LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRO
ĮSAKYMAS
DĖL AUKŠTOJO MOKSLO TARPTAUTIŠKUMO SKATINIMO 2011–2012 METŲ PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2011 m. vasario 2 d. Nr. V-178
Vilnius
Įgyvendindamas Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 3 straipsnio 2 dalies 7, 9 punktus, 3 dalį ir siekdamas, kad Lietuvos aukštasis mokslas įgytų didesnį tarptautinį pobūdį,
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo
ministro 2011 m. vasario 2 d.
įsakymu Nr. V-178
AUKŠTOJO MOKSLO TARPTAUTIŠKUMO SKATINIMO 2011–2012 METŲ PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2011–2012 metų programos (toliau – programa) paskirtis – skatinti Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumą: plėtoti tarptautiškumui skatinti skirtą veiklą, gerinti jos kokybę, siekti Lietuvos aukštojo mokslo pripažinimo tarptautiniu mastu, remti lituanistikos (baltistikos) plėtrą užsienyje, skatinti užsienyje ir Lietuvoje dirbančių tyrėjų bendradarbiavimą. Ši programa užtikrins sėkmingą Lietuvos aukštojo mokslo sistemos įsiliejimą į Europos aukštojo mokslo erdvę, stiprins ir gerins tarpregioninį bendradarbiavimą, sudarys sąlygas skatinti lituanistikos (baltistikos) studijas užsienyje ir prisidės prie teigiamo Lietuvos aukštojo mokslo įvaizdžio užsienyje kūrimo.
2. Aukštojo mokslo tarptautiškumas – tarptautinių ir pasaulio kultūros metmenų įtraukimas į studijas, plėtotė ir parama užsienio lituanistikos (baltistikos) centrams, Lietuvos aukštojo mokslo reprezentavimas tarptautiniu lygmeniu. Jis yra neatsiejama integrali Lietuvos studijų sistemos dalis, glaudžiai susijusi su nacionaliniu tapatumu ir Lietuvos kultūros raiška. Tarptautiškumas plėtojamas per dvišalį ir daugiašalį mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimą, akademinį studentų ir dėstytojų mobilumą, tarptautinius studijų plėtros projektus, tarptautinio matmens plėtojimą mokymo ir mokymosi turinyje, formose, metoduose, aukštojo mokslo teikimo būduose, bendruose moksliniuose tyrimuose.
3. Programa atitinka aukšto mokslo principus, nustatytus Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme (Žin., 2009, Nr. 54-2140). Programa remia aukštojo mokslo sistemos atvirumą ir jos integraciją į tarptautinę aukštojo mokslo erdvę. Ji atspindi 2007 m. lapkričio 23 d. Tarybos rezoliucijoje dėl universitetų modernizavimo siekiant stiprinti Europos konkurencingumą pasaulio žinių ekonomikoje, 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadose dėl aukštojo mokslo internacionalizavimo ir Bolonijos proceso ministrų, atsakingų už aukštąjį mokslą, 2009 m. balandžio 28–29 d. Liuvene (Belgija) pasirašytame komunikate „Bolonijos procesas 2020 – Europos aukštojo mokslo erdvė naujajame dešimtmetyje“ (toliau – Liuveno komunikatas) įtvirtintus siekius.
II. APLINKOS ANALIZĖ
4. Aukštojo mokslo tarptautinės plėtros tendencijas geriausiai atspindi pasaulyje nuolat didėjanti aukštojo mokslo paklausa ir dėl to augantis tarptautinis akademinis judumas. Manoma, kad 2020 metais pasaulyje aukštojo mokslo sektoriuje studijuos apie 125 mln. studentų. Didėjant pasaulyje aukštojo mokslo paklausai, veiklą vis labiau plečia tradiciškai stiprios ir aukštojo mokslo rinkoje žinomos valstybės. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) statistiniai duomenys rodo, kad pastarąjį dešimtmetį daugiausia užsienio studentų priima Australija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Prancūzijos Respublika, Vokietijos Federacinė Respublika. Didžiuma studijuojančiųjų užsienyje – Indijos Respublikos, Kinijos Liaudies Respublikos, Korėjos Respublikos piliečiai.
5. Nuolat gausėjančios aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtros programos ir didėjantis Europos bei nacionalinių programų finansavimas rodo, kad tarptautiškumas – vienas svarbiausių regiono aukštojo mokslo plėtros prioritetų. Tai pažymėjo Bolonijos proceso ministrai, atsakingi už aukštąjį mokslą, 2009 m. balandžio 28–29 d. Liuvene (Belgija) vykusioje šeštojoje konferencijoje, kurioje pasirašė Liuveno komunikatą. Liuveno komunikate suformuotas ambicingas siekis – pasiekti, kad Europos aukštojo mokslo erdvės šalių studijų programose būtų įdiegiami „mobilumo langai“ ir iki 2020 metų į tarptautinį judumą įsitrauktų 20 proc. Europos studentų.
6. Europos aukštojo mokslo tarptautiškumo plėtrai itin svarbi 2007 m. lapkričio 23 d. Tarybos rezoliucija dėl universitetų modernizavimo siekiant stiprinti Europos konkurencingumą pasaulio žinių ekonomikoje. Valstybės narės buvo paprašytos propaguoti aukštojo mokslo internacionalizavimą, skatinant kokybės užtikrinimą, atliekant nepriklausomą universitetų įvertinimą ir tarpusavio palyginimą, didinant judumą, skatinant teikti jungtinius ir dvigubus laipsnius, sudarant palankesnes sąlygas pripažinti kvalifikacijas ir dalines studijas.
7. 2010 m. gegužės 11 d. Tarybos išvadose dėl aukštojo mokslo internacionalizavimo pažymima, kad aukštasis mokslas tolydžio įgyja didesnį tarptautinį pobūdį, nes vis daugiau aukštųjų mokyklų priima mokytis studentus iš trečiųjų šalių, sudaro sąlygas studentų, darbuotojų, projektų ir žinių mainams, taip pat įsitraukia į tarptautinį akademinį bendradarbiavimą ir bendradarbiavimą mokslinių tyrimų srityje. Europos aukštųjų mokyklų veiklos kokybė ir nelyginama jų siūlomų studijų įvairovė, išsamumas lemia didelį šių įstaigų patrauklumą tarptautiniame akademiniame pasaulyje: tiek kaip studijų vietos, tiek kaip partnerių bendriems švietimo ir mokslinių tyrimų projektams.
8. Lietuva yra rytinė Europos Sąjungos valstybė, palaikanti glaudžius politinius, ekonominius ir kultūrinius ryšius su buvusiomis sovietinėmis respublikomis. Sovietinės okupacijos ir aneksijos patirtis sieja Lietuvą su daugeliu buvusių sovietinių respublikų, šiuo metu intensyviai ieškančių savo politinės tapatybės Eurazijos erdvėje. Daugelis Lietuvos gyventojų moka rusų kalbą, dėl to lengvėja iš buvusių sovietinių respublikų atvykusių studentų aklimatizacija, didėja Lietuvos aukštųjų mokyklų patrauklumas. Antra vertus, būdama rytinė Europos Sąjungos valstybė, Lietuva patraukli Vakarų mokslininkams, dėstytojams ir studentams, besidomintiems Eurazijos regionu. Lietuvai būtina išnaudoti šią patirtį, plėtoti su buvusiomis sovietinėmis respublikomis tarptautinius santykius mokslo ir švietimo srityje.
9. Išskirtinę svarbą skatinant Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumą turi lituanistikos (baltistikos) studijų plėtra užsienyje. Lituanistika – mokslas, tiriantis lietuvių kalbą, literatūrą ir tautosaką. Užsienio universitetuose lituanistika studijuojama kaip baltistikos dalis. Baltistika yra šiuolaikinės Europos kalbotyros mokslo šaka, tirianti baltų kalbas, baltų tautų istoriją, kultūrą ir mitologiją. Baltų kalbos sudaro atskirą indoeuropiečių kalbų grupę. Kadangi iš kitų grupių ji išsiskiria archajiškumu, yra tyrinėjama daugelyje pasaulio mokslo centrų. Šią kalbų grupę sudaro gyvosios lietuvių, latvių kalbos ir mirusios – prūsų, jotvingių, kuršių, žiemgalių, sėlių. Lietuvių ir latvių kalbomis dabar kalba apie 4,7 mln. žmonių (daugiausia Lietuvos ir Latvijos teritorijose).
10. Šiuo metu pasaulyje (daugiausia Europoje) yra per 30 lituanistikos (baltistikos) centrų, kuriuose tiriama ir dėstoma lietuvių kalba (baltų kalbos) ir kultūra. Centrai skiriasi tyrėjų, dėstytojų, studentų skaičiumi, studijų programomis, statusu ir kitokia veikla. Maždaug dviejuose trečdaliuose lituanistikos (baltistikos) centrų lietuvių kalba (baltistika) dėstoma kaip pasirenkamasis ar laisvasis dalykas. Savarankiškas lituanistikos (baltistikos) studijų programas turi apie trečdalis lituanistikos (baltistikos) centrų. Lituanistikos (baltistikos) centrų, įteisintų institucijų struktūroje kaip savarankiškos katedros ar institutai, nėra daug. Daugiau įsteigta tokių katedrų ar institutų, kuriuose lituanistika (baltistika) yra kitų kalbų studijų dalis. Kai kurių užsienio aukštųjų mokyklų lituanistikos studijų programoms yra iškilusi reali grėsmė, nes ateityje institucijos gali neskirti lėšų dėstytojo etatui. Negaudami palaikymo iš Lietuvos lituanistikos (baltistikos) centrai nyksta, nes pasaulyje (ypač Europoje) mažėja kalbos istorijos (indoeuropeistikos) katedrų ar institutų, kuriuose lietuvių kalbos pozicijos buvo ir yra tradiciškai stiprios.
11. Lituanistikos (baltistikos) centrai yra užmezgę ir palaiko ryšius su mokslo ir studijų institucijomis Lietuvoje. Tarp aktyviausių bendradarbiavimo partnerių yra Vilniaus universitetas, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvos istorijos institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas. Dažniausiai vykdomos tokios bendradarbiavimo formos, kaip studentų ir dėstytojų mainai, bendri projektai, renginiai, keitimasis informacija. Vis dėlto pasigendama glaudesnio bendradarbiavimo tarp skirtingose šalyse veikiančių lituanistikos (baltistikos) centrų, trūksta sistemingos informacijos apie jų mokslinių interesų srityse vykdomus tyrimus Lietuvoje ir bendradarbiavimo vykdant tokius tyrimus galimybes.
12. Stiprinant Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumą, jo kokybę, labai svarbūs lietuvių mokslininkų, dirbančių užsienyje, ryšiai su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis. Kiekvienais metais Švietimo ir mokslo ministerija organizuoja Mokslo premijų lietuvių kilmės mokslininkams, gyvenantiems užsienyje, konkursą. Premijomis siekiama skatinti lietuvių kilmės mokslininkus ir Lietuvos Respublikos pilietybę turinčius mokslininkus, gyvenančius užsienyje, puoselėti lietuvybę, dalyvauti bendrose mokslo programose, garsinti Lietuvą, palaikyti glaudesnius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, krašto lietuvių bendruomenėmis ir aktyviai dalyvauti jų veikloje. Nuo 2007 m. premijomis apdovanoti 15 iškilių tarptautiniu mastu pražintų lietuvių mokslininkų.
13. Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumas – tradicinis renginys, vykstantis kas treji metai. Simpoziumai pradėti rengti 1969 m. Jungtinių Amerikos Valstijų lietuvių iniciatyva. Šie renginiai suvaidino didžiulį vaidmenį lietuvių mokslininkų ir kūrybinės inteligentijos vienijime visame pasaulyje. Nuo 1991 m. simpoziumai organizuojami JAV ir Lietuvoje pakaitomis. Simpoziumuose kviečiami dalyvauti mokslininkai, verslininkai, kultūros veikėjai, studentai, mokslo ir studijų institucijos, kūrybinės organizacijos, pavieniai asmenys iš Lietuvos ir užsienio.
14. Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo gairės:
14.1. Galimybių užsieniečiams studijuoti Lietuvoje sudarymas. Šiuo metu į Lietuvą atvyksta studijuoti labai mažai užsienio valstybių studentų. Lietuvos aukštasis mokslas pralaimi globalioje konkurencinėje kovoje dėl studentų ir dėl „protų“, kurie savo talentais prisidėtų prie Lietuvos gerovės. Į Lietuvą mažai atvyksta studentų pagal studijų mainų programas studijuoti čia trumpą laiką. Reikia imtis neatidėliotinų veiksmų ir pasiekti, kad Lietuvos aukštosios mokyklos taptų užsienio šalių studentų traukos centrais. Aukštosiose mokyklose reikėtų plačiau taikyti akademines naujoves: trumpus kursus, jungtines studijų programas, neformaliu ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimą, nuotolines ir kitokias studijas.
14.2. Užsienio studentų rėmimo sistemos skatinimas. Užsienio valstybių patirtis rodo, kad vis daugiau studentų atvyksta į Europą iš sparčiai ekonomiškai besivystančių Azijos valstybių, taigi transnacionalinio aukštojo mokslo plėtra galėtų skatinti atvykti į Lietuvos aukštąsias mokyklas geriausius užsienio valstybių studentus ir personalą. Būtina sukurti stipendijų ir paskolų skyrimo sistemą, kuri skatintų studentų ir dėstytojų judumą.
14.3. Kliūčių atvykti užsieniečiams mažinimas. Iš užsienio atvykstantys studentai ir dėstytojai turėtų susidurti su mažesnėmis biurokratinėmis kliūtimis gaunant vizą, leidimą gyventi, dirbti Lietuvoje, legalizuojant išsilavinimo dokumentus.
14.4. Informavimo apie Lietuvos aukštąjį mokslą sistemos sukūrimas. Kad Lietuvos aukštasis mokslas galėtų konkuruoti dėl studentų ir tarptautinėje erdvėje, labai svarbu naudoti patrauklesnes Lietuvos aukštojo mokslo populiarinimo priemones. Įgyvendinant aukštojo mokslo reformą ir stiprinant aukštojo mokslo tarptautiškumą, būtina numatyti priemones, kuriomis Lietuvos aukštasis mokslas būtų populiarinamas kaip „paslauga“ užsienyje. Reikėtų plačiau ir aktyviau su Lietuvos aukštuoju mokslu supažindinti tarptautinių ne tik aukštojo mokslo, bet ir kitų parodų ir mugių lankytojus. Lietuvos aukštąjį mokslą reikėtų propaguoti ne tik Europos Sąjungos valstybėse. Kurdami sisteminį Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinį įvaizdį, sukursime geresnį ir Lietuvos įvaizdį pasaulyje.
14.5. Lituanistikos (baltistikos) centrų potencialo ir jų svarbos lituanistikai pasaulyje įvertinimas. Lituanistikos plėtrai trukdo užsienio lituanistikos nuvertinimas. Vyraujantis vienpusis požiūris suteikia didelę reikšmę lituanistikos šalyje pasiektiems rezultatams, o užsienio lituanistikos centrus traktuoja tik kaip paramos gavėjus. Svarbu, kad ryšys būtų ne vienpusis (Lietuvos biudžetas – lėšos centrams), bet abipusis, pabrėžiantis centrų intelektualinį indėlį į lituanistikos sampratą ir plėtrą pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Užsienio lituanistų darbai yra originalūs, centrų veiklos kryptingumas leidžia nustatyti lituanistikos poreikį užsienyje.
14.6. Lituanistikos (baltistikos) plėtros užsienyje tarpinstinstitucinių projektų finansavimas. Tikslinga atsisakyti dėstytojų „samdymo“ praktikos, o jų veiklą kreipti tikslingai, susiejant su ilgalaikiais lituanistiniais tarpinstituciniais projektais. Būtina skatinti lituanistikos (baltistikos) centrus rengti jungtines studijų programas su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis, dalyvauti tarptautinėse programose (Mokymosi visą gyvenimą (Erasmus), Erasmus Mundus, Tempus, Nordplus ir kt.), vykdyti mokslinius tyrimus.
14.7. Paramos emigravusiems Lietuvos piliečiams teikimas. Siekiant sutelkti į užsienį emigravusius piliečius ir aktyviau prisidėti prie išeivijos ir ekonominių emigrantų vaikų skatinimo grįžti į tėvynę, būtina sudaryti šiems asmenims palankias stojimo į aukštąsias mokyklas ir studijų sąlygas. Reglamentuojant lietuvių kilmės užsieniečių ir išeivijos priėmimą į Lietuvos aukštąsias mokyklas, reikia įvertinti, kad dėl skirtingų mokymo programų ir vertinimo sistemų užsienio valstybėse užsienio lietuviai, stojantys į Lietuvos aukštąsias mokyklas, negali tinkamai konkuruoti su Lietuvos mokyklų absolventais. Studijų metu būtina finansinė parama šiems studentams, ypač atvykusiems iš etninių žemių kaimyninėse valstybėse, Ukrainoje, Rusijoje. Su studijuojančiais užsienio lietuviais taip pat svarbu palaikyti „žmogiškąjį ryšį“ per jų bendruomeninį ir visuomeninį ugdymą.
15. Lietuvos aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo prioritetai:
15.1. Geopolitinis aspektas orientuoja Lietuvos dėstytojų ir studentų judumo kryptis į:
15.2. Plėtojant studijų tarptautiškumą, studentus tikslinga pritraukti iš:
15.3. Lituanistikos (baltistikos) plėtros interesams itin svarbu bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis ir valstybėmis, kuriose yra didžiausios lietuvių bendruomenės – Airijos Respublika, Argentinos Respublika, Brazilijos Federacine Respublika, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste, Ispanijos Karalyste, Vokietijos Federacine Respublika.
15.4. Skatinant studijų tarptautiškumą svarbu panaudoti ne tik Lietuvos valstybės biudžeto, bet ir tarptautinių programų, pirmiausia Europos Sąjungos lėšas, kitų šalių teikiamas finansavimo galimybes. Bendradarbiaujant su Vakarų valstybėmis tikslinga išnaudoti Erasmus, su Skandinavijos ir Šiaurės Europos valstybėmis – Nordplus, su Azijos valstybėmis – Erasmus Mundus, Tempus programas.
III. PROGRAMOS TIKSLAI IR UŽDAVINIAI
16. Programos tikslai:
17. Programos uždaviniai:
17.1. Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinimas, mezgant glaudesnius ryšius su užsienio mokslo ir studijų institucijomis;
17.2. užsienio studentų (nelietuvių kilmės) pritraukimas studijuoti Lietuvoje, suteikiant studijas kaip paslaugą;
IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO VERTINIMO KRITERIJAI (NUMATOMI REZULTATAI)
18. Programos rezultatai vertinami ją baigus. Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijai (numatomi rezultatai):
18.1. parengtų jungtinių studijų programų skaičius (ne mažiau kaip 7 programos, iš jų ne mažiau kaip 3 lituanistikos (baltistikos);
18.2. pagal tarptautines mainų programas išvykusių Lietuvos studentų skaičius (kasmet padidėja ne mažiau kaip 10 proc.);
18.3. pagal tarptautines mainų programas atvykusių užsienio valstybių studentų skaičius (kasmet padidėja ne mažiau kaip 8 proc. ir ne mažiau kaip 15 proc. atvykusių studijuoti lituanistikos (baltistikos) ar keliančių kvalifikaciją lietuvių kalbos ir kultūros kursuose);
18.4. pagal tarptautines mainų programas išvykusių Lietuvos studentų ir atvykusių užsienio valstybių studentų santykis (ne didesnis kaip 3:1);
18.5. pagal tarptautines mainų programas išvykusių dėstytojų skaičius (kasmet padidėja ne mažiau kaip 8 proc. ir ne mažiau kaip 15 proc. iš jų išvykusių į lituanistikos (baltistikos) centrus);
18.6. pagal tarptautines mainų programas atvykusių užsienio valstybių dėstytojų skaičius (kasmet padidėja ne mažiau kaip 5 proc.);
18.7. sukurta stipendijų trečiųjų šalių piliečiams studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose skyrimo sistema;
18.8. suorganizuotų Lietuvos aukštąjį mokslą pristatančių tarptautinių renginių, mugių ar kitokių informacijos sklaidos priemonių skaičius (ne mažiau kaip 5 priemonės).
18.9. finansuotų bendrų lituanistikos (baltistikos) centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo projektų skaičius (ne mažesnis kaip 20);
18.10. suorganizuotų užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centruose dirbančių dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo renginių skaičius (ne mažesnis kaip 3);
18.11. užsakytų periodinių, metodinių ir mokomųjų leidinių lituanistikos (baltistikos) centrams skaičius (ne mažesnis kaip 10);
18.12. sukurtas interneto svetainėje skyrelis lietuvių kilmės užsieniečiams ir išeivijai, skirtas aktualiai informacijai švietimo klausimais pateikti;
18.13. paremtų studijuoti atvykusių lietuvių kilmės užsieniečių ir išeivijos skaičius (ne mažiau kaip 100);
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
20. Programos koordinatorė ir pagrindinė vykdytoja – Švietimo ir mokslo ministerija, kiti programos vykdytojai nurodomi Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2011–2012 metų programos priede (toliau – priedas).
21. Programai įgyvendinti naudojami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos.
Aukštojo mokslo tarptautiškumo
skatinimo 2011–2012 metų programos
priedas
AUKŠTOJO MOKSLO TARPTAUTIŠKUMO SKATINIMO 2011–2012 METŲ PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
| Uždaviniai |
Priemonės |
Kiti vykdytojai |
Vykdymo metai |
Preliminarus lėšų poreikis (tūkst. Lt) |
Finansavimo šaltinis |
|
| 2011 metais |
2012 metais |
|||||
| 1. Lietuvos aukštojo mokslo tarptautinimas, mezgant glaudesnius ryšius su užsienio mokslo ir studijų institucijomis |
1.1. Skatinti rengti ir įgyvendinti jungtines studijų programas su užsienio aukštosiomis mokyklomis |
Aukštosios mokyklos |
2011–2012 |
66800 (finansuojama pagal švietimo ir mokslo ministro 2010-09-02 įsakymą Nr. V-1452 (Žin., 2010, Nr. 108-5572)) |
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos |
|
| 1.2. Skatinti aukštąsias mokyklas atnaujinti studijų programas, pritaikant jas dėstyti užsieniečiams |
Aukštosios mokyklos |
2011–2012 |
8000 (finansuojama pagal švietimo ir mokslo ministro 2010-09-02 įsakymą Nr. V-1452) |
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos |
||
| 1.3. Sukurti nacionalinę Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų ir dėstytojų tarptautinių praktikų / stažuočių sistemą ir ją įgyvendinti |
Kauno technologijos universitetas Jungtinių tautų vystymo organizacija |
2011–2012 |
5000 (priemonė finansuojama pagal 2010-11-30 sutartį Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-02-003 ir 2010-11-30 sutartį Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-02-002) |
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos |
||
| 1.4. Parengti Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemos (ECTS) nacionalinę koncepciją, organizuoti aukštųjų mokyklų administracijos personalo mokymą ir pradėti įvesti šią sistemą Lietuvos aukštosiose mokyklose |
Vilniaus universitetas |
2011–2012 |
5000 (priemonė finansuojama pagal 2009-09-11 sutartį Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-01-001) |
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos |
||
| 1.5. Įgyvendinti tarptautines sutartis ir skatinti naujų Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių sudarymą su regionų, nurodytų Aukštojo mokslo tarptautiškumo skatinimo 2011–2012 metų programos 13 punkte, valstybėmis |
Švietimo mainų paramos fondas Aukštosios mokyklos |
2011–2012 |
600 |
650 |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos |
|
| 1.6. Finansuoti ir skatinti aukštųjų mokyklų dalyvavimą įgyvendinant Europos Sąjungos, Nordplus ir kitas aukštojo mokslo programas |
Švietimo mainų paramos fondas Aukštosios mokyklos |
2011–2012 |
7500 |
7500 |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai |
|
| 7081 (priemonė finansuojama pagal 2010-09-28 sutartį Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-02-001) |
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos |
|||||
| 1.7. Plėtoti valstybinių paskolų studijoms užsienyje sistemą |
Valstybinis studijų fondas |
2011–2012 |
– |
– |
– |
|
| 2. Užsienio studentų (nelietuvių kilmės) pritraukimas studijuoti Lietuvoje, suteikiant studijas kaip paslaugą |
2.1. Sukurti stipendijų trečiųjų šalių piliečiams studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose skyrimo sistemą |
Aukštosios mokyklos |
2011–2012 |
120 |
350 |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai |
| 2.2. Sukurti informavimo apie Lietuvos aukštąjį mokslą ir užsienio šalių studentų pritraukimo į Lietuvą sistemą |
Švietimo mainų paramos fondas |
2011–2012 |
9789 (priemonė finansuojama pagal 2010-09-28 sutartį Nr. VP1-2.2-ŠMM-08-V-02-001) |
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos |
||
| 2.3. Išnagrinėti dabartinę valstybės paskolų teikimo užsieniečiams studentams sistemą ir prireikus tobulinti teisės aktus |
Valstybinis studijų fondas |
2011–2012 |
– |
– |
– |
|
| 2.5. Kartu su kitomis ministerijomis išnagrinėti atvykstančių iš užsienio studentų ir dėstytojų migracines problemas ir pateikti siūlymus dėl atitinkamų teisės aktų tobulinimo |
|
2011 |
– |
– |
– |
|
| 3. Intensyvesnės lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje veiklos skatinimas |
3.1. Remti užsienio lituanistikos (baltistikos) centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo projektus |
Mokslo ir studijų institucijos |
2011–2012 |
5200 |
200 |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos |
| 3.2. Konkurso būdu finansuoti užsienio šalių lituanistų (baltistų) mokslines stažuotes Lietuvos mokslo ir studijų institucijose |
Mokslo ir studijų institucijos |
2011–2012 |
||||
| 3.3. Skatinti užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centrų studentų studijas, edukacinę veiklą Lietuvoje |
Mokslo ir studijų institucijos |
2011–2012 |
||||
| 3.4. Konkurso būdu finansuoti užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centruose dirbančių dėstytojų kvalifikacijos tobulinimo renginių organizavimą |
Mokslo ir studijų institucijos |
2011–2012 |
||||
| 3.5. Pagal galimybes ir poreikius aprūpinti lituanistikos (baltistikos) centrus užsienyje metodine, mokslo ir mokomąja literatūra |
Mokslo ir studijų institucijos |
2011–2012 |
||||
| 3.6. Skatinti lituanistikos (baltistikos) centrų užsienyje tarpusavio bendradarbiavimą, ryšių palaikymą su lietuvių bendruomenėmis užsienyje |
Mokslo ir studijų institucijos |
2011–2012 |
||||
| 3.7. Užtikrinti nuolatinę informacijos sklaidą apie lituanistikos (baltistikos) centrų užsienio šalyse veiklą |
Mokslo ir studijų institucijos |
2011–2012 |
||||
| 3.8. Remti užsienio šalių lituanistikos (baltistikos) centruose dirbančius dėstytojus |
|
2011–2012 |
300 |
300 |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai |
|
| 3.9. Organizuoti Lietuvos valstybinės Kazimiero Būgos stipendijos skyrimą lietuvių kalbą užsienio šalių aukštosiose mokyklose studijuojantiems užsienio šalių piliečiams |
|
2011–2012 |
43 |
65 |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai |
|
| 3.10. Skatinti lituanistikos (baltistikos) centrus su Lietuvos aukštosiomis mokyklomis rengti jungtines studijų programas |
Aukštosios mokyklos |
2011–2012 |
Lėšų poreikis numatytas 1.1 priemonėje |
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos |
||
| 3.11. Skatinti lituanistikos (baltistikos) centrų dalyvavimą tarptautinėse programose (Mokymosi visą gyvenimą (Erasmus), Erasmus Mundus, Tempus, Nordplus ir kt.) |
Mokslo ir studijų institucijos |
2011–2012 |
Lėšų poreikis numatytas 1.6 priemonėje |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos |
||
| 3.12. Išnagrinėti paramos teikimo dėstytojams, išvykstantiems dirbti į užsienio lituanistikos (baltistikos) centrus, galimybes ir prireikus tobulinti teisės aktus dėl paramos teikimo |
|
2011 |
– |
– |
– |
|
| 4. Užsienio šalyse gyvenančių lietuvių pritraukimas studijuoti Lietuvoje |
4.1. Patobulinti ir įgyvendinti užsienyje įgytų kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo Lietuvoje sistemą |
Studijų kokybės vertinimo centras |
2011–2012 |
3000 |
– |
Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos |
| 4.2. Įgyvendinti teisės aktus, susijusius su paramos teikimu lietuvių kilmės užsieniečiams ir išeivijai, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose |
Valstybinis studijų fondas |
2011–2012 |
400 |
400 |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai |
|
| 4.3. Skatinti lietuvių kilmės užsieniečių ir išeivijos studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose ir siekti jų integracijos į Lietuvos gyvenimą |
Vilniaus vidurinė mokykla „Lietuvių namai“ |
2011–2012 |
50 |
50 |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai |
|
| 5. Užsienio šalyse dirbančių tyrėjų lietuvių bendradarbiavimo su Lietuvos tyrėjais skatinimas. |
5.1. Organizuoti Mokslo premijų lietuvių kilmės mokslininkams, gyvenantiems užsienyje, skyrimą |
|
2011–2012 |
65 |
65 |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai |
| 5.2. Dalyvauti organizuojant Lietuvoje XV pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą |
|
2011 |
200 |
– |
Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai |
|