką mokymą(si), vaikų ir jaunimo užimtumą bei neformalųjį švietimą Lietuvoje trukdo tai, kad visuomenėje vyrauja trumpalaikiai ekonominiai interesai, greitai ir lengvai pasiekiamos akivaizdžios naudos siekis. Trumpalaikių ekonominių interesų iškėlimas virš kūrybinio ugdymo gali didinti neatitikimą tarp ilgalaikių visuomenės poreikių ir ugdymo tikslų bei jaunimo karjeros pasirinkimų.

10.2. Visuomenė ir mokyklų bendruomenės dažnai nesuvokia kūrybiškumo ugdymo svarbos, todėl neskiria jam pakankamai lėšų ir kitų išteklių (laiko, personalo).

10.3. Esant nestabiliai ekonominei situacijai mokinių kūrybinio ugdymo klausimai bus nustumti į dėmesio periferiją ir vertinami kaip antraeiliai. Nepakankamas vaikų kūrybiškumo ugdymo finansavimas gali paversti tai formaliu dalyku.

10.4. Jei mokyklos nebus skatinamos ir nebus linkusios tapti unikaliomis, atsižvelgiančiomis į savo mokinių bei bendruomenės poreikius, savęs įgalinti, prisiimti atsakomybes ir atskaitomybę, savarankišku mąstymu ir iniciatyvumu pagrįstas kūrybiškas darbas teliks deklaratyviu teiginiu.

10.5. Kultūrinių išteklių, kultūrinių patirčių, kultūrinio ugdymosi galimybių ir mokinių karjeros siekių netolygumas miestuose, regionų centruose, kaimuose gilins visuomenės susiskaidymą, nesusikalbėjimą, socialinę diferenciaciją ir pagarbos kitoms socialinėms grupėms trūkumą.

10.6. Visuomenėje ir kultūroje iš esmės dominuojant pasiūlos-paklausos modeliui, gilėja socialinė atskirtis tarp kultūros (paveldo, atminties ir kitų) idėjų, refleksijų, kritikos diskurso ir bendrosios žiniasklaidos erdvės, atotrūkis tarp kultūros kūrėjų ir švietimo institucijų, mokyklų.

10.7. Globalizacijos procesai kelia vis didesnius iššūkius kultūrų įvairovei. Nors informacinių technologijų pasiekimai teikia naujas galimybes pasaulio įvairovės pažinimui ir kultūrų dialogui plėtotis, nesuvaldyti globalaus konkurencingumo reiškiniai, menkas kultūrinis sąmoningumas ir neišvystyti kūrybiniai gebėjimai gali vesti prie kultūros standartizacijos, silpnų bendruomeninių ryšių, socialinės atskirties.

III. KOMPONENTO TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

11. Remiantis atlikta esamos būklės ir tendencijų analize, keliamas šio Komponento tikslas – ugdyti vaikų kūrybiškumą.

12. Komponento tikslo pasiekimui keliami šie uždaviniai:

12.1. skatinti kūrybišką mokymosi aplinką mokyklose, užtikrinant prieigą prie kultūrinių išteklių, kultūrinių ir kūrybinių industrijų informacinės infrastruktūros;

12.2. sukurti ir įgyvendinti tęstines ugdymo mikroprogramas, orientuotas į kūrybiškų metodų plėtrą ir sklaidą kūrybiškiems mokiniams ir mokytojams;

12.3. ugdyti mokinių kūrybiškumo gebėjimus;

12.4. sukurti ir išplėtoti ilgalaikių partnerysčių tinklus tarp mokyklų ir kūrybinio sektoriaus;

12.5. įdiegti kūrybinių partnerysčių metodą;

12.6. didinti mokytojų gebėjimus kūrybinio mokymo(si) srityje bei šių gebėjimų taikymą mokinių ugdymo procese;

12.7. sudaryti sąlygas mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, ir kūrybinio sektoriaus bendradarbiavimui parengiant kuriančius praktikus ir kūrybos agentus;

12.8. užtikrinti švietimo tarptautiškumą, ekspertinius mainus vaikų kūrybiškumo ugdymo srityje;

12.9. įgyvendinti rezultatų ir gerosios patirties sklaidą (valorizaciją) nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu.

IV. STEBĖSENA IR LAUKIAMI REZULTATAI

13. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija (toliau – Ministerija) ir vertina rezultatus pagal šiuos 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programoje numatytus produkto ir rezultato rodiklius:

Rodiklis (vertinimo vienetas)	Pradinė situacija	Tikėtina situacija 2015 m.
Rezultato rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (procentais)	–	90
Mokytojų (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo neformaliojo švietimo programos baigimo pažymėjimus, dalis (procentais)	–	90
Mokinių (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie gavo valstybės pripažįstamą kvalifikaciją, dalis (procentais)	–	80
Produkto rodikliai:
Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	–	50
Mokytojų, kurie mokėsi pagal neformaliojo švietimo programas, skaičius	–	300
Mokinių (bendrasis ugdymas ir profesinis mokymas), kurie mokėsi pagal formaliojo švietimo programas, skaičius	–	4000

14. Komponento įgyvendinimo stebėseną vykdo Ministerija ir vertina rezultatus pagal šiuos Programos lygio produkto rodiklius:

Rodiklis	Esama padėtis	Tikėtina padėtis 2015 m.
Produkto rodikliai:
Kuriančių praktikų ir kūrybos agentų, dalyvavusių kūrybinių partnerysčių tinkluose, skaičius	–	100
Mokyklų, dalyvavusių kūrybinių partnerysčių tinkluose, skaičius	–	90
Mokytojų, dalyvavusių kūrybinių partnerysčių tinkluose, skaičius	–	200
Kūrybinių partnerysčių metodikos taikymo ir poveikio tyrimai (partnerystės transformuojant ugdymą, ugdymo inovatyvumo, poveikio tyrimai)	–	3

15. Nustatoma ši Komponento įgyvendinimo pažangos, rodiklių stebėsenos bei atskaitomybės tvarka:

15.1. Komponento valdymo grupės sudėtį, jos darbo tvarką tvirtina įstaigos, teikiančios paraišką Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramai gauti, vadovas;

15.2. informaciją apie Komponento vykdymo pažangą ir rodiklių pasiekimą komponento valdymo grupė teikia Programos valdymo komitetui, sudarytam Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakymu, ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai.

V. KOMPONENTO ĮGYVENDINIMO SCHEMA

16. Numatoma ši Komponento įgyvendinimo schema:

16.1. Ugdymo plėtotės centro valstybės projektas atrinktas pagal reikalavimus, numatytus Valstybės projektų planavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 (Žin., 2008, Nr. 44-1665; 2011, Nr. 9-395);

16.2. Komponento įgyvendinančioji institucija – Europos socialinio fondo agentūra;

16.3. Projektų vykdytojai informaciją apie projektų eigą teikia Mokyklų tobulinimo programos plius valdymo komitetui. Esant poreikiui gali būti sudaromi atskirų projektų priežiūros komitetai.

17. Kūrybinių partnerysčių programos mokyklų paprojekčius kartu su partneriais koordinuoja Ugdymo plėtotės centras, kuris įgyvendina nacionalinio lygmens projektą.

VI. PAGRINDINIAI PROJEKTO ATRANKOS KRITERIJAI

18. Projektas turi atitikti bendruosius ir specialiuosius projektų tinkamumo gauti Europos Sąjungos struktūrinę paramą atrankos kriterijus, patvirtintus Stebėsenos komiteto veiksmų programų, įgyvendinančių Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją, įgyvendinimo priežiūrai atlikti, sudaryto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 60 (Žin., 2007, Nr. 10-396; 2008, Nr. 4-133).

19. Atsižvelgiant į Projekto specifiką ir pasirinktą įgyvendinimo schemą, išskiriami šie pagrindiniai Projekto atitikties ir atrankos kriterijai:

Eil. Nr.	Kriterijų kategorijos	Kriterijai
1.	Bendra informacija
1.1.	Veiksmų programa	2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programa
1.2.	Prioritetas	2 prioritetas „Mokymasis visą gyvenimą“
1.3.	Priemonė	Aukščiausios kokybės formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų teikimas
1.4.	Nacionalinė programa	Mokyklų tobulinimo programa plius
2.	Finansavimas	16 mln. Lt
2.1	Finansavimo būdas	Valstybės projektų planavimas
2.2	Kryžminis finansavimas	10 proc.
3.	Tinkamumas
3.1.	Pareiškėjas(-ai)	Ugdymo plėtotės centras
3.2.	Partneris(-iai)	Viešieji ir privatūs juridiniai asmenys
3.3.	Remiamos veiklos	Vaikų kūrybiškumo ugdymo priemonių parengimas ir diegimas (įskaitant kūrybos agentų ir kuriančių praktikų atranką ir ugdymą (pavyzdžiui, mokymus, mentorystę, ugdomąjį vadovavimą); mokyklų atranką; kūrybos agentų, kuriančių praktikų, mokytojų (pedagogų), mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų mobilumą ir trumpalaikes stažuotes; mokyklų ir kūrybinio sektoriaus ir kitų organizacijų partnerystės tinklų kūrimą ir (ar) skatinimą (pavyzdžiui, viešojo pobūdžio informacinių portalo ir vidinių duomenų bazių (informacija apie mokyklų dalyvavimą, apie parengtus kūrybinius agentus ir kuriančius praktikus) kūrimą, jų turinio informacinį palaikymą, specializuotų renginių organizavimą ir koordinavimą, viešojo pobūdžio informacinės medžiagos (taip pat audiovizualinės) kūrimą, rengimą ir sklaidą); metodinės medžiagos parengimą ir leidybą, tiražavimą; mokyklų kūrybinio vystymosi modelio sukūrimo, projekto stebėsenos ir kokybės užtikrinimo modelio sukūrimą ir įgyvendinimą; mokytojų ir kitų mokyklos darbuotojų, taip pat švietimo ekspertinių ar savivaldos institucijų darbuotojų specialiųjų gebėjimų ugdymą (pavyzdžiui, mokymai, mentorystė, ugdomasis vadovavimas); mokyklų kūrybiškumo formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklas (tęstinių ugdymo mikroprogramų) parengimą ir įgyvendinimą; mokinių kultūrinio sąmoningumo ir raiškos gebėjimų ugdymą; vaikų kūrybiškumo ugdymo rezultatų sklaidos (valorizacijos) plano parengimą ir įgyvendinimą, tyrimų atlikimą.)
3.4.	Tikslinės grupės	1. Kūrybos agentai; 2. Kuriantys praktikai; 3. Mokytojai (pedagogai); 4. Mokiniai; 5. Mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojai (įskaitant Ugdymo plėtotės centro darbuotojus, ekspertus, savivaldybių darbuotojus, aukštųjų mokyklų dėstytojus, susijusius su kūrybinėmis ar kultūros industrijomis); 6. Suaugusieji (tėvai, globėjai, rūpintojai ir kiti asmenys, siejami mokymosi toje mokykloje santykių ir bendrų švietimo tikslų); 7. Kultūrinių, pilietinių ar jaunimo ir kitų organizacijų (asociacijų, labdaros ir paramos fondų, viešųjų įstaigų) nariai arba darbuotojai.
3.5.	Projekto vertė	Komponento biudžetas 16 mln. Lt
3.6.	Paramos intensyvumas	Iki 100 proc. tinkamų projekto išlaidų
3.7.	Projekto(-ų) vieta	Lietuvos Respublika
3.8.	Projekto trukmė	Iki 48 mėnesių
3.9.	Projekto pradžia	2011 m.
3.10.	Projekto pabaiga	2015 m.
4.	Atitikties kriterijai	-
5.	Administruojanti institucija	Europos socialinio fondo agentūra
6.	Projektų vertinimas	Atliekamas projekto tinkamumo vertinimas
7.	Horizontalieji prioritetai
7.1.	Lygių galimybių skatinimas	Projekto įgyvendinimo metu visiems naudos gavėjams ir skirtingų tikslinių grupių atstovams bus suteikiamos lygios teisės dalyvauti Projekto veiklose ir naudotis Projekto rezultatais nepaisant jų lyties, rasės, etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus.
7.2	Novatoriškos veiklos ir bendradarbiavimo veiksmai	Projektų įgyvendinimo metu skatinamos sisteminės inovacijos nacionaliniu mokyklų, mokyklų bendruomenių lygmeniu, t. y. bendradarbiavimo (partnerystės) tinklai, vienijantys įvairius socialinius partnerius, taip pat skatinamos tikslinių grupių viešosios konsultacijos (svarstymai) su regioninės valdžios institucijomis.
7.3.	Informacinės visuomenės plėtra	Šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimas bus skatinamas ugdant šalies vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų kūrybiškumo kompetencijas. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra neutralus.
7.4.	Regioninė plėtra	Projekto veiklos bus įgyvendinamos visos šalies mastu, todėl iš dalies palies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 31 d. nutarimu Nr. 112 „Dėl probleminių teritorijų“ (Žin., 2007, Nr. 15-555) išskirtas 14 šalies savivaldybių bei Lietuvos regioninės politikos iki 2013 metų strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 575 (Žin., 2005, Nr. 66-2370), nurodytų ekonominio augimo centrų. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.5.	Darnus vystymasis	Projekto veiklos taip pat prisidės prie šių Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89–4029; 2009, Nr. 121-5215), išskirtų trumpalaikių tikslų pasiekimo priemonių įgyvendinimo. Projektų įgyvendinimas taip pat sudarys galimybes kurti glaudesnį bendradarbiavimą su kultūros nevyriausybinėmis organizacijomis (asociacijų, viešųjų įstaigų, labdaros ir paramos fondų). Projektų metu gali būti skatinamos ekologinės (aplinkosauginės), labdaringos akcijos. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.
7.6.	Tarptautiškumas	Projekto veiklos taip pat prisidės prie švietimo tarptautiškumo, ekspertinių „gerosios patirties“ mainų. Projektų įgyvendinimas taip pat sudarys galimybes kurti glaudesnį bendradarbiavimą su tarptautinėmis organizacijomis ir ekspertais švietimo ir kultūros bendradarbiavimo srityje. Projekto poveikis šiai horizontaliajai sričiai yra teigiamas.

VII. GEROSIOS PATIRTIES SKLAIDA

20. Komponento projektų tikslus ir rezultatus numatoma ne tik privalomai viešinti pagal struktūrinės paramos viešinimo reikalavimus, siekiant suteikti informaciją suinteresuotiems asmenims, organizacijoms apie paramos suteikimą, pagerėjusį švietimo paslaugų prieinamumą ir kokybę, bet pagal galimybes užtikrinti projektuose sukurtų rezultatų sklaidą (rinkodarą) tiesioginių ir netiesioginių projektų tikslinių grupių atžvilgiu pagal parengtus valorizacijos (rezultatų sklaidos) planus.

21. Projekto valorizacija – laukiamų projekto rezultatų sklaida ir panaudojimas (pritaikymas), siekiant padidinti įvairių neformaliojo ugdymo inovatyvių metodų vertę, gerinti mokinių kūrybiškumo ugdymo pasiūlą, didinti mokinių kūrybiškumo ugdymo formų įvairovę ir sustiprinant poveikį bei integruoti juos į neformaliojo ugdymo programas nacionaliniu ir Europos lygmeniu. Projekte gali būti numatoma papildoma rezultatų sklaidos veikla, kuri turi būti aiškiai ir išsamiai išdėstoma parengtame konkretaus projekto rezultatų sklaidos plane, kuriame paprastai įvardijami projekto rezultatų galutiniai vartotojai (taip pat ir netiesioginės tikslinės grupės), nustatyti suinteresuotų sektorių, sričių ir vartotojų poreikiai, užtikrinta, kad viso projekto vykdymo laikotarpiu jie bus konsultuojami; paaiškinta, kaip bus naudojami ir skleidžiami rezultatai vykdant projektą ir jam pasibaigus, kokiu būdu tai bus pasiekta, kas dalyvaus šiame projekte. Užbaigęs projektą, rengėjas turėtų viešai paskelbti projektų rezultatus internete kaip demonstracinį jų darbo pavyzdį. Valorizacijos plano tikslas – paaiškinti, kaip projekto eigoje ir jam pasibaigus projekto rezultatai bus skleidžiami ir pritaikomi siekiant užtikrinti jų „tęstinumą“ (projektui pasibaigus, projekto rezultatais ir toliau turi būti naudojamasi). Todėl valorizacijos plane gali būti proporcingai ir tiksliai aprašyta veikla, susijusi su projekto rezultatų sklaida, ir veikla, susijusi su rezultatų pritaikymu ir skatinanti galutinius ir (arba) potencialius vartotojus naudoti tuos rezultatus projekto parengimo pradžioje aiškiai nustatytų tikslinių grupių naudai. Projekto valorizacijos plane turi būti detaliai apibūdintos rezultatų sklaidos ir rezultatų pritaikymo veiklos, tinkamiausios priemonės (pavyzdžiui, plakatai arba stendai patalpose; rėminti plakatai (dalyviams); straipsniai nacionalinėje ir regioninėje spaudoje; brošiūros; informaciniai leidiniai žurnalai; konferencijos; pranešimai spaudai ir kt.) ir jų įgyvendinimo kalendorius, turimi žmogiškieji ištekliai. Projektų biudžetuose gali būti aiškiai nurodytos valorizacijos veiklai įgyvendinti skirtos lėšos.

22. Sukaupta geroji patirtis, įgyvendinant valstybės projektų veiklas, bus skleidžiama per švietimo paslaugų teikėjus, bendrojo ugdymo paslaugų vartotojus ir savivaldos institucijas, į kurių funkcijas įeina tinkamas švietimo paslaugų organizavimas nustatytoje teritorijoje.

23. Valstybės projektų rezultatų sklaidos (valorizacijos) planuose privaloma veikla yra bent vienas seminaras arba renginys, skirtas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos, švietimo ekspertinių ar kitų biudžetinių institucijų darbuotojams ir vadovams.

24. Šio komponento valstybės projektų rezultatai (įskaitant specialias nuorodas) turi būti skelbiami Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje.

_________________