LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS TAISYKLIŲ TVIRTINIMO
1999 m. birželio 29 d. Nr. 268
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodekso (Žin., 1996, Nr. 105-2393; 1998, Nr. 105-2897) 4 straipsniu ir siekdamas užtikrinti saugią laivybą Lietuvos Respublikos vidaus vandenyse:
2. Pavedu Valstybinei vidaus vandenų laivybos inspekcijai kontroliuoti šio įsakymo 1 punktu patvirtintų taisyklių reikalavimų vykdymą.
PATVIRTINTA
susisiekimo ministro
1999 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 268
VIDAUS VANDENŲ LAIVYBOS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Vidaus vandenų laivybos taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato vidaus vandenų laivų judėjimo ir manevravimo, prasilenkimo ir aplenkimo, plaukimo blogai matomuose, pavojinguose ruožuose ir esant ribotam matomumui bei perplaukimo po tiltais tvarką, laivų radijo ryšio naudojimo, taip pat laivų atpažinimo ženklus, laivų žymėjimą, laivų įgulų veiksmus avarinių situacijų metu, laivų ir plaustų žiburius, ženklus, signalus bei jų naudojimo tvarką.
2. Taisyklės parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus vandenų transporto kodeksu, kitais teisės aktais, Europos vidaus vandenų laivybos taisyklėmis ir yra privalomos visiems laivams, plaukiojantiems Lietuvos Respublikos vidaus vandenų keliuose bei vidaus vandenyse.
3. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
vidaus vandenų keliai – laivybai tinkamos upės, ežerai, dirbtiniai vandens telkiniai ir Lietuvos Respublikai priklausanti Kuršių marių dalis, kuriuose yra navigacijos ženklai arba locmano žemėlapiuose pažymėtas farvateris;
laivas – savaeigis ar nesavaeigis plaukiojantis statinys, turintis savo pavadinimą, įgulą ir valstybės vėliavą;
laivas mechaniniu varikliu – laivas, judantis panaudojant mechaninį įrenginį;
nesavaeigis laivas – laivas, neturintis judėjimui naudojamo mechaninio įrenginio;
burinis laivas – laivas su pakeltomis burėmis, taip pat burinis laivas su mechaniniu varikliu, tačiau tuo metu nenaudojamu;
žvejojantis laivas – bet kuris laivas, žvejojantis tinklais, kabliukų virtinėmis, tralais arba kitomis žūklės priemonėmis, ribojančiomis manevravimo galimybę, bet tai netaikoma laivui, gaudančiam žuvis velkamais kabliukų įrenginiais arba kitomis žūklės priemonėmis, neribojančiomis laivo manevringumo;
greitaeigis laivas – laivas, kuris savo klasėje arba grupėje palyginti turi didelį greitį, t. y. didesnį kaip 20 km/h;
mažasis laivas – laivas, kurio korpusas trumpesnis kaip 15 metrų, išskyrus laivus, kurie buksyruoja ar velka, taip pat keltus bei irkluojamas valtis (nepriklausomai nuo ilgio);
pramoginis laivas – bet kuris laivas, neatsižvelgiant į varomąją priemonę, kurio korpuso ilgis nuo 2,5 iki 24 m matuojant pagal atitinkamus suderintus standartus, skirtas sporto, pramogų ir laisvalaikio reikmėms;
techninis laivas – laivas, skirtas vykdyti vandens kelių eksploatavimo, povandeninius techninius ir laivų remonto darbus;
žvejybinis laivas – laivas, pritaikytas verslinei žvejybai;
plūduriuojanti priemonė – plaukiojantis įrenginys, turintis mechaninę įrangą ir skirtas darbui vandenų keliuose, uostuose (žemsiurbiniai ar žemkasiniai įrenginiai, keliamieji kranai ir t. t.);
plūduriuojantis įrenginys – nesavaeigis plaukiojantis statinys (laivų angaras, dokas, prieplauka, maudyklė);
plūduriuojančių medžiagų junginys – sujungtos plaukiojančios medžiagos, iš kurių padaryti plaustai;
plaustas – plūduriuojanti, iš rąstų, vamzdžių ir kitų tarpusavyje sujungtų medžiagų sudaryta priemonė, skirta jų transportavimui vandeniu;
keltas – tai laivas, vežantis keleivius ir krovinius nustatytu maršrutu vandens keliu;
nevaldomas laivas – laivas, kuris dėl kokių nors išskirtinių aplinkybių negali manevruoti taip, kaip to reikalaujama šiose Taisyklėse;
riboto manevringumo laivas – laivas, kuris dėl atliekamų darbų pobūdžio negali manevruoti taip, kaip to reikalaujama šiose Taisyklėse. Riboto manevringumo laivais laikomi:
– laivas, statantis, aptarnaujantis arba keliantis navigacinius ženklus, užsiimantis povandeninių kabelių arba vamzdynų apžiūra, tiesimu ar iškėlimu;
– laivas, atliekantis dugno gilinimo, hidrografinius arba povandeninius darbus;
– laivas, kuris papildo atsargas arba persodina žmones, perkrauna produktus ar krovinius plaukdamas;
– laivas, atliekantis vilkimą, dėl kurio jis negali nukrypti nuo kurso, kuriuo plaukia;
ribotos grimzlės laivas – laivas, kuris dėl savo grimzlės ir esančių gylių negali nukrypti nuo kurso, kuriuo jis plaukia;
plaukia – padėtis, kai laivas nenuleidęs inkaro, neprišvartuotas prie kranto ir neužplaukęs ant seklumos;
laivo ilgis ir plotis – laivo didžiausias ilgis ir plotis;
laivai vienas kito matomumo zonoje yra tada, kai iš vieno jų vizualiai galima matyti kitą;
ribotas matomumas – sąlygos, kurioms esant matomumas yra mažesnis negu 1 km;
saugus greitis – pasirinktas greitis, kuriuo plaukiant laivas gali saugiai plaukti, manevruoti ir sustoti per saugų atstumą;
minimalus greitis – mažiausias laivo greitis, kuriam esant laivas išlieka valdomas;
prasilenkimas – laivų prasilenkimo manevras jiems plaukiant vienas priešais kitą;
praleidimas – prasilenkimo momentas, kai vienas iš laivų sustoja arba sumažina greitį;
apsisukimas – laivo posūkis 1800 kampu;
traversas – kryptis, statmena laivo tikrajam kursui arba jo diametraliajai plokštumai;
farvateris – vidaus vandenų kelio juosta, tinkanti plaukti tam tikros grimzlės laivams ir pažymėta navigacijos ženklais arba nurodyta locmano žemėlapiuose;
lateralinė farvaterio ženklinimo sistema – plūduriuojančių navigacinių ženklų išdėstymo sistema, kai žymimi farvaterio šonai arba ašis;
kardinalinė farvaterio ženklinimo sistema – plūduriuojančių navigacinių ženklų sistema, kai žymimos navigacinės kliūtys, kurių vieta nustatoma naudojantis kompasu. Naudojama jūroje, dideliuose vandens telkiniuose;
farvaterio kraštas – menama linija, ribojanti laivybos eigos plotį;
farvaterio ašis – menama linija, dalijanti farvaterį į dvi lygias dalis;
judėjimo juosta – farvaterio dalis tarp ašies ir dešiniojo ar kairiojo krašto;
pagrindinis farvateris – farvateris, kuris yra pripažintas kitų farvaterių atžvilgiu esamame rajone;
falšvejeris – automatiškai užsidegantis signalinis deglas;
halsas – burlaivio kursas vėjo krypties atžvilgiu;
papildomas farvateris – farvateris, nukrypstantis nuo pagrindinio ir skirtas priplaukimui prie kranto, reidų, prieplaukų. Intako pagrindinis farvateris yra papildomas lyginant su pagrindiniu upės farvateriu, į kurią įteka intakas;
laivas, plaukiantis aukštyn, – laivas, plaukiantis prieš srovę;
laivas, plaukiantis žemyn, – laivas, plaukiantis pasroviui;
barža – nesavaeigis laivas, plaukiantis kitų laivų pagalba;
vilkstinė – buksyruojamas ar stumiamas laivų junginys;
laivavedys – asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją, patvirtintą diplomu, kuriam patikima valdyti laivą;
reidas – laivų inkaravimo ir stovėjimo vieta arti kranto ar prie įplaukimo į uostą;
lotas – navigacinis prietaisas, skirtas vandens gyliui matuoti iš laivo;
kilvateris – vandens sūkuriai, pasiliekantys už plaukiančio laivo;
kilvaterio rikiuotė – laivų rikiuotė, kai jie plaukia vienas paskui kitą tiesiąja linija kilvaterio srove;
vairininkas – laivo įgulos narys, kurio pareiga vairuoti laivą laivavedžio nurodytu kursu;
rėva – vandens srovės sunešta smėlio sekluma;
vedlinė – linija arba vertikalioji plokštuma, einanti per du orientyrus ir nurodanti saugią laivo plaukimo kryptį.
II. RADIJO RYŠIO PRIEMONIŲ PANAUDOJIMAS
4. Visi laivai, kuriuose įrengtos radijo stotys, privalo jas naudoti, kad užtikrintų išankstinį visų laivų veiksmų suderinimą, todėl radijo stotys nustatytu kanalu turi būti visą laiką įjungtos plaukiant, manevruojant ar stovint nuleidus inkarą.
5. Laivų bendrų veiksmų derinimas radijo ryšio pagalba tais atvejais, kada šiomis Taisyklėmis nustatytas garso ir šviesos signalų pasikeitimas, turi būti vykdomas prieš šių signalų padavimą. Šiuo atveju iškvietimą per radijo stotį turi vykdyti tas laivas, kuris pirmas turi paduoti signalą.
6. Jei laivas per radijo stotį negauna atsakymo į kvietimą, manoma, kad kitame laive nėra radijo stoties, tuomet reikia naudotis šiose Taisyklėse nustatytais signalais.
7. Tais atvejais, kai laivai suderina savo veiksmus radijo ryšio pagalba, galima nesignalizuoti šiose Taisyklėse nustatytais signalais.
8. Laivai, priplaukiantys prie neapžvelgiamų arba pavojingų nereguliuojamų ruožų ir judantys jais, esant ribotam matomumui, turi periodiškai radijo ryšio pagalba informuoti kitus laivus apie savo vietą ir veiksmus; be to, turi signalizuoti šiais atvejais nustatytais garsiniais ir šviesos signalais.
III. SUSIDŪRIMO PAVOJUS IR VEIKSMAI SUSIDŪRIMUI IŠVENGTI
10. Kiekvieno laivo įgula privalo nuolat vykdyti vizualinį ir akustinį stebėjimą, taip pat ir stebėjimą visais turimais įrenginiais, atsižvelgdama į esamas aplinkybes ir sąlygas, kad galėtų įvertinti situaciją ir susidūrimo pavojų.
11. Kiekvienas laivas privalo plaukti tokiu greičiu, kad jis galėtų atlikti privalomus ir efektyvius veiksmus susidūrimui išvengti ir būtų sustabdytas tokiu nuotoliu, kuris yra būtinas esamomis sąlygomis.
12. Pasirinkdamos saugų greitį visų laivų įgulos turi įvertinti šiuos faktorius:
12.4. laivo manevrines savybes ir ypač nuotolį, būtiną laivui visiškai sustabdyti ir jį valdyti esamomis sąlygomis;
12.5. naktį – nuo kranto šviestuvų ar nuosavų šviesos šaltinių dėl šviesos išsklaidymo kintantį apšvietimo foną;
13. Papildomi veiksniai laivams, naudojantiems radiolokatorių:
13.3. vandenų būklės ir meteorologinių veiksnių poveikis radiolokacinei įrangai, taip pat kitų trukdžių poveikis;
13.4. galimybė, kad radiolokatorius gali neaptikti didesniame nuotolyje mažų laivų, ledo lyčių ir kitų plaukiojančių objektų;
14. Kiekvienas laivas, siekdamas nustatyti susidūrimo pavojų, privalo panaudoti visas turimas priemones, atsižvelgdamas į vyraujančias sąlygas ir aplinkybes. Jeigu dėl susidūrimo pavojaus abejojama, tai reikia manyti, kad jis egzistuoja.
15. Visi veiksmai siekiant išvengti susidūrimo, jeigu leidžia aplinkybės, turi būti patikimi ir atlikti laiku.
IV. LAIVO DOKUMENTAI
17. Laive turi būti šie dokumentai:
18. Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija (toliau – Inspekcija) kontroliuoja laivų žurnalų buvimą laive ir jų pildymą. Šie reikalavimai netaikomi laivams tų šalių, kuriose toks dokumentas neegzistuoja. Laive pagal tarptautinius susitarimus ir sutartis turėtų būti kiti dokumentai, reikalingi laivybai.
V. LAIVO ĮGULOS PAREIGOS
20. Visi laivai arba laivų junginys, išskyrus nesavaeigius, turi būti valdomi kvalifikuoto asmens, turinčio reikiamą diplomą arba kvalifikacijos liudijimą.
21. Jeigu yra laivų vilkstinė, kurioje nors vienas laivas motorinis, tai vilkstinei vadovauja motorinio laivo laivavedys.
Kai vilkstinės priekyje yra du arba keletas motorinių laivų kilvaterio rikiuotėje, vilkstinei vadovauja pirmojo laivo laivavedys, bet jeigu pirmasis laivas laikinai naudojamas kaip pagalbinis vilkikas, vilkstinei vadovauja antrojo laivo laivavedys.
23. Laivavedys savo laive, vilkstinėje arba plaukiojančių medžiagų junginyje atsako už šių Taisyklių vykdymą. Velkamų laivų laivavedžiai privalo vykdyti pirmojo laivo laivavedžio įsakymus, bet ir be šių įsakymų, susidarius ypač sudėtingoms aplinkybėms, jie privalo imtis priemonių darniai vairuoti visus laivus, tuos pačius nurodymus privalo vykdyti kiekvienos junginių grupės laivavedžiai.
25. Kiti laive esantys asmenys privalo vykdyti laivavedžio įsakymus ir nurodymus, siekdami užtikrinti saugią laivybą ir tvarką laive.
27. Visi laivai privalo turėti kvalifikuotas įgulas, kurios sugebėtų užtikrinti asmenų, esančių laive, saugumą, taip pat saugią laivybą.
28. Laivai, sujungti poromis arba velkami kieta jungtimi, gali įgulos neturėti, jei velkančiame laive yra kvalifikuota įgula, kuri užtikrina šių laivų saugumą.
VI. LAIVŲ ATPAŽINIMO ŽENKLAI, JŲ ŽYMĖJIMAS IR IŠMATAVIMAI
31. Ant visų laivų turi būti aiškiai užrašyti šie atpažinimo ženklai:
32. Laivo pavadinimas rašomas ant abiejų laivo bortų, jei laivų grupėje „bortas prie borto“ bent vieno motorinio laivo pavadinimo nematyti, tai laivo pavadinimas arba registravimo numeris turi būti užrašytas ant skydelių, kurie tvirtinami gerai matomoje vietoje, kad jų neužstotų kiti šalia esantys laivai.
33. Papildomi ženklai (mažiesiems, pramoginiams ir sportiniams laivams netaikomi):
33.1. laivuose, vežančiuose krovinius, žymima keliamoji galia tonomis. Ši žyma užrašoma ant abiejų laivo pusių ant korpuso arba pritvirtintų skydelių;
34. Ženklai yra rašomi aiškiai, nenusitrinančiomis lotyniškomis raidėmis. Laivo pavadinimo raidės turi būti ne mažesnės kaip 200 mm, o kitos raidės ne mažesnės kaip 150 mm. Ant mažųjų, pramoginių ir sportinių laivų registravimo ir atpažinimo ženklai rašomi ant šonų ne mažesnėmis kaip 150 mm aukščio lotyniškomis nenusitrinančiomis raidėmis ir skaičiais. Raidžių plotis ir linijų storis turi būti proporcingas aukščiui. Raidės tamsiame fone turi būti šviesios arba, atvirkščiai, – tamsios šviesiame fone. Išimties tvarka jūrų laivai, įsiregistravę Inspekcijoje, gali pasilikti savo atpažinimo ženklus.
35. Laivų inkarai turi būti ženklinami nenusitrinančiais ženklais. Jei inkaras naudojamas kitame laive, kuris priklauso tam pačiam savininkui, tai ant inkaro lieka jo pirminis ženklas.
Taip pat prie inkaro turi būti pritvirtintas ryškiai nudažytas plūduras.
37. Visi vidaus vandenų plaukiojimo laivai, išskyrus mažuosius laivus, privalo turėti žymą, rodančią maksimalią grimzlės plokštumą.
VII. BENDRA JUDĖJIMO TVARKA IR LAIVŲ MANEVRAVIMAS
40. Vandenų keliuose su lateraline farvaterio ženklinimo sistema laivai turi plaukti farvaterio ribose ir laikytis nustatytų laivų (vilkstinių) ir vandenų kelių santykių (1 priedas). Už farvaterio ribos, taip pat vandenų keliuose, kur farvaterio nėra (jei jie tinkami laivybai), laivai gali plaukti tik gavę Inspekcijos leidimą.
41. Dvipusio judėjimo ruožuose laivas privalo plaukti dešiniąja judėjimo juosta, o ten, kur neleidžia sąlygos, – laikytis farvaterio ašies ir užtikrinti saugų prasilenkimą kairiaisiais bortais su sutinkamais laivais.
42. Laivai, laivų vilkstinės, judėdamos viena kryptimi, kai nesiruošia aplenkti vienas kito, turi laikytis saugaus tarpusavio atstumo, atitinkančio esamas sąlygas ir aplinkybes, įskaitant laivo stabdymo kelią.
43. Apsisukti laivas gali tik už praplaukiančių laivų laivagalio. Toks manevras prieš artėjančius laivus gali būti atliekamas tik po tarpusavio veiksmų suderinimo.
44. Laivas, plaukiantis nuo kranto ar prieplaukos, turi nekliudomai praleisti laivus, plaukiančius farvateriu, o laivas, plaukiantis iš papildomo farvaterio, turi praleisti laivus, plaukiančius pagrindiniu farvateriu. Laivams suartėjus lygiareikšmiuose farvateriuose, laivas, kurio dešinėje pusėje yra kitas laivas, turi duoti šiam kelią.
45. Laivai, manevruojantys prie prieplaukų, reiduose, suderinę savo veiksmus, gali prasilenkti dešiniaisiais bortais; šiuo atveju greitaeigiai laivai su povandeniniais sparnais turi plaukti laivo korpusui esant vandenyje.
46. Laivai, kuriems pagal 40 punkto reikalavimus ežeruose ir vandens saugyklose leidžiama plaukti už farvaterio ribos, turi vadovautis atitinkamomis taisyklėmis ruožuose su kardinaline navigacinės įrangos sistema.
47. Pavieniai mažieji laivai (15 m) neturi trukdyti judėti laivams ir vilkstinėms, taip pat manevruoti.
48. Greitaeigiams laivams judėti, jų korpusams iškilus iš vandens, leidžiama tiktai šviesiu paros metu, kad ne arčiau kaip už 1 km plika akimi būtų matomi ir aiškiai atskiriami plūduriuojantys nešviečiantys navigaciniai ženklai.
50. Draudžiama:
50.1. laivams, plaustams ir kitoms plūduriuojančioms priemonėms nevaldomiems judėti vidaus vandenų keliuose;
50.3. laivams prasilenkti ir aplenkti laivybinėse tiltų tarpatramėse, taip pat 500 m aukščiau ir žemiau tiltų, jeigu judėjimas aukštyn vyksta pro tą pačią laivybinę tarpatramę;
50.4. prasilenkti ir aplenkti vienu metu traverse esantiems trims laivams, jeigu farvaterio plotis mažesnis kaip 200 m;
VIII. LAIVŲ ĮGULŲ VEIKSMAI AVARINIŲ SITUACIJŲ METU
51. Jeigu negalima įvertinti situacijos (nesuprantami kitų laivų veiksmai, nėra signalų, sugadinti navigaciniai ženklai, jų nėra), laivas turi sumažinti greitį arba sustoti, kol bus suderinti savitarpio veiksmai arba paaiškės situacija.
52. Laivai siauruose farvaterių ruožuose, artėdami prie kanalo, šlaito, kranto, praplaukdami žemsiurbes, stovinčius laivus, dokus, prieplaukas, narų laivus, turi sumažinti greitį, kad nesukeltų pavojingo bangavimo.
53. Visi veiksmai, reikalingi susidūrimui, smūgiui, atsitrenkimui, užplaukimui ant seklumos išvengti, turi būti atlikti laiku ir patikimai.
54. Tais atvejais, kai privaloma parodyti arba suderinti savo veiksmus, laivai, esantys vienas kito matomumo ribose, turi duoti šiose Taisyklėse numatytus garsinius signalus.
55. Susidarius avarinei situacijai ir siekiant išvengti tiesioginės avarinės situacijos arba sumažinti jos pasekmes, būtina imtis visų esamomis sąlygomis ir aplinkybėmis būtinų priemonių, netgi jei šios priemonės nenumatytos šiose Taisyklėse.
56. Esant sudėtingai vilkimo situacijai vadovauti laivų judėjimui, manevravimui ir signalizavimui privalo:
56.1. velkant keletą laivų – vilkikas su galingiausiu pagrindiniu varikliu, jeigu jam nepaskirta kita užduotis;
57. Velkant ir suteikiant pagalbą signalizuoti turi:
57.3. laivas, iš kurio paduotas buksyrinis lynas, jeigu velkama laivais, prišvartuotais bortais; šiuo atveju laivo, iš kurio paduotas vilkimo lynas, turi būti laisvas kairysis bortas;
IX. LAIVŲ VILKSTINIŲ IR GREITAEIGIŲ LAIVŲ PRASILENKIMAS, APLENKIMAS
59. Laivai, plaukiantys vienas priešais kitą, privalo prasilenkti kairiaisiais bortais, laikydamiesi saugaus greičio. Abu laivai privalo pasukti kiek įmanoma į dešinę ir taip plaukti tol, kol priešais plaukęs laivas pasiliks už laivagalio.
60. Tais atvejais, kai dėl kelio sąlygų arba kitų priežasčių prasilenkimas apsunkintas, laivas, judantis prieš srovę, pastebėjęs laivą, plaukiantį pasroviui, privalo savo judėjimą reguliuoti taip, kad jie susitiktų patogiausioje vietoje; jis turi iš anksto pasukti kiek įmanoma į dešinę ir praleisti sutiktą laivą pro kairįjį bortą.
61. Jeigu neįmanoma prasilenkti kairiaisiais bortais, laivas, plaukiantis aukštyn, patogiausioje vietoje išimties tvarka privalo iš anksto pereiti į kairiąją farvaterio pusę, pasukti kiek įmanoma saugiai į kairę ir praleisti sutiktą laivą pro dešinįjį bortą.
62. Laivas, plaukiantis žemyn, artėdamas prie praleidžiančiojo laivo, turi iš anksto sumažinti greitį, pasukti kiek įmanoma saugiai į atitinkamą pusę ir plaukti tol, kol praleidžiantis laivas pasilieka už laivagalio.
63. Laivas, plaukiantis aukštyn, esant ribotam matomumui bei pastebėjęs priešpriešiais plaukiantį laivą, turi pirmas iš anksto signalizuoti:
63.1. prasilenkiant (praleidžiant) pro kairįjį bortą – vienu trumpu garsiniu signalu, vėliava bei šviesa;
64. Laivas, plaukiantis žemyn, privalo priimti ir nedelsdamas patvirtinti nurodytą prasilenkimo (praleidimo) pusę signalizuodamas iš atitinkamo borto.
65. Laivas, plaukiantis atbuliniu greičiu, turi praleisti laivus, plaukiančius farvateriu iš į laivybos eigos ašį nukreipto borto pusės, dėl to jis pirmas privalo signalizuoti trimis trumpais garsiniais signalais ir parodyti signalinę vėliavą ar šviesą iš atitinkamo borto.
66. Laivai, taip pat ir greitaeigiai, plaukiantys priešpriešiais skersai farvaterio, gali prasilenkti bet kuriuo bortu; prasilenkimo pusę nustato laivas, plaukiantis nuo dešiniojo kranto, ir tai iš anksto rodydamas signaline vėliava ar šviesa.
67. Laivas, pastebėjęs priešais plaukiantį laivą, privalo pirma signaline vėliava ar šviesa parodyti prasilenkimo pusę.
68. Sutiktasis laivas privalo nedelsdamas parodyti signalinę vėliavą ar šviesą iš atitinkamo borto ir vykdyti prasilenkimą ar pralenkimą tuo bortu, kurį nurodė vilkstinę vedantis laivas.
69. Aplenkiama turi būti iš kairiojo aplenkiamojo laivo (vilkstinės) borto; aplenkti iš dešiniojo borto leidžiama tada, kai iš kairiojo borto aplenkti sunku.
Aplenkti leidžiama tik tada, kai lenkiantysis laivas įsitikina, kad lenkdamas nesudaro pavojaus sau ir kitiems laivams.
70. Laivas, kuris nusprendžia aplenkti kitą laivą (vilkstinę), iš ne mažesniu kaip 0,5 km atstumo iki aplenkiamojo turi signalizuoti: dviem ilgais ir dviem trumpais garsiniais signalais.
71. Aplenkiamas laivas, leisdamas aplenkti, turi vėliava ar šviesa signalizuoti iš leidžiamo aplenkti borto; jeigu būtina – sumažinti greitį; kiek įmanoma saugiai pasukti į priešingą pusę ir taip plaukti iki aplenkimo pabaigos.
72. Lenkiantysis laivas, gavęs leidimą lenkti, privalo tai parodyti signaline vėliava ar šviesa iš leidžiamojo borto ir lenkti, laikydamasis saugaus atstumo nuo lenkiamojo laivo tol, kol nebus aplenktas ir paliktas už laivagalio.
73. Jei neįmanoma aplenkti, aplenkiamasis laivas turi perspėti penkiais trumpais garsiniais signalais. Šiuo atveju aplenkti draudžiama, kol nebus gautas leidimas, kuris turi būti duotas be pakartotinio paklausimo.
74. Greitaeigiai laivai, plaukdami priešpriešiais, privalo prasilenkti kairiaisiais bortais, tuo atveju signalinę vėliavą ar šviesą pirmas parodo laivas, plaukiantis aukštyn.
75. Greitaeigis laivas lenkiamas tik iš kairiojo borto. Lenkimo metu lenkiamasis laivas, gavęs paklausimą ir leidęs aplenkti, privalo nedelsdamas sumažinti greitį ir taip judėti, kol praplauks laivo korpusą.
76. Aplenkimo ir prasilenkimo pusę su kitais laivais nustato ir nurodo greitaeigis laivas. Tuo atveju prasilenkiama kairiaisiais bortais, o aplenkiama iš kairiojo lenkiamojo laivo borto. Sutinkami ir aplenkiamieji laivai privalo patvirtinti signaline vėliava ar šviesa nurodytąją pusę ir neleisti nukrypti nuo savo kelio iki prasilenkimo ar aplenkimo pabaigos.
X. SUNKIAI PRAPLAUKIAMŲ IR BLOGAI MATOMŲ RUOŽŲ PERPLAUKIMAS, PLAUKIMAS PRO ŽEMKASES IR NARŲ LAIVUS
78. Laivas, artėdamas prie sunkiai praplaukiamo ir blogai matomo ruožo, jei sutinkamo laivo iš anksto vizualiai pastebėti neįmanoma, privalo sumažinti greitį ir signalizuoti vienu ilgu garsiniu signalu. Naktį šis signalas dubliuojamas į viršų nukreiptu prožektoriaus spinduliu.
79. Laivas, plaukdamas tokiu ruožu, privalo kas 2–3 minutes signalizuoti dviem ilgais garsiniais signalais.
80. Kiti laivai, įsitikinę, kad ruožas užimtas, privalo imtis visų saugaus prasilenkimo (pralenkimo) priemonių, o jeigu ruožas vienpusio judėjimo – sustoti ir laukti priešpriešiais plaukiančio laivo saugioje vietoje ir jį praleisti.
81. Kai laivai vienu metu priplaukia vienpusio judėjimo ruožą, laivas, plaukiantis aukštyn, privalo sustoti saugioje vietoje ir praleisti laivą, plaukiantį žemyn.
82. Laivas, artėjantis prie farvateryje dirbančios žemkasės ar narų laivo ir būdamas ne toliau kaip už 1 km iki jų, privalo signalizuoti vienu ilgu garsiniu signalu.
83. Žemkasė privalo palaisvinti farvaterio dalį, reikalingą laivui praplaukti, ir praplaukimo pusę parodyti blykste.
84. Žemkasės privalo parodyti praplaukimo pusę blykstės signalu (žaliu – jei dirba prie kairiojo farvaterio krašto, raudonu – prie dešiniojo), dieną – blykste arba signaline vėliava.
85. Laivas, gavęs leidimą, privalo signalizuoti signaline vėliava iš atitinkamo borto ir plaukti, atsižvelgiant į visas saugumo priemones.
86. Signalizavimas ir plaukimas pro laivą, vykdantį povandeninius ar narų darbus farvateryje (laivų pakėlimas, vamzdžių ir kabelių tiesimas) vykdomas tokia tvarka, kaip su žemkasėmis (82–87 punktai).
87. Kartu priplaukusiems laivams prie žemkasės iš viršaus ir apačios, laivas, plaukiantis žemyn, arba greitaeigis laivas nepriklausomai nuo greitaeigio laivo judėjimo krypties praplaukia pirmas.
XI. PLAUKIMAS PO TILTAIS
89. Laivams plaukti po tiltais leidžiama tiktai laivybos tarpatramiuose, apstatytuose atitinkamais navigaciniais ženklais ir šviesomis.
90. Kartu priplaukus laivams iš viršaus ir apačios prie tilto su vienu laivybos tarpatramiu, pirmiausia praplaukia laivas, plaukiantis žemyn, arba greitaeigis laivas nepriklausomai nuo greitaeigio laivo judėjimo krypties.
91. Jeigu ant tilto ar užtvankos atramų yra iškelti rombo pavidalo skydai, per pusę nudažyti raudona spalva, tai erdvėje tarp skydų plaukti draudžiama.
92. Jeigu ant tilto ar užtvankos atramų yra iškelti rombo pavidalo skydai, per pusę nudažyti žalia spalva, arba naktį du žali žiburiai, tai toje erdvėje tarp skydų ar žiburių plaukti leidžiama.
93. Jeigu po tiltu nakties metu yra vienas ar daugiau raudonų žiburių, o dieną horizontaliai dažytas raudonas baltas raudonas skydas – plaukti draudžiama.
94. Jeigu dienos metu po tiltu arba farvateryje iškeltas geltonas rombas, o nakties metu -geltonas žiburys, praplaukti galima abiem kryptimis.
95. Jeigu po tiltu ar farvateryje iškelti du vertikalūs ar horizontalūs geltonos spalvos rombai dienos metu ir du vertikalūs ar horizontalūs geltoni žiburiai nakties metu, tai praplaukti priešinga kryptimi draudžiama.
97. Jeigu jie nepasiruošę praplaukti po tiltu, tai privalo sustoti prie nurodančio sustoti ženklo (skydo su raudonomis kraštutinėmis juostomis ir juoda vertikalia linija viduryje) ir ruoštis praplaukti.
98. Artinantis prie pakeliamųjų tiltų prasilenkti su priešpriešiniais laivais draudžiama, išskyrus tuos atvejus, jei leidžia tiltus aptarnaujantis personalas.
100. Jeigu horizontaliai iškelti raudonas ir žalias žiburiai, tai praplaukti draudžiama, bet tiltas ruošiamas pakelti ir laivas turi būti pasiruošęs plaukti.
XII. LAIVŲ STOVĖJIMO VIETA
104. Laivai, jų vilkstinės inkaruotis privalo specialiai tam įrengtuose reiduose, laikantis inkaravimo ir stovėjimo tvarkos.
105. Reidų vieta, laivų inkaravimo ir stovėjimo tvarka nurodoma vietinėse plaukiojimo taisyklėse ir žymima žemėlapiuose.
106. Prireikus laivai, vilkstinės gali inkaruotis punktuose, kuriuose nėra specialių reidų, inkarą privalo nuleisti už farvaterio krašto, kad netrukdytų kitiems laivams judėti ir manevruoti.
107. Nuleisti iš laivų, žemkasių ir kitų plaukiojimo priemonių inkarai neturi trukdyti praplaukiantiems laivams.
108. Draudžiama:
108.1. laivus inkaruoti, nuleisti lotus, grandines arba laivams sustoti ant dugno nutiestų povandeninių kabelių zonose, kurios pažymėtos vietovėje arba žemėlapyje informaciniais ženklais, išskyrus laivą, kuriam gresia pavojus;
108.2. laivus ir vilkstines inkaruoti rėvose, sąsiauriuose, prie tėkmės spaudžiamo kranto, prie tiltų, hidrotechninių įrenginių, prie keleivinių ir krovininių prieplaukų, perkėlų, prie navigacinių ženklų ir tuose kelio ruožuose, kuriuose gali būti apsunkintas kitų laivų judėjimas, manevravimas arba laivo vietos nustatymas pagal kranto navigacinius ženklus.
109. Laivams leidžiama stovėti prie kranto, kuriame yra pastatyti ženklai – mėlynos spalvos skydai su baltos spalvos P didžiąja raide arba baltos spalvos skaičiais, nurodančiais vandens plotą arba didžiausią laivų skaičių, kuriems leista stovėti prisišvartavus vienas prie kito, taip pat kitose vietose, jei tai netrukdo laivybai ir užtikrina laivo bei įgulos saugumą stovėjimo metu ženklo (mėlynos spalvos skydas su baltu inkaru) galiojimo zonoje.
110. Laivams, taip pat plūduriuojantiems įrenginiams draudžiama stovėti:
110.3. vandens ruožuose, kuriuose galioja šie ženklai: balti skydai su raudonomis juostomis iš kraštų bei su raudona juosta perbraukta didžiąja juodos spalvos raide P, perbrauktais vandens plotą ir laivų skaičių žyminčiais skaičiais;
110.5. siauruose laivybai keliuose ir priplaukimuose prie jų arba vandens ruožuose, kur sustojęs laivas dar labiau susiaurintų praplaukimą;
111. Laivus švartuoti leidžiama:
XIII. FARVATERIO ŽYMĖJIMO ŽENKLAI
113. Dešinė farvaterio pusė žymima raudonomis cilindro formos bujomis arba raudonomis gairėmis. Cilindro formos bujos arba gairės įrengiamos su ritmingai blykčiojančiais raudonos spalvos žiburiais.
114. Kairioji farvaterio pusė žymima žalios kūgio formos bujomis arba žaliomis gairėmis. Bujos arba gairės įrengiamos su ritmingai blykčiojančiais žalios spalvos žiburiais.
115. Farvaterio išsišakojimas žymimas cilindro formos bujomis arba gairėmis žaliomis ir raudonomis horizontaliai dažytomis juostomis su dažnai blyksinčiais baltais žiburiais.
116. Farvaterio vietą krantų atžvilgiu nustato krante įrengti skydai:
116.1. skydas su baltomis-raudonomis-baltomis juostomis arba kvadratinis rėmas su raudonomis horizontaliomis ir vertikaliomis juostomis rodo, kad farvateris yra prie dešiniojo kranto;
117. Pereinamasis ženklas (kvadratinis skydas su vertikaliomis geltona-juoda-geltona juostomis ir geltonas kvadratinis skydas (su horizontaliomis ir vertikaliomis juostomis) su juoda vertikalia juosta per vidurį rodo vietą, kurioje farvateris pereina nuo vieno kranto prie kito ir žymi perėjimo kampą.
XIV. LAIVŲ PLAUKIOJIMAS ESANT RIBOTAM MATOMUMUI
120. Šio skyriaus reikalavimai taikomi visiems laivams ir vilkstinėms, vandens keliuose su lateraline farvaterių ženklinimo sistema, esant ne mažesniam kaip 1 km matomumui, išskyrus mažuosius ir burinius laivus.
121. Matomumui esant mažesniam kaip 1 km, leidžiama plaukti laivams, kuriuose įrengta veikianti laivo vietos nustatymo įranga (radiolokatorius arba palydovinė laivo vietos nustatymo sistema GPS), kompasas ir radijo stotis, išskyrus laivus su naftos produktais, turinčiais žemesnę negu 550C užsidegimo temperatūrą, jų atliekomis, sprogstamosiomis arba nuodingomis medžiagomis.
122. Greitaeigiams laivams, kuriuose įrengta 121 punkte nurodyta įranga, leidžiama plaukti esant laivo korpusui vandenyje tiktai iki artimiausios saugios stovėjimo vietos.
123. Nusprendus plaukti, lenkti arba prasilenkti su kitais laivais riboto matomumo sąlygomis, būtina visapusiškai įvertinti pavojingumo ir tokių veiksmų būtinumo laipsnį, vadovaujantis esamomis plaukiojimo rajone sąlygomis ir aplinkybėmis. Ypač didelį dėmesį reikia skirti faktiniam matomumo toliui nustatyti; judėjimo intensyvumą, laivų (vilkstinių) ir eigos gabaritų santykį, radiolokatoriaus panaudojimo efektyvumą esamame plaukiojimo rajone.
124. Pagal šių Taisyklių 10 punktą laive kartu su vizualiniu ir garsiniu stebėjimu privaloma nepertraukiamai stebėti padėtį per radiolokatorių ar palydovinę laivo vietos nustatymo sistemą, laive be vairininko turi būti ne mažiau kaip du laivavedžiai, vienas iš jų – kapitonas.
125. Naudojant pokalbiams radijo stotį, būtina nustatyti, kad kalbama būtent su tuo laivu, su kuriuo būtina suderinti tarpusavio veiksmus (nurodant vietą ryškių orientyrų atžvilgiu, vienu metu matuojant tarpusavio distancijas ir pelengus).
126. Riboto matomumo, kai matomumas mažesnis kaip 1 km, sąlygomis leidžiama:
126.2. kai farvaterio plotis 100 m ir didesnis, bet mažesnis kaip 200 m, pavieniams laivams – abipusis plaukimas, o vilkstinėms – plaukti tiktai aukštyn;
127. Kanaluose nepriklausomai nuo farvaterio pločio dvipusis pavienių laivų ir vilkstinių judėjimas leidžiamas tiktai matant abu krantus traversuose ir ne mažiau kaip du laivo (vilkstinės) ilgius priekyje.
128. Laivams ir vilkstinėms plaukti po tiltais leidžiama tiktai tada, kai laivybos tarpatramiuose įrengti navigaciniai įrenginiai, leidžiantys pažinti tarpatramius ne arčiau kaip už 0,5 km, ir užtikrina orientavimąsi artėjant prie jų (panaudojant vizualines arba technines priemones). Šiuo atveju laivybos tarpatramio plotis turi būti:
128.1. pavieniams laivams ir išilginei buksyruojamai vilkstinei – ne mažesnis kaip 5 laivų arba vilkstinės korpusų pločiai;
129. Laivas, buksyruojantis upėje, esant mažesniam kaip 1 km matomumui, gali plaukti tiktai iki artimiausios stovėjimo vietos.
130. Laivai ir vilkstinės, judėdamos viena kryptimi, esant mažesniam kaip 1 km matomumui, jeigu nesirengia aplenkti vienas kito, privalo laikytis tarp savęs saugaus atstumo, kuris bet kuriuo atveju turi būti ne mažesnis kaip 5 stabdymo kelio ilgiai, atitinkamai plaukimo greičiui.
131. Laivai, kurie sustojo arba kuriems neleidžiama plaukti, privalo stovėti tokiose vietose, kur netrukdys orientuotis arba praplaukti kitiems laivams.
132. Plaukiantys ir stovintys laivai privalo signalizuoti garsiniais signalais pagal 202, 203, 204 šių Taisyklių punktus. Prasilenkimo ir aplenkimo metu, tarpusavyje susitarus, galima periodiškai įjungti blykstes iš atitinkamos borto pusės, o priartėjus taip, kad laivai vienas kitą galėtų matyti, galima signalizuoti šių Taisyklių 203 punkte nurodytais garsiniais signalais.
133. Esant ribotam matomumui, draudžiama:
133.1. laivui (stumiamai vilkstinei) prasilenkti ir aplenkti laivybos farvateryje, kurio plotis mažesnis kaip 200 m arba jei matomumas mažesnis už tris laivo (vilkstinės) ilgius;
134. Atsižvelgiant į konkrečias sąlygas, gali būti nustatyti ruožai, kuriuose, esant ribotam matomumui, laivų plaukiojimas gali būti uždraustas.
135. Laivai, esant mažesniam kaip 1 km matomumui, privalo iš anksto per radijo stotį susitarti apie tinkamiausią prasilenkimo (praleidimo) vietą ir prasilenkti kairiaisiais bortais taip:
135.1. laivas, plaukiantis aukštyn, priplaukdamas sutartą vietą, privalo pasukti kiek įmanoma į dešinę, sustoti arba sumažinti greitį ir praleisti sutiktą laivą (vilkstinę) pro kairįjį bortą;
135.2. laivas, plaukiantis žemyn, priplaukdamas sutartą vietą, privalo sumažinti greitį, pasukti kiek įmanoma į dešinę ir plaukti taip, kol sutiktas laivas neliks laivagalyje;
136. Esant mažesniam kaip 1 km matomumui, leidžiama:
136.1. pavieniam laivui aplenkti kitus laivus ir vilkstines, kai farvaterio plotis 100 m ir daugiau;
136.2. buksyruojamai vilkstinei lenkti kitas vilkstines leidžiama, jei farvaterio plotis 200 m ir daugiau;
137. Laivas, prisivejantis kitą laivą, esant ribotam matomumui, privalo per radijo stotį gauti leidimą lenkti, taip pat suderinti lenkimo vietą ir imtis visų saugumo priemonių.
138. Aplenkiamas laivas, leidęs lenkti, esant ribotam matomumui, privalo sumažinti greitį, pasukti kiek įmanoma į dešinę ir taip plaukti iki lenkimo pabaigos.
XV. LAIVŲ IR PLAUSTŲ ŽIBURIAI BEI ŽENKLAI
140. Laivų ir plaustų žiburiais privaloma naudotis nuo saulėlydžio iki saulėtekio (naktį), taip pat esant ribotam matomumui. Tokiomis sąlygomis negalima bloginti šviesų matomumo arba jungti kitų šviesų, kurios gali būti klaidingai suprastos.
XVI. ŽIBURIŲ APIBRĖŽIMAI IR MATOMUMAS
143. Naudojami žiburiai:
topo žiburys – balta šviesa diametralioje laivo plokštumoje, pastovia šviesa apšviečianti 225 laipsnių horizonto lanką; ji pritvirtinta taip, kad šviestų nuo laivo krypties tiesiai į priekį iki 22,5 laipsnio už kiekvieno borto traverso;
bortų žiburiai – žalia šviesa iš laivo dešinės ir raudona iš laivo kairės: kiekviena apšviečia pastovia šviesa 112,5 laipsnių horizonto lanką; ji išdėstyta taip, kad šviestų nuo laivo krypties tiesiai į priekį iki 22,5 laipsnio už atitinkamo borto traverso;
laivagalio žiburys – balta šviesa laivagalyje, apšviečianti pastovia šviesa 135 laipsnių horizonto lanką ir išdėstyta taip, kad šviestų nuo laivo krypties tiesiai atgal po 67,5 laipsnio į abi laivo puses;
buksyrinis (vilkimo) žiburys – geltona šviesa, turinti tokią pat charakteristiką kaip ir laivagalio šviesa;
aplink šviečiantis žiburys – šviesa, apšviečianti pastovia šviesa 360 laipsnių horizonto lanką;
blyksintis žiburys – šviesa, blyksinti vienodais laiko tarpais;
blykstė – balta blykčiojanti šviesa, apšviečianti 112,5 laipsnių horizonto lanką nuo traverso link laivo priekio (uždengiant 22,5 diametralią plokštumą) ir 112,5 nuo laivo traverso link laivagalio (uždengiant 22,5 laipsnių diametralią plokštumą). Blykstę galima naudoti tokios pat spalvos kaip bortinės šviesos.
144. Šviesos impulsinė signalizacija naudojama tiek naktį, tiek dieną. Jos neturint, dieną naudojama signalinė vėliava, naktį – šviesos signalizacija.
145. Šiame skyriuje nustatyti žiburiai turi būti matomi ne mažesniu kaip šioje lentelėje nurodytu atstumu:
Matomumo atstumas, km
| Žiburio spalva |
Savaeigiuose laivuose
|
Nesavaeigiuose laivuose
|
||
|
|
Laivo ilgis 20 m ir daugiau |
Laivo ilgis mažesnis kaip 20 m |
Laivo ilgis 50 m ir daugiau |
Laivo ilgis mažesnis kaip 50 m |
| Stiebo žiburys |
8 |
5,5 |
4 |
2 |
| Bortiniai žiburiai: |
|
|
|
|
| raudonas |
4 |
4 |
------ |
------ |
| žalias |
4 |
4 |
------ |
------ |
| Laivagalio baltas |
4 |
4 |
------ |
------ |
| Buksyrinis geltonas |
4 |
4 |
------ |
------ |
| Aplink šviečiantis: |
|
|
|
|
| baltas |
4 |
4 |
4 |
2 |
| raudonas |
2 |
2 |
2 |
2 |
| geltonas |
2 |
2 |
------ |
------ |
| žalias |
2 |
2 |
2 |
2 |
| mėlynas |
2 |
2 |
------ |
------ |
| Blykstė: |
|
|
|
|
| dieną |
2 |
2 |
------ |
------ |
| naktį |
4 |
4 |
------ |
------ |
| Šviesos signalizacija |
4 |
4 |
------ |
------ |
Žiburių tarpusavio išdėstymas ir atstumai tarp jų parodyti šių Taisyklių 2 priede.
XVII. PLAUKIANČIŲ IR STOVINČIŲ SAVAEIGIŲ IR NESAVAEIGIŲ LAIVŲ ŽIBURIŲ SIGNALAI
146. Pavieniai laivai su mechaniniais varikliais privalo įjungti:
146.1. topo žiburį. Jeigu laivo ilgis nuo 50 m iki 110 m, gali įjungti ir antrąjį topo žiburį, o jeigu ilgis daugiau kaip 110 m, tada – antrąjį privalo įjungti; šiuo atveju vienas iš jų turi būti priekyje ir žemiau negu antrasis;
147. Keleivinis laivas su mechaniniu varikliu, kurio korpusas yra vandenyje, dirbantis perkėloje arba uosto akvatorijoje, taip pat plaukiantis savaeigis keltas be šių žiburių, nustatytų pavieniams laivams pagal šių Taisyklių 146 punkto reikalavimus, privalo įjungti geltoną iš visų pusių matomą blykčiojantį žiburį.
148. Savaeigis laivas, vežantis naftos produktus, jų atliekas, plaukdamas be žiburių, nustatytų pavieniams laivams pagal Taisyklių 146 punkto reikalavimus, privalo įjungti mėlyną aplink šviečiantį žiburį.
149. Laivybos kontrolės laivai, plaukdami be žiburių, nustatytų pavieniams laivams, pagal šių Taisyklių 146 punkto reikalavimus privalo įjungti mėlyną blykčiojantį aplink šviečiantį žiburį.
150. Jei laivas su mechaniniu varikliu velka lynu kitą laivą, jis privalo įjungti:
151. Stumiančių ir stumiamų laivų signaliniai žiburiai:
151.1. laivas su mechaniniu varikliu, kuris stumia kitus laivus, turi įjungti: stiebe tris topo žiburius, išdėstytus trikampiu pagrindu žemyn, bortinius žiburius, tris laivagalio žiburius, išdėstytus trikampiu pagrindu žemyn, virš jų – buksyrinį žiburį;
152. Laivas su mechaniniu varikliu, vilkdamas laivą su naftos produktais, jos atliekomis, sprogstamosiomis arba nuodingomis medžiagomis, be jam šių Taisyklių 150 punkte nustatytų žiburių, privalo įjungti mėlyną aplink šviečiantį žiburį.
153. Laivas, esantis prie kombinuotos vilkstinės ir padėdamas jai plaukti, nepriklausomai nuo pasirinkto darbų vykdymo privalo įjungti tris vertikaliai išdėstytus stiebo žiburius ir vieną laivagalio žiburį diametralioje laivo plokštumoje.
154. Velkant lynu keletą laivų, sujungtų kilvateryje, priekinis vilkikas privalo įjungti šių Taisyklių 150 punkte nustatytus žiburius, o likusieji vilkikai – tokius pat žiburius, išskyrus bortinius.
155. Laivai, sujungti bortais ir buksyruojantys vilkstines, privalo įjungti žiburius, nustatytus šių Taisyklių 150 punkte, išskyrus vidinius bortinius žiburius.
156. Vilkdamas pritvirtintą prie borto nesavaeigį laivą, velkantis laivas privalo įjungti tokius pat žiburius kaip ir pavienis laivas su mechaniniu varikliu, o velkamas laivas – topo ir laivagalio žiburius.
157. Laivas, velkantis vilkstinę su stūmiku, privalo įjungti tokius pat žiburius kaip ir vilkikas, o stumiantis laivas – vieną topo žiburį, buksyrinį žiburį ir du horizontalius laivagalio žiburius žemiau.
158. Laivas, suteikiantis pagalbą velkant pavienį laivą arba stumiant vilkstinę, kurie naudoja savo variklius manevruojant arba plaukiant per pavojingus ruožus, privalo įjungti tokius pat žiburius kaip ir vilkikas (šių Taisyklių 150 punktas); pavienis laivas, kuriam teikiama pagalba, – žiburius, nurodytus šių Taisyklių 146 punkte, o stumiantis laivas – pagal šių Taisyklių 157 punkto nuorodas.
159. Savaeigis laivas, prisišvartavęs prie judančios vilkstinės, plaukdamas (naudoja savo variklį ar ne) privalo įjungti vieną topo žiburį ir vieną laivagalio žiburį diametralioje laivo plokštumoje, pagrindinis laivas (vilkstinė) – savo žiburių nekeičia; naftos bunkeruotojas, taip pat atliekų surinkėjas, dirbdamas nurodytą darbą, privalo įjungti mėlyną aplink šviečiantį žiburį.
160. Nesavaeigiai laivai, sujungti bortais, juos velkant arba jiems stovint (su vilkiku arba be jo) turi įjungti:
160.2. pavienis laivas, kurio ilgis 50 m ir daugiau, – po vieną aplink šviečiantį baltą žiburį priekinėje ir galinėje dalyse;
161. Nesavaeigis su naftos produktais, jo atliekomis, sprogstamosiomis arba nuodingomis medžiagomis stovintis laivas, be šių Taisyklių 160 punkte nurodytų žiburių, papildomai privalo įjungti vieną aplink šviečiantį mėlyną žiburį; dieną jis privalo iškelti signalinę vėliavą „B“ (žr. šių Taisyklių 2 priedą).
162. Nesavaeigiai stumiami laivai, stovėdami kartu su vilkiku-stūmiku arba be jo, privalo įjungti tokius pat žiburius kaip ir velkami laivai (priklausomai nuo juose esamo krovinio).
163. Nesavaeigiai laivai, velkami lynu, esantys vilkstinėje su vilkiku-stūmiku, sutinkamai su šių Taisyklių 151.3 punkto reikalavimais privalo įjungti tokius pat žiburius kaip ir stumiami laivai.
164. Sujungtų nesavaeigių stovinčių reide arba prie krantinės laivų grupėje kraštutiniai į farvaterio pusę laivai ir visi pirminės jungties laivai privalo įjungti po vieną baltą aplink šviečiantį žiburį priekinėje dalyje, o visi paskutinės jungties laivai – ir galinėje dalyje.
165. Naftą perpumpuojantys ir valymo įrenginiai pagal šių Taisyklių 161 punkto reikalavimus privalo įjungti tokius pat žiburius ir iškelti tokius ženklus kaip nesavaeigiai atitinkamų matmenų laivai su naftos kroviniais.
166. Plūduriuojanti prieplauka privalo įjungti vieną baltą aplink šviečiantį žiburį stiebe ir vieną baltą žiburį, matomą iš farvaterio pusės, ant antstato sienos.
167. Lynu judantis keltas, stovėdamas arba plaukdamas nuo vieno kranto prie kito, privalo įjungti baltą aplink šviečiantį žiburį, perkėlos lynas turi būti apšviestas iš abiejų krantų šviesomis, iš viršaus dengtomis apsauginiais skydais.
168. Nesavaeigis laivas, stovintis ant seklumos, privalo įjungti nustatytus jam stovėjimo žiburius, nustatytus šių Taisyklių 160 punkte, ir plaukiojančio navigacinio ženklo lygyje – baltą aplink šviečiantį žiburį toje laivo pusėje, kuri išsikiša į farvaterio pusę, jeigu pro jį gali plaukti kiti laivai, jei laivai praplaukti negali – tris raudonus aplink šviečiančius žiburius, dieną – tris juodus skritulius, išdėstytus vertikaliai matomoje vietoje.
169. Stovėdami savaeigiai laivai privalo įjungti:
169.2. vieną baltą žiburį, matomą 1800 sektoriuje, ant kapitono tiltelio krašto iš farvaterio pusės;
170. Savaeigis laivas su naftos produktais, jo atliekomis, sprogstamosiomis arba nuodingomis medžiagomis, stovėdamas turi įjungti šių Taisyklių 169 punkte nurodytus žiburius ir papildomai – mėlyną aplink šviečiantį žiburį, o dieną – iškelti signalinę vėliavą „B“.
172. Savaeigis laivas, stovintis ant seklumos, privalo įjungti šių Taisyklių 169 ir 170 punktuose nurodytus žiburius, ir plūduriuojančio navigacinio ženklo lygyje ant išsikišusios į farvaterio pusę laivo dalies – baltą aplink šviečiantį žiburį, jeigu galima praplaukti kitiems laivams, jeigu negalima, – tris vertikalius raudonus aplink šviečiančius žiburius, dieną – tris juodus skritulius vertikaliai.
XVIII. LAIVŲ, TRUMPESNIŲ KAIP 20 M, KURIAIS LEIDŽIAMA VEŽTI DAUGIAU
KAIP 12 KELEIVIŲ, IR RIBOTO MANEVRINGUMO LAIVŲ NAKTIES IR DIENOS SIGNALAI
174. Laivai, kuriais leidžiama vežti daugiau kaip 12 keleivių ir maksimalus jų korpuso ilgis trumpesnis kaip 20 m, turi įjungti:
175. Riboto manevringumo laivas be žiburių, nurodytų šiose Taisyklėse, turi įjungti:
XIX. ŽVEJYBINIŲ VIETŲ ŽYMĖJIMO SIGNALAI
XX. LAIVYBĄ KONTROLIUOJANČIŲ TARNYBŲ LAIVŲ, LAIVŲ, DIENĄ PLAUKIANČIŲ SU BURĖMIS IR ĮJUNGTU SRAIGTU, SIGNALAI
178. Laivybą kontroliuojančių ir priešgaisrinių tarnybų laivai be žiburių papildomai naktį ir dieną turi turėti blyksintį mėlyną švyturėlį, matomą iš visų pusių.
XXI. SIGNALAI, PERSPĖJANTYS NEKELTI BANGAVIMO, IR RIBOTO MANEVRINGUMO LAIVŲ PAPILDOMI SIGNALAI
180. Laivai ir plaukiojantys įrenginiai, kai jų saugiam plaukiojimui kelia pavojų sukeltos bangos, turi iškelti:
180.1. naktį – raudoną ir baltą aplink šviečiančius žiburius, išdėstytus 1 m atstumu vieną virš kito, be to, raudoną žiburį virš baltojo tokioje vietoje, kad šie žiburiai būtų matomi iš visų pusių ir negalėtų būti palaikyti kitais žiburiais ar šviesomis;
181. Šių Taisyklių 180 punkte nurodytus signalus gali naudoti laivai, plūduriuojančių medžiagų junginiai ir plaukiojantys įrenginiai, turintys gedimų arba dalyvaujantys gelbėjimo darbuose, taip pat laivai, negalintys manevruoti.
182. Laivas, kurio galimybė užleisti kelią yra ribota, taip pat atliekantis povandeninius bei dugno gilinimo darbus, kabelių klojimą ar ženklų statymą ir kuris gali trukdyti laivybai, turi papildomai iškelti:
182.1. naktį – tris vertikaliai išdėstytus aplink šviečiančius žiburius, iš kurių viršutinis ir apatinis – raudoni, o vidurinis – baltos spalvos ir kurie išdėstyti vienas virš kito ne mažesniu kaip 1 m atstumu taip, kad būtų matomi iš visų pusių;
183. Jeigu šių Taisyklių 182 punkte nurodyti laivai atlieka darbus, dėl kurių susidaro kliūtys laivybai, tai, be šių Taisyklių 182.1, 182.2 punktuose numatytų signalų, jie turi iškelti:
183.1. naktį – du raudonus aplink šviečiančius vienas virš kito ne mažesniu kaip 1 m atstumu išdėstytus žiburius toje pusėje, kur yra kliūtis ir praplaukimas draudžiamas; du žalius aplink šviečiančius vienas virš kito ne mažesniu kaip 1 m atstumu vienas nuo kito išdėstytus žiburius toje pusėje kur nėra kliūties ir praplaukimas leidžiamas;
XXII. TECHNINIAI IR ŽVEJYBINIAI LAIVAI
184. Visų konstrukcijų ir paskirties žemkasės dirbdamos privalo įjungti:
184.2. dirbdamos dešinėje farvaterio pusėje – papildomai du raudonus aplink šviečiančius žiburius, įrengtus priekinėje ir galinėje dalyse tento aukštyje, dirbdamos kairiajame ruože – du žalius aplink šviečiančius žiburius (kai dirba skersai farvaterio – žiburiai turi būti jungiami priekinėje ir galinėje dalyse atitinkamai pagal farvaterio kraštus);
185. Daugiakaušė žemkasė, dirbanti visame farvaterio plotyje, privalo įjungti vieną žalią aplink šviečiantį žiburį stiebe ir papildomai – keturis tentinius žiburius (du raudonus į kairįjį, du žalius į dešinįjį farvaterio kraštą).
186. Laivai, vykdantys povandeninius techninius darbus (laivų pakėlimas, vamzdžių, kabelių tiesimas be narų), įjungia žalią aplink šviečiantį žiburį stiebe, dieną iškelia signalinę vėliavą „A“ (žr. šių Taisyklių 2 priedą).
187. Plūduriuojantys kranai, kasantys gruntą laivybos farvateryje, o žemkasės, dirbdamos tik už farvaterio ribos, privalo įjungti tokius pat žiburius, kaip ir atitinkamų matmenų stovintys reiduose nesavaeigiai laivai.
188. Dirbant narams, laivas įjungia du žalius aplink šviečiančius žiburius, įrengtus vertikaliai, dieną – iškelia dvi signalines vėliavas „A“.
189. Žemkasės ir laivai, atliekantys techninius povandeninius darbus, bet nevykdantys savo pagrindinių funkcijų, plaukdami ir stovėdami privalo įjungti tokius pat žiburius ir iškelti tokius pat ženklus kaip savaeigiai ir nesavaeigiai laivai ir ant gruntolaidžio privalo įjungti baltus aplink šviečiančius žiburius kas 50 m.
190. Žvejybiniai laivai, išmetę tinklus, dirbdami prie dešiniojo kranto, turi įjungti du raudonus, prie kairiojo – du baltus aplink šviečiančius žiburius, įrengtus vertikaliai; o dieną – iškelti dvi raudonas arba dvi baltas signalines vėliavas.
191. Šių Taisyklių 190 punkte nurodyti laivai iš anksto privalo perspėti praplaukiančius pro šalį laivus tokiais signalais: naktį, dirbdami prie dešiniojo kranto – raudona šviesa, o prie kairiojo – balta šviesa; dieną – atitinkamai raudona arba balta signaline vėliava. Praplaukiantis pro šalį laivas privalo patvirtinti praplaukimo pusę signaline vėliava ar šviesa iš atitinkamo borto.
192. Žvejybinis laivas, žvejodamas ežeruose ir vandens saugyklose, taip pat ruožuose, kur įrengta kardinalinė navigacinė įranga, privalo įjungti:
192.1. traluojant naktį – du aplink šviečiančius vertikaliai išdėstytus žiburius stiebe (viršutinis žalias, apatinis – baltas); dieną – ženklą – viršūnėmis sujungtus du kūgius;
192.2. gaudant kitu būdu nei tralavimas – naktį: du aplink šviečiančius vertikaliai išdėstytus žiburius (viršutinis raudonas, apatinis – baltas); dieną – ženklą, kaip ir traluojant, sutinkamai su šių Taisyklių 192.1 papunkčio reikalavimais;
193. Nežvejojantis žvejybinis laivas plaukdamas privalo įjungti tokius pat žiburius kaip ir tokių pat išmatavimų savaeigis arba nesavaeigis laivas.
194. Žvejojantiems laivams draudžiama:
194.2. nuleisti žvejybos tinklus farvateryje mažesniu kaip 1 km atstumu nuo laivybai skirtų tiltų tarpatramių;
XXIII. GARSINIAI SIGNALAI
195. Laivai su mechaniniu varikliu, kurių ilgis 7 m ir daugiau, taip pat žemkasės privalo turėti įrengtą garsinę signalizaciją, galinčią signalizuoti ilgais ir trumpais garsiniais signalais.
Garsiniai signalai, sklindantys iš šių įrenginių, turi būti girdimi toliau kaip 2 km – signalizuojant iš laivo, kurio ilgis 20 m ir daugiau, toliau kaip 1 km – jei laivo ilgis mažiau kaip 20 m.
196. Garsinius signalus naktį galima dubliuoti šviesos signalais. Ši šviesa neturi akinti kitų laivų laivavedžių.
197. Terminas „trumpas signalas“ reiškia signalą, kurio garso trukmė apie 1 s, „ilgas signalas“ – garsas, trunkantis nuo 4 s iki 6 s, „ištisinis signalas“ – garsas, trunkantis daugiau kaip 30 s.
198. Nesavaeigis laivas su įgula privalo turėti varpą arba metalinį daiktą garsiniam signalizavimui.
199. Draudžiama naudoti garsinius signalus, kurie gali būti klaidingai palaikyti nurodytais šiose Taisyklėse signalais.
200. Perspėjimo signalas. Laivas, kuris nori perspėti kitą laivą apie gresiantį pavojų, dėl kurio būtina imtis visų saugaus plaukiojimo priemonių, netgi sustabdyti laivą, privalo signalizuoti ne mažiau kaip penkiais trumpais garsiniais signalais.
Nesavaeigis laivas, kuriame nėra garsinės signalizacijos, privalo signalizuoti dažnais dūžiais į varpą arba bet kurį metalinį daiktą.
201. Signalas „Žmogus už borto“. Iškritus žmogui už borto ir gelbstint skęstantįjį, laivas privalo signalizuoti trimis ilgais garsiniais signalais.
202. Riboto matomumo signalai:
202.1. plaukdamas riboto matomumo sąlygomis, savaeigis laivas ne rečiau kaip kas 2 min. intervalais privalo signalizuoti vienu ilgu garsiniu signalu;
202.2. velkantis kitus laivus arba plaustus laivas, esant ribotam matomumui, ne rečiau kaip kas 2 min. privalo signalizuoti vienu ilgu ir dviem trumpais garsiniais signalais;
202.3. nuleidęs inkarą arba ant seklumos stovintis pavienis savaeigis laivas arba vilkstinė ir, esant ribotam matomumui, perspėjantys artėjančius laivus, privalo signalizuoti vienu trumpu, vienu ilgu ir vienu trumpu garsiniu signalu. Nesavaeigis laivas su įgula šiuo atveju privalo signalizuoti dažnais dūžiais į varpą arba metalinį daiktą.
203. Manevravimo ir perspėjimo signalai. Tai laivų tarpusavio garsiniai signalai, kai jie mato vienas kitą:
204. Keleivinis laivas, artėdamas prie prieplaukos, gali signalizuoti vienu ilgu, o išplaukdamas – vienu ilgu ir trimis trumpais garsiniais signalais.
205. Nelaimės signalai. Prašantis pagalbos nelaimės ištiktas laivas privalo signalizuoti šiais signalais:
205.1. nenutrūkstamas garsinis signalas kokiu nors garsiniams signalams skirtu įrenginiu, taip pat dažni dūžiai varpu arba į metalinį daiktą;
205.2. dažnas blykčiojimas aplink šviečiančia šviesa, prožektoriumi arba vertikaliu signalinės vėliavos ar šviesos mosavimu;
XXIV. MAŽŲJŲ IR BURINIŲ LAIVŲ PLAUKIOJIMO TAISYKLĖS,
ŽIBURIAI, ŽENKLAI IR SIGNALAI
207. Šio skyriaus nuostatos taikomos mažiesiems laivams, pramoginiams ir visiems kitiems buriniams laivams, plaukiojantiems vidaus vandenų keliais.
208. Mažieji laivai, plaukiojantys pavieniui arba velkami kitų mažųjų laivų, taip pat buriniai laivai privalo plaukioti už farvaterio ribų (nustatytų judėjimo juostų arba rekomenduotų kursų ruožuose su kardinaline navigacinės sistemos įranga). Tais atvejais, kai dėl blogų sąlygų toks judėjimas neįmanomas, jie gali plaukti farvateryje pagal judėjimą dešiniuoju kraštu, nutolę nuo farvaterio ašies 10 m, kad neapsunkintų kitų laivų manevravimo ir judėjimo farvateryje, sutiktiems laivams iš anksto privalo pasitraukti iš jų kelio be garsinių ir vizualinių signalų.
209. Mažieji ir buriniai laivai, prireikus gali kirsti farvaterį (judėjimo juostą, rekomenduotą kursą), taip pat apsisukti už praplaukusių laivų laivagalio.
Toks manevras turi būti pabaigtas prieš artėjančius laivus likus ne mažiau kaip 0,5 km iki jų. Kirsti farvaterį privalo kuo statesniu kampu ir per trumpiausią laiką.
210. Mažiesiems ir buriniams laivams, išskyrus atvejus, kai jie vykdo gamybines užduotis, draudžiama:
210.1. manevruoti ir sustoti netoli plaukiančių arba stovinčių didelių laivų, žemkasių, plūduriuojančių kranų;
210.2. sustoti arba nuleisti inkarą farvateryje (judėjimo juostoje), taip pat prie plūduriuojančių navigacinių ženklų;
211. Burėmis valdomam laivui, kuriame tuo pačiu metu veikia variklis, plaukti farvateriu draudžiama, o dieną leidžiama tiktai 10 m juostoje, kaip nurodyta Taisyklių 208 punkte.
212. Greitaeigiai mažieji laivai riboto matomumo sąlygomis (kai matomumas mažesnis kaip 0,5 km), taip pat tamsiu paros metu, kai plika akimi neapšviesti orientyrai matomi ne mažesniu kaip 0,5 km atstumu, gali plaukti tik laivo korpusui esant vandenyje.
213. Mažiesiems ir buriniams laivams farvateryje leidžiama būti, suderinus su Valstybine vidaus vandenų laivybos inspekcija, tik sportinių ir kitų masinių renginių metu.
214. Mažieji ir buriniai laivai, plaukdami vandens saugyklose, ežeruose ir rajonuose, kuriuose įrengta kardinalinė navigacinių įrenginių sistema ir esant ribotam matomumui, privalo vykdyti šių Taisyklių 246–250 punktų reikalavimus.
215. Kai du mažieji motoriniai laivai plaukia vienas prieš kitą, jie turi prasilenkti kairiaisiais bortais.
216. Kai du mažieji motoriniai laivai artėja kertančiais kursais, tai laivas, kurio dešinėje pusėje yra kitas, turi duoti šiam kelią.
217. Jeigu du buriniai laivai suartėja taip, kad kyla susidūrimo pavojus, vienas iš jų duoda kelią kitam tokiu būdu:
217.1. kai laivai plaukia skirtingais halsais, laivas, plaukiantis kairiuoju halsu, privalo duoti kelią kitam laivui;
217.2. kai abu laivai plaukia vienu ir tuo pačiu halsu, laivas, esantis prieš vėją, turi praleisti pavėjui plaukiantį laivą;
218. Kai motorinis laivas priartėja prie burinio laivo tiek, kad kyla susidūrimo pavojus, motorinis laivas privalo praleisti burinį.
219. Mažasis arba burinis laivas, artėjantis prie kito laivo jo laivagalio šviesos sektoriuje (tai yra iš 2205 laivagalio traverso) tampa aplenkiančiuoju ir nepriklausomai nuo to, ar jis motorinis, ar burinis, gali lenkti lenkiamąjį, laikydamasis jo nuošalyje taip:
219.1. farvateryje – tiktai iš jo kairiojo borto, lenkiamasis mažasis laivas privalo padėti lenkiamajam sumažindamas greitį (šiuo atveju vienu metu daugiau kaip dviems laivams traverse būti draudžiama);
220. Mažieji ir buriniai laivai, prasilenkdami ir aplenkdami, be nurodytų šiame skyriuje signalų, gali naudotis garsiniais signalais.
221. Irkluojamas, velkamas ir plaukiantis burių pagalba mažasis laivas privalo įjungti, baltą aplink šviečiantį žiburį arba turėti jį paruoštą ir signalizuoti artėjant kitiems laivams; mažasis burinis laivas turi įjungti žiburius, atitinkančius šių Taisyklių 225 punkto reikalavimus.
222. Mažasis laivas su stacionariu arba pakabinamu varikliu nepriklausomai nuo variklio galingumo plaukdamas privalo įjungti bortinius ir laivagalio žiburius; bortiniai žiburiai gali būti įrengti viename žibinte.
223. Mažasis laivas, vilkdamas kitą mažąjį laivą, privalo įjungti tokius pat žiburius ir iškelti tokius ženklus kaip ir pavienis laivas, kaip numatyta šių Taisyklių 221, 222, 226 punktuose.
224. Burinis daugiau kaip 7 m laivas plaukdamas turi įjungti:
225. Burinio laivo, kuris trumpesnis kaip 20 m, bortų ir laivagalio žiburiai gali būti įrengti viename žibinte; sujungus bortinius ir laivagalio žiburius, draudžiama jungti nurodytus šių Taisyklių 224.3 punkte žiburius.
226. Laivas, plaukiojantis su burėmis ir variklio pagalba, dieną privalo iškelti kūgį, kurio viršūnė nukreipta žemyn, naktį – tokius pat žiburius kaip ir atitinkamų matmenų savaeigis laivas pagal šių Taisyklių 146, 222 punktų reikalavimus.
227. Mažasis arba burinis laivas, nuleidęs inkarą tokioje vietoje, kur gali plaukioti kiti laivai, privalo įjungti vieną baltą aplink šviečiantį žiburį.
228. Mažasis arba burinis laivas, užsiimantis žvejyba, narų darbais, kuriuos atliekant įjungiami papildomi žiburiai (ženklai), privalo juos įjungti (iškelti ženklus) atitinkamai pagal atliekamų darbų rūšį, kaip nurodyta šių Taisyklių 146, 225 punktuose.
229. Netekęs eigos arba nevaldomas mažasis arba burinis laivas, būdamas kitų laivų kelyje, privalo iš anksto perspėti juos dieną – aplink sukdamas ryškų daiktą, naktį – sukdamas ratu baltą žibinto šviesą. Papildomai gali perduoti garsinius perspėjimo signalus, numatytus šių Taisyklių 200 punkte.
230. Mažasis arba burinis laivas, patyręs nelaimę, arba, jeigu jam reikalinga pagalba, gali signalizuoti šių Taisyklių 205.1 punkte nurodytais signalais.
231. Ilgesnis kaip 7 m burinis laivas privalo turėti garsinio signalizavimo įrangą, kuria galėtų signalizuoti trumpais ir ilgais garsais; jų girdimumas turi būti ne mažesnis kaip 1 km.
232. Esant ribotam matomumui, vandens saugyklose, ežeruose ir ruožuose su kardinaline navigacinės įrangos sistema mažieji ir buriniai laivai plaukdami ir stovėdami privalo signalizuoti šių Taisyklių 202, 229 punktuose nurodytais signalais, o nesant atitinkamos garsinio signalizavimo įrangos, – perspėti dažnais dūžiais į metalą arba varpą pagal šių Taisyklių 200 punkto reikalavimus.
XXV. LAIVŲ PLAUKIMAS RUOŽUOSE SU KARDINALINE FARVATERIO ŽENKLINIMO SISTEMA
233. Ruožų su kardinaline farvaterio ženklinimo sistema ribos nurodomos locijose arba navigaciniuose žemėlapiuose, arba jūrlapiuose.
234. Nenumatytais šiame skyriuje taisyklių taikymo atvejais visi laivai, taip pat ir greitaeigiai, buriniai ir mažieji, plaukiantys ruožuose su kardinaline farvaterio ženklinimo sistema, privalo vykdyti šių Taisyklių reikalavimus.
235. Laivas laikomas lenkiančiuoju, jeigu prisiartina prie kito laivo jo laivagalio žiburio sektoriuje, tai yra kerta 2205 laivagalio traversą. Jeigu abejojama, tai laikoma, kad taip.
236. Laivas laikomas nevaldomu, jeigu jis dėl variklių, varytuvų, korpuso, vairavimo įrangos, kitų mechaninių arba hidrometeorologinių reiškinių negali manevruoti taip, kaip reikalaujama šiose Taisyklėse.
237. Nevaldomas laivas privalo įjungti du raudonus aplink šviečiančius žiburius, įrengtus vertikaliai geriausiai matomoje vietoje, jeigu jis plaukia, tai pat bortų ir laivagalio žiburius.
Dieną toks laivas privalo iškelti du juodus vertikaliai išdėstytus rutulius geriausiai matomoje vietoje.
238. Žvejojantys laivai neturi trukdyti laivams, plaukiantiems nustatytomis juostomis ir rekomenduotais kursais.
239. Kiekvienas plaukiantis laivas (išskyrus lenkimo atvejus) privalo praleisti šiuos laivus tokia tvarka:
XXVI. LAIVŲ PRASILENKIMAS IR APLENKIMAS
240. Šio skyriaus nuostatos taikomos matantiems vienas kitą laivams su mechaniniais varikliais. Šiame skyriuje terminas „laivas“ suprantamas kaip laivai ir vilkstinės, išskyrus plaustų vilkstines.
241. Kai du laivai priartėja priešpriešiais arba beveik priešpriešiais taip, kad kyla susidūrimo pavojus, kiekvienas iš jų privalo pakeisti kursą į dešinę taip, kad galėtų prasilenkti kairiaisiais bortais. Jeigu abejojama, ar tokia galimybė yra, tai laikoma, kad yra, ir reikia atitinkamai veikti.
242. Kai du laivai plaukia kertančiais kursais taip, kad kyla susidūrimo pavojus, tai laivas, kurio dešinėje pusėje yra kitas laivas, privalo duoti jam kelią, be to, jis negali praplaukti kito laivo priešakyje.
Laivas, kuris praleidžiamas, privalo plaukti nekeisdamas kurso ir greičio. Jeigu paaiškėja, kad laivas, kuris privalėjo jį praleisti, nesiima atitinkamų priemonių, praleidžiamas laivas privalo pats manevruoti, kad išvengtų susidūrimo.
243. Lenkiantis laivas (taip pat burinis ir velkantis vilkstinę) privalo laikytis lenkiamojo laivo nuošalyje tol, kol pastarasis nebus aplenktas ir paliktas už laivagalio.
XXVII. LAIVŲ PLAUKIMAS RIBOTO MATOMUMO ZONOSE
245. Šio skyriaus nuostatos taikomos laivams, kurie nemato vienas kito, nes plaukioja riboto matomumo rajonuose arba arti tokių rajonų.
246. Riboto matomumo rajonuose arba netoli jų laivai privalo signalizuoti pagal šių Taisyklių 202 punktą, taip pat ir šiais signalais:
246.1. dreifuojantis laivas su mechaniniu varikliu – ne ilgesniais kaip 2 min. laiko tarpais – du ilgus garsinius signalus;
246.2. netekęs valdymo žvejojantis, taip pat plaukiojantis laivas, kurio ilgis 7 m ir daugiau, – ne ilgesniais kaip 2 min. laiko tarpais – vieną ilgą ir du trumpus garsinius signalus;
247. Kiekvienas laivas privalo plaukti greičiu, kuris atitinka riboto matomumo sąlygas. Laivas su mechaniniu varikliu privalo laikyti paruoštą manevravimui variklį. Greitaeigiai laivai privalo plaukti tik esant laivo korpusui vandenyje ir tiktai iki artimiausios stovėjimo vietos.
248. Laivas, kuris kitą laivą pastebėjo tiktai radiolokatoriaus ekrane, turi nustatyti, ar šioje situacijoje laivai per daug nesuartėjo, ar nėra susidūrimo pavojaus. Esant susidūrimo pavojui, reikia vengti:
249. Kiekvienas laivas, traverso priekyje išgirdęs kito laivo „rūko“ garsinį signalą, arba kuris negali išvengti per didelio suartėjimo su kitu esančiu priekyje laivu, privalo sumažinti greitį arba sustoti ir visais atvejais plaukti imantis visų atsargumo priemonių tol, kol nepraeis susidūrimo pavojus.
______________
Vidaus vandenų laivybos taisyklių
1 priedas
Laivų (vilkstinių) ir vandens kelio santykis
Minimali vandens atsarga nuo laivo dugno upėse, cm
| Gylis, cm |
Visiems laivams
|
Sieliams |
|
|
|
smėlėtas gruntas |
akmenuotas gruntas |
(nepriklausomai nuo grunto rūšies) |
| Mažiau kaip 150 |
10 |
15 |
20 |
| 150-300 |
15 |
20 |
25 |
| Daugiau kaip 300 |
20 |
25 |
30 |
Pastabos:
1. Atsargos reikšmės rodo gylį tarp paskelbto gylio limituojamame ruože ir didžiausios stovinčio laivo grimzlės.
Vidaus vandenų laivybos taisyklių
2 priedas
Žiburių ir ženklų tarpusavio išdėstymas
1. Signalinių žiburių ir garso signalizacijos įrenginių konstrukcija turi atitikti šių Taisyklių reikalavimus.
3. Stiebo žiburys savaeigiame laive (o jei stiebe du ar trys – tai apatinis iš jų) turi būti įrengtas ne žemiau kaip 1 m virš bortinių žiburių jų priekyje.
4. Jeigu sutinkamai su šių Taisyklių reikalavimais savaeigiame laive įrengta:
4.1. du stiebo žiburiai skirtinguose stiebuose, tai horizontalus atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 20 m, o vertikalus – toks, kad laivui pasvirus priekinis žiburys būtų ne žemiau kaip 1 m nuo galinio stiebo žiburio; šiuo atveju priekinis žiburys gali būti žemiau už borto žiburius;
4.2. jei yra trys stiebo žiburiai, jie įtaisyti lygiašoniame trikampyje vertikalioje plokštumoje, su nuo 1 iki 3 m šonais, šiuo atveju du apatiniai žiburiai turi būti išdėstyti horizontaliai.
5. Jeigu laivas, plaukdamas po tiltais, perėjomis, turi nuleisti stiebą (stiebus) su žiburiais, jis privalo įjungti rezervinius žiburius laivo priekyje.
6. Tais atvejais, kai sutinkamai su šių Taisyklių reikalavimais nesavaeigiai laivai įjungia stiebo žiburius, jie turi būti įrengti diametralioje plokštumoje 2 m aukštyje nuo denio, bet visais atvejais – ne žemiau kaip 1 m nuo stūmiko stiebo žiburių trikampio ir, jei galima, – vienodame vienos jungties laivų aukštyje.
7. Bortų žiburiai turi būti įrengti vienoje linijoje, statmenoje diametraliajai plokštumai ir simetriški jai:
7.1. laivuose be denių – ne žemiau kaip 0,5 m virš planšyro (mažuosiuose laivuose, planšyro lygyje);
8. Jeigu bortiniai žiburiai įtaisyti viename žibinte, tai jis turi būti diametraliojoje plokštumoje.
9. Jeigu buriniame laive bortiniai ir laivagalio žiburiai įtaisyti viename žibinte, tai jis turi būti iškeltas į nurodytą aukštį.
10. Jeigu laivas įjungia tris laivagalio žiburius, tai viršutinis turi būti įrengtas diametraliojoje plokštumoje, o du apatiniai – horizontaliai, kad susidarytų lygiašonis trikampis.
12. Balti aplink šviečiantys žiburiai pagal šio priedo reikalavimus, laivui stovint turi būti įrengti diametralioje plokštumoje ne žemiau kaip 2 m virš denio, o jei ant denio yra krovinys, – ne žemiau kaip 1 m virš jo.
13. Balti aplink šviečiantys žiburiai pagal šio priedo reikalavimus turi būti įrengti taip:
14. Raudonas aplink šviečiantis žiburys turi būti įrengtas geriausiai matomoje iš visų pusių vietoje ir neturi būti vertikalėje su stovėjimo šviesomis.
15. Geltonas ir mėlynas aplink šviečiantys blyksintys žiburiai pagal šio priedo reikalavimus turi būti įrengti geriausiai matomoje iš visų pusių vietoje; juos leidžiama įrengti vienoje vertikalėje su stiebo žiburiu arba aukščiau ar žemiau jo.
16. Visi signaliniai žiburiai pagal šio priedo reikalavimus turi būti įrengti taip, kad atstumas tarp jų ir eigos arba stovėjimo žiburių būtų ne mažesnis kaip:
17. Signalinės vėliavos turi būti keliamos ant specialaus signalinio stiebo arba priekinio ar galinio stiebo rejos noko.
18. Laivui stovint nuleidus inkarą, skritulys turi būti keliamas ant laivo priekinio vėliavos koto arba prie signalinio falo, pritvirtinto prie priekinio stiebo ir laivo priekio.
19. Jeigu pagal šias Taisykles numatyta iškelti daugiau signalinių ženklų ar vėliavų, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip:
Vidaus vandenų laivybos taisyklių
3 priedas
Navigaciniai ženklai ir žiburiai
1. Navigaciniai ženklai ir žiburiai skiriami esamų kliūčių bei eksploatacinės įrangos, išdėstytos vidaus vandens keliuose, žymėjimui ir saugios laivybos užtikrinimui.
2. Navigacinių ženklų sandara, jų paskirtis, išvaizda, signalinių skydų dažymas, spalva ir šviesų režimas turi atitikti valstybinio standarto reikalavimus. Navigacinius įrenginius su ženklais ir žiburiais vidaus vandens keliuose įrengia, naudoja ir nuima Susisiekimo ministerijos paskirtas vidaus vandenų kelių valdytojas pagal Vidaus vandenų kelių eksploatavimo taisyklių reikalavimus. Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija kontroliuoja navigacinių ženklų ir žiburių išdėstymą ir būklę.
3. Šiame priede nurodyti tik pagrindiniai navigacinių ženklų ir žiburių išdėstymo ir charakteristikų išlaikymo reikalavimai, detalesnius jų tipus, išmatavimus, spalvas ir išdėstymą sutinkamai su kiekvieno įrenginio konstrukcija nustato Susisiekimo ministerija.
Geležinkelių ir kiti tiltai
5. Geležinkelių ir kitų tiltų laivybos tarpatramės žymimos šiais navigaciniais ženklais ir žiburiais:
laivams, plaukiantiems žemyn dieną, – raudonos spalvos rombu, smailais kampais, nukreiptais aukštyn ir žemyn, įrengtu ant tilto santvaros viduryje, naktį – dviem raudonais vedliniais žiburiais, matomais tik iš laivybos eigos pusės;
laivams, plaukiantiems aukštyn dieną, – raudonos spalvos kvadratu, iškeltu tarpatramės viduryje, lygiagrečiai apatiniam santvaros kraštui, naktį – dviem raudonais vedliniais žiburiais, matomais tik iš laivybos eigos pusės.
Tiltų tarpatramės, skirtos vilkstinėms praplaukti, žymimos: dieną – apvaliu baltos spalvos skydu, iškeltu tarpatramės viduryje ant tilto santvaros, naktį – dviem žaliais vedliniais žiburiais. Laivybos eigos tarpatramės tiltų atramos žymimos žiburiais priekinėje dalyje, matomais tik iš laivų įplaukimo po tiltais pusės.
Kai apatinis santvaros krašto aukštis yra aukščiau faktinio vandens lygio iki 10 m, – ji žymima viena žalia šviesa, kai aukštis nuo 10 iki 13 m, – dviem žaliais žiburiais, kai aukštis nuo 13 m iki 16 m, – trim žaliais žiburiais. Daugiau kaip 16 m – keturiais vertikaliai išdėstytais žaliais žiburiais.
6. Vertikalus atstumas tarp žiburių turi būti ne mažesnis kaip 1 m. Jei tiltai yra arkinės konstrukcijos, gabaritiniai žiburiai išdėstomi ant tilto santvaros, atsižvelgiant į aukščio gabaritus.
7. Minėti žiburiai įrengiami specialiuose skyduose, kurių išmatavimai ne mažesni kaip 0,5 x 0,5 m, rodančiuose tiltų gabaritus dienos metu.
Skydai dažomi balta arba žalia spalva, svarbu, kad skirtųsi nuo tiltų spalvos.
8. Farvaterio tarpatramės atramos, jei jos pastatytos ne krante, iš vidinės pusės apšviečiamos žibintais, po vieną iš kiekvienos pusės, kurių šviesa turi būti nukreipta žemyn ir apšviesti tik atramos sieną.
Povandeninių komunikacijų žymėjimas
10. Povandeninių komunikacijų zonos (vamzdynai ir tuneliai, telegrafo, telefono, elektros kabeliai) žymimi krante informaciniais ženklais ir žiburiais.
Ženklai įrengiami poromis taip, kad kiekviena pora sudarytų vedlinę. Ženklai įrengiami 100 m atstumu aukščiau ir žemiau (pasroviui) nuo povandeninių perėjimų ašies.
Vandens keliuose, kurių plotis iki 250 m, ženklus leidžiama statyti povandeninės komunikacijos ašyje, po vieną ženklą kiekviename krante.
Jeigu farvaterio plotis nuo 250 m iki 500 m, ženklus leidžiama statyti viename krante, kuriame jie geriausiai matomi.
Jeigu farvateris eina palei krantą, ženklai išdėstomi prie farvaterio krante nepriklausomai nuo vandens kelio pločio.
Ženklus įrengti leidžiama ant krantinių sienų.
11. Ženklas „nenuleisti inkaro“ – kvadratinis baltas skydas su raudonais pakraščiais ir raudona juosta su apverstu juodu inkaru; skydas tvirtinamas prie stulpo-atramos, kuris nudažomas 30-40 m pločio juodai geltonomis juostomis.
Ženklai įrengiami vedlinėje, šviesos kabinamos stulpų viršūnėse.
Jei yra tik vienas stulpas arba įrengiant skydus ant krantinių sienų, žiburiai įrengiami viršutinėje ir apatinėje skydo dalyje vertikaliai.
Oro linijas žymintys ženklai
13. Oro linijos (aukštos įtampos, telegrafo ir telefono linijos) žymimos informaciniais ženklais ir žiburiais.
Ženklai išdėstomi 100 m atstumu aukštyn ir žemyn (pasroviui) nuo perplaukimo ašies abiejuose krantuose ir turi būti gerai matomi iš praplaukiančių laivų.
Jeigu upė ne platesnė kaip 250 m, skydai įrengiami krantuose perplaukimo ašyje ne žemiau kaip 4 m aukštyje.
Jeigu oro linijos aukštis visos navigacijos metu yra aukštesnis kaip pačių aukščiausių laivų aukštis, tai ženklų „laikytis viršvandenio gabarito“, „ribotas aukštis“ galima neįrengti.
Oro linijų perėjimo ženklas „laikytis viršvandenio gabarito“ (ribotas aukštis) – kvadratinis skydas su raudonais kraštais, juodos spalvos skaičiumi ir trikampiu, nukreiptu žemyn (viršutinėje skydo dalyje), turi būti pakabintas ant stulpo su juodomis ir geltonomis 30–40 cm pločio juostomis.
Žiburiai įrengiami vidurinėje skydo dalyje horizontaliai dešinėje ir kairėje pusėse nuo skaičių.
Oro linijų perėjimuose naudojamos pastovios geltonos spalvos žiburiai.
Reidai
Viršutinės ir apatinės reidų ribų žymėjimui krante įrengiami informaciniai ženklai „reido riba“ (reido ženklai) – stulpai su 30–40 cm juodomis ir baltomis juostomis, kurių viršūnėse pritvirtinti: priekinis ženklas – lygiašonis trikampis, kurio viršūnė nukreipta aukštyn, galinis ženklas – toks pat trikampis, kurio viršūnė nukreipta žemyn.
Ženklai įrengiami poromis, kad sudarytų vedlinę.
Skaičius priekiniame vedlinės ženkle rodo, kiek reido akvatorijos plotyje stovi laivų.
Jei yra keli reidai, jie numeruojami. Eilės numeris nurodomas ant galinio ženklo skydo.
Reidų ženklinimui įrengiami nuolatiniai žiburiai, dešiniajame krante – raudoni, kairiajame krante – žali.