LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL PREKYBOS ŽMONĖMIS IR PROSTITUCIJOS PREVENCINĖS ŠVIETIMO 2003–2004 METŲ PROGRAMOS

2003 m. lapkričio 28 d. Nr. ISAK-1699

Vilnius

Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 62 „Dėl prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 m. programą (Žin., 2002, Nr. 6-231) ir siekdamas mokyklose diegti prevencinio švietimo programą bei sudaryti ankstyvosios prekybos žmonėmis prevencijos sąlygas ir stiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą:

1. Tvirtinu Prekybos žmonėmis ir prostitucijos prevencinę švietimo 2003–2004 metų programą (pridedama).

2. Pavedu Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrui (direktorė R. Giedrienė) koordinuoti Prekybos žmonėmis ir prostitucijos prevencinę švietimo 2003–2004 metų programą.

3. Skiriu Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrui 2003 metams šios programos įgyvendinimui 10000 Lt.

4. Įpareigoju Finansų apskaitos ir kontrolės skyrių (K. Želudevičienė) skirtas lėšas pervesti Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrui.

5. Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centrui (direktorė R. Giedrienė) pateikti gautų lėšų panaudojimo ataskaitą Finansų apskaitos ir kontrolės skyriui (2 forma), bet ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas pasibaigus finansiniams metams. Nepanaudotos lėšos iki 2003 m. gruodžio 30 d. grąžinamos į Švietimo ir mokslo ministerijos sąskaitą.

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                            ALGIRDAS MONKEVIČIUS

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2003 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr.

ISAK-1699

PREKYBOS ŽMONĖMIS IR PROSTITUCIJOS PREVENCINĖ ŠVIETIMO 2003–2004 METŲ PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Prekybos žmonėmis ir prostitucijos prevencijos švietimo programos (toliau – Programa) paskirtis – sukurti ir įdiegti Lietuvos mokyklose prevencinio švietimo programą; sudaryti mokyklose ankstyvosios prekybos žmonėmis prevencijos sąlygas bei stiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą.

2. Programa parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 62 „Dėl prekybos žmonėmis ir prostitucijos kontrolės bei prevencijos 2002–2004 metų programos“ (Žin., 2002, Nr. 6-231).

3. Programa susijusi su Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programa, Nacionaline programa prieš vaikų komercinį seksualinį išnaudojimą ir seksualinę prievartą, Lietuvos moterų pažangos programa ir kitomis tikslinėmis programomis.

4. Šia programa siekiama telkti valstybės, savivaldybių institucijų bei visuomeninių organizacijų pastangas įgyvendinti Lietuvos Respublikos įstatymų, tarptautinių sutarčių, susijusių su prekyba žmonėmis, nuostatas: Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos, Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims ir kt.

II. SITUACIJOS ĮVERTINIMAS

5. Prekyba žmonėmis ir prostitucija – sudėtingas socialinis reiškinys, turintis gilias sąsajas su visuomenės vertybėmis, atsparumu įvairiems negatyviems socialiniams reiškiniams: skurdui, smurtui, išnaudojimui, nedarbui ir kt.

6. Prekybos žmonėmis ir prostitucijos, kaip reiškinio, situacijos vertinimui Lietuvoje iki šiol buvo skiriamas nepakankamas valstybės ir visuomenės dėmesys.

7. Analizės duomenimis, vis jaunesni žmonės tampa seksualinio-komercinio išnaudojimo ir prekybos žmonėmis aukomis. Į sąvadautojų pinkles patenka ne tik paaugliai, bet ir vaikai, kurie, kaip rodo tyrimai, yra lengviausiai pasiekiamos skriaudėjų aukos. Priešmokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikai linkę pasitikėti suaugusiaisiais ir paklusti, todėl jie dažnai nesuvokia, kad su jais elgiamasi nederamai. Tvirkinami vaikai vėliau įtraukiami į pornografijos gamybą, prostituciją, tampa skriaudėjų pasipelnymo šaltiniu.

8. Didėja nepilnamečių, įtrauktų į prostituciją, skaičius, o seksualiai tvirkinami paaugliai patenka į sąvadautojų priklausomybę, iš kurios negali savarankiškai ištrūkti.

9. Lietuvoje prekyba vaikais – merginomis ir vaikinais seksualiniais tikslais vyksta keliais lygiais:

9.1. „Krašto lygis“ – kai merginos parduodamos savame mieste ar išvežamos į kitą miestą.

9.2. „Artimojo užsienio lygis“ – kai merginos ir vaikinai trumpam išvežami į kaimynines valstybes.

9.3. „Merginų pardavimas į Vakarų šalis“ yra rizikingesnis, tačiau pelningesnis, todėl susiduriama su merginų pardavimu į Švediją, Vokietiją, Prancūziją, Ispaniją ir kitur.

10. 2002 metais VšĮ „Vaiko namas“ iš 430 apklausos anketų, kurias išsiuntinėjo į įvairias valstybines institucijas – Policijos departamentą, vaiko teisių tarnybas, sveikatos įstaigas ir nevyriausybines organizacijas – 62,7% respondentų atsakė, kad jie susidūrė su įvairiais komercinio seksualinio išnaudojimo faktais bei prekybos vaikais atvejais. Šiaurės Baltijos šalių informacinės kampanijos prieš prekybą moterimis metu paaiškėjo, kad net 80% mokinių yra girdėję apie prekybą žmonėmis. 10% mokinių nurodė, kad jie buvo kviečiami dirbti į Vakarų šalis, pasitaikė atvejų, kai tai darė užsieniečiai. 36% vaikų sakė, kad, jei būtų parduoti, nežinotų, kur ieškoti pagalbos, 24% kreiptųsi į policiją, tačiau nežinotų, kaip gelbėti į prekybos žmonėmis tinklą patekusius artimuosius ar draugus.

11. Institucijų bei organizacijų atlikti tyrimai leidžia įžvelgti didėjančias šio reiškinio tendencijas ir daryti išvadas:

11.1. Prekybos žmonėmis ir potencialios seksualinio išnaudojimo aukos yra rizikos grupės vaikai ir jaunimas: vaikai iš asocialių, nedarnių šeimų arba globos institucijų, „gatvės vaikai“, taip pat išgyvenantys netektį, šeimos krizę, turintys emocinių, mokymosi, raidos sutrikimų ar elgesio sunkumų.

11.2. Neretai tokie vaikai nelanko mokyklos, neturi išsilavinimo arba turi labai menką, negauna socialinės pagalbos, yra stigmatizuoti dėl savo gyvenimo būdo.

11.3. Didelė dalis į prostitucijos verslą įtrauktų vaikų būna jau patyrę prievartą – tiek fizinę, tiek seksualinę.

11.4. Tokiems vaikams būdingas menkas savęs vertinimas, socialinių įgūdžių stoka.

11.5. Vyrauja klaidinga visuomenės nuostata seksualinį išnaudojimą ir skriaudą patyrusių asmenų atžvilgiu: jie tampa visuomenės atstumtaisiais, stokojama informacijos ir pagalbos.

12. Siekiant užkirsti kelią šiam reiškiniui nepanaudojamos pedagoginio, psichologinio ir socialinio poveikio priemonės dėl nepakankamo visuomenės informavimo, o mokytojai, tėvai nežino, kur kreiptis pagalbos ir kaip apsaugoti vaikus nuo galimų pavojų, kaip ugdyti savisaugos įgūdžius ir atsparumą.

III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

13. Programos tikslas – parengti ir įgyvendinti prevencinio švietimo priemonių sistemą siekiant užkirsti kelią prekybai žmonėmis ir prostitucijai.

14. Programos uždaviniai:

14.1. Mokyklose būtina diegti prevencinio švietimo programą, kuri padėtų ugdyti brandų požiūrį į seksualinius nusikaltimus ir juos patyrusius asmenis, mokyti vaikus ir jaunimą saugotis seksualinės skriaudos bei pavojų, susijusių su prekyba žmonėmis, prostitucija ir pornografija.

14.2. Rengiant pedagogus būtina į studijų programas įtraukti kursus ar modulius, keičiant mokytojų požiūrį į šį reiškinį, sudarant sąlygas įgyti kompetencijų, kurios teiktų galimybių dirbti prevencinį ir intervencinį darbą su vaikais, paaugliais ir jaunimu.

14.3. Būtina stiprinti tarpžinybinį bendradarbiavimą, ypač prevencinėje veikloje, siekiant didinti socialinę kompetenciją ir tam tikrų žinių bei įgūdžių suteikimą, kad individas gebėtų išvengti pavojingų situacijų, būtų atsparus gyvenimo sunkumams.

14.4 Žiniasklaidos priemonėmis kurti empatišką požiūrį į prekybos žmonėmis ir prostitucijos aukas, propaguoti prevencinių tikslinių programų rengimą.

14.5. Tobulinti paslaugų, teikiamų rizikos grupių vaikams ir jų tėvams, sistemą, pagalbos telefonu plėtimą, gerinti jų kokybę bei siekti, kad prekybos žmonėmis priežasčių ir sąlygų šalinimą remtų visuomenė.

14.6. Organizuoti prevencinį darbą ir teikti informaciją apie pavojus prekyba žmonėmis, vaikų komercinį ir seksualinį išnaudojimą.

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS

15. Šios programos įgyvendinimo priemonės pateiktos 1 priede; jas vykdydamas Švietimo ir mokslo ministerijos Specialiosios pedagogikos ir psichologijos centras, mokyklos ir neformaliojo ugdymo švietimo įstaigos rengia planus, projektus, programas ir numato priemones šiai veiklai organizuoti.

17. Numatomi du šios programos įgyvendinimo etapai:

18.1. pirmasis etapas – 2003 metai. Parengiamos metodinės rekomendacijos pedagogams prevencinio švietimo darbui su skirtingo amžiaus mokinių grupėmis bei jų tėvais. Parengiama informacinė – prevencinė medžiaga;

18.2. antrasis etapas – 2003–2004 metai. Informacinės-prevencinės medžiagos platinimas interneto tinklalapiuose. Renginiai, seminarai, paskaitos ugdymo įstaigų specialistams. Prevenciniai renginiai vaikams ir jaunimui.

V. LAUKIAMI REZULTATAI

19. Įgyvendinus šią programą, bus parengtos metodinės rekomendacijos pedagogams prevencinio švietimo darbui su skirtingo amžiaus mokinių grupėmis bei jų tėvais. Bus parengta informacinė-prevencinė medžiaga paaugliams ir jaunuoliams. Plačiajai visuomenei bus prieinama naujausia informacija prekybos žmonėmis ir prostitucijos tema. Ugdymo įstaigų specialistai, dalyvavę renginiuose, bus pasirengę prevenciniam darbui. Vaikams, susiduriantiems su sunkumais, ir jų artimiesiems bus labiau prieinama socialinė-psichologinė pagalba.

VI. PROGRAMOS FINANSAVIMAS

20. Programos įgyvendinimas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų skiriamomis ir kitomis lėšomis.

21. Konkreti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų, skiriamų programai įgyvendinti, suma numatoma sudarant atitinkamų metų biudžeto projektą.

______________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro 2003 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr.

ISAK-1699

PREKYBOS ŽMONĖMIS IR PROSTITUCIJOS PREVENCINĖS ŠVIETIMO 2003-2004

METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONIŲ PLANAS

Uždavinys	Priemonės	Vykdymo laikas	Vykdytojai	Lėšos (tūkst. Lt)		Laukiamas rezultatas
				2003 m.	2004 m.
1. Vykdyti Lietuvos mokykloms prevencinio švietimo priemones, kurios padėtų šalinti su žmonių grobimu, pardavimu, prostitucija susijusius pavojus visuomenėje.	1.1. Metodinių rekomendacijų pedagogams prevencinio švietimo darbui su skirtingo amžiaus mokinių grupėmis rengimas. 1.2. Informacinės- prevencinės medžiagos mokiniams rengimas.	2003 m.	SPPC; VšĮ "Vaiko namas"	5,0		Parengta metodinė priemonė (programa) "Prekyba moterimis ir vaikais: metodiniai patarimai pedagogams, prevencinės veiklos aspektai", skirta socialiniams pedagogams ir klasių auklėtojams prevenciniam darbui vykdyti. Parengta informacinė- prevencinė medžiaga paaugliams ir jaunimui.
2. Sudaryti organizacines ankstyvosios prostitucijos prevencijos sąlygas švietimo įstaigose. Tobulinti švietimo ir konsultacinių paslaugų, teikiamų rizikos grupių vaikams ir jų tėvams, sistemą, gerinti jų kokybę.	2.1. Steigti ugdymo ir globos įstaigose socialinio pedagogo etatus. 2.2. Siekti, kad kiekvienoje mokykloje dirbtų psichologas. 2.3. Renginiai ugdymo įstaigų specialistams (seminarai, paskaitos). Seminarai Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskričių socialiniams pedagogams (supažindinimas su "Prekyba moterimis ir vaikais: metodiniai patarimai pedagogams, prevencinės veiklos aspektai", mokymai).	2003- 2004 m.	ŠMM SPPC, VšĮ "Vaiko namas"	5,0	20,0	Prieinama kiekvienam vaikui (šeimai) socialinė, psichologinė pagalba. Efektyviai atliekamas prevencinis darbas ugdymo įstaigose.
3. Teikti būtiną ir svarbią šviečiamąją informaciją apie pavojus, susijusius su prekyba žmonėmis ir prostitucija.	3.1. Informacinė medžiaga interneto tinklalapiuose. 3.2. Renginiai ugdymo įstaigų specialistams. 3.3. Prevenciniai renginiai vaikams ir jaunimui.	2003- 2004 m.	ŠMM, PPRC; SPPC, švietimo centrai, apskričių ir savivaldybių administracijos		10,0	Plačiajai visuomenei prieinama naujausia informacija prekybos žmonėmis ir prostitucijos prevencijos tema. Tinkamas ugdymo įstaigų specialistų pasirengimas prevenciniam darbui. Vaikai, dalyvavę renginiuose, įgyja būtinų žinių ir atsparumo įgūžių, reikalingų atmesti nedorus pasiūlymus.

______________