LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJOS
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJOS ATLIEKAMŲ PATIKRINIMŲ TVARKOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2011 m. vasario 3 d. Nr. 1K-4
Vilnius
1. Patvirtinti Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos atliekamų patikrinimų tvarkos nuostatus (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos vertybinių
popierių komisijos 2011 m. vasario 3 d.
nutarimu Nr. 1K-4
LIETUVOS RESPUBLIKOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ KOMISIJOS ATLIEKAMŲ PATIKRINIMŲ TVARKOS NUOSTATAI
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vertybinių popierių komisijos atliekamų patikrinimų tvarkos nuostatai (toliau – nuostatai) nustato bendrą tvarką, pagal kurią Vertybinių popierių komisijos (toliau – Komisija) darbuotojai pagal savo kompetenciją atlieka patikrinimus ir tyrimus (toliau bendrai vadinami patikrinimais).
2. Atskirų Komisijos skyrių atliekamų patikrinimų specifika nustatoma Komisijos pirmininko įsakymu tvirtinamuose atitinkamų skyrių parengtuose patikrinimų tvarkos nuostatuose (instrukcijose, metodiniuose nurodymuose ar kitos formos dokumentuose). Tarptautinių apskaitos standartų laikymosi priežiūros procesas nustatomas specialiame Komisijos pirmininko įsakymu patvirtintame dokumente. Šie nuostatai tarptautinių apskaitos standartų priežiūrai taikomi tiek, kiek jie neprieštarauja minėtam specialiajam dokumentui.
4. Nuostatuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme, Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatyme, Lietuvos Respublikos papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatyme, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau kartu vadinami įstatymais) ir kituose teisės aktuose.
II. PATIKRINIMŲ UŽDAVINIAI, PAGRINDAI IR TIKRINAMI SUBJEKTAI
5. Patikrinimai atliekami siekiant įgyvendinti šiuos pagrindinius uždavinius:
6. Patikrinimai gali būti atliekami remiantis šiais pagrindais (esant bent vienam iš jų):
6.4. iš investuotojų ir kitų subjektų gauta informacija, kreipimaisi, pareiškimais, skundais ir pan.;
6.8. siekiant ištirti, kaip vykdomi Komisijos nurodymai – ar jie vykdomi laiku, ar ištaisyti anksčiau Komisijos nustatyti pažeidimai;
6.9. nustačius, kad Komisijai, investuotojams, visuomenės informavimo priemonėms ir kitiems teisės aktuose nustatytiems subjektams nepateikta ar ne laiku pateikta teisės aktuose nustatyta informacija;
6.10. nustačius, kad pateikta (paskleista) melaginga, klaidinanti ar kita faktų neatitinkanti informacija;
6.11. esant įmonės, kurios veiklos priežiūrą pagal savo kompetenciją vykdo Komisija, nemokumo požymių;
7. Komisija, siekdama įgyvendinti patikrinimų uždavinius, turi teisę tikrinti visus Lietuvos Respublikoje įsteigtus ar veiklą vykdančius juridinius ir fizinius asmenis, išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis.
III. PATIKRINIMŲ RŪŠYS
9. Komisija atlieka įvairių rūšių patikrinimus, kurie gali būti skirstomi:
9.1. pagal patikrinimo planavimo lygmenį:
9.1.1. planiniai – tai patikrinimai, atliekami pagal Komisijos patvirtintus patikrinimų sąrašus. Planinių patikrinimų tikslas – informacijos apie ūkinę veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdančio juridinio ir fizinio asmens ar valstybėje narėje įsteigtos kitos organizacijos, juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo (toliau – subjekto) veiklą vertinimas ir metodinės pagalbos subjektui teikimas. Metodinė pagalba patikrinimo metu neteikiama, jei tai trukdo siekti subjektų veiklos priežiūros tikslų, susijusių su teisės aktų reikalavimų laikymosi priežiūra, laikytis specialiuosiuose priežiūrą reglamentuojančiuose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse įtvirtintų atitinkamai priežiūrai keliamų reikalavimų. Tvirtinant patikrinimų sąrašus, pirmenybė teikiama šių subjektų tikrinimui:
9.1.1.1. subjektams, kurių veikla dėl įvairių priežasčių (subjekto dydžio, vykdomos veiklos, klientų skaičiaus, valdomo turto ir pan.) yra sistemiškai reikšminga finansinių priemonių rinkai ir (ar) klientų interesams;
9.1.1.2. subjektams, kuriuose ankstesnių patikrinimų metu nustatyta daugiausiai reikšmingų teisės aktų pažeidimų;
9.1.2. neplaniniai – tai patikrinimai, atliekami pranešimų, skundų ar kitos informacijos apie teisės aktų reikalavimų ar investuotojų teisių pažeidimą pagrindu. Neplaninis subjekto veiklos patikrinimas gali būti atliekamas:
9.1.2.1. turint informacijos ar kilus pagrįstiems įtarimams, kad subjekto veikla gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti jų reikalavimų;
9.1.2.2. gavus kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto rašytinį motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti subjekto veiklos patikrinimą ar kitos valstybės kompetentingos institucijos prašymą;
9.1.2.3. siekiant įsitikinti, kad buvo pašalinti ankstesnio subjekto veiklos patikrinimo metu nustatyti teisės aktų pažeidimai ir įgyvendinti priimti sprendimai;
9.2. pagal patikrinimo apimtį:
9.2.1. kompleksiniai – tai patikrinimai, atliekami siekiant kompleksiškai patikrinti visą Komisijos vykdomai priežiūrai priskirtą subjekto veiklą;
9.3. Komisija taip pat gali atlikti kitus šiame punkte neįvardytus patikrinimus, tarp jų – ir patikrinimus, kurių metu tikrinama ne vieno, o kelių arba visų atitinkamų rinkoje veikiančių, atitinkamą veiklą vykdančių ar pan. subjektų veikla. Toliau tekste, kai kalbama apie patikrinimus bendrai, vartojama sąvoka „patikrinimai“.
IV. PASIRENGIMAS PATIKRINIMUI
10. Planinių patikrinimų sąrašus (toliau – patikrinimų sąrašai) tvirtina Vertybinių popierių komisija uždarame posėdyje. Patikrinimų sąrašai viešai neskelbiami. Patikrinimų sąrašų keitimas galimas tik esant motyvuotam Vertybinių popierių komisijos sprendimui.
11. Tikrintiną subjektą, patikrinimo rūšį, jo trukmę, tikrintojus (patikrinimui vadovausiantį darbuotoją ir kitus patikrinime dalyvausiančius asmenis) skiria ir kitus klausimus paprastai nustato skyriaus, kurio kompetencijai priskirta tikrintino subjekto veiklos priežiūra (toliau – pagrindinis skyrius), vedėjas. Prireikus į tikrinimą pasitelkti kitų Komisijos skyrių darbuotojus (t. y. sudaryti tikrintojų grupę, pateikti išvadą, gauti papildomos informacijos ir pan.), pagrindinio skyriaus vedėjas kreipiasi į skyriaus, kurio bendradarbiavimas yra reikalingas, vedėją, kuris nurodo darbuotoją, su kuriuo tikrintojas ar patikrinimui vadovaujantis darbuotojas, jei sudaroma tikrintojų grupė, toliau bendradarbiauja tiesiogiai. Komisijos pirmininko įsakymu gali būti skiriamas tikrintojus konsultuojantis teisininkas, atsakingas už teisinių konsultacijų teikimą atliekant patikrinimą. Sudarant tikrintojų grupę, patikrinimui vadovauti paprastai skiriamas pagrindinio skyriaus darbuotojas.
12. Tikrintojai savo skyriaus vedėją privalo informuoti apie visas aplinkybes (įskaitant ir galimus interesų konfliktus), galinčias turėti įtakos tinkamam patikrinimo atlikimui ir (ar) išvadoms (pvz., tikrintojas ar jo giminaitis yra tikrintino subjekto akcininkas, savininkas, klientas, darbuotojas, buvo darbuotojas 2 metų laikotarpiu ar pan.). Atsižvelgdamas į pateiktą informaciją, skyriaus vedėjas nusprendžia, ar tikrintojas gali atlikti subjekto patikrinimą. Vedėjas, nusprendęs, kad darbuotojas patikrinime dalyvauti negali, į jo vietą skiria kitą skyriaus darbuotoją.
13. Pasirengimo tikrinti procesas priklauso nuo patikrinimo rūšies. Paprastai rengiantis patikrinimui analizuojami:
13.2. Komisijos turima informacija (ataskaitos, pranešimai ir kt.) apie subjekto veiklą, kurią pagal savo kompetenciją prižiūri Komisija;
13.3. žiniasklaidoje ir kituose šaltiniuose esanti informacija apie tikrinamą subjektą, vykdomas šios informacijos rinkimas ir analizė;
14. Galutinis sprendimas pradėti konkretaus subjekto tikslinį patikrinimą paprastai priimamas atlikus signalo apie teisės aktų pažeidimą pagrįstumo įvertinimą, darbinio pasitarimo metu, atsižvelgiant į ankstesnį Komisijos sprendimą, ir kitais atvejais. Inicijuoti šį sprendimą turi teisę atitinkamo skyriaus vedėjas ar skyrių kuruojantis Komisijos narys, o sprendimą priima Komisijos pirmininkas arba Komisija. Tokiu atveju sprendimas pradėti patikrinimą priimamas vadovaujantis šių nuostatų 18 punkte įtvirtinta tvarka.
15. Patikrinimo veiksmai gali būti pradėti tik turint Komisijos pirmininko (jo pavaduotojo) pasirašytą pavedimą. Pavedime nurodoma darbuotojo, kuriam pavesta atlikti patikrinimą, vardas, pavardė, pareigos, tikrinamojo subjekto pavadinimas ir adresas, patikrinimo rūšis bei laikotarpis, per kurį turi būti atliktas patikrinimas subjekto patalpose. Pavedimo kopija pateikiama atsakingiems tikrinamojo subjekto asmenims.
16. Apie tai, kad bus atliekamas planinis arba kompleksinis patikrinimas subjekto patalpose, subjektas informuojamas iš anksto, iki jo likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų. Raštu arba elektroniniu būdu pateikiamoje informacijoje apie planuojamą subjekto patikrinimą nurodomas atliekamo patikrinimo pagrindas, terminas, dalykas ir pateikiamas preliminarus dokumentų, kuriuos subjektas turi pateikti Vertybinių popierių komisijai, sąrašas. Apie tikslinį patikrinimą subjektas gali būti informuojamas iš anksto, tačiau patikrinimo tikslas jam gali būti neatskleidžiamas.
V. PATIKRINIMO VYKDYMAS
17. Atlikdami patikrinimus, Komisijos darbuotojai vadovaujasi įstatymais, šiais nuostatais ir savo skyriaus atliekamų patikrinimų specifiką nustatančiomis patikrinimų taisyklėmis.
18. Patikrinimo vykdymas pradedamas Komisijos pirmininkui (jo pavaduotojui) išdavus pavedimą atlikti patikrinimą. Pavedime turi būti nurodomas darbuotojas (-ai), kuriam (-iems) pavedama atlikti patikrinimą, taip pat data, iki kurios turi būti užbaigtas ir surašytas patikrinimo aktas.
20. Patikrinimo vykdymas baigiamas, kai Komisijos posėdyje priimamas sprendimas taikyti poveikio priemones ar jų netaikyti arba nutraukti patikrinimą, jei iš patikrinimo metu surinktos informacijos ar kitų aplinkybių matyti, kad teisės pažeidimo nebuvo.
22. Atlikdami patikrinimus, Komisijos darbuotojai turi jiems įstatymų suteiktas teises, tarp jų ir teisę:
22.1. gauti žodinius ar rašytinius asmenų, susijusių su tiriamais pažeidimais, paaiškinimus, reikalauti, kad jie atvyktų duoti paaiškinimų į patikrinimą atliekančio darbuotojo tarnybines patalpas;
22.2. pateikę tarnybinį pažymėjimą ir pavedimą atlikti patikrinimą, taip pat – įstatymuose nurodytais atvejais – teismo leidimą, įeiti į tikrinamo subjekto bei kitų su galimu pažeidimu susijusių subjektų patalpas, tikrinti dokumentus, apskaitos registrus bei kitus patikrinimui reikalingus informacijos šaltinius ir pagal tikrinimo medžiagą iš ekspertizės įstaigų gauti išvadas, gauti informaciją apie elektroninių ryšių paslaugų abonentus ar registruotus elektroninių ryšių paslaugų naudotojus, su jais susijusius srauto duomenis ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinį iš elektroninių ryšių tinklo ir (arba) paslaugų teikėjų;
22.3. reikalauti, kad tikrinami subjektai padarytų apskaitos dokumentų, sutarčių, įsakymų, memorandumų bei kitų dokumentų, kurie gali būti reikšmingi ir svarbūs tyrimui, kopijas;
22.4. laikinai paimti tikrinamų subjektų dokumentus, kurie gali būti panaudoti kaip pažeidimų įrodymai, palikę motyvuotą sprendimą dėl dokumentų paėmimo bei paimtų dokumentų aprašą;
22.5. pateikę pavedimą atlikti patikrinimą ar kitą motyvuotą Komisijos sprendimą, gauti iš banko įstaigų duomenis, pažymas ir dokumentų apie finansines operacijas, susijusias su tikrinamu subjektu, kopijas;
22.6. gauti su tikrinamu subjektu susijusius duomenis ir dokumentus arba jų kopijas ar nuorašus iš kitų subjektų, taip pat iš valstybės ir savivaldybės institucijų;
22.7. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka gauti duomenis apie asmenis, kurie yra arba rengiasi tapti finansų makleriais, Komisijos prižiūrimų subjektų akcininkais, vadovais ar sprendimus dėl turto valdymo priimančiais asmenimis, siekiant nustatyti, ar šie asmenys yra nepriekaištingos reputacijos, ar turi teisę eiti tokias pareigas, būti subjekto akcininkais, taip pat kitų asmenų duomenis siekiant nustatyti, ar jie padarė teisės aktų pažeidimus.
23. Teisėti, su tarnybinių pareigų (funkcijų) atlikimu susiję tikrintojų reikalavimai yra privalomi visiems tikrinamiems subjektams ir jų atsakingiems asmenims.
24. Teisėtų tikrintojų reikalavimų nevykdymas, netinkamas vykdymas ar tyčinis nepagrįstas jų vykdymo vilkinimas (tyčinis trukdymas) vertinami kaip trukdymas Komisijai įgyvendinti teises ir vykdyti pareigas. Užfiksuotas trukdymo atvejis yra pagrindas atsakingiems asmenims taikyti administracinio poveikio priemones.
25. Atlikdami patikrinimus, Komisijos darbuotojai privalo gerbti ir saugoti subjektų nuosavybę, kitas teises ir teisėtus interesus.
26. Tikrintojams draudžiama be tikrinamojo subjekto vadovo sutikimo ne darbo metu lankytis tikrinamojo subjekto tarnybinėse patalpose.
27. Patikrinimą atliekantys, jame dalyvaujantys (tarp jų ir išvadas, papildomą informaciją teikiantys ir pan.) arba dėl savo einamų pareigų patikrinimo informaciją žinantys Komisijos darbuotojai neturi teisės asmeniniais tikslais naudoti sužinotą informaciją, perduoti ją tretiesiems asmenims arba jos pagrindu teikti rekomendacijas ar pasiūlymus tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai tai daroma pagal teisės aktų ar Komisijai vadovaujančių asmenų duotus nurodymus arba kai informacija tampa viešai žinoma dėl nuo tikrintojo nepriklausančių aplinkybių.
VI. PATIKRINIMO REZULTATŲ ĮFORMINIMAS IR VERTINIMAS
29. Už patikrinimo rezultatų įforminimą, t. y. patikrinimo akto surašymą, yra atsakingas patikrinimą atlikęs Komisijos darbuotojas arba patikrinimui vadovavęs darbuotojas, jei patikrinimą atliko tikrintojų grupė.
30. Patikrinimo aktas visada surašomas:
30.2. atlikus patikrinimą pagal Komisijos pirmininko (jo pavaduotojo) išduotą pavedimą, išskyrus atvejus, kai subjektas tikrinamas dėl kito subjekto veiklos;
31. Patikrinimo aktas parengiamas surinkus ir išanalizavus visą reikiamą informaciją, kitus duomenis, ištyrus visas būtinas aplinkybes ir atlikus kitus patikrinimui užbaigti būtinus veiksmus.
32. Patikrinimo akte fiksuojamos patikrinimo metu nustatytos aplinkybės bei faktiniai duomenys. Patikrinimo aktas surašomas kuo greičiau, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo patikrinimo pradžios, apibrėžtos šių nuostatų 18 punkte. Išimtiniais atvejais patikrinimo akto surašymo terminas gali būti pratęsiamas Komisijos pirmininko leidimu.
33. Patikrinimo akte nurodoma jo surašymo data, vieta, kiekvieno patikrinime dalyvavusio tikrintojo vardas, pavardė, pareigos, tikrinto subjekto pavadinimas, atlikto patikrinimo tikslas, informacija apie patikrinimo metu nustatytus faktus ir aplinkybes, tikrintojo ar tikrintojų grupės nustatyti galimi teisės aktų pažeidimai ir kitos išvados, informacija apie pažeidimo kartotinumą ir kita, tikrintojo manymu, svarbi informacija. Patikrinimo akto projektas gali būti elektroniniu paštu siunčiamas tikrinto subjekto vadovui ar kitam subjektui atstovauti įgaliotam asmeniui, kad šis galėtų pateikti neformalias pastabas. Visiškai parengtas patikrinimo aktas pateikiamas susipažinti ir pasirašyti tikrinto subjekto vadovui ar kitam subjektui atstovauti įgaliotam asmeniui, išskyrus šių nuostatų 34 punkte nustatytą išimtį. Patikrinimo akte nurodoma, kad tikrintam subjektui suteikiama teisė pateikti savo paaiškinimus ir (ar) įrodymus prie patikrinimo akto, taip pat nurodomas pasinaudojimo šia teise terminas, kuris jokiais atvejais negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos. Patikrinimo akte taip pat turi būti nurodytos tikrinamo subjekto nepasinaudojimo ar pavėlavimo pasinaudoti jam suteikta teise pateikti paaiškinimus pasekmės, įspėjama, kad per nustatytą laiką Komisijai negavus subjekto paaiškinimų, bus laikoma, kad juos pateikti atsisakyta. Tikrintam subjektui atsisakius pasirašyti ir (ar) pateikti paaiškinimus ir (ar) įrodymus, tai įrašoma patikrinimo akte.
34. Patikrinimo aktas nėra teikiamas susipažinti subjektui, kuris, siekiant užtikrinti patikrinimo slaptumą, nebuvo informuotas apie Komisijos atliekamą jo patikrinimą.
35. Prie patikrinimo akto pridedama faktinė medžiaga (paaiškinimai, dokumentai (jų kopijos) ir kt.), pagrindžianti patikrinimo akte išdėstytus teiginius. Pateikiant patikrinimo aktą susipažinti ir pasirašyti tikrinto subjekto vadovui ar kitam subjektui atstovauti įgaliotam asmeniui, faktinė medžiaga, patvirtinanti tikrintojų nustatytus galimus teisės aktų pažeidimus ir kitas patikrinimo akte išdėstytas išvadas, gali būti pateikiama tik raštišku subjekto prašymu.
36. Administracinio teisės pažeidimo ar įstatymo pažeidimo protokolas (toliau kartu vadinami pažeidimo protokolais) nerengiant patikrinimo akto surašomas tada, kai surenkama pakankamai teisės pažeidimą įrodančios medžiagos. Teisę priimti sprendimą surašyti pažeidimo protokolą turi patikrinimą atlikusio skyriaus (esant tikrintojų grupei, – pagrindinio skyriaus) vedėjas patikrinimą atlikusio skyriaus darbuotojo teikimu arba Komisija darbinio pasitarimo metu. Pažeidimo protokolą turi teisę surašyti tik teisinį išsilavinimą turintis Komisijos pirmininko įgaliotas Komisijos darbuotojas. Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą atliekami veiksmai, nustatyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse. Rašytiniai asmenų paaiškinimai dėl jiems inkriminuojamų teisės pažeidimų gali būti pateikti per nustatytą terminą.
37. Nusprendus surašyti subjektui įstatymo pažeidimo protokolą, tikrintojas Komisijos darbuotojui, įgaliotam surašyti įstatymo pažeidimo protokolą, pateikia tikrintojo išvadą su joje išdėstytomis patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir kitus patikrinimo metu surinktus įstatymo pažeidimo protokolui surašyti būtinus dokumentus.
38. Komisijos įgaliotas darbuotojas, gavęs pirmiau nurodytus dokumentus, surašo subjektui įstatymo pažeidimo protokolą ir supažindina su juo tikrinto subjekto vadovą ar kitą subjektui atstovauti įgaliotą asmenį. Įstatymo pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data, vieta, numeris; protokolą surašiusio darbuotojo pareigybė, pavardė, vardas; pavedimo, kuriuo remiantis subjektui surašytas įstatymo pažeidimo protokolas, data ir numeris; protokolo surašymo teisinis pagrindas (įstatymo straipsnis, kuriame nurodyta Komisijos teisė subjektams taikyti sankcijas už teisės aktų pažeidimus); atsakomybėn traukiamo subjekto duomenys (jo pavadinimas, vardas, pavardė, pareigos ir kita svarbi informacija); informacija apie teisės akto pažeidimo padarymą (laikas, vieta ir pan.), pažeidimo esmė; subjekto, kuriam surašomas įstatymo pažeidimo protokolas, paaiškinimas (jei subjektui buvo suteikta teisė pateikti paaiškinimus iki įstatymo pažeidimo protokolo surašymo); įstatymo ar kito teisės akto straipsnis, straipsnio dalis, punktas, kurio reikalavimus pažeidė subjektas; įstatymo ar kito teisės akto straipsnis, straipsnio dalis ar kitas teisės aktas, numatantis atsakomybę už šį pažeidimą; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; kitokia informacija, būtina bylai išspręsti. Protokole taip pat nurodoma, kad tikrintam subjektui suteikiama teisė pridėti savo paaiškinimus ir (ar) įrodymus, taip pat nurodomas pasinaudojimo šia teise terminas, kuris jokiais atvejais negali būti trumpesnis kaip 5 darbo dienos, bei nepasinaudojimo ar pavėlavimo pasinaudoti jam suteikta teise pateikti paaiškinimus pasekmės, įspėjama, jog per nustatytą laiką Komisijai negavus subjekto paaiškinimų, bus laikoma, kad juos pateikti atsisakyta. Protokolą pasirašo jį surašęs darbuotojas.
39. Subjektui atsisakius pasirašyti ir (ar) teikti paaiškinimus ir (ar) įrodymus, tai įrašoma įstatymo pažeidimo protokole.
40. Jei patikrinimo metu arba jį atlikus tikrintojui kyla įtarimų, kad teisės aktai pažeisti, tačiau šiam pažeidimui kvalifikuoti būtina kito specialių žinių turinčio Komisijos skyriaus išvada, ją tikrintojas gali gauti laikydamasis šių nuostatų 11 punkto reikalavimų.
41. Jei atlikus patikrinimą ir surašius patikrinimo aktą tikrintojui kyla įtarimų, kad teisės aktai pažeisti, tačiau šiam pažeidimui patvirtinti arba paneigti reikalingas teisininko įvertinimas, turima patikrinimo medžiaga (patikrinimo aktas, jo priedai, tikrinto subjekto paaiškinimai ir įrodymai, pridėti prie patikrinimo akto, taip pat kitų skyrių išvados, jei jos yra, ir pan.) perduodama Komisijos darbuotojui, įgaliotam rengti teisines išvadas. Teisines išvadas Komisijoje gali rengti tik atitinkamame patikrinime nedalyvavę aukštąjį universitetinį ar jam prilyginamą teisinį išsilavinimą turintys darbuotojai. Teisinės išvados negali rengti skyriaus, kurio vedėjas dalyvavo atliekant patikrinimą, darbuotojas. Teisinę išvadą ir pažeidimo protokolą subjektui gali rengti tas pats Komisijos darbuotojas. Teisinės išvados rengti nebūtina, jei tikrintojas nustato, kad teisės aktų pažeidimų nėra arba kad tikrintojo nustatyti teisės aktų pažeidimai yra akivaizdūs. Teisinę išvadą rengiantis darbuotojas savo išvadoje įvertina patikrinimo dokumentuose nurodytų įtarimų, kad pažeisti teisės aktai, ir kitų išvadų pagrįstumą, turimus tikrinto subjekto paaiškinimus ir įrodymus, pridėtus prie patikrinimo akto, ir pateikia pasiūlymą, kokią poveikio priemonę tikrintam subjektui taikyti arba jos netaikyti.
42. Teisinė išvada turi būti parengta kuo greičiau, tačiau visais atvejais ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo tikrintojo prašymo ir teisinei išvadai parengti būtinos šių nuostatų 41 punkte nurodytos patikrinimo medžiagos pateikimo teisinę išvadą rengiančiam darbuotojui. Išimtiniais atvejais teisinės išvados surašymo terminas gali būti pratęsiamas Komisijos pirmininko leidimu.
VII. SPRENDIMŲ DĖL POVEIKIO PRIEMONIŲ TAIKYMO PRIĖMIMAS
43. Sprendimai dėl poveikio priemonių tikrintiems subjektams taikymo priimami Komisijos posėdžiuose, išskyrus sprendimus dėl administracinių nuobaudų taikymo – dėl jų sprendimus priima Komisijos pirmininkas arba jo pavaduotojas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.
44. Paprastai poveikio priemonių tikrintiems subjektams taikymo klausimas nagrinėjamas dviem etapais: Komisija pirmajame posėdyje priima sprendimą dėl poveikio priemonių tikrintam subjektui taikymo ar netaikymo (toliau – pirmasis Komisijos posėdis); jei pirmajame Komisijos posėdyje nusprendžiama poveikio priemones taikyti, antrajame posėdyje priimamas sprendimas dėl konkrečios sankcijos subjektui skyrimo (toliau – antrasis Komisijos posėdis).
45. Pirmajam Komisijos posėdžiui pateikiama patikrinimo medžiaga ir atitinkamo (pagrindinio) skyriaus vedėjo vizuotas Komisijos sprendimo projektas. Komisijos posėdžiui pateikiama ši patikrinimo medžiaga:
46. Tikrinto subjekto atstovai į pirmąjį Komisijos posėdį nekviečiami, išskyrus atvejus, kai nusprendžiama kitaip.
47. Pirmajame Komisijos posėdyje nusprendus tikrintam subjektui surašyti pažeidimo protokolą, jis surašomas, o subjektas su pažeidimo protokolu supažindinamas vadovaujantis šių nuostatų 36–39 punktų reikalavimais.
48. Atlikus su įstatymo pažeidimo protokolo surašymu susijusius šių nuostatų 36–39 punktuose numatytus veiksmus, konkrečios sankcijos subjektui skyrimo klausimas sprendžiamas antrajame Komisijos posėdyje; apie jo datą, vietą ir laiką pažeidimą padaręs subjektas informuojamas raštu (registruotu laišku), įspėjama, kad subjekto ar jo atstovo neatvykimas į Komisijos posėdį ir paaiškinimų nepateikimas netrukdo Komisijai priimti sprendimą dėl sankcijų taikymo.
49. Antrajam Komisijos posėdžiui pateikiamas Komisijos sprendimo projektą rengusio skyriaus vedėjo vizuotas Komisijos sprendimo projektas ir kita Komisijos sprendimui priimti būtina medžiaga, įskaitant:
50. Atlikus su administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymu susijusius veiksmus, konkrečių administracinių nuobaudų skyrimo klausimas sprendžiamas laikantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso. Administracinės nuobaudos skyrimo klausimą svarsto ir sprendimą priima Komisijos pirmininkas arba jo pavaduotojas.
51. Sprendimai dėl poveikio priemonių tikrintiems subjektams taikymo taip pat gali būti priimami vadovaujantis supaprastinta Komisijos sprendimo dėl poveikio priemonių taikymo priėmimo procedūra (toliau – supaprastinta procedūra), t. y. nerengiant pirmojo Komisijos posėdžio, šiais atvejais:
51.1. kai padarytas pažeidimas yra akivaizdus, o jį padariusiam subjektui tuoj pat gali būti surašomas pažeidimo protokolas;
52. Sprendimą dėl supaprastintos procedūros taikymo esant šiuose nuostatuose numatytiems šios procedūros taikymo pagrindams priima atitinkamai skyriaus (pagrindinio skyriaus) vedėjas (esant šių nuostatų 51.1 punkte nustatytam pagrindui) arba Komisija.
53. Taikant supaprastintą procedūrą, pažeidimo protokolas surašomas ir subjektas su pažeidimo protokolu supažindinamas vadovaujantis šių nuostatų 36–39 punktų reikalavimais, o konkrečios sankcijos taikymo tikrintam subjektui klausimas sprendžiamas iš karto antrajame Komisijos posėdyje (jei subjektui buvo surašytas įstatymo pažeidimo protokolas) arba Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka (jei subjektui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas).
54. Antrajam Komisijos posėdžiui su šių nuostatų 49 punkte nurodytais dokumentais gali būti teikiama teisinė išvada ir, jei taikoma, kitų skyrių išvados, vizuotos jas rengusių skyrių vedėjų.
VIII. SUBJEKTŲ INFORMAVIMAS IR SPRENDIMŲ VYKDYMO PRIEŽIŪRA
56. Komisijos sprendimas dėl poveikio priemonių ar sankcijų subjektui arba jo atsakingam asmeniui taikymo (taikyti poveikio priemones arba sankcijas ar jų netaikyti) per 3 darbo dienas nuo jo priėmimo registruotu laišku išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio veiksmų buvo atliekamas patikrinimas, arba pasirašytinai įteikiamas jo atstovui.
57. Apie Komisijos sprendimą nutraukti patikrinimą subjektas privalo būti informuojamas kuo greičiau. Subjektas, kuris, siekiant užtikrinti patikrinimo slaptumą, apie Komisijos vykdomą jo tikrinimą nebuvo informuotas, apie Komisijos priimtą sprendimą nutraukti patikrinimą neinformuojamas.
58. Užsienio priežiūros institucijos ir Europos Komisija apie kitoje Europos Sąjungos šalyje licencijuotam ar įsteigtam, tačiau paslaugas Lietuvos Respublikoje teikiančiam subjektui pritaikytas poveikio priemones informuojamos atitinkamų įstatymų nustatytais terminais ir tvarka.
59. Subjekto patikrinimą atlikęs Komisijos darbuotojas arba patikrinimui vadovavęs asmuo, jei patikrinimas buvo atliktas tikrintojų grupės, yra atsakingas už priežiūrą, kad Komisijos priimtas sprendimas, kuriuo subjektui buvo nurodyta, subjektas buvo įspėtas, subjektui buvo rekomenduota atlikti tam tikrus veiksmus ir pan., būtų laiku įgyvendintas.
IX. INFORMACIJOS APIE ATLIEKAMUS PATIKRINIMUS IR PRITAIKYTAS SANKCIJAS ATSKLEIDIMAS
61. Informacija apie atliekamą patikrinimą visuomenės informavimo priemonėms, kitiems su patikrinimu nesusijusiems asmenims neteikiama tol, kol patikrinimas nėra baigtas, išskyrus atvejus, kai priežiūrą atliekantis subjektas gali teikti informaciją apie atliekamo patikrinimo faktą, jei tai daroma ne priežiūrą atliekančio subjekto iniciatyva. Komisija informaciją apie atliekamą patikrinimą visuomenės informavimo priemonėms, kitiems su patikrinimu nesusijusiems asmenims gali teikti ir nebaigusi patikrinimo, jei tai būtina siekiant apsaugoti finansinių priemonių rinkų veikimą ir (arba) investuotojų interesus.
62. Komisijos pritaikytos poveikio priemonės ar sankcijos paskelbiamos viešai Komisijos interneto puslapyje ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo sprendimo jas taikyti priėmimo, išskyrus atvejus, kai toks paskelbimas padarytų žalos rinkai ar neproporcingą žalą suinteresuotiems asmenims. Kurios Komisijos pritaikytos poveikio priemonės ar sankcijos neskelbti, sprendžia Komisija. Viešai paskelbti pirmiau nurodytą informaciją privalo už informacijos skelbimą atsakingas Komisijos darbuotojas.
63. Komisijos darbuotojas, surašęs pažeidimo protokolą, per 1 darbo dieną nuo Komisijos sprendimo paskirti subjektui sankciją priėmimo, išskyrus galinčias turėti didelį atgarsį visuomenėje bylas, parengia pranešimą apie pritaikytą sankciją ir, suderinęs ją su skyriaus vedėju, pateikia Komisijos darbuotojui, atsakingam už informacijos apie Komisijos darbą skelbimą. Pranešimo spaudai apie didelį atgarsį visuomenėje galinčiose turėti bylose priimtus Komisijos sprendimus projektas aptariamas Komisijos posėdžio metu, o pranešimas apie pritaikytą sankciją už informacijos skelbimą atsakingam Komisijos darbuotojui pateikiamas nedelsiant po Komisijos sprendimo paskirti subjektui sankciją priėmimo.
X. PATIKRINIMO METU SURINKTOS MEDŽIAGOS SAUGOJIMAS
64. Patikrinimo metu surinkta medžiaga saugoma segtuve, skirtame atitinkamos rūšies subjektams (akcinėms bendrovėms, finansų maklerio įmonėms, valdymo įmonėms ir pan.). Patikrinimui, kurio metu surinkta daug medžiagos, gali būti formuojama atskira byla.
65. Dokumentai, kurie Komisijai buvo teikti su žyma „Konfidenciali informacija“/„Konfidencialu“ arba atitinkama žyma užsienio kalba, naudojami ir saugomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos konfidencialios (tarnybinės) informacijos naudojimo taisyklėmis.
66. Kiekvienoje byloje turi būti:
67. Už tai, kad patikrinimo metu surinkta informacija būtų tinkamai saugoma ar laikoma, atsakingas patikrinimą atlikęs skyrius, o jei patikrinimas buvo vykdomas tikrintojų grupės, – pagrindinis skyrius.
68. Komisijos prižiūrimų subjektų, taip pat emitentų patikrinimų metu surinkta medžiaga turi būti suvesta į Komisijos elektroninę duomenų bazę Lisca per 7 darbo dienas nuo kiekvieno patikrinimo metu parengto dokumento sudarymo dienos. Duomenis į Lisca pagal savo kompetenciją suveda patikrinime dalyvavę, išvadas ir kitus dokumentus rengę darbuotojai.