untitled

Bendros vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos ir pajamos

Vandens tiekimo įmonės

Ventos UBR

Ventos UBR

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL VENTOS UPIŲ BASEINO RAJONO VALDYMO PLANO IR PRIEMONIŲ VANDENSAUGOS TIKSLAMS VENTOS UPIŲ BASEINO RAJONE PASIEKTI

PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2010 m. lapkričio 17 d. Nr. 1617

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997. Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 24 straipsnio 1 ir 3 dalimis ir 25 straipsnio 4 dalimi ir įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008–2012 melų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. vasario 25 d. nutarimu Nr. 189 (Žin., 2009. Nr. 33-1268), 3 lentelės 905 punktą. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti:

1.1. Ventos upių baseino rajono valdymo planą (toliau – Planas);

1.2. Priemonių vandensaugos tikslams Ventos upių baseino rajone pasiekti programą (toliau – Programa).

2. Pavesti Aplinkos ministerijai koordinuoti Plano ir Programos įgyvendinimą.

3. Pasiūlyti savivaldybėms, esančioms Ventos upių baseino rajone, dalyvauti vykdant Planą ir Programą.

4. Nustatyti, kad šis nutarimas tą pačią dieną oficialiai be Plano ir Programos skelbiamas „Valstybės žiniose“, o nutarimas su Planu ir Programa „Valstybės žinių“ interneto tinklalapyje (www.valstybes-zinios.lt).

MINISTRAS PIRMININKAS ANDRIUS KUBILIUS

APLINKOS MINISTRAS GEDIMINAS KAZLAUSKAS

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2010 m. lapkričio 17 d.

nutarimu Nr. 1617

VENTOS UPIŲ BASEINŲ RAJONO VALDYMO PLANAS

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Įgyvendindama Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2000, Nr. 61-1816; 2003, Nr. 36-1544) nuostatas, į kurias perkelti ir pagrindinio Europos Sąjungos (toliau – ES) vandens teisinio dokumento – 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275), (toliau – BVPD) reikalavimai, Aplinkos apsaugos agentūra (toliau – AAA) kartu su Lietuvos geologijos tarnyba (toliau – LGT) parengė šį Ventos upių baseinų rajono (toliau – UBR) valdymo planą.

Lietuvai įstojus į ES vandens telkiniai turi būti tvarkomi ir saugomi ne pagal administracines, bet pagal hidrologiškai apibrėžtas natūralias upių baseinų ribas. Upės baseinas – tai teritorija, iš kurios visas paviršinis vanduo suteka į vieną upę. Upės vandens kokybę sąlygoja jos baseino teritorijoje vykstantys gamtiniai procesai bei bendras ūkinės veiklos poveikis. Įgyvendindama vandensaugos teisės aktų reikalavimus Lietuva iki 2015 m. visuose šalies vandens telkiniuose privalės pasiekti gerą būklę.

Administraciniuose vienetuose (savivaldybėse) vandens valdymas ir toliau vyks, tačiau norint įgyvendinti tikslus vandens telkiniuose savivaldos institucijos, kurių administruojamos teritorijos ar jų dalys patenka į bendrą upės baseiną, turės koordinuoti ir derinti vandens gerinimo priemones.

Siekiant palengvinti vandens ir vandens telkinių valdymą, Lietuvos upių baseinai buvo apjungti į keturis UBR: Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos. Kiekvienam UBR turi būti parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinti UBR valdymo planai ir jų įgyvendinimo priemonių programos. Valdymo planai bus įgyvendinami 2010–2015 m. laikotarpiu ir atnaujinami kas šešerius metus, t.y. 2015, 2021 m. ir t. t.

Valdymo planuose trumpai apibūdinta dabartinė UBR būklė, apibendrinti ją sąlygojančios žmogaus veiklos poveikio analizės rezultatai, pateikiama informacija apie vandensaugos tikslus ir jų pagrindimą, išskirti rizikos vandens telkiniai, kuriuose iki 2015 m. nebus pasiekta gera būklė, numatytos priemonės vandensaugos tikslams pasiekti bei kita informacija. UBR valdymo planai yra skirti visuomenei, valstybės ir savivaldybių institucijoms, Europos Komisijai bei įvairioms Lietuvos interesų grupėms.

Sudarant upių baseinų valdymo planus yra ne tik nustatyti aplinkosaugos prioritetai, bet ir įvertinti ekonominiai bei socialiniai aspektai. Tvarkant vandens išteklius reikia subalansuoti ir suderinti vandens naudojimą buities, žemės ūkio, pramonės, rekreacijos ir gamtosaugos tikslams.

Siekiant subalansuotai naudoti visuomenės, ūkio ir gamtos išteklius bei stengiantis suderinti vandens apsaugos ir kitus visuomenės poreikius, teisės aktai numato ir kai kurių išimčių galimybę. Viena jų – užsibrėžto tikslo įgyvendinimą nukelti vėlesniam laikui (ilgiausiai iki 2027 m.), jeigu jį pasiekti laiku neleidžia techninės galimybės, labai didelės sąnaudos ar gamtinės sąlygos. Kai geros būklės pasiekti neįmanoma net ir iki 2027 m., leidžiama kita išimtis – užsibrėžti ne tokį aukštą tikslą, jeigu jį pasiekti neleidžia techninės sąlygos, labai didelės sąnaudos, gamtinės priežastys ar itin didelis užterštumas ir jeigu siekiant geros būklės atsirastų labai didelių neigiamų socialinių ekonominių padarinių, kurių išvengti nėra jokių kitų aplinkosauginiu požiūriu pranašesnių alternatyvų.

Jeigu pasiekti vandensaugos tikslus trukdo vandens telkinyje žmogaus padaryti fiziniai-morfologiniai pakitimai, pvz., pastatytas uostas, stipriai pagilintas upės dugnas, įrengta užtvanka, vandens telkinį galima išskirti kaip „labai pakeistą“ ir jam taip pat nustatyti švelnesnius vandensaugos tikslus.

Labai svarbus vaidmuo tvarkant vandens išteklius tenka visuomenei, kuri turi dalyvauti vandens telkinių valdymo procese. Visuomenė buvo informuota apie aktualiausias vandens valdymo ir apsaugos problemas, kurios buvo identifikuotos apibūdinant UBR. Interesų grupių ir visuomenės atstovai du kartus buvo kviečiami pateikti savo pastabas ir komentarus preliminariems Ventos UBR valdymo planams, kurie buvo patalpinti AAA interneto svetainėje. Ventos UBR valdymo plano ir priemonių programos projektai buvo keletą kartų aptariami Koordinavimo tarybos posėdžiuose ir išplėstiniuose seminaruose. Į priimtinas raštu pateiktas interesų grupių pastabas ir komentarus buvo atsižvelgta koreguojant valdymo planą.

Pagal Upių baseinų rajono valdymo plano ir priemonių programos vandensaugos tikslams pasiekti rengimo bei derinimo su užsienio valstybėmis tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 591 (Žin., 2003, Nr. 114-5170) už UBR planų parengimą ir koordinavimą visoje Lietuvos teritorijoje, o taip pat už atsiskaitymą Europos Komisijai atsakinga institucija paskirta AAA.

II SKYRIUS. VENTOS UPIŲ BASEINŲ RAJONO CHARAKTERISTIKA

I SKIRSNIS. PAVIRŠINIAI VANDENS TELKINIAI

2. Ventos UBR yra priskiriama Lietuvos teritorijoje esančios Ventos, Bartuvos ir Šventosios upių baseinų dalys (1 pav.).

Ventos, Bartuvos ir Šventosios baseinai Lietuvoje užima teritoriją tarp 55°37' ir 56°26' šiaurės platumos bei 21°9' ir 23°20' rytų ilgumos. Bendras Ventos ilgis yra 343,3 km, o baseino plotas – 11,8 tūkst. km². Lietuvoje yra 159,1 km ilgio Ventos atkarpa nuo versmių, toliau dar 1,7 km atkarpa eina Lietuvos-Latvijos siena. Lietuvoje esanti baseino dalis užima 5140,4 km². Žemesnis Ventos upės ruožas bei baseino dalis yra Latvijos teritorijoje. Bartuvos upės bendras ilgis yra 101,3 km, baseino plotas – 2020 km². Lietuvoje teka 55,3 km ilgio Bartuvos atkarpa nuo versmių, jos baseino plotas Lietuvoje – 747,7 km². Kita Bartuvos atkarpa bei baseino dalis yra Latvijoje. Šventosios ilgis yra 68,4 km, iš kurių 31,8 km (48,5–16,7 km nuo žiočių) teka Lietuvos – Latvijos siena. Šventosios baseino bendras plotas siekia 471,9 km², iš kurio 390,2 km²yra Lietuvos teritorijoje, likusi dalis – Latvijoje. Taigi bendras Ventos UBR plotas yra 6278,3 km².

(pav.)

1 pav. Ventos UBR baseinai

Vandens telkinių apibūdinimas

Ventos baseinas

3. Venta pagal bendrą ilgį yra trečioji tiek tarp Lietuvos, tiek tarp Latvijos upių. Jos versmės – Medainio ežeras Žvirgždžių kaime, Telšių rajone, telkšantis 180 m Baltijos sistemos (toliau – BS) aukštyje. Medainio ežeras bei Ventos aukštupio atkarpa patenka į Ventos ištakų hidrografinį draustinį. Ventos bei jos kairiųjų intakų aukštupiai drenuoja šiaurrytinius Žemaičių aukštumos šlaitus, tad šių atkarpų vagų nuolydžiai yra gana dideli, vietomis iki 0,1 proc.. Toliau tekėdama upė pasiekia Ventos vidurupio žemumą, kur upių nuolydžiai bei srovės greičiai sumažėja, ir ties Varduvos žiotimis įteka į Latviją. Ventos kritimas nuo versmių iki Latvijos sienos – 142 m, vidutinis nuolydis – 0,085 proc. Lietuvoje yra 44 proc. Ventos baseino.

Ventos baseine vyrauja vandeniui mažai laidūs gruntai, 55,8 proc. jo paviršiaus užima šlapios žemės, 7,3 proc. – pelkės; didžiausia baseino pelkė – Kamanos (39,4 km²). Nuotėkio natūralaus reguliavimo sąlygos geresnės aukštumose bei jų papėdėse, kur žvyringi bei smėlingi dariniai paplitę labiau nei Ventos vidurupio žemumoje. Lietuvoje esančios baseino dalies miškingumas – 28 proc., ežeringumas yra 1,5 proc., čia yra 84 ežerai didesni nei 0,005 km², iš jų 12 – didesni nei 0,5 km². Vidutinis metų nuotėkio hidromodulis Ventos baseine kinta nuo 12,3 iki 5,21 l/s iš km². Vandeningiausios Žemaičių aukštumos šlaitus drenuojančios, o mažiausiai vandeningos – lyguminėje baseino dalyje tekančios upės. Lietuvos teritorijoje esančio Ventos upyno suminis metų debitas – 41 m³/s. Ventos pabaseinio upių tinklą sudaro 440 ilgesnių ir 1770 trumpesnių nei 3 km upių. Bendras upių ilgis – 7144 km. Ilgesnių negu 3 km upių tinklo tankis siekia 0,68 km/km², smulkiųjų (t.y. trumpesnių nei 3 km) – 0,71 km/km².

Ilgiausi ir didžiausi pagal baseinų plotą Ventos intakai Lietuvoje yra Vadakstis, Virvyčia, Varduva, Dabikinė ir Ringuva (1 lentelė), o didžiausi ežerai – Lūkstas, Plinkšių ež. ir Mastis (2 lentelė).

1 lentelė. Ventos baseino upių ilgiai ir baseinų plotai.

Upė	Įtekėjimo krantas	Atstumas nuo žiočių, km	Ilgis, km		Baseino plotas, km²
Upė	Įtekėjimo krantas	Atstumas nuo žiočių, km	bendras	Lietuvoje	bendras	Lietuvoje
Varmė	d	318,9	17,0	17,0	81,2	81,2
Knituoja	d	317,4	16,8	16,8	61,1	61,1
Gansė	d	313,7	19,3	19,3	116,2	116,2
Aunuva	k	312,1	25,5	25,5	186,0	186,0
Šona	d	308,5	16,5	16,5	68,1	68,1
Ringuva	d	276,2	33,6	33,6	322,2	322,2
Žižma	k	269,0	20,6	20,6	166,1	166,1
Avižlys	k	234,1	20,1	20,1	78,3	78,3
Uogys	k	232,0	27,6	27,6	68,2	68,2
Dabikinė	d	229,5	37,2 (3 km – siena)	34,2	387,6	374,2
Virvyčia	k	224,0	99,7	99,7	1134,2	1134,2
Pievys	k	216,2	26,9	26,9	69,0	69,0
Viešetė	k	201,0	23,6	23,6	92,2	92,2
Šerkšnė	k	194,9	38,1	38,1	285,2	285,2
Vadakstis	d	184,2	82,2 (53,8 – siena, 20,6 – Latvijoje)	7,8	1239,6	467,6
Varduva	k	182,5	90,3	90,3	586,7	586,7
Lūšis	k	173,7	31,5 (18,6 – siena, 6,5 – Latvijoje)	6,4	113,6	60,6

Šaltinis: Gailiušis, B., Jablonskis, J., Kovalenkovienė M. 2001. Lietuvos upės. Hidrografija ir nuotėkis.

2 lentelė. Didesnieji Ventos baseino ežerai.

Ežeras	Inv. Nr.	Tiesioginė vandentėkmė	Gylis, m		Plotas, km²		Tūris, tūkst. m³	Baseino plotas, km²
Ežeras	Inv. Nr.	Tiesioginė vandentėkmė	maks.	vid.	plane^{^[1]}	sąraše^{^[2]}	Tūris, tūkst. m³	Baseino plotas, km²
Lūkstas	13-39	Varnelė	7,00	3,60	10,18	10,009	36136,2	76,3
Plinkšių ežeras	3-6	Šerkšnė	11,75	3,61	3,463	3,935	12490,0	143,0
Mastis	13-19	Mastupis	4,80	2,60	2,741	2,722	7140,0	40,0
Paršežeris	24-1	Sietuva	4,00	2,60	1,939	1,934	5068,1	29,0
Tausalas	3-10	Tausalas	6,10	3,34	1,886	1,912	5255,0	8,8
Paežerių ežeras	14-1	Upyna	6,60	2,80	1,75	1,406	4895,0	22,7
Germantas	13-16	Gerupis	5,80	2,40	1,569	1,646	3760,2	9,5
Stervas	13-34	Sengovija	2,60	1,38	1,309	1,371	1810,0	9,8
Biržulis	13-35	Virvyčia	2,35	0,91	1,068	1,142	974,5	190,2
Alsėdžių ežeras	13-14	Sruoja	2,90	1,74	0,833	0,904	1437,5	67,7
Gludas	14-8	Gludas	2,90	1,80	0,507	0,539	952,2	6,0
Viekšnalių ežeras	13-26	Viekšnupis	2,89	1,85	0,504	0,176	-	?

Šaltinis: AAA GIS informacija

Ventos baseino ribos bei baseine esančios savivaldybės pavaizduotos 2 paveiksle.

(pav.)

2 pav. Ventos baseine esančios savivaldybės

Bartuvos baseinas

4. Bartuvos versmės – Plungės rajone, Mačiukių kaime, 3 km į šiaurę nuo Platelių ežero. Versmių altitudė – 152 m BS aukštyje. Upė prasideda Žemaičių aukštumos šiaurvakariniame šlaite, Platelių ežero duburį juosiančiame moreniniame kalvagūbryje. Nusileidusi nuo Žemaičių aukštumos Bartuva teka Pajūrio žemuma, ties Apšės žiotimis kerta Lietuvos-Latvijos sieną ir už 46 km įteka į lagūninį Liepojos ežerą Baltijos pajūryje. Bartuvos nuolydis Lietuvos teritorijoje kinta nuo 0,91 proc. aukštupyje iki 0,087 proc. pasienyje (vidutinis – 0,26 proc.). Lietuvoje yra 37 proc. Bartuvos baseino.

Bartuvos baseine vyrauja mažai laidūs vidutinio sunkumo priemoliai, 84,6 proc. užima šlapios žemės. Baseino pelkėtumas – 4,6 proc., daugiausia pelkių yra latviškoje baseino dalyje, ypač žemupyje. Baseino miškingumas – 3,2 proc., o ežeringumas – tik 0,2 proc.. Baseine telkšo 5 ežerėliai (didžiausi iš jų: Juodkaičių – 0,028 km², Laumių – 0,02 km² ir Lestis – 0,012 km²), tačiau yra nemažai tvenkinių: Skuodo, Puodkalių, Mosėdžio, Šatės, Lyksūdės, Drūpių ir kt. Vidutinis metų nuotėkio hidromodulis – 12,3 l/s iš km². Vidutinis Bartuvos metų debitas ties Lietuvos-Latvijos siena – 12 m³/s, iš kurių 9,2 m³/s – Lietuvoje esančios baseino dalies nuotėkis. Bartuvos baseino upių tinklą sudaro 44 ilgesnės ir 144 trumpesnės nei 3 km upės. Bendras upių ilgis – 555,8 km. Ilgesnių negu 3 km upių tinklo tankis siekia 0,66 km/km², smulkiųjų (t.y. trumpesnių nei 3 km) – 0,22 km/km².

Ilgiausi ir didžiausi pagal baseinų plotą Bartuvos intakai Lietuvoje yra: Apšė, Luoba ir Erla. Pagrindinių Lietuvos teritorija tekančių Bartuvos baseino upių ilgiai ir dydžiai yra pateikiami 3 lentelėje:

3 lentelė. Bartuvos baseino upių ilgiai ir baseinų plotai.

Upė	Įtekėjimo krantas	Atstumas nuo žiočių, km	Ilgis, km		Baseino plotas, km²
Upė	Įtekėjimo krantas	Atstumas nuo žiočių, km	bendras	Lietuvoje	bendras	Lietuvoje
Eiškūnas	k	75,4	16,5	16,5	36,9	36,9
Erla	k	61,2	27,6	27,6	111,4	111,4
Luoba	d	48,8	52,2	52,2	353,9	353,9
Apšė	d	46,0	40,3 (24 km – siena)	16,3	357,1	122,4

Šaltinis: Gailiušis, B., Jablonskis, J., Kovalenkovienė M. 2001. Lietuvos upės. Hidrografija ir nuotėkis.

Bartuvos baseino ribos bei baseine esančios savivaldybės pavaizduotos 3 paveiksle.

(pav.)

3 pav. Bartuvos baseine esančios savivaldybės

Šventosios baseinas

5. Šventosios versmės yra Skuodo rajone, Šatraminių kaime, Vakarų Žemaičių lygumoje. Versmių altitudė – 48 m BS aukštyje. Šventosios aukštupis numelioruotas, 12 km upės ruožas nuo versmių sureguliuotas. Nusileidusi nuo Žemaičių aukštumos Šventoji teka Pajūrio žemuma, kerta Baltijos pajūrio aukštesniąsias terasines lygumas ir ties Šventosios gyvenviete įteka į Baltijos jūrą. Beveik pusę savo ilgio (31,8 km – 47 proc.) Šventoji teka Lietuvos-Latvijos siena. Vagos nuolydis svyruoja nuo 0,14 proc. 16 km aukštupio ruože iki 0,004 proc. 11 km žemupio ruože (vidutinis – 0,065 proc.). Lietuvoje yra 83 proc. Šventosios baseino.

Šventosios baseine šlapios žemės užima 83,2 proc.. Baseino pelkėtumas – 4,2 proc., miškingumas – 30,7 proc.. Ežerų baseine labai mažai, didžiausias – 0,07 km²Kašučių ežeras Darbos baseine, ežeringumas – 0,3 proc.. Didžiausias tvenkinys – Mažučių (1,2 km²). Vidutinis metų nuotėkio hidromodulis Šventosios baseine yra apie 11,5 l/s iš km², vidutinis metų debitas – 5,3 m3/s. Šventosios baseino upių tinklą sudaro 34 ilgesnės ir 95 trumpesnės nei 3 km upės. Bendras upių ilgis – 384 km. Ilgesnių negu 3 km upių tinklo tankis siekia 0,64 km/km², smulkiųjų (t.y. trumpesnių nei 3 km) – 0,18 km/km².

Ilgiausi ir didžiausi pagal baseinų plotą Šventosios intakai Lietuvoje yra: Darba, Įpiltis ir Kulšė. Pagrindinių Lietuvos teritorija tekančių Bartuvos baseino upių ilgiai ir dydžiai yra pateikiami 4 lentelėje:

4 lentelė. Šventosios baseino upių ilgiai ir baseinų plotai.

Upė	Įtekėjimo krantas	Atstumas nuo žiočių, km	Ilgis, km		Baseino plotas, km²
Upė	Įtekėjimo krantas	Atstumas nuo žiočių, km	bendras	Lietuvoje	bendras	Lietuvoje
Įpiltis	k	29,8	16,2	16,2	42,8	42,8
Kulšė	k	23,0	18,2	18,2	43,5	43,5
Darba	k	7,2	26,2	26,2	118,7	118,7

Šaltinis: Gailiušis, B., Jablonskis, J., Kovalenkovienė M. 2001. Lietuvos upės. Hidrografija ir nuotėkis

Šventosios baseino ribos bei baseine esančios savivaldybės pavaizduotos 4 paveiksle.

(pav.)

4 pav. Šventosios baseine esančios savivaldybės

6. Duomenys apie savivaldybių plotus, patenkančius į atskirus baseinus ir pabaseinius pateikiami 5 lentelėje, o 6 lentelėje pateikta informacija apie tai, kokią baseino ar pabaseinio dalį sudaro atskiros savivaldybės.

5 lentelė. Savivaldybių plotas Ventos UBR

Savivaldybė	Plotas, km²	Savivaldybės ploto dalis ( proc.)
		Ventos UBR
		Šventosios baseine	Bartuvos baseine	Ventos baseine
Joniškio r.	1151.7			0.3
Akmenės r.	843.5			98
Skuodo r.	911.1	13.7.	76	7
Šiaulių r.	1807			49
Kretingos r.	989.25	22.8	4
Plungės r.	1105.4		0.6	16
Telšių r.	1438.5			90
Kelmės r.	1704.6			35
Rietavo	585.6			3.3
Šilalės r.	1188.2			5
Mažeikių r.	1220.1		1	99
Palangos m.	79.12	50

Šaltinis: ekspertų skaičiavimai

6 lentelė. Pabaseinių ploto dalis atskirose savivaldybėse, proc.

Savivaldybė	Ventos UBR
Savivaldybė	Šventoji 390 km²	Bartuva 749.2 km²	Venta 5138.1 km²
Joniškio r.			0.1
Akmenės r.			16
Skuodo r.	32	92	1.2
Šiaulių r.			17
Kretingos r.	58	5
Plungės r.		1	3.5
Telšių r.			25.3
Kelmės r.			12
Rietavo			0.4
Šilalės r.			1
Mažeikių r.		2	23.5
Palangos m.	10

Šaltinis: ekspertų skaičiavimai

7. Ventos baseine yra 10 savivaldybių. 25,3 proc. Ventos baseino ploto yra Telšių rajono savivaldybėje, šiek tiek mažiau – 23,5 proc. – Mažeikių rajono savivaldybėje.

Beveik visas Bartuvos baseinas (t.y. 92 proc.) yra Skuodo rajono savivaldybėje. Likusiose trijose savivaldybėse yra tik labai nedidelės Bartuvos baseino dalys nuo 1 iki 5 proc.

Mažiausiai – tik 3 savivaldybės – yra Šventosios baseine. 58 proc. Šventosios baseino ploto yra Kretingos rajono savivaldybėje, 32 proc. – Skuodo rajono savivaldybėje, 10 proc. – Palangos miesto savivaldybėje.

Vandens telkinių tipologija

8. Ventos UBR vandens telkiniai yra priskiriami šioms kategorijoms: upėms, ežerams, dirbtiniams (toliau – DVT) ir labai pakeistiems telkiniams (toliau – LPVT). Įvairios upės ir ežerai pasižymi savitomis gamtinėmis charakteristikomis: skiriasi upių dydžiai, nuolydžiai, ežerų gyliai. Šių gamtinių charakteristikų įvairovė turi įtakos ir vandens organizmų bendrijoms: skirtingose gamtinėse sąlygose, skiriasi ir vandens organizmų rūšinė sudėtis, įvairių rūšių santykiniai rodikliai bendrijose. Todėl, atsižvelgiant į paviršinių vandenų gamtinių charakteristikų įvairovę bei jų sąlygotus vandens organizmų bendrijų skirtumus, upės, ežerai, LPVT ir DVT yra papildomai suskirstyti į tipus. Kiekvienam vandens telkinių tipui būdinga tam tikrų charakteristikų visuma, kai telkinys nėra paveiktas žmogaus veiklos, yra vadinama etaloninėmis sąlygomis. Pagal charakteristikų nukrypimo nuo etaloninių sąlygų laipsnį galima nustatyti realią telkinio ekologinę būklę (žmogaus poveikio stiprumą), t.y. nustatyti, kur vandens organizmų bendrijų skirtumai yra dėl natūralių (gamtinių) veiksnių, o kur – dėl žmogaus poveikio. Tad gamtinėmis charakteristikomis besiskiriančių telkinių suskirstymas į tipus yra būtina sąlyga siekiant teisingai nustatyti šių telkinių ekologinę būklę.

Upių vandens telkiniai

9. Upių vandens telkiniais yra įvardijamos visos upės, kurių baseinų plotas yra didesnis už 50 km². Upės, kurių baseinų plotai yra mažesni už 50 km nėra skirstomos į atskirus vandens telkinius, nes jos patenka į didesniųjų upių vandens surinkimo baseinus, kurių pagrindu yra vykdomas vandens telkinių valdymas. Todėl, atliekant valdymą baseininiu principu yra užtikrinama ne tik gera vandens telkinių ekologinė būklė/potencialas, tačiau ir jų baseinuose esančių mažesnių upių kokybė.

10. Ventos UBR identifikuoti 5 upių tipai, besiskiriantys vandens organizmų bendrijomis. Upių tipai apibūdinami dviem pagrindiniais gamtiniais veiksniais, kurie lemia didžiausius vandens organizmų bendrijų skirtumus: baseino plotu ir vagos nuolydžiu. Tipų apibūdinime naudojami ir veiksniai, į kuriuos, laikantis Paviršinių vandens telkinių tipų aprašo, paviršinių vandens telkinių kokybės elementų etaloninių sąlygų rodiklių aprašo ir kriterijų dirbtiniams, labai pakeistiems ir rizikos vandens telkiniams išskirti aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256 (Žin., 2005, Nr. 69-2481) nuostatų, taip pat privalu atsižvelgti vandens telkinių tipologijoje: absoliutus aukštis ir geologija. Pagal pastaruosius veiksnius beveik visos Lietuvos upės priklauso vienam tipui. Tuo tarpu pagal baseino plotą upės pasiskirsto 3 grupėse. Didesnio kaip 100 km² baseino ploto upės papildomai suskirstytos į tipus taikant vagos nuolydžio kriterijų. Ventos UBR upių tipai ir juos apibūdinantys veiksniai yra pateikti 7 lentelėje.

7 lentelė. Ventos UBR upių tipologija

Veiksniai	Tipai
Veiksniai	1	2	3	4	5
Absoliutus aukštis, m			< 200
Geologija			kalkinės
Baseino plotas, km²	<100	100-1000		>1000
Vagos nuolydis, m/km	-	<0,7	>0,7	<0,3	>0,3

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

11. Atsižvelgiant į tipologiją bei žmogaus veiklos daromą poveikį upių būklei, Ventos UBR buvo išskirti 104 upių vandens telkiniai (įskaitant LPVT ir DVT), kurių bendras ilgis 1520,8 km. Ventos baseine išskirti 87 vandens telkiniai, kurių bendras ilgis siekia 1164,2 km, Šventosios baseine išskirti 6 telkiniai, kurių ilgis 126,3 km, Bartuvos baseine išskirta 11 telkinių, kurių bendras ilgis yra 230,4 km. 8 lentelėje pateikiamas skirtingo tipo vandens telkinių skaičius ir ilgis Ventos UBR baseinuose. 5 pav. demonstruojamas skirtingų tipų upių teritorinis išsidėstymas.

Ventos UBR esančių mažųjų upių, kurios nėra išskiriamos į atskirus vandens telkinius, ilgis siekia 12 262 km, iš jų 9 856 km yra Ventos baseine, 1 488 km – Bartuvos baseine, 918 km – Šventosios baseine.

8 lentelė. Skirtingų tipų upių vandens telkinių skaičius ir ilgis Ventos UBR baseinuose

Tipas	Ventos baseinas		Bartuvos baseinas		Šventosios baseinas
Tipas	Vandens telkinių skaičius	Vandens telkinių ilgis, km	Vandens telkinių skaičius	Vandens telkinių ilgis, km	Vandens telkinių skaičius	Vandens telkinių ilgis, km
1	65	739,1	7	108,8	3	40,3
2	7	104,4	0	0	2	78,2
3	11	202,5	4	121,6	1	7,8
4	2	22,5	0	0	0	0
5	2	95,7	0	00	0	0
Iš viso	87	1164,2	11	230.4	6	126.3

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

(pav.)

5 pav. Ventos UBR upių tipai

Šis ir kiti valdymo plane demonstruojami paveikslai taip pat pateikiami ir interaktyviame žemėlapyje http://gis.gamta.lt/baseinuvaldymas

Ežerų ir tvenkinių vandens telkiniai

12. Ventos UBR identifikuoti 2 ežerų ir tvenkinių tipai. Pagrindinis veiksnys, lemiantis didžiausius vandens organizmų bendrijų skirtumus yra vidutinis ežerų gylis. Kaip ir upių atveju, ežerų tipų apibūdinime taip pat nurodyti ir kiti, privalomieji veiksniai: absoliutus aukštis, geologija ir paviršiaus plotas. Pagal absoliutų aukštį (privalomasis veiksnys) visi Lietuvos ežerai priklauso vienam tipui. Pagal geologiją beveik visi (su pavienėmis išimtimis) ežerai priskirtini kalkiniams, t.y. taip pat priklauso vienam tipui. Visi ežerai priskirtini vienai ežerų grupei – didesnio kaip 0,5 km² (50 ha) ploto ežerai (sutinkamai su Paviršinių vandens telkinių tipų aprašu, paviršinių vandens telkinių kokybės elementų etaloninių sąlygų rodiklių aprašu ir kriterijų dirbtiniams, labai pakeistiems ir rizikos vandens telkiniams išskirti aprašu, pagal plotą klasifikuotini tik >0,5 km² ežerai), kadangi Ventos UBR >0,5 km² ploto ežeruose vandens organizmų bendrijų skirtumus lemia ne ežero dydis, o gylis. Pagal vidutinį gylį ežerai pasiskirsto 2 grupėse: mažesnio kaip 3 m vidutinio gylio ir 3–9 m vidutinio gylio ežerai.

Ventos UBR ežerų tipai ir juos apibūdinantys veiksniai yra pateikti 9 lentelėje. 10 lentelėje pateikta informacija apie ežerų ir tvenkinių vandens telkinių skaičių Ventos UBR baseinuose, o 6 paveiksle pavaizduotas ežerų išsidėstymas.

9 lentelė. Ventos UBR ežerų tipologija

Veiksniai	Tipai
Veiksniai	1	2
Vidutinis gylis (m)	< 3	3–9
Absoliutus aukštis (m)	< 200
Geologija	kalkiniai (>1.0 meq/lg (Ca >15mg/l))
Paviršiaus plotas (km²)	>0,5

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Didesnio nei 0,5 km² ploto tvenkiniuose upėms būdingos sąlygos dėl patvankos poveikio yra pakitę į ežerams būdingas sąlygas, todėl šie tvenkiniai pagal savo savybes yra prilygintini natūraliems ežerams ir jų skirstymui į tipus taikomai tokie patys vidutinio gylio kriterijai.

Iš viso, Ventos UBR ežerų ir tvenkinių vandens telkiniams priskiriama 12 ežerų ir 8 tvenkiniai, kurių tarpe 9 ežerai ir 6 tvenkiniai yra pirmojo tipo, likusieji 3 ežerai ir 2 tvenkiniai – antro tipo.

Ventos UBR dar yra 660 ežerų, kurie yra mažesni nei 0,5 km². Bendras jų plotas siekia 29,9 km². Šie ežerai nėra įvardijami kaip atskiri vandens telkiniai, nes dauguma jų patenka į didžiųjų ežerų vandens surinkimo baseinus, kurių pagrindu atliekamas jų būklės valdymas. Todėl, didžiųjų (>0,5 km² ploto) ežerų vandens surinkimo baseinuose taikomos būklės gerinimo priemonės tuo pačiu paveiks ir jų baseinuose esančių ežerų kokybę.

10 lentelė. Ežerų ir tvenkinių vandens telkinių skaičius ir plotas Ventos UBR_

Tipas	Ventos baseinas		Bartuvos baseinas		Šventosios baseinas
Tipas	Telkinių skaičius	Plotas, km²	Telkinių skaičius	Plotas, km²	Telkinių skaičius	Plotas, km²
Ežerai
1	9	12,236	-	-	-	-
2	3	15,902	-	-	-	-
Iš viso	12	28,138	-	-	-	-
Tvenkiniai
1	2	1,885	3	2,223	1	1,113
2	2	3,24	-	-	-	-
Iš viso	4	5,125	3	2,223	1	1,113

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

(pav.)

6 pav. Ventos UBR ežerų ir tvenkinių tipai

Labai pakeisti vandens telkiniai

13. Kai kurių natūralių vandens telkinių fizinės (hidrologinės, morfologinės) charakteristikos dėl žmogaus ūkinės veiklos poveikio yra labai stipriai pakitusios. Tokius pokyčius gali nulemti upių tiesinimas, vagų tvenkimas, hidrologinį režimą veikiantis vandens paėmimas, uosto krantinių tvirtinimas, vagos gilinimas, vandens lygio pokyčiai.

Pasiekti gerą vandens organizmų būklę vandens telkiniuose, kurių hidromorfologinės charakteristikos dėl žmogaus ūkinės veiklos poveikio yra smarkiai pakitusios, daugeliu atveju yra neįmanoma, nebent žmogaus ūkinė veikla būtų nutraukta, o natūralios fizinės savybės – atkurtos. Jeigu natūralių fizinių savybių grąžinimas tokiam telkiniui turėtų didelių neigiamų socialinių ar ekonominių padarinių arba jeigu naudos, kurią teikia šios pakeistos telkinių savybės, dėl techninių ar ekonominių priežasčių negalima pasiekti kitomis aplinkosaugos požiūriu pažangesnėmis priemonėmis, toks telkinys yra laikomas LPVT.

Tokiems telkiniams priskirti didesnio nei 0,5 km² ploto tvenkiniai. Juose upėms būdingos sąlygos dėl patvankos poveikio yra pakitę į ežerams būdingas sąlygas, todėl šie, didesnio nei 0,5 km² ploto tvenkiniai pagal savo savybes yra prilygintini natūraliems ežerams ir jų skirstymui į tipus taikomi tokie patys vidutinio gylio kriterijai.

Vandens organizmų bendrijų tyrimų duomenys rodo, kad ištiesintos vagos upių ekologinė būklė pagal biologinius kokybės elementus yra prastesnė nei gera, nors fizikinių-cheminių kokybės elementų rodikliai ir atitinka geros ekologinės būklės kriterijus. Jei ištiesintos vagos atkarpos nėra pastoviai prižiūrimos, laikui bėgant jos gali savaime atsikurti. Tačiau, savaiminio upių vagų atsikūrimo procesas labai priklauso nuo upės vagos nuolydžio, substrato, pakrantės augmenijos, pvz. medžių šakų ir panašios kilmės kliūčių, stabdančių vandens tėkmę ir kitaip sąlygojančių atsistatymo greitį bei efektyvumą. Didesnio nuolydžio ištiesintos vagos upės (o taip pat jei jos teka miškingomis vietovėmis) pasižymi didesniu savaiminio atsikūrimo potencialu nei mažo (mažesnio kaip 1,5 m/km) nuolydžio ištiesintos vagos upės su sunaikinta natūralia pakrančių augmenija. Be to, didesnis upių vagų nuolydis jau savaime užtikrina didesnę buveinių įvairovę (srovės greičio, vagos gylio ir grunto sudėties kaitą), tad ir ekologinė būklė pagal biologinius kokybės elementus didesnio nuolydžio ištiesintos vagos upėse dažnai yra geresnė, nei mažo nuolydžio ištiesintos vagos upėse. Didžioji dauguma mažo nuolydžio ištiesintos vagos upių ar jų atkarpų teka intensyvaus žemės ūkio bei urbanizuotomis vietovėmis Ventos UBR lygumose. Dirbtinis vagų atkūrimas yra sunkiai įgyvendinama užduotis, ypač – urbanizuotose teritorijose, kur tiesintų vagų išvingiavimo galimybės yra labai ribotos. Dėl šios priežasties mažo nuolydžio ištiesintos vagos upės, tekančios urbanizuotomis Ventos UBR teritorijomis, priskirtos LPVT (7 pav.).

Taip pat LPVT kategorijai priskirtinos ir upių atkarpos, kuriose įrengtos hidroelektrinių (toliau – HE) kaskados. Kaip rodo monitoringo duomenų analizė bei mokslinių tyrimų duomenys, upių atkarpose žemiau HE ekologinė būklė pagal biologinius kokybės elementus gana dažnai neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų. Neigiamas HE poveikis mažėja, didėjant atstumui nuo HE įrengimo vietos. Tačiau, jeigu bent kelios HE tos pat upės vagoje yra įrengtos arti viena kitos, potencialiai sumažėjusį aukščiau esančios HE poveikį vėl sustiprina žemiau esančios HE patvanka, t.y. pasireiškia tiek pačios patvankos įtaka (vandens lygio sukilimas ir srovės lėtėjimas, tiek ir HE veiklos įtaka (lygio svyravimas). Todėl upių atkarpos tarp gretimai esančių HE laikytinos LPVT. Dėl tokio pobūdžio žmogaus ūkinės veiklos LPVT Ventos UBR laikytina 80 km ilgio Virvytės upės atkarpa nuo Baltininkų HE iki žemupio. Šioje atkarpoje (apimančioje 80 proc. viso upės ilgio) yra įrengta net 10 HE. Be hidrologijos pokyčių, HE patvankos užkirto kelią žuvų migracijai į Virvytę iš pagrindinės upės (Venta) o taip pat ir pačios Virvytės baseino ribose.

LPVT kategorijai turi būti priskirtas ir Biržulio ežeras. Po 1954 m. įvykdytos baseino melioracijos, ištakos tiesinimo ir pagilinimo, ežero vandens lygis nuslūgo 1,5 m, o plotas sumažėjo nuo ~ 7,84 km² iki 1,19 km². Dėl drąstiškai sumažėjusio ežero ploto prarasta daug vandens organizmams svarbių buveinių, išlikusios ežero dalies dugnas visas padengtas dumblu, dėl dumble akumuliuotų maistinių medžiagų resuspensijos į vandenį ežeras periodiškai „žydi“.

Ventos UBR LPVT išskyrimas buvo atliktas remiantis BVPD Bendrosios įgyvendinimo strategijos rekomendaciniu dokumentu (angl. BVPD CIS Guidance document¹) ir kitų užsienio šalių patirtimi².

LPVT išskyrimo tikslas yra pagrįsti, kodėl atitinkami vandens telkiniai, kurie preliminarios klasifikacijos metu buvo apibūdinti kaip LPVT, turi būti tikrai priskirti LPVT ir todėl jiems turi būti keliami ne tokie griežti ekologinės būklės pagerinimo tikslai. Norint vandens telkinį priskirti LPVT, nepakanka atsižvelgti vien į reikšmingą hidromorfologinių sąlygų pakeitimą. Tam reikia parodyti, kad vandens telkiniui pritaikytinos priemonės gerai ekologinei būklei pasiekti turėtų reikšmingą poveikį vandens telkinio naudotojams arba platesnei aplinkai ir kad naudotojai neturi kitų alternatyvių galimybių gauti tokią pačią naudą, kokią teikia atitinkamas LPVT priskirtinas vandens telkinys.

Vandens telkinių priskyrimas LPVT buvo atliktas laikantis tokios sekos:

13.1. Atliekamas preliminarus vandens telkinių priskyrimas LPVT: nustatoma vandens telkinių vietovė, dydis ir pan., įvertinami hidromorfologiniai pakeitimai ir ekologiniai pokyčiai;

13.2. Apibūdinama pakeitimų teikiama nauda (subjektai, arba naudotojai, kuriems yra naudingi pakeitimai);

13.3.Parenkamos priemonės gerai vandens telkinių ekologinei būklei atkurti (hidromorfologinės charakteristikos);

13.4. Įvertinamas priemonių poveikis naudotojams ir platesnei aplinkai;

13.5. Patikrinima ar poveikis yra reikšmingas;

13.6. Nustatomos galimos alternatyvios priemonės, kuriomis naudotojas galėtų pasiekti tą patį rezultatą;

13.7. Patikrinima, ar įmanoma įgyvendinti techniniu, ekonominiu ir aplinkos apsaugos požiūriu šias alternatyvias priemones.

14. Atsižvelgiant į žmogaus ūkinės veiklos sukeliamus hidromorfologinius pokyčius, Ventos UBR išskirti tokie LPVT:

14.1. Didesnio nei 0,5 km² ploto tvenkiniai, kurių pagrindiniai vandens naudotojai yra HE ir kurie naudojami rekreacijai; Ventos UBR tokių tvenkinių yra 8, iš kurių 4 yra Ventos baseine, 3 – Bartuvos baseine, 1 – Šventosios baseine.

14.2. Ištiesintos vagos mažo nuolydžio (<1,5 m/km) upės, tekančios per urbanizuotas teritorijas; Ventos UBR tokių telkinių yra 11, iš kurių 7 yra Ventos baseine, 3 – Šventosios baseine ir 1 – Bartuvos baseine.

14.3. Virvytės upės 4 vandens telkiniai, esantys žemiau Baltninkų HE;

14.4. Biržulio ežeras, kurio baseine įvykdyti melioracijos darbai pakeitė ežero hidrologinį režimą.

14.5. Iš viso Ventos UBR išskirti 24 labai pakeisti paviršinio vandens telkiniai, iš kurių 8 tvenkiniai, 1 ežeras ir 15 upių vandens telkinių.

LPVT priskiriami upių vandens telkiniai sudaro 14 proc. viso upių vandens telkinių skaičiaus. Bendras labai pakeistų upių ilgis siekia 261 km ir sudaro 17 proc. visų upių vandens telkinių ilgio. Labai pakeistų upių vandens telkinių skaičius ir ilgis Ventos UBR baseinuose pateikiamas 11 lentelėje.

11 lentelė. LPVT skaičius ir ilgis Ventos UBR baseinuose

Baseinas	Upių vandens telkiniai		Iš jų LPVT		LPVT, proc.
Baseinas	Skaičius	Ilgis, km	Skaičius	Ilgis, km	nuo bendro upių VT skaičiaus	nuo bendro upių VT ilgio
Ventos	87	1164,2	11	198,1	12,6	17,0
Bartuvos	11	230,2	3	22,8	27,3	9,9
Šventosios	6	126,4	1	40,3	16,7	31,9
Iš viso Ventos UBR:	104	1520,8	15	261,2	14,4	17,2

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Dirbtiniai vandens telkiniai

15. DVT priskiriami tokie telkiniai, kurie buvo suformuoti vietose, kur iki tol neegzistavo, ir nemodifikuojant jau esančių telkinių. DVT Ventos UBR priskirtinas tik 1 telkinys – Ventos-Dubysos kanalas, jungiantis Nemuno ir Ventos UBR upių baseinus.

LPVT ir DVT Ventos UBR pavaizduoti 7 paveiksle.

(pav.)

7 pav. Labai pakeisti ir dirbtiniai Ventos UBR vandens telkiniai

Etaloninės paviršinių vandens telkinių sąlygos

16. Sėkmingas priemonių, būtinų užtikrinti gerą paviršinių vandenų ekologinę būklę, planavimas ir įgyvendinimas tiesiogiai priklauso nuo teisingo kokybės elementų būklei vertinti pasirinkimo (biologinių, fizikinių-cheminių, hidromorfologinių) bei šių elementų rodiklių kriterijų nustatymo. Tačiau pagrindinė teisingo ekologinės būklės vertinimo prielaida – tinkamai nustatytas atskaitos taškas. Šis atskaitos taškas yra vertės, kurios būdingos kokybės elementų rodikliams esant natūralioms, t.y. etaloninėms sąlygoms, kai nėra reikšmingo žmogaus ūkinės veiklos poveikio. Kadangi skirtingų tipų vandens telkiniai pasižymi savitomis vandens organizmų bendrijomis, kiekvienam jų turi būti nustatytos etaloninės vandens kokybės elementų rodiklių vertės.

Etaloninių sąlygų upių ir ežerų charakteristikos turi būti nustatytos remiantis tyrimais žmogaus veiklos nepaveiktuose ar tik nežymiai paveiktuose vandens telkiniuose. Ventos UBR yra tik vienas etaloninių sąlygų vandens telkinys (Germanto ež.). Ventos UBR ribojasi su Nemuno UBR, tad yra geografiškai artimas. Esminių skirtumų klimatinėse ar hidrologinėse charakteristikose, kurie galėtų sąlygoti itin specifines vandens telkinių gamtines charakteristikas (o taip pat vandens organizmų bendrijų struktūrą ir sudėtį), nėra. Nėra skirtumų ir atitinkamos ekologinės būklės ir tipo telkinių vandens organizmų bendrijų charakteristikose. Tai buvo patvirtinta išanalizavus monitoringo duomenis ir atlikus praktinius lauko tyrimus.

Upės

17. Upių biologinių elementų etaloninių sąlygų vertės yra nustatytos tik žuvų ir dugno bestuburių rodikliams, o makrofitų rodikliams etaloninės sąlygos nenustatytos dėl duomenų trūkumo. Etaloninių sąlygų makrofitų rodiklių vertės turės būti tikslinamos surinkus daugiau duomenų. Taip pat nustatytos vandens kokybę apibūdinančių fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės, kurios užtikrina etalonines sąlygas biologiniams elementams. Etaloninės upių sąlygos apibūdintos taip pat pagal hidromorfologinius ir cheminės būklės kriterijus. Etaloninių sąlygų upių vietų apibūdinimas ir vandens kokybės elementų rodiklių vertės yra pateiktos 12 lentelėje.

12 lentelė. Upių tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

Eil. Nr.	Kokybės elementai			Rodikliai	Upės tipas	Erdvinė vertinimo skalė	Etaloninių sąlygų vertė/apibūdinimas
1.	Biologiniai	Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžinė struktūra		Vidutinė metų Lietuvos žuvų indekso (LŽI) vertė	1-5	tyrimų vieta	1
2.				Netolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (NTOLE n), %	1		61
					2		22
					3		45
					4		18
					5		27
3.				Netolerantiškų žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (NTOLE sp), vnt	1		3
					2		-
					3		5
					4		-
					5		5
4.				Tolerantiškų žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (TOLE n), %	1		1
					2		33
					3		2
					4		37
					5		23
5.				Tolerantiškų žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (TOLE sp), %	1		-
					2		18
					3		14
					4		18
					5		14
6.				Visaėdžių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (OMNI n), %	1		3
					2		37
					3		4
					4		53
					5		38
7.				Reofilinių žuvų absoliutus rūšių skaičius bendrijoje (RH sp), vnt	1		-
					2		5
					3		8
					4		6
					5		10
8.				Litofilinių žuvų individų santykinis gausumas bendrijoje (LITH n), %	1		96
					2		52
					3		93
					4		33
					5		65
9.				Litofilinių žuvų santykinis rūšių skaičius bendrijoje (LITH sp), %	1		83
					2		41
					3		72
					4		39
					5		52
10.		Zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa		Vidutinė metų Danijos indekso upių faunai (toliau – DIUF) ekologinės kokybės santykio (toliau – EKS) vertė	1-5	tyrimų vieta	1
11.		Zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa		Vidutinė metų DIUF vertė	1-5	tyrimų vieta	7
12.	Hidromorfologiniai	Hidrologinis režimas	Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika	Nuotėkio dydis	1-5	tyrimų vieta	Nėra natūralaus nuotėkio dydžio pokyčių dėl žmogaus veiklos poveikio (vandens paėmimo, HE veiklos, vandens išleidimo iš tvenkinių, patvankos įtakos) arba nuotėkio dydžio svyravimas yra nereikšmingas (≤ 10 % vidutinio nuotėkio dydžio atitinkamu laikotarpiu), tačiau nuotėkio dydis turi būti ne mažesnis kaip minimalus natūralus nuotėkis sausuoju laikotarpiu (30 parų vidurkis)
13.		Upės vientisumas		Upės vientisumas	1-5	atkarpa*	Nėra dirbtinių kliūčių žuvų migracijai.
14.		Morfologinės sąlygos	Krantų struktūra	Upės vagos pobūdis	1-5	atkarpa*	Vaga yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis).
15.		Morfologinės sąlygos	Krantų struktūra	Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis ir plotis	1-5	atkarpa*	Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta dengia ne mažiau kaip 70 % vagos pakrantės ilgio. Miško juostos plotis turi būti ne mažesnis kaip 50 metrų.
16.	Fizikiniai-cheminiai	Bendri duomenys	Maistingosios medžiagos	Nitratinio azoto (NO₃-N) vidutinė metų vertė, mg/l	1-5		≤ 0,90
17.				Amonio azoto (NH₄-N) vidutinė metų vertė, mg/l	1-5		≤ 0,06
18.				Bendrojo azoto (N_b) vidutinė metų vertė, mg/l	1-5	tyrimų vieta	≤ 1,40
19.				Fosfatinio fosforo (PO₄-P) vidutinė metų vertė, mg/l	1-5		≤ 0,03
20.				Bendrojo fosforo (P_b) vidutinė metų vertė, mg/l	1-5		≤ 0,06
21.			Organinės medžiagos	Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS₇) vidutinė metų vertė, mg/l	1-5	tyrimų vieta	≤ 1,80
22.			Prisotinimas deguonimi	Ištirpusio deguonies kiekio vandenyje (O₂) vidutinė metų vertė, mg/l	1,3,4,5	tyrimų vieta	≥ 9,5 ≥ 8,5
22.			Prisotinimas deguonimi		2	tyrimų vieta	≥ 9,5 ≥ 8,5
23.		Specifiniai teršalai		Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2010, Nr. 59-2938), 1 priede ir 2 priedo A dalyje, vertės	1-5	tyrimų vieta	Išmatuotos vertės mažesnės už atitinkamos medžiagos kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)
24.				Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalyje, išskyrus šios lentelės 16-20 eilutėse nurodytų maistingųjų medžiagų, vertės	1-5	tyrimų vieta	Išmatuotos vertės neviršija natūralaus (gamtinio) lygio, o sintetinių teršiančių medžiagų vertės mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)

* – upių atkarpos, kurioje vertinami hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai, ilgis: upių, kurių baseino plotas yra < 100 km² – 0,5 km aukščiau ir 0,5 km žemiau tyrimų vietos; 100–1000 km² – 2,5 km aukščiau ir 2,5 km žemiau tyrimų vietos; >1000 km² – 5 km aukščiau ir 5 km žemiau tyrimų vietos. Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Ežerai

18. Ežeruose iš biologinių elementų etaloninių sąlygų rodiklių vertės nustatytos tik fitoplanktono rodikliui. Kitų biologinių elementų rodikliams nustatytos tik preliminarios etaloninės vertės, rodikliai testuojami. Etaloninių sąlygų rodiklių vertės turės būti tikslinamos surinkus daugiau duomenų. Taip pat nustatytos vandens kokybę apibūdinančių fizikinių-cheminių elementų rodiklių vertės, turinčios užtikrinti etalonines sąlygas biologiniams elementams, hidromorfologinių kokybės elementų rodiklių ir cheminės būklės kriterijų apibūdinimas. Ežerų etaloninių sąlygų rodiklių kriterijai ir jų vertės yra pateiktos 13 lentelėje.

13 lentelė. Ežerų tipų etaloninių sąlygų pagal vandens kokybės elementų rodiklius vertės ir apibūdinimai

Eil. Nr.	Kokybės elementai			Rodikliai	Ežero tipas	Etaloninių sąlygų vertė / apibūdinimas
1.				Chlorofilo „a“ vidutinės metų vertės EKS ir maksimalios vertės EKS vidurkis	1,2	1
2.	Biologiniai	Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė		Chlorofilo „a“ vidutinė metų vertė, ug/l	1, 2	2,5
3.	Biologiniai	Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė		Chlorofilo „a“ maksimali vertė,	1, 2	5,0
4.	Hidromorfologiniai	Hidrologinis režimas	Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika	Vandens lygio pokyčiai	1,2	Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio sumažėjimo (lygis nepažemintas, vanduo nepaimamas) arba pokyčiai yra nedideli (lygis ne mažesnis nei natūralus minimalus vidutinis metinis vandens lygis), arba nėra žmogaus veiklos poveikio, dėl kurio galėtų aukščiau nurodytu būdu pasikeisti vandens lygis. Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio kaitos (kaita, sąlygota ant ežero ištekančios ar įtekančios upės įrengtos HE veiklos) arba ši kaita yra tik minimalaus ir maksimalaus vidutinio natūralaus metinio vandens lygio ribose.
5.		Morfologinės sąlygos	Ežero kranto struktūra	Kranto linijos pokyčiai	1,2	Kranto linija yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis) arba pokyčiai yra nedideli (≤ 5 % ežero kranto linijos).
6.		Morfologinės sąlygos	Ežero kranto struktūra	Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis	1,2	Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta apima ne mažiau kaip 70 % ežero kranto linijos.
7.	Fizikiniai-cheminiai	Bendri duomenys	Maistingosios medžiagos	Bendrojo azoto (Nb) vidutinė metų vertė, mg/l	1, 2	≤ 1,00
8.		Bendri duomenys	Maistingosios medžiagos	Bendrojo fosforo (Pb) vidutinė metų vertė, mg/l	1, 2	≤ 0,020
9.		Specifiniai teršalai		Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 1 priede ir 2 priedo A dalyje, vertės	1,2	Išmatuotos vertės mažesnės už atitinkamos medžiagos kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)
10.		Specifiniai teršalai		Medžiagų, nurodytų Nuotekų tvarkymo reglamento 2 priedo B dalyje, išskyrus šios lentelės 7 ir 8 eilutėse nurodytų maistingųjų medžiagų, vertės	1,2	Išmatuotos vertės neviršija natūralaus (gamtinio) lygio, o sintetinių teršiančių medžiagų vertės mažesnės už kiekybinio įvertinimo ribą (nustatymo ribą)

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Į nenatūralios prigimties vandens lygio pokyčius turi būti atsižvelgta tik tuo atveju, jei yra žmogaus veiklos poveikis(sklendės, HE, baseino nusausinimas) ar kitokio pobūdžio žmogaus veikla, dėl kurios galėtų mažėti ar nenatūraliai svyruoti vandens lygis. Jeigu žmogaus veiklos poveikio esama, vidutinis minimalus natūralus vandens lygis bei minimalaus ir maksimalaus vidutinio natūralaus metinio vandens lygio ribos (pagal nukrypimą nuo kurių yra įvertinama esama ežero ekologinė būklė pagal hidrologinius rodiklius) turi būti nustatytos analizuojant vandens lygio kaitos charakteristikas iki prasidedant žmogaus veiklos poveikiui, o tokių duomenų nesant – pasinaudojant duomenimis apie vandens lygio kaitos charakteristikas ežeruose-analoguose, nepaveiktuose minėto pobūdžio žmogaus poveikio.

Maksimalus ekologinis dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių potencialas

19. DVT bei LPVT suformuotos hidrologinės bei morfologinės charakteristikos tiesiogiai priklauso nuo tikslų, kurių siekiant šie telkiniai buvo sukurti ar pakeisti. Keičiant hidromorfologines charakteristikas, atitinkamai pakinta ir telkiniuose gyvuojančių vandens organizmų bendrijų charakteristikos. Todėl šių telkinių ekologinė būklė turi būti vertinama pagal juos savo charakteristikomis labiausiai atitinkančio vandens telkinio tipo ekologinės būklės vertinimo kriterijus. Kita vertus, dirbtiniuose ar LPVT susiformavusios sąlygos dažniausiai nėra identiškos natūraliems telkiniams, todėl jų būklės apibūdinimui vartojama ne ekologinės būklės, o ekologinio potencialo sąvoka. DVT ir LPVT ekologinio potencialo klasifikavimo atskaitos taškas yra maksimalus ekologinis potencialas (natūralių vandens telkinių etaloninių sąlygų atitikmuo). Kadangi šiuose telkiniuose esančios hidromorfologinės sąlygos dažnai neleidžia pasiekti tokios pat vandens organizmų būklės, kaip ir natūraliuose telkiniuose, biologinių elementų rodikliams gali būti keliami mažesni reikalavimai. Tačiau: jeigu hidromorfologinės sąlygos, suformuotos DVT ir LPVT yra identiškos sąlygoms natūraliuose atitinkamo tipo vandens telkiniuose, vandens organizmų bendrijų maksimalus ekologinis potencialas laikomas atitinkančiu labai gerą ekologinę gera būklę, t.y. turi atitikti tokius pačius kriterijus. Reikalavimai vandens kokybės fizikinių-cheminių elementų rodikliams bei cheminei būklei visais atvejais išlieka tokie patys, kaip ir natūraliems telkiniams, nebent jų užtikrinti neįmanoma dėl pačio DVT ar LPVT pobūdžio. Telkiniuose, kuriuose hidromorfologinės sąlygos neleidžia užtikrinti tokios pat vandens organizmų būklės kaip ir natūraliuose, geras ekologinis potencialas yra laikomas užtikrintu tik tuo atveju, jeigu yra įgyvendintos bent minimalios priemonės, leidžiančios hidromorfologinių modifikacijų poveikį sušvelninti (pvz., atkuriant sumedėjusią pakrančių augmeniją ten, kur ji yra visiškai sunaikinta ar sukuriant bent minimalias kliūtis vandens tėkmei, sąlygojančias bent minimalų upių grunto sudėties heterogeniškumą), t.y. priemonės, kurios neturės neigiamo poveikio tikslams, kurių siekta įrengiant dirbtinį ar labai pakeičiant natūralų vandens telkinį. Tuo tarpu maksimalus ekologinis potencialas gali būti pasiektas tik taikant visas įmanomas priemones (pvz., dalinis upių vagų vingiuotumo atkūrimas).

Dirbtiniai vandens telkiniai

20. DVT Ventos UBR priskirtinas tik 1 telkinys – Ventos-Dubysos kanalas, jungiantis Nemuno ir Ventos UBR upių baseinus. Dirbtiniai kanalai pagal savo ekologines savybes yra panašūs į atitinkamo tipo upes. Tačiau juose suformuotos hidromorfologinės sąlygos neatitinka natūralių upių hidromorfologinių sąlygų (tiesi vaga, tam tikrų buveinių nebuvimas, galimi tėkmės kiekybiniai ir kokybiniai pokyčiai). Dėl kai kurių specifinių buveinių nebuvimo ir natūralaus hidrologinio režimo pokyčių dirbtiniame kanale labai gera ekologinė būklė pagal biologinius kokybės elementus yra nepasiekiama. Biologinių kokybės elementų maksimalus ekologinis potencialas gali atitikti tik geros ekologinės būklės kriterijų vertes, nustatytas natūralioms upėms, t.y. DIUF ekologinės kokybės santykis (toliau – EKS) – > 0,63, o LŽI – >0,70.

Reikalavimai vandens kokybės fizikinių-cheminių elementų rodikliams ( ir cheminei būklei (specifinių teršalų koncentracijoms) išlieka tokie patys, kaip ir natūralioms upėms (14 lentelė).

Labai pakeisti vandens telkiniai

21. LPVT priskiriami didesnio nei 0,5 km² ploto tvenkiniai, ištiesintos urbanizuotomis teritorijomis tekančios mažo nuolydžio upės Ventos baseino žemumose, Virvytės upės atkarpa žemiau Baltininkų HE ir Biržulio ežeras.

Didesnio nei 0,5 km² ploto tvenkiniuose susiformavusios hidromorfologinės sąlygos bei vandens organizmų bendrijos turi atitikti tokias sąlygas natūraliuose ežeruose. Išlyga yra HE tvenkiniai, kuriems būdinga nenatūralios prigimties vandens lygio kaita. Jų hidromorfologinių elementų rodikliai laikomi neatitinkančiais maksimalaus ekologinio potencialo apibūdinimo. Tačiau biologinių ir fizikinių-cheminių kokybės elementų maksimalus ekologinis potencialas turi atitikti labai geros ekologinės būklės kriterijus, taikomus natūraliems ežerams.

Labai pakeistame Biržulio ežere dėl vandens lygio ir paviršiaus ploto sumažėjimo labai pakito makrofitų ir žuvų bendrijos, jos šiuo metu atitinka distrofiniams ežerams būdingas bendrijas. Ekologinės būklės klasifikavimo sistemos pagal minėtų biologinių elementų rodiklius dar nėra išbaigtos, todėl labai pakeisto Biržulio ežero ekologinis potencialas (kaip ir kitų, natūralių Ventos UBR ežerų ekologinė būklė) šiuo metu gali būti vertinamas tik pagal fizikinių-cheminių elementų ir fitoplanktono rodiklius, o maksimalus ekologinis potencialas pagal minėtų kokybės elementų rodiklius turi atitikti labai geros ekologinės būklės kriterijus, taikomus natūraliems ežerams.

14 lentelė. Tvenkinių ir Biržulio ežero, kurie priskiriami prie LPVT, maksimalaus ekologinio potencialo apibūdinimas⁽¹⁾

Eil. Nr.	Kokybės elementai	Rodikliai			Maksimalaus ekologinio potencialo vertė/apibūdinimas
1.	Biologiniai	Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė		Chlorofilo „a“ vidutinės metų vertės EKS ir maksimalios vertės EKS vidurkis	>0,67
2.	Fizikiniai-cheminiai	Bendri duomenys	Maistingosios medžiagos	Bendrojo azoto (Nb) vidutinė metų vertė, mg/l	<1,30
3..				Bendrojo azoto (Nb) vidutinė metų vertė, mg/l	<2,00 *
4.				Bendrojo fosforo (P_b) vidutinė metų vertė, mg/l	<0,040
5.				Bendrojo fosforo (P_b) vidutinė metų vertė, mg/l	<0,100 *
6.	Hidromorfologiniai	Hidrologinis režimas	Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika	Vandens lygio pokyčiai	Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio sumažėjimo (lygis nepažemintas, vanduo nepaimamas) arba pokyčiai yra nedideli (lygis nemažesnis nei natūralus minimalus vidutinis metinis vandens lygis), arba nėra žmogaus veiklos poveikio, dėl kurio galėtų aukščiau nurodytu būdu pasikeisti vandens lygis.
7.		Morfologinės sąlygos	Ežero kranto struktūra	Kranto linijos pokyčiai	Kranto linija yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis) arba pokyčiai yra nedideli (≤ 5 proc. vandens telkinio kranto linijos).
8.		Morfologinės sąlygos	Ežero kranto struktūra	Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis	Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta apima ne mažiau 70 proc. vandens telkinio kranto linijos.

⁽¹⁾ – tvenkinių, kurių lygis yra reguliuojamas (įrengtos HE) ir labai pakeisto Biržulio ežero hidromorfologinių elementų rodikliai laikomi neatitinkančiais maksimalaus ekologinio potencialo apibūdinimo.

* pažymėtų rodiklių kriterijai taikomi vertinant labai pratakių tvenkinių (vandens apytakos koeficientas, t.y. upės metų nuotėkio tūrio ir tvenkinio tūrio santykis, K>100) ekologinį potencialą. Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Labai pakeistų ištiesintos vagos upių ekologinis potencialas turi būti nustatomas pagal kriterijus, taikomus atitinkamo baseino dydžio bei nuolydžio upių tipų vertinimui. Dėl kai kurių specifinių buveinių nebuvimo ir natūralaus hidrologinio režimo pokyčių, labai gera ekologinė būklė pagal biologinius kokybės elementus yra nepasiekiama. Monitoringo duomenys rodo, kad biologinių kokybės elementų maksimalus ekologinis potencialas turi atitikti geros ekologinės būklės kriterijų vertes, nustatytas natūralioms atitinkamo tipo upėms, t.y. DIUF EKS – > 0,63, o LŽI – >0,70 (15 lentelė). Hidromorfologinių elementų maksimalus ekologinis potencialas turi atitikti geros ekologinės būklės reikalavimus. Fizikinių-cheminių vandens kokybės elementų maksimalaus ekologinio potencialo kriterijai turi atitikti natūralių vagų upių geros ekologinės būklės kriterijus.

Labai pakeistos Virvytės upės atkarpos žemiau Baltininkų HE ekologinis potencialas turi būti nustatomas pagal kriterijus, taikomus atitinkamo baseino dydžio bei nuolydžio upių tipų vertinimui (1 ir 3 tipai). Dėl upės natūralaus hidrologinio režimo pokyčių ir upės vientisumo pažeidimo (kliūtys žuvų migracijai) labai gera ekologinė būklė pagal biologinius kokybės elementus yra nepasiekiama. Monitoringo, praktinių lauko tyrimų, mokslinių tyrimų duomenys rodo, kad biologinių kokybės elementų maksimalus ekologinis potencialas gali atitikti tik geros būklės kriterijų vertes, nustatytas natūralioms atitinkamo tipo upėms, t.y. DIUF EKS – > 0,63, o LŽI – >0,70 (15 lentelė). Reikalavimai fizikiniams-cheminiams vandens kokybės elementams yra tokie patys kaip ir natūralių vagų upėse.

Rodikliai ir jų vertės, atitinkančios dirbtinio kanalo, labai pakeistos Virvytės upės atkarpos žemiau Baltininkų HE ir labai pakeistų ištiesintos vagos upių maksimalų ekologinį potencialą yra pateiktos 15 lentelėje.

15 lentelė. Upių, kurios priskiriamos prie LPVT, ir kanalų maksimalaus ekologinio potencialo apibūdinimas

Eil. Nr.	Kokybės elementai			Rodikliai	Erdvinė vertinimo skalė	Maksimalaus ekologinio potencialo vertės / apibūdinimas
1.	Biologiniai	Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžinė struktūra		LŽI	tyrimų vieta	>0,70
2.	Biologiniai	Zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa		DIUF EKS	tyrimų vieta	>0,63
3.	Hidromorfologiniai	Hidrologinis režimas	Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika	Nuotėkio dydis	tyrimų vieta	Nėra natūralaus nuotėkio dydžio pokyčių arba nuotėkio dydžio svyravimas dėl žmogaus veiklos poveikio (HE veiklos) yra ≤30 proc. vidutinio nuotėkio dydžio atitinkamu laikotarpiu, tačiau nuotėkio dydis turi būti nemažesnis kaip minimalus natūralus nuotėkis sausuoju laikotarpiu (30 parų vidurkis).
4.		Upės vientisumas		Upės vientisumas	atkarpa*	Nėra dirbtinių kliūčių žuvų migracijai.
5.		Morfologinės sąlygos	Krantų struktūra	Upės vagos pobūdis	atkarpa*	Kranto linija vingiuota, vagoje yra seklumų ir pagilėjimų, lemiančių srovės greičio ir grunto sudėties pokyčius.
6.		Morfologinės sąlygos	Krantų struktūra	Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis ir plotis	atkarpa*	Natūralios pakrančių augmenijos (medžių) juosta dengia ne mažiau kaip 50 proc. vagos pakrantės ilgio.
7.	Fizikiniai-cheminiai	Bendri duomenys	Maistingosios medžiagos	Nitratinio azoto (NO₃-N) vidutinė metų vertė, mg/l	tyrimų vieta	<1,30
8.				Amonio azoto (NH₄-N) vidutinė metų vertė, mg/l		<0,10
9.				Bendrojo azoto (Nb) vidutinė metų vertė, mg/l		<2,00
10.				Fosfatinio fosforo (PO₄-P) vidutinė metų vertė, mg/l		<0,050
11.				Bendrojo fosforo (P_b) vidutinė metų vertė, mg/l		<0,100
12.			Organinės medžiagos	Biocheminio deguonies suvartojimo per 7 dienas (BDS₇) vidutinė metų vertė, mg/l	tyrimų vieta	<2,30
12.			Organinės medžiagos	Ištirpusio deguonies kiekio		>8,50 1,3,4,5 tipo vandens telkiniuose
13.			Prisotinimas deguonimi	vandenyje (O₂) vidutinė metų vertė, mg/l	tyrimų vieta

Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodika

Upių ekologinės būklės vertinimo kriterijai

22. Upių ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinius-cheminius, hidromorfologinius ir biologinius kokybės elementus, kurie atspindi visus reikšmingos antropogeninės veiklos poveikius.

Upių ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinius-cheminius kokybės elementus – bendrus duomenis (maistingąsias medžiagas, organines medžiagas, prisotinimą deguonimi) apibūdinančius rodiklius: NO₃-N, NH₄-N, N_bendras, PO₄-P, P_bendras, BDS₇ ir O₂.. Pagal kiekvieno rodiklio vidutinę metų vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (16 lentelė). 16 lentelėje pateikti kriterijai yra suderinti su kaimynine Latvija.

16 lentelė. Upių ekologinės būklės klasės pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklius

Eil. Nr.	Kokybės elementas		Rodiklis	Upės tipas	Etaloninių sąlygų rodiklių vertė	Upių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal flzikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes
Eil. Nr.	Kokybės elementas		Rodiklis	Upės tipas	Etaloninių sąlygų rodiklių vertė	Labai gera	Gera	Vidutinė	Bloga	Labai bloga
1	Bendri duomenys	Maistingosios medžiagos	NO₃-N, mg/l	1-5	0,90	<1,30	1,30-2,30	2,31-4,50	4,51-10,00	>10,00
2			NH₄-N, mg/l	1-5	0,06	<0,10	0,10-0,20	0,21-0,60	0,61-1,50	>1,50
3			Nb, mg/l	1-5	1,40	<2,00	2,00-3,00	3,01-6,00	6,01-12,00	>12,00
4			PO₄-P, mg/l	1-5	0,03	<0,050	0,050-0,090	0,091-0,180	0,181-0,400	>0,400
5			Pb, mg/l	1-5	0,06	<0,100	0,100-0,140	0,141-0,230	0,231-0,470	>0,470
6		Organinės medžiagos	BDS₇, mg/l	1-5	1,80	<2,30	2,30-3,30	3,31-5,00	5,01-7,00	>7,00
7		Prisotinimas deguonimi	O₂, mg/l	1, 3, 4, 5	9,50	>8,50	8,50-7,50	7,49-6,00	5,99-3,00	<3,00
8		Prisotinimas deguonimi	O₂, mg/l	2	8,50	>7,50	7,50-6,50	6,49-5,00	4,99-2,00	<2,00

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Upių ekologinė būklė yra vertinama pagal hidromorfologinius kokybės elementus – hidrologinį režimą (vandens nuotėkio tūrį ir dinamiką), upės vientisumą ir morfologines sąlygas (krantų struktūrą) apibūdinančius rodiklius: nuotėkio dydį, upės vientisumą, upės vagos pobūdį ir natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgį ir plotį. Jeigu vandens telkinio visi hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai atitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimą, jis priskiriamas labai gerai ekologinei būklei pagal hidromorfologinius kokybės elementus (17 lentelė). Jeigu bent pagal vieną hidromorfologinių kokybės elementų rodiklį vandens telkinys neatitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimo, vandens telkinio ekologinė būklė pagal hidromorfologinius kokybės elementus yra neatitinkanti labai geros būklės.

17 lentelė. Upių labai geros ekologinės būklės pagal hidromorfologinių kokybės elementų rodiklius apibūdinimas

Eil. Nr.	Kokybės elementas		Rodiklis	Erdvinė vertinimo skalė	Upių labai geros ekologinės būklės hidromorfologinių kokybės elementų rodiklių apibūdinimas
1	Hidrologinis režimas	Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika	Nuotėkio dydis	tyrimų vieta	Nėra natūralaus nuotėkio dydžio pokyčių dėl žmogaus veiklos poveikio (vandens paėmimo, HE veiklos, vandens išleidimo iš tvenkinių, patvankos įtakos) arba nuotėkio dydžio svyravimas yra nereikšmingas (<=10 proc. vidutinio nuotėkio dydžio atitinkamu laikotarpiu), tačiau nuotėkio dydis turi būti nemažesnis kaip minimalus natūralus nuotėkis sausuoju laikotarpiu (30 parų vidurkis).
2	Upės vientisumas		Upės vientisumas	atkarpa *	Nėra dirbtinių kliūčių žuvų migracijai.
3	Morfologinės sąlygos	Krantų struktūra	Upės vagos pobūdis	atkarpa *	Vaga yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis).
4	Morfologinės sąlygos	Krantų struktūra	Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis ir plotis	atkarpa *	Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta dengia ne mažiau kaip 70 proc. vagos pakrantės ilgio. Miško juostos plotis turi būti nemažesnis kaip 50 metrų.

Upių ekologinė būklė yra vertinama pagal šiuos biologinius kokybės elementus – ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą, amžinę struktūrą ir zoobentoso taksonominę sudėtį, gausą.

Upių ekologinės būklės pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžinę struktūrą vertinimo rodiklis yra LŽI. Pagal vidutinę metų LŽI vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (18 lentelė).

18 lentelė. Upių ekologinės būklės klasės pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžinę struktūrą

Kokybės elementas	Rodiklis	Upės tipas	Upių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal ichtiofaunos rodiklio vertes
Kokybės elementas	Rodiklis	Upės tipas	Labai gera	Gera	Vidutinė	Bloga	Labai bloga
Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžinė struktūra	LŽI	1-5	>0,93	0,93-0,71	0,70-0,40	0,39-0,11	<0,11

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Upių ekologinės būklės pagal zoobentoso taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra DIUF. Pagal vidutinę metų DIUF EKS vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (19 lentelė).

19 lentelė. Upių ekologinės būklės klasės pagal zoobentoso taksonominę sudėtį ir gausą

Kokybės elementas	Rodiklis	Upės tipas	Upių ekologinės būklės klasių kriterijai pagal zoobentoso rodiklio verčių EKS
Kokybės elementas	Rodiklis	Upės tipas	Labai gera	Gera	Vidutinė	Bloga	Labai bloga
Zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa	DIUF	1-5	≥ 0,78	0,77-0,64	0,63-0,50	0,49-0,35	<0,35

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Ežerų ekologinės būklės vertinimo kriterijai

23. Ežerų ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinius-cheminius, hidromorfologinius ir biologinius kokybės elementus.

Ežerų ekologinė būklė yra vertinama pagal fizikinį-cheminį kokybės elementą – bendrus duomenis (maistingąsias medžiagas) apibūdinančius rodiklius: N_bendras, P_bendras,. Pagal paviršinio vandens sluoksnio mėginių kiekvieno rodiklio vidutinę metų vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (20 lentelė).

20 lentelė. Ežerų ekologinės būklės klasės pagal fizikinio-cheminio kokybės elemento rodiklius

Eil. Nr.	Kokybės elementas		Rodiklis	Ežero tipas	Etaloninių sąlygų rodiklių vertė	Ežerų ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fizikinio-cheminio kokybės elemento rodiklių vertes
Eil. Nr.	Kokybės elementas		Rodiklis	Ežero tipas	Etaloninių sąlygų rodiklių vertė	Labai gera	Gera	Vidutinė	Bloga	Labai bloga
1	Bendri duomenys	Maistingosios medžiagos	Nb, mg/l	1, 2	1,00	<1,30	1,30-1,80	1,81-2,30	2,31-3,00	>3,00
3	Bendri duomenys	Maistingosios medžiagos	Pb, mg/l	1, 2	0,020	<0,040	0,040-0,060	0,061-0,090	0,091-0,140	>0,140

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Ežerų ekologinė būklė yra vertinama pagal hidromorfologinius kokybės elementus – hidrologinį režimą (vandens nuotėkio tūrį ir jo dinamiką) ir morfologines sąlygas (ežero kranto struktūrą) apibūdinančius rodiklius: vandens lygio pokyčius, kranto linijos pokyčius, natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgį. Jeigu vandens telkinio visi hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai atitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimą, jis priskiriamas labai gerai ekologinei būklei pagal hidromorfologinius kokybės elementus (21 lentelė). Jeigu bent pagal vieną hidromorfologinių kokybės elementų rodiklį vandens telkinys neatitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimo, vandens telkinio ekologinė būklė pagal hidromorfologinius kokybės elementus yra neatitinkanti labai geros būklės.

21 lentelė. Ežerų labai geros ekologinės būklės pagal hidromorfologinių kokybės elementų rodiklius apibūdinimas

Eil. Nr.	Kokybės elementas		Rodiklis	Ežerų labai geros ekologinės būklės hidromorfologinių kokybės elementų rodiklių apibūdinimas
1	Hidrologinis režimas	Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika	Vandens lygio pokyčiai	Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio sumažėjimo (lygis nepažemintas, vanduo nepaimamas) arba pokyčiai yra nedideli (lygis nemažesnis nei natūralus minimalus vidutinis metinis vandens lygis), arba nėra žmogaus veiklos poveikio, dėl kurio galėtų aukščiau nurodytu būdu pasikeisti vandens lygis. Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio kaitos (kaita, sąlygota ant ežero ištekančios ar įtekančios upės įrengtos HE veiklos) arba ši kaita yra tik minimalaus ir maksimalaus vidutinio natūralaus metinio vandens lygio ribose.
2	Morfologinės sąlygos	Ežero kranto struktūra	Kranto linijos pokyčiai	Kranto linija yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis) arba pokyčiai yra nedideli (<= 5 proc. ežero kranto linijos).
3	Morfologinės sąlygos	Ežero kranto struktūra	Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis	Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta apima ne mažiau 70 proc. ežero kranto linijos.

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Ežerų ekologinė būklė yra vertinama pagal biologinį kokybės elementą – fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę – apibūdinantį rodiklį chlorofilo „a“ vidutinę metų vertę ir maksimalią vertę. Pagal rodiklio vidutinės metų vertės EKS ir maksimalios vertės EKS vidurkį vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinės būklės klasių (22 lentelė).

22 lentelė. Ežerų ekologinės būklės klasės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę

Kokybės elementas	Rodiklis	Ežero tipas	Ežerų ekologinės būklės klasių kriterijai pagal fitoplanktono rodiklio verčių EKS
Kokybės elementas	Rodiklis	Ežero tipas	Labai gera	Gera	Vidutinė	Bloga	Labai bloga
Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė	Chlorofilas „a“ (vidutinės metų vertės EKS ir maksimalios vertės EKS vidurkis)	1,2	>0,67	0,67-0,33	0,32-0,14	0,13-0,07	<0,07

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių ekologinio potencialo vertinimo kriterijai

24. Upių, kurios priskiriamos prie LPVT, ir kanalų ekologinis potencialas yra vertinamas pagal fizikinius-cheminius, hidromorfologinius ir biologinius kokybės elementus.

Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinis potencialas yra vertinamas pagal fizikinius-cheminius kokybės elementus – bendrus duomenis (maistingąsias medžiagas, organines medžiagas, prisotinimą deguonimi) apibūdinančius rodiklius: NO₃-N, NH₄-N, N_bendras, PO₄-P, P_bendras, BDS₇ ir O₂. Pagal kiekvieno rodiklio vidutinę metų vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (23 lentelė).

23 lentelė. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinio potencialo klasės pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklius

Eil. Nr.	Kokybės elementas		Rodiklis	Vandens telkinio tipas	Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes
Eil. Nr.	Kokybės elementas		Rodiklis	Vandens telkinio tipas	Maksimalus	Geras	Vidutinis	Blogas	Labai blogas
1	Bendri duomenys	Maistingosios medžiagos	NO₃-N, mg/l	1-5	<1,30	1,30-2,30	2,31-4,50	4,51 -10,00	>10,00
2			NH₄-N, mg/l	1-5	<0,10	0,10-0,20	0,21-0,60	0,61-1,50	>1,50
3			Nb, mg/l	1-5	<2,00	2,00-3,00	3,01-6,00	6,01-12,00	>12,00
4			PO₄-P, mg/l	1-5	<0,050	0,050-0,090	0,091-0,180	0,181-0,400	>0,400
5			Pb, mg/l	1-5	<0,100	0,100-0,140	0,141-0,230	0,231-0,470	>0,470
6		Organinės medžiagos	BDS₇, mg/l	1-5	<2,30	2,30-3,30	3,31-5,00	5,01-7,00	>7,00
7		Prisotinimas deguonimi	O₂, mg/l	1, 3, 4, 5	>8,50	8,50-7,50	7,49-6,00	5,99-3,00	<3,00
8		Prisotinimas deguonimi	O₂, mg/l	2	>7,50	7,50-6,50	6,49-5,00	4,99-2,00	<2,00

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinis potencialas yra vertinamas pagal hidromorfologinius kokybės elementus – hidrologinį režimą (vandens nuotėkio tūrį ir dinamiką), upės vientisumą ir morfologines sąlygas (krantų struktūrą) apibūdinančius rodiklius: nuotėkio dydį, upės vientisumą, upės vagos pobūdį, natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgį. Jeigu vandens telkinio visi hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai atitinka maksimalaus ekologinio potencialo apibūdinimą, jo ekologinis potencialas yra maksimalus pagal hidromorfologinius kokybės elementus (24 lentelė). Jeigu bent pagal vieną hidromorfologinių kokybės elementų rodiklį vandens telkinys neatitinka maksimalaus ekologinio potencialo apibūdinimo, vandens telkinio ekologinis potencialas pagal hidromorfologinius kokybės elementus neatitinka maksimalaus.

24 lentelė. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų maksimalaus ekologinio potencialo pagal hidromorfologinių kokybės elementų rodiklius apibūdinimas

Eil. Nr.	Kokybės elementas		Rodiklis	Erdvinė vertinimo skalė	Maksimalaus ekologinio potencialo hidromorfologinių kokybės elementų rodiklių apibūdinimas
1	Hidrologinis režimas	Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika	Nuotėkio dydis	tyrimų vieta	Nėra natūralaus nuotėkio dydžio pokyčių arba nuotėkio dydžio svyravimas dėl žmogaus veiklos poveikio (HE veiklos) yra ≤ 30 proc. vidutinio nuotėkio dydžio atitinkamu laikotarpiu, tačiau nuotėkio dydis turi būti nemažesnis kaip minimalus natūralus nuotėkis sausuoju laikotarpiu (30 parų vidurkis).
2	Upės vientisumas		Upės vientisumas	atkarpa *	Nėra dirbtinių kliūčių žuvų migracijai.
3	Morfologinės sąlygos	Krantų struktūra	Upės vagos pobūdis	atkarpa *	Kranto linija vingiuota, vagoje yra seklumų ir pagilėjimų, lemiančių srovės greičio ir grunto sudėties pokyčius.
4	Morfologinės sąlygos	Krantų struktūra	Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis	atkarpa *	Natūralios pakrančių augmenijos (medžių) juosta dengia ne mažiau kaip 50 proc. vagos pakrantės ilgio.

Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinis potencialas yra vertinamas pagal biologinių kokybės elementų rodiklius – ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą, amžinę struktūrą ir zoobentoso taksonominę sudėtį ir gausą.

Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinio potencialo pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžinę struktūrą vertinimo rodiklis yra LŽI. Pagal vidutinę metų LŽI vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (25 lentelė).

25 lentelė. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinio potencialo klasės pagal ichtiofaunos taksonominę sudėtį, gausą ir amžinę struktūrą

Kokybės elementas	Rodiklis	Vandens telkinio tipas	Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal ichtiofaunos rodiklio vertes
Kokybės elementas	Rodiklis	Vandens telkinio tipas	Maksimalus	Geras	Vidutinis	Blogas	Labai blogas
Ichtiofaunos taksonominė sudėtis, gausa ir amžinė struktūra	LŽI	1-5	≥ 0,71	0,70-0,40	0,39-0,20	0,19-0,10	<0,10

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinio potencialo pagal zoobentoso taksonominę sudėtį ir gausą vertinimo rodiklis yra DIUF. Pagal vidutinę metų DIUF EKS vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (26 lentelė).

26 lentelė. Upių, kurios priskiriamos prie labai pakeistų vandens telkinių, ir kanalų ekologinio potencialo klasės pagal zoobentoso taksonominę sudėtį ir gausą

Kokybės elementas	Rodiklis	Vandens telkinio tipas	Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal zoobentoso rodiklio verčių EKS
Kokybės elementas	Rodiklis	Vandens telkinio tipas	Maksimalus	Geras	Vidutinis	Blogas	Labai blogas
Zoobentoso taksonominė sudėtis ir gausa	DIUF	1-5	≥ 0,64	0,63-0,50	0,49-0,36	0,35-0,21	<0,21

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Tvenkinių ir ežerų, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, ekologinis potencialas yra vertinamas pagal fizikinius-cheminius, hidromorfologinius ir biologinius kokybės elementus.

Tvenkinių ir ežerų, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, ekologinis potencialas yra vertinamas pagal fizikinį-cheminį kokybės elementą – bendrus duomenis (maistingąsias medžiagas) apibūdinančius rodiklius: bendrąjį azotą ir bendrąjį fosforą. Pagal paviršinio vandens sluoksnio mėginių kiekvieno rodiklio vidutinę metų vertę vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (27 lentelė).

27 lentelė. Tvenkinių ir ežerų, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo klasės pagal fizikinio-cheminio kokybės elemento rodiklius

Eil. Nr.	Kokybės elementas		Rodiklis	Vandens telkinio tipas	Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal fizikinio-cheminio kokybės elemento rodiklių vertes
Eil. Nr.	Kokybės elementas		Rodiklis	Vandens telkinio tipas	Maksimalus	Geras	Vidutinis	Blogas	Labai blogas
1	Bendri duomenys	Maistingosios medžiagos	Nb, mg/l	1, 2	<1,30	1,30-1,80	1,81-2,30	2,31-3,00	>3,00
3			Nb, mg/l*	1, 2	<2,00	2,00-3,00	3,01-6,00	6,01-12,00	>12,00
4			Pb, mg/l	1, 2	<0,040	0,040-0,060	0,061-0,090	0,091-0,140	>0,140
6			Pb, mg/l*	1, 2	<0,100	0,100-0,140	0,141-0,230	0,231-0,470	>0,470

Tvenkinių (kurių vandens lygis nėra reguliuojamas), kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, ekologinis potencialas yra vertinamas pagal hidromorfologinius kokybės elementus – hidrologinį režimą (vandens nuotėkio tūrį ir jo dinamiką) ir morfologines sąlygas (vandens telkinio kranto struktūrą) apibūdinančius rodiklius: vandens lygio pokyčius, kranto linijos pokyčius, natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgį. Jeigu vandens telkinio visi hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai atitinka maksimalaus ekologinio potencialo apibūdinimą, jo ekologinis potencialas yra maksimalus pagal hidromorfologinius kokybės elementus (28 lentelė). Jeigu bent pagal vieną hidromorfologinių kokybės elementų rodiklį vandens telkinys neatitinka maksimalaus ekologinio potencialo apibūdinimo, vandens telkinio ekologinis potencialas pagal hidromorfologinius kokybės elementus neatitinka maksimalaus. Tvenkinių, kurių lygis yra reguliuojamas (įrengtos HE) ir Biržulio ež. hidromorfologinių elementų rodikliai laikomi neatitinkančiais maksimalaus ekologinio potencialo apibūdinimo.

28 lentelė. Tvenkinių (kurių vandens lygis nėra reguliuojamas), kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, maksimalaus ekologinio potencialo pagal hidromorfologinių kokybės elementų rodiklius apibūdinimas

Eil. Nr.	Kokybės elementas		Rodiklis	Maksimalaus ekologinio potencialo hidromorfologinių kokybės elementų rodiklių apibūdinimas
1	Hidrologinis režimas	Vandens nuotėkio tūris ir jo dinamika	Vandens lygio pokyčiai	Nėra nenatūralios prigimties vandens lygio sumažėjimo (lygis nepažemintas, vanduo nepaimamas) arba pokyčiai yra nedideli (lygis nemažesnis nei natūralus minimalus vidutinis metinis vandens lygis), arba nėra žmogaus veiklos poveikio, dėl kurio galėtų aukščiau nurodytu būdu pasikeisti vandens lygis.
2	Morfologinės sąlygos	Vandens telkinio kranto struktūra	Kranto linijos pokyčiai	Kranto linija yra natūrali (netiesinta, nesutvirtinta krantinėmis) arba pokyčiai yra nedideli (<= 5 proc. vandens telkinio kranto linijos).
3	Morfologinės sąlygos	Vandens telkinio kranto struktūra	Natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis	Natūralios pakrančių augmenijos (miško) juosta apima ne mažiau 70 proc. vandens telkinio kranto linijos.

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Tvenkinių ir ežerų, kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, ekologinis potencialas yra vertinamas pagal biologinį kokybės elementą – fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę – apibūdinantį rodiklį chlorofilo „a“ vidutinę metų vertę ir maksimalią vertę. Pagal chlorofilo „a“ vidutinės metų vertės EKS ir maksimalios vertės EKS vidurkį vandens telkinys priskiriamas vienai iš penkių ekologinio potencialo klasių (29 lentelė).

29 lentelė. Tvenkinių ir ežerų“ kurie priskiriami prie labai pakeistų vandens telkinių, ekologinio potencialo klasės pagal fitoplanktono taksonominę sudėtį, gausą ir biomasę

Kokybės elementas	Rodiklis	Vandens telkinio tipas	Ekologinio potencialo klasių kriterijai pagal fitoplanktono rodiklio verčių EKS
Kokybės elementas	Rodiklis	Vandens telkinio tipas	Maksimalus	Geras	Vidutinis	Blogas	Labai blogas
Fitoplanktono taksonominė sudėtis, gausa ir biomasė	Chlorofilas „a“ (vidutinės metų vertės EKS ir maksimalios vertės EKS vidurkis)	1-3	>0,67	0,67-0,33	0,32-0,14	0,13-0,07	<0,07

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Paviršinių vandenų cheminės būklės vertinimo kriterijai

25. Gera paviršinių vandenų cheminė būklė – tai cheminė būklė, kurią reikia pasiekti, norint įvykdyti paviršiniams vandenims taikomus aplinkos apsaugos uždavinius, nustatytus Lietuvos Respublikos vandens įstatymą (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544), t. y. cheminė paviršinio vandens telkinio būklė, kai jame teršalų koncentracijos neviršija aplinkos kokybės standartų, nustatytų atitinkamuose teisės aktuose, nustatančiuose aplinkos kokybės standartus.

Paviršinių vandenų cheminė būklė klasifikuojama į dvi kokybės klases. Kai vandens telkinyje laikomasi visų aplinkos kokybės standartų, nustatytų pagal atitinkamus aplinkos kokybės standartus ir nacionalinius teisės aktus, tas telkinys klasifikuojamas kaip esantis geros cheminės būklės. Jei ne, telkinys klasifikuojamas kaip neatitinkantis geros cheminės būklės.

Paviršinių vandenų cheminės būklės vertinimo kriterijai yra Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2010, Nr. 59-2938), 1 ir 2 prieduose nurodytų medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos vandens telkiniuose.

Paviršinių vandens telkinių būklės klasifikavimo taisyklės

26. Paviršiniai vandens telkiniai pagal būklę klasifikuojami taip:

26.1. Nustatant paviršinių vandens telkinių būklę, yra vertinama jų ekologinė būklė (dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių – ekologinis potencialas) ir cheminė būklė. Vandens telkinio būklė nustatoma pagal prastesnę iš jų, klasifikuojant į dvi klases: gerą arba neatitinkančią geros būklės.

26.2. Upių ir ežerų vandens telkinių ekologinė būklė klasifikuojama į penkias klases: labai gerą, gerą, vidutinę, blogą ir labai blogą. Ekologinės būklės įvertinimo pasikliovimo lygis gali būti didelis, vidutinis ir mažas.

26.3. Jeigu biologinių ir fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės atitinka labai geros ekologinės būklės kriterijus ir hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai atitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimą, vandens telkinio ekologinė būklė yra labai gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra didelis.

26.4. Jeigu tik hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai neatitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimo, o biologinių ir fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės atitinka labai geros ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis.

26.5. Jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka biologinių ir/arba fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės, vertinant vandens telkinio ekologinę būklę į hidromorfologinių kokybės elementų rodiklius neatsižvelgiama, išskyrus atvejus, nurodytus šios Metodikos 26.6.2, 26.6.3, 26.6.5, 26.6.6 ir 26.9 punktuose.

26.6. Jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka bent vieno biologinių ir/arba fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės, bet jos atitinka geros ekologinės būklės kriterijus, o kitų biologinių ir fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės atitinka labai geros ekologinės būklės kriterijus, priklausomai nuo vandens kokybės elemento vandens telkinio ekologinė būklė vertinama pagal šias taisykles:

26.6.1. jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka bent vieno ir biologinių, ir fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės, bet jos atitinka geros ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra didelis;

26.6.2. jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių biologinių kokybės elementų rodiklio vertė, bet jos santykinis nuokrypis ( proc.) nuo geros ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra lygus arba didesnis negu 50 proc. absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios geros ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių ir hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai atitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimą, vandens telkinio ekologinė būklė yra labai gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis; jeigu yra tik vieno biologinių kokybės elementų rodiklio duomenys, būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

26.6.3. jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių biologinių kokybės elementų rodiklio vertė, bet jos santykinis nuokrypis (%) nuo geros ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra lygus arba didesnis negu 50 % absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios geros ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių ir hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai neatitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimo, vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis; jeigu yra tik vieno biologinių kokybės elementų rodiklio duomenys, būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

26.6.4. jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių biologinių kokybės elementų rodiklio vertė, bet jos santykinis nuokrypis ( proc.) nuo geros ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra mažesnis negu 50 proc. absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios geros ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių, vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

26.6.5. jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertė, bet jos santykinis nuokrypis ( proc.) nuo geros ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra lygus arba mažesnis negu 25 proc. absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios geros ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių (ištirpusio deguonies ir vandens skaidrumo – lygus arba didesnis negu 75 proc. absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios geros ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių) ir hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai atitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimą, vandens telkinio ekologinė būklė yra labai gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis; jeigu yra tik vieno biologinių kokybės elementų rodiklio duomenys, būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

26.6.6. jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertė, bet jos santykinis nuokrypis (%) nuo geros ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra lygus arba mažesnis negu 25 % absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios geros ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių (ištirpusio deguonies ir vandens skaidrumo – lygus arba didesnis negu 75 % absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios geros ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių) ir hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai neatitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimo, vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis; jeigu yra tik vieno biologinių kokybės elementų rodiklio duomenys, būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

26.6.7. jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertė, bet jos santykinis nuokrypis ( proc.) nuo geros ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra didesnis negu 25 proc. absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios geros ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių (ištirpusio deguonies ir vandens skaidrumo – mažesnis negu 75 proc. absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios geros ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių), vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

26.6.8. jeigu labai geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka bent dviejų biologinių arba fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės, bet jos atitinka geros ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis.

26.7. Jeigu geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka bent vieno biologinių ir/arba fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertė, bet ji atitinka vidutinės ekologinės būklės kriterijus, o kitų biologinių ir fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės atitinka geros ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinė būklė vertinama pagal šias taisykles:

26.7.1. jeigu geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka bent vieno ir biologinių, ir fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės, bet jos atitinka vidutinės ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinė būklė yra vidutinė, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra didelis;

26.7.2. jeigu geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių biologinių kokybės elementų rodiklių vertė, bet jos santykinis nuokrypis ( proc.) nuo vidutinės ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra lygus arba didesnis negu 50 proc. absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios vidutinės ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių, vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis; jeigu yra tik vieno biologinių kokybės elementų rodiklio duomenys, būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

26.7.3. jeigu geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių biologinių kokybės elementų rodiklio vertė, bet jos santykinis nuokrypis ( proc.) nuo vidutinės ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra mažesnis negu 50 proc. absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios vidutinės ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių, vandens telkinio ekologinė būklė yra vidutinė, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

26.7.4. jeigu geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertė, bet jos santykinis nuokrypis ( proc.) nuo vidutinės ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra lygus arba mažesnis negu 25 proc. absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios vidutinės ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių (ištirpusio deguonies ir vandens skaidrumo – lygus arba didesnis negu 75 proc. absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios vidutinės ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių), vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis; jeigu yra tik vieno biologinių kokybės elementų rodiklio duomenys, būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

26.7.5. jeigu geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertė, bet jos santykinis nuokrypis ( proc.) nuo vidutinės ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra didesnis negu 25 proc. absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios vidutinės ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių (ištirpusio deguonies ir vandens skaidrumo – mažesnis negu 75 proc. absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios vidutinės ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių), vandens telkinio ekologinė būklė yra vidutinė, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

26.7.6. jeigu geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka bent dviejų biologinių arba fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės, bet jos atitinka vidutinės ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinė būklė yra vidutinė, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis.

26.8. Jeigu biologinių kokybės elementų rodiklių vertės atitinka labai geros arba geros ekologinės būklės kriterijus, o pagal vieno arba kelių fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes ekologinė būklė yra daugiau nei viena klase prastesnė, vandens telkinio ekologinė būklė yra viena klase geresnė, nei ją rodo fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio fizinių-cheminių kokybės elementų rodiklio) vertės, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas.

26.9. Jeigu fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės atitinka labai geros arba geros ekologinės būklės kriterijus, o pagal biologinių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio biologinių kokybės elementų rodiklio) vertes ekologinė būklė yra viena ar daugiau nei viena būklės klase prastesnė, vandens telkinio ekologinė būklė vertinama pagal šias taisykles:

26.9.1. jeigu pagal biologinių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio biologinių kokybės elementų rodiklio) vertes ekologinė būklė yra daugiau kaip viena būklės klase prastesnė negu pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes, o hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai atitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimą, vandens telkinio ekologinė būklė yra neklasifikuotina. Šiuo atveju didelė tikimybė, kad vandens telkinio būklės tyrimų duomenų imtis arba tyrimų vieta yra nereprezentatyvios, todėl turi būti kartojami vandens telkinio būklės tyrimai arba turi būti pasirenkama kita reprezentatyvi tyrimų vieta;

26.9.2. jeigu pagal biologinių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio biologinių kokybės elementų rodiklio) vertes ekologinė būklė yra viena būklės klase prastesnė negu pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes, o hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai neatitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimo, vandens telkinio ekologinė būklė yra ta, kurią esant rodo biologinių kokybės elementų rodiklių vertės, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas, jeigu ekologinė būklė yra viena klase prastesnė pagal vieną rodiklį arba vidutinis, jeigu ekologinė būklė yra viena klase prastesnė pagal kelis rodiklius;

26.9.3. jeigu pagal biologinių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio biologinių kokybės elementų rodiklio) vertes ekologinė būklė yra daugiau kaip viena būklės klase prastesnė negu pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes, o hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai neatitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimo, vandens telkinio ekologinė būklė yra ta, kurią esant rodo biologinių kokybės elementų rodiklių vertės, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas.

26.10. Jeigu biologinių kokybės elementų rodiklių vertės atitinka labai geros ekologinės būklės kriterijus, o pagal vieno iš fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertę ekologinė būklė yra viena būklės klase prastesnė, o hidromorfologinių kokybės elementų rodikliai neatitinka labai geros ekologinės būklės apibūdinimo, vandens telkinio ekologinė būklė yra gera, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis

26.11. Jeigu ir biologinių, ir fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės neatitinka geros ekologinės būklės kriterijų, bet atitinka vidutinės, blogos arba labai blogos ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinės būklė vertinama pagal šias taisykles:

26.11.1. jeigu ekologinės būklės klasės pagal biologinių ir fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes sutampa, vandens telkinio būklė yra ta, kurią esant rodo rodiklių vertės, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra didelis;

26.11.2. jeigu ekologinė būklė pagal bent vieno iš kelių fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertę yra viena klase prastesnė nei pagal biologinių kokybės elementų rodiklių vertes, vandens telkinio ekologinė būklė yra ta, kurią esant rodo biologinių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio biologinių kokybės elementų rodiklio) vertės, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis;

26.11.3. jeigu ekologinė būklė pagal bent vieno iš kelių fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertę yra dvejomis klasėmis prastesnė negu pagal biologinių kokybės elementų rodiklių vertes, vandens telkinio ekologinė būklė yra ta, kurią esant rodo biologinių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio biologinių kokybės elementų rodiklio) vertės, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

26.11.4. jeigu ekologinė būklė yra viena klase prastesnė pagal biologinių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio biologinių kokybės elementų rodiklio) vertes, vandens telkinio ekologinė būklė vertinama pagal šias taisykles:

26.11.4.1. jeigu vidutinės ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių biologinių kokybės elementų rodiklio vertė, bet jos santykinis nuokrypis ( proc.) nuo blogos ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra lygus arba didesnis negu 50 proc. absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios blogos ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių, vandens telkinio ekologinė būklė yra vidutinė, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis; jeigu yra tik vieno biologinių kokybės elementų rodiklio duomenys, būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

26.11.4.2. jeigu vidutinės ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių biologinių kokybės elementų rodiklio vertė, bet jos santykinis nuokrypis ( proc.) nuo blogos ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra mažesnis negu 50 proc. absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios blogos ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių, vandens telkinio ekologinė būklė yra bloga, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

26.11.4.3. jeigu vidutinės ekologinės būklės kriterijų neatitinka bent dviejų biologinių kokybės elementų rodiklių vertės, bet jos atitinka blogos ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinė būklė yra bloga, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis;

26.11.4.4. jeigu blogos ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių biologinių kokybės elementų rodiklių vertė, bet jos santykinis nuokrypis ( proc.) nuo labai blogos ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra lygus arba didesnis negu 50 proc. absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios labai blogos ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių, vandens telkinio ekologinė būklė yra bloga, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis; jeigu yra tik vieno biologinių kokybės elementų rodiklio duomenys, būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

26.11.4.5. jeigu blogos ekologinės būklės kriterijų neatitinka tik vieno iš kelių biologinių kokybės elementų rodiklio vertė, bet jos santykinis nuokrypis ( proc.) nuo labai blogos ekologinės būklės kriterijų intervalo mažiausios vertės yra mažesnis negu 50 proc. absoliutaus skirtumo dydžio tarp mažiausios ir didžiausios labai blogos ekologinės būklės kriterijų intervalo verčių, vandens telkinio ekologinė būklė yra labai bloga, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas;

26.11.4.6. jeigu blogos ekologinės būklės kriterijų neatitinka bent dviejų biologinių kokybės elementų rodiklių vertės, bet jos atitinka labai blogos ekologinės būklės kriterijus, vandens telkinio ekologinė būklė yra labai bloga, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra vidutinis.

26.12. Jeigu ekologinė būklė pagal biologinių kokybės elementų rodiklių (arba kurio nors vieno prastesnę būklę rodančio biologinių kokybės elementų rodiklio) vertes yra dvejomis klasėmis prastesnė negu pagal fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes, vandens telkinio ekologinė būklė yra ta, kurią esant rodo biologinių kokybės elementų rodiklių vertės, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra mažas.

26.13. Jeigu nėra duomenų apie biologinių kokybės elementų rodiklius, vandens telkinio ekologinė būklė yra tokia, kokią esant rodo prasčiausiai būklės klasei priskirta fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertė, o būklės įvertinimo pasikliovimo lygis yra:

26.13.1. mažas, jeigu ekologinė būklė vertinama pagal modeliavimo rezultatus arba tik vieno fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklio vertė pagal tyrimų duomenis rodo būklę esant prastesnę;

26.13.2. vidutinis, jeigu bent dviejų fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertės pagal tyrimų duomenis rodo būklę esant prastesnę ir patenka į tą pačią ekologinės būklės klasę.

26.14. Dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių ekologinis potencialas klasifikuojamas į maksimalų, gerą, vidutinį, blogą ir labai blogą potencialą ir nustatomas ekologinio potencialo įvertinimo pasikliovimo lygis pagal upių ir ežerų ekologinės būklės klasifikavimo taisykles, nurodytas 26.3–26.11 punktuose.

26.15. Paviršinis vandens telkinys priskiriamas vienai iš dviejų cheminės būklės klasių – gerai arba neatitinkančiai geros būklės. Paviršinio vandens telkinio cheminė būklė yra gera, jeigu visų Nuotekų tvarkymo reglamento 1 ir 2 prieduose nurodytų medžiagų koncentracijos neviršija didžiausių leidžiamų koncentracijų. Vandens telkinio cheminė būklė yra neatitinkanti geros būklės, jeigu bent vienos Nuotekų tvarkymo reglamento 1 ir 2 prieduose nurodytos medžiagos koncentracija viršija didžiausią leidžiamą koncentraciją.

26.16. Nustatyto vandens telkinių ekologinės būklės bei ekologinio potencialo tikslumas prilygsta klasifikavimui naudojamų kokybės elementų rodiklių matavimų tikslumui.

Siekiant, kad šalys vienodai įvertintų vandens telkinių ekologinę būklę bei ekologinį potencialą, būklės vertinimo metodai turi būti suderinti tarpusavyje, t.y. interkalibruoti.

II SKIRSNIS. POŽEMINIO VANDENS BASEINAI

27. Ventos UBR yra vienas požeminio vandens baseinas (toliau – PVB) – permo-viršutinio devono Ventos (LT003002300). Jis užima 6276,08 km plotą ir sutampa su Ventos UBR ribomis (8 pav.).

Požeminio vandens telkinių būklė

28. Ventos UBR teritorijoje Žemės gelmių registre 2010 metų balandžio 1-ai dienai buvo užregistruota 170 požeminio vandens telkinių (vandenviečių), įrengtų į kvartero (Q), kreidos (K₂+K₁), viršutinio permo (P₂), famenio (D₃fm), permo-famenio (P₂+D₃fm) bei Stipinų (D₃st) vandeninguosius sluoksnius (kompleksus) (9 pav.). Didžiausios yra Telšių, Mažeikių, Kuršėnų, Skuodo, N.Akmenės miestų vandenvietės. Detalesnė informacija apie požeminio vandens telkinių pasiskirstymą pateikiama 30 lentelėje.

30 lentelė. Požeminio vandens telkiniai Ventos UBR

PVB	Vandeningojo sluoksnio geologinis indeksas	Požeminio vandens telkinių (vandenviečių) kiekis
Permo-viršutinio devono (Ventos)	Q	27
	K₂+K₁	1
	P₂	97
	D₃fm	29
	P₂+D₃fm	15
	D₃st	1
	Iš viso UBR:	170

Šaltinis: LGT žemės gelmių registras ir ekspertų skaičiavimai

Atskiruose požeminio vandens telkiniuose pastaraisiais metais išgaunamo požeminio vandens kiekis svyruoja nuo keliasdešimt iki kelių tūkstančių m³/d, viso UBR teritorijoje vidutiniškai sudarydamas 20933 m³/d (31 lentelė).

31 lentelė. Ventos UBR požeminio vandens telkiniuose išgaunamo vandens kiekis

BVP	Vandeningojo	Išgaunamo požeminio vandens kiekis*
BVP	sluoksnio geologinis indeksas	m³/d	proc. nuo PVB išgaunamo kiekio	proc. nuo UBR išgaunamo kiekio
Permo-viršutinio devono (Ventos)	Q	3802	18,2	18,2
	P₂	4329	20,7	20,7
	D₃fm	8732	41,7	41,7
	P₂+D₃fm	3918	18,7	18,7
	D₃st	137	0,7	0,7
	K_2-1	15	0,1	0,1
Iš viso PVB ir UBR:		20933	100,0	100,0

Šaltinis: LGT žemės gelmių registras ir ekspertų skaičiavimai; * – 2008–2009 metų vidurkis

Ventos UBR yra išžvalgyti ir LGT nustatyta tvarka patvirtinti nemaži požeminio vandens ištekliai – viso 89535 m³/d. Dabartiniu metu išgaunamo požeminio vandens kiekis, kaip minėta, vidutiniškai sudaro 20933 m³/d, t.y. 23,4 proc. išžvalgytų ir patvirtintų požeminio vandens išteklių. Perspektyvinis 2015 metų šio UBR vandenviečių poreikis, remiantis UAB „SWECO-BKG-LSPI“ duomenimis, yra 34300 m³/d, t.y. 38,3 proc. išžvalgytų ir patvirtintų požeminio vandens išteklių. Tai rodo, jog PVB ir telkinių kiekybinė būklė yra gera, nes požeminio vandens išteklių yra gerokai daugiau, nei jų išgaunama šiuo metu ar numatoma išgauti perspektyvoje.

(pav.)

8 pav. Požeminio vandens baseinai Ventos UBR

(pav.)

9 pav. Požeminio vandens telkiniai Ventos UBR

Kokybinė Ventos UBR požeminio vandens telkinių būklė taip pat gera. Pradedant rytiniu šio rajono pakraščiu, yra išplitę viršutinio permo (P₂) ir viršutinio devono Famenio (D₃fm), o tiksliau Žagarės (D₃žg) vandeningieji sluoksniai, talpinantys geros kokybės požeminį vandenį, kurį ir eksploatuoja praktiškai visos šio UBR vandenvietės. Žagarės (D₃žg) sluoksniuose geros kokybės vandenį talpina plyšiuotas dolomitas, o dar toliau į vakarus – ir viršutinio permo (P₂) plyšiuota klintis.

Šiame baseine yra tik viena požeminio vandens kokybės gamtinės kilmės problema – vadinamoji fluoridų anomalija, išplitusi į vakarus nuo Mažeikių iki pat Baltijos jūros ir į pietus beveik iki Telšių, kurioje šio toksinio rodiklio koncentracija dažnai peržengia kritinę 1,5 mg/l ribą.

(pav.)

10 pav. Fluorido anomalija viršutinio permo vandeningajame sluoksnyje

III SKIRSNIS. KLIMATO KAITOS POVEIKIS PAVIRŠINIAMS IR POŽEMINIO VANDENS TELKINIAMS

29. Ventos baseino teritorijoje arba prie pat ribos (Šiauliams ir Telšiams) sudarytos klimato kaitos prognozės: apskaičiuoti prognostiniai oro temperatūros, kritulių kiekio, minimalios santykinės oro drėgmės, vėjo greičio ir saulės spindėjimo trukmės dydžiai 2001–2010 ir 2011–2020 metams visais mėnesiais bei palyginti su klimatinės normos (1971–2000 metų) reikšmėmis. Nustatyta, kad klimatinių veiksnių poveikis vandens kokybės kaitai Ventos UBR turėtų būti labai nedidelis. Rimtesnį poveikį kokybei galėtų turėti nebent kritulių ir garavimo santykio pasikeitimai.

30. Išanalizavus numatomus klimato elementų pokyčius per pirmuosius du XXI amžiaus dešimtmečius atskirais metų sezonais, nustatyta, kad:

30.1. visais metų laikais oro temperatūra Ventos UBR augs. Didžiausi oro temperatūros pasikeitimai prognozuojami žiemą bei pavasarį (iki 1,5 °C), kitais metų laikais pasikeitimai neviršys 1 °C.

30.2. pagal daugumą klimato modelių metinis kritulių kiekis Lietuvoje 20012010 metais bus mažesnis nei XX amžiaus pabaigoje. 2011–2020 metais laukiamas metinio kritulių kiekio augimas. Kritulių kiekis turėtų augti metų pradžioje, o antroje vasaros pusėje bei rudens pradžioje – truputį mažėti.

30.3. esmingų pasikeitimų dėl klimato kaitos vidutiniame metiniame, taip pat atskirų sezonų bei mėnesių upių nuotėkyje iki 2020 m. neįvyks. Didžiausios numatomos permainos analizuojamame UBR – galimi nuotėkio pasiskirstymo metų viduje bei vandens balanso sudedamųjų santykio pokyčiai.

30.4. daugumoje Ventos UBR upių 2020 metų nuotėkio prognozėse numatomas pavasario potvynio paankstėjimas (jis prasidės anksčiau, bet bus labiau ištęstas – pasibaigs analogiškomis kaip ir šiuo metu datomis). Tačiau šis procesas pasireiškia gan nežymiai.

30.5. apie 2020 m. dėl klimato pokyčių Ventos UBR upėse žymiai dažniau nei dabar bus stebimi nebūdingai aukšti žiemos poplūdžiai (prasidedantys rudenį ir besitęsiantys iki pavasario potvynio).

30.6. požeminis nuotėkis 2020 m. tiriamame UBR išliks gana stabilus. Nežymiai pakis ir jo dydžių reikšmės ir pasiskirstymas per metus.

30.7. 2020 m. tikėtina rytinės Ventos UBR dalies ežerų vidutinio metinio vandens lygio pakilimo galimybė. Pokyčius pirmiausia lems kritulių kiekio pakitimai. Labiausiai šiuos pokyčius pajus nenuotakūs ežerai.

30.8. Ventos UBR nuo 1961 m. sausros kartojasi vidutiniškai kas 3,5 metų (dvi sausros per septynerius metus). Pastaraisiais metais ryškėja sausrų dažnėjimo, ilgėjimo ir stiprėjimo tendencija.

30.9. ypač stiprios ir ilgos buvo pastarųjų metų (2002 m. ir 2006 m.) sausros. Jų metu pasireiškė didžiausias (iš iki šiol matytų) poveikis upių nuotėkiui tiriamame UBR: daugelis mažų Ventos intakų sausrų metu išdžiūvo.

30.10. iš turimos informacijos galima daryti prielaidą, jog ilgalaikių ir stiprių sausrų, turinčių poveikį upių nuotėkio sumažėjimui bei ežerų vandens lygio kritimui, dažnesnio kartojimosi tendencija tęsis ir toliau.

30.11. prognostiniai scenarijai rodo, kad ateityje numatomi klimato pokyčiai neabejotinai stiprės. Tačiau iki 2020 m. prognozuojami klimatinių veiksnių pasikeitimai neturėtų žymiai paveikti vandens balanso, nuotėkio režimo bei vandens kokybės. Todėl jų poveikis šiame etape nesutrukdys pasiekti vandensaugos tikslų.

III SKYRIUS. ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO SANTRAUKA

I SKIRSNIS. REIKŠMINGAS POVEIKIS UPĖMS IR EŽERAMS

30. Reikšmingu vadinamas toks ūkinės veiklos poveikis, dėl kurio vandens telkiniuose yra arba gali būti netenkinami geros ekologinės ir cheminės būklės reikalavimai. Reikšmingą poveikį gali sukelti vieno taršos šaltinio arba bendra kelių taršos šaltinių tarša, taip pat hidromorfologiniai vandens telkinių pokyčiai, kurie atsiranda dėl upių vagų ištiesinimo bei HE poveikio. Jei reikšmingas antropogeninės taršos poveikis išlieka net ir pritaikius pagrindines priemones, tokie vandens telkiniai įvardijami rizikos telkiniais, o jų gerai ekologinei būklei/potencialui pasiekti yra numatomos papildomos priemonės.

Sutelktosios taršos šaltiniai ir apkrovos

31. Pagal AAA pateiktus duomenis nustatyta, kad Lietuvos teritorijoje į Ventos UBR paviršinio vandens telkinius 2009 m. nuotekas išleido 131 išleistuvas: 109 išleistuvai nuotekas išleido į paviršinius Ventos baseino vandens telkinius, 10 – į Bartuvos baseino ir 12 – į Šventosios baseino vandens telkinius. Išleistuvų skaičius Ventos UBR baseinuose bei jų paskirtis (kodai) nurodyti 32 lentelėje.

32 lentelė. Sutelktosios taršos išleistuvių skaičius Ventos UBR.

Baseinas	Bendras 43 išleistuvių sk.	Skaičius 43šleistuvių, kurių paskirtis (kodas)* yra:
Baseinas	Bendras 43 išleistuvių sk.	0	1	2	3	4	5	6
Ventos	109	21	16	2	1	42	25	2
Bartuvos	10	1	1	0	0	3	5	0
Šventosios (pajūrio)	12	2	0	0	1	5	4	0
IŠ VISO:	131	24	17	2	2	50	34	2

Šaltinis: 2009 m. AAA duomenys * Išleistuvų paskirtis (kodai):

0 – Nevalytos nuotekos;

1 – Miestų nuotekų valyklos (toliau – MNV) (komunalinis ūkis);

2 – Į pramonės įmonių balansą įtraukti nuotekų valyklas (toliau – NV), kuriuose valomos ir miestų nuotekos;

3 – Pramonės įmonių NV;

4 – Kaimo vietovių NV, išskyrus pramonės įmonių NV;

5 – Paviršinių nuotekų valymo įrenginiai;

6 – Kitos NV.

32. Ventos UBR yra 8 aglomeracijos (7 Ventos baseine ir 1 Bartuvos baseine), kurių taršos apkrovos viršija 2000 gyventojų ekvivalentų (toliau – GE). Šių aglomeracijų nuotekų valyklų įrengimų (toliau – NVĮ) išleistuvais į vandens telkinius išleidžiama didžiausia sutelktosios taršos apkrovų dalis. 11–13 paveiksluose pavaizduotos bendros miestų ir kaimo vietovių išleistuvais 2009 m. į paviršinius vandens telkinius išleistos taršos apkrovos bei didžiųjų aglomeracijų (>2000 GE) taršos apkrovos.

(pav.)

11 pav. Bendra miestų ir kaimo vietovių NV taršos apkrova bei gyvenviečių, kurių tarša viršija 2000 GE, apkrova Ventos baseine

Šaltinis: 2009 m. AAA duomenys bei ekspertiniai skaičiavimai, atlikti užpildant duomenų spragas

(pav.)

12 pav. Bendra miestų ir kaimo vietovių NV taršos apkrova bei gyvenviečių, kurių tarša viršija 2000 GE, apkrova Bartuvos baseine

Šaltinis: 2009 m. AAA duomenys bei ekspertiniai skaičiavimai, atlikti užpildant duomenų spragas

(pav.)

13 pav. Bendra miestų ir kaimo vietovių NV taršos apkrova bei gyvenviečių, kurių tarša viršija 2000 GE, apkrova Šventosios baseine

Šaltinis: 2009 m. AAA duomenys bei ekspertiniai skaičiavimai, atlikti užpildant duomenų spragas

33. Miestuose didžioji gamybinių nuotekų dalis kartu su komunalinėmis nuotekomis patenka į nuotekų valymo įrenginius, tačiau dalis įmonių turi savo NV, iš kurių nuotekas išleidžia tiesiogiai į vandens telkinius. Iš viso Ventos UBR 2009 m. buvo 8 gamybinių nuotekų išleistuvai: 7 Ventos baseine ir 1 – Šventosios baseine. Ventos baseine nuotekos išleidžiamos iš trijų žuvininkystės tvenkinių, dviejų atliekų šalinimu užsiimančių įmonių, konservuotų produktų gamybos įmonės bei paukštyno. Šventosios baseine gamybinės nuotekos išleidžiamos iš alaus daryklos. Be to, Ventos baseine dar yra dvi pramonės įmonių NV, kuriose valomos ir miesto nuotekos. Tai AB „Mažeikių nafta“ ir AB „Pieno žvaigždės“ filialo Akmenės cecho NV. Iš gamybines nuotekas išleidžiančių išleistuvų į Ventos baseino vandens telkinius 2009 m. pateko apie 18,3 t BDS₇, 4,3 t amonio azoto, 9,3 t nitratų azoto, 19,2 t bendrojo azoto ir 3,3 t bendrojo fosforo. Tiesa, didžiąją šios apkrovos dalį sudarė AB „Mažeikių nafta“, išleidžiančios ir miesto nuotekas, apkrovos: 12,7 t BDS₇, 4,1 t amonio azoto, 9,2 t nitratų azoto, 18,2 t bendrojo azoto ir 3,1 t bendrojo fosforo. Šventosios baseine gamybinių nuotekų taršos apkrova 2009 m. siekė 0,13 t BDS₇, 0,08 t amonio azoto, 0,06 t nitratų azoto, 0,16 t bendrojo azoto ir 0,014 t bendrojo fosforo.

34. Pagal 2009 m. AAA duomenis, Ventos UBR yra 54 paviršines nuotekas į paviršinius vandens telkinius išleidžiantys išleistuvai: iš 42 išleistuvų nuotekos išleidžiamos į Ventos baseino, iš 6 – į Bartuvos baseino, iš 6 – į Šventosios baseino vandens telkinius. Minėtais išleistuvais išleidžiamos daugiausia nuo taršiausių gamybinių teritorijų surenkamos paviršinės nuotekos. Apskaičiuota, kad su paviršinėmis nuotekomis į Ventos baseino vandens telkinius per metus patenka apie 21,5 t BDS₇, 10,7 t bendrojo azoto bei 1 t bendrojo fosforo. Į Bartuvos baseino vandens telkinius su paviršinėmis nuotekomis gali būti išleidžiama apie 0,08 t BDS₇, 0,09 t bendrojo azoto bei 0,02 t bendrojo fosforo, o į Šventosios baseino telkinius – apie 0,3 t BDS₇, 0,4 t bendrojo azoto bei 0,1 t bendrojo fosforo.

35. Skirtingų sutelktosios taršos šaltinių taršos apkrovos apibendrintos 33 lentelėje. Sutelktosios taršos šaltinių apkrovų duomenys rodo, kad su buitinėmis nuotekomis į Šventosios ir Bartuvos baseinų vandens telkinius patenka didžioji BDS₇ taršos apkrovos dalis. Buitinių nuotekų BDS₇ apkrova Šventosios baseine sudaro 74 proc., o Bartuvos baseine – 94 proc. visos sutelktosios BDS₇ taršos apkrovos. Tuo tarpu Ventos baseine buitinės nuotekos tesudaro apie 50 proc. visos sutelktosios BDS₇ taršos apkrovos. Buitinės nuotekos yra svarbiausias sutelktosios bendrojo azoto taršos šaltinis visuose baseinuose. Ventoje apie 73 proc. visos sutelktosios bendrojo azoto apkrovos į vandens telkinius patenka su buitinėmis nuotekomis, Šventojoje – apie 80 proc., o Bartuvoje – net 98 proc. Buitinių nuotekų tarša sudaro apie 80 proc. visų sutelktosios taršos šaltinių bendrojo fosforo apkrovos Ventos baseine, 64 proc. Šventosios baseine ir net 96 proc. Bartuvos baseine.

33 lentelė. Skirtingų taršos šaltinių sutelktosios taršos apkrovos Ventos UBR baseinuose

Baseinas	BDS₇, t/metus			Bendrasis azotas, t/metus			Bendrasis fosforas, t/metus
Baseinas	Buit.	Gamyb.	Paviršin	Buit.	Gamyb.	Paviršin	Buit.	Gamyb.	Paviršin
Šventosios	1,2	0,13	0,3	2,2	0,16	0,4	0,2	0,014	0,1
Bartuvos	1,3	-	0,08	4,5	-	0,09	0,5	-	0,02
Ventos	41,9	18,3	21,5	80,4	19,2	10,7	17,7	3,3	1

Šaltinis: 2009 m. AAA duomenys bei ekspertiniai skaičiavimai, atlikti užpildant duomenų spragas

Sutelktosios taršos šaltinių poveikis

36. Atlikto matematinio modeliavimo rezultatai rodo, kad Šventosios baseine sutelktosios taršos apkrovos bendros apkrovos kontekste yra nereikšmingos. Sutelktosios taršos šaltinių apkrovos Ventos baseine sudaro apie 16 proc. bendros į pagrindines upes patenkančios amonio azoto apkrovos bei apie 20 proc. bendrojo fosforo apkrovos. Bartuvos baseine sutelktųjų taršos šaltinių indėlis į bendrąją amonio azoto taršos apkrovą siekia apie 20 proc., bendrojo fosforo – apie 4 proc. Tiek Ventos, tiek Bartuvos baseinuose sutelktosios taršos dalis bendroje BDS₇ bei nitratų azoto apkrovoje yra menka ir sudaro vos kelis procentus. Nepaisant to, kad sutelktoji tarša sudaro palyginti nedidelę bendros į vandens telkinius patenkančios apkrovos dalį, ji gali turėti didelį poveikį upių kokybės formavimuisi sausmečio laikotarpiais, todėl vertinant sutelktosios taršos šaltinių poveikį buvo atsižvelgiama į kiekvieno išleistuvo vietą upėje bei upės – priimtuvo hidrologinius duomenis.

Remiantis atlikto matematinio modeliavimo rezultatais, Šventosios ir Bartuvos baseinuose nei vienas sutelktosios taršos šaltinis nedaro reikšmingo poveikio upių-priimtuvų kokybei. Tiesa, 2006 m. atliekant studiją „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“, Šventosios upėje buvo aptiktos nustatytas ribas viršijančios di(2-etilheksil)ftalato (toliau – DEHP) koncentracijos, tačiau kol kas šios PM patekimo į upę keliai ir šaltiniai nėra identifikuoti.

Ventos baseine reikšmingą poveikį upių kokybei gali daryti Kuršėnų, Naujosios Akmenės, Akmenės bei Telšių NV išleidžiamos nuotekos. Atlikto matematinio modeliavimo rezultatai rodo, kad esant dabartinėms Telšių NV taršos apkrovoms geros ekologinės būklės kriterijų gali neatitikti amonio azoto ir bendrojo fosforo koncentracijos Tausalo upėje. Dabartinė Kuršėnų NV tarša sąlygoja geros ekologinės būklės kriterijų neatitinkančias bendrojo fosforo koncentracijas Ventoje. 2009 m. buvo baigta N. Akmenės NV statyba. Nors naujoji valykla dirba efektyviai, tačiau nuotekos išleidžiamos į nedidelę Agluonos upę pačiame jos aukštupyje. Atlikto vertinimo rezultatai rodo, kad dabartinė N. Akmenės tarša gali nulemti geros ekologinės būklės reikalavimų neatitinkančias amonio azoto ir bendrojo fosforo koncentracijas Agluonoje. Be to, 2009 m. atlikus studiją „Lietaus nuotekų tvarkymo sistemų parinktose probleminėse gyvenvietėse įrengimo galimybių studijų atlikimas bei rekomendacijų šių sistemų įrengimui atskirais tipiniais atvejais parengimas“ buvo nustatyta, kad Agluonos upei reikšmingą poveikį daro ne vien buitinės, tačiau ir paviršinės (lietaus) nuotekos. Paviršinių nuotekų poveikio įvertinimui planuojama panaudoti Lielupės UBR priemonių programoje siūlomos priemonės rezultatus „Atlikti Rokiškio miesto paviršinių nuotekų tyrimus, siekiant nustatyti BDS₇, biogeninių ir naftos medžiagų bei sunkiųjų metalų apkrovas, patenkančias į upes su paviršinėmis nuotekomis“.

Perkėlus N. Akmenės NV išleistuvą į Agluoną (anksčiau nuotekos buvo išleidžiamos į Drūktupį) sumažėjo Dabikinės upės tarša. Šiuo metu čia reikšmingiausias yra Akmenės NV išleistuvas. Turimi duomenys rodo, kad Dabikinės upei reikšmingą poveikį gali daryti ne tik Akmenės NV išleistuvo, tačiau ir nelegali Akmenės miesto gyventojų tarša. Dėl šios taršos poveikio geros ekologinės būklės reikalavimų upėje gali neatitikti amonio azoto ir bendrojo fosforo koncentracijos.

2006 m. atliekant studiją „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“ Ventos upėje ties siena su Latvija buvo aptiktos nustatytas ribas viršijančios DEHP koncentracijos. Be papildomų tyrimų PM šaltinio identifikuoti negalima, tačiau preliminariai manoma, kad tarša gali atkeliauti Varduvos upe, į kurią išleidžiamos AB „Mažeikių nafta“ nuotekos.

Pasklidosios taršos šaltiniai ir apkrovos

37. Atliktų tyrimų rezultatai rodo, kad pasklidoji tarša nedaro reikšmingo neigiamo poveikio Ventos UBR vandens telkinių kokybei. Ši problema aktuali tik Ventos baseine.

37.1. Informacija apie Ventos UBR baseinų žemėnaudą pateikiama 34 lentelėje. Lentelėje pateikta informacija apie užstatytų, gamtinių bei žemdirbystės teritorijų plotus apskaičiuota pasitelkiant CORINE 2006 žemėdangos duomenų bazę. Duomenys apie deklaruotus žemės ūkio paskirties žemės plotus gauti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau – NMA). Kadangi šiuo metu daugelis ūkininkų deklaruoja pasėlius, deklaruotos žemės ūkio paskirties žemės plotas turėtų atspindėti šiuo metu dirbamos žemės plotą. Kaip matyti iš 34 lentelės duomenų, šiuo metu dirbama apie 70 proc. žemdirbystei tinkamos žemės.

Dirbama žemės ūkio paskirties žemė Ventos baseine sudaro apie 44 proc., Bartuvos baseine – apie 60 proc., Šventosios – apie 40 proc.. Ariama žemė Ventos ir Šventosios baseinuose sudaro apie 52 proc. deklaruotos žemės ūkio paskirties žemės, tuo tarpu Bartuvos pabaseinyje – tik apie 33 proc.. Atitinkamai pievos ir ganyklos Ventos ir Šventosios baseinuose sudaro apie 48 proc. deklaruotos žemės ūkio paskirties žemės, Bartuvos baseine – 67 proc.

34 lentelė. Ventos UBR baseinų žemėnauda

	Plotas, km²	Užstatytos teritorijos, km²	Gamtinės teritorijos, km²	Žemdirbystės teritorijos, km²	Deklaruota žemės ūkio paskirties žemė, km²
	Plotas, km²	Užstatytos teritorijos, km²	Gamtinės teritorijos, km²	Žemdirbystės teritorijos, km²	Bendras plotas, km²	tame tarpe ariama žemė, km²	tame tarpe pievos ir ganyklos, km²
Venta	5137,3	155,65	1604	3288,4	2262,8	1195,4	1067,4
Bartuva	748,75	27,4	113	603,13	451	150,5	300,5
Šventoji	390	13,8	155,3	219,45	153,6	79	74,6
Iš viso:	6276.05	196.85	1872.3	4110.98	2867.4	1424.9	1442.5

Šaltinis: CORINE 2006 m. informacija bei NMA pateikti 2008 m. pasėlių deklaravimo duomenys

37.2 Didžiąją žemės ūkyje susidarančios pasklidosios taršos apkrovos dalį sudaro su gyvulių mėšlu bei mineralinėmis trąšomis į dirvožemį patenkanti apkrova. Su gyvulių mėšlu į dirvožemį patenkančios apkrovos apskaičiuojamos atsižvelgiant į sutartinių gyvulių (toliau – SG) skaičių ir priimant, kad vienas SG per metus sudaro 546 kg BDS₇, 100 kg bendrojo azoto ir 17 bendrojo fosforo. Bendras SG skaičius bei skirtingo dydžio ūkiuose laikomų SG skaičius Ventos UBR baseinuose pateiktas 35 lentelėje.

35 lentelė. SG skaičius Ventos UBR baseinuose ir pabaseiniuose bei SG skaičius skirtingo dydžio ūkiuose.

UBR	Baseinas	SG	SG skaičius virš 300 SG turinčiuose ūkiuose	SG skaičius nuo 10 iki 300 SG turinčiuose ūkiuose	SG skaičius iki 10 SG laikančiuose ūkiuose
Ventos	Šventosios	4408.50	113.83	1953.39	2341.28
Ventos	Bartuvos	18205.84	1212.61	9971.76	7021.47
Ventos	Ventos	66943.36	8143.21	29795.92	29004.23
Iš viso Ventos UBR:		89525.7	9469.65	41721.07	38366.98

Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateikti 2008 m. gyvulių surašymo duomenys

Didžiausias gyvulininkystės intensyvumas yra būdingas Bartuvos baseinui. Čia vienam baseino hektarui vidutiniškai tenka 0,24 SG. Kituose Ventos UBR baseinuose SG tankis beveik du kartus mažesnis – Šventosios baseine siekia 0,11 SG/ha, Ventos – 0,13 SG/ha.

Apskaičiuota, kad Bartuvos baseine su gyvulių mėšlu į dirvožemį vidutiniškai patenka 133 kg/ha BDS₇, 24,3 kg/ha bendrojo azoto ir 4,13 kg/ha bendrojo fosforo. Ventos baseine su gyvulių mėšlu į dirvožemį patenkančios apkrovos vidutiniškai siekia 71 kg/ha BDS₇, 13 kg/ha bendrojo azoto ir 2,2 kg/ha bendrojo fosforo, Šventosios baseine – 61,7 kg/ha BDS₇, 11,3 kg/ha bendrojo azoto ir 1,92 kg/ha bendrojo fosforo.

36 lentelė. Ventos UBR susidaranti gyvulininkystės taršos apkrova

UBR	Baseinas/ pabaseinis	BDS₇		Bendrasis azotas		Bendrasis fosforas
UBR	Baseinas/ pabaseinis	t/metus	kg/ha	t/metus	kg/ha	t/metus	kg/ha
Ventos	Šventosios	2407.04	61,7	440.85	11.3	74.90	1.92
Ventos	Bartuvos	9940.39	132.68	1820.58	24.30	309.50	4.13
Ventos	Ventos	36551.07	71.14	6694.34	13.03	1138.04	2.21

Šaltinis: ekspertų skaičiavimai, atlikti atsižvelgiant į apskaičiuotą sutartinių gyvulių skaičių baseinuose

Faktinių duomenų apie mineralinių trąšų sunaudojimą Lietuvoje kol kas nėra, todėl mineralinių trąšų sunaudojimui įvertinti buvo remtasi žemės ūkio naudmenų struktūros analize bei žemės ūkio specialistų siūlomomis optimaliomis pasėlių tręšimo normomis. Skaičiuojant trąšų poreikį pasėliams tręšti buvo įvertintas ir su gyvulių mėšlu susidarantis maistingųjų medžiagų kiekis.

Apskaičiuotas mineralinių trąšų poreikis Ventos UBR baseinuose pateikiamas 37 lentelėje.

37 lentelė. Mineralinių trąšų poreikis, apskaičiuotas atsižvelgiant į pasėlių struktūrą

UBR	Baseinas	Mineralinės azoto trąšos		Mineralinės fosforo trąšos,
UBR	Baseinas	t/metus	kg/ha	t/metus	kg/ha
Ventos	Šventosios	820.44	21.0	151.2	3.9
Ventos	Bartuvos	1935.8	25.9	330.8	4.4
Ventos	Ventos	12395.25	24.1	2371.41	4.6
Iš viso Ventos UBR:		15151.49	24.1	2853.41	4.5

Šaltinis: ekspertų skaičiavimai, atlikti atsižvelgiant į pasėlių struktūrą bei jiems tręšti naudotiną optimalią trąšų normą

37.3. Gyventojai, kurių nuotekos nėra surenkamos ir nukreipiamos į kanalizacijos tinklus, o jų tarša kaip pasklidoji su paviršiniu nuotėkiu gali būti pernešama į vandens telkinius. Remiantis savivaldybių pateikta informacija, šiuo metu Ventos UBR daugiau nei 100 gyventojų turinčiose gyvenvietėse yra 100 142 gyventojai, kurių nuotekos nėra centralizuotai surenkamos. Tai sudaro apie 48 proc. bendro gyventojų skaičiaus. Gyventojų, kurių nuotekos nėra centralizuotai surenkamos, skaičius Ventos UBR baseinuose pateiktas 38 lentelėje.

38 lentelė. Bendras gyventojų bei gyventojų, kurių nuotekos nėra centralizuotai surenkamos, skaičius Ventos UBR gyvenvietėse, kuriose yra daugiau nei 100 gyventojų

Baseinas	Gyventojų skaičius daugiau nei 100 gyventojų turinčiose gyvenvietėse	Gyventojų, kurių nuotekos nėra centralizuotai surenkamos, skaičius daugiau nei 100 gyventojų turinčiose gyvenvietėse
Ventos baseinas	177474	81651
Šventosios baseinas	10570	5354
Bartuvos baseinas	19916	13137
IŠ VISO:	207 960	100 142

Šaltinis: savivaldybių informacija (2007 m.)

Skirtingų taršos šaltinių pasklidosios taršos apkrovos apibendrintos 39 lentelėje. Iš lentelės duomenų matyti, kad gyventojų, kurių nuotekos nėra centralizuotai surenkamos, tarša sudaro labai menką pasklidosios taršos dalį. Žemės ūkis yra pagrindinis pasklidosios taršos šaltinis. Apskaičiuota, kad su gyvulių mėšlų į Šventosios ir Ventos baseinus gali patekti apie 34 proc. pasklidosios bendrojo azoto ir bendrojo fosforo taršos apkrovos, Bartuvos baseine – šiek tiek daugiau – apie 48 proc. Tiesa, šie skaičiai gali būti ne visai tikslūs, nes sunaudojamų mineralinių trąšų kiekiai nėra žinomi.

39 lentelė. Skirtingų taršos šaltinių pasklidosios taršos apkrovos Ventos UBR baseinuose

Baseinas / pabaseinis	BDS₇, t/metus			Bendrasis azotas, t/metus			Bendrasis fosforas, t/metus
Baseinas / pabaseinis	Mėšlas	Min. trąšos	Gyvent.	Mėšlas	Min. trąšos	Gyvent.	Mėšlas	Min. trąšos	Gyvent.
Šventosios	2407.0	-	137.1	440.8	820.4	23.6	74.9	151.2	4.8
Bartuvos	9940.4	-	336.3	1820.6	1936	57.8	309.5	330.8	11.8
Ventos	36551	-	2090.3	6694.3	12395	359.3	1138.0	2371.4	73.5

Šaltinis: ekspertų skaičiavimai, atlikti atsižvelgiant į sutartinių gyvulių skaičių bei pasėlių struktūrą baseinuose

Pasklidosios taršos šaltinių poveikis

38. Matematinio modeliavimo metodais įvertintas pasklidosios taršos šaltinių poveikis vandens telkiniams.

38.1. Matematinio modeliavimo rezultatai rodo, kad gyventojų, kurių nuotekos nėra centralizuotai surenkamos, tarša vandens telkinių kokybei reikšmingo poveikio neturi. Minėtų gyventojų taršos apkrovos tesudaro iki 2 proc. bendros į vandens telkinius patenkančios taršos.

38.2. Apskaičiuota, kad žemės ūkis yra pagrindinis nitratų azoto taršos šaltinis. Ventos UBR baseinuose iš žemės ūkio šaltinių į vandens telkinius patenka apie 70 proc. visos nitratų azoto apkrovos. Į Ventos UBR baseinų vandens telkinius iš žemės ūkio šaltinių patenka apie 60 proc. visos amonio azoto apkrovos. Žemės ūkis sąlygoja apie 50 proc. Ventos ir Bartuvos baseinuose susidarančios bendrojo fosforo apkrovos bei apie 30 proc. Šventosios baseine susidarančios BP apkrovos.

Ventos UBR yra vykdoma gana intensyvi žemės ūkio veikla, todėl žemės ūkyje susidarančios taršos apkrovos gali turėti nemažą poveikį vandens telkinių kokybei. Šis poveikis pasireiškia padidėjusiomis, gerų ekologinės būklės kriterijų neatitinkančiomis nitratų azoto koncentracijomis upėse. Tiesa, žemės ūkio poveikis reikšmingas yra ne visame UBR. Nors Bartuvos baseine žemės ūkis intensyvus, monitoringo duomenys rodo, kad į vandens telkinius šiame baseine patenka palyginti nedaug nitratų azoto, o teršalų koncentracijos vandens telkiniuose atitinka geros ekologinės būklės reikalavimus. Šventosios baseino upėse žemės ūkio veiklos įtakojamos nitratų azoto koncentracijos taip pat nėra aukštos ir neviršija gerai ekologinei būklei nustatytų kriterijų. Tyrimai rodo, kad dėl žemės ūkio poveikio geros ekologinės būklės kriterijų gali neatitikti nitratų azoto koncentracijos 11 Ventos baseino vandens telkinių, kurie yra išskirti Dabikinės, Šventupio, Ringuvos, Ašvos ir Agluonos upėse. Bendras plotas, kuriame nitratų azoto koncentracijos gali neatitikti geros ekologinės būklės/potencialo kriterijų, siekia 1175 km². Tai sudaro apie 23 proc. viso Ventos baseino ploto. Kad būtų pasiekta gera visų vandens telkinių ekologinė būklė pagal nitratų azotą, bendras žemės ūkio taršos apkrovos sumažinimas Ventos baseine turėtų siekti apie 141 t per metus.

38.3. Gyvulininkystės kompleksų poveikis drenažo vandens kokybei.

Ventos UBR yra 3 stambios gyvulininkystės įmonės, kur SG skaičius didesnis nei 900. Organinių trąšų (toliau – OT) skystojoje frakcijoje BDS₇ siekia 6000–9000 mgO₂/l, bendrojo azoto kiekis – 1000–1400 mg/l, bendrojo fosforo 200–300 mg/l, kalio – 400–600 mg/l, sausųjų medžiagų iki 10 g/l.

Remiantis turima informacija apie gyvulininkystės įmonių Ventos UBR SG ir OT paskleidimo plotą drenažo nuotėkiu pernešamų azoto ir fosforo junginių vidutinė metinė išplova pateikiama 40 lentelėje.

40 lentelė. Drenažo nuotėkiu pernešamų azoto ir fosforo junginių metinė išplova iš gyvulininkystės įmonių plotų

Pabaseinis	Įmonės pavadinimas	SG skaičius, vnt.	Paskleidžiamų OT plotas, ha	Metinė išplova drenažu, kg
Pabaseinis	Įmonės pavadinimas	SG skaičius, vnt.	Paskleidžiamų OT plotas, ha	N_bendr	P_bendr
Ventos	„Skabeikių agrofirma“	1075	4167,65	19021	377
Bartuvos	UAB „Mažeikių rugelis“ Ylakių paukštynas	900	170	935	14
Ventos	UAB „Eigirdžių agrofirma“	1260	200	1107	16

Šaltinis: ekspertų skaičiavimai

Įvertinus vidutinį metinį drenažo nuotėkio tūrį iš OT paskleidžiamų plotų galima teigti, kad gyvulininkystės kompleksų poveikis drenažo vandens kokybei yra nežymus, tačiau vertinant išplovimus iš gyvulininkystės plotų drenažu turi būti analizuojamos ne vidutinės metinės koncentracijos, kaip dabartiniu metu, bet matuojamos ir vertinamos teršalų koncentracijos, mėginius imant iš karto po laistymo38.4. 41 ir 42 lentelėse pateikiama vidutinė metinė azoto ir fosforo išplova bei bendras medžiagų krūvis, patenkantis iš drenažo sistemų Ventos UBR pabaseiniuose.

41 lentelė. Azoto išplova drenažu Ventos UBR pabaseiniuose

Pabaseinis	Vidutinė metinė išplova drenažu, kg/ha	Bendras kiekis, kg
Šventosios	6,10	104300,10
Bartuvos	4,44	211290,15
Ventos	5,22	1236964,57

Šaltinis: ekspertų skaičiavimai

42 lentelė. Fosforo išplova drenažu Ventos UBR pabaseiniuose

Pabaseinis	Vidutinė metinė išplova drenažu, kg/ha	Bendras kiekis, kg
Šventosios	0,145	2542,32
Bartuvos	0,095	5185,98
Ventos	0,110	28156,63

Šaltinis: ekspertų skaičiavimai

Vidutinė metinė azoto ir fosforo išplova drenažu yra nedidelė. Vidutinės metinės bendrojo azoto koncentracijos Ventos UBR baseinuose svyruoja nuo 0.28 iki 0.34 mg/l, o fosforo – 0.006–0.008 mg/l. Tokią mažą pernešamų medžiagų išplovą sąlygoja maža jų apkrova baseinuose. Todėl galima teigti, kad drenažu išplaunamų N ir P medžiagų poveikis paviršinių vandenų taršai yra nereikšmingas.

Drenažu išplaunamų N ir P kiekiai įvertinti ekspertiniais skaičiavimais, nustačius atitinkamą N ir P medžiagų krūvio dalį nuo bendro krūvio, tam panaudojant visą turimą informaciją apie metines azoto ir fosforo apkrovas UBR, dirvožemio savybes, drenažu sausinamus plotus ir kt.

39. Reikšmingą sutelktosios bei pasklidosios taršos poveikį patiriančių Ventos UBR upių sąrašas pateikiamas 43 lentelėje.

43 lentelė. Apibendrintas reikšmingą antropogeninės taršos poveikį patiriančių Ventos UBR upių sąrašas („1“ lentelėje nurodo reikšmingą poveikį)

Baseinas	Rizikos upė/upės atkarpa	Parametras, pagal kurį upė patenka į rizikos telkinių grupę					Svarbiausi taršos šaltiniai
Baseinas	Rizikos upė/upės atkarpa	BDS₇	NH₄-N	NO₃-N	BP	PM	Svarbiausi taršos šaltiniai
Venta	Venta	0	0	0	1	0	Kuršėnų NV,
Venta	Varduva	0	0	0	0	1	Šaltinis neidentifikuotas
Venta	Tausalas	0	1	0	1	0	Telšių NV
Venta	Dabikinė	0	0	1	1	0	Akmenės NV
							Nelegali gyventojų tarša
							Žemės ūkis (NO₃-N)
Venta	Agluona	0	1	1	1	0	N. Akmenės NV
							N. Akmenės paviršinės nuotekos
							Žemės ūkis (NO₃-N)
Šventoji	Šventoji	0	0	0	0	1	Šaltinis neidentifikuotas
Venta	Šventupis	0	0	1	0	0	Žemės ūkis
Venta	Ringuva	0	0	1	0		Žemės ūkis
Venta	Ašva	0	0	1	0	0	Žemės ūkis

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Foninės taršos apkrovos

40. Atlikus matematinį modeliavimą apskaičiuota, kad Ventos UBR upėmis pernešamas foninės taršos krūvis per metus vidutiniškai gali sudaryti 1942 t BDS₇, 32 t amonio azoto, 850 t nitratų azoto bei 38 t bendrojo fosforo. Foninės taršos dalis sudaro apie 65 procentus bendro upėmis pernešamo BDS₇ krūvio, apie 23 procentus amonio azoto krūvio, apie 25 procentus nitratų azoto krūvio ir apie 34 procentus bendrojo fosforo krūvio.

Tarptautinė tarša

41. Ventos UBR yra aktuali tarptautinė taršos pernaša, nes Lietuvos teritorijoje susidariusi taršos apkrova pagrindinėmis upėmis – Venta ir Bartuva – yra išnešama į Latvijos teritoriją. Apskaičiuota, kad per mestus vidutiniškai Ventos upe į kaimyninę šalį pernešama apie 2313 t BDS₇, 118 t amonio azoto, 2756 t nitratų azoto bei 93 t bendrojo fosforo. Bartuvos upe pernešamas BDS₇ krūvis siekia apie 370 t, amonio azoto – 10 t, nitratų azoto – 385 t, bendrojo fosforo – 12 t.

Tiek Ventos, tiek Bartuvos upių ekologinė būklė ties siena su Latvija yra klasifikuojama kaip gera, todėl pagrindinėmis upėmis pernešama Lietuvos tarša reikšmingo poveikio kaimyninės Latvijos vandens telkinių ekologinei būklei nedaro. Tačiau 2006 m. atliekant „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymo Lietuvoje“ studiją, Ventoje ties siena buvo aptikta DLK viršijančios di(2-etilheksil)ftalato (DEHP) ir trichlormetano koncentracijos. Todėl, Lietuvos tarša gali turėti reikšmingą poveikį Latvijos teritorijoje esančios Ventos upės cheminei būklei. Reikia paminėti, kad DLK viršijančios pavojingų medžiagų koncentracijos buvo aptiktos atlikus vienkartinius tyrimus, todėl yra suplanuoti papildomi tyrimai, kurie leis tiksliau nustatyti taršos pavojingomis medžiagomis lygį.

Reikšmingas vagų ištiesinimo poveikis

42. Dėl upių vagų reguliavimo jose atsiranda morfologiniai pokyčiai. Morfologinių pokyčių įvertinimui taikomas kriterijus K₃:

K(3) = (SUMA(L(reg))) / L(u)

čia: ∑L_reg – suminis reguliuotų upės ruožų ilgis, km; L_u – visas upės ilgis, km.

Jei K₃ ≤ 20 proc. – morfologiniai upės vagos pokyčiai yra minimalūs ir antropogeninės prigimties pakeitimai jai yra nereikšmingi. Jei ši reikšmė viršijama iki 10 proc., priimama, kad morfologiniai pokyčiai yra maži; jei iki 30 proc. – pokyčiai yra vidutiniai; jei 30–100 proc. – dideli; jei daugiau kaip 100 proc. – labai dideli.

K3 kriterijumi remtasi identifikuojant rizikos ar LPVT (upių atkarpas) dėl vagų tiesinimo poveikio. Jeigu ištiesinta atkarpa apėmė mažiau kaip 30 proc. bendro tam tikro tipo vandens telkinio ilgio ir jos ilgis buvo mažesnis kaip 3 km (trumpesnės nei 3 km upių atkarpos, kurių savybės skiriasi nuo gretimų atkarpų, atskirais vandens telkiniais nelaikomos; jos priskiriamos gretimiems vandens telkiniams), vagos ištiesinimo poveikis laikytas nereikšmingu ir tokia atkarpa nebuvo išskirta į atskirą rizikos ar LPVT dėl morfologinių pokyčių. Jeigu šie kriterijai buvo viršyti, poveikis laikytas reikšmingu.

Ištiesintos vagos mažo nuolydžio (<1,5 m/km) upės, tekančios per urbanizuotas teritorijas, yra priskirtos LPVT. Ištiesintos vagos mažo nuolydžio (<1,5 m/km) upės, tekančios ne per urbanizuotas teritorijas bei ištiesintos vagos upės, tekančios kalvoto reljefo teritorijomis (nuolydis >1,5 m/km) yra priskirtos rizikos telkiniams.

Labai pakeistų bei rizikos vandens telkinių grupei dėl reikšmingo ištiesinimo poveikio priskiriamų upių atkarpų ilgiai pateikti 44 lentelėje.

44 lentelė. Reikšmingą ištiesinimo poveikį patiriančių Ventos UBR upių ilgis

Baseinas	Ištiesintų upių vagų ilgis, km	LPVT dėl ištiesinimo poveikio priskiriamų upių ilgis, km	Rizikos grupei dėl ištiesinimo lygaus reljefo teritorijose priskiriamų upių ilgis, km	Rizikos grupei dėl ištiesinimo kalvoto reljefo teritorijose priskiriamų upių ilgis, km
Šventosios	40,3	40,3	0	0
Bartuvos	43,6	22,8	0	20,8
Ventos	472,7	110,6	204,2	157,9
Iš viso Ventos UBR:	556,6	173,7	204,2	178,7

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

(pav.)

14 pav. Ištiesintų upių rizikos ir labai pakeisti vandens telkiniai

Hidroelektrinių poveikis

43. Ventos baseino upės pasižymi vienu iš didesnių hidroenergetinių galių šalyje (43 MWh/km²). Iš viso Ventos UBR upėse įrengta 28 HE. Jų tarpe, penkių HE tvenkinių plotas yra >0,5 km² (priskiriami LPVT dėl reikšmingo ploto; savo charakteristikomis >0,5 km² ploto tvenkiniai labiau panašūs į ežerus, nei į upes). Daugiausiai HE įrengta ant Virvytės. Kadangi HE įrengtos nedideliais atstumais viena nuo kitos, jų veikla laikoma daranti didelį poveikį upės vandens aplinkai nepaisant to, kad HE tvenkiniai yra mažesnio nei 0,5 km² ploto (dėl HE poveikio beveik visa Virvytės upė priskirta LPVT).

Būdingiausias poveikis, kurį daro upių vagose įrengtos HE, yra dažni vandens lygio svyravimai upės atkarpoje žemiau HE, nepakankamas praleidžiamas debitas, tvenkinio krantų ir upės vagos erozija. Vandens lygio pulsacijos zonoje nuo upės dugno nuplaunamos lengvesnės sedimentų frakcijos, nebeišsilaiko aukštesnioji vandens augalija (makrofitai) bei dugno bestuburiai. Dažna ir staigi vandens lygio kaita yra pražūtinga žuvų ikrams ir mailiui. HE sulaikant vandenį, ikrai ir mailius atsiduria sausumoje, o paleidus turbinas, t.y. ženkliai padidėjus srovei ir vandens lygiui – išnešami į vystymuisi ir augimui netinkamas buveines, todėl HE poveikio zonoje dažniausiai išlieka tik oportunistinės, prie įvairių sąlygų lengvai prisitaikančios rūšys. Be to, kai kurių tipų turbinos žaloja, o kai kurios turbinos net ir sunaikina į jas patekusias žuvis.

Vandens lygio svyravimai yra didžiausi prie HE, upės ruože žemiau užtvankos. Aktyvios vandens lygio pulsacijos zonos ilgis priklauso nuo HE instaliuoto debito ir upės daugiamečio debito santykio, turbinų tipo, jų skaičiaus, eksploatuojamo HE darbo režimo. HE darbo režimo poveikis upės ruožui žemiau užtvankos mažėja proporcingai atstumui nuo HE (didėjant atstumui, staigūs svyravimai palaipsniui gęsta), vandens lygio svyravimai taip pat ženkliai gęsta į upę įsiliejus didesnių intakų vandenims.

HE poveikis laikytinas nereikšmingu (upės atkarpa žemiau HE nepriskirtina rizikos kategorijai) tik tuo atveju, jeigu HE instaliuotas debitas yra mažesnis nei upės minimalus daugiametis debitas, yra įrengtos modernios, prie bet kokio nuotėkio režimo prisitaikančios turbinos (šiuo atveju reikšmingą poveikį patiria tik labai trumpa upės atkarpa), HE darbo režimas nesukelia ženklių hidrologinių ir hidraulinių upės pokyčių.

HE kurių užtvankų (slėgio) aukštis yra nedidelis Ventos UBR sudaro didžiąją daugumą – apie 80 proc.. Dauguma jų taip pat yra ir pratakios. Tvenkinio pratakumas, t.y., metų vandens nuotėkio tūrio ir tvenkinio tūrio santykis, yra geras indikatorius, parodantis kiek kartų per metus tvenkinyje pasikeičia vanduo. Kai K>100 (sukauptas vanduo atsinaujina kas 3-ą dieną), tuomet daugiau kaip 90 proc. nedidelio užtvankos aukščio tvenkinių yra pratakūs. Tokių HE reikšmingas poveikis upių hidrologiniam režimui žemiau HE užtvankos pasireiškia tik trumpoje upės atkarpoje, todėl platesniame kontekste nelaikytinas reikšmingu. Tačiau išlieka galimas poveikis sedimentų transportui, o taip pat poveikis žuvų migracijai (sutrikdytas upės vientisumas).

Tačiau, jeigu HE užtvankos (kad ir nedidelio aukščio bei pratakios) upėje yra išsidėsčiusios viena nuo kitos nedideliais atstumais, poveikis upės hidrologiniam režimui tampa reikšmingu (reikšmingai pakinta visos upės hidraulinės charakteristikos: tik pasibaigus vienos HE poveikiui, beveik tuoj pat prasideda kitos HE patvankos poveikis – tėkmės stabdymas). Dėl šios priežasties Virvytės upės atkarpa žemiau Baltininkų HE priskirta labai pakeistų vandens telkinių kategorijai (atkarpoje įrengtos 10 HE). Kaip rodo mokslinių tyrimų duomenys visose Virvytės upės atkarpose žemiau HE žuvų ir zoobentoso bendrijų būklė yra vidutinė arba bloga, o upės vagoje esant HE kaskadoms, gera zoobentoso ir žuvų bendrijų būklė yra nepasiekiama. Remiantis Vilniaus universiteto Ekologijos instituto tyrimais siektinas tikslas yra užtikrinti bent vidutinę biologinių elementų būklę.

Iš Ventos UBR upėse šiuo metu veikiančių 28 HE, 5-ios neturėtų daryti ženklesnio poveikio žemiau esančioms upių atkarpoms (su sąlyga, kad turbinų darbas optimizuotas, t.y. turbinos darbas reguliuojamas taip, kad hidrologinis režimas žemutiniame bjefe būtų maksimaliai artimas natūraliam). Dar 2 HE (Leckavos HE ir Kernų HE) daro reikšmingą poveikį žemiau esančių upių (Ašva ir Erla) atkarpų ekologinei būklei, tačiau HE yra įrengtos labai arti upių žiočių (jokios priemonės nepadės, reikšmė bendrai vandens telkinių ekologinei būklei platesniame kontekste labai maža), todėl upių atkarpų žemiau minėtų HE nesiūlome priskirti reikšmingą poveikį patiriantiems vandens telkiniams. Likusios 21 HE daro reikšmingą poveikį žemiau jų esančioms upių atkarpoms, iš jų 10 įrengtos dėl HE veiklos labai pakeistoje Virvytės upėje. Tikslesniam poveikio reikšmingumo įvertinimui, ties kai kuriomis, reprezentatyviausiomis HE, turėtų būti atlikti kokybės elementų rodiklių bazinių verčių matavimai. Žuvis itin žalojančias bei nuotėkio režimo neatitinkančias turbinas pakeisti draugiškesnėmis aplinkai reikėtų 4-se HE, įrengtose Ventos UBR (Leckavos, Alsėdžių, Rudikių ir Viekšnių HE).

Tikslesniam HE poveikio reikšmingumo įvertinimui, ties kai kuriomis, reprezentatyviausiomis HE, turėtų būti atlikti kokybės elementų rodiklių bazinių verčių matavimai. Tokie matavimai yra numatyti ties Nemuno UBR esančiomis reprezentatyviausiomis HE Priemonių vandensaugos tikslams Nemuno upių baseinų rajone pasiekti programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1098 (Žin., 2010, Nr. 90-4756). Kadangi Ventos UBR upių, o taip pat ant jų įrengtų HE charakteristikos yra panašios į Nemuno UBR, Nemuno UBR HE poveikio reikšmingumo matavimų rezultatai galės būti panaudoti ir Ventos UBR HE poveikio reikšmingumo įvertinimui.

45 lentelė. Ventos UBR esančios HE

Baseinas	Upė	Pagrindinė upė	Pavadinimas	Savivaldybė
Reikšmingą poveikį darančios HE
Bartuvos	Bartuva	Bartuva	Puodkalių	Skuodo r.
Bartuvos	Bartuva	Bartuva	Skuodo	Skuodo r.
Ventos	Dabikinė	Venta	Sablauskių	Akmenės r.
Ventos	Patekla	Virvyčia	Ūbiškės	Telšių r.
Ventos	Sruoja	Varduva	Alsėdžių	Plungės r.
Ventos	Varduva	Venta	Kulšėnų	Mažeikių r.
Ventos	Varduva	Venta	Ukrinų	Mažeikių r.
Ventos	Varduva	Venta	Vadagių	Mažeikių r.
Ventos	Varduva	Venta	Juodeikių	Mažeikių r.
Ventos	Varduva	Venta	Renavo	Mažeikių r.
Ventos	Venta	Venta	Užvenčio	Kelmės r.
Ventos	Virvyčia (LPVT)	Venta	Baltininkų	Telšių r.
Ventos	Virvyčia (LPVT)	Venta	Biržuvėnų	Telšių r.
Ventos	Virvyčia (LPVT)	Venta	Jucių	Telšių r.
Ventos	Virvyčia (LPVT)	Venta	Gudų	Mažeikių r.
Ventos	Virvyčia (LPVT)	Venta	Sukončių	Telšių r.
Ventos	Virvyčia (LPVT)	Venta	Balsių	Akmenės r.
Ventos	Virvyčia (LPVT)	Venta	Kairiškių	Akmenės r.
Ventos	Virvyčia (LPVT)	Venta	Rakiškio	Akmenės r.
Ventos	Virvyčia (LPVT)	Venta	Kapėnų	Akmenės r.
Ventos	Virvyčia (LPVT)	Venta	Skleipių	Mažeikių r.
Likusios HE
Bartuvos	Erla	Bartuva	Kernų	Skuodo r.
Ventos	Venta	Venta	Rudikių	Akmenės r.
Ventos	Venta	Venta	Viekšnių	Mažeikių r.
Ventos	Venta	Venta	Jautakių	Mažeikių r.
Ventos	Venta	Venta	Kuodžių	Mažeikių r.
Ventos	Šerkšnė	Venta	Šerkšnėnų	Mažeikių r.
Ventos	Ašva	Vadakstis	Leckavos	Mažeikių r.

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

(pav.)

15 pav. Reikšmingą poveikį darančios HE Ventos UBR

Žemių sausinimas

44. Sausinamosios melioracijos tikslas – reguliuoti dirvožemio drėgmės režimą sukuriant palankias augalų augimo sąlygas. Kadangi Lietuva yra drėgmės pertekliaus zonoje, tai siekiant laiku jį pašalinti buvo kasami grioviai ir įrengiamos drenažo sistemos. Vandens imtuvo funkcijas tokiose sistemose atlieka upės, upeliai ir grioviai. Kadangi natūralios vagos negali tinkamai priimti drėgmės perteklių jos yra reguliuojamos pritaikant jas savitaka atitekančiam pertekliniam vandeniui priimti. Sureguliuotose tėkmėse iš esmės formuojama nauja vaga ir keičiamas tėkmės režimas: vagos ištiesinamos, suformuojami pastovūs vagos skersinis ir išilginis profiliai, parenkami leistini greičiai (šlaitai ir dugnas turi būti neplaunami) ir pašalinama patvanka. Dėl šių priemonių melioruotuose plotuose keičiasi landšafto struktūra: sumažėja žemėnaudos elementų mozaikiškumas, heterogeniškumas, padidėja vienodumas, mažėja biologinė įvairovė.

46 lentelė. Sausinamas plotas Ventos UBR pabaseiniuose

Pabaseinis	Bendras sausinamas plotas, ha	Drenažu sausinamas plotas, ha	Bendro sausinamo ploto dalis nuo baseino ploto, proc.
Šventosios	25912,12	17853,05	54,9
Bartuvos	52715,62	50081,24	70,4
Ventos	255027,07	244153,04	49,6

Šaltinis: žemių melioracinės būklės GIS duomenų bazė Mel_DB10LT

Moksliniais tyrimais nustatyta, kad sausinamuose plotuose sumažėja išgaravimas. Tai ypač išryškėja pavasarį ir vasaros pradžioje (balandžio–birželio mėn.). Taip pat nustatyta, kad žemių sausinimas sąlygoja didesnius upių maksimalaus nuotėkio dydžius, tačiau jie įvyksta vėliau nei nesausintuose plotuose. Kartu su drenažo nuotėkiu iš dirvožemio išplaunamos tirpios cheminės medžiagos. Priklausomai nuo žemės dirbimo būdų, auginamų kultūrų sudėties ir drenažo nuotėkio tūrio tirpių azoto junginių išplova gali padidėti nuo 1.3 iki 5.0 kartų, o fosforo – 1.1–2.4 kartus lyginant su nedrenuotais plotais.

Sausinimo poveikis upių ir upelių hidrologiniam režimui yra ryškesnis mažuose baseinuose. Kuo didesnis baseinas, tuo mažesnis sausinimo poveikis. Dideliuose upių baseinuose žemių sausinimo poveikis nežymus. Upių hidrologinį režimą ten daugiausia lemia gilesnių vandeningųjų sluoksnių požeminiai, o ne drenažo vandenys. Bendras ir drenažu sausinamas plotas Ventos UBR pabaseiniuose pateiktas 46 lentelėje.

Pagal esamas N ir P apkrovas galime daryti išvadą, kad žemių sausinimas nesutrukdys pasiekti nustatytus vandensaugos tikslus.

Paviršinio vandens paėmimas ir jo poveikis upėms ir ežerams

45. Vidutinis metinis paimamo paviršinio vandens kiekis Ventos UBR yra 10308,7 tūkst. m³. Paviršinio vandens paėmimą sąlygoja ūkinės veiklos objektų koncentracija UBR pabaseiniuose. Pagrindiniai paviršinio vandens naudotojai yra pramonės, energetikos bei žuvininkystės įmonės. Vandens naudotojai ir jų paimami vandens kiekiai Ventos UBR pateikiami 47 lentelėje.

47 lentelė. Paviršinio vandens naudotojai Ventos UBR

Naudotojas	Vieta	Paimta vandens tūkst. m vidutiniškai per metus	Paėmimo šaltinis
Akcinė bendrovė „Oruva“	Mažeikių r.	356,5	up. Venta
UAB „Mažeikių vandenys“	Mažeikių r.	58,3	up. Venta
UAB „Šilo Pavėžupis“	Kelmės r.	1635,24	up. Gansė
UAB „Žemaitijos žuvis“	Telšių r.	1602,5	up. Sruoja
AB „Akmenės cementas“	Akmenės r.	419,0	up. Agluona
AB „Bugenių bekonas“	Mažeikių r.	12,5	up. Šerkšnė-Markija
AB „Pavenčių cukrus“	Šiaulių r.	356,8	up. Urdupis
UAB „Skabeikių agrofirma“	Akmenės r.	18,9	up. Eglesys
Mažeikių akcinė linų bendrovė	Mažeikių r.	1,0	up. Venta
UAB „Žemaitijos keliai“	Telšių r.	6,1	ež. Tausalas
UAB „Scandye“	Telšių r.	4,0	Tvenkinys (up. Virvyčia)
AB „Mažeikių nafta“	Mažeikių r.	4061,2	Juodeikių tvenkinys
AB „Daugelių plytinė“	Šiaulių r.	4,5	Tvenkinys (up. Venta)
UAB „Automatika“	Kretingos r.	1,0	up. Žiba
UAB „OKZ HOLDING Baltija“	Palanga	107,0	Tvenkinys (up. Šventoji)

Šaltinis: AAA 1997–2009 m. duomenys

Potencialiai didžiausias paviršinio vandens naudotojas žemės ūkyje yra drėkinimas. Tačiau LR žemės ūkio ministerijos ir Valstybinio Žemėtvarkos instituto duomenimis 2001–2008 metais paviršiniu vandeniu drėkinamų plotų Ventos UBR nebuvo. Drėkinimui tinkamos žemės plotai pateikiami 48 lentelėje. Atsižvelgiant į prognozuojamus klimato kaitos pokyčius drėkinimo poreikis gali išaugti, tačiau prasta drėkinimo sistemų techninė būklė ir ekonominės sąlygos leidžia teigti, kad per artimiausius 5–10 metų ryškaus paviršinio vandens paėmimo žemės ūkio reikmėms nebus.

48 lentelė. Drėkinamos žemės plotai (ha) Ventos UBR

Savivaldybė	Drėkinamos žemės plotas melioracijos kadastre	Tinkamas naudoti plotas	Vandeniu drėkinta per 2001–2008 m.
1	2	3	4
Akmenės raj.	127,60	127,60	0,00
Mažeikių raj.	0,00	0,00	0,00
Kelmės raj.	0,00	0,00	0,00
Kretingos raj.	150,00	87,64	0,00
Plungės raj.	0,00	0,00	0,00
Rietavo raj.	0,00	0,00	0,00
Skuodo raj.	0,00	0,00	0,00
Šilalės raj.	133,00	133,00	0,00
Telšių raj.	0,00	0,00	0,00
Joniškio raj.	242,00	242,00	0,00

Šaltinis: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos ir Valstybinio žemėtvarkos instituto 2001–2008 m. duomenys

Nustatytos upės, kurių telkiniuose vandens paėmimas nuosėkio metu gali sukelti hidrologinius pokyčius (50 lentelė), todėl šiuose telkiniuose ypač svarbu laikytis Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2008, Nr. 64-2439).

49 lentelė. Vandens paėmimo poveikis nuosėkio laikotarpiais

Pabaseinis	Upė	Naudotojas	Galimas poveikis
Pabaseinis	Upė	Naudotojas	Vasara	Žiema
Ventos	Gansė	UAB „Šilo Pavėžupis“	didelis	mažas
Ventos	Sruoja	UAB „Žemaitijos žuvis“	vidutinis	nežymus

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Vandens paėmimo poveikis ežerų hidrologiniam režimui įvertinamas kompleksiškai analizuojant vidutinį metinį ežero vandens lygį (VML), vidutinę metinę vandens lygių svyravimo amplitudę (VLA) (skirtumas tarp aukščiausio ir žemiausio vandens lygio, m) ir santykį tarp vidutinių metinių vasaros ir žiemos vandens lygių (VŽL). Tokia metodika plačiai taikoma ES valstybėse, taip pat JAV. Aukščiau paminėtos charakteristikos turi būti vertinamos atskirai sekliems (<10 m) ir giliems (>10 m) ežerams. Pagal tai nustatomas vandens paėmimo poveikis. Hidrologinių pokyčių dėl vandens paėmimo ežeruose vertinimo rodikliai pateikti 50 lentelėje.

50 lentelė. Hidrologinių pakeitimų dėl vandens paėmimo ežeruose vertinimas

Ežero tipas	Vandens lygių pokyčiai			Poveikis
Ežero tipas	VML	VLA	VŽL	Poveikis
Seklūs	<10 proc.	<10 proc.	0 proc.	mažas
	10-20 proc.	10-20 proc.	>0 proc.	vidutinis
	>20 proc.	>20 proc.	>0 proc.	didelis
Gilūs	<0.5 m	<10 proc.	0 proc.	mažas
	0.5-1.5 m	10-20 proc.	>0 proc.	vidutinis
	>1.5 m	>20 proc.	>0 proc.	didelis

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Šis vertinimas reikalauja daug išsamios informacijos apie ežerų batimetrinius matavimus ir sezonines vandens lygių svyravimo ir vandens paėmimo charakteristikas. Pilnos informacijos apie tai nėra. Vertinant tik vidutinio metinio vandens paėmimo ir vidutinio vandens lygio ežere charakteristikas (VML), nustatyta, kad hidrologiniai pakeitimai yra nežymūs (vandens lygių pokyčiai <10 proc.).

Žuvininkystės tvenkiniai ir jų poveikio vertinimas

46. Ventos UBR yra dvi pramoninės žuvų auginimo tvenkiniuose įmonės. Žuvininkystės produkcijos gamybai naudojamų tvenkinių plotas ir kitos charakteristikos pateiktos 51–53 lentelėse.

51 lentelė. Žuvininkystės įmonės ir tvenkinių plotai Ventos UBR

Pabaseinis	Žuvininkystės įmonė	Metinė žuvų masė*, kg	Tvenkinių plotas, ha**
Pabaseinis	Žuvininkystės įmonė	Metinė žuvų masė*, kg	Sertifikuotas ekologinei*** žuvininkystei	Bendras
Ventos	UAB „Šilo Pavėžupis“	924000	-	924
Ventos	UAB „Žemaitijos žuvis“	409600	409,6	409,6

*apytiksliai apskaičiuota kaip vidutinio metinio produktyvumo (1000 kg/ha) įvairaus tipo tvenkiniuose pagal žuvų subrendimo amžių ir tvenkinių ploto sandauga šiaurės Lietuvos žuvininkystės regionui;

** Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001m. liepos 3d. nutarimas Nr. 826 „Dėl pramoninių žuvininkystės tvenkinių sąrašo ir plotų patvirtinimo“ ( Žin., 2001, Nr. 58-2087);

*** atitinkantis ekologinės žuvininkystės taisykles (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. kovo 18d. įsakymas Nr. 3D-94 „Dėl ekologinės žuvininkystės taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. Nr. 32-1342)

52 lentelė. Tvenkinių žuvų pardavimas

Žuvininkystės įmonė	Metinis produkcijos pardavimas, kg
Žuvininkystės įmonė	2005	2006	2007	2008	2009
UAB „Šilo Pavėžupis“	98300	167300	267700	150000	364000
UAB „Žemaitijos žuvis“	80000	31200	45000	45000	10500

Šaltinis: LAEI duomenys

Pagal AAA 2000–2008 metų duomenis, iš šių žuvininkystės tvenkinių išleidžiamo vandens kokybės parametrai (BDS₇, N_bendr ir P_bendr koncentracijos) retai viršija leistinas normas (54 lentelė). Vidutinė metinė apkrova į vandens imtuvus įvertinus metinį išleidžiamo vandens tūrį ir atitinkamų medžiagų koncentracijas pateikta 55 lentelėje.

53 lentelė. Iš žuvininkystės tvenkinių išleidžiamo vandens kokybės parametrai*

Žuvininkystės įmonė	Vandens imtuvas	Išleidžiamo vandens tūris, tūkst. m³ per metus	BDS₇, mgO₂/l	Skendinčios medžiagos, mg/l	Bendras azotas, mg/l	Bendras fosforas, mg/l
UAB „Šilo Pavėžupis“	up. Gansė	2756	0,2-2,5	3,5-14,0	4,2-6,9	0,022-
UAB „Šilo Pavėžupis“	up. Šona	228	0,8-5,3	7,0-22,0	0,9-2,5	0,12 0,04-0,21
UAB „Žemaitijos žuvis“	up. Sruoja	1840	0,4-1,8	1,7-4,2	n.d.	0,009-0,06
Leistinos normos
(Nustatyta pagal „Taršos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės“. Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829)	Paviršinio vandens telkiniai	-	7,0	15	5	0,4

** vidutiniai metiniai dydžiai Šaltinis: ekspertų skaičiavimai

54 lentelė. Vidutinė metinė apkrova į vandens imtuvus

Žuvininkystės įmonė	Vandens imtuvas	BDS₇, tO₂	Skendinčios medžiagos, t	Bendras azotas, t	Bendras fosforas, t
UAB „Šilo Pavėžupis“	up. Gansė up. Šona	3,72 0,69	24,1 3,31	15,3 0,39	0,20 0,03
UAB „Žemaitijos žuvis“	up. Sruoja	2,02	5,42	n.d.	0,06

Išleidžiamame vandenyje ypač maži P_bendr ir BDS₇ kiekiai. Tokie būdingi tik mažai žmogaus poveikio paliestiems upių ruožams. Todėl kyla abejonių dėl mėginių ėmimo tvarkos. Pagal AAA reikalavimus, tvenkinių išleidimo laikotarpiu bandiniai turi būti imami bent 3 kartus per savaitę, o debitai matuojami nuolat. Reikėtų sustiprinti vandens mėginių ėmimo žuvininkystės tvenkiniuose kontrolę.

II SKIRSNIS. RIZIKOS GRUPEI PRISKIRIAMI PAVIRŠINIO VANDENS TELKINIAI

Rizikos grupei priskiriami upių kategorijos vandens telkiniai

47. Rizikos grupei upių vandens telkiniai yra priskiriami dėl reikšmingo vandens paėmimo, vagų ištiesinimo ir HE poveikio, o taip pat dėl antropogeninės taršos sukeliamų vandens kokybės problemų.

47.1. Rizikos telkiniais dėl vandens paėmimo įvardinti tie upių telkiniai, kurie nuosėkio laikotarpiais gali patirti reikšmingus hidrologinio režimo pokyčius.

47.2. Rizikos telkiniais dėl vagų ištiesinimo įvardijamos kalvotomis teritorijomis, kurių nuolydis yra >1,5 m/km, tekančios ištiesintų vagų upių atkarpos bei lygaus reljefo ne urbanizuotomis teritorijomis, kurių nuolydis yra <1,5 m/km, tekančios ištiesintų vagų upių atkarpos.

47.3. Dėl HE poveikio rizikos telkiniais įvardinamos upių atkarpos žemiau HE, iki tos vietos, kur upės baseino plotas padidėja 10 proc. lyginant su baseino plotu ties pačia patvanka. Tačiau tiek vienu, tiek ir kitu atveju (t.y. ištiesinimo ir HE poveikio) upės nebelaikomos rizikos telkiniais, jeigu pagal monitoringo duomenis biologinių elementų būklė yra gera.

47.4. Dėl vandens kokybės problemų rizikos grupei priskiriami tie vandens telkiniai, kuriuose, kaip prognozuojama, net ir po pagrindinių priemonių įgyvendinimo vandens būklė netenkins nustatytų geros ekologinės ir cheminės būklės kriterijų, t.y. antropogeninės taršos poveikis po pagrindinių 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 26), (toliau – Miesto nuotekų valymo direktyva), bei 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyvos 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 68), (toliau – Nitratų direktyva) priemonių įgyvendinimo išliks reikšmingas, dėl jo koncentracijos upėse viršys slenkstines geros ekologinės arba cheminės būklės vertes.

48. Vandens telkinių atitikimui gerai ekologinei būklei nustatyti buvo naudoti šie fizikinių-cheminių elementų kriterijai:

48.1. vidutinė metinė BDS₇ koncentracija ≤3,3 mgO₂/l;

48.2. vidutinė metinė NH₄-N koncentracija ≤0,2 mg/l;

48.3. vidutinė metinė NO₃-N koncentracija ≤2,3 mg/l;

48.4. vidutinė metinė N_bendras koncentracija ≤3,0 mg/l;

48.5. vidutinė metinė PO₄-P koncentracija ≤0,09 mg/l;

48.6. vidutinė metinė P_bendras koncentracija ≤0,14 mg/l;

49. Rizikos grupei dėl vandens kokybės problemų priskirtini telkiniai identifikuoti apibendrinus vandens kokybės monitoringo duomenis ir matematinio modeliavimo rezultatus. Pasitelkiant matematinį modeliavimą buvo įvertintos dabartinės taršos apkrovos, jų sąlygojamos teršalų koncentracijos upėse bei galimi teršalų koncentracijų pokyčiai įgyvendinus pagrindines priemones.

50. Ventos UBR šiuo metu yra išskirti 104 upių vandens telkiniai, kurių bendras ilgis siekia 1521 km. Rizikos telkiniais yra įvardijama 50 telkinių, t.y. 48 proc. visų telkinių. Bendras rizikos telkinių ilgis siekia 647,3 km.

Ventos UBR upių kategorijos vandens telkinių priskyrimo rizikos grupei priežastys pateikiamos 55 lentelėje.

55 lentelė. Rizikos grupei priskiriami vandens telkiniai Ventos UBR baseinuose ir riziką įtakojantys veiksniai; „1“ lentelėje nurodo riziką

Baseinas	LPVT	Rizikos veiksniai						Sk.	Ilgis, km
		Vandens paėmimas	HE	Ištiesinimas	Vandens kokybės problemos
		Vandens paėmimas	HE	Ištiesinimas	Sutelktoji tarša	Pasklidoji tarša	Nežinomos priežastys
Bartuvos	0	0	0	1	0	0	0	3	20.7
Bartuvos	0	0	1	0	0	0	1	1	24.0
Šventosios	0	0	0	0	0	0	1	1	69.9
Ventos	0	0	0	0	0	1	0	4	31.4
	0	0	0	1	0	0	0	28	302.4
	0	0	0	1	0	1	0	2	33.7
	0	0	1	0	0	0	0	2	14.3
	0	0	1	0	0	0	1	1	55.4
	0	0	1	1	0	0	0	1	5.8
	0	0	1	1	1	1	0	1	12.3
	1	0	0	0	0	1	0		34.7
	1	0	0	0	1	0	0	1	10.3
	1	0	0	0	1	1	0	1	14.1
	0	1	0	1	0	0	0	1	10.3
	0	0	0	0	1	1	0	1	8.0

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

50.1. Bartuvos baseinas.

Bartuvos baseine yra dvi reikšmingą poveikį darančios HE – Skuodo ir Puodkalių. Abi šios HE yra Bartuvos upėje, todėl dėl šių HE poveikio rizikos grupei yra priskiriamas vienas Bartuvos upės vandens telkinys. Monitoringo duomenys rodo, kad biologiniai rodikliai Bartuvoje neatitinka geros ekologinės būklės reikalavimų dar aukščiau Skuodo ir Puodkalių HE. Šio neatitikimo priežastys kol kas nėra aiškios.

Dėl vagų ištiesinimo poveikio Bartuvos baseine rizikos grupei priskiriami 3 telkiniai, kurių bendras ilgis siekia 20,7 km.

Rizikos telkinių dėl pasklidosios, sutelktosios ar bendro sutelktosios bei pasklidosios taršos poveikio Bartuvos baseine nenustatyta. Taip pat nenustatyta reikšmingo vandens paėmimo poveikio.

50.2. Šventosios baseinas.

Vienas vandens telkinys, išskirtas Šventosios upėje, rizikos grupei priskiriamas dėl aptiktų nustatytas ribas viršijančių di(2-etilheksil)ftalato (DEHP) koncentracijų. PM šaltinis Šventosios upėje kol kas nėra nustatytas, todėl taršos priežastys įvardijamos kaip nežinomos.

Šventosios baseine nebuvo nustatyta reikšmo vandens paėmimo poveikio, taip pat nėra ir reikšmingą poveikį darančių HE. Rizikos telkinių dėl pasklidosios, sutelktosios ar bendro sutelktosios bei pasklidosios taršos poveikio nėra.

50.3. Ventos baseinas.

Ventos baseine didžiausias upių kategorijos vandens telkinių skaičius rizikos grupei yra priskiriamas dėl vagų ištiesinimo poveikio. Tokių vandens telkinių identifikuota net 33, o bendras jų ilgis siekia 364,5 km.

Ventos baseine yra gausu reikšmingą poveikį upių ekologinei būklei būklei darančių HE. Jų yra net 9: Kulšėnų, Ukrinų, Vadagių, Užvenčio, Alsėdžių, Ūbiškės, Juodeikių, Sablauskių ir Renavo. Dėl šių HE poveikio rizikos grupei priskiriami 5 upių kategorijos vandens telkiniai, kurių bendras ilgis yra 87,8 km.

Ventos baseine rizikos grupei dėl pasklidosios žemės ūkio taršos poveikio priskiriama 11 telkinių, kurie yra išskirti Ventos intakuose: Dabikinėje, Ringuvoje, Šventupyje, Ašvoje ir Agluonoje. Šiuose vandens telkiniuose geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka nitratų azoto koncentracijos. Dėl sutelktosios taršos poveikio rizikos telkiniais įvardijami 4 telkiniai. Dėl Telšių NV taršos poveikio rizikos grupei priskiriamas vienas vandens telkinys, išskirtas Tausalo upėje. Nustatyta, kad šiame vandens telkinyje geros ekologinės būklės kriterijų net ir po Telšių NV rekonstrukcijos (t.y. po pagrindinių Miesto nuotekų valymo direktyvos priemonių įgyvendinimo) gali neatitikti amonio azoto ir bendrojo fosforo koncentracijos. Atlikti skaičiavimai rodo, kad įgyvendinus pagrindines Miesto nuotekų valymo direktyvos priemones ir pastačius naujas NV Akmenėje bei N. Akmenėje, sutelktosios taršos poveikis Dabikinės upei turėtų nebebūti reikšmingas. Tačiau šiuo metu atliekami UAB „Akmenės vandenys“ matavimai rodo, kad teršalų koncentracijos Dabikinės upėje net ir nebelikus N. Akmenės taršos (išleistuvas perkeltas į Agluoną) vis dar yra aukštos. Dėl šios priežasties 2 Dabikinės vandens telkiniai priskiriami rizikos grupei dėl sutelktosios taršos poveikio. Rizikos grupei dėl N. Akmenės NV bei paviršinių (lietaus) nuotekų taršos priskiriamas 1 Agluonos upės vandens telkinys.

Šiuo metu geros ekologinės būklės kriterijų neatitinka ir bendrojo fosforo koncentracijos Ventos upėje žemiau Kuršėnų (Kuršėnų NV tarša), tačiau prognozuojama, kad po pagrindinių Miesto nuotekų valymo direktyvos priemonių įgyvendinimo tarša bendruoju fosforu šioje upėje sumažės iki leistino lygio, todėl Ventoje žemiau Kuršėnų išskirtas vandens telkinys rizikos grupei nėra priskiriamas.

Rizikos grupei dėl vandenyje aptiktų nustatytas ribas viršijančių di(2-etilheksil)ftalato (DEHP) koncentracijų priskiriamas vienas Varduvos vandens telkinys, išskirtas žemiau AB „Mažeikių nafta išleistuvo“. PM šaltiniai šiame telkinyje iki šiol nėra identifikuoti, todėl taršos priežastys yra įvardijamos kaip nežinomos.

Viename Ventos baseino vandens telkinyje, išskirtame Gansės upėje, yra nustatytas reikšmingas vandens paėmimo poveikis.

Iš visų Ventos baseino rizikos vandens telkinių 4 yra priskiriami LPVT.

Rizikos grupei dėl HE ir upių vagų ištiesinimo poveikio bei vandens kokybės problemų priskiriamos upės vaizduojamos 16 paveiksle.

(pav.)

16 pav. Skirtingų veiksnių sąlygotos rizikos grupei priskiriamos Ventos UBR upės

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Ventos UBR rizikos grupei priskiriamų upių vandens telkinių gerai ekologinei būklei/potencialui pasiekti šioje priemonių programoje yra numatytos papildomos priemonės.

Rizikos grupei priskiriami ežerai ir tvenkiniai

51. Ežerai ir tvenkiniai priskiriami rizikos telkiniams, jeigu viršijamos bendrojo azoto, bendrojo fosforo ir chlorofilo a kritinės vertės: N_bendras > 1,80 mg/l, P_bendras > 0,060 mg/l, chlorofilo a EKS > 0,33.

Ežerų ir tvenkinių ekologinei būklei įvertinti buvo pasitelkti valstybinio monitoringo duomenys, studijoje „Restauruotinų Lietuvos ežerų nustatymas ir preliminarus restauravimo priemonių parinkimas šiems ežerams, siekiant pagerinti jų būklę“ pateikti duomenys bei MIKE BASIN matematinio modeliavimo rezultatai. MIKE BASIN matematinio modelio rezultatų pagrindu buvo įvertintos pasklidosios bei sutelktosios taršos apkrovų sąlygojamos bendrojo fosforo koncentracijos Ventos UBR ežeruose ir tvenkiniuose.

52. Priskiriant ežerus ir tvenkinius rizikos ar ne rizikos vandens telkiniams prioritetas buvo teikiamas valstybinio monitoringo rezultatams, o tokių nesant – ežerų studijos rezultatams. Tačiau, jeigu apie ežero ar tvenkinio rodiklius valstybinio monitoringo duomenų nėra, o pagal modeliavimo rezultatus ežeras/tvenkinys potencialiai patenka į rizikos telkinių tarpą (pagal studijos duomenis ežeras – ne rizikos), ežeras ar tvenkinys priskirtas rizikos grupei. Priskiriant ežerus ir tvenkinius rizikos/ne rizikos grupėms buvo laikomasi šio eiliškumo:

52.1. Jeigu apie ežero/tvenkinio ekologinės būklės rodiklius yra valstybinio monitoringo duomenys, ežeras/tvenkinys priskirtas tai ekologinės būklės klasei, kurią esant rodė monitoringo duomenys. Šiuo atveju į modeliavimo ir studijos rezultatus neatsižvelgta.

52.2. Jeigu monitoringo duomenų nėra, pagal modelio rezultatus ežeras nepriskirtinas rizikos vandens telkiniams, tačiau pagal studijos rezultatus jis yra kritinės būklės ar probleminis, ežeras priskirtas rizikos vandens telkiniams.

52.3. Jeigu monitoringo duomenų nėra, pagal modelio rezultatus ežeras priskirtinas rizikos vandens telkiniams, o pagal studijos rezultatus jis yra stabilios būklės, tačiau antropogeniškai veikiamas, arba įvardintas kaip natūraliai eutrofinis, ežeras priskirtas rizikos vandens telkiniams.

52.4. Jeigu monitoringo duomenų nėra, pagal modelio rezultatus ežeras nepriskirtinas rizikos vandens telkiniams, tačiau pagal studijos rezultatus jis yra kritinės būklės arba probleminis, ežeras priskirtas rizikos vandens telkiniams.

52.5. Jeigu monitoringo duomenų nėra, pagal modelio rezultatus ežeras nepriskirtinas rizikos vandens telkiniams, o pagal studijos rezultatus jis yra stabilios būklės, tačiau antropogeniškai veikiamas, arba įvardintas kaip natūraliai eutrofinis, ežeras nepriskirtas rizikos vandens telkiniams.

52.6. Jeigu monitoringo duomenų nėra, o pagal modelio rezultatus tvenkinys priskirtinas rizikos vandens telkiniams, jis priskirtas rizikos vandens telkiniams.

Rizikos vandens telkiniams priskirti ežerų kategorijos vandens telkiniai bei rizikos veiksniai yra nurodyti 56 lentelėje.

56 lentelė. Ežerų kategorijos rizikos vandens telkiniai; „1“ nurodo rizikos veiksnius

Baseinas	Ežeras/ tvenkinys	Plotas, km²	Rizikos veiksniai
Baseinas	Ežeras/ tvenkinys	Plotas, km²	Pasklidoji tarša	Sutelktoji tarša	Galimas praeities taršos poveikis	Kitos priežastys
Ventos	Alsėdžių ež.	0,905			1
	Biržulis	1,19	1			1
	Gludas	0,533				1
	Mastis	2,717	1	1
	Paežerių ež.	1,514				1
	Tausalas	1,905			1
	Kivylių tv.	0,768	1
	Sablauskių tv.	1,116		1		1
	Ubiškės tv.	0,754	1	1
Bartuvos	Mosėdžio I tv.	0,542	1

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Remiantis taršos apkrovos iš pasklidosios ir sutelktosios taršos šaltinių modeliavimo rezultatais, pagrindinis veiksnys, lėmęs Kivylių, Ubiškės ir Mosėdžio I tv. prastesnį nei geras ekologinį potencialą yra pasklidoji tarša, Ūbiškių tv. taip pat patiria ir reikšmingą sutelktosios taršos poveikį (67 proc. taršos apkrovos).

Alsėdžių ir Tausalo ež. prastesnę nei gera ekologinę būklė galėjo nulemti praeities tarša (remiantis modeliavimo rezultatais, šių ežerų ekologinė būklė turėtų būti labai gera).

Remiantis modeliavimo rezultatais, Paežerių ež. ekologinė būklė taip pat turėtų būti labai gera, tačiau, remiantis monitoringo (2009 m.) bei ežerų studijos duomenimis šio ežero būklė yra bloga. Paežerių ežeras 2008 m. buvo dalinai nuleistas dėl užtvankos rekonstrukcijos (Paežerių ež. yra patvenktinis). Ekosistema buvo destabilizuota, kas ir galėjo atitinkamai atsispindėti 2009 m. monitoringo duomenyse.

Biržulio ež. blogą ekologinį potencialą gali lemti dugno nuosėdose akumuliuotų biogeninių medžiagų resuspensija į vandenį ir ženkliai sumažėjęs ežero paviršiaus plotas (ežero lygis pažemintas 1,5 m), o taip pat galimas ir pasklidosios taršos poveikis (remiantis modeliavimo rezultatais, ežeras patiria tam tikrą apkrovą, tačiau jo ekologinė būklė vis dar turėtų būti gera).

Priežastys, lėmusios prastą Gludo ež. ekologinę būklė nėra aiškios. Remiantis taršos apkrovos matematinio modeliavimo rezultatais, šio ežero ekologinė būklė turėtų būti l. gera, tačiau ežerų studijos duomenimis, užsitęsus ledo dangos laikotarpiui šiame ežere kartais stebimi žuvų kritimai. Monitoringo duomenų apie šio ežero kokybės rodiklius nėra. Fizikinių-cheminių ir biologinių kokybės elementų monitoringo duomenys leistų tiksliau įvertinti šio ežero ekologinę būklę.

Masčio ež. ir Sablauskių tv. ekologinė būklė/potencialas pagal taršos apkrovos modeliavimo rezultatus turėtų būti l. gera, tačiau tiek pagal monitoringo duomenis, tiek ežerų studijos duomenimis (Masčio ež.) minėtų telkinių ekologinė būklė/potencialas yra prastesnė, nei gera. Pažymėtina, kad modeliavimo duomenimis sutelktoji tarša minėtuose telkiniuose sudaro 45–47 proc. (nors ir neturėtų daryti reikšmingesnės įtakos). Masčio ežero būklei didelį poveikį gali daryti iš miesto teritorijos su paviršinėmis nuotekomis patenkantys teršalai, didelė tikimybė, kad ežeras yra teršiamas ir prie paviršinių nuotekų surinkimo sistemos nelegaliai prisijungusių gyventojų buitinėmis nuotekomis. Priežastys, lėmusios prastesnį nei geras Sablauskių tv. ekologinį potencialą nėra aiškios.

(pav.)

17 pav. Rizikos grupei priskiriami ežerų ir tvenkinių vandens telkiniai Ventos UBR

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Ventos UBR rizikos grupei priskiriamų ežerų ir tvenkinių gerai ekologinei būklei/potencialui pasiekti yra numatytos papildomos priemonės.

III SKIRSNIS. ŪKINĖS APKROVOS POVEIKIS POŽEMINIO VANDENS TELKINIAMS

Pasklidosios ir sutelktosios taršos poveikis gruntiniam vandeniui, o per jį ir paviršinio vandens telkiniams

Bendras apibūdinimas

53. Kiekybinį pasklidosios taršos poveikį gruntiniam vandeniui rodo atskirų jo hidrocheminės sudėties analičių koncentracijų prieaugio virš foninių (gamtinių) jų verčių žemėlapiai, vaizduojantys, kokiu mastu vienoje ar kitoje vietoje gruntinis vanduo yra užterštas konkrečia teršiančia medžiaga. Jie sudaryti, naudojant technogeninės apkrovos žemėlapius bei vidutines analičių koncentracijas skirtinguose žemėnaudos tipuose. Tokie žemėlapiai, rodantys nitratų bei amonio koncentracijų prieaugį dėl pasklidosios taršos poveikio Ventos ir gretimų UBR gruntiniame vandenyje, pateikti 18 bei 19 pav. Iš žemėlapių matosi, kad regioniniu mastu minėtų azoto junginių koncentracijos neviršija geriamojo vandens standartų reikalavimų. Tik lokaliose vietose (dažniausiai urbanizuotų teritorijų šuliniuose) nitratų koncentracija gruntiniame vandenyje priartėja prie didžiausios leistinos koncentracijos (toliau – DLK), kuri yra 50 mg/l, o amonio koncentracija siekia 2,44 mg/l ir keletą kartų viršija DLK (0,5 mg/l). Tačiau tai dažniausiai yra kastinio šulinio, įrengto higieniniu požiūriu neleistinoje vietoje, o ne gruntinio vandens sluoksnio, taršos problema.

54. Pasklidosios taršos paveikto gruntinio vandens kiekybinis poveikis paviršiniam vandeniui Ventos UBR įvertintas požeminio vandens filtracijos matematiniuose modeliuose, kuriuose buvo nustatytos gruntinio vandens ištakos debito į atskiras upes kiekviename modelio skaičiuojamame bloke vertės. Modeliuose papildomai uždavus gruntinio vandens taršos rodiklių vertes, buvo įvertinta nitratų, amonio, fosfatų, bendro azoto, nitratų azoto, amonio azoto bei fosfatinio fosforo ištaka su gruntiniu vandeniu į paviršinio vandens telkinius. Šio įvertinimo rezultatai Ventos UBR pateikiami 57 lentelėje.

57 lentelė. Modelinė taršos ištaka su gruntiniu vandeniu į paviršinio vandens telkinius Ventos UBR

Upės baseinas/ pabaseinis	Plotas, km²	Modelinis gruntinio vandens nuotėkio modulis, l/s iš km²		Rodiklis	Modelinė ištaka su gruntiniu vandeniu, t/metai
Šventosios	390,03	1,04		NO₃	19,8
				NH₄	2,68
				PO₄	1,02
				N_bendr.	6,51
				N-NO₃	4,47
				N-NH₄	2,04
				P-PO₄	0,33
Bartuvos	748,75	2,03		NO₃	74,32
				NH₄	10,07
				PO₄	3,84
				N_bendr.	24,45 (5,4)
				N-NO₃	16,78
				N-NH₄	7,67
				P-PO₄	1,25 (8,4)
Ventos	5137,29	1,38		NO₃	345,64
				NH₄	46,83
				PO4	17,84
				N_bendr.	113,73 (4,6)
				N-NO₃	78,05
				N-NH₄	35,68
				P-PO₄	5,80 (6)
Iš viso Ventos UBR:	6276,08	1,44	NO₃		439,76
			NH₄		59,58
			PO₄		22,70
			N_bendr.		144,69 (5)
			N-NO₃		99,3
			N-NH₄		45,39
			P-PO₄		7,38 (6,6)

* – skliausteliuose – procentas nuo suminės apkrovos iš visų galimų taršos šaltinių visame upės baseine (pabaseinyje), nustatytos MIKE BASIN paviršinio vandens modelyje. Šaltinis: 2010 m. modeliavimo rezultatai.

(pav.)

18 pav. Pasklidosios taršos poveikis gruntinio vandens kokybei. Nitratai.

(pav.)

19 pav. Pasklidosios taršos poveikis gruntinio vandens kokybei. Amonis.

(pav.)

20 pav. Modelinė bendro azoto ištaka su gruntiniu vandeniu į paviršinio vandens telkinius Ventos UBR

Ventos UBR vidutinis nitratų koncentracijos prieaugis gruntiniame vandenyje dėl pasklidosios taršos poveikio yra 9 mg/l, amonio – 0,33 mg/l. Šiame UBR gamtinės teritorijos, kuriose aptinkamos foninės nitratų ir amonio koncentracijų vertės (NO₃ – 1,55 mg/l, NH₄ – 0,21 mg/l) užima 1883 km plotą, t.y. beveik trečdalį UBR teritorijos. Didžiausią teritorijos dalį (43 proc.) yra paveikusi pasklidoji tarša iš molingose dirvose esančių žemdirbystės laukų – čia vidutinė nitratų koncentracija, palyginus su foninėmis vertėmis, vidutiniškai yra padidėjusi 8,12 mg/l, amonio – 0,22 mg/l. 8 proc. teritorijos užima žemdirbystės laukai smėlingose dirvose, čia vidutinė nitratų koncentracija gruntiniame vandenyje yra 16,68 mg/l, amonio – 0,53 mg/l (prieaugis dėl pasklidosios taršos poveikio – atitinkamai 15,13 ir 0,32 mg/l). Urbanizuotos teritorijos, kuriose stebimas didžiausias pasklidosios taršos poveikis gruntinio vandens kokybei, užima vos 3 proc. UBR ploto. Čia vidutinė nitratų koncentracija, palyginus su foninėmis vertėmis, vidutiniškai yra padidėjusi 43,59 mg/l ir siekia 45,14 mg/l, amonio – 2,21 mg/l ir siekia 2,44 mg/l.

58 lentelėje pateikti nagrinėtų teršiančių medžiagų ištakos su gruntiniu vandeniu į paviršinio vandens telkinius kiekiai rodo, kiek šių junginių patenka į paviršinius vandenis kontakte „gruntinis vanduo – upė“. Minėtiems junginiams iš požemio patekus į paviršinius vandenis, t.y. į kitas oksidacines-redukcines sąlygas, vyksta spartūs jų destrukcijos, transformacijos, irimo, atsiskiedimo ir kiti procesai, dėl ko koncentracijos žymiai sumažėja. Vienok, net neatsižvelgus į aukščiau minėtus destrukcijos ir kitus procesus, galima teigti, jog Ventos UBR su gruntinio vandens nuotėkiu į upes patenkanti pasklidosios taršos dalis visame į upes patenkančios taršos kiekyje nėra vyraujanti. Pavyzdžiui, bendro azoto, patenkančio su gruntiniu vandeniu į paviršinio vandens telkinius atskiruose Ventos UBR upių baseinuose kiekis nuo viso į upes patenkančio šio taršos komponento kiekio sudaro 4,6–5,4 proc., fosfatinio fosforo – 68,4 proc. Taigi, netgi neatsižvelgus į destrukcijos ir kitus minėtus procesus, mažinančius iš gruntinio vandens patekusių taršos rodiklių koncentracijas paviršiniame vandenyje, galima teigti, jog Ventos UBR gruntiniame vandeningajame sluoksnyje nėra rizikos paviršiniam vandeniui telkinių (su gruntiniu vandeniu išnešamos taršos kiekis neviršija EK rekomendacijose nurodyto 50 proc. paviršinio vandens viso taršos kiekio). Turint omenyje, kad dėl destrukcijos, transformacijos, atsiskiedimo ir kitų procesų azoto junginių, patekusių iš požemio į paviršinius vandenis, koncentracija sumažėja mažiausiai 2.5 karto (foninė bendro azoto koncentracija gruntiniame vandenyje – 0,51 mg/l), jo koncentracija upėje minimalaus nuotėkio metu – 0,2 mg/l, realus gruntinio vandens pasklidosios taršos poveikis paviršiniam vandeniui būtų dar gerokai mažesnis.

20 pav. pavaizduotas bendro azoto ištakos su gruntiniu vandeniu pasiskirstymas kiekvienoje modeliuotoje upėje visame jos vagos ilgyje priklausomai nuo gruntinio vandeningojo sluoksnių filtracinių savybių, teršiančių medžiagų koncentracijos gruntiniame vandenyje ir srauto gradiento. Modelio skaičiuojamųjų blokų dydis – 0,5x0,5 km, taigi žemėlapyje pateikti skaičiai rodo šio pasklidosios taršos komponento ištakos su gruntiniu vandeniu dydį 500 m ilgio upės ruože. Didžiausia azoto junginių ištaka pagal modeliavimo rezultatus yra atskirose Ventos, Virvyčios, Vadaksties, Bartuvos upių atkarpose, kur prie upės slėnio šliejasi žemdirbystės laukai arba urbanizuotos teritorijos. Čia 500 m upės ilgio ruože ji daug kur siekia iki 0,075–0,1 t/metai ir daugiau.

Sutelktosios taršos poveikis

55. Kaip ir kitur, Ventos UBR svarbiausiais, potencialiai pavojingiausiais sutelktosios taršos objektais vadiname gyvulininkystės kompleksus. Be jų šiame UBR yra dar ir tokie potencialiai taršūs objektai, kaip AB Akmenės cementas, Būtingės naftos terminalas, AB Mažeikių nafta (naftos perdirbimo gamykla), tačiau tik pastarojoje yra pakankamai duomenų apie požeminio/gruntinio vandens būklę šioje įmonėje ir kai kuriuose jos objektuose.

Pagal LGT tyrimų duomenis, Ventos UBR plotuose 2004–2007 m. yra tyrinėti 2 kompleksai, esantys Akmenės (UAB „Skabeikių agrofirma“) ir Telšių (UAB „Eigirdžių agrofirma“) rajonuose (21 pav.). Nors šiuose kompleksuose vykdomas programinis požeminio vandens monitoringas, tačiau nė viename iš jų monitoringo duomenų nepakanka gruntinio vandens taršos trendų analizei. Ir anksčiau juose nebuvo atlikti išsamesni požeminio vandens taršos tyrimai ar monitoringiniai stebėjimai.

(pav.)

21 pav. Kompleksai, kuriuose yra duomenų apie gruntinio vandens taršą

Todėl galime pasiremti tik kituose UBR esančių kompleksų gruntinio vandens monitoringo duomenimis, beje, irgi negausiais. Iš jų seka, kad net tokie intensyvios gruntinio vandens taršos židiniai, kaip gyvulininkystės/kiaulininkystės kompleksai (toliau – GK) ir jų žemdirbystės laistymo laukai (toliau – ŽLL) visais žinomais atvejais lieka lokaliais taršos židiniais: faktai rodo, kad tarša iš jų neplinta toliau kaip 100–150 m. Žinant, kad GK srutų laistymo laukų sanitarinės apsaugos zonos (toliau – SAZ) dydis svyruoja nuo 50 m (įterpiant nuotekas į dirvą) iki 200 m (naudojant ilgačiurkšlius ir vidutiniškos čiurkšlės srutų laistymo įrenginius), aišku, kad tokiuose laukuose net labai užterštas gruntinis vanduo neiškeliaus už GK ir jo srutų laistymo laukų ribų, t.y. nepadarys neigiamos įtakos aplinkinių plotų gruntiniam vandeniui.

Iš tų pačių tyrimų duomenų seka, kad GK neigiamas poveikis gilesnių sluoksnių požeminiam vandeniui net intensyviausiai teršiamuose pačiuose laistymo laukuose neaptinkamas giliau kaip iki 20–30 m.

Iš turimos menkos informacijos bei daugiametės hidrogeologinės patirties nesunku tvirtinti, kad beveik visais atvejais užteršto gruntinio vandens poveikis paviršiniam vandeniui bus menkas ir tikrai mažesnis nei minėtos paviršinės nuoplovos ar drenažinio nuotėkio poveikis dėl kelių priežasčių:

55.1. dėl savivalos procesų tokie objektai visiškai neterš paviršinio vandens šaltinių, esančių toliau kaip 100 m nuo jų, nes juos pasieks jau išsivalęs nuo taršos gruntinis vanduo.

55.2. gruntinis vanduo galėtų pastebimai užteršti paviršinį vandenį tik tuo atveju, jei gruntinis vanduo šalia to paviršinio vandens šaltinio būtų labai užterštas, t.y. jei teršalo koncentracija gruntiniame vandenyje būtų dešimtis ar net šimtus kartų didesnė nei paviršiniame vandenyje. Tačiau tokios taršos pavieniai, momentiniai atvejai buvo užfiksuoti tik keliuose kompleksuose.

55.3. ir mažiau užterštas gruntinis vanduo gali užteršti paviršinį, jei gruntinio vandens ištakos dydis į tą paviršinio vandens šaltinį prilygsta jo debitui. Kadangi gruntinio vandens ištakos moduliai apskritai tik retais atvejais viršija kelis litrus per sekundę iš kvadratinio kilometro, tokiu būdu gali užsiteršti tik labai maži upeliukai ar melioracijos grioviai, kertantys pakankamai didelį, kvadratinio kilometro dydžio ar dar didesnį taršos židinį. Tačiau be išsamių, ilgalaikių specialių tyrimų neįmanoma apskaičiuoti, atskirti šią, „požeminę“ paviršinio vandens taršą nuo tiesioginės jo taršos, vykstančios tokių laukų srutų laistymo procese.

AB „Mažeikių nafta“ teritorijoje ir šalia jos didesnės ar mažesnės apimties požeminio vandens monitoringas vykdomas nuo 1990 m. Stebima gruntinio vandens būklė įmonės teritorijoje, šalia jos esančioje ŠEC ir įmonės vandenvietėje. Pakankamai modernioje įmonėje gruntinio vandens tarša naftos produktais (toliau – NP) stebima tik keliose vietose (keliuose gręžiniuose iš keliasdešimties), kur jos išvengti sunku: 1) NP užpylimo estakadose; 2) pagrindiniame NP rezervuarų ūkyje (benzino ir žibalo rezervuarų ūkis). Monitoringo duomenys rodo, kad bent jau estakadų rajone gruntinio vandens tarša NP yra sena: BTEX (benzeno, tolueno, etil-benzeno, ksileno mišinio) koncentracijos 1990–1991 metais gr. 27886 ir jį vėliau pakeitusiame gr. 27904 20042008 metais yra panašios: gr. 27886 jos svyravo intervale 2,3–63,5 mg/l, o gr. 27904 tas intervalas yra beveik toks pat, 1,8–54,9 mg/l. Benzino rezervuarų aplinkoje esančiame gr. 27903 2005–2008 m. fiksuota gruntinio vandens tarša buvo/yra dar didesnė: BTEX koncentracijos čia svyravo 42,4–242,6 mg/l intervale. Beje, pastaroji, maksimali koncentracija užfiksuota 2008 m. Žibalo rezervuarų teritorijoje gruntinio vandens tarša BTEX buvo ir yra gerokai mažesnė: gr. 27889 ji tesiekia 0,024–3,84 mg/l.

Tačiau likusiuose įmonės teritorijos monitoringo gręžiniuose BTEX arba visai neaptinkama, arba jų koncentracijos yra labai menkos, tesiekiančios šimtąsias miligramo dalis. Menki ir apskritai taršos pėdsakai tuose gręžiniuose: pvz., chloridų koncentracijos niekur neviršija 10–38 mg/l, sulfatų – iki 90 mg/l. Kiek didesnės yra permanganato indekso vertės, neretai siekiančios 15–25 mg/l O2, ir hidrokarbonatų koncentracijos, išaugančios iki 500–700 mg/l, kas tokiuose objektuose yra paprastai siejama su naftos produktų degradacija požemyje.

Daugiamečiai gruntinio ir paviršinio vandens monitoringo rezultatai kitame AB „Mažeikių nafta“ objekte – elektrinės teritorijoje – rodo, kad ir čia gruntinis vanduo yra tik vietomis ir nedaug pasiteršęs, ši tarša laike neprogresuoja. Naftos produktų koncentracijos gruntiniame vandenyje čia neviršija dešimtųjų miligramo dalių litre. Maksimalios chloridų ir sulfatų koncentracijos čia kiek didesnės ir siekia 100–200 mg/l, t.y. jos vis tiek yra mažesnės net ir už geriamojo vandens Higienos normos reikalavimus. Ties dumblo ūkio tvenkiniais gruntiniame vandenyje daugoka amonio (iki 16,3 mg/l) ir neoksiduotos organinės medžiagos (toliau – OM): čia iki 17 mg/l O2 išauga permanganato ir iki 150 mg/l O2 bichromato indeksų vertės, o 750 mg/l siekiančios hidrokarbonatų koncentracijos rodo, kad ta OM čia sparčiai suyra. Daroma išvada, kad ši lokali gruntinio vandens tarša netoksinėmis medžiagomis grėsmės paviršiniam vandeniui nekelia.

Kadangi AB „Mažeikių nafta“ ir jos apylinkių teritorija yra gilesnių vandeningųjų sluoksnių ištakos zonoje, o tie gilesni sluoksniai, be to, čia yra palyginti gerai izoliuoti nuo gruntinio vandens, jokios jų taršos grėsmės čia nėra. Taigi ir šiuo atveju galima tvirtinti, kad gruntinio vandens tarša AB „Mažeikių nafta“ objektuose yra taškinio, lokalaus pobūdžio (neiškeliaujanti už įmonės ribų) ir kokios nors grėsmės geriamojo ar paviršinio vandens šaltiniams (kaip tokia) ji nekelia.

Giliau slūgsančių spūdinių vandeningųjų sluoksnių eksploatacijos poveikis paviršinio vandens telkiniams

56. Eksploatuojant spūdinių sluoksnių požeminį vandenį, žemėja jų pjezometrinis paviršius ir didėja vieno iš požeminio vandens išteklių formavimosi šaltinio – gruntinio vandens – vertikali srūva gilyn, tuo pačiu mažėja jo ištaka į upes ir kitus paviršinio vandens telkinius.

Ventos UBR pagrindinis produktyvusis vandeningasis sluoksnis – permo-famenio kompleksas – slūgso giliai ir yra gerai izoliuotas nuo paviršinio vandens. Visoje UBR teritorijoje, išskyrus jos šiaurės rytinę dalį, šį kompleksą dengia regioninė apatinio triaso molių vandenspara. Kvartero tarpmoreniniai vandeningieji sluoksniai yra paplitę lokaliai, iš jų išgaunamas nedidelis vandens kiekis. Todėl giliau slūgsančių spūdinių vandeningųjų sluoksnių eksploatacijos poveikis paviršinio vandens telkiniams yra labai menkas. Kiekybiškai tai galima įvertinti palyginus šiame UBR išgaunamų ir perspektyvoje numatomų išgauti požeminio vandens išteklių modulius (58 lentelė).

58 lentelė. Ventos UBR išgaunamų ir numatomų išgauti požeminio vandens išteklių moduliai

PVB

Plotas, km²

Dabartiniu metu išgaunamų požeminio vandens išteklių kiekis (m³/d)* / modulis (l/skm²)

2015 metais numatomų išgauti požeminio

vandens išteklių kiekis (m³/d)** / modulis (l/skm²)

Permo-viršutinio devono (Ventos)

6276.08

20933/0,04

34300/0,06

Šaltinis: LGT žemės gelmių registras, ekspertų skaičiavimai ir SWECO-BKG-LSPI duomenys; * – 20082009 metų vidurkis; ** – SWECO-BKG-LSPI duomenys

Iš lentelėje pateiktų rezultatų matyti, jog tiek šiuo metu išgaunamų, tiek perspektyvoje numatomų išgauti požeminio vandens išteklių moduliai yra šimtosios l/s km² dalys. Tai reiškia, jog net tuo atveju, jei visi požeminio vandens ištekliai formuotųsi vien požeminio nuotėkio į upes sumažėjimo sąskaita, šis sumažėjimas siektų ne daugiau nei paminėtus dydžius. Akivaizdu, jog šiame UBR giliųjų požeminio vandens sluoksnių eksploatacija praktiškai negali padaryti jokio poveikio gruntiniams ir paviršiniams vandenims.

Kiekybinis kaimyninių valstybių (Latvijos) požeminio vandens eksploatacijos poveikis Ventos UBR gruntiniams ir gilesniems požeminiams vandenims buvo vertinamas matematinio modeliavimo būdu. Į matematinį modelį buvo įtraukti visi pagrindiniai produktyvieji spūdiniai vandeningieji sluoksniai. Tai kvartero tarpmoreniniai vandeningieji sluoksniai, viršutinio permo, famenio ir permo-famenio komplekso vandeningieji dariniai, Stipinų vandeningasis sluoksnis, pliavino (Įstro-Tatulos bei Kupiškio-Suosos) bei Šventosios-Upninkų vandeningieji sluoksniai (kompleksai).

Modeliavimo būdu nustatyta, kad požeminio vandens eksploatacija kaimyninėse valstybėse (Latvijoje) nedarys neigiamo poveikio Ventos UBR požeminio vandens telkinių būklei.

Požeminio vandens telkiniai, kurie neigiamai veikia paviršinių vandens telkinių ir/ar nuo požeminio vandens priklausomų sausumos ekosistemų būklę

57. Požeminio vandens eksploatacijos poveikiui paviršinio vandens telkiniams pagrįsti pateiksime prognozinius gruntinio vandens lygio pažemėjimo modeliavimo rezultatus, kuomet Ventos bei gretimų UBR vandenvietės eksploatuojamos debitais, atitinkančiais 2015 metų poreikį.

(pav.)

22 pav. Prognozinis modelinis gruntinio vandens lygio pažemėjimas Ventos UBR 2015 m. dėl spūdinių vandeningųjų sluoksnių eksploatacijos poveikio

Modeliavimo rezultatai pavaizduoti 22 pav. Jie rodo, jog Ventos UBR vandenviečių eksploatacija perspektyviniu 2015 metų debitu nedaro praktiškai jokio poveikio gruntinio vandens lygiui – modelinis gruntinio vandens lygio pažemėjimas praktiškai visoje UBR teritorijoje neviršija 1 cm. Kiek didesnis (2–3 cm) jis tik ties Mažeikiais, kur atskirose vietose išsipleišėja regioninė triaso vandenspara, o vandenvietės perspektyvinis debitas beveik du kartus didesnis už dabartinį. Šiame paveiksle pavaizduotos ir pelkės bei šlapžemės, patenkančios į NATURA2000 tinklą – nei vienoje jų prognozinis gruntinio vandens lygio pažemėjimas neviršija 1cm.

Gauti modeliavimo rezultatai rodo, jog Ventos UBR nėra požeminio vandens telkinių, kurie neigiamai veikia paviršinių vandens telkinių ir/ar nuo požeminio vandens priklausomų sausumos ekosistemų būklę.

IV SKYRIUS. SAUGOMOS TERITORIJOS

58. Pagal Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymą (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) saugomos teritorijos tai sausumos ir (ar) vandens plotai su nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažintą mokslinę, ekologinę, kultūrinę ir kitokią vertę ir kuriems nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas.

Lietuvoje saugomos teritorijos steigiamos siekiant išsaugoti gamtos ir kultūros vertybes, biologinę įvairovę, užtikrinti kraštovaizdžio ekologinę pusiausvyrą, gamtos išteklių subalansuotą naudojimą ir atkūrimą, sudaryti sąlygas pažintiniam turizmui, moksliniams tyrimams ir aplinkos būklės stebėjimams, propaguoti gamtos ir kultūros vertybes.

Saugomos teritorijos Ventos UBR užima 84 726 ha arba apie 13,5 proc. baseino ploto (60 lentelė) ir truputi atsilieka nuo šalies vidurkio. Baseine santykinai yra mažiau draustinių ir biosferos poligonų. Valstybinių parkų procentas atitinka šalies vidurkį, o rezervatų santykinis plotas baseine (Kamanų rezervato dėka) daugiau nei du kartus jį viršija (23 pav.).

59 lentelė. Saugomų teritorijų kategorijos ir užimamas plotas Ventos UBR.

Saugomų teritorijų kategorijos ir rūšys	Kiekis	Plotas* (ha)	Saugomų teritorijų proc. UBR	Santykis su šalies vidurkiu
Gamtiniai rezervatai ir rezervatinės apyrubės	1	3935	0,63	>
Gamtiniai ir kompleksiniai draustiniai	28	9631	1,53	<
Atkuriamieji sklypai	-	-	-	<
Nacionaliniai parkai	1	7665	1,22	<
Regioniniai parkai	4	52311	8,33	>
Biosferos rezervatai	-	-	-	<
Biosferos poligonai	3	11038	1,76	<
Iš viso:	37	83513*	13,30	<

* Iš bendro ploto atimtas į biosferos rezervatų ribas patenkančių draustinių plotas.

Šaltinis: Valstybinės saugomų teritorijų 2010 m. duomenys. Eksperto paskirstyti pagal UBR.

Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas nustato visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, jų steigimo, apsaugos, tvarkymo ir kontrolės teisinius pagrindus. Saugomose teritorijose neleidžiama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams bei objektams. Įstatymu nustatytas veiklos reglamentavimas detalizuojamas konkrečių rūšių saugomų teritorijų nuostatuose, apsaugos reglamentuose.

Gamtiniai rezervatai

59. Ventos baseine yra Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas. Rezervatas įsteigtas 1979 m. ir užima 3 935 ha. Kamanos (rezervatas kartu su apsaugos zona) 1993-12-20 įrašytos į Ramsaro konvencijos (Convention on Wetlands, Ramsar, 1971) tarptautinės svarbos šlapžemių sąrašą.

Rezervatai – griežčiausiai saugomos teritorijos. Šiose teritorijose nustatoma konservacinė pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis. Ūkinė veikla juose draudžiama.

(pav.)

23 pav. Ventos UBR saugomos teritorijos

Draustiniai

60. Draustiniams, tiek valstybiniams (60 lentelė), tiek ir esantiems valstybiniuose parkuose, tenka svarbus vaidmuo Ventos UBR saugomų teritorijų sistemoje saugant kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę.

60 lentelė. Valstybiniai draustiniai Ventos UBR.

	Draustinio pavadinimas	Draustinio rūšis	Plotas, ha	Savivaldybė
1	Apuolės	kraštovaizdžio	318	Skuodo r.
2	Germanto	kraštovaizdžio	924	Telšių r.
3	Plinkšių	kraštovaizdžio	1261	Mažeikių r., Telšių r.
4	Ruškio	kraštovaizdžio	*125	Rietavo
5	Varduvos	kraštovaizdžio	469	Mažeikių r.
6	Buožėnų	geomorfologinis	733	Plungės r., Telšių r.
7	Gėsalų	geomorfologinis	325	Skuodo r.
8	Varputėnų	geomorfologinis	289	Šiaulių r.
9	Vilkaičių	geomorfologinis	*498	Plungės r.
10	Šerkšnės	hidrografinis	220	Mažeikių r.
11	Virvytės	hidrografinis	348	Telšių r.
12	Pavirvyčių	botaninis	64	Akmenės r., Mažeikių r.
13	Švendrės	botaninis	*179	Šiaulių r.
14	Bartuvos	zoologinis (ichtiologinis)	478	Skuodo r.
15	Vijuolių	zoologinis (entomologinis)	*9	Šiaulių r.
16	Gelžės	botaninis-zoologinis	949	Šiaulių r.
17	Laumių	botaninis-zoologinis	254	Skuodo r.
18	Margininkų	botaninis-zoologinis	1303	Skuodo r.
19	Sudėnų	botaninis-zoologinis	110	Kretingos r.
20	Girkančių	telmologinis	*11	Akmenės r.
21	Karniškių	telmologinis	*71	Akmenės r.
22	Pakėvės	telmologinis	451	Kelmės r.
23	Šernynės	telmologinis	121	Mažeikių r.
	Iš viso		9510

* Tik į UBR ribas patenkanti saugomos teritorijos dalis

Šaltinis: Valstybinės saugomų teritorijų 2010 m. duomenys. Eksperto paskirstyti pagal UBR.

Valstybiniai parkai

61. Valstybiniams parkams tenka didžioji dalis visų saugomų teritorijų ploto. Į Ventos UBR patenka dalis Žemaitijos nacionalinio parko, taip pat Ventos regioninis parkas bei Kurtuvėnų, Salantų ir Varnių regioninių parkų dalys (61 lentelė).

61 lentelė. Valstybiniai parkai Ventos UBR.

	Valstybinio parko pavadinimas	Plotas, ha	Savivaldybė
1	Žemaitijos nacionalinis parkas	*7665	Plungės r., Skuodo r.
2	Kurtuvėnų regioninis parkas	*7628	Kelmės r., Šiaulių r.
3	Salantų regioninis parkas	*6445	Kretingos r., Plungės r., Skuodo r.
4	Varnių regioninis parkas	*28303	Kelmės r., Šilalės r., Telšių r.
5	Ventos regioninis parkas	9935	Akmenės r. Mažeikių r., Šiaulių r.
	Iš viso	59976

* Tik į UBR ribas patenkanti saugomos teritorijos dalis

Šaltinis: Valstybinės saugomų teritorijų 2010 m. duomenys. Eksperto paskirstyti pagal UBR.

Biosferos monitoringo teritorijos

62. Biosferos monitoringo teritorijos apima biosferos rezervatus ir biosferos poligonus. Biosferos rezervatų Ventos UBR nėra.

62 lentelė. Biosferos stebėsenos teritorijos Ventos UBR.

	Biosferos poligono pavadinimas	Plotas, ha	Savivaldybė
1	Apšės biosferos poligonas	325	Skuodo r.
2	Gubernijos miško biosferos poligonas	*4670	Joniškio r., Šiaulių r.
3	Plinkšių miško biosferos poligonas	6043	Mažeikių r., Telšių r.
	Iš viso	11038

* Tik į UBR ribas patenkanti saugomos teritorijos dalis. Šaltinis: Valstybinės saugomų teritorijų 2010 m. duomenys. Eksperto paskirstyti pagal UBR.

Natura 2000 teritorijų tinklas

63. „Natura 2000“ – tai ES saugomų teritorijų tinklas, kuris jungia natūralias buveines bei rūšis labai svarbias visos Europos biologinei įvairovei. Jis plėtojamas įgyvendinant 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2010 L 20, p. 7–25, (toliau – Paukščių direktyva), ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvą 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102), (toliau – Buveinių direktyva), reikalavimus. Abi direktyvos reikalauja įsteigti specialias saugomas teritorijas, skirtas saugoti tam tikras biologines rūšis arba svarbias buveines.

„Natura 2000“ teritorijų tinklas Lietuvoje kuriamas integruojant jį į esamą nacionalinę saugomų teritorijų sistemą. Šiuo metu „Natura 2000“ teritorijų statusas daugiausia yra suteiktas esamoms saugomoms teritorijoms (rezervatams, draustiniams, nacionaliniams ir regioniniams parkams) arba jų dalims.

Ventos UBR įsteigtos 7 svarbios paukščių apsaugai teritorijos (63 lentelė) ir 39 teritorijos svarbios buveinių apsaugai (64 lentelė).

63 lentelė. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Ventos UBR.

	Paukščių apsaugai svarbios teritorijos pavadinimas	Plotas, ha	Savivaldybė
1	Apšės upės slėnis	325	Skuodo r.
2	Biržulio-Stervo pelkių kompleksas	3620	Telšių r.
3	Erlos ir Salanto upių senslėniai	*940	Skuodo r., Kretingos r.
4	Kamanų pelkė**	6412	Akmenės r., Mažeikių r.
5	Plinkšių miškas	6043	Mažeikių r., Plungės r., Telšių r.
6	Ventos upės slėnis**	3356	Akmenės r., Mažeikių r., Šiaulių r.
7	Žemaitijos nacionalinis parkas**	*7665	Plungės r., Skuodo r.
	Iš viso	28361

* Tik į UBR ribas patenkanti saugomos teritorijos dalis

** Persidengia su buveinių apsaugai svarbia teritorija

Šaltinis: Valstybinės saugomų teritorijų 2010 m. duomenys. Eksperto paskirstyti pagal UBR.

64 lentelė. Buveinių apsaugai svarbios teritorijos Ventos UBR.

	Buveinių apsaugai svarbios teritorijos pavadinimas	Plotas, ha	Savivaldybė
1	Antkantų pelkė	420	Telšių r.
2	Baltijos Šventosios upė	27	Kretingos r., Palangos m.
3	Bulėnų pelkė	113	Šiaulių r.
4	Galvydiškės kaimo apylinkes	965	Kelmės r.
5	Gelžio ežeras	23	Telšių r.
6	Gerbeniškės pelkė	99	Kelmės r., Šiaulių r.
7	Germanto ežeras	157	Telšių r.
8	Gumbakių atodanga	1	Akmenės r.
9	Juodlės miškas	956	Kelmės r.
10	Kamanų pelkė**	6412	Akmenės r.
11	Karalmiškio sengirė	409	Kelmės r.
12	Laumių miškas	254	Skuodo r.
13	Luobos upė	458	Skuodo r.
14	Moteraičio pievos	17	Telšių r.
15	Pakėvio miškas	451	Kelmės r.
16	Paršežerio-Lūksto pelkių kompleksas	2876	Šilalės r., Telšių r.
17	Purvių kaimo apylinkės	149	Akmenės r., Mažeikių r.
18	Purvių miškas	121	Akmenės r., Mažeikių r.
19	Rimšinės miškas	21	Skuodo r.
20	Senosios Įpilties apylinkės	70	Kretingos r.
21	Sprūdės pievos	21	Kelmės r., Telšių r.
22	Sudėnų pievos	110	Kretingos r.
23	Svilės šaltiniai	2	Kelmės r.
24	Svirkančių atodanga	0,1	Mažeikių r.
25	Šatrijos pievos	28	Telšių r.
26	Šauklių riedulynas	73	Skuodo r.
27	Šerkšnės upė	230	Mažeikių r.
28	Šventosios upės slėnis ties Margininkais	155	Skuodo r.
29	Varduvos upė	469	Mažeikių r.
30	Varputėnų miško	289	Šiaulių r.
31	Ventos upė**	179	Akmenės r., Mažeikių r., Šiaulių r.
32	Ventos upės slėnis aukščiau Papilės	73	Akmenės r., Šiaulių r.
33	Ventos upės slėnis aukščiau Ventos	13	Akmenės r.
34	Ventos upės slėnis žemiau Papilės	78	Akmenės r.
35	Vidgirio miškas	33	Mažeikių r.
36	Višetės upė	2	Mažeikių r.
37	Žemaitijos nacionalinis parkas**	*7665	Plungės r., Skuodo r.
	Iš viso	23419

* Tik į UBR ribas patenkanti saugomos teritorijos dalis

** Persidengia su paukščių apsaugai svarbia teritorija

Šaltinis: Valstybinės saugomų teritorijų 2010 m. duomenys. Eksperto paskirstyti pagal UBR

Teisinis „Natura 2000“ pagrindas yra dvi ES direktyvos – Paukščių direktyva ir Buveinių direktyva. ES gamtos apsaugos politika užtikrina efektyvią unikalios biologinės įvairovės apsaugą visoje Europoje. Taip pat užtikrina, kad visos ES šalys turi tuos pačius teisinius įsipareigojimus saugant teritorijas, įtrauktas į „Natura 2000“ tinklą.

Vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos

64. LGT žemės gelmių registre 2010 metų balandžio 1 d. Ventos UBR teritorijoje buvo užregistruota 170 požeminio vandens telkinių (vandenviečių) (24 pav.). Didžiausios yra Telšių, Mažeikių, Kuršėnų, Skuodo, N.Akmenės miestų vandenvietės.

Pagal Išžvalgytų kietųjų naudingųjų iškasenų išteklių aprobavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos geologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos direktoriaus 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 1-146 (Žin., 2010, Nr. 86-4576), visoms veikiančioms ir naujai projektuojamoms viešojo vandens tiekimo ir mineralinio vandens vandenvietėms turi būti įvertinti ir aprobuoti požeminio vandens eksploataciniai ištekliai. Be to, visos vandenvietės turi turėti nustatytas sanitarines apsaugos zonas (toliau – SAZ), kurių paskirtis – saugoti požeminio geriamojo ir natūralaus mineralinio vandens šaltinius nuo taršos, užtikrinti geriamojo vandens, tiekiamo vartotojams, saugą ir kokybę. SAZ nustatymas, įrengimas ir priežiūra reglamentuojami Lietuvos higienos normoje HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613 (Žin., 2006, Nr. 81-3217) ir Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, XX skyriuje „Požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos“). Patvirtinus vandenvietės SAZ specialųjį planą specialiosios žemės naudojimo sąlygos įrašomos į Nekilnojamojo turto kadastrą, Nekilnojamojo turto registrą, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620; 2004, Nr. 28-868) 22 straipsnio bei Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (Žin., 2002, Nr. 41-1539; 2005, Nr. 80-2899), nustatyta tvarka. Tai yra svarbu, nes tik tokiu būdu gali būti taikomi ūkinės veiklos apribojimai vandenvietės SAZ ribose.

(pav.)

24 pav. Ventos UBR požeminio vandens telkiniai

2003–2009 metų laikotarpiu Valstybinėje geologinės informacijos sistemoje įrašytos 89 viešo vandens tiekimo vandenviečių SAZ. Šioms vandenvietėms, naudojančioms vidutiniškai daugiau kaip 100 m³/d vandens, SAZ yra apskaičiuotos arba modeliavimo būdu nustatytos, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 44:2006 20.2 punkto nuostata arba, vadovaujantis minėto teisės akto 20.1 punktu (naudojančioms vidutiniškai mažiau kaip 100 m3/d) nustatyta 50 m atstumu nuo gręžinio – taršos apribojimo juosta.

Ventos UBR pagal Lietuvos higienos normą HN 44:2006 yra įsteigtos tik trijų vandenviečių SAZ – Šiaulių I (Lepšių), Šiaulių II (Birutės), Žemaitijos pieno.

(pav.)

25 pav. Ventos UBR požeminio vandens vandenvietės ir jų SAZ

V SKYRIUS. VENTOS UBR VANDENS TELKINIŲ MONITORINGAS IR BŪKLĖS VERTINIMO REZULTATAI

I SKIRSNIS. PAVIRŠINIAI VANDENS TELKINIAI

65. Pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo reikalavimus paviršinių vandens telkinių būklei įvertinti yra vykdomas telkinių priežiūros ir veiklos monitoringas, o pagal poreikius – ir tiriamasis monitoringas.

Monitoringo tikslas yra nustatyti esamų vandens telkinių būklę, įvertinti priemonių taršai mažinti efektyvumą ir gauti duomenis, kurių pagrindu programos vykdymo laikotarpiu priimti sprendimai sudarytų sąlygas pasiekti upių, ežerų, tvenkinių ir su jais susijusių ekosistemų gerą ekologinę ir cheminę būklę.

Monitoringas yra vykdomas pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą.

66. Priežiūros monitoringas yra vykdomas siekiant gauti informacijos apie bendrą šalies vandens telkinių būklę ir ilgalaikius pokyčius. Šių duomenų reikia formuojant pagrindines priemones, turinčias užtikrinti vandens telkinių apsaugą ateityje, papildant ir užtikrinant vandens telkinių suskirstymą pagal tipus, nustatant vandens telkinių tipų etalonines sąlygas. Įgyvendinant įstatymo reglamentuojamą vandens telkinių kokybės valdymą baseinų principu, priežiūros monitoringo tinklas buvo parinktas taip, kad leistų įvertinti telkinių būklę kiekviename upių baseino rajone, baseine ar pabaseinyje.

67. Priežiūros monitoringas, atsižvelgiant į tyrimų vietą ir informacijos svarbą viso UBR atžvilgiu, suskirstytas į du monitoringo tipus: intensyvų (monitoringas atliekamas kasmet) ir ekstensyvų (monitoringas atliekamas du kartus per UBR VP periodą).

Priežiūros intensyvaus monitoringo vietos buvo parinktos: 67.1. baseino pagrindinėse upėse;

67.2. tarpvalstybiniuose pasienio vandens telkiniuose;

67.3. intensyvaus žemės ūkio poveikio vandens telkiniuose;

67.4. etalonines sąlygas atsispindinčiuose (t. y. žmogaus veiklos nepaveiktuose) vandens telkiniuose;

67.5. kituose reikšminguose šalies mastu vandens telkiniuose.

68. Priežiūros ekstensyvus monitoringas yra vykdomas bendrą vandens telkinių būklę atspindinčiuose telkiniuose, t.y. telkiniuose kurių ekologinė būklė šiuo metu atitinka labai geros ir geros ekologinės būklės reikalavimus arba ekologinis potencialas atitinka maksimalaus ir gero ekologinio potencialo reikalavimus.

69. Veiklos monitoringas yra vykdomas vandens telkiniuose, kurių ekologinė būklė šiuo metu yra prastesnė nei gera arba ekologinis potencialas yra prastesnis nei geras. Veiklos monitoringo tikslas – nustatyti paviršinių vandens telkinių, kuriems gresia pavojus nepasiekti nustatytų vandensaugos tikslų, būklę ir įvertinti jos pokyčius, atsirandančius įgyvendinant priemonių programas vandensaugos tikslams pasiekti. Šis monitoringas leidžia įvertinti taršos šaltinių poveikį priimančiam vandens telkiniui.

70. Tiriamasis monitoringas yra vykdomas kai nežinoma priežastis, kodėl vieno ar kito kokybės elemento rodiklis neatitinka nustatytų geros būklės kriterijų, ar kai norima nustatyti atsitiktinės taršos dydį ar poveikį.

71. Pagrindinis monitoringo programos tikslas yra nustatyti ir stebėti visų šalies vandens telkinių būklę, todėl monitoringo vietų tinklas yra sudarytas vandens telkinių atžvilgiu. Iš viso, Ventos UBR yra išskirti 104 upių ir 20 ežerų ir tvenkinių vandens telkiniai. Taigi, monitoringo programos uždavinys yra atspindėti visų 124 Ventos UBR vandens telkinių būklę. Tam yra numatytas vandens kokybės elementų stebėjimas, kuris vykdomas laikantis Bendrųjų reikalavimų vandens telkinių monitoringui, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 726 (Žin., 2004, Nr. 10-290), kuriuose nurodytas minimalus stebėjimo dažnumas. Išlyga minimaliam stebėjimo dažnumui yra numatyta tik biologinių elementų rodiklių stebėjimui: makrofitų rodiklių stebėjimui (visuose telkiniuose, išskyrus etaloninių sąlygų monitoringo vietas), ir ichtiofaunos bei zoobentoso rodiklių stebėjimui (ežerų ir labai pakeistų ežerų kategorijos vandens telkiniuose, išskyrus etaloninių sąlygų monitoringo vietas). Makrofitų bendrijos yra pačios inertiškiausios visų biologinių elementų tarpe, į gyvenamosios aplinkos kokybės pokyčius reaguoja itin lėtai. Ežeruose ir tvenkiniuose, kuriuose vandens apykaitos greitis yra kur kas mažesnis nei upėse, todėl lėtai kinta ir ichtiofaunos bei zoobentoso bendrijos. Atsižvelgiant į tai, šiais, specifiniais atvejais biologinių elementų rodiklius pakanka nustatyti tik kartą per 6 metus, o ne kartą per 3 metus, kaip nurodyta Bendruosiuose reikalavimuose vandens telkinių monitoringui (Žin., 2004, Nr. 10-290). Toks stebėjimų dažnumas yra pakankamas biologinių elementų būklės pokyčių įvertinimui.

Monitoringo vietų tinklas upėse bei labai pakeistuose ir dirbtiniuose upių vandens telkiniuose

72. Ventos UBR yra išskirti 104 upių vandens telkiniai (įskaitant labai pakeistus ir dirbtinius vandens telkinius). Numačius tyrimo vietas kiekviename vandens telkinyje, monitoringo vietų tinklas pasidarytų pernelyg platus. Dėl šios priežasties, numatant monitoringo vietų tinklą buvo atsižvelgta į tai, kad kiekviename pabaseinyje yra vandens telkinių, kurie yra panašūs savo tipologija, būkle bei būklę įtakojančiais veiksniais. Siekiant sumažinti bendrą monitoringo vietų skaičių, buvo parinkta bent po vieną monitoringo vietą grupei vandens telkinių, kurių tipas, būklė ir būklę įtakojantys veiksniai yra tokie patys, t.y. tokiu atveju viena monitoringo vieta atspindi grupės to paties pabaseinio vandens telkinių būklę. Toks monitoringo tikslais atliekamas vandens telkinių grupavimas buvo taikomas labai geros ir geros ekologinės būklės bei maksimalaus ir gero ekologinio potencialo vandens telkiniams, o taip pat telkiniams, kurių prastesnę nei gerą ekologinę būklę nulemia vagų ištiesinimas. Pvz., jei monitoringo vieta yra pirmo tipo labai geros ekologinės būklės vandens telkinyje, priimama, kad šios monitoringo vietos duomenys atspindės visų atitinkamo pabaseinio pirmojo tipo labai geros ekologinės būklės vandens telkinių kokybę. Kitiems vandens telkiniams, kurių prastesnę nei gerą ekologinę būklę nulemia HE poveikis, pasklidoji ir/arba sutelktoji tarša buvo numatyta po atskirą veiklos monitoringo vietą.

Nustatant monitoringo pobūdį buvo atsižvelgiama į vandens telkinių būklės vertinimo rezultatus. Visuose vandens telkiniuose, kurie nėra priežiūros intensyvaus monitoringo tinkle ir kurių būklė šiuo metu klasifikuojama kaip prastesnė nei gera, turi būti vykdomas veiklos monitoringas, tuo tarpu likusiuose vandens telkiniuose – priežiūros monitoringas.

Visų Ventos UBR upių vandens telkinių (įskaitant labai pakeistus ir dirbtinius vandens telkinius) stebėjimui sudaryta monitoringo programa apima 51 vietą. Priežiūros intensyvus monitoringas turi būti vykdomas 8 vietose, priežiūros ekstensyvus – 22 vietose, veiklos monitoringas – 21 vietoje. Priežiūros intensyvaus monitoringo tinkle 2 vietos yra numatytos žemės ūkio veiklos poveikio monitoringui. Priežiūros intensyvaus monitoringo programa taipogi apima stebėjimus į Baltijos jūrą įtekančioje upėje (1 vieta), tarpvalstybinėse upėse (3 vietos, iš kurių viena tuo pačiu skirta žemės ūkio poveikiui stebėti) bei pagrindiniuose intakuose (3 vietos).

Upių monitoringo vietų skaičius Ventos UBR baseinuose pateikiamas 65 lentelėje.

65 lentelė. Monitoringo vietų pobūdis ir skaičius Ventos UBR baseinuose ir pabaseiniuose

Baseinas/ pabaseinis	Priežiūros intensyvaus monitoringo vietų skaičius		Priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietų skaičius	Veiklos monitoringo
Baseinas/ pabaseinis	Viso	Iš jų žemės ūkio poveikio	Priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietų skaičius	vietų skaičius
Ventos	5	2	14	19
Bartuvos	2	0	5	2
Šventosios	1	0	3	0
Iš viso:	8	2	22	21

Šaltinis: ekspertų duomenys

Monitoringo vietų tinklas ežeruose bei tvenkiniuose

73. Ežerų ir tvenkinių būklę gali įtakoti ir nulemti skirtingi veiksniai, todėl, dėl unikalių kiekviename ežere ar tvenkinyje susiklostančių sąlygų, monitoringas turi būti vykdomas visuose ežerų ir tvenkinių vandens telkiniuose. Iš viso, Ventos UBR ežerų ir tvenkinių monitoringo programa apima 20 vandens telkinių (įskaitant ir labai pakeistą Biržulio ežerą). Priežiūros intensyvus (etaloninių sąlygų) turėtų būti vykdomas 1 ežere, ekstensyvus monitoringas – 5 ežeruose, veiklos monitoringas – 2 ežeruose, tiriamasis monitoringas – 4 ežeruose; 4 tvenkiniuose turi būti atliekamas priežiūros ekstensyvus monitoringas, 3 tvenkiniuose – veiklos, 1 – tiriamasis monitoringas.

Ežerų ir tvenkinių monitoringo vietų skaičius Ventos UBR baseinuose pateikiamas 66 lentelėje.

66 lentelė. Ežerų ir tvenkinių monitoringo vietų pobūdis ir skaičius Ventos UBR baseinuose.

Baseinas / pabaseinis	Ežerų monitoringas				Tvenkinių monitoringas
Baseinas / pabaseinis	Priežiūros intensyvus	Priežiūros ekstensyvus	Veiklos	Tiriamasis	Priežiūros ekstensyvus	Veiklos	Tiriamasis
Ventos	1	5	2	4	1	2	1
Bartuvos	-	-			2	1
Šventosios	-	-			1
Iš viso:	1	5	2	4	4	3	1

Šaltinis: ekspertų duomenys

Upių ir labai pakeistų ir dirbtinių upių vandens telkinių monitoringo programa

Priežiūros intensyvus monitoringas.

74. Visų kokybės elementų rodiklių monitoringo dažnumas nustatytas taip, kad būtų užtikrintas aukštas duomenų patikimumo ir tikslumo lygis. Visose intensyvaus priežiūros monitoringo vietose kasmet, 12 kartų per metus (kas mėnesį) turi būti matuojami hidrologinis režimas ir fizikinių-cheminių elementų bendrieji rodikliai, o tarpvalstybinėse upėse bei pagrindiniuose intakuose tokiu pačiu intensyvumu turi būti stebimi ir pagrindiniai jonai. Numatytas matavimų dažnis ir nuolatiniai matavimai tose pačiose parinktose monitoringo vietose užtikrins gamtinių ir antropogeninių pokyčių įvertinimą su aukštu pasikliovimo lygiu.

Specifinių teršalų ir metalų koncentracijos kasmet, 12 kartų per metus, turi būti matuojamos Ventoje žemiau Mažeikių esančioje priežiūros intensyvaus monitoringo vietoje, nes Ventoje ankstesniais metais buvo aptinkamos DLK viršijančios specifinių teršalų koncentracijos. Dviejuose telkiniuose, kurie priskiriami rizikos grupei dėl taršos specifiniais teršalais (prioritetinėmis medžiagomis), turi būti tiriamos tos medžiagos, kurių DLK viršijimas buvo užfiksuotas: Varduvoje – di(2-etilheksil)ftalatas ir chlormetanas, Šventojoje – di(2-etilheksil)ftalatas. Metalų koncentracijos kasmet, 12 kartų per metus, turi būti tiriamos intensyvios žemdirbystės regionuose bei į jūrą įtekančiose upėse esančiose monitoringo vietose. Jeigu pirmaisiais tyrimų metais specifinių teršalų ir metalų koncentracijos neviršija joms nustatytų DLK, pakartotini mėginiai koncentracijų nustatymui gali būti imamai po trijų metų. Specifinių teršalų ir metalų koncentracijos Ventoje žemiau Mažeikių kartą per metus turi būti matuojamos taip pat dugno nuosėdose ir biotoje.

Biologinių elementų rodiklių tyrimų periodiškumas priežiūros intensyvaus monitoringo vietose yra nevienodas ir priklauso nuo biologinių objektų charakteristikų. Makrofitų tyrimai turėtų būti atliekami tik tose vietose, kurios reprezentuoja ne pirmo tipo upes. Nors Bendruosiuose reikalavimuose vandens telkinių monitoringui (Žin., 2004, Nr. 10-290) makrofitų rodiklius numatyta nustatyti kas 3 metus, makrofitų būklės stebėsenai pakanka 1 karto per 6 metus, kadangi makrofitų bendrijos – vienos inertiškiausių (lėčiausiai kintančių) biologinių elementų tarpe. Greičiau į aplinkos pokyčius reaguojančių, ichtiofaunos rodiklių tyrimai intensyvaus monitoringo vietose turėtų būti vykdomi kartą kas 3 metus, o zoobentoso – kasmet. Fitobentoso rodiklius rekomenduotina matuoti kasmet, tyrimus atliekant 3 kartus per metus. Iš visų biologinių elementų, fitobentoso rodikliai greičiausiai reaguoja į vandens kokybės pokyčius, todėl 3 matavimai per metus turėtų suteikti informacijos apie momentinių (trumpalaikių) vandens kokybės pokyčių poveikį. Lėčiausiai kintančių, upių morfologinių sąlygų rodiklius bei upės vientisumą pakanką įvertinti kartą per 6 metų monitoringo ciklą.

67 lentelė. Upių priežiūros intensyvaus monitoringo programa

Monitoringo elementai ir rodikliai		Upių priežiūros intensyvaus monitoringo vietos
Monitoringo elementai ir rodikliai		Upės, įtekančios į jūrą				Tarpvalstybinės upės			Pagrindiniai intakai			Baseinai žemdirbystės regionuose
		1	2	3	4	2	3	4	2	3	4	2	3	4
Fizikiniai-cheminiai elementai	Bendrieji rodikliai	AP 1	1	12	6	3	12	6	3	12	6	2*	12	6
	Pagrindiniai jonai	AP 2	1	12	6	3	12	6	3	12	6	2*	4	2
	Metalai vandenyje	AP 3	1	12	6	1	12	6	0	0	0	2*	12	6
	Metalai dugno nuosėdose ir biotoje	AP 4	1	1	6	1	1	6	0	0	0	2*	1	6
	Specifiniai teršalai vandenyje	AP 5	1	12	6	1	12	6	1	12	6	0	0	0
	Specifiniai teršalai dugno nuosėdose ir biotoje	AP 6	1	1	6	1	1	6	1	1	6	0	0	0
Biologiniai elementai	Makrofitai	AP 7	1	1	1	2	1	1	3	1	1	1	1	1
	Zoobentosas	AP 8	1	1	6	3	1	6	3	1	6	2*	1	6
	Ichtiofauna	AP 9	1	1	2	3	1	2	3	1	2	2*	1	2
	Fitobentosas	AP 10	1	3	6	3	3	6	3	3	6	2*	3	6
Hidromorfologiniai elementai	Hidrologinis režimas	AP 11	1	12	6	3	12	6	3	12	6	2*	12	6
	Morfologinės sąlygos	AP 12	1	1	1	3	1	1	3	1	1	2*	1	1
	Upės vientisumas	AP 13	1	1	1	3	1	1	3	1	1	2*	1	1

Paaiškinimai stulpelių numeravimui:

1 – analitinis paketas (AP), kiekvieno analitinio paketo rodiklių sąrašai yra pateikti 70 lentelėje

2 – monitoringo vietų skaičius

3 – mėginių skaičius vietose per metus

4 – periodiškumas per 6 metų monitoringo ciklą

* Viena žemės ūkio poveikiui tirti skirta monitoringo vieta yra tarpvalstybinėje upėje, t.y. ta pati monitoringo vieta į lentelę įtraukta du kartus: kaip tarpvalstybinė bei kaip žemės ūkio

Pastaba:

Jeigu specifinių teršalų koncentracijos mėginiuose pirmaisiais tyrimų metais neviršija nustatytų aplinkos kokybės standartų, pakartotini mėginiai gali būti imamai po trijų metų.

Šaltinis: ekspertų duomenys

Priežiūros ekstensyvus monitoringas

75. Priežiūros ekstensyvaus monitoringo tikslas – stebėti bendrą vandens telkinių (natūralių upių, labai pakeistų upių ir dirbtinių kanalų), kurie atitinka geros ekologinės būklės arba gero ekologinio potencialo reikalavimus, būklę. Priežiūros ekstensyvus monitoringas numatytas tuose telkiniuose, kuriuose nėra priežiūros intensyvaus monitoringo vietų arba jų nepakanka viso telkinio būklei įvertinti. Tokių telkinių Ventos UBR yra 51, jų būklės stebėjimui numatytos 22 priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietos. Šios monitoringo vietos turi užtikrinti visų rizikos grupei nepriskiriamų telkinių ekologinės būklės ir ekologinio potencialo įvertinimą su vidutiniu pasikliovimo lygiu.

Priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietose turi būti vykdoma fizikinių-cheminių elementų bendrųjų rodiklių, pagrindinių jonų, biologinių elementų rodiklių, hidrologinio režimo, morfologinių sąlygų ir upės vientisumo stebėsena. Monitoringo elementų rodiklių stebėjimų dažnumas ir cikliškumas atitinka reikalavimus, nustatytus Bendruosiuose reikalavimuose vandens telkinių monitoringui (Žin., 2004, Nr. 10-290), ir yra pakankamas bendros vandens telkinių ekologinės būklės stebėsenai bei vidutinio duomenų patikimumo ir tikslumo lygio užtikrinimui. Visų rodiklių matavimai toje pat monitoringo vietoje turėtų būti atliekami kas 3 metus, išskyrus makrofitų rodiklius. Pastaruosius pakanka nustatyti kartą per 6 metų ciklą (makrofitų bendrijos yra stabiliausios visų biologinių elementų tarpe) ir tik didesnių nei 1-o tipo upių vietose.

Tyrimų metais fizikinių-cheminių elementų bendrieji rodikliai ir hidrologinis režimas turėtų būti matuojami 4 kartus (kas 3 mėnesius), likę rodikliai – kartą per metus. Ventos UBR numatytos 22 priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietos.

68 lentelė. Upių (natūralių ir labai pakeistų upių bei dirbtinių kanalų) priežiūros ekstensyvaus monitoringo programa

Monitoringo elementai ir rodikliai			Upių priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietos
		1	2	3	4
Fizikiniai-cheminiai elementai	Bendrieji rodikliai	AP 1	22	4	2
Fizikiniai-cheminiai elementai	Pagrindiniai jonai	AP 2	22	4	2
Biologiniai elementai	Makrofitai	AP 7	12	1	1
	Zoobentosas	AP 8	22	1	2
	Ichtiofauna	AP 9	22	1	2
	Fitobentosas	AP 10	22	1	2
Hidromorfologiniai elementai	Hidrologinis režimas	AP 11	22	4	2
	Morfologinės sąlygos	AP 12	22	1	1
	Upės vientisumas	AP 13	22	1	1

Paaiškinimai stulpelių numeravimui:

1 – analitinis paketas (AP), kiekvieno analitinio paketo rodiklių sąrašai yra pateikti 70 lentelėje

2 – monitoringo vietų skaičius

3 – mėginių skaičius vietose per metus

4 – periodiškumas per 6 metų monitoringo ciklą

Šaltinis: ekspertų duomenys

Veiklos monitoringas

76. Veiklos monitoringas yra skirtas upių vietų, kuriose nustatyti vandensaugos tikslai gali būti nepasiekti, ekologinės būklės/potencialo stebėsenai. Šis monitoringas leidžia įvertinti ekologinės būklės/potencialo pokyčius, atsirandančius įgyvendinant priemonių programas vandensaugos tikslams pasiekti. Veiklos monitoringo tinklas Ventos UBR apima 21 upių vietą (70 lentelė).

Monitoringo elementų tyrimų dažnumas parinktas taip, kad būtų gauta pakankamai duomenų kokybės elementų būklei bei jos kaitai įvertinti. Atsižvelgiant į tai, kad žmogaus ūkinės veiklos poveikio mažinimo priemonių įgyvendinimo efektas pasireiškia su uždelsimu (praėjus tam tikram laiko tarpui), monitoringo elementų tyrimus veiklos monitoringo vietose siūlome kartoti ne kasmet, o kartą per 3 metus. Toks tyrimų cikliškumas yra pakankamas priemonių žmogaus ūkinės veiklos poveikio mažinimo priemonių efektyvumo įvertinimui, o taip pat biologinių elementų būklės pokyčių įvertinimui. Pažymėtina, kad absoliučios daugumos biologinių elementų atsakas į gyvenamosios aplinkos kokybės pagerėjimą nėra momentinis, o pasireiškia tik po tam tikro laikotarpio. Todėl toks tyrimų dažnumas užtikrina pakankamą duomenų patikimumo ir tikslumo lygį.

Monitoringo vietose stebimi visų elementų, dėl kurių vandensaugos tikslai gali būti nepasiekti, rodikliai bei biologinių elementų rodikliai, matavimus atliekant kas 3 metus. Rečiau, kartą per 6 metus tiriami tik lėčiausiai kintančių elementų – upių morfologijos, vientisumo ir makrofitų rodikliai (pastarieji tiriami tik tose upių vietose, kurios nėra 1-o tipo). Nors makrofitų stebėjimų dažnumas kartą per 6 metus yra mažesnis, nei nurodomas Bendruosiuose reikalavimuose vandens telkinių monitoringui (Žin., 2004, Nr. 10-290), jis yra pakankamas makrofitų būklės stebėsenai, kadangi makrofitų bendrijos – vienos inertiškiausių (lėčiausiai kintančių) biologinių elementų tarpe. Fizikinių-cheminių kokybės elementų bendrieji rodikliai stebimi visose veiklos monitoringo upių vietose, tyrimų metais matavimus atliekant kas 3 mėnesius (4 kartus per metus). Tokiu pat intensyvumu nustatomi ir hidrologiniai rodikliai (nuotėkio kiekis, dalinai lemiantis kai kurių cheminių elementų koncentracijas vandenyje).

Metalų ir kitų pavojingų medžiagų koncentracijų stebėseną rekomenduojame vykdyti tik tuose vandens telkiniuose, kur dėl šių elementų gali būti nepasiekta gera cheminė būklė. Ventos UBR tokių telkinių yra 2. Abiejuose minėtuose telkiniuose yra numatytas intensyvus monitoringas, apimantis pavojingų medžiagų, dėl kurių DLK viršijimo šie telkiniai buvo priskirti rizikos grupei, stebėseną. Todėl veiklos monitoringo vietose šių medžiagų stebėsenos poreikio nebelieka.

Biologinių elementų – zoobentoso ir ichtiofaunos rodikliai turėtų būti matuojami kartą per metus (kas 3 metai), o fitobentoso rodiklių – 3 kartus per metus (kas 3 metai), kadangi fitobentoso rodikliai greičiausiai kinta vandens kokybės pokyčių poveikyje.

69 lentelė. Upių veiklos monitoringo programa.

Monitoringo elementai ir rodikliai		Veiklos monitoringo vietos
		1	2	3	4
Fizikiniai-cheminiai elementai	Bendrieji rodikliai	AP 1	21	4	2
Biologiniai elementai	Makrofitai	AP 7	8	1	1
	Zoobentosas	AP 8	21	1	2
	Ichtiofauna	AP 9	21	1	2
	Fitobentosas	AP 10	21	3	2
Hidromorfologiniai elementai	Hidrologinis režimas	AP 11	21	4	2
	Morfologinės sąlygos	AP 12	21	1	1
	Upės vientisumas	AP 13	21	1	1

Paaiškinimai stulpelių numeravimui:

1 – analitinis paketas (AP), kiekvieno analitinio paketo rodiklių sąrašai yra pateikti 71 lentelėje

2 – monitoringo vietų skaičius

3 – mėginių skaičius vietose per metus

4 – periodiškumas per 6 metų monitoringo ciklą

Šaltinis: ekspertų duomenys

70 lentelė. Upių vandens kokybės elementų rodikliai, esantys kiekviename iš analitinių paketų

Analitinis paketas	Rodiklių sąrašas
AP 1	Fizikinių-cheminių elementų bendrieji rodikliai: Temperatūra, Spalva (Pt mg/l), pH, Deguonies koncentracija, BDS₇, Skendinčios medžiagos, P bendras, PO₄-P, N mineralinis, N bendras, NO₃-N, NH₄-N, NO₂-N, VOA, ChDS Cr, Ca, Savitasis elektrinis laidis, Šarmingumas
AP 2	Pagrindiniai jonai: Cl, SO₄, Na, K, Mg, Si
AP 3	Metalai vandenyje: Švinas ir jo junginiai, Nikelis ir jo junginiai, Chromas bendras, Chromas VI, Varis, Kadmis, Alavas, Vanadis, Arsenas, Aliuminis, Cinkas, Gyvsidabris
AP 4	Metalai dugno nuosėdose: Švinas ir jo junginiai, Nikelis ir jo junginiai, Chromas bendras, Chromas VI, Varis, Kadmis, Alavas, Vanadis, Arsenas, Aliuminis, Cinkas, Gyvsidabris Metalai biotoje: Kadmis ir jo junginiai, švinas ir jo junginiai, gyvsidabris ir jo junginiai
AP 5	Specifiniai teršalai vandenyje: Monitoringo vietoje R82: Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2009, Nr. 83-3473; 2010, Nr. 59-2938) 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytos medžiagos, dibutilftalatas ir polichlorintieji bifenilai (PCB) Monitoringo vietoje Nr. R430: trichlormetanas (chloroformas), di(2-etilheksil)ftalatas Monitoringo vietoje Nr. R138: di(2-etilheksil)ftalatas
AP 6	Specifiniai teršalai dugno nuosėdose: Monitoringo vietoje R82:Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2009, Nr. 83-3473; 2010, Nr. 59-2938) 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytos medžiagos, dibutilftalatas ir polichlorintieji bifenilai (PCB) Monitoringo vietoje Nr. R430: trichlormetanas (chloroformas), di(2-etilheksil)ftalatas Monitoringo vietoje Nr. R138: di(2-etilheksil)ftalatas Specifiniai teršalai biotoje: Antracenas, brominti difenileteriai, C10-13-chloralkanai, di(2-etilheksil)ftalatas, fluoroantenas, heksachlorbenzenas, heksachlorbutadienas, heksachlorcikloheksanas, pentachlorbenzenas, poliaromatiniai angliavandeniliai ir tributilalavo junginiai, polichlorintieji bifenilai (PCB)
AP 7	Makrofitai: rūšinė sudėtis, gausumas ir dugno padengimas kiekviena rūšimi (RI ar kiti tinkami indeksai)
AP 8	Zoobentosas: rūšinė sudėtis, kiekvienos rūšies individų gausumas (DIUF ar kiti tinkami indeksai)
AP 9	Ichtiofauna: rūšinė sudėtis, kiekvienos rūšies individų gausumas (LŽI ar kiti tinkami indeksai)
AP 10	Fitobentosas: rūšinė sudėtis, gausumas
AP 11	Hidrologinis režimas: Vandens nuotėkio dydis
AP 12	Morfologinės sąlygos: Upės vagos pobūdis, natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis ir plotis
AP 13	Upės vientisumas: Dirbtinės kliūtys žuvų migracijai ir nešmenų transportui

Šaltinis: ekspertų duomenys

(pav.)

26 pav. Monitoringo vietų tinklas Ventos UBR upėse

Šaltinis: ekspertų duomenys

Ežerų ir labai pakeistų ežerų kategorijos vandens telkinių monitoringo programa

Priežiūros intensyvus monitoringas

77. Priežiūros intensyvus monitoringas yra skirtas svarbiausių ežerų ir tvenkinių ekologinės būklės stebėsenai. Priežiūros intensyvų monitoringą Ventos UBR siūlome vykdyti etaloninių sąlygų stebėsenai Germanto ežere (72 lentelė).

Visų kokybės elementų rodiklių monitoringo dažnumas nustatytas taip, kad būtų užtikrintas aukštas duomenų patikimumo ir tikslumo lygis. Priežiūros intensyvaus monitoringo vietoje kasmet, 7 kartus per metus siūlome tirti bendrųjų fizikinių-cheminių elementų rodiklius. Jautriausiai į fizikinių-cheminių rodiklių pokyčius reaguojantys fitoplanktono rodikliai priežiūros intensyvaus monitoringo vietoje turi būti nustatomi kasmet, 6 kartus per metus (balandžio, gegužės, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais). Aplinkos kaitos poveikyje lėčiau kintančių biologinių elementų – makrofitų, ichtiofaunos ir zoobentoso rodiklius pakanka tirti kartą kas 3 metus (2 kartai per 6 metų monitoringo ciklą). Kartą per 6 metų monitoringo ciklą turi būti įvertintos morfologinės sąlygos ir nustatytas vandens apykaitos greitis.

71 lentelė. Ežerų ir tvenkinių priežiūros intensyvaus monitoringo programa

Monitoringo elementai ir rodikliai		Priežiūros intensyvus etaloninių sąlygų monitoringas Germanto ežere
Monitoringo elementai ir rodikliai		1	2	3	4
Fizikiniai-cheminiai elementai	Bendrieji rodikliai
		AP 14	1	7	6

Biologiniai elementai	Fitoplanktonas	AP 19	1	6	6
	Makrofitai	AP 20	1	1	2
	Ichtiofauna	AP 21	1	1	2
	Zoobentosas	AP 22	1	1	2
Hidromorfologiniai elementai	Vandens apykaitos greitis	AP 23	1	1	1
Hidromorfologiniai elementai	Morfologinės sąlygos	AP 24	1	1	1

Paaiškinimai stulpelių numeravimui:

1 – analitinis paketas (AP), kiekvieno analitinio paketo rodiklių sąrašai yra pateikti 76 lentelėje

2 – monitoringo vietų skaičius

3 – mėginių skaičius vietose per metus

4 – periodiškumas per 6 metų monitoringo ciklą

Šaltinis: ekspertų duomenys

Priežiūros ekstensyvus monitoringas

78. Šis monitoringas skirtas stebėti bendrą vandens telkinių, kurie nėra rizikos telkiniai, būklę. Monitoringo tinklas Ventos UBR apima 5 ežerus ir 4 tvenkinius (73 lentelė). Ežerinės ekosistemos kinta gana lėtai, todėl monitoringo elementų rodiklius pakanka tirti kartą per 6 metų monitoringo ciklą. Nors toks stebėjimų cikliškumas neatitinka minimalių reikalavimų, nustatytų Bendruosiuose reikalavimuose vandens telkinių monitoringui (Žin., 2004, Nr. 10-290), tačiau yra pakankamas bendros vandens telkinių ekologinės būklės stebėsenai bei vidutinio duomenų patikimumo ir tikslumo lygio užtikrinimui.

Tyrimų metais fizikinių-cheminių elementų bendruosius rodiklius ir fitoplanktono rodiklius reikia nustatyti bent 4 kartus per metus (balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje, liepos antroje pusėje, rugpjūčio antroje pusėje, rugsėjo pabaigoje–spalio pradžioje). Likusių monitoringo elementų rodiklius pakanka nustatyti kartą per monitoringo ciklą. Makrofitų ir zoobentoso rodiklių nerekomenduojame tirti natūraliai senstančiuose ežeruose (bendrijos gali būti pakitę dėl natūralių veiksnių).

72 lentelė. Ežerų ir tvenkinių priežiūros ekstensyvaus monitoringo programa.

Monitoringo elementai ir rodikliai		Ežerų ir tvenkinių priežiūros ekstensyvaus monitoringo vietos
			Ežerai			Tvenkiniai
		1	2	3	4	2	3	4
Fizikiniai-cheminiai elementai	Bendrieji rodikliai	AP 14	5	4	1	4	4	1
Biologiniai elementai	Fitoplanktonas	AP 19	5	4	1	4	4	1
	Makrofitai	AP 20	3	1	1	4	1	1
	Ichtiofauna	AP 21	5	1	1	4	1	1
	Zoobentosas	AP 22	5	1	1	4	1	1
Hidromorfologiniai elementai	Vandens apykaitos greitis	AP 23	5	1	1	4	1	1
Hidromorfologiniai elementai	Morfologinės sąlygos	AP 24	5	1	1	4	1	1

Paaiškinimai stulpelių numeravimui:

1 – analitinis paketas (AP), kiekvieno analitinio paketo rodiklių sąrašai yra pateikti 76 lentelėje

2 – monitoringo vietų skaičius

3 – mėginių skaičius vietose per metus

4 – periodiškumas per 6 metų monitoringo ciklą

Šaltinis: ekspertų duomenys

Veiklos monitoringas

79. Veiklos monitoringas vykdomas ežeruose ir tvenkiniuose, kuriuose nustatyti vandensaugos tikslai gali būti nepasiekti. Veiklos monitoringo tinklas Ventos UBR apima 3 ežerus ir 3 tvenkinius (74 lentelė).

Ekologinės būklės pokyčių stebėsenai, bendrųjų fizikinių cheminių elementų, fitoplanktono rodiklių bei chlorofilo „a“ tyrimai veiklos monitoringo vietose turėtų būti vykdomi nerečiau kaip kas 3 metai, rodiklius nustatant 4 kartus per metus. Likusių, lėčiau kintančių monitoringo elementų rodikliai gali būti nustatomi kartą per 6 metų monitoringo ciklą. Atsižvelgiant į tai, kad žmogaus ūkinės veiklos poveikio mažinimo priemonių įgyvendinimo efektas pasireiškia su uždelsimu (praėjus tam tikram laiko tarpui), toks monitoringo elementų tyrimų dažnumas yra pakankamas kokybės elementų rodiklių kaitos įvertinimui. Beveik visų (išskyrus fitoplanktoną) biologinių elementų atsakas į gyvenamosios aplinkos kokybės pagerėjimą nėra momentinis, o pasireiškia tik po tam tikro laikotarpio. Biologinių elementų reakcija į gyvenamosios aplinkos būklės pagerėjimą ežeruose yra ypač lėta, todėl tyrimų dažnumas kartą per 6 metus užtikrina pakankamą duomenų patikimumo ir tikslumo lygį.

73 lentelė. Ežerų ir tvenkinių veiklos monitoringo programa.

Monitoringo elementai ir rodikliai		Veiklos monitoringo ežeruose ir tvenkiniuose vietos
			Ežerai			Tvenkiniai
		1	2	3	4	2	3	4
Fizikiniai-cheminiai elementai	Bendrieji rodikliai	AP 14	2	4	2	3	4	2
Biologiniai elementai	Fitoplanktonas	AP 19	2	4	2	3	4	2
	Makrofitai	AP 20	2	1	1	3	1	1
	Ichtiofauna	AP 21	2	1	1	3	1	1
	Zoobentosas	AP 22	2	1	1	3	1	1
Hidromorfologiniai elementai	Vandens apykaitos greitis	AP 23	2	1	1	3	1	1
Hidromorfologiniai elementai	Morfologinės sąlygos	AP 24	2	1	1	3	1	1

Paaiškinimai stulpelių numeravimui:

1 – analitinis paketas (AP), kiekvieno analitinio paketo rodiklių sąrašai yra pateikti 75 lentelėje

2 – monitoringo vietų skaičius

3 – mėginių skaičius vietose per metus

4 – periodiškumas per 6 metų monitoringo ciklą

Šaltinis: ekspertų duomenys

Tiriamasis monitoringas

80. Trijuose ežeruose (Alsėdžių, Masčio ir Tausalo) ir viename tvenkinyje (Sablauskių) priežastys, lėmusios prastesnę nei gera ekologinę būklę, nėra aiškios (galimas praeities taršos poveikis, arba taršos šaltiniai nežinomi). Šiuose vandens telkiniuose (75 lentelė) rekomenduotume kas 3 metus vykdyti intensyvesnį, tiriamąjį monitoringą, kad būtų galima tiksliau nustatyti fizikinių-cheminių rodiklių sezoninę kaitą, o tuo pačiu išsiaiškinti, ar terminės stagnacijos metu nevyksta fosforo junginių atsipalaidavimas iš dugno nuosėdų (antrinė tarša, sąlygota praeities taršos). Tiriamojo monitoringo vietose, fizikinių-cheminių rodiklių vertes rekomenduotume matuoti ne 4, o 7 kartus per metus (6 kartus balandžio pabaigoje–spalio pradžioje ir kartą esant pastoviai ledo dangai), fitoplanktono rodiklių – 6 kartus per metus (intensyvesnės vegetacijos periodu). Alsėdžių ir Tausalo ežeruose monitoringas būtų vykdomas 2011 ir 2014 metais, o Sablauskių tvenkinyje – 2012 ir 2015 metais.

Masčio ežere be fizikinių-cheminių ir biologinių rodiklių turėtų būti matuojamos ir specifinių teršalų bei metalų koncentracijos (vandenyje – 4 kartus per metus, dugno nuosėdose – kartą per metus, du kartus per 6 metų monitoringo ciklą, 2012 ir 2014 metais). Ežeras yra miesto teritorijoje, todėl specifinių teršalų patekimo į ežerą tikimybė yra gana didelė. Ežeras praeityje terštas pramoninėmis nuotekomis. Duomenų apie specifinių teršalų bei metalų koncentracijas šiame vandens telkinyje nėra, tačiau jie yra būtini esamos cheminės būklės įvertinimui. Keturi matavimai per metus turėtų užtikrinti pakankamą duomenų tikslumą ir patikimumą, kadangi, kitaip nei upėse, tiriamieji elementai iš ežero nėra išnešami vandens srauto.

Tiriamasis monitoringas turėtų būti vykdomas ir labai pakeistame Biržulio ežere. Blogą ežero ekologinį potencialą galėjo lemti hidromorfologiniai pokyčiai ir tarša iš neidentifikuotų taršos šaltinių (ar dugno nuosėdose akumuliuoti biogenai). Tam, kad būtų tiksliau įvertinta hidromorfologinių pokyčių eiga, morfologinės sąlygos (kranto linijos pokyčiai, natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis ir būklė, ežero maksimalus gylis, dugno nuosėdų sluoksnio storis) Biržulio ežere rekomenduotume įvertinti ne 1, o 2 kartus per monitoringo ciklą (kas 3 metai), 2012 ir 2015 metais.

74 lentelė. Biržulio ežero tiriamojo monitoringo programa

Monitoringo elementai ir rodikliai		Tiriamojo monitoringo ežeruose, tvenkiniuose ir labai pakeistame Biržulio ežere vietos
			Ežerai			Tvenkiniai			Biržulio ež.
		1	2	3	4	2	3	4	2	3	4
Fizikiniai-cheminiai elementai	Bendrieji rodikliai	AP 14	3	12	2	1	12	2	1	12	2
	Metalai vandenyje	AP 15	1⁽¹⁾	4	2	0	0	0	0	0	0
	Metalai dugno nuosėdose ir biotoje	AP 16	1⁽¹⁾	1	2	0	0	0	0	0	0
	Specifiniai teršalai vandenyje	AP 17	1⁽¹⁾	4	2	0	0	0	0	0	0
	Specifiniai teršalai dugno nuosėdose ir biotoje	AP 18	1⁽¹⁾	1	2	0	0	0	0	0	0
Biologiniai elementai	Fitoplanktonas	AP 19	3	6	2	1	6	2	1	6	2
	Makrofitai	AP 20	3	1	1	1	1	1	1	1	1
	Ichtiofauna	AP 21	3	1	1	1	1	1	1	1	1
	Zoobentosas	AP 22	3	1	1	1	1	1	1	1	1
Hidromorfologiniai elementai	Vandens apykaitos greitis	AP 23	3	1	1	1	1	1	1	1	1
Hidromorfologiniai elementai	Morfologinės sąlygos	AP 24	3	1	1	1	1	1	1	1	2

⁽¹⁾ – Masčio ežeras

Paaiškinimai stulpelių numeravimui:

1 – analitinis paketas (AP), kiekvieno analitinio paketo rodiklių sąrašai yra pateikti 75 lentelėje

2 – monitoringo vietų skaičius

3 – mėginių skaičius vietose per metus

4 – periodiškumas per 6 metų monitoringo ciklą

Šaltinis: ekspertų duomenys

75 lentelė. Ežerų ir tvenkinių vandens kokybės elementų rodikliai, esantys kiekviename iš analitinių paketų

Analitinis paketas	Rodiklių sąrašas
AP 14	Fizikinių-cheminių elementų bendrieji rodikliai: Skaidrumas, Deguonies koncentracija, Temperatūra, pH, Skendinčios medžiagos, P bendras, N bendras, Spalva (Pt mg/l), Savitasis elektrinis laidis, Šarmingumas, Ca, Fe, Si, NO₃-N, NO₂-N, NH₄-N, PO₄-P
AP 15	Metalai vandenyje: Švinas ir jo junginiai, Nikelis ir jo junginiai, Chromas bendras, Chromas VI, Varis, Kadmis, Alavas, Vanadis, Arsenas, Aliuminis, Cinkas, Gyvsidabris
AP 16	Metalai dugno nuosėdose: Švinas ir jo junginiai, Nikelis ir jo junginiai, Chromas bendras, Chromas VI, Varis, Kadmis, Alavas, Vanadis, Arsenas, Aliuminis, Cinkas, Gyvsidabris Metalai biotoje: Kadmis ir jo junginiai, švinas ir jo junginiai, gyvsidabris ir jo junginiai
AP 17	Specifiniai teršalai vandenyje: Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2009, Nr. 83-3473; 2010, Nr. 59-2938) 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytos medžiagos, dibutilftalatas ir polichlorintieji bifenilai (PCB)
AP 18	Specifiniai teršalai dugno nuosėdose: Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2009, Nr. 83-3473; 2010, Nr. 59-2938) 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytos medžiagos, dibutilftalatas ir polichlorintieji bifenilai (PCB) Specifiniai teršalai biotoje: Antracenas, brominti difenileteriai, C10-13-chloralkanai, di(2-etilheksil)ftalatas, fluoroantenas, heksachlorbenzenas, heksachlorbutadienas, heksachlorcikloheksanas, pentachlorbenzenas, poliaromatiniai angliavandeniliai ir tributilalavo junginiai, polichlorintieji bifenilai (PCB)
AP 19	Fitoplanktonas: rūšinė sudėtis, gausumas, biomasė, indikatorinių grupių rodikliai, chlorofilas a
AP 20	Makrofitai: rūšinė sudėtis, gausumas ir dugno padengimas kiekviena rūšimi (RI indeksas)
AP 21	Ichtiofauna: rūšinė sudėtis, kiekvienos rūšies gausumas ir biomasė
AP 22	Zoobentosas: rūšinė sudėtis, kiekvienos rūšies individų gausumas
AP 23	Vandens apykaitos greitis
AP 24	Morfologinės sąlygos: Kranto linijos pokyčiai, natūralios pakrančių augmenijos juostos ilgis ir būklė

Šaltinis: ekspertų duomenys

(pav.)

27 pav. Monitoringo vietų tinklas Ventos UBR ežeruose ir tvenkiniuose

Šaltinis: ekspertų duomenys

Paviršinių vandens telkinių būklės vertinimo rezultatai

Upių ekologinė būklė ir ekologinis potencialas

81. Atsižvelgiant į upių tipologiją ir žmogaus ūkinės veiklos daromą poveikį ekologinei būklei, Dauguvos UBR upės yra suskirstytos į 104 vandens telkinius. Nustatant vandens telkinių ekologinę būklę ir ekologinį potencialą, buvo naudoti 2005–2009 m. laikotarpio vandens telkinių monitoringo duomenys. Siekiant užtikrinti vertinimo tikslumą, ekologinės būklės ir ekologinio potencialo nustatymui buvo naudoti tik tų monitoringo vietų, kuriose per metus buvo atliekama ne mažiau kaip 4 kartus per metus fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių matavimai, duomenys. Vienkartinių matavimų duomenys tikrosios vandens telkinių būklės atspindėti negali, todėl, siekiant išvengti didelių paklaidų, jie nebuvo naudoti. Vertinant taip pat buvo atmestos abejotino tikslumo rodiklių vertės. Vandens telkinių ekologinės būklės ir ekologinio potencialo vertinimas buvo atliekamas pagal Paviršinių vandens telkinių būklės nustatymo metodiką, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2007, Nr. 47-1814).

Šiuo metu turimų vandens kokybės monitoringo duomenų nepakanka, kad būtų nustatyta visų Ventos UBR upių vandens telkinių ekologinė būklė ir ekologinis potencialas. Rengiant Ventos UBR valdymo planą, buvo pasiūlyti nauji vandens telkinių išskyrimo principai, todėl 2005 – 2009 m. laikotarpiu vykdytas monitoringas neapėmė visų naujai išskirtų vandens telkinių būklės stebėjimų. Dėl to, vandens telkinių, kuriuose vandens kokybės monitoringas nebuvo vykdomas, ekologinė būklė bei potencialas buvo nustatyti pagal matematinio modelio rezultatus bei atsižvelgiant į hidromorfologinius upių vagų rodiklius. Ekologinės būklės bei potencialo nustatymas pagal modelio rezultatus rėmėsi sumodeliuotomis fizikinių – cheminių kokybės elementų vertėmis. Fizikinių – cheminių kokybės elementų rodiklių vertės MIKE BASIN modeliu buvo apskaičiuotos įvertinant dabartines taršos apkrovas ir vidutines hidrologines sąlygas.

Matematinio modeliavimo rezultatai ir duomenys apie hidromorfologinius vagų rodiklius kaip papildoma informacija buvo naudojami vertinant ir tų vandens telkinių, kuriuose 2005–2009 m. laikotarpiu buvo atliekamas monitoringas, ekologinės būklės ir ekologinio potencialo vertinimui.

Nustačius neatitikimą tarp ekologinės būklės arba ekologinio potencialo, įvertinto pagal monitoringo duomenis ir pagal sumodeliuotas fizikinių – cheminių kokybės elementų vertes bei hidromorfologinius rodiklius, galutinis vandens telkinio ekologinės būklės vertinimas buvo atliekamas laikantis šių nuostatų:

81.1. jei pagal monitoringo duomenis nustatyta ekologinė būklė ar ekologinis potencialas yra prastesni nei nustatyta pagal sumodeliuotus fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklius bei hidromorfologinius rodiklius, galutinis vandens telkinio ekologinės būklės ar ekologinio potencialo vertinimas atliekamas pagal monitoringo duomenis;

82.2. jei pagal sumodeliuotas fizikinių-cheminių kokybės elementų rodiklių vertes bei hidromorfologinius rodiklius nustatyta ekologinė būklė ar ekologinis potencialas yra prastesni nei pagal monitoringo duomenis, galutinis vandens telkinio ekologinės būklės ar ekologinio potencialo vertinimas atliekamas pagal modeliavimo rezultatus bei hidromorfologinius rodiklius.

Remiantis pateiktais ekologinės būklės ir ekologinio potencialo vertinimo nuostatais, vandens telkiniai buvo priskirti rizikos grupei, jei buvo numanomas bet koks galimas reikšmingas antropogeninis poveikis. Tai padaryta siekiant, kad būtų minimizuota rizika nepastebėti esamos būklės blogėjimo.

Atlikus Ventos UBR upių vandens telkinių ekologinės būklės vertinimą nustatyta, kad šiame UBR yra 14 vandens telkinių, kurių ekologinė būklė yra labai gera. Tai sudaro 14,5 proc. visų Ventos UBR upių vandens telkinių. 4 labai geros ekologinės būklės vandens telkiniai yra Bartuvos baseine, 10 – Ventos baseine. Maksimalaus ekologinio potencialo reikalavimus Ventos UBR atitinka 6 labai pakeisti vandens telkiniai, 5 iš jų yra Ventos, 1 – Bartuvos baseine. Maksimalaus ekologinio potencialo labai pakeisti vandens telkiniai sudaro 6 proc. visų Ventos UBR upių vandens telkinių skaičiaus. Geros ekologinės būklės reikalavimus atitinka 27 vandens telkiniai, kurie sudaro apie 26 proc. visų telkinių. Ventos baseine 22 upių vandens telkinių ekologinė būklė yra vertinama kaip gera, Bartuvos baseine – 2, Šventosios – 3. Geras ekologinis potencialas nustatytas 6 (6 proc.) Ventos UBR labai pakeistuose vandens telkiniuose: po 3 Ventos ir Šventosios baseinuose. Ventos UBR daugiausiai vandens telkinių – net 46 yra vidutinės ekologinės būklės. Tai sudaro apie 44 proc. viso upių vandens telkinių skaičiaus. Vidutinė ekologinė būklė nustatyta 42 Ventos baseino ir 4 Bartuvos baseino vandens telkiniuose. Vidutinis ekologinis potencialas nustatytas 3 LPVT (3 proc.), kurie visi yra Ventos baseine. Ventos baseine taip pat yra po vieną blogos ekologinės būklės bei blogo ekologinio potencialo vandens telkinį.

Bendras Ventos UBR vandens telkinių ilgis yra 1520,8 km. Labai geros ekologinė būklės reikalavimus atitinkančių vandens telkinių ilgis siekia 234,4 km (15,4 proc.), geros ekologinės būklės – 476 km (31,3 proc.), vidutinės ekologinės būklės – 522,6 km (34,4 proc.), blogos – 8,4 km (0,6 proc.). Maksimalaus ekologinio potencialo reikalavimus atitinkančių labai pakeistų vandens telkinių ilgis siekia 116,8 km (7,7 proc.), gero ekologinio potencialo – 103,5 km (6,8 proc.), vidutinio ekologinio potencialo – 48,8 km (3,2 proc.), blogo – 10,3 km (0,7 proc.).

(pav.)

28 pav. Ventos UBR upių vandens telkinių ekologinės būklės ir ekologinio potencialo vertinimo rezultatai

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

(pav.)

29 pav. Upių vandens telkinių ekologinė būklė bei ekologinis potencialas Ventos UBR pabaseiniuose

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Atlikus ekologinės būklės bei ekologinio potencialo vertinimą, Ventos UBR nustatyti 47 upių vandens telkiniai, kurių ekologinė būklė šiuo metu yra arba gali būti prastesnė nei gera bei 4 labai pakeisti vandens telkiniai, kurių ekologinis potencialas yra prastesnis nei geras. Išanalizavus ekologinę būklę sąlygojančius veiksnius buvo nustatyta, kad dėl vagų ištiesinimo geros ekologinės būklės reikalavimų neatitinka 31 vandens telkinys, kurių bendras ilgis 323 km, būklė. 7 vandens telkinių, kurių bendras ilgis 52 km, būklė netenkina geros ekologinės būklės reikalavimų dėl vandens kokybės problemų. 2 vandens telkinių, kurių bendras ilgis 34 km, ekologinė būklė yra prastesnė nei gera dėl ištiesinimo poveikio ir vandens kokybės problemų. HE poveikis nulemia prastesnę nei gerą 3 vandens telkinių, kurių bendras ilgis 69,7 km, ekologinę būklę. Dėl bendro HE ir ištiesinimo poveikio geros ekologinės būklės reikalavimų neatitinka 1 vandens telkinys, kurio ilgis 5,8 km. 1 telkinio, kurio ilgis 24 km, būklė yra prastesnė nei gera dėl HE poveikio ir vandens kokybės problemų. Dar 1 telkiniui aktualūs visi rizikos veiksniai: HE poveikis, ištiesinimas bei vandens kokybės problemos. Šio telkinio ilgis 12 km. Viename vandens telkinyje, kurio ilgis 10 km, aktualios vandens paėmimo ir vagos ištiesinimo sukeliamos problemos.

Prastesnį nei gerą 4 labai pakeistų vandens telkinių, kurių bendras ilgis siekia 59 km, ekologinį potencialą nulemia vandens kokybės problemos.

Ekologinės būklės ir ekologinio potencialo nustatymo patikimumą parodo ekologinės būklės/potencialo nustatymo pasikliovimo lygis. Pasikliovimo lygis gali būti įvardijamas kaip mažas, vidutinis arba didelis. Mažas pasikliovimo lygis rodo didelės vertinimo paklaidos tikimybę, tuo tarpu didelis pasikliovimo lygis parodo, kad ekologinė būklė arba ekologinis potencialas nustatytas su maža paklaida, t.y. patikimai.

Atlikus Ventos UBR upių vandens telkinių ekologinės būklės ir ekologinio potencialo pasikliovimo lygio vertinimą nustatyta, kad 3 vandens telkinių ekologinė būklė yra įvertinta su dideliu pasikliovimo lygiu. Vidutinis ekologinės būklės pasikliovimo lygis nustatytas 23 vandens telkiniams, 2 LPVT nustatytas vidutinis ekologinio potencialo pasikliovimo lygis. Didžiojoje dalyje vandens telkinių nustatytas mažas ekologinės būklės arba ekologinio potencialo pasikliovimo lygis: ekologinė būklė su mažu pasikliovimo lygiu nustatyta 63 vandens telkiniuose, o ekologinis potencialas su mažu pasikliovimo lygiu nustatytas 13 labai pakeistų vandens telkinių.

Skirtingos ekologinės būklės ir ekologinio potencialo upių vandens telkinių skaičiaus pasiskirstymas Ventos UBR baseinuose pateikiamas 77 lentelėje.

76 lentelė. Skirtingos ekologinės būklės bei ekologinio potencialo upių vandens telkinių skaičiaus pasiskirstymas Ventos UBR baseinuose

Baseinas	Ekologinė būklė
	Labai gera		Gera		Vidutinė		Bloga		Labai bloga
	Telkinių sk.	Ilgis, km	Telkinių sk.	Ilgis, km	Telkinių sk.	Ilgis, km	Telkinių sk.	Ilgis, km	Telkinių sk.	Ilgis, km
Bartuvos	4	134.6	2	28.1	4	44.7	0	0	0	0
Šventosios	0	0	3	86.1	0	0	0	0	0	0
Ventos	10	99.8	22	361.8	42	477.9	1	8.4	0	0
Iš viso Ventos UBR	14	234.4	27	476	46	522.6	1	8.4	0	0

Baseinas	Ekologinis potencialas
	Maksimalus		Geras		Vidutinis		Blogas		Labai blogas
	Telkinių sk.	Ilgis, km	Telkinių sk.	Ilgis, km	Telkinių sk.	Ilgis, km	Telkinių sk.	Ilgis, km	Telkinių sk.	Ilgis, km
Bartuvos	1	22.8	0		0	0	0	0	0	0
Šventosios	0	0	3	40.3	0	0	0	0	0	0
Ventos	5	94	3	63.2	3	48.8	1	10.3	0	0
Iš viso Ventos UBR	6	116.8	6	103.5	3	48.8	1	10.3	0	0

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Upių cheminė būklė

83. Vertinant upių cheminę būklę, buvo išanalizuoti 2005–2008 m. vandens kokybės monitoringo duomenys bei atsižvelgta į 2006 metais atliktoje studijoje „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“ pateiktus rezultatus.

Remiantis vandens kokybės monitoringo duomenimis, 2005 ir 2006 m. buvo užfiksuoti specifinių teršalų (pavojingų prioritetinių bei pavojingų medžiagų) leidžiamų koncentracijų viršijimai 6 vietose: Ventoje žemiau Mažeikių, Varduvoje ties Grieža, Ašvoje ties Latvijos pasieniu, Virvyčioje ties Janapole, Šventosios žiotyse ir Bartuvoje aukščiau Skuodo. Tačiau vėlesniais metais reikšmingos taršos specifiniais teršalais išvardintose vietose jau nebebuvo aptikta. Todėl, turimų monitoringo duomenų nepakanka įrodyti, kad minimose upėse šiuo metu būtų nepasiekta gera cheminė būklė.

Atliekant „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymo Lietuvoje“ studiją, Šventojoje ties siena buvo aptiktos nustatytas ribas viršijančios Di(2-etilheksil)ftalato (DEHP) koncentracijos, o Ventoje ties siena – Di(2-etilheksil)ftalato (DEHP) ir trichlormetano. Apibendrinus vandens kokybės monitoringo ir atliktos studijos rezultatus, matyti, kad abiem atvejais specifinių teršalų koncentracijų viršijimai buvo užfiksuoti Šventojoje bei Ventoje.

Specifinių teršalų patekimo į upes keliai ir šaltiniai kol kas nėra identifikuoti. Galimas taršos šaltinis Ventos upėje yra AB „Mažeikių nafta“, kurios nuotekos į Ventą patenka Varduvos upe, todėl Varduvos upės atkarpa žemiau AB „Mažeikių naftos“ išleistuvo įvardijama kaip geros cheminės būklės nepasiekęs vandens telkinys. Atsižvelgiant į atliktų tyrimų rezultatus, priimama, kad gera cheminė būklė taip pat yra nepasiekta Šventosios atkarpoje, tekančioje siena su Latvija iki žiočių.

Ventos UBR ežerų ir tvenkinių ekologinė būklė/potencialas

84. Ventos UBR ežerų ekologinė būklė įvertinta pagal trijų informacijos šaltinių duomenis:

84.1. valstybinio monitoringo;

84.2. studijos „Restauruotinų Lietuvos ežerų nustatymas ir preliminarus restauravimo priemonių parinkimas šiems ežerams, siekiant pagerinti jų būklę“ pateiktus duomenis;

84.3. matematinio modeliavimo rezultatus.

Priskiriant ežerus ekologinės būklės klasėms prioritetas buvo teikiamas valstybinio monitoringo rezultatams, t.y. jeigu apie ežero ekologinės būklės rodiklius yra valstybinio monitoringo duomenys, ežeras priskirtas tai ekologinės būklės klasei, kurią esant rodė monitoringo duomenys. Tokiu atveju į modeliavimo ir studijos rezultatus nebuvo atsižvelgiama. Jeigu valstybinio monitoringo duomenų nėra, ežerai ekologinės būklės klasei buvo priskirti laikantis žemiau nurodytų principų:

77 lentelė. Ežerų ekologinės būklės klasifikavimo principai

Būklė pagal modeliavimo rezultatus		Būklė pagal studijoje pateiktus duomenis	Galutinė būklė
labai gera		neprobleminis ežeras	labai gera
		natūraliai eutrofinis/ stabilios būklės,
		antropogeniškai veikiamas	gera
		probleminis/kritinės būklės	vidutinė
gera		neprobleminis ežeras	gera
		natūraliai eutrofinis/ stabilios būklės,
		antropogeniškai veikiamas	gera
		probleminis/kritinės būklės	vidutinė
labai gera	gera	probleminis – natūraliai senas	gera
vidutinė		neprobleminis ežeras	gera
		natūraliai eutrofinis/ stabilios būklės,
		antropogeniškai veikiamas	vidutinė
		probleminis/kritinės būklės	vidutinė
bloga		neprobleminis ežeras	gera
		natūraliai eutrofinis/ stabilios būklės,
		antropogeniškai veikiamas	vidutinė
		probleminis/kritinės būklės	bloga

Šaltinis: ekspertų duomenys

Gludas, Paršežeris ir Viekšnalių ežerai, apie kurių fizikinių-cheminių ir biologinių elementų rodiklius valstybinio monitoringo duomenų nėra, ekologinės būklės klasei buvo priskirti pagal ežerų studijoje pateiktą įvertinimą bei matematinio modeliavimo duomenis. Gludo ežeras pagal studijoje pateiktus duomenis yra probleminis, todėl jis priskirtas vidutinės ekologinės būklės ežerams, nors pagal modeliavimo rezultatus jo ekologinė būklė turėtų būti labai gera. Paršežeris pagal ežerų studijos duomenis yra antropogeniškai veikiamas, pagal modeliavimo rezultatus jo ekologinė būklė yra labai gera, todėl jis priskirtas geros ekologinės būklės ežerams. Viekšnalių ežero būklė įvertinta tik pagal modeliavimo rezultatus (į ežerų studiją šis ežeras nebuvo įtrauktas). Pagal modeliavimo rezultatus jo ekologinė būklė yra gera, todėl jis priskirtas geros ekologinės būklės ežerams.

85. Laikantis aukščiau išdėstytų ežerų ekologinės būklės klasifikavimo principų, iš 12 didesnio kaip 0,5 km² ploto Ventos UBR esančių ežerų, 6 ežerai priskirtini rizikos telkiniams. Vieno ežero (Germanto ežero) ekologinė būklė yra labai gera tiek pagal monitoringo, tiek ir pagal modeliavimo bei ežerų studijos rezultatus, todėl jame siūloma vykdyti etaloninių sąlygų stebėjimo priežiūros intensyvų monitoringą. Likusių 5 ežerų ekologinė būklė yra gera. Ežerų studijoje du iš jų – Plinkšių ir Stervo ežerai įvardinti kaip probleminiai. Kadangi remiantis valstybinio monitoringo rezultatais šiuose ežeruose kokybės elementų rodikliai atitinka geros ekologinės būklės kriterijus, ežerai nebuvo priskirti rizikos telkinių grupei.

86. Ventos UBR tvenkinių ekologinis potencialas buvo įvertintas pagal valstybinio monitoringo duomenis. Iš 8 didesnio kaip 0,5 km² ploto Ventos UBR esančių tvenkinių, 4 tvenkiniai priskirtini rizikos telkiniams.

78 lentelė. Ventos UBR ežerų ir tvenkinių ekologinė būklė/potencialas.

Ežerai/tvenkiniai	Ekologinė būklė/potencialas	Būklės įvertinimo pasikliovimo lygis
Biržulis*	blogas	vidutinis
Germantas	labai gera	didelis
Gludas	vidutinė	mažas
Juodeikių tv.	geras	mažas
Kernų tv.	maksimalus	mažas
Kivylių tv.	vidutinis	vidutinis
Lazdininkų tv.	geras	mažas
Lūkstas	gera	didelis
Mastis	vidutinė	vidutinis
Mosėdžio I tv.	vidutinis	mažas
Paežerių ež.	bloga	vidutinis
Paršežeris	gera	mažas
Plinkšių ež.	labai gera	mažas
Sablauskių tv.	vidutinis	mažas
Skuodo tv.	geras	mažas
Stervas	gera	mažas
Tausalas	vidutinė	mažas
Ubiškės tv.	blogas	vidutinis
Viekšnalių ež.	gera	mažas

* – Biržulio ežero laikytinas LPVT.

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

87. Apibendrinant ežerų ir tvenkinių ekologinės būklės ir ekologinio potencialo vertinimą, šiuo metu Ventos UBR labai geros ekologinės būklės kriterijus atitinka 2 telkiniai, geros ekologinės būklės – 4 telkiniai, vidutinės – 4, blogos – 1 telkinys. Maksimalaus ekologinio potencialo reikalavimus atitinka 1 telkinys, gero – 3, vidutinio – 3, blogo – 2 vandens telkiniai (Ubiškės tvenkinys ir Biržulio ežeras).

Ežerų ir tvenkinių vandens telkinių ekologinė būklė ir ekologinis potencialas su dideliu pasikliovimo lygiu buvo nustatytas 2 vandens telkiniuose (10 proc.). Vidutinis pasikliovimo lygis nustatytas 5 telkiniuose (25 proc.), o mažas – 13 (65 proc.) telkinių.

Specifinių teršalų monitoringas Ventos UBR ežeruose ir tvenkiniuose nebuvo vykdytas. Nesant duomenų priimama, kad šiuo metu gera cheminė būklė yra pasiekta visuose Ventos UBR ežerų kategorijos vandens telkiniuose.

Tad šiuo metu gera būklė arba geras potencialas yra pasiektas 10-yje vandens telkinių, nepasiektas taip pat 10-yje vandens telkinių.

(pav.)

30 pav. Ventos UBR paviršinių vandens telkinių ekologinė būklė bei ekologinis potencialas

(pav.)

31 pav. Ventos UBR paviršinių vandens telkinių ekologinės būklės bei ekologinio potencialo vertinimo pasikliovimo lygis

88. Ventos UBR paviršinių vandens telkinių cheminė būklė pavaizduota 32 paveiksle, o bendra būklė 33 paveiksle.

(pav.)

32 pav. Ventos UBR paviršinių vandens telkinių cheminė būklė

(pav.)

33 pav. Ventos UBR paviršinių vandens telkinių bendra būklė

II SKIRSNIS. POŽEMINIO VANDENS MONITORINGAS

89. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 07 d. nutarimu Nr. 130 patvirtintoje Valstybinėje aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programoje (Žin., 2005, Nr. 19-608, 2008, Nr. 104-3973) keliamas uždavinys vertinti požeminio vandens telkinių atsinaujinimo šaltinius, požeminio vandens kokybės kitimo tendencijas ir jas lemiančius veiksnius, o vietose, iš kurių vanduo imamas geriamajam vandeniui tiekti, vertinti paimamo vandens cheminę sudėtį. Šiam tikslui numatyta tirti vandens bendrąją cheminę sudėtį, mikrokomponentus, pesticidus ir organinius junginius, biogeninius elementus. Visa tai kasmet tiriama/turi būti tiriama parinktose 280 vietose, tyrimų dažnis – nuo vieno karto per metus iki 1 karto per 2–6 metus.

Valstybinio monitoringo tinklas

90. Ventos upių baseinuose požeminio vandens valstybinio monitoringo tinklas yra gana reikšminga šalies valstybinio monitoringo dalis. Požeminio vandens kokybės ir atskirų jos rodiklių grupių stebėjimai vykdomi rotacijos principu. Dažniau požeminio vandens mėginiai bendrajai cheminei sudėčiai ir biogeniniams elementams nustatyti imami iš gruntinio vandeningojo sluoksnio (bent kartą metuose), kurio sudėtis kaitesnė, rečiau (kas antri metai) – iš spūdinių vandeningųjų sluoksnių. Specifiniai cheminiai komponentai – organiniai junginiai, pesticidai, metalai, kurių koncentracija požeminiame vandenyje yra labai maža, tiriami 1 kartą per 5 metų ciklą pasirinktinai tuose gręžiniuose, kuriuose tikimybė juos rasti yra didesnė.

Gruntinio vandens slūgsojimo gylis fiksuojamas kartą per dieną elektroniniais davikliais. Spūdiniuose vandeninguosiuose sluoksniuose lygis matuojamas tik prieš imant vandens mėginį. Monitoringo postų išdėstymas Ventos UBR pateiktas 34 pav., o pabaseiniuose – 79 lentelėje.

79 lentelė. Požeminio vandens valstybinio monitoringo tinklas

Upės baseinas	Vandeningo sluoksnio tipas
	Gruntinis	Spūdinis
	Gruntinis	Gręžinių/postų skaičius	Geologinis indeksas
Šventosios	-	1	D₃žg
Bartuvos	1	2	D₃žg
Ventos	5	9	agIII, P₂, D₃žg
Iš viso:	6	12

Šaltinis: LGT, 2009

80 ir 81 lentelėse pateikti monitoringo gręžiniai, iš kurių imami vandens mėginiai atitinkamai gruntinio ir spūdinių vandeningųjų sluoksnių cheminei sudėčiai ir kokybei nustatyti.

80 lentelė. Valstybinio monitoringo postai gruntinio vandens kokybei stebėti

*PVB kodas**	Posto pavadinimas	Gr. Nr.	Baseinas / pabaseinis	Koordinatės		Geologinis indeksas
*PVB kodas**	Posto pavadinimas	Gr. Nr.	Baseinas / pabaseinis	x	y	Geologinis indeksas
LT003	Rūšupių	296	Bartuvos	6240251	349685	agIII
LT006	Vertininkų	203	Ventos intakų	6186906	389451	lgIII
LT003	Daubarių	25388	Ventos intakų	6241120	393896	gIII
LT003	Aunuvėnų	35982	Ventos intakų	6190792	422823,5	lgIII
LT003	Papilės	35981	Ventos intakų	6225315	424559	fIII
Iš viso:			5 gręžiniai

Šaltinis: LGT, 2009

(pav.)

34 pav. Valstybinio požeminio vandens monitoringo postų išsidėstymas Ventos UBR

81 lentelė. Valstybinio monitoringo postai spūdinio vandens kokybei stebėti

PVB Kodas	Posto pavadinimas	Gr. Nr.	Pabaseinis	Koordinatės		Indeksas	Vandeningojo sluoksnio tipas
PVB Kodas	Posto pavadinimas	Gr. Nr.	Pabaseinis	x	y	Indeksas	Vandeningojo sluoksnio tipas
LT003	Šventosios	8594	Šventosios	6212400	318213	D₃žg	prekvartero spūdinis
LT003	Skuodo	8495	Bartuvos	6239615	350179	D₃žg	prekvartero spūdinis
LT003	Ylakių	19635	Bartuvos	6240523	367327	P₂	prekvartero spūdinis
LT003	Telšių I (Siraičių)	7145	Ventos intakų	6206212	388688	P₂	prekvartero spūdinis
LT006	Vertininkų	204	Ventos intakų	6186647	389897	lgIII	kvartero spūdinis
LT003	Mažeikių I	4644	Ventos intakų	6241822	395514	D₃žg	prekvartero spūdinis
LT006	Telšių II (Kungių)	12509	Ventos intakų	6197934	395888	agIII	kvartero spūdinis
LT006	Varnių	21431	Ventos intakų	6180361	398221	P₂	prekvartero spūdinis
LT003	Užvenčio	15074	Ventos intakų	6183860	415290	P₂	prekvartero spūdinis
LT003	Akmenės	8273	Ventos intakų	6235157	422803	D₃žg	prekvartero spūdinis
LT003	Papilės	14763	Ventos intakų	6226332	424599	P₂	prekvartero spūdinis
LT002	Kuršėnų I	22357	Ventos intakų	6208376	433702	P₂	prekvartero spūdinis
LT006	Vertininkų	205	Ventos intakų	6186647	389897	lgIII	kvartero spūdinis
Iš viso:			13 gręžinių

Šaltinis: LGT, 2009

Požeminio vandens lygis matuojamas postuose, kurių sąrašas pateiktas 82 lentelėje.

82 lentelė. Požeminio vandens valstybinio monitoringo postai lygiams matuoti

PVB kodas	Posto pavadinimas	Gr. Nr.	Pabaseinis	Koordinatės		Indeksas
PVB kodas	Posto pavadinimas	Gr. Nr.	Pabaseinis	x	y	Indeksas
LT003	Papilė	35981	Ventos intakų	424559	6225315	fIII
LT003	Aunuvėnai	35982	Ventos intakų	422823.5	6190792	lgIII
LT001	Daubariai	35936	Ventos intakų	6241018	393898.4	gIII
LT001	Leckava, VMS	35980	Ventos intakų	6252077	390826.8	aIV
LT006	Vertininkai	35946	Ventos intakų	6186534	3899922	lgIII
Iš viso:			5 gręžiniai

Šaltinis: LGT, 2009

Požeminio vandens monitoringo tinklo tankis gruntiniame ir spūdiniame sluoksniuose pateikiamas 83 ir 84 lentelėse.

83 lentelė. Gruntinio vandens monitoringo tinklas Ventos UBR upių baseinuose

Pabaseinis	Pabaseinio plotas, km	100 km²	Monitoringo gręžinių skaičius			Gręžinių skaičius 100 km²
Pabaseinis	Pabaseinio plotas, km	100 km²	Valstybinio	Ūkio subjektų	Bendras	Valstybinio	Bendras
Venta	5.137	51,37	6	228	234	0,12	4,6
Mažeikiai				111
be Mažeikių	5.137	51,37	6	117	123	0,12	2,4
Bartuva	745,6	7,456	1	10	11	0,13	1,5
Šventoji	388	3,88		16	16	0	4,1
Iš viso			7	254	261

Šaltinis: LGT, 2009

84 lentelė. Spūdinių vandeningų sluoksnių monitoringo tinklas Ventos UBR PVB

PVB	Plotas, km²	100 km²	Monitoringo gręžinių skaičius			Gręžinių skaičius 100 km²
PVB	Plotas, km²	100 km²	Valstybinio	Vandenviečių	Bendras	Valstybinio	Bendras
Permo-viršutinio devono (Ventos)	6247	62,47	21	27	48	0,34	0,77

Šaltinis: LGT, 2009

Veikiantis valstybinio monitoringo tinklas nevisiškai atitinka šių dienų aplinkosauginius reikalavimus. Formuojant monitoringo tinklą, didžiausias dėmesys buvo skiriamas tam, kad monitoringo postai daugmaž tolygiai atspindėtų gamtines gruntinio vandens formavimosi sąlygas, teritorijos antropogeninę apkrovą ir apimtų visus pagrindinius, viešam vandens tiekimui naudojamus, vandeninguosius sluoksnius. Į požeminio vandens ryšį su paviršiniu vandeniu, kitomis ekosistemomis tuo metu praktiškai nebuvo atsižvelgiama. Todėl požeminio vandens valstybinio monitoringo postai atskirų upių pabaseiniuose išsidėstę netolygiai. Pavyzdžiui, Šventosios baseine yra stebima tik spūdinio vandens hidrocheminė sudėtis, o duomenys apie gruntinio vandens kiekybinę ir kokybinę būklę nerenkami. Bartuvos baseine stebima tik hidrocheminė požeminio vandens būklė.

Požeminio vandens būklė

91. Sudarytas požeminio vandens būklės žemėlapių komplektas, kuriuose parodyta pagrindinių naudojamų vandeningųjų sluoksnių (požeminio vandens baseinų) ir telkinių/vandenviečių cheminė būklė. Nustatyta, kad Ventos UBR požeminio vandens cheminė ir kiekybinė būklė yra gera (35 ir 36 pav.).

(pav.)

35 pav. Ventos UBR požeminio vandens baseinų ir telkinių kiekybinė būklė

(pav.)

36 pav. Ventos UBR požeminio vandens baseinų ir telkinių cheminė būklė

III SKIRSNIS. SAUGOMŲ TERITORIJŲ MONITORINGAS

92. Vadovaujantis Buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. 695 (Žin., 2003, Nr. 4-161), įgyvendinant Buveinių direktyvą bei Paukščių direktyvą turi būti vykdomas monitoringas visose šalyje įsteigtose Europos Bendrijos svarbos buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose.

Monitoringo tikslas – užtikrinti, kad būtų surenkama informacija apie buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų bei jose saugomų rūšių ir natūralių buveinių būklę bei jos pokyčius ir pateikiama atsakingoms nacionalinėms ir tarptautinėms institucijoms, siekiant laiku ir tinkamai parengti bei priimti sprendimus, būtinus saugomoms natūralioms buveinėms ir gyvūnų ar augalų rūšims išsaugoti. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų monitoringą kuruoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Buveinių ir paukščių apsaugai svarbiose teritorijose saugomų natūralių buveinių būklė ir jos pokyčiai yra stebimi pagal patvirtintą veiksmų planą. Į paviršinių Ventos baseino regiono vandenų, kurių monitoringas yra vykdomas pagal Bendruosius reikalavimus vandens telkinių monitoringui, kategoriją patenka: upių žiotys, ežerų buveinės ir upių buveinės. Buveinės turi būti stebimos ne rečiau kaip kas 3 metus. Stebimi šie rodikliai: vandens fizinės ir cheminės savybės, būdingų organizmų įvairovė ir gausumas, augalų bendrijų struktūra ir išsidėstymas. Monitoringo programų apimtys ir tematika skirtingose saugomose teritorijose labai nevienodos, kintančios nuo siaurų (pvz. udrų monitoringas) iki labai plačių temų (pvz. Lietuvos Raudonosios knygos augalų radimviečių būklės stebėjimas ir vertinimas).

Vykdant monitoringą kai kurie natūralių buveinių ar saugomų rūšių monitoringo parametrai (vandens fizinės, cheminės, dinaminės savybės ir pan.) atskirai nėra nustatinėjami, jeigu reikiami ir patikimi duomenys yra gauti stebėjimus šiose vietovėse vykdant pagal kitas valstybinės aplinkos monitoringo programos dalis. Šiuo atveju buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų ir paviršinių vandenų būklės monitoringas iš dalies sutampa tiek stebimų parametrų, tiek ir stebėjimų periodiškumo prasme, t. y. sutampa tikslai.

(pav.)

37 pav. Saugomų teritorijų monitoringo tinklas Ventos UBR

VI SKYRIUS. PAVIRŠINIŲ IR POŽEMINIO VANDENS TELKINIŲ APLINKOSAUGOS TIKSLAI

I SKIRSNIS. BENDRIEJI PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ VANDENSAUGOS TIKSLAI

93. Pagal Pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo reikalavimus privalu užtikrinti, kad būtų įgyvendinti nustatyti standartai ir pasiekti nustatyti tikslai ne vėliau kaip iki 2015 m. Svarbiausi keliami tikslai yra neleisti prastėti visų paviršinių vandens telkinių būklei ir pasiekti gerą visų vandens telkinių būklę bei gerą ekologinį dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių potencialą.

Siekdama suderinti žmogaus ūkinės veiklos poreikius ir vandens apsaugos tikslus, Lietuvos Respublikos vandens įstatymas numato išimčių galimybę. Viena jų – užsibrėžto tikslo pasiekimą nukelti vėlesniam laikui, o kita – užsibrėžti ne tokį aukštą tikslą, jeigu jo pasiekti neleidžia techninės sąlygos, labai didelės sąnaudos, gamtinės priežastys ar itin didelis užterštumas bei jeigu geros būklės pasiekimas turės labai didelių neigiamų socialinių-ekonominių padarinių, kuriems išvengti nėra jokių kitų aplinkosauginiu požiūriu pranašesnių alternatyvų.

II SKIRSNIS. GEROS PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ BŪKLĖS REIKALAVIMAI

Upės

Biologiniai elementai

94. Lietuvos upių ekologinei būklei nustatyti taikomos klasifikacijos sistemos yra sudarytos (pritaikytos) tik zoobentosui – DIUF ir ichtiofaunai – LŽI. Remiantis LŽI ir DIUF verčių santykiais bei biologinius elementus papildančiais vandens kokybės ir hidromorfologiniais elementais, buvo nustatytos slenkstinės DIUF < 0,63 ir LŽI – <0,70 vertės, nukrypimai nuo kurių reikštų prastesnę nei gera ekologinę būklę.

Fizikiniai-cheminiai elementai

95. Bendrieji fizikiniai-cheminiai kokybės elementai, turintys didžiausios įtakos biologinių elementų būklei upėse yra BDS₇, bendras fosforas, P-PO₄, bendras azotas, N-NH₄, N-NO₃ ir O₂. Gerą ekologinę upių būklę apibūdinančios vandens kokybės elementų rodiklių vertės, kurios turėtų būti pasiektos upėse iki 2015 metų, yra šios:

85 lentelė. Upių vandens kokybės elementų rodiklių vertės

BDS₇, mgO₂/L	≤3,3
P_bendr, mg/l	≤0,14
P-PO₄, mg/l	≤0,09
N_bendr, mg/l	≤3,0
N-NH₄, mg/l	≤0,2
N-NO₃, mg/l	≤2,3
O₂, mg/l ⁽¹⁾	≥6,5 (2-ojo tipo upėse) ≥7,5 (kitų tipų upėse)

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

Hidromorfologiniai elementai

96. Į hidromorfologinius elementus atsižvelgiama tik identifikuojant labai geros ekologinės būklės ar maksimalaus ekologinio potencialo vandens telkinius. Jeigu vandens telkinio ekologinė būklė ar ekologinis potencialas pagal biologinių elementų rodiklius yra prastesnė negu labai gera, nors ir fizikinių-cheminių ir cheminių elementų rodikliai tenkina labai geros ekologinės būklės ar maksimalaus ekologinio potencialo reikalavimus, hidromorfologinių elementų vertės yra laikomos tenkinančiomis reikalavimus, nustatytus atitinkamai biologinių elementų būklei/potencialui užtikrinti, t.y. pagal šių elementų rodiklius vandens telkinio ekologinė būklė ar ekologinis potencialas papildomai nėra klasifikuojama (vandens telkinio priskyrimas prastesnei negu labai gera būklės/potencialo yra grindžiamas tik biologinių kokybės elementų rodiklių vertėmis). Kitaip sakant, analizuojant galimas priežastis, kodėl biologinių elementų rodiklių vertės neatitinka geros ekologinės būklės ar ekologinio potencialo, pakaktų nustatyti (žinoti), ar hidromorfologiniai elementų rodikliai nėra pakitę. Kita vertus, apibūdinant siektinos geros ekologinės būklės reikalavimus bei tam numatant atitinkamas priemones, buvo apibrėžti geros ekologinės būklės pagal hidromorfologinius elementus kriterijai.

96.1. Dabartiniai vandens organizmų tyrimų duomenys rodo, kad >30 proc. nuotėkio dydžio sumažėjimas sąlygoja prastesnę nei gera vandens organizmų būklę. Tai vienas iš telkinių priskyrimo labai pakeistiems vandens telkiniams (LPVT) kriterijų, kuomet nuotėkis yra nuolatos sumažėjęs. Tačiau ir pavieniai, sąlyginai trumpalaikiai nuotėkio sumažėjimai gali turėti didelės įtakos vandens organizmų būklei (pvz., kaupiant ar užlaikant vandenį HE ar kitiems tikslams įrengtuose tvenkiniuose ir nepraleidžiant gamtosauginio debito; arba esant staigiems, dideliems debito pokyčiams pernelyg greitai išleidžiamas vanduo iš vagoje esančių ar su ja besijungiančių tvenkinių. Visi šie veiksniai priskirtini nuotėkio kiekio ir pobūdžio pokyčių kategorijai. Upių hidrologiniai rodikliai laikytini užtikrinančiais geros ekologinės būklės reikalavimus tuomet, kai jų nuokrypis nuo natūralių 30 parų vidurkio verčių yra ≤30 proc.:

96.2. Ventos UBR lygumose tekančios mažesnio kaip 1.5 m/km nuolydžio ištiesintos vagos upės urbanizuotose teritorijose priskirtos LPVT kategorijai. Kitos ištiesintos upės priskirtos rizikos telkinių grupei tikintis, kad vagų morfologija ilgainiui savaime atsikurs. Nustatyti, kuomet morfologinės sąlygos jau užtikrina gerą ekologinę būklę pagal biologinius elementus yra gana sunku, kadangi tai priklauso ir nuo individualių upės charakteristikų. Tačiau bendrieji siektini tikslai būtų užtikrinti bent pusiau natūralias sąlygas:

96.2.1. natūrali pakrančių augmenija apima ≥50 proc. atkarpos ilgio;

96.2.2. vagos skerspjūvis pusiau natūralus, dugno reljefas su akivaizdžiais heterogeniškumo požymiais (atkarpoje esama seklumų ir pagilėjimų, sąlygojančių srovės greičio bei grunto sudėties pokyčius);

96.2.3. kranto linijos forma heterogeniška, su užutekiais ar kliūtimis tėkmei, kur srovės greitis ir/arba kryptis kinta.

96.3. Apibūdinti siektinus upės vientisumo kriterijus, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie reikalavimų gerai biologinių elementų būklei atitikimą ar neatitikimą, neatsižvelgiant į dirbtinių kliūčių (patvankų) sąlygotus hidromorfologinius pokyčius yra gana sunku. Didžiausią žalą dirbtinės kliūtys daro migruojančių (iš jūros į upes ar upių baseinų ribose) žuvų populiacijoms. Kiekviena dirbtinė kliūtis bei jos įrengimo pasekmėje aukščiau kliūties pakitusios upių hidromorfologinės charakteristikos sąlygoja arba visišką migruojančių žuvų aukščiau kliūties išnykimą (iš jūros į upes migruojančios žuvys), arba ženklų tam tikros rūšies žuvų išteklių sumažėjimą (upių baseinų ribose migruojančios žuvys). Net ir esant žuvų pralaidoms (žuvitakiams), migruojančių žuvų ištekliai mažėja ar jos apskritai išnyksta dėl reprodukcijos sutrikdymo (nerštaviečių praradimo bei selektyvaus žuvitakių pralaidumo: ne visos žuvys įveikia žuvitakį tiek aukštupio, tiek ir žemupio link). Atsižvelgiant į tai, siektinas tikslas yra žuvų migracijos sąlygų gerinimas ties dabar egzistuojančiomis dirbtinėmis kliūtimis upėse, kuriose migruojančių žuvų esama ar yra žinoma, kad anksčiau jos čia gyveno.

Cheminė būklė

97. Paviršinių vandenų cheminės būklės vertinimo kriterijai yra Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2010, Nr. 59-2938), 1 ir 2 prieduose nurodytų medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos vandens telkiniuose. Tam tikrų prioritetinių pavojingų medžiagų aplinkos kokybės standartai (AKS) biotai yra nustatyti Nuotekų tvarkymo reglamento 8.2.2 punkte. Specifinių teršalų didžiausios leidžiamos koncentracijos dugno nuosėdoms kol kas nėra nustatytos.

Ežerai

Biologiniai elementai

98. Ventos UBR ežerų ekologinės būklės nustatymui klasifikacijos sistema yra išbaigta tik chlorofilo a rodikliams (fitoplanktono būklę apibūdinantis rodiklis). Siektina vertė, nusakanti gerą ežerų ekologinę būklę, yra fitoplanktono rodiklio (chlorofilo „a“) EKS ≥0,33 vertė.

Makrofitų ir žuvų rodikliais pagrįstos klasifikacijos sistemos dar nėra pilnai išbaigtos.

Fizikiniai-cheminiai elementai

99. Bendrieji fizikiniai-cheminiai elementai, turintys didžiausios įtakos ekologinei būklei pagal biologinius rodiklius ežeruose yra bendras azotas ir bendras fosforas. Gerą ekologinę ežerų būklę apibūdinančios fizikinių-cheminių kokybės elementų vertės, kurios turėtų būti pasiektos ežeruose iki 2015 metų, yra šios:

1) P_bendras – 0,06 mg/l

2) N_bendras – 1,8 mg/l

Hidromorfologiniai elementai

100. Kai vandens telkinio ekologinė būklė ar ekologinis potencialas pagal biologinių elementų rodiklius yra prastesnė nei labai gera, nors fizikinių-cheminių ir cheminių elementų rodikliai tenkina labai geros ekologinės būklės reikalavimus, hidromorfologinių elementų vertės yra laikomos tenkinančiomis reikalavimus, nustatytus atitinkamai biologinių elementų būklei/potencialui užtikrinti

Klasifikacijos sistemos Ventos UBR ežerų būklei nustatyti yra sudarytos tik fitoplanktonui, kuris yra jautresnis vandens kokybės pokyčiams. Biologiniams kokybės elementams, kurie turėtų jautriausiai reaguoti į ežerų hidrologijos ir morfologijos pokyčius – makrofitams ir žuvims – ekologinės būklės klasifikavimo sistemos kol kas nėra išbaigtos. Tačiau būtent šių biologinių elementų reakcija į hidromorfologinius pokyčius turėtų būti pagrįsti geros ekologinės būklės pagal hidromorfologinių elementų rodiklius kriterijai. Geografiškai artimame Nemuno UBR esama pavyzdžių, kuomet dėl ežero vandens lygio sumažinimo sumažėjo žuvų rūšinė įvairovė ar pakito žuvų bendrijos. Bet šių duomenų nepakanka norint apibūdinti siektinas ekologinės būklės pagal hidromorfologinių elementų rodiklius vertes, užtikrinančias gerą ekologinę būklę pagal biologinių elementų rodiklių vertes. Kadangi daugumos Ventos UBR ežerų hidromorfologinių elementų rodiklių pokyčiai yra sąlyginai nedideli, siektinos vertės turėtų būti tokios pat, kaip ir atitinkančios labai geros ekologinės būklės kriterijus.

Cheminė būklė

101. Paviršinių vandenų cheminės būklės vertinimo kriterijai yra Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2010, Nr. 59-2938), 1 ir 2 prieduose nurodytų medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos vandens telkiniuose. Tam tikrų prioritetinių pavojingų medžiagų aplinkos kokybės standartai (AKS) biotai yra nustatyti Nuotekų tvarkymo reglamento 8.2.2 punkte. Specifinių teršalų didžiausios leidžiamos koncentracijos dugno nuosėdoms kol kas nėra nustatytos.

Labai pakeistų ir dirbtinių vandens telkinių ekologinio potencialo reikalavimai ir vandensaugos tikslai

102. Priskiriant vandens telkinį LPVT arba DVT, paprastai turima omenyje, kad ekologinės tokių telkinių savybės yra fiziškai pakitusios tiek morfologinių, tiek ir hidrologinių charakteristikų prasme. Tačiau toks priskyrimas nenumato ekologinių pakitimų, sukeltų teršiančių medžiagų patekimo į vandenis. Bendras kokybės kriterijus yra pasiektas geras ekologinis potencialas. Tai atspindi ekologinę kokybę, kada fizinis poveikis vandens telkiniui, leidžiantis jį priskirti LPVT arba DVT, yra priimtinas. Tolesnis fizinis poveikis yra laikomas nereikšmingu tik tol, kol jis neviršija skirtumo tarp etaloninių sąlygų ir geros būklės natūraliame vandens telkinyje.

LPVT ir DVT gero ekologinio potencialo klasifikacija buvo parengta vertinant antropogeninio poveikio sąlygotų nukrypimų nuo maksimalaus ekologinio potencialo laipsnį.

Dirbtiniai vandens telkiniai

103. Dirbtinis Ventos-Dubysos kanalas pagal savo ekologines savybes labiausiai artimas 2 tipo upėms. Biologinių kokybės elementų maksimalus ekologinis potencialas turi atitikti geros ekologinės būklės reikalavimus, nustatytus natūralioms atitinkamo tipo upėms. Todėl kokybės elementų geras ekologinis potencialas turi atitikti vidutinės ekologinės būklės reikalavimus, nustatytus natūralioms upėms: DIUF EKS ≥0,50 ir LŽI ≥0,40 vertės.

Reikalavimai fizikiniams-cheminiams dirbtinių vandens telkinių kokybės elementams bei cheminei šių telkinių būklei yra tokie patys, kaip ir natūraliems atitinkamų tipų vandens telkiniams.

Labai pakeisti vandens telkiniai

104. Didesnio nei 0,5 km² ploto tvenkiniai ir jų vandens organizmų bendrijos palygintini su natūralių ežerų atitikmenimis. Todėl biologinių elementų geras ekologinis potencialas turi atitikti tuos pačius, t.y. geros ekologinės būklės reikalavimus, taikomus ežerams.

86 lentelė. LPVT gero ekologinio potencialo pagal biologinius elementų rodiklius vertės

Rodiklis	Rodiklio vertė
Chlorofilas „a“ (vidutinės metų vertės EKS ir maksimalios vertės EKS vidurkis)	≤0,33

Šaltinis: ekspertų tyrimų rezultatai

105. Labai pakeisto Biržulio ežero gero ekologinio potencialo apibūdinimui (kol kas nesant kitų alternatyvų) siūlome naudoti tokius pačius chlorofilo a, bendrojo P ir bendrojo N kriterijus, kaip ir natūralių Ventos UBR ežerų geros ekologinės būklės apibūdinimui.

106. Labai pakeistų ištiesintos vagos upių ekologinis potencialas turėtų būti vertinamas remiantis atitinkamo baseino dydžio bei nuolydžio natūralioms upėms taikoma sistema. Biologinių kokybės elementų geras ekologinis potencialas turėtų atitikti vidutinės ekologinės būklės reikalavimus, taikomus vertinant natūralias upes: DIUF EKS ≥0,50 ir LŽI ≥ 0,40 vertės.

107. Labai pakeistos Virvytės upės atkarpos žemiau Baltininkų HE ekologinis potencialas turėtų būti vertinamas remiantis atitinkamo baseino dydžio ir nuolydžio (1 ir 3 tipai) natūralioms upėms taikoma sistema. Biologinių kokybės elementų geras ekologinis potencialas turėtų atitikti vidutinės ekologinės būklės reikalavimus, taikomus vertinant natūralias upes: DIUF EKS ≥0,50 ir LŽI ≥ 0,40 vertės.

III SKIRSNIS. POŽEMINIO VANDENS TELKINIŲ VANDENSAUGOS TIKSLAI

108. Pagal Vandensaugos tikslų nustatymo tvarką, svarbiausias vandensaugos tikslas – vandens telkinių kiekybinė ir kokybinė (cheminė) būklė turi būti gera:

108.1. jeigu ji tokia ir yra, ji turi būti palaikoma ir toliau;

108.2. jeigu ji tokia nėra – turi būti numatytos priemonės šiai būklei pagerinti;

108.3. jeigu ji grėsmingai blogėja, ta grėsmė turi būti sustabdyta.

Ventos UBR nėra jokių esminių požeminio vandens taršos ar eksploatacijos sukeltų kitokių šio vandens kokybės pokyčių. Vienintele požeminio vandens kokybinės būklės problema čia yra gamtinės kilmės fluoridų anomalija, susiformavusi viršutinio permo (P₂) ir viršutinio devono Žagarės (D₃žg) vandeninguosiuose sluoksniuose. Šios problemos sprendimas priskirtinas bazinių priemonių kategorijai: įgyvendinus 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvą 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 90), (toliau – Geriamojo vandens direktyva) vandens kokybės problemos turėtų išsispręsti. Fluoridais prisotintą geriamąjį vandenį reikia arba valyti arba ieškoti alternatyvių vandens aprūpinimo šaltinių.

IV SKIRSNIS. SAUGOMŲ TERITORIJŲ APLINKOSAUGOS TIKSLAI

Saugomų teritorijų, skirtų paukščių ir buveinių apsaugai aplinkosaugos tikslai

109. Paukščių ir Buveinių direktyvos reikalauja įsteigti specialias saugomas teritorijas, skirtas saugoti paukščius ir jų buveines labai svarbias visai Europai. Įgyvendinant šias direktyvas plėtojamas „Natura 2000“ saugomų teritorijų tinklas.

Paukščių ir Buveinių direktyvų keliami tikslai padeda siekti Lietuvos Respublikos vandens įstatyme nustatytų tikslų. Abi direktyvos siekia subalansuoto vystymosi, gyvenamosios aplinkos kokybės užtikrinimo tiek žmogui, tiek ir paukščiams. Tačiau tam tikrais atvejais gali iškilti prioritetų pasirinkimo klausimas, pvz.: įrengiant tvenkinius, valant vandens telkinius, pritaikant juos poilsiui. Kadangi saugomos teritorijos užima tik nedidelę dalį (10–15 proc.) teritorijos, todėl daugelį statinių/veiklų dažniausiai galima įrengti/atlikti už saugomų teritorijų ribų. Planuojama ūkinė veikla gali daryti reikšmingą poveikį saugomų teritorijų vertybėms net vykdoma per atstumą. Tam nustatomas planuojamos ūkinės veiklos poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumas, o prireikus nustatyta tvarka atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (toliau – PAV).

110. ES gamtos apsaugos politika užtikrina efektyvią unikalios biologinės įvairovės apsaugą visoje Europoje. Taip pat užtikrina, kad visos ES šalys turi tuos pačius teisinius įsipareigojimus saugant teritorijas, įtrauktas į „Natura 2000“ tinklą. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumas nustatomas vadovaujantis Planų ar programų ir planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 22d. įsakymu Nr. D1-255 (Žin., 2006, Nr. 61-2214).

V SKIRSNIS. APLINKOSAUGOS TIKSLŲ PASIEKIMO ATIDĖJIMAS

111. Aplinkos apsaugos tikslų, Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, integrali dalis yra tikslų pasiekimo atidėjimai. Pastarieji gali būti nedideli trumpalaikiai, vidutinės trukmės ar ilgalaikiai nukrypimai nuo 2015 siektinos geros ekologinės būklės.

Geros ekologinės būklės tikslų nepasiekimą 2015 metais galima pateisinti viena iš šių priežasčių:

111.1. reikalaujamo pagerėjimo masto dėl techninių galimybių negalima pasiekti kitaip, kaip tik etapais, kurie yra ilgesni už nustatytą terminą.

111.2. užbaigti būklės pagerinimą per nustatytą laiką būtų per daug brangu.

111.3. laiku pagerinti vandens telkinio būklės negalima dėl gamtinių sąlygų.

112. Identifikavus Ventos UBR rizikos telkinius (50 upių ir 10 ežerų ir tvenkinių), buvo atlikta papildoma analizė, siekiant nustatyti šių telkinių geros būklės arba gero potencialo pasiekimo galimybes pirmajame Priemonių programos įgyvendinimo etape (2010–2015 metais).

Prognozuojama, kad pirmajame programos įgyvendinimo etape bus pasiekta 6 upių kategorijos vandens telkinio gera būklė arba geras potencialas. Gera vandens būklė nebus pasiekta nė viename rizikos ežerų kategorijos telkinyje. Likusiems rizikos vandens telkiniams (44 upių ir 10 ežerų ir tvenkinių) siūlomas tikslų pasiekimo atidėjimas, nes tikslus pasiekti juose neįmanoma techniškai, per brangu arba to neleidžia gamtinės sąlygos.

Techninės atidėjimo priežastys

113. Techninės priežastys, trukdančios pasiekti geros ekologinės būklės tikslus, gali būti tokios:

113.1. apskritai nėra techninio sprendimo problemai panaikinti;

113.2. reikia daugiau laiko problemai išspręsti, nei nustatyta;

113.3. nėra informacijos apie problemos priežastį, todėl neįmanoma pasiūlyti sprendimo.

114. Ventos UBR daugiausia vandens telkinių geros būklės pasiekimo tikslų atidėjimų yra susiję su antra ir trečia priežastimi.

115. Atliekant analizę Ventos UBR buvo nustatytas:

113.1. netikrumas dėl upių ir ežerų kategorijos vandens telkinių būklės;

113.2. netikrumas dėl tam tikrų rizikos veiksnių vandens telkiniams daromo poveikio;

113.3. netikrumas dėl prastos būklės priežasčių.

116. Vandens telkiniuose, kuriuose kyla abejonių dėl būklės vertinimo rezultatų, vandensaugos tikslų pasiekimą siūloma atidėti, kol bus surinkta daugiau duomenų, patvirtinančių telkinio būklę bei leisiančių nustatyti taršos šaltinius bei įvertinti papildomų priemonių poreikį. Iš visų 50 upių kategorijos rizikos vandens telkinių trijų upių kategorijos ir vieno ežerų kategorijos telkinių būklė yra neaiški.

117. Rizikos grupei buvo priskirtos HE veikiamos upių atkarpos, tačiau daugeliu atveju duomenų, patvirtinančių neigiamą hidromorfologinių pakeitimų poveikį vandens telkinių būklei, nėra. Todėl nėra visiškai aišku ar šių veiksnių poveikis visais atvejais sąlygoja prastesnę nei gerą vandens telkinio būklę/potencialą. Netikrumas dėl HE daromo poveikio yra nustatytas šešių upių kategorijos vandens telkiniuose.

118. Atlikus matematinį modeliavimą buvo nustatyta, kad kai kurie sutelktosios taršos šaltiniai gali turėti reikšmingą poveikį vandens telkinių – priimtuvų būklei/potencialui, tačiau ne visuose vandens telkiniuose pakanka šį poveikį įrodančių monitoringo duomenų. Taip pat trūksta duomenų, kad būtų nustatytas reikšmingą poveikį darantis taršos šaltinis. Ventos UBR nustatyta tik keletas ūkinės veiklos objektų (šiuo atveju – kai kurių miestų nuotekų valymo įrenginių), dėl kurių poveikio yra preliminariai įtariama, kad atitinkami vandens telkiniai gali nepasiekti geros būklės iki 2015 m. Tačiau jų poveikio reikšmingumas nėra patvirtintas jokiais realiais matavimų duomenimis, todėl prieš atliekant kažkokius leidimų peržiūrėjimo veiksmus, būtina įsitikinti, kad šių objektų poveikis turi reikšmingą neigiamą poveikį atitinkamiems vandens telkiniams. Tuo tikslu priemonių programoje kaip tik ir numatytos tiriamosios priemonės, kurios ir turėtų atsakyti dėl šių objektų poveikio reikšmingumo. Tik poveikiui esant reikšmingam būtų pagrindas peržiūrėti išduotų leidimų (šiuo atveju – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų) sąlygas, jas galimai sugriežtinant atsižvelgiant į vandens telkinio priimtuvo apsivalymo/praskiedimo galimybes, netgi jeigu ir visi formalieji Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimai išvalymui šiuose objektuose yra šiuo metu išpildomi.

119. Atskirai reikia paminėti ištiesintas upes. Yra visuotinai sutariama, kad upių ištiesinimas blogina upių ekologinę būklę ir todėl jos paskelbtos rizikos arba labai pakeistais vandens telkiniais. Tačiau detaliai ištiesinimo poveikis ekologinei vandens telkinių būklei nėra išanalizuotas, todėl siūloma atidėti tikslų pasiekimą dėl netikrumo apie ištiesinimo daromą poveikį. Be to, net jei priežastis ir būtų aiški, visuomenės priimtinumas bei nepajėgumas mokėti už upių renatūralizavimą būtų pakankama priežastis geros ekologinės būklės tikslų pasiekimo atidėjimams. Tokių vandens telkinių yra 36.

120. Keturiuose ežeruose ir viename tvenkinyje yra neaiškūs taršos šaltiniai. Viename iš ežerų, kuris dėl hidrologinio režimo pokyčių yra priskiriamas labai pakeistiems vandens telkiniams (Biržulio ež.) nėra aiškios ir techninės galimybės problemai spręsti.

121. Visų rizikos veiksnių, kurių poveikis iki šiol nėra žinomas arba kelia abejonių, stebėjimui yra numatytas veiklos arba tiriamasis monitoringas. Šių vandens telkinių vandensaugos tikslų pasiekimą siūloma atidėti, kol bus surinka daugiau duomenų, įrodančių reikšmingą rizikos veiksnių poveikį vandens telkinio būklei/potencialui.

Per brangus būklės pagerinimas per nustatytą laiką

122. Ar geros ekologinės būklės pasiekimo tam tikros priemonės sąnaudos neproporcingos ir ar tai gali būti išimties priežastis – tai politinis sprendimas, pagrįstas ekonomine informacija. Tam reikia atlikti sąnaudų ir naudos palyginimą.

Ventos UBR nė vieno atidėjimo atveju neprireikė tiesiogiai taikyti neproporcingų sąnaudų principo, t.y. lyginti sąnaudų ir naudos. Atidėjimai pagrįsti techninio netikrumo, aprašyto anksčiau, ir pajėgumo mokėti, aprašyto žemiau, principais. Pastarasis tam tikra prasme yra „neproporcingų sąnaudų“ principo sudedamoji dalis.

123. Iš 50 Ventos UBR identifikuotų upių kategorijos rizikos vandens telkinių net 36 rizikos grupei priskiriami dėl ištiesinimo arba dėl bendro ištiesinimo ir kitų rizikos veiksnių poveikio. Atkarpos, kurios yra aukštupiuose, ekspertų vertinimu, paliekamos savaiminiam renatūralizavimuisi. Siūloma renatūralizuoti tas ištiesintų upių atkarpas, kurios yra aiškų visuomenės poreikį turinčiose teritorijose (gyvenvietėse, parkuose ir pan.), taip pat vietose, kur upių vagų natūralizavimas gali turėti ryškų potvynių minimizavimo, teršalų sulaikymo ir bioįvairovės (augalų ir gyvūnų buveinės) padidinimo/atkūrimo efektą. Norint renatūralizuoti šias upių atkarpas, t.y. gerą ekologinę būklę pasiekti rizikos telkiniuose, iš viso reikėtų 20,4 mln. litų investicijų iki 2015 metų.

Tokią priemonę turėtų įgyvendinti savivaldybės ar valstybė iš savo ar ES paramos lėšų. Palyginus su pastaraisiais metais vandenų sektoriui išleidžiamomis lėšomis minėta suma nėra didelė, tačiau tokių papildomų lėšų šaltinio neįmanoma rasti, nes visi galimi finansavimo šaltiniai jau turi suplanuotus investavimo objektus. Valstybės mokumas šiuo metu neleistų tokios priemonės įgyvendinti. Be to, dar nežinomas upių vingiuotumo atstatymo efektas ekologinei konkretaus upelio būklei. Todėl siūloma apsiriboti bandomojo projekto įgyvendinimu (toks numatytas Nemuno UBR) ir tik po to, kai paaiškės rezultatai, imtis tolimesnių veiksmų.

Be to, upių renatūralizavimas gali būti nepriimtinas visuomenei dėl to, jog trūkstant lėšų tokioms sritims kaip švietimas, sveikatos apsauga ar darbo vietų kūrimas, upių renatūralizavimas atrodo „prabangos“ priemonė.

Gamtinės sąlygos, trukdančios pasiekti vandensaugos tikslus

124. Keturiems stovinčio vandens bei mažo pratakumo ežerams ir tvenkiniams, kurie buvo identifikuoti kaip rizikos telkiniai dėl į juos patenkančios pasklidosios taršos, pasiekti gerą ekologinę būklę ir gerą ekologinį potencialą per pirmąjį Programos įgyvendinimo etapą nėra galimybių, kadangi, net ir sustabdžius teršiančiųjų medžiagų patekimą į vandens telkinius, gera ekologinė būklė/potencialas gali būti nepasiekti dėl dugno nuosėdose akumuliuotų teršalų resuspensijos. Stovinčio vandens bei mažo pratakumo vandens telkinių savaiminio apsivalymo procesai yra kur kas lėtesni, nei tekančio vandens ekosistemose. Ypač lėtai atsikuria inertiškesnių biologinių elementų – makrofitų ir žuvų bendrijos. Todėl tikslų pasiekimą tokiuose telkiniuose siūloma atidėti pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymą, numatantį galimybę atidėti tikslus, kai jų pasiekti neleidžia gamtinės sąlygos. Ventos UBR tokie vandens telkiniai – tai Paežerių ežeras, Ubiškės, Kivylių ir Mosėdžio tvenkiniai.

Visų 60 rizikos vandens telkinių vertinimo pagal geros ekologinės būklės pasiekimo laipsnį schema parodyta 38 paveiksle, o atidedamų telkinių kiekis pateikiamas 88 ir 89 lentelėse.

(pav.)

38 pav. Rizikos telkinių geros ekologinės būklės pasiekimo tikslų atidėjimo žingsniai

Pastaba: Geros būklės pasiekimas viename telkinyje gali būti atidėtas dėl keleto priežasčių, todėl visų telkinių skaičiaus schemoje suma nesutampa su rizikos vandens telkinių skaičiumi.

Tarptautinė tarša

125. Ventos UBR yra aktuali tarptautinė taršos pernaša, nes Lietuvos teritorijoje susidariusi taršos apkrova pagrindinėmis upėmis – Venta ir Bartuva – yra išnešama į Latvijos teritoriją. Apskaičiuota, kad per metus vidutiniškai Ventos upe į kaimyninę šalį pernešama apie 2313 t BDS₇, 118 t amonio azoto, 2756 t nitratų azoto bei 93 t bendrojo fosforo. Bartuvos upe pernešamas BDS₇ krūvis siekia apie 370 t, amonio azoto – 10 t, nitratų azoto – 385 t, bendrojo fosforo – 12 t.

Ventos UBR yra 7 upių vandens telkiniai, kurie išteka į Latvijos teritoriją arba teka abiejų šalių siena. Šie telkiniai yra įvardijami kaip tarptautiniai. Tarptautiniai telkiniai yra išskirti Ventos, Vadaksnies, Lūšies, Šventosios, Bartuvos ir Apšės upėse. Labai pakeistų vandens telkinių tarp jų nėra. 2 tarptautinių vandens telkinių ekologinė būklė yra vertinama kaip labai gera, o 5 – kaip gera. Tačiau vienas iš šių telkinių priskiriamas rizikos grupei dėl taršos pavojingomis medžiagomis. Šventosios upėje išskirtame vandens telkinyje yra nepasiekta gera cheminė būklė, nes 2006 m. atliekant „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymo Lietuvoje“ studiją šiame vandens telkinyje buvo aptikta DLK viršijanti di(2-etilheksil)ftalato (DEHP) koncentracija.

DLK viršijančios DEHP ir trichlormetano koncentracijos taip pat buvo aptiktos Ventoje ties siena. Manoma, kad pavojingų medžiagų tarša į Ventą galėjo atkeliauti Varduvos upe. Dėl nedidelio atstumo atskiras Ventos vandens telkinys žemiau Varduvos nėra išskiriamas, tačiau Lietuvos tarša gali turėti reikšmingą poveikį Latvijos teritorijoje esančios Ventos upės cheminei būklei.

Reikia paminėti, kad DLK viršijančios pavojingų medžiagų koncentracijos buvo aptiktos atlikus vienkartinius tyrimus, todėl yra suplanuoti papildomi tyrimai, kurie leis tiksliau nustatyti taršos pavojingomis medžiagomis lygį. Geros cheminės būklės pasiekimo tikslai yra atidedami, kol bus surinkta daugiau duomenų apie taršos pavojingomis medžiagomis lygį bei taršos šaltinius.

Tarptautiniai vandens telkiniai ir vandensaugos tikslų pasiekimas juose pateikiami 88 ir 89 lentelėse ir pavaizduoti 39 paveiksle.

87 lentelė. Priemonės ir tikslų atidėjimas Ventos UBR upių vandens telkiniuose (tamsiau pasviruoju šriftu pateikti tarptautiniai vandens telkiniai)

VT kodas	Baseinas	Upė	VT ilgis, km	Tipas	LPVT	Vandensaugos tikslų pasiekimas	Numatytos papildomos priemonės vandensaugos tikslams pasiekti*	Tikslų atidėjimo priežastys
								Netikrumas dėl būklės	Netikrumas dėl upių vagų ištiesinimo poveikio ir pajėgumo mokėti stoka	Netikrumas dėl poveikio			Netikrumas dėl techninių pasklidosios taršos sumažinimo galimybių
								Netikrumas dėl būklės		HE	Vandens paėmimas	Sutelktoji tarša
300100011	Ventos	Venta	11.6	1	0	Atidedama			1
300100013	Ventos	Venta	5.8	1	0	Atidedama			1	1
300100014	Ventos	Venta	20.2		0	Atidedama			1
300100702	Ventos	Varmė	8.0	1	0	Atidedama			1
300100902	Ventos	Knituoja	7.1	1	0	Atidedama			1
300101301	Ventos	Gansė	9.0	1	0	Atidedama			1
300101302	Ventos	Gansė	10.3	1	0	Atidedama			1		1
300101742	Ventos	Šatrija	11.0	1	0	Atidedama			1
300102102	Ventos	Šona	8.8	1	0	Atidedama			1
300103801	Ventos	Ringuva	22.2	1	1	Iki 2015 m.	1
300103802	Ventos	Ringuva	9.0		0	Iki 2015 m.	1
300104801	Ventos	Žižma I	12.2	1	0	Atidedama			1
300104871	Ventos	Upyna	4.0	1	0	Atidedama			1
300105801	Ventos	Avižlys	8.5	1	0	Atidedama			1
300105901	Ventos	Uogys	15.1	1	0	Atidedama			1
300106101	Ventos	Dabikinė	12.5	1	1	Iki 2015 m.	1
300106102	Ventos	Dabikinė	12.3		0	Atidedama		1	1	1
300106103	Ventos	Dabikinė	8.0		0	Atidedama		1
300106281	Ventos	Šventupis	17.1	1	0	Atidedama			1
300106282	Ventos	Šventupis	6.4	1	0	Iki 2015 m.	1
300106651	Ventos	Pragalvys	25.7	1	0	Atidedama			1
300107401	Ventos	Virvyčia	6.4		0	Atidedama			1
300107431	Ventos	Nakačia	20.9	1	0	Atidedama			1
300107621	Ventos	Druja	5.1	1	0	Atidedama			1
300107711	Ventos	Rešketa	19.3	1	0	Atidedama			1
300107911	Ventos	Upyna	14.4	1	0	Atidedama			1
300108253	Ventos	Patekla	5.2	2	0	Atidedama				1
300108321	Ventos	Tausalas	10.3	1	1	Atidedama						1
300108441	Ventos	Gervainys	6.8	1	0	Atidedama			1
300108443	Ventos	Gervainys	5.0	1	0	Atidedama			1
300108731	Ventos	Bugenis	9.1	1	0	Atidedama			1
300108811	Ventos	Trimesėdis	7.4	1	0	Atidedama			1
300109701	Ventos	Pievys	19.1	1	0	Atidedama			1
300110401	Ventos	Viešetė	6.4	1	0	Atidedama			1
300110901	Ventos	Šerkšnė	5.6	1	0	Atidedama			1
300111811	Ventos	Agluona	14.1	1	1	Atidedama						1
300112361	Ventos	Ašva	16.7	1	0	Atidedama			1
300112362	Ventos	Ašva	8.4	1	0	Iki 2015 m.	1
300112363	Ventos	Ašva	7.7	1	0	Iki 2015 m.	1
300113104	Ventos	Varduva	55.4		0	Atidedama				1
300113262	Ventos	Sruoja	9.1	1	0	Atidedama				1
300113264	Ventos	Sruoja	10.6		0	Atidedama			1
300113271	Ventos	Lūšinė	6.0	1	0	Atidedama			1
300113511	Ventos	Kvistė	11.0	1	0	Atidedama			1
300114301	Ventos	Lūšis	8.0	1	0	Atidedama			1
700108102	Šventosios	Šventoji	69.9		0	Atidedama		1
800120102	Bartuvos	Bartuva	24.0		0	Atidedama				1
800121101	Bartuvos	Luoba	7.8	1	0	Atidedama			1
800121271	Bartuvos	Šata	5.7	1	0	Atidedama			1
800121701	Bartuvos	Apšė	7.2	1	0	Atidedama			1

* Papildomos priemonės: 1 – Bendranacionalinės žemės ūkio taršos mažinimo priemonės:

• mėšlo tvarkymas mažuose ūkiuose,

• tręšimo planai ūkiuose, turinčiuose daugiau nei 10 ha dirbamos žemės,

• mėšlo pasisavinimo koeficiento keitimas;

2 – Palankesnės sąlygos pasinaudoti KPP paramos schemomis;

3 – Kompensavimo schema, tręšiantiems 20 proc. mažesnėmis nei optimalios tręšimo normos;

4 – Kompensavimo schema smėlingų ir mišrių dirbamų žemių apsodinimui tarpiniais augalais.

88 lentelė. Vandensaugos tikslų pasiekimas Ventos UBR ežerų ir tvenkinių rizikos telkiniuose

VT kodas	Baseinas	Ežeras / tvenkinys	VT plotas, km²	Tipas	LPVT	Tikslų atidėjimo priežastys
VT kodas	Baseinas	Ežeras / tvenkinys	VT plotas, km²	Tipas	LPVT	Vandensaugos tikslų pasiekimas	Netikrumas dėl būklės	Netikrumas dėl taršos šaltinių	Netikrumas dėl geros būklės pasiekimo galimybių pašalinus poveikį	Netikrumas dėl techninių poveikio sumažinimo galimybių
330030014	Ventos	Gludas	0,533	1	0	Atidedama	1
330030140	Ventos	Alsėdžių	0,905	1	0	Atidedama		1
330040090	Ventos	Mastis	2,717	1	0	Atidedama		1
330040095	Ventos	Tausalas	1,905		0	Atidedama		1
230050140	Ventos	Sablauskių tv.	1,116	1	1	Atidedama		1
330040050	Ventos	Paežerių	1,514	1	0	Atidedama			1
230050271	Ventos	Kivylių tv.	0,768	1	1	Atidedama			1
230050180	Ventos	Ubiškės tv.	0,754		1	Atidedama			1
330040060	Ventos	Biržulis	1,19	1	1	Atidedama		1		1
230050100	Bartuvos	Mosėdžio I tv.	0,542	1	1	Atidedama			1

(pav.)

39. pav. Vandensaugos tikslų pasiekimas Ventos UBR paviršiniuose vandens telkiniuose

VII SKYRIUS. VANDENS NAUDOJIMO EKONOMINĖS ANALIZĖS SANTRAUKA

I SKIRSNIS. BENDRAS SITUACIJOS APIBŪDINIMAS

126. Ventos UBR užima 6277 km² plotą. Tai sudaro 9,6 proc. Lietuvos ploto. Šis UBR yra trečias UBR pagal dydį Lietuvoje. Ventos UBR sudaro Ventos, Bartuvos ir Šventosios baseinai. 82 procentus viso UBR ploto užima Ventos baseinas (5138 km²). Likusią dalį sudaro Bartuvos (749 km²) ir Šventosios (390 km²) baseinai. Daugiausia gyventojų yra Ventos baseine (188 tūkst.), o bendrai Ventos UBR gyvena 220 tūkst. gyventojų. Tai sudaro 6,5 proc. Lietuvos gyventojų. Gyventojų tankis svyruoja nuo 37 gyv./km² Ventos baseine iki 28 gyv./km² Bartuvos ar 29 gyv./km² Šventosios baseine.

Į Šventosios baseiną patenka 50 proc. Palangos miesto, 13,7 proc. Skuodo rajono bei 22,8 proc. Kretingos rajono savivaldybių pagal plotą. Pastaroji sudaro beveik 58 proc. viso Šventosios baseino ploto. Bartuvos baseino didžiąją dalį užima Skuodo rajonas. Skuodo rajono savivaldybės 76 proc. ploto patenka į Bartuvos baseiną. Į Ventos baseiną patenka 98 proc. Akmenės rajono, 99 proc. Mažeikių rajono, 90 proc. Telšių rajono, 49 proc. Šiaulių rajono, 35 proc. Kelmės rajono bei keletas kitų savivaldybių. Didžiausią ploto dalį Ventos baseine užima Telšių rajono bei Mažeikių rajono savivaldybės, atitinkamai 25,3 proc. ir 23,5 proc.

89 lentelė. UBR bendrųjų rodiklių palyginimas, 2008

	Ventos UBR	Lielupės UBR	Dauguvos UBR	Nemuno UBR	Lietuva
Plotas, km²	6277,3	8949,1	1870,8	48202,8	65300
Ploto dalis nuo bendros Lietuvos teritorijos, %	9,6%	13,7%	2,9%	73,8%	100%
Gyventojų skaičius	220000	387271	57534	2710813	3375618
Gyventojų tankis	35	43	31	56	52
Dalis nuo viso Lietuvos gyventojų skaičiaus, %	6,5%	11,5%	1,7%	80,3%	100%
Bendras BVP, mln. Lt	5935,07	9114,13	1629,02	81460,48338	98138,7
UBR BVP dalis nuo Lietuvos BVP	6,0%	9,3%	1,7%	83,0%	100%
BVP vienam gyventojui, Lt	26978	23534	28314	30050	29073
Vidutinės disponuojamos pajamos namų ūkio nariui per mėnesį	884	882	869	1013	987
Darbingo amžiaus gyventojai	130725	230375	37149	1811276	2209525
Registruoti bedarbiai (2010 04)	22251	32193	5500	247180	307124
Registruotų bedarbių dalis nuo darbingo amžiaus gyventojų	17,0%	14,0%	14,8%	13,6%	13,9%
Sunaudota vandens iš viso, tūkst. m³ (2009)	11304	10658	1916758	3390993	5329713

Šaltinis: Statistikos departamentas, eksperto perskaičiavimai UBR naudojant gyventojų pasiskirstymo atitinkamuose UBR proporcijas

Kaip matyti iš 89 lentelės, BVP Ventos UBR 2008 metais buvo 5935 mln. Lt ir tai sudarė 6 proc. visos šalies BVP. Vienam gyventojui tenka 26978 Lt – kiek mažiau nei vidutiniškai Lietuvoje, atmetus didžiuosius miestus (jie patenka į Nemuno UBR). Šis rodiklis yra mažesnis Ventos baseine – kiek mažiau nei 26 tūkst. litų vienam gyventojui, – o Bartuvos ir Šventosios baseinuose – apie 33 tūkstančiai litų.

Vidutinės disponuojamos pajamos namų ūkio nariui per mėnesį Ventos baseine yra mažiausios visame UBR – 874 Lt, tuo tarpu Šventosios ir Bartuvos baseinuose jis yra 942 Lt. Lietuvos vidurkis 2008 metais buvo 987 Lt vienam namų ūkio nariui per mėnesį. Ventos UBR 2008 metais registruoti bedarbiai nuo bendro darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus sudarė 17,5 proc., kuomet Lietuvoje šis rodiklis buvo 13,9 proc..

Per 2009 metus Ventos UBR sunaudota 11303,5 tūkst. m³ arba 0,2 proc. viso Lietuvoje sunaudojamo vandens. Atmetus energetikos sektoriaus sunaudotą vandenį, Ventos UBR sunaudojamo vandens dalis pakyla iki 4,2 proc. Iš bendro Ventos UBR sunaudoto vandens kiekio daugiausia buvo sunaudota ūkio-buities reikmėms. Vandens sunaudojimo pasiskirstymas pagal sektorius pateikiamas 40 paveiksle.

(pav.)

40 pav. Sunaudota vandens 2009 m. Ventos UBR, tūkst. m³

Šaltinis: Statistikos departamentas. Diagramą parengė ekspertas.

Skirtingai nei duomenys apie vandens sunaudojimą, informacija apie nuotekų išvalymo lygį pateikiama ne pagal gyventojų skaičių proporcijas UBR ir pabaseiniuose, bet pagal Statistikos departamento pateikiamą informaciją pagal savivaldybes. Nevalytų nuotekų penkiose pagrindinėse Ventos UBR savivaldybėse (Akmenės, Telšių, Mažeikių, Skuodo ir Palangos) neišleidžiama visai (Lietuvoje – 0,3 proc.), tačiau valomų nuotekų kokybė nėra pakankama: beveik 57 procentai nuotekų nėra išvaloma iki nustatytų normų. Lietuvoje šis procentas prilygsta 27 procentams (jei neskaičiuosime nuotekų, kurių apskritai nereikia valyti).

(pav.)

Šaltinis: Statistikos departamentas. Diagramą parengė ekspertas.

41 pav. Nuotekų išvalymas penkiose Ventos UBR savivaldybėse kartu 2008 metais

II SKIRSNIS. ŪKIO SEKTORIŲ ANALIZĖ

127. Pagrindiniai su vandens išteklių naudojimu susiję ir pastaruosius veikiantys sektoriai Lietuvoje, kaip identifikuota analizuojant apkrovas vandens ištekliams, yra namų ūkių, pramonės, energetikos, žemės ūkio ir žuvininkystės sektoriai. Iki šiol pagrindinis įvardintas poveikio šaltinis Ventos ir Bartuvos baseinuose yra žemės ūkis.

Iš Ventos UBR upėse šiuo metu veikiančių 28 HE penkios nedarys didesnio poveikio žemiau esančioms upių atkarpoms, jeigu jų turbinų darbas bus optimizuotas (turbinos darbas reguliuojamas taip, kad hidrologinis režimas žemutiniame bjefe būtų maksimaliai artimas natūraliam). Dar dvi HE (Leckavos HE ir Kernų HE) yra įrengtos labai arti upių žiočių, todėl jokios priemonės nepadės, reikšmė bendrai vandens telkinių ekologinei būklei platesniame kontekste labai maža, todėl upių atkarpų žemiau minėtų HE nesiūlome priskirti reikšmingą poveikį patiriantiems vandens telkiniams. Likusios 21 HE daro reikšmingą poveikį žemiau jų esančioms upių atkarpoms, iš jų 10 įrengtos dėl HE veiklos labai pakeistoje Virvytės upėje. Žuvis itin žalojančias bei nuotėkio režimo neatitinkančias turbinas pakeisti draugiškesnėmis aplinkai reikėtų keturiose HE, įrengtose Ventos UBR. Penki vandens telkiniai, veikiami HE sąlygotų hidrologinių svyravimų yra priskiriami LPVT.

Be to, dvi upės – Varduva ir Šventoji – yra rizikos telkiniai dėl pavojingų medžiagų, o dėl sovietiniais metais vykdyto upių tiesinimo hidromorfologiškai pakeista beveik 560 km. Toliau sektoriai, sukeliantys apkrovą vandens ištekliams, nagrinėjami šiek tiek detaliau.

Lietuvoje bendruomenių priklausomybė nuo vandens išteklių, skirtingai nei nepakankamas vandens išteklių atsargas turinčiose šalyse, yra nedidelė. Vandens ištekliai nėra veiksnys, kuris stipriai įtakotų ekonominės veiklos (išskyrus visiškai tiesiogiai su vandens ištekliais susijusias veiklas, pavyzdžiui, hidroenergetika ar navigacija) ar gyvenamosios vietos pasirinkimą. Kaip matyti iš aukščiau pateiktos apkrovų analizės ir žemiau aprašomų Ventos UBR esančių ekonominių veiklų bei papildomų priemonių poreikio, santykinai didesnę apkrovą vandens ištekliams sukeliantis žemės ūkis atsilieka nuo mažesnį poveikį vandens ištekliams turinčios pramonės pagal indėlį į BVP. Kitų veiklų generuojama tarša yra daugiau ar mažiau proporcinga sukuriamam ekonominiam produktui.

Namų ūkiai

128. Namų ūkių sektorius yra svarbiausias vandens išteklių naudotojas. 2008 metais vienas prie centralizuotų tinklų prijungto namų ūkio gyventojas Lietuvoje per dieną suvartojo vidutiniškai 63 l vandens^{^[3]}. Akmenės rajone tai sudarė 46 l/d, Telšių – 56, Mažeikių – 66, Skuodo – 49 ir Palangos mieste – 78 l/d/gyv. Vidutiniškai vienas šių penkių vandens tiekimo įmonių aptarnaujamas gyventojas 2008 metais sunaudojo 66 l vandens per dieną.

Įgyvendinant LGT projektą „Požeminio vandens išteklių įvertinimas Lietuvoje“ buvo atlikta požeminio vandens gavybos ir viešai tiekiamo vandens poreikio prognozė Lietuvos regionuose 2015 ir 2025 metais (Šaltinis: Požeminio vandens gavyba ir viešai tiekiamo vandens poreikio prognozės Lietuvos regionuose ataskaita. Ats. Vykdytojas UAB „SWECO_BKG_LSPI“. Vilnius, Lietuvos geologijos fondas, 2007). Dabartiniu metu išgaunamo požeminio vandens kiekis vidutiniškai sudaro 20933 m³/d, t.y. 23,4 proc. išžvalgytų ir patvirtintų požeminio vandens išteklių. Perspektyvinis 2015 metų šio UBR vandenviečių poreikis yra 34300 m³/d, t.y. 38,3 proc. išžvalgytų ir patvirtintų požeminio vandens išteklių.

Neįmanoma tiksliai apskaičiuoti, kiek nuotekų atskirai išleidžia namų ūkiai ir kiek – pramonės įmonės, kadangi dauguma įmonių nuotekas išleidžia į tuos pačius miesto nuotekų valymo įrenginius. Analizėje remtasi prielaida, kad namų ūkių ir pramonės įmonių išleidžiamų nuotekų kiekiai proporcingai atitinka šių sektorių suvartojamo vandens kiekius. Jei lygintume vien tik namų ūkius ir pramonę, tai namų ūkiai Ventos UBR sunaudoja 33 proc. vandens, o pramonė – 35 proc. viso sunaudojamo Vnetos UBR vandens. Visuose Ventos UBR rajonuose pramonės dalis praktiškai prilygsta namų ūkių sunaudojamai vandens daliai, tik Mažeikių rajone pramonė sunaudoja pusantro karto vandens daugiau nei namų ūkiai.

Ventos rajone veikia penkios pagrindinės vandens tiekimo įmonės. Žinoma, yra smulkių vandens tiekėjų, tačiau įgyvendinus įstatyminę nuostatą vienoje savivaldybėje turėtų likti vienas viešasis vandens tiekėjas.

Prie vandens tiekimo tinklų prijungtų būstų gyventojų skaičius pagal pagrindines vandens tiekimo įmones Ventos UBR pateiktas 90 lentelėje.

90 lentelė. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos paplitimo lygis Ventos UBR, 2009, proc.

Vandens tiekimo įmonė	Gyventojų, kurių būstai prijungti prie vandens tiekimo tinklų, dalis vandens tiekimo įmonių aptarnaujamoje teritorijoje	Gyventojų, kurių būstai prijungti prie nuotekų tinklų, dalis vandens tiekimo įmonių aptarnaujamoje teritorijoje
Palangos vandenys	97	94
Skuodo vandenys	80	51
Mažeikių vandenys	78	70
Telšių vandenys	71	55
Akmenės vandenys	76	68
Vidutiniškai Ventos UBR	77	66

Šaltinis: Vandens tiekėjų asociacija

Siekiant įgyvendinti strateginį tikslą, kad 95 procentai gyventojų turėtų galimybę naudotis centralizuoto vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugomis, iš 2007–2013 metų finansinės perspektyvos numatomas finansavimas keturiuose iš penkių pagrindinių Ventos UBR rajonų. Tačiau kadangi Palangos miesto 50 proc. ploto priklauso Nemuno UBR, o nuotekų išleistuvas kaip tik ir yra Nemuno UBR, tai 91 lentelėje pateikta informacija tik apie trijų projektų planuojamas investicijas.

91 lentelė. Valstybės projektai Ventos UBR 2007–2013 metais

VTĮ	Gyvenvietė	Numatomi atlikti darbai							Projekto vertė, mln. Lt
VTĮ	Gyvenvietė	Naujos NV, vnt.	Rekonstruotos NV, vnt.	Nauji nuotekų tinklai, km	Rekonstruoti nuotekų tinklai, km	Nauji vandentiekio tinklai, km	Rekonstruoti vandentiekio tinklai, km	Nauji / rekonstr. vandens gerinimo įrenginiai	Projekto vertė, mln. Lt
„Akmenės vandenys“	Akmenė	1		7,2		6,8			31,7
„Akmenės vandenys“	Venta	1		10,9		7,6			31,7
„Mažeikių vandenys“	Mažeikiai			10,2		11,8			28,04
„Mažeikių vandenys“	Viekšniai			8,5		8,5			28,04
„Telšių vandenys“	Telšiai			9,2		7,7			11,83
Iš viso Ventos UBR		2	1	46	0	42,4	0	0	71,57

Pastabos: a) čia neįtrauktas investicinis projektas Kuršėnams, kadangi didžioji viso projekto dalis tenka Lielupės UBR; b) pasikeitus statybos kainoms, nutiesti nuotekų ir vandens tiekimo tinklų ilgiai gali būti kitokie.

Šaltinis: priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ valstybės projektų sąrašas Nr. 01

Vienas svarbiausių veiksnių, apsprendžiančių namų ūkių naudojimąsi vandens paslaugomis, yra šių paslaugų kaina. Šiuo metu skirtingos savivaldybės yra nustačiusios skirtingas vandens paslaugų kainas.

92 lentelėje pateiktos visų Ventos UBR vyraujančių vandens tiekėjų vandens ir nuotekų tvarkymo kainos.

92 lentelė. Ventos UBR vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos su PVM, 2010, Lt/m³

Vandens tiekimo įmonė	Vandens tiekimo kaina		Nuotekų tvarkymo kaina		Bendra kaina
Vandens tiekimo įmonė	Vartotojams	Abonentams	Vartotojams	Abonentams	Vartotojams	Abonentams
Palangos vandenys*	3,21	3,15	4,55	4,45	7,76	7,60
Skuodo vandenys	2,02	1,96	3,94	3,81	5,96	5,77
Mažeikių vandenys	2,81	2,69	2,96	2,84	5,77	5,53
Telšių vandenys	2,46	2,42	2,98	2,89	5,44	5,31
Akmenės	2,76	2,71	4,39	4,3	7,15	7,01

* – dar yra aukštesnė kaina sezoniniams abonentams

Šaltinis: Vandens tiekimo įmonės

Pramonė

129. Pramonės sektoriaus įmonės Ventos UBR sunaudoja apie 30 proc. viso tame UBR sunaudojamo vandens. Daugiau kaip pusę šio vandens sunaudoja Mažeikių rajone esančios įmonės. Dauguma įmonių nuotekas išleidžia į centralizuotus nuotekų tinklus. Tiesiogiai į vandens telkinius nuotekas išleidžia maždaug keturios įmonės. Tačiau yra nemažai paviršinių nuotekų vandens išleistuvų – 23, tarp kurių patenka ir paviršiaus nuotekos nuo pramonės įmonių teritorijų.

Ventos UBR pagal įmonių skaičių, neįtraukiant viešųjų institucijų, prekybos, kitų paslaugų ar panašių įmonių, didžiausią dalį užima apdirbamosios gavybos įmonės – beveik 10 proc. (42 pav. ). Iš viso Akmenės, Mažeikių, Telšių, Skuodo rajonuose ir Palangoje Statistikos departamento duomenimis, pateiktais pagal apskritis ir pritaikytais savivaldybėms, 2008 metais buvo maždaug 3800 veikiančių įmonių.

(pav.)

42 pav. Įmonių skaičiaus pasiskirstymas pagal ūkio šakas Ventos UBR, 2008

Šaltinis: Statistikos departamento duomenys pagal apskritis, perskaičiuota eksperto

2006 m. vykdyto projekto „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“ metu buvo atlikta su nuotekomis išleidžiamų pavojingų medžiagų analizė įvairiuose nuotekų valymo įrenginiuose. Rezultatai parodė, kad be medžiagų, kurios yra stebimos pagal Valstybinę monitoringo programą, kelių miesto NV nuotekose buvo rastos tokios medžiagos kaip fenoliai ir etoksilatai, policikliniai aromatiniai angliavandeniliai, organotino junginiai ir ftalatai. Iš Ventos UBR esančių NV pavojingos medžiagos buvo tirtos iš Mažeikių nuotekų valymo įrenginių išleidžiamose nuotekose. Viršijimų aptikta nebuvo. Tačiau Di-2-etilheksilftalato aptikta Šventosios upėje pasienyje. Teršalų šaltinis neidentifikuotas.

Ventos baseine yra 16 įmonių, turinčių taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimus, o Bartuvos baseine – 1. Iš viso Ventos UBR 20008 metais buvo 17 TIPK įmonių. 93 lentelėje pateikiamas įrenginių, turinčių TIPK leidimus, skaičius pagal atskirus TIPK reglamentuojančiuose teisės aktuose nurodytus tipus.

93 lentelė. TIPK leidimus turinčių įmonių skaičius pagal įrenginių tipus Ventos UBR, 2008

Įrenginio tipas	Įrenginių skaičius
Ventos baseinas
Kurą deginantys įrenginiai, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW	1
Naftos ir dujų perdirbimo įrenginiai	1
Įrenginiai cemento klinkeriui gaminti rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 500 tonų per dieną, arba kalkėms rotacinėse krosnyse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną, arba kitose aukštakrosnėse, kurių gamybos pajėgumas didesnis kaip 50 tonų per dieną.	2
Deguonies turintiems organiniams junginiams: alkoholiams, aldehidams, ketonams, karboksirūgštims, esteriams, acetatams, eteriams, peroksidams, epoksidinėms dervoms	1
Įrenginiai pavojingoms atliekoms šalinti arba joms naudoti, kai jų pajėgumas didesnis kaip 10 tonų per dieną	1
Sąvartynai, priimantys daugiau negu 10 tonų atliekų per dieną arba kurių bendras pajėgumas didesnis kaip 25000 tonų, išskyrus inertinių atliekų sąvartynus.	3
Pieno apdorojimo ir perdirbimo įmonės, į kurias priimama daugiau kaip 200 tonų pieno per dieną (metinis vidurkis).	1
Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams	4
Intensyvaus kiaulių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 2 000 vietų mėsinėms kiaulėms (daugiau kaip 30 kg)arba 750 vietų paršavedėms	2
Bartuvos baseinas
Intensyvaus paukščių auginimo įrenginiai, kuriuose yra daugiau kaip 40 000 vietų paukščiams	1

Šaltinis: Regionų aplinkos apsaugos departamentų (toliau – RAAD) duomenys. Eksperto paskirstymas pagal baseinus.

Mokesčio už aplinkos taršą mokesčio apimtys ir jų kitimas parodo pačios taršos dydį ir kitimą.

Mokesčio už vandens taršą mokėtojų skaičius ir mokėtinos sumos pateiktos 94 lentelėje. 2008-aisias tiek mokesčio mokėtojų, tiek sumokėtų sumų kiekiai sumažėjo, palyginti su 2007-aisiais.

94 lentelė. Mokesčio už vandens taršą kiekiai Ventos UBR

Rajonas	Mokesčio mokėtojų skaičius		Mokėtinos sumos, Lt (suapvalinta)
Rajonas	2007	2008	2007	2008
Akmenės	11	8	54000	27000
Telšių	18	15	107000	53000
Mažeikių	18	16	200000	120000
Skuodo	10	8	9000	4820
Palangos m.	10	9	62000	50000
Iš viso	67	56	432000	255000

Šaltinis: Aplinkos ministerijos mokesčio už taršą duomenų bazė

Energetika

130. Ventos baseino upės pasižymi vienu iš didesnių hidroenergetinių galių (43 MWh/km²). Šiame UBR yra 28 HE, o penkių HE, kurių bendra galia sudaro 1737 kW, tvenkiniai užima daugiau kaip 0,5 km² ploto.

Daugiausiai elektrinių (10) įrengta ant Virvytės upės, o jų veikla daro didelį poveikį upės vandens aplinkai. Ventos upės baseinų rajone apie 17 proc. viso išgauto vandens yra sunaudojama energijos gamybai.

Taip pat Mažeikių naftos perdirbimo įmonė savo reikmėms turi kurą deginančius įrenginius, kurių nominalus šiluminis galingumas didesnis kaip 50 MW.

Žemės ūkis^{^[4]}

131. Žemės ūkio sektorius vandens išteklius naudoja (veikia) tiesiogiai – suvartodamas vandenį – ir netiesiogiai – užteršdamas vandens išteklius. Kaip viena svarbesnių apkrovų (netiesioginis vandens išteklių naudojimas) įvardijamas ir upių ištiesinimas, paprastai anksčiau atliktas dėl melioracijos tikslų.

Vandens sunaudojimas žemės ūkio sektoriuje Lietuvoje per metus yra palyginus nereikšmingas – 2009 tai buvo 1381 tūkst. m³ per metus arba 0,03 proc. viso sunaudojamo vandens. Jei neįskaitysime energetikos bendrame vandens sunaudojime, žemės ūkio dalis vis vien tebūtų 0,7 procento.

(pav.)

43 pav. Vandens sunaudojimas žemės ūkio sektoriaus reikmėms skirtinguose UBR 2009 m.

Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra, eksperto skaičiavimai pagal atskirus UBR

Ventos, kaip ir kituose UBR žemės ūkio reikmėms sunaudojamas vanduo nesudaro nei 0,1 proc. bendro Lietuvoje sunaudojamo vandens kiekio. Dėl to laikoma, jog žemės ūkio sektorius žymesnio poveikio vandens išteklių kiekiui nedaro. Galimi drėkinti žemės plotai melioracijos kadastre Ventos UBR sudaro virš 500 ha. Iš jų ne visi yra tinkami naudoti. Prasta drėkinimo sistemų techninė būklė ir ekonominės sąlygos leidžia teigti, kad per artimiausius 510 metų ryškaus paviršinio vandens paėmimo žemės ūkio reikmėms nebus.

Ventos UBR žemės ūkio reikmėms sunaudojama 52 tūkst. m³ vandens, kas sudaro 0,5 proc. viso UBR sunaudojamo vandens (kartu su energetika).

95 lentelė. Vandens sunaudojimas žemės ūkio reikmėms Ventos UBR, 2009

	Ventos UBR
	Šventosios baseinas	Bartuvos baseinas	Ventos baseinas	Lietuva
Sunaudota vandens žemės ūkio reikmėms, tūkst. m³	4,53	1,24	45,97	1381,30
Sunaudota vandens žemės ūkio reikmėms1ha ŽŪN, tūkst. m³/ha	0,30	0,03	0,20	0,54
Sunaudota vandens žemės ūkio reikmėms 1Lt bendrosios ŽŪ produkcijos, m³/1000Lt	0,1329	0,0132	0,0897	0,19

Šaltinis: Aplinkos apsaugos agentūra, eksperto skaičiavimai

Skaičiuojant vandens sunaudojimą vienam žemės ūkio paskirties žemės hektarui Ventos UBR sunaudojama 0,18 m³/ha, kas yra mažiau nei Lietuvos vidurkis (0,54 m³/ha). Intensyviausiai vanduo naudojamas Šventosios baseine (0,3 m³/ha žemės ūkio paskirties žemės). Ventos baseine šis rodiklis yra 0,2 m³/ha žemės ūkio paskirties žemės, o Bartuvos – 0,03.

Pasklidoji tarša bei hidromorfologiniai pakeitimai (sausinamosios melioracijos tikslais) yra netiesioginis vandens išteklių naudojimas žemės ūkio reikmėms. Didžiąją žemės ūkyje susidarančios pasklidosios taršos apkrovos dalį sudaro su gyvulių mėšlu bei mineralinėmis trąšomis į dirvožemį patenkanti apkrova. Ventos UBR sunaudojamas sąlyginai nemažas mineralinių azoto trąšų kiekis (24,1 kg/ha). Mineralinių fosforo trąšų poreikis Ventos UBR yra nedidelis lyginant su kitais UBR – jis neviršija 5 kg/ha.

Gyvulių taršos apkrovos yra proporcingos gyvulių tankiui, kuris Ventos UBR yra mažesnis nei vidutinis Lietuvoje (0,5 SG/ha) ir sudaro 0,4 SG viename hektare.

Kaip ir visuose upių baseinų rajonuose Ventos UBR morfologiniai pokyčiai yra dideli. Reguliuotų vagų dalis upių tinkle sudaro apie 72 proc.^{^[5]}, o sausinamas plotas yra didesnis nei bendras žemės ūkio paskirties žemės plotas. Apskaičiuota, kad iš viso Ventos UBR yra apie 560 km ištiesintų upių. Iš jų maždaug 80 km yra saugomose teritorijose.

Žuvininkystė

132. Lietuvoje paplitusi tvenkininė žuvininkystė, kai daugiausia auginami karpiai. Žuvininkystės reikmėms paprastai naudojami specialūs tvenkiniai, kurie nelaikomi vandens telkiniais, turinčiais pasiekti gerą vandens būklę, o tik pramonės objektais.

LR žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento pateiktais duomenimis, šiuo metu Lietuvos tvenkiniuose, kurių bendras plotas yra apie 10000 ha, žuvis augina 26 bendrovės. 2008 m. šiuose tvenkiniuose buvo išauginta apie 3,76 tūkst. tonų gyvų prekinių žuvų. Prognozuojama, kad žuvų tvenkinių nedaugės, kadangi tam reikalinga žemė bei kitos didelės investicijos. Ateityje žuvų tvenkinių greičiausiai šiek tiek sumažės. Tokia prielaida daroma atsižvelgiant į dabartinę žuvų ūkių mažėjimo tendenciją Lietuvoje. Šiuo metu nėra patikimų duomenų apie neigiamą žuvininkystės poveikį paviršinio vandens telkiniams, todėl jis nepriskiriamas prie reikšmingų poveikių.

Tvenkinių žuvų auginimo rezultatai labai priklauso nuo gamtinių sąlygų. 2008 m. gamtinė sąlygos buvo vidutiniškai palankios tvenkinių žuvų veisimui ir auginimui. Tam, kad būtų pasiekti geri gamybiniai rodikliai, buvo naudojamos visos žuvų auginimo intensyvinimo priemonės: šėrimas, tvenkinių tręšimas, profilaktika ir kitos. 2008 m. žuvims sušerta 1054,7 t pašarų, iš jų 3352 t ekologiškų. Ganykliniuose tvenkiniuose pasiektas vidutinis 853 kg/ha produktyvumas. Ateityje numatomas akvakultūros produkcijos gamybos augimas.

Akvakultūros įmonių tvenkiniai yra seni, įrengti prieš 30–40 ir daugiau metų. Faktinė tvenkinių vandens kubatūra siekia tik apie 40–50 proc. projektinės. Tai lemia dalies tvenkinių projektai, numatantys, kad 105 mln. m³ vandens į tvenkinius gali būti prileista tik siurbliais. Tačiau taupant lėšas, vanduo siurbliais į tvenkinius tiekiamas tik būtiniausiais atvejais. Pakilus elektros energijos kainoms, dalis įmonių siurblinių visai nebenaudoja. Siekiant mažinti elektros energijos sąnaudas, dalis siurblinių modernizuojamos naudojant ES struktūrinių fondų lėšas.

2000–2005 m. laikotarpiu tvenkiniai iš esmės nebuvo renovuojami. 2007–2013 m. planuojama vykdyti naudojamų tvenkinių renovacijos programą tam panaudojant ES žuvininkystės fondo paramą.

Akvakultūros sektoriuje vyrauja mikroįmonės ir mažos įmonės. Versline akvakultūra Lietuvoje užsiima ir ūkininkai, kurie verčiasi žuvų auginimu tvenkiniuose. Tokių ūkių yra daugiau nei 50. Šių įmonių pelningumas nedidelis (tik 2–3 proc.), nes naudojamos pasenusios ir neefektyvios technologijos, trumpas vegetacijos periodas. Daugelis tvenkinių yra užpildomi vandeniu panaudojant elektros energiją, o tai žymiai padidina akvakultūros įmonių išlaidas. Išteklių mažėjimas, sezoninė žvejyba, žvejybos draudimas tam tikru laikotarpiu neužtikrina žvejams pakankamų pajamų. Akvakultūros įmonių savininkams nepakanka nuosavų lėšų modernios įrangos įsigijimui, tvenkinių hidrotechninių įrenginių modernizavimui, žuvų ligų kontrolės ir likvidavimo priemonių taikymui, naujų žuvų rūšių įveisimui ir auginimui. Išlieka neišspręsta organinės taršos iš akvakultūros įmonių tvenkinių problema. 2010 m. yra 15 sertifikuotų ekologinės žuvininkystės ūkių, turinčių 5 040 ha (4 940 ha įžuvintų tvenkinių plotas).

Šiuo metu įgyvendinama Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2007–2013 metų veiksmų programa. Viena svarbiausių krypčių yra „Akvakultūra, žvejyba vidaus vandenyse, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimas ir rinkodara“, tačiau ir kitų krypčių priemonės taip pat gali paveikti vandens išteklius. Šioje programoje tarp numatytų tikslų yra akvakultūros sektoriaus plėtra, akvakultūros įmonių bei vidaus vandenų laivų modernizavimas.

Ventos UBR yra dvi pramoninės žuvų auginimo tvenkiniuose įmonės. Pagal AAA duomenis iš šių žuvininkystės tvenkinių išleidžiamo vandens kokybės parametrai (BDS₇, N_bendras ir P_bendras koncentracijos) retai viršija leistinas normas.

Rekreacija

133. Ventos UBR yra 6 ežerai ir tvenkiniai didesni kaip 50 ha. Daugumoje jų žvejojama ir/ar maudomasi. Oficialių, pagal 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės valdymo, panaikinanti Direktyvą 76/160/EEB (OL 2006 L 64, p. 37—51), (toliau – Maudyklų direktyva) paskirtų maudyklų šiame UBR yra devynios – Germanto (Telšiai), Luksto (Telšiai, Varniai), Paršežerio (Šilalė, Laukuva), Plinksių (Mažeikiai, Sedos), Pragalvio (Akmenė), Sablauskių (Dabikinės, Akmenė), Skuodo (Skuodas), Ventos (Akmenė), Ventos (Mažeikiai) ^{^[6]}.

Aštuonis didžiausius pabaseinio tvenkinius, kurių paviršiaus plotas yra didesnis kaip 50 ha (Juodeikių, Karnų, Kivylių, Lazdininkų, Mosėdžio I, Sablauskų, Skuodo ir Ubiškės) rekreacijai gali naudoti iki 12 tūkst. gyventojų. Šis skaičius pagrįstas prielaida, kad vandens telkinius rekreacijai naudoja apie 55 proc. vietos gyventojų^{^[7]}.

(pav.)

44 pav. Ventos UBR paplūdimiai ir maudyklos Ventos UBR Nacionalinių vandens turizmo trasų įrengti nenumatyta^{^[8]}.

Ekonominė ir socialinė sektorių svarba

134. Trumpai apibūdinus pagrindinius sektorius, galinčius Ventos UBR turėti neigiamos įtakos vandens ištekliams, galima daryti išvadą, kad Ventos UB rajone nėra vyraujančios ūkio šakos, kuri žymiai labiau nei kitos veiktų vandens telkinius. Pagal vandens sunaudojimą šiame UBR pramonė užima kiek svarbesnę vietą nei kitos šakos dėl keleto nemažų pramonės objektų. Vienuolika Ventos UBR upių kategorijos vandens telkinių patenka į rizikos sąrašą dėl žemės ūkio poveikio. Namų ūkių tarša po pagrindinių priemonių įgyvendinimo gerokai sumažėjo, tačiau problemų norint pasiekti gerą ekologinę būklę gali kilti dėl mažų upių – priimtuvų taršos praskiedimo galimybių.

Ekonominė minėtųjų sektorių svarba iš dalies yra apibūdinama pagal tokius rodiklius, kaip darbuotojų skaičius sektoriuje ir pridėtinė vertė. Kiekvieno sektoriaus svarbą apibūdinantys rodikliai pateikti 96 ir 97 lentelėse.

96 lentelė. Užimtieji Ventos UBR, 2008

Savivaldybė	Užimtieji, tūkst.
Savivaldybė	Iš viso	Medžioklė, žemės ūkis, žuvinink. miškinink.	proc.	Pramonė	proc.	Statyba	proc.	Paslaugos	proc.
Akmenės raj.	12,59	1,95	15,5	2,28	18,1	1,41	11,2	6,95	55,2
Mažeikių raj.	26,32	2,37	9,0	6,42	24,4	4,02	15,3	13,52	51,4
Telšių raj.	22,13	1,99	9,0	5,40	24,4	3,38	15,3	11,37	51,4
Skuodo raj.	10,57	0,87	8,2	2,56	24,2	1,04	9,8	6,11	57,9
Iš viso / vidutiniškai	71,62	7,17	10,0	16,65	23,3	9,84	13,7	37,95	53,0

Šaltinis: Statistikos departamentas ir eksperto skaičiavimai

97 lentelė. Pridėtinė vertė Ventos UBR savivaldybėse pagal ūkio šakas, 2008

Savivaldybė			BVP ir pridėtinė vertė, mln. lt
Savivaldybė	Iš viso	vienam gyv., tūkst. lt	Medžiok, ž. ūkis, žuvinink. miškinink	proc.	Pramonė	proc.	Statyba	proc.	Paslaugos ir kt.	proc.
Akmenės raj.	590,6	23,8	64,5	10,9	117,2	19,8	57,0	9,6	351,9	59,6
Mažeikių raj.	1585,5	27,2	66,5	4,2	511,2	32,2	277, 3	17,5	730,5	46,1
Telšių raj.	1333,1	27,2	55,9	4,2	429,8	32,2	233, 1	17,5	614,3	46,1
Skuodo raj.	707,7	33,1	19,7	2,8	165,8	23,4	69,6	9,8	452,6	64,0
Vidutiniškai /
iš viso	4216,9	27,5	206,7	4,9	1224	29,0	637	15,1	2149,3	51,0

Šaltinis: Statistikos departamentas ir eksperto skaičiavimai

Lentelių duomenys rodo, kad svarbiausias sektorius pagal užimtumą ir sukuriamą pridėtinę vertę, neįskaitant paslaugų sferos, yra pramonė. Šiame sektoriuje 23 proc. visų dirbančiųjų sukuria beveik 30 proc. visos Ventos UBR pridėtinės vertės.

Lietuvoje žemės ūkio sektoriaus svarba ekonomikoje gerokai nusileidžia gamybos, prekybos, statybos ir kai kuriems kitiems sektoriams. Šiame sektoriuje Ventos UBR dirba apie 13 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų ir sukuria virš 5 proc. šiame UBR sukuriamos pridėtinės vertės. Žemės ūkio bendrovės ir įmonės tiekia nemažą kasdieninių produktų dalį prekybininkams ar perdirbėjams, o natūrinių ūkių produkcija labai svarbi visam Lietuvos kaimui. Žemės ūkio bendrovių ir įmonių naudojamų žemės ūkio naudmenų plotas sudaro vos dešimtadalį visų naudojamų žemės ūkio naudmenų Lietuvoje. Ventos UBR laikoma 7 proc. visos Lietuvos gyvulių, ir yra virš 11 proc. Lietuvos žemės ūkio žemių.

Ventos UBR žemės ūkio paskirties žemė sudaro virš 46 proc. bendro UBR ploto – daugiau nei kituose UBR (Lietuvos vidurkis 39 proc.). Daugiausia žemės ūkio žemės yra Bartuvos baseine – virš 60 proc., o mažiausia Šventosios – nesiekia 40 proc. Proporcingą dalį sudaro ir UBR pagaminama bendroji žemės ūkio produkcija – 20 proc. visos Lietuvos produkcijos. Iš jos 69 proc. sudaro augalininkystės ir virš 30 proc. gyvulininkystės produkcija.

Ventos UBR viename žemės ūkio paskirties žemės hektare pagaminamos bendrosios žemės ūkio produkcijos vertė apytiksliai lygi 2236 Lt/ha, kai Lietuvoje šis rodiklis yra aukštesnis – 2865 Lt/ha žemės ūkio naudmenų. Šiame UBR žemės ūkyje pagaminamos produkcijos vertė siekia 641 mln. Lt, kas sudaro apie 8,7 proc. visos Lietuvos žemės ūkio produkcijos vertės.

Kai kuriuose Ventos UBR rajonuose žemės ūkis yra svarbus socialiniu požiūriu. Pavyzdžiui Bartuvos baseine, kur žemės ūkio paskirties žemės dalis sudaro virš 60 proc. visos žemės ir vyrauja smulkesni ūkiai (nėra nei vieno ūkio didesnio nei 500 ha) – žemės ūkio sektoriuje dirba apie 24 proc. darbingo amžiaus gyventojų – daugiau nei vidutiniškai Lietuvoje (8,1 proc.). Bartuvos baseine palyginti nemaža dalis (12 proc.) gyvulių auginama dideliuose – virš 300 SG turinčiuose ūkiuose, o gyvulininkystės produkcija sudaro 1340 Lt vienam žemės ūkio naudmenų hektarui (Lietuvoje 1255 Lt/ha ŽŪN) Ventos baseine, kur žemės ūkio paskirties žemė sudaro 44 proc. bendro ploto, žemės ūkyje dirba 12 proc. darbingo amžiaus gyventojų. Šiame baseine daugiausia stambių augalininkystės ūkių visame UBR. Šventosios baseine, kur žemės ūkio paskirties žemė sudaro 39, 4 proc. bendrojo ploto, dirba tik 6,7 proc. visų darbingo amžiaus gyventojų. Čia, kaip ir Bartuvos baseine, vyrauja smulkūs ūkiai.

VIII SKYRIUS. PRIEMONIŲ PROGRAMOS SANTRAUKA

I SKIRSNIS. ĮŽANGA

135. UBR būklės gerinimo priemonių programa yra vienas iš kertinių dokumentų, planuojant upių baseinų valdymą. Apibendrinus turimą informaciją apie planuojamų įgyvendinti taršos mažinimo priemonių apimtis, vandens kokybės stebėjimų duomenis bei matematinio modeliavimo rezultatus, buvo nustatyti vandens telkiniai, kurie po pagrindinių (bazinių) priemonių įgyvendinimo (t.y. įvykdžius pagrindinėse vandens direktyvose nustatytus reikalavimus) neatitiks geros vandens būklės kriterijų. Tokių paviršinio vandens telkinių būklės gerinimui, kur įmanoma, buvo pasiūlyti aplinkosauginiu ir ekonominiu požiūriu efektyviausių papildomų priemonių rinkiniai. Integruotą priemonių programą sudaro konkrečios pagrindinės ir papildomos priemonės, ir pasiūlytos švietimo priemonės, kurios bus reikalingos papildomų priemonių parinkimui vėlesniuose jų įgyvendinimo etapuose.

II SKIRSNIS. PAGRINDINĖS PRIEMONĖS

136. Pagal BVPD VI priedo A dalį pagrindinės priemonės yra tos, kurias reikia įgyvendinti norint įvykdyti šių direktyvų reikalavimus:

136.1. Maudyklų direktyva;

136.2. Paukščių direktyva;

136.3. Geriamojo vandens direktyva;

136.4. 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvą 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 410), (toliau – Pramoninių avarijų direktyva);

136.5. 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 248);, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (OL 2009 L 140, p. 114-135), (toliau – Poveikio aplinkai vertinimo direktyva);

136.6. 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotekų dumblą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 265), (toliau – Nuotekų dumblo direktyva);

136.7. Miesto nuotekų valymo direktyva;

136.8. 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvą 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 11 tomas, p. 332). su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. birželio 28 d. Komisijos direktyva 2010/42/ES, kuria iš dalies keičiama Tarybos direktyva 91/414/EEB, kad būtų įtraukta veiklioji medžiaga FEN 560 (vaistinės ožragės sėklų milteliai) (OL 2006 L 161, p. 6–8), (toliau – Augalų apsaugos priemonių direktyva);

136.9. Nitratų direktyva;

136.10. Buveinių direktyva;

136.11. 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL 2008 L 24, p. 8—29), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB dėl anglies dioksido geologinio saugojimo, iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 85/337/EEB, direktyvas 2000/60/EB, 2001/80/EB, 2004/35/EB, 2006/12/EB, 2008/1/EB ir Reglamentą (EB) Nr. 1013/2006 (OL 2009 140, p. 114—135), (toliau – TIPK direktyva).

137. Iš 11-os direktyvų, kurių įgyvendinimas kartu reiškia pagrindinių priemonių įgyvendinimą, septynios susijusios su didelėmis sąnaudomis. Labiausiai imlios investicijoms yra Miesto nuotekų valymo ir Nitratų direktyvos, jų įgyvendinimo poveikis aprašomas toliau esančiuose skyreliuose. Kitų direktyvų – Paukščių, Poveikio aplinkai vertinimo, Augalų apsaugos priemonių ir Buveinių – įgyvendinimas reiškia atitinkamų teisinių, institucinių ir procedūrinių bei didelių investicijų nereikalaujančių priemonių nustatymą.

Priemonės, reikalingos Bendrijos vandens apsaugos teisės aktų įgyvendinimui

138. Priemonės, reikalingos Bendrijos vandens apsaugos teisės aktų, perkeltų į Lietuvos teisinę bazę, įgyvendinimui, pateikiamos 98 lentelėje.

98 lentelė. Priemonės, reikalingos Bendrijos vandens apsaugos teisės aktų įgyvendinimui

	Pagrindiniai Lietuvos Respublikos teisės aktai, kuriais perkelta ES direktyva	Priemonė	Įgyvendinimo sąnaudos nacionaliniu mastu
Poveikio aplinkai vertinimo direktyva	Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105).	PAV visais atitinkamais atvejais	Papildomų investicijų nereikia, pagal potencialių PAV skaičių numatytos 280 tūkst. Lt kasmetinės sąnaudos
Integruotos taršos prevencijos ir kontrolės direktyva	Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829).	Išduoti TIPK leidimus visais atitinkamais atvejais; GPGB diegimas	Preliminariais 2000 m. atliktų skaičiavimų duomenimis, TIPK direktyvos įgyvendinimas turėjo kainuoti nuo 1200 iki 2000 mln. Lt. Pagal potencialiai reikalingų TIPK leidimų skaičių iki 2015 metų numatytos 100 tūkst. Lt vienkartinės sąnaudos.
Pramoninių avarijų direktyva	Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 (Žin., 2004, Nr. 130-4649; 2008, Nr. 109-4159); Lietuvos Respublikos pavojingų objektų tikrinimo programa, patvirtinta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-528 (Žin., 2007, Nr. 3-143); Potencialiai pavojingų objektų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 539 (Žin., 2002, Nr. 111-4929; 2005, Nr. 58-2025).	Avarijų likvidavimo planų ir saugos ataskaitų rengimas, avarijų prevencijos priemonės	Papildomų investicijų nereikia. Pagal potencialiai galimų rengti atitinkamų dokumentų skaičių iki 2015 metų numatytos 200 tūkst. Lt vienkartinės sąnaudos.
Augalų apsaugos priemonių direktyva	Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 90-2013; 2010, Nr. 13-620). Veikliųjų medžiagų, kurios gali būti augalų apsaugos produktų sudėtyje, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 3D-187 (Žin., 2004, Nr. 60-2145).	Augalų apsaugos priemonių naudojimo kontrolė; Geros augalų apsaugos praktikos principų įgyvendinimas. Augalų apsaugos priemonių poveikio tyrimai, analizė, kenksmingų medžiagų išėmimas/uždraudimas	Pagal esamų augalų apsaugos priemonių skaičių ir galimą jų poreikį numatytos 1,46 mln. Lt investicinės sąnaudos iki 2015. Eksploatacinės išlaidos kasmet – 12,5 tūkst. Lt.
Maudyklų direktyva	Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1055 (Žin., 2007, Nr. 139-5716; 2008, Nr. 32-1121; 2009, Nr. 66-2642); Maudyklų vandens kokybės stebėsenos 2009–2011 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 668 (Žin., 2009, Nr. 80-3344)	Maudyklų vandens kokybės monitoringas; visuomenės informavimas apie maudyklų vandens kokybę; Maudyklų įteisinimas, vandens kokybės gerinimas, blogos kokybės vandens atstatymas iki geros būklės, informacinės sistemos kūrimas	Maudyklų vandens monitoringo programai įgyvendinti 2006–2008 metais Lietuvoje reikėjo maždaug 3200 tūkst. Litų. Tai apima mėginių ėmimą, analizę ir darbuotojų mokymą (2700 tūkst. litų) bei visuomenės informavimą ir ataskaitų Komisijai teikimą (500 tūkst. litų). Maudykloms prižiūrėti Ventos UBR 2010–2015 metams numatytos 50 tūkst. Lt išlaidos kasmet.
Paukščių direktyva	Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymas (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 (Žin., 2004, Nr. 41-1335). Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358 (Žin., 2008, Nr. 77-3048)	Teritorijų, svarbių paukščių apsaugai kūrimas; saugomų teritorijų gamtotvarkos planų rengimas ir įgyvendinimas	Paukščių buveinėms tvarkyti iki 2015 numatome apie 666 tūkst. Lt investicinių sąnaudų ir apie 344 tūkst. Lt eksploatacinių išlaidų.
Buveinių direktyva	Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymas Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai Buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 219 (Žin., 2001, Nr. 37-1271; 2008, Nr. 87-3495)	Teritorijų, svarbių buveinių apsaugai kūrimas; saugomų teritorijų valdymo planų rengimas ir įgyvendinimas	Buveinių įkūrimui ir tvarkymui iki 2015 metų numatyta apie 180 tūkst. Litų investicinių ir 496 tūkst. litų eksploatacinių išlaidų.
Nuotekų dumblo direktyva	Normatyvinis dokumentas LAND 20-2005“Nuotekų dumblo naudojimo tręšimui bei rekultivavimui reikalavimai“ patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 birželio 28 d. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2001, Nr. 61-2196; 2005, Nr. 142-5135) (toliau – LAND 20-2005).	Tręšimo planų rengimas; Nuotekų dumblo analizė ir apskaita; Pavojingų medžiagų išėmimas/ uždraudimas	Pagal SWECO BKG atliktą Dumblo tvarkymo Lietuvoje investicinės programos parengimo studiją, iš viso Lietuvoje reikės maždaug 300 mln. Lt. Ventos UBR iki 2013 metų suplanuota investuoti apie 50 mln. Lt. Eksploatacija kainuos apie 1,5 mln. litų kasmet.
Miesto nuotekų valymo direktyva	Direktyva turi būti įgyvendinama 2010-aisiais, Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas (Žin., 2001, Nr. 64-2327); Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 82-3260) Nuotekų tvarkymo reglamentas	Centralizuoto nuotekų valymas užtikrinimas gyvenvietėse didesnėse kaip 2000 p.e.;	Investicijų sąnaudos 2003–2009 metams prilygsta maždaug 1 mlrd. litų. 2007–2013 metų perspektyvoje gyvenvietėms, didesnėms nei 2000GE, visoje Lietuvoje numatyta skirti apie 2,1 mlrd. Lt vandens tiekimo, nuotekų surinkimo ir tvarkymo bei dumblo infrastruktūrai sukurti ir atnaujinti. Ventos UBR tokioms priemonėms kartu su geriamojo vandens tiekimo plėtimo priemonėmis iki 2015 metų prireiks apie 80 mln. litų investicijoms ir 1,6 mln. litų eksploatacijai.
Nitratų direktyva	Valstybinė vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 1076 (Žin., 2003, Nr. 83-3792)	Mėšlidžių statyba ūkiuose, turinčiuose daugiau nei 10 SGV; Sėjomainos ir tręšimo reguliavimas, ekologinės žemdirbystės skatinimas, vandens telkinių apsaugos juostų įrengimas ir kontrolė, šlapžemių kūrimas ir atstatymas. Pastoviai.	Investicinės sąnaudos 2002 metų kainomis buvo įvertintos ~320 milijonų litų visai Lietuvai. Ventos UBR šios direktyvos reikalavimų įgyvendinimui iki 2015 metų prireiks apie 82 mln. litų investicijoms ir apie 800 tūkst. litų eksploatacijai kasmet.
Geriamo vandens direktyva	Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas	Geriamo vandens kokybės priežiūra ir kontrolė; laukų su	2001 metais sąnaudos įvertintos tiek fluoro, tiek geležies problemoms
Geriamo vandens direktyva	Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas Nuotekų tvarkymo reglamentas Valstybinė geriamojo vandens kontrolės tvarka, patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 643 (Žin., 2003, Nr. 3-99); Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606); Lietuvos higienos norma HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, patvirtinta Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. V-613 (Žin., 2006, Nr. 81-3217).	daugiamečiais pasėliais plotų didinimas; žemės ūkio veiklos monitoringas; Geros žemdirbystės kodekso taikymas	spręsti. Jos prilygo maždaug 100 milijonų litų. Tačiau pagal Geriamojo vandens direktyvą geležies, kaip indikatorinio parametro, šalinimas nėra būtinas. Sąnaudos nuo 2007 metų geriamo vandens tiekimo sistemoms plėsti ir modernizuoti Ventos UBR suplanuotos su nuotekų tvarkymo sąnaudomis ir kartu sudaro apie 80 mln. litų investicijų bei 1,6 mln. litų eksploatacinių išlaidų kasmet.

Praktiniai žingsniai ir priemonės vandens naudojimo sąnaudų susigrąžinimo principo įgyvendinimui, kaip nustatyta 9 straipsnyje

139. Praktiniai žingsniai ir priemonės vandens naudojimo sąnaudų susigrąžinimo principo įgyvendinimui, kaip nustatyta BVPD 9 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos vandens įstatyme, aprašomi 99 lentelėje.

99 lentelė. Praktiniai žingsniai ir priemonės vandens naudojimo sąnaudų susigrąžinimo principo įgyvendinimui, kaip nustatyta BVPD 9 straipsnyje ir LR vandens įstatyme

Teisės aktas

Priemonė

Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika, patvirtinta Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 (Žin., 2006, Nr. 143-5455);

Lietuvos Respublikos vandens įstatymas;

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas;

Lietuvos Respublikos mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatymas (Žin., 1991, Nr. 11-274; 2006, Nr. 65-2382);

Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas (Žin., 1999, Nr. 47-1469; 2002, Nr. 13-474).

Pagrindinė priemonė įgyvendinti direktyvos 9 straipsnį – vandens kainas visiems vartotojams nustatyti pagal sąnaudų susigrąžinimo principą.

Toks principas jau įtvirtintas LR Vandens įstatyme ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintoje Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje.

Be to, Aplinkos ministerijos iniciatyva 2010 m. kovo mėn. sudaryta neformali Aplinkos ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbo grupė vandentvarkos plėtrai koordinuoti. Siūloma su sąnaudų susigrąžinimu susijusius dovanoto turto nusidėvėjimo apskaitos klausimus apsvarstyti šioje grupėje.

Apskaičiuota, kad šiuo metu Viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriaus sąnaudų susigrąžinimas, tiesiogiai palyginant pajamas ir išlaidas, Ventos UBR prilygsta maždaug 93 proc.

140. Šiuo metu pagrindinė priežastis, dėl kurios finansinis sąnaudų susigrąžinimo lygis daugumoje vandens tiekimo įmonių yra nevisiškas – tai vėlavimas savivaldybėse patvirtinti sąnaudas susigrąžinti reikalingus tarifus.

141. Aplinkos apsaugos sąnaudos per valstybinių gamtos išteklių ir aplinkos teršimo mokesčius įtraukiamos į sąnaudų susigrąžinimo mechanizmą.

Šiuo metu savivaldybės rengia Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus. Iki 2010 metų buvo parengti 25 tokie planai, 26 rengiami, o 9 likusios savivaldybės tik planavo tokių planų rengimą. Sudėtinė tokių planų dalis turi būti būsimų tarifų ir mokumo įvertinimas, todėl tikimasi, kad šių planų parengimas ir įgyvendinimas prisidės prie sąnaudų susigražinimo principo užtikrinimo.

100 lentelė. Ventos UBR vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudų finansinis susigrąžinimo lygis atskirose vandens tiekimo įmonėse, 2008 ir 2009, proc.

Šaltinis: Eksperto skaičiavimas pagal vandens tiekimo įmonių kainų ir savikainų duomenis

142. Yra dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių sąnaudų susigrąžinimas pramonės sektoriuje gali būti nevisiškas. Tai subsidijos ir tikrosios vandens ištekliams daromos pramonės taršos neatspindėjimas mokesčių už valstybinius gamtos išteklius ir už taršą tarifuose. Pramonės įmonės paprastai finansuoja investicijas į vandens sektorių savo nuosavomis lėšomis ir bankų kreditais. Subsidijų vandens sektoriui pramonės įmonėse Lietuvoje suteikiama nedaug.

ES struktūrinių fondų parama verslui (taigi ir pramonei) iki 2007 metų buvo teikiama pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą (BPD). Per BPD įgyvendinimo laikotarpį daugiau nei 1,13 mlrd. Lt Ūkio ministerijos administruojamos paramos buvo skirta 333 projektams įgyvendinti. Tačiau nė vieno iš jų nebuvo susijusio su vandens sektoriumi. Todėl vieninteliu šaltiniu, galinčiu turėti reikšmės sąnaudų susigrąžinimo vertinimui, yra Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (toliau – LAAIF) teikiamos subsidijos.

Iš maždaug 13 mln. litų, gaunamų į LAAIF per metus tik apie 1 mln. buvo skirta subsidijų pramonės ir statybos įmonėms vandens sektoriui 2008 metais ir apie 1,7 mln. – 2007-ais. 2009 metais, pablogėjus finansinei padėčiai, vandens sektoriui finansuoti iš pramonės įmonės buvo priimta ir patvirtinta tik viena paraiška.

Pramonė sukuria daugiau nei 20 mlrd. litų pridėtinės vertės, 1–2 mln. litų (tiek subsidijų buvo išduota 2007–2008 metais) įtraukimas į teršėjo sąnaudas, neturi įtakos sąnaudų susigrąžinimo pramonėje lygiui.

Kol kas nėra patikimų duomenų teigti, kuri pramonės įmonė ir kiek yra atsakinga už tam tikrų pavojingų medžiagų patekimą į upes. Todėl pramonės sektoriui tenkančių papildomų priemonių sąnaudų, jei tokių būtų, negalime prilyginti šiuo metu esančios šios rūšies „išorinės“ taršos sąnaudoms^{^[9]}.

Laikantis anksčiau išsakytos prielaidos, kad mokesčiai už taršą ir valstybinius gamtos išteklius atspindi išorines aplinkos apsaugos sąnaudas, galima teigti, kad sąnaudų susigrąžinimas pramonės sektoriuje lygus 100 proc..

143. Žemės ūkio sąnaudų susigrąžinimo lygiui skaičiuoti tokio pat būdo, kaip viešajam sektoriui, pritaikyti negalima. Žemės ūkis nėra svarbus tiesioginis vandens naudotojas Lietuvoje ir tuo pačiu Nemuno UBR. Sąnaudų susigrąžinimo vertinimui svarbi pasklidoji žemės ūkio tarša, kuri nėra niekaip įtraukiama į vandens ar kokią kitą kainą.

Kadangi aplinkos, išteklių bei kitas sąnaudas konkrečiai dėl žemės ūkio poveikio įvertinti yra labai sudėtinga (nėra jokių tyrimų bei duomenų apie tai, kiek žemės ūkio tarša sumažina vandens telkinių „vertę“), galima taikyti kitą metodą taršos dydžiui nustatyti. Šiuo atveju reikėtų daryti prielaidą, jog šios „išorinės“ sąnaudos yra apytiksliai lygios taršos iš žemės ūkio panaikinimo sąnaudoms. Ventos UBR ši suma pirmajame priemonių programos įgyvendinimo etape sudarys apie 3,511 mln. litų išlaidų kiekvienais metais iki 2015-ųjų. Šių sąnaudų dalis – 59 tūkst. Lt – tai kontrolės išlaidos, tenkančios valstybei. Patys ūkininkai turėtų finansuoti didžiąją dalį šių sąnaudų – 3,44 mln. litų. Šios žemės ūkio taršos mažinimo priemonės panaikintų žemės ūkio taršą tose vietovėse, kur tokia tarša yra reikšminga. Kadangi šiame UBR nėra vandens telkinių, kuriuose reikėtų dar papildomų priemonių, finansuotinų valstybės lėšomis, tai tikimasi, jog „teršėjas moka“ principas bus įgyvendintas ir sąnaudų susigrąžinimas bus užtikrintas 100 proc. iki 2015 metų, jei, žinoma, nustatytos priemonės bus įgyvendintos.

Tačiau tai tik „a priori“ vertinimas, ir 2015 metais, įvertinus, kiek ūkininkai iš tikrųjų prisidėjo prie priemonių įgyvendinimo, bus galima nustatyti to meto sąnaudų susigrąžinimo žemės ūkyje lygį.

Priemonės įgyvendinti 7 straipsnio reikalavimus

144. Priemonės, skirtos įgyvendinti BVPD 7 straipsnio reikalavimus, aprašomos 101 lentelėje.

101 lentelė. Priemonės įgyvendinti 7 straipsnio reikalavimus

Teisės aktas

Priemonė

Žemės gelmių registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 (Žin., 2002, Nr. 44-1676;2006, Nr. 54-1961);

Ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui monitoringo vykdymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Geologijos tarnybos direktoriaus 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1-190 (Žin., 2009, Nr. 157-7130).

Vandens telkinių, iš kurių išgaunama daugiau nei 100 m3 per dieną, monitoringas

Atitinkama vandens telkinių apsauga

Vandens paėmimo ir užtvenkimo kontrolės priemonės bei priemonės, skatinančios taupų ir subalansuotą vandens naudojimą

145. Vandens paėmimo ir užtvenkimo kontrolės priemonės bei priemonės, skatinančios taupų ir subalansuotą vandens naudojimą pateikiamos 102 lentelėje.

102 lentelė. Vandens paėmimo ir užtvenkimo kontrolės priemonės bei priemonės, skatinančios taupų ir subalansuotą vandens naudojimą

Teisės aktas	Priemonė
Vandens paėmimas: Statybos techninis reglamentas STR 2.02.04:2004 „Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. D1-156 (Žin., 2004, Nr. 104-3848); Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimų, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės Žemės gelmių registro nuostatai	Vandens ėmėjai deklaruoja informaciją apie paimamo vandens kiekį. AAA kaupia gautą informaciją savo duomenų bazėse. Leidimus turi gauti požeminį ir paviršinį vandenį paimančios, vartojančios ar tiekiančios įmonės. Leidimuose reikalaujama nurodyti vandens šaltinį, iš kurio imamas vanduo, vandens ėmimo įrenginių našumą, m³/s , paimamo vandens kiekį, vandens apskaitos įrenginių buvimą ir pan. , taip pat turi būti numatytos racionalaus vandens vartojimo ir apsaugos priemonės. Visi ūkio subjektai, kurie per dieną paima daugiau nei 10 m³ požeminio vandens geriamojo vandens tiekimui arba pramonės poreikiams pateikia LGT ketvirtines vandens paėmimo ataskaitas
Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 19 d. įsakymas Nr. 1-10 dėl požeminio vandens gavybos ketvirtinės ataskaitos 1-PV formos ir jos pildymo aiškinimo patvirtinimo (Žin., 2003, Nr. 19-849).
Vandens užtvenkimas:
Lietuvos Respublikos vandens įstatymas
Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinės taisyklės (LAND 2-95), patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 (Žin., 1997, Nr. 70-1790; 2006, Nr. 101-3915); Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 8 d. nutarimas Nr. 1144 „Dėl Ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašo patvirtinimo (Žin., 2004, Nr. 137-4995).	Lietuvos Respublikos vandens įstatymas apibrėžia tiek prevencines, tiek „kietas“ užtvenkimo kontrolės priemones. Aplinkos ministras nustato tvenkinių naudojimo ir priežiūros tvarką, išleisdamas atskirus teisės aktus. Atskira taisyklių dalis pašvęsta tvenkiniams, skirtiems hidroenergetikai. Paskutinieji taisyklių pakeitimai nustato terminą įdiegti HE automatines vandens lygio matavimo ir registravimo priemones, reikalauja atlikti kontrolinius debitų ir vandens lygių matavimus. Nutarimas draudžia užtvankų statybą bet kokiems tikslams 169 upėse ir jų ruožuose

Galimo teršalų patekimo iš pasklidųjų šaltinių prevencijos ar kontrolės priemonės

146. Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatyti bendrieji paviršinių ir požeminio vandens telkinių apsaugos nuo taršos iš pasklidųjų šaltinių prevencijai reikalavimai. Šie reikalavimai reguliariai peržiūrimi ir prireikus atnaujinami.

Priemonės, draudžiančios be leidimų išleisti teršalus tiesiogiai į požeminius vandenis

147. LGT išduoda leidimus išleisti teršalus tiesiogiai į požeminius vandenis. Leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarka, patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-06 (Žin., 2003 Nr. 17-770).

LGT išduoda leidimus angliavandenilius išgaunančioms įmonėms vakarų Lietuvoje. Vanduo išleidžiamas į tuos pačius geologinius klodus, iš kurių jau yra išgauti angliavandeniliai, užtikrinant, kad dėl gamtinių priežasčių šie klodai niekada netiks kitiems tikslams. Tokiame išleidžiamame vandenyje neturi būti kitų medžiagų, išskyrus tas, kurios susidaro vykdant anksčiau nurodytą veiklą.

Kontrolės, taikomos sutelktųjų taršos šaltinių išmetimams ir kitoms veikloms, veikiančioms vandens būklę, santrauka

148. Sutelktųjų šaltinių taršą reglamentuoja Nuotekų tvarkymo reglamentas, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimų, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594).

Potvynių kontrolės priemonės

149. Potvyniams rengiamasi ir jų padariniai šalinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymu (Žin., 1998, Nr. 115-3230) ir Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1558 (Žin., 2009 Nr. 144-6376).

Šiuo Nutarimu Aplinkos ministerijai pavesta:

149.1. Parengti ir ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 22 d. patvirtinti preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitas;

149.2. Apsvarstyti ir prireikus, ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 22 d., o vėliau – kas šešerius metus, patvirtinti preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitas ir jų pakeitimus;

149.3. Parengti ir ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 22 d. pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius;

149.4. Parengti ir ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 22 d. pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei potvynių rizikos valdymo planus.

Priemonių, įgyvendinamų pagal 16 straipsnį dėl prioritetinių medžiagų, santrauka

150. Priemonių, įgyvendinamų pagal 16 straipsnį dėl prioritetinių medžiagų, santrauka pateikiama 103 lentelėje.

103 lentelė. Priemonių, įgyvendinamų pagal 16 straipsnį dėl prioritetinių medžiagų, santrauka

Teisės aktas	Priemonė
Nuotekų tvarkymo reglamentas	Pavojingų ir prioritetinių pavojingų medžiagų didžiausių leistinų koncentracijų kontrolė.
Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. D1-71 (Žin., 2004, Nr. 46-1539).	Pavojingų ir prioritetinių pavojingų medžiagų nuotekose savikontrolė.

Priemonių, užkertančių kelią ar mažinančių atsitiktinę taršą, santrauka

151. Priemonių, užkertančių kelią ar mažinančių atsitiktinę taršą, santrauka pateikiama 104 lentelėje.

104 lentelė. Priemonių, užkertančių kelią ar mažinančių atsitiktinę taršą, santrauka

Teisės aktas	Priemonė
Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai	Pramoninių avarijų prevencijos ir likvidavimo planų ir ataskaitų rengimas
Lietuvos Respublikos pavojingų objektų tikrinimo programa, patvirtinta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-528 (Žin., 2007, Nr. 3-143)

152. Teisės aktuose numatytos priemonės, kurios yra būtinos, siekiant užkirsti kelią teršalų nuostoliams iš techninių įrenginių bei sukliudyti bei sumažinti taršos dėl atsitiktinių įvykių poveikį. Atsitiktiniams įvykiams priskiriamos audros, potvyniai, chemikalų išpylimai ir transporto avarijos ore, sausumoje ir jūroje. Avarijų prevencijos ir likvidavimo planuose reikia numatyti avarijų perspėjimo sistemas bei rizikos vandens telkiniams sumažinimo priemones.

Priemonės, užtikrinančios, kad vandens telkinių hidromorfologinės sąlygos atitiktų reikalaujamą ekologinį statusą arba gerą ekologinį potencialą dirbtiniuose arba labai pakeistuose vandens telkiniuose

153. Iki šiol Lietuvoje nepakankamai domėtasi galimu hidrotechninių statinių (užtvankų) ir kitų morfologinių pakeitimų poveikiu upės ekosistemoms ir vaginių procesų raidai. Šiandieną įdiegiamos priemonės, užtikrinančios geresnes ekologines sąlygas hidromorfologiškai pakeistuose vandens telkiniuose yra žuvų pralaidų įrengimas, kurias reglamentuoja Užtvankų, prie kurių reikia pastatyti įrenginius žuvų migracijai, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3D-427 (Žin., 2007, Nr. 102-4180) bei Buvusių užtvankų liekanų, kuriose reikia pašalinti kliūtis, trukdančias žuvų migracijai, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3D-427 (Žin., 2007, Nr. 102-4180).

Kontrolės priemonės, dirbtinai papildant požeminio vandens telkinius

154. Šios priemonės Lietuvai neaktualios, nes požeminis dirbtinai nepapildomas.

Priemonės vandens telkiniams, kuriuose tikriausiai nebus pasiekti pagal 4 straipsnį nustatyti aplinkosaugos reikalavimai

155. Vandens telkiniams, kuriuose numatytų vandensaugos tikslų pasiekti neįmanoma arba yra per brangu, Lietuvos teisės aktai numato kai kurių vandensaugos tikslų išimčių galimybę:

155.1. užsibrėžto tikslo įgyvendinimą galima nukelti vėlesniam laikui (ilgiausiai iki 2027 m.), jeigu jį pasiekti laiku neleidžia techninės galimybės, labai didelės sąnaudos ar gamtinės sąlygos;

155.2. žmogaus labai pakeistiems vandens telkiniams aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama nustatyti švelnesnius vandensaugos tikslus, užtikrinant, kad švelnesni vandensaugos tikslai labiau nepablogins vandens telkinio būklės.

156. Išimtys gali būti taikomos tik retais atvejais, atlikus ekonominę analizę bei argumentuotai įrodžius išimties būtinumą.

Detali informacija apie papildomas priemonės, kurių reikia siekiant nustatytų aplinkos apsaugos tikslų

157. Vandens telkiniams, kurie po pagrindinių priemonių įgyvendinimo neatitiks geros vandens būklės reikalavimų, bus pasiūlytos papildomos priemonės bei įvertintas jų aplinkosauginis ir ekonominis efektyvumas. Papildomos priemonės pasiūlytos sutelktosios ir pasklidosios taršos mažinimui, hidromorfologinės būklės gerinimui, rekreacijos poveikio mažinimui.

Informacija apie priemones, taikytas sustabdyti jūros vandenų taršą

158. Šis straipsnis labiau aktualus Nemuno UBR vandens telkiniams. Visos pagrindinės priemonės, gerinančios sausumos vandenų būklę turi teigiamos įtakos ir jūros vandenų būklei. Svarbiausios tarp jų yra miesto nuotekų valymo bei nitratų direktyvų ir HELCOM rekomendacijų vykdymas. Įgyvendinant HELCOM Baltijos jūros veiksmų planą ir 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (OL 2008 L 164, p. 19–40) (toliau – Jūrų strategijos pagrindų direktyva), iki 2010 m. numatyta parengti nacionalinę Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą.

Priemonės laikinam vandens telkinių būklės suprastėjimui mažinti, jei jį sukėlė išimtinės gamtinės priežastys ar neįveikiamos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti

159. Nenumatytų avarijų metu (o jos visada yra nenumatytos) kylančios taršos prevencijos ir mažinimo priemonės numatytos šiuose teisės aktuose:

159.1. Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose;

159.2. Lietuvos Respublikos pavojingų objektų tikrinimo programoje.

Avarijų likvidavimo planuose numatyta užtikrinti žmonių ir aplinkos apsaugą, kilus avarijoms, mažinti neigiamą avarijų padarinių poveikį žmonėms ir aplinkai.

Kitos programos, priskiriamos pagrindinėms priemonėms

160. Šiuo metu vykdomos tokios programos, kurias galima priskirti pagrindinių priemonių kategorijai:

160.1. Vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3D-686/D1-676 (Žin., 2008, Nr. 143-5741);

160.2. Požeminio vandens naudojimo ir apsaugos 2002–2010 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 107 (Žin., 2002, Nr. , 10-362);

160.3. Požeminio vandens išteklių įvertinimo ir naudojimo geriamajam vandeniui tiekti 2007–2025 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. birželio 8 d. nutarimu Nr. 562 (Žin., 2006, Nr. 66-2436);

160.4. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 832 (Žin. 2008, 104-3975);

160.5. Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo iki 2012 metų nacionalinė strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 94 (Žin., 2008, Nr. 19-685);

160.6. Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programa (toliau – KPP), kuriai buvo pritarta ES Kaimo plėtros komitete 2007 m. rugsėjo 19 d.

160.7. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa, patvirtinta 2007 m. liepos 30 d. Europos Komisijos sprendimu.

Pagrindinių priemonių įgyvendinimo poveikio apibendrinimas

161. Pagrindinių priemonių įgyvendinimas turės nors nedidelę, bet teigiamą įtaką vandens telkinių būklei. Sutelktosios taršos sumažėjimo, susijusio su Miestų nuotekų valymo direktyvos priemonių įgyvendinimu, galima tikėtis tik Ventos baseine, tuo tarpu sutelktosios taršos apkrovos Bartuvos ir Šventosios baseinuose neturėtų pasikeisti. Ventos baseine BDS₇ taršos apkrova turėtų sumažėti labai nedaug – apie 3 proc. Bendrojo azoto taršos apkrovos sumažėjimas turėtų siekti iki 20 proc., o bendrojo fosforo – iki 33 proc. Ventos baseine taršos apkrovų sumažėjimą lyginant su 2009 m. nulems Kuršėnų bei Telšių NV rekonstrukcijos bei naujai pastatytos NV Akmenėje bei N. Akmenėje.

Apibendrinus turimus duomenis bei atliktų tyrimų rezultatus nustatyta, kad net ir įgyvendinus pagrindines Miesto nuotekų valymo direktyvos priemones, Ventos UBR liks 4 telkiniai, išskirti Dabikinės, Tausalo ir Agluonos upėse, kuriuose dėl sutelktosios taršos poveikio nebus tenkinami geros ekologinės būklės/potencialo reikalavimai. Šie telkiniai yra įvardijami kaip rizikos telkiniai, o jų gerai ekologinei būklei/potencialui pasiekti bus reikalingos papildomos priemonės.

Pasklidosios taršos šaltiniai, įgyvendinus Nitratų direktyvą, taip pat sumažins taršos dydį, nes mažės gyvulininkystės ūkių, kuriuose bus įrengtos mėšlidės, tarša azoto junginiais. Remiantis kitų šalių praktika ir skaičiavimais galima prognozuoti, kad ūkių, kuriuose bus pastatytos mėšlidės, tarša azoto junginiais sumažės 20–30 proc. Galima apskaičiuoti, kad iš viso Ventos UBR gyvulininkystės ūkių tarša dėl pagrindinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo galėtų sumažėti apie 9–13 proc. Taršos apkrovų sumažėjimas Ventos baseine galėtų siekti apie 8–13 proc., Bartuvos baseine – apie 10 – 15 proc., o Šventosios baseine – apie 8 – 12 proc.

Kitų nagrinėjamų direktyvų reikalavimų įgyvendinimas vandens telkinių būklei įtakos turės mažiau, nes daugelis jų reikalavimų su vandens telkinių būklės gerinimu yra susiję netiesiogiai.

105 lentelė. Pagrindinių vandens sektoriaus direktyvų įgyvendinimo sąnaudos nuo 2010 iki 2015 Ventos UBR, Lt

Direktyva	Sąnaudos
	Investicinės	Eksploatacinės	Metinės
Maudyklų	0	50.000	50.000
Paukščių*	666.000	344.000	434.000
Geriamojo vandens	kartu su Nuotekų direktyvos sąnaudomis
Pramoninių avarijų*	200.000	0	27.000
Poveikio aplinkai vertinimo	0	280.000	280.000
Nuotekų dumblo**	51.317.000	1.539.500	6.013.500
Miesto nuotekų valymo**	81.090.000	1.621.800	8.691.800
Augalų apsaugos priemonių	1.460.000	12.500	261.500
Nitratų**	82.360.000	823.600	8.004.600
Buveinių *	180.000	496.000	520.000
TIPK*	100.000	0	14.000
Iš viso ~	217.400.000	5.200.000	24.300.000

Pastabos:* – Skaičiuojant metines (anualizuotas) sąnaudas, taikomas 10 metų gyvavimo laikas; ** – Skaičiuojant metines (anualizuotas) sąnaudas, taikomas 20 metų gyvavimo laikas. Skaičiuojant eksploatacines išlaidas, taikomi tokie atitinkamų investicijų procentai: Nuotekų dumblo direktyvos – 3 proc., Miesto nuotekų – 2 proc., Nitratų – 1 proc..

III SKIRSNIS. PAPILDOMOS PRIEMONĖS

162. Vandens telkiniams, kurie po pagrindinių priemonių įgyvendinimo neatitiks geros vandens būklės reikalavimų, pasiūlytos papildomos priemonės bei įvertintas jų aplinkosauginis ir ekonominis efektyvumas.

Papildomos priemonės sutelktosios taršos šaltinių poveikio mažinimui ir jų sąnaudos

163. Turimi duomenys bei atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad net ir įgyvendinus pagrindines Miesto nuotekų valymo direktyvos priemones, Ventos UBR dar liks 4 upių vandens telkiniai, išskirti Agluonos, Tausalo ir Dabikinės upėse, patiriantys reikšmingą sutelktosios taršos poveikį. Visi šie vandens telkiniai nedideli, jų taršos akumuliacijos potencialas yra per mažas, kad galėtų priimti šalia įsikūrusių miestų taršą, net ir tuomet, kai NV veikia efektyviai, o išleidžiamų nuotekų kokybė atitinka Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimus.

Vienas iš reikšmingą poveikį Agluonos upei darančių taršos šaltinių yra Naujosios Akmenės NV. N. Akmenėje jau veikia naujai pastatyta NV, kurios darbo efektyvumas yra pakankamai aukštas, todėl siūlyti papildomas priemones NV taršos mažinimui yra netikslinga.

Atlikus galimybių studiją „Lietaus nuotekų tvarkymo sistemų parinktose probleminėse gyvenvietėse įrengimo galimybių studijų atlikimas bei rekomendacijų šių sistemų įrengimui atskirais tipiniais atvejais parengimas“ buvo nustatyta, kad Agluonos būklei reikšmingą poveikį gali turėti ne tik buitinės, tačiau ir paviršinės (lietaus) nuotekos. Todėl, gerai Agluonos upės ekologinei būklei pasiekti yra rekomenduojama įgyvendinti studijoje numatytas paviršinių (lietaus) nuotekų taršos mažinimo priemones, t.y. įrengti nuotekų surinkimo ir valymo sistemą Naujojoje Akmenėje. Pagal lietaus nuotekų tvarkymo galimybių studiją reikalingos investicijos sudarytų apie 2.740.000 Lt. Tokių investicijų iki 2015 m. surasti nėra galimybių. Todėl, vandensaugos tikslų pasiekimą Agluonos upėje siūloma atidėti. Taršos šaltinių poveikio stebėjimui žemiau N. Akmenės siūloma vykdyti veiklos monitoringą.

Papildomų priemonių įgyvendinimas taip pat kol kas nėra siūlomas ir Telšių NV, nes Telšiuose yra aktuali pramonės tarša. Preliminariais vertinimais, į Telšių NV apie pusė taršos apkrovos atkeliauja iš AB „Žemaitijos pienas“. Kadangi iš pramonės įmonės atkeliauja nemaža bendros NV taršos apkrovos dalis, NV darbo efektyvo gerinimas nėra tikslingas. Siekiant sumažinti taršos apkrovą pirmiausia reikia kiek galima sumažinti į NV patenkančią pramonės įmonės apkrovos dalį. Be to, nors pagrindinis Tausalo upės taršos šaltinis yra aiškus, jo poveikį įrodančių duomenų trūksta. Todėl vandensaugos tikslų pasiekimą Tausalo upėje siūloma atidėti. Tam, kad būtų galima tiksliau nustatyti taršos mažinimo tikslus, rekomenduojama Tausalo upėje vykdyti veiklos monitoringą.

Atlikti skaičiavimai rodo, kad įgyvendinus pagrindines Miesto nuotekų valymo direktyvos priemones, teršalų koncentracijos Dabikinės upėje nebeturėtų viršyti slenkstinių geros ekologinės būklės verčių. Tačiau AB „Akmenės vandenys“ atliktų matavimų rezultatai rodo gana didelį upės užterštumą netgi po to, kai N. Akmenės tarša buvo perkelta į Agluonos upę. Dabikinės vandens kokybę gali smarkiai veikti namų ūkių, kurių nuotekos nėra centralizuotai surenkamos ir valomos, tarša, todėl ši upė priskiriama rizikos grupei, o jos būklė dar turi būti stebima siekiant įvertinti papildomų taršos mažinimo priemonių poreikį. Jei stebėjimai parodys, kad įgyvendintos pagrindinės Miesto nuotekų valymo direktyvos priemonės neleido pasiekti geros upės ekologinės būklės, ateityje turės būti planuojamos papildomos taršos mažinimo priemonės. Vandensaugos tikslų pasiekimą Dabikinės upėje išskirtuose vandens telkiniuose siūloma atidėti, kol nebus surinkta pakankamai duomenų, kuriais remiantis bus galima nustatyti papildomų priemonių poreikį ir įgyvendinimo apimtis.

Pasklidosios taršos mažinimo priemonės

164. Dalyje Ventos UBR vandens telkinių nepasiekiama gera vandens būklė dėl pasklidosios žemės ūkio taršos. Ši problema aktuali tik Ventos baseine, kur azoto išsiplovimą vandens telkiniuose reikia mažinti 1167,8 km teritorijoje (45 pav.). Į šį plotą patenka aštuoni problematiški baseinėliai (matematinio modelio, naudojamo žemės ūkio taršai vertinti, taikomi ploto vienetai). Apskaičiuota, kad į vandens telkinius išsiplaunančią taršos apkrovą vidutiniškai reikia sumažinti 1,2 kg/ha – iš viso 141 t N_bendras. Norint pasiekti gerą vandens telkinių ekologinę būklę/potencialą Ventos UBR, pakanka pritaikyti bendras visai Lietuvai pasklidosios taršos mažinimo priemones, dalis kurių yra patvirtintos 2010 m. liepos 21 d. Nutarimu Nr. 1098 Priemonių vandensaugos tikslams Nemuno upių baseinų rajone pasiekti programoje.

165. Papildomos pasklidosios taršos mažinimo priemonės yra:

165.1. Įteisinti maksimalūs leistini azoto ir fosforo trąšų kiekiai viename hektare, nepriklausomai nuo to, ar tręšiama organinėmis ar mineralinėmis trąšomis;

165.2. Peržiūrėta ir įteisinta privaloma tręšimo planų rengimo metodika;

165.3. Įvestas reikalavimas rengti tręšimo planus ūkiams nuo 10 hektarų. 165.4. Įvestas reikalavimas turintiems mažiau kaip 10 sutartinių gyvulių ūkiams (t.y. tiems, kuriems netaikomi Nitratų direktyvos reikalavimai), tvarkyti mėšlą pagal Pažangaus ūkininkavimo taisyklėse ir patarimuose numatytas rekomendacijas mėšlui tvarkyti bei Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašą. Pažangaus ūkininkavimo taisyklėse numatyta, kad tirštasis mėšlas laikinai gali būti kaupiamas lauko rietuvėse vadovaujantis šiomis rekomendacijomis.

165.5. Pakeistas Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašą, patvirtintas 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-608/3D-651, įtvirtinant, kad laikančiųjų 50 SG ir daugiau dokumentai, įrodantys teisėtą mėšlo ir (ar) srutų panaudojimą, perdavimą arba realizavimą, turi būti saugomi mažiausiai 2 metus.

165.6. Prieš tai išvardintuose punktuose minimų priemonių kontrolė. Siūloma papildomai tikrinti 5 proc. visų Lietuvos ūkių, laikančių iki 10 SGV ir 10 proc. ūkių, dirbančių 10 ir daugiau ha žemės (ir pagal šį planą privalėsiančių rengti tręšimo planus), vietovėse, kuriose pasklidoji žemė ūkio tarša yra reikšminga, bei 2 proc. tokio dydžio ūkių likusioje Lietuvos teritorijoje.

165.7. Informacinės kampanijos priemonių programų vykdytojams apie pasklidosios taršos priemones. Pagrindinės informavimo bei mokymų sritys yra:

165.7.1. informacinės kampanijos ūkininkams apie maksimalias leidžiamas tręšimo normas, tręšimo planų rengimo tvarką bei tręšimo planų teikiamus privalumus;

165.7.2. informacinės kampanijos bei mokymai mažiems ūkiams apie mėšlo bei srutų tvarkymą;

165.7.3. mokymai tręšimo planų rengėjams.

(pav.)

45 pav. Ventos UBR teritorijos, kuriose reikia mažinti pasklidąją taršą

Papildomų priemonių pasklidajai taršai mažinti taikymas

166. Pritaikius išvardintas priemones pasklidoji tarša sumažinama iki reikiamo lygmens visoje Ventos UBR teritorijoje. Papildomų žemės ūkio poveikį mažinančių priemonių efekto bei sąnaudų įvertinimas pateikiamas 106–109 lentelėse.

106 lentelė. Pasklidosios taršos mažinimo Ventos baseine apimtys ir sąnaudos

Priemonės Ventos baseine	Priemonės taikymo apimtis, ha/SG/Vnt.	Priemonės poveikis mažinant N, kg/metus	Kasmetinės sąnaudos, Lt
Mėšlo tvarkymas mažuose ūkiuose	29.004 SG	52.169	290.000
Tręšimo planai ūkiuose nuo 10 ha	186.408 ha	269.289	2.310.000
Papildoma kontrolė	-	-	48.000
Iš viso:	269.289	321.458	2.650.000

107 lentelė. Pasklidosios taršos mažinimo Šventosios baseine apimtys ir sąnaudos

Priemonės Šventosios baseine	Priemonės taikymo apimtis, ha/SG/Vnt.	Priemonės poveikis mažinant N, kg/metus	Kasmetinės sąnaudos, Lt
Mėšlo tvarkymas mažuose ūkiuose	2.341 SG	0	23.400
Tręšimo planai ūkiuose nuo 10 ha	11.692 ha	0	178.000
Papildoma kontrolė		_-	2.600
Iš viso:		0	204.000

108 lentelė. Pasklidosios taršos mažinimo Bartuvos baseine apimtys ir sąnaudos

Priemonės Bartuvos baseine	Priemonės taikymo apimtis, ha/SG/Vnt.	Priemonės poveikis mažinant N, kg/metus	Kasmetinės sąnaudos, Lt
Mėšlo tvarkymas mažuose ūkiuose	7.021 SG	0	70.200
Tręšimo planai ūkiuose nuo 10 ha	35.194 ha	0	571.500
Papildoma kontrolė		-	8.000
Iš viso:		0	649.700

109 lentelė. Pasklidosios taršos mažinimo Ventos UBR apimtys, efektas ir sąnaudos

Priemonės Ventos UBR	Priemonės taikymo apimtis, ha/SG/Vnt.	Priemonės poveikis mažinant N, kg/metus	Kasmetinės sąnaudos, Lt
Mėšlo tvarkymas mažuose ūkiuose	38.367 SG	iki 52.169	383.670
Tręšimo planai ūkiuose nuo 10 ha	142.305 ha	iki 269.289	3.056.940
Papildoma kontrolė		-	58.600
Iš viso ~:	323.000	iki 321.000	3.500.000

Kasmetinės sąnaudos pasklidosios taršos priemonėms Ventos UBR sudarytų 3,5 mln. Lt. Didžioji jų dalis – 3 mln. Lt – tektų ūkininkams, dirbantiems daugiau nei 10 hektarų žemės ir privalėsiantiems rengti tręšimo planus. Apie 384 tūkst. Lt turėtų skirti ūkininkai, laikantys iki 10 sąlyginių gyvulių. Valstybė turėtų padengti priemonės įgyvendinimo kontrolės sąnaudas – 59 tūkst. Lt.

Taršos prioritetinėmis pavojingomis ir pavojingomis medžiagomis mažinimo priemonės

167. Atliekant „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymo Lietuvoje“ studiją, Šventojoje ties siena buvo aptiktos nustatytas ribas viršijančios Di(2-etilheksil)ftalato (toliau – DEHP) koncentracijos, o Ventoje ties siena – DEHP ir trichlormetano. Pavojingų medžiagų patekimo į upes keliai ir šaltiniai kol kas nėra identifikuoti. Galimas taršos šaltinis Ventos upėje – AB „Mažeikių nafta“, kurios nuotekos į Ventą patenka Varduvos upe. Todėl, šiuo metu Varduvos upės atkarpa žemiau AB „Mažeikių naftos“ išleistuvo įvardijama kaip geros cheminės būklės nepasiekęs vandens telkinys. Rizikos grupei priskiriama visa siena su Latvija tekanti Šventosios atkarpa.

DLK viršijančios pavojingų medžiagų koncentracijos minėtuose telkiniuose buvo aptiktos atlikus vienkartinius matavimus, todėl, siekiant išsiaiškinti tikrąjį taršos lygį, Varduvos ir Šventosios žiotyse esančiose intensyvaus priežiūros monitoringo vietose bus tiriamos aptiktų pavojingų medžiagų koncentracijos. Kol nebus surinkta pakankamai duomenų, įrodančių reikšmingą taršos pavojingomis medžiagomis lygį ir leisiančių planuoti taršos mažinimo priemones, vandensaugos tikslų pasiekimą Varduvos ir Šventosios upėse išskirtuose telkiniuose siūloma atidėti.

Hidromorfologinės būklės gerinimo priemonės

168. Pagrindinės priežastys, sąlygojančios hidromorfologinius vandens telkinio pakitimus ir dėl to neleidžiančios pasiekti geros ekologinės būklės kai kuriuose vandens telkiniuose yra susijusios su:

168.1. Dirbtinėmis kliūtimis (upių tęstinumo pažeidimais);

168.2. HE;

168.3. Ištiesintomis upėmis.

169. Šioms priežastims šalinti arba jų poveikiui švelninti siūlomos šios priemonės:

169.1. Upių tęstinumo ir jų debito atstatymas/užtikrinimas;

169.2. HE poveikio mažinimas;

169.3. Upių vingiuotumo atstatymas.

Žuvų pralaidų įrengimas

170. Žuvų pralaidų įrengimas yra svarbiausia priemonė, leidžianti sušvelninti upės tęstinumo pažaidų (dirbtinių kliūčių) daromą poveikį. Iki 2010-ųjų Lietuvoje pastatyti 25 žuvų migracijos įrenginiai: įrengta šliuzų, akmeninių kanalų su slenksčiais, baseinėlių su vertikaliais plyšiais pertvarėlėse.

171. Ventos UBR pastaraisiais metais pastatyti penki žuvų migracijos įrenginiai. Ventos ir Šventosios upėse. Tai Jautakių (2004), Rudikių (2002), Kuodžių (2005) ir Viekšnių (2008), Laukžemės (2009) žuvų pralaidos.

Pirmiausia siūloma įrengti žuvų pralaidas tose upėse, kurios yra svarbiausios žuvų migracijai. Ventos UBR tokia vieta yra Bugenių užtvankoje.

Žuvų pralaidų statyba turi būti paremta specifinėmis galimybių studijomis, kurių metu parenkamas tinkamiausias pralaidos technologinis sprendimas. Įrenginio statyba turi būti papildoma monitoringu tam, kad būtų galima įvertinti tokio įrenginio poveikį upės ekologinei būklei ir parinkti geriausią variantą. Tačiau tokios informacijos Lietuvoje nėra, todėl poveikio analizė turi būti palikta antrajam Ventos UBR plano rengimo etapui, t.y. planavimo ciklui nuo 2015 metų.

172. Atsižvelgiant į informaciją apie Užtvankų, prie kurių reikia pastatyti įrenginius žuvų migracijai, sąrašo ir buvusių užtvankų liekanų, kuriose reikia pašalinti kliūtis, trukdančias žuvų migracijai, sąrašo nuostatas bei pagal ekspertinį vertinimą, Ventos UBR reikėtų pastatyti tokias žuvų pralaidas ir pašalinti tokias kliūtis:

110 lentelė. Ventos UBR reikalingos žuvų pralaidos ir pašalintinos užtvankų liekanos bei šių priemonių sąnaudos, Lt

Upė	Užtvankos pavadinimas	Priemonė****	Rajonas	Investicinės sąnaudos, 2009*
Žuvų pralaidos
Šerkšnė	Bugenių užtvanka***	Žuvų takas ⁽²⁾	Mažeikių r.	151 500
Šalintinos kliūtys
Šerkšnė	Akmenų slenkstis	Išardyti akmenų slenkstį⁽¹⁾	Mažeikių r.	24 200
Šata	Akmenų slenkstis	Išardyti akmenų slenkstį⁽²⁾	Skuodo r.	24 000**
Iš viso:				200 000

Šaltinis: Užtvankų, prie kurių reikia pastatyti įrenginius žuvų migracijai, sąrašo ir buvusių užtvankų liekanų, kuriose reikia pašalinti kliūtis, trukdančias žuvų migracijai, sąrašas

* – pagal infliaciją 2009 metams pritaikytos sąnaudos iš studijos „Žuvų migracijos sąlygų gerinimas ichtiologiniu požiūriu svarbiose upėse“, „Gedilieta“ ir Ekologijos institutas, 2001;

** – Šatos akmenų slenksčio nuardymo sąnaudos ankstesniuose detaliuose tyrimuose nenagrinėtos, todėl siūlome tokią pat kainą kaip ir Šerkšnės upėje.

*** – Šerkšnės upėje visų pirma turėtų būti išardytas akmenų slenkstis, esantis žemiau Bugenių užtvankos ir tik tuomet įrengtas žuvų takas prie Bugenių užtvankos.

**** – ⁽¹⁾ – aukštesnio prioriteto priemonė; ⁽²⁾ – žemesnio prioriteto priemonė;

173. Iš viso vienos pralaidos pastatymas ir dviejų senų užtvankų liekanų pašalinimas kainuos apie 200 tūkst. Lt investicinių sąnaudų, o kiekvienais metais, jei būtų skiriama maždaug vienodai lėšų nuo 2011 iki 2015 metų, tai reikštų apie 40 tūkst. litų.

HE turbinų keitimas

174. Dėl nenatūralaus pobūdžio vandens lygio ir nuotėkio svyravimų, upių atkarpas žemiau HE pasiūlyta laikyti rizikos vandens telkiniais. Be to, kai kurių tipų turbinos labai žaloja per jas plaukiančias žuvis. Vienas iš rizikos sušvelninimo būdų yra seno tipo turbinų pakeitimas naujomis, aplinkai draugiškesnėmis turbinomis.

Ventos UBR yra dvidešimt aštuonios HE. Jei HE neseniai pastatyta, turbinų keitimas nėra tinkama priemonė, tačiau įpareigojimas HE savininkams užtikrinti „aplinkai draugiškos“ turbinos įdiegimą atsiradus poreikiui turbiną keisti, būtinas.

175. Darant prielaidą, kad mažųjų HE savininkai galės pasinaudoti ES parama aplinkai draugiškesnėms turbinoms įrengti greičiausiai tik po 2013 metų, numatytos šių prioritetinių pagal svarbą žuvų ištekliams HE turbinų keitimas:

175.1. Rudikių – 40 kW

175.2. Viekšnių – 90 kW

175.3. Alsėdžių – 75 kW

175.4. Leckavos – 125 kW

176. Iš viso turbinų keitimas modernesnėmis Ventos UBR kainuotų maždaug 1320 tūkst. litų, kadangi naujos turbinos vieno kW įrengimo sąnaudos yra maždaug 4000 Lt.

178. Žuvų apsaugos priemonėse mažosiose hidroelektrinėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 68 (Žin., 2000, Nr. 19-471, 2003, Nr. 78-3583), rekomenduojama elektros gamintojams, statant naujas arba rekonstruojant buvusias HE, pasirinkti potencialiai mažiausią neigiamą poveikį hidrobiontams turinčias turbinas. Kaip papildomos žuvų apsaugos priemonės gali būti įrengtos nukreipiamosios grotos su 100–150 mm tarpais, elektros laukų užtvaros ar kitokios efektyvios žuvų atbaidymo ir apsaugos priemonės bei tik dieną veikiančių HE sustabdymas nakčiai iki saulės nusileidimo (ypač intensyvios pavasarinės žuvų migracijos metu, nuo balandžio 1 d. iki birželio 1 d.).

Upių renatūralizavimas

179. GIS metodais nustatyta, kad ištiesintų upių ir upelių ilgis Ventos UBR yra apie 560 km, iš kurių apie 385 km (36 vandens telkiniai) priskiriami rizikos upėms, o daugiau nei 170 km – labai pakeistiems vandens telkiniams. Pastarųjų yra 11.

180. Pagrindiniai sureguliuotų vagų natūralizavimo principai yra:

180.1. Atstatyti buvusį iki reguliavimo vagos skerspjūvį;

180.2. Užtikrinti jo stabilumą;

180.3 Atkurti prarastas vagos funkcijas (biologinis produktyvumas, medžiagų transformacijos, buveinės vandens ir sausumos gyvybei).

181. Sureguliuotų vagų natūralizavimo būdai kiekvienai upei ar atitinkamam jos ruožui gali būti labai skirtingi (specifiniai) ir pritaikomi pagal esamas sąlygas ir siekiamus tikslus, tačiau visus juos galima suskirstyti į:

181.1. Meandrų (vingiuotumo) atkūrimą ištiesintuose upių ruožuose;

181.2. Meandrų (vingiuotumo) formavimą ištiesintuose upių ruožuose ir grioviuose;

181.3. Vagos skerspjūvio performavimą (perprofiliavimą) taikant įvairias priemones;

181.4. Vagos dugno aukščių ir nuolydžių atkūrimą arba formavimą;

181.5. Krantų sutvirtinimą;

181.6. Mažų įlankų ir užutekių atkūrimą ir formavimą šalia vagos ir upės salpoje;

181.7. Floros ir faunos atkūrimą ir/ar gausinimą.

182. Upių vagų natūralizavimas yra brangus ir kol kas visuomenei nepriimtinas procesas. Todėl Ventos UBR priemonių programoje siūloma:

182.1. Palikti visiškam savaiminiam natūralizavimuisi upių aukštupiuose, kalvotose, šaltiniuotose, ežeringose ir saugomose teritorijose tekančių upių vagų atkarpas, kuriose jau vyksta savaiminis grįžimas į natūralią būklę;

182.2. Upių natūralizavimą atlikti tik aiškų visuomenės poreikį tam turinčiose teritorijose, taip pat vietose, kur upių vagų natūralizavimas gali turėti ryškų potvynių minimizavimo, teršalų sulaikymo ir bioįvairovės (augalų ir gyvūnų buveinės) padidinimo/atkūrimo efektą.

182.3. Upių ruožus plotuose, kur žemės ūkio veikla nevystoma, palikti savaiminiam atsistatymui, tačiau kontroliuoti šį procesą įvertinant žemių sausinimo poreikius aukščiau ir žemiau pagal tėkmę esančiuose plotuose.

183. Papildomas lėšų šaltinis upių renatūralizavimui nėra aiškus. Praktiškai visi galimi finansavimo šaltiniai 2007–2013 jau turi suplanuotus investavimo objektus. Valstybės mokumas šiuo metu neleistų tokios priemonės įgyvendinti. Be to, nežinomas ir upių vingiuotumo atstatymo efektas ekologinei konkretaus upelio būklei. Todėl siūloma apsiriboti pilotinių projektų įgyvendinimu ir iki 2015 metų įgyvendinti vieną pilotinį projektą upių vingiuotumui atstatyti. Ventos UBR pilotinio projekto nenumatoma. Toks projektas siūlomas Nemuno UBR.

184. Apytiksliai apskaičiuota, kad vieno kilometro vidutinė investicinių sąnaudų poreikio suma prilygsta maždaug 100 000 litų. Ventos UBR yra apie 560 km ištiesintų upių, o iš jų rizikos upių lygumose – 204 km. Šių upių atkarpų išvingiavimas kainuotų maždaug 20,4 mln. Lt. Eksploatacines sąnaudas praktiškai galima prilyginti nuliui. Bendros metinės sąnaudos sudarytų apie 1,6 mln. litų.

Hidromorfologinių pakeitimų poveikio švelninimo priemonių suminės sąnaudos

111 lentelėje pateikiamos bendros hidromorfologinių pakeitimų poveikio švelninimo priemonės ir jų sąnaudos.

111 lentelė. Ventos UBR hidromorfologinių pakeitimų poveikio švelninimo priemonės

Priemonė	Kiekis	Investicinės sąnaudos, Lt, 2009	Eksploatacinės išlaidos	Metinės bendros sąnaudos, Lt
Žuvų takai ir užtvankų liekanų pašalinimas	1 takas ir 2 užtvankų liekanos	200 000	4 500	17 000
HE modernios turbinos įrengimas	4 elektrinės, 330 kW	1 320 000	40 000	80 000
Vingiuotumo atstatymas	204 km	20 400 000	0	1 300 000
Iš viso ~:		22 000 000	44 000	1 400 000

Šaltinis: eksperto skaičiavimai

Papildomos priemonės rekreacijai

185. Nors rekreacija nebuvo identifikuota kaip poveikį ekologinei vandens būklei darančios svarbios apkrovos, tačiau siūloma dalį lėšų, skirtų rekreacijos vystymui, ir jau numatytų tam tikruose vyriausybės dokumentuose, atidėti ekologinės būklės gerinimo priemonėms. Tai yra, bet koks naujo infrastruktūros, susijusios su rekreacija, objekto kūrimas turi būti leidžiamas tik tuo atveju, jei numatytos priemonės to objekto daromos žalos ekologinei būklei atsverti.

Tokios priemonės turi būti numatytos ir įgyvendinant parengtą Nacionalinių vandens turizmo trasų specialųjį planą, kuriuo bus siekiama plėtoti pažintinį ir poilsinį vandens turizmą bei turizmo ir rekreacijos infrastruktūrą. Ventos UBR upėse turizmo trasų nenumatyta.

186. Ventos UBR yra devynios oficialios maudyklos. Dvi – prie didesnių nei 0,5 km²tvenkinių – prie Ventos Akmenės rajone ir prie Bartuvos Skuodo rajone. Kol kas savivaldybės neplanuoja naujų maudyklų įrengimo, todėl ir su maudyklų priežiūra susijusių papildomų priemonių į Planą netraukiame. Savivaldybėms priėmus sprendimus dėl maudyklų įteisinimo numatytos maudyklų stebėjimo sąnaudos gali didėti.

187. Kaimo turizmas kaip atskira apkrovos rūšis turėtų nedaryti neigiamo poveikio aplinkai. Kaimo turizmo sodyboms taikomi buitinių nuotekų valymo reglamentai. Turizmo sodybas derėtų vertinti kaip taškinius taršos šaltinius, kurie turi valymo įrenginius ir išvalo nuotekas bent jau iki: BDS₇-29mg/l, P_bendras-10 mg/l, N_bendras-40mg/l. Šiems objektams išduodant leidimus, kaip ir visiems kitiems, reikėtų atsižvelgti į konkrečią vandens telkinio, į kurį išleidžiamos nuotekos, būklę.

188. Prie papildomų priemonių priskirtini ir esamų teisės aktų papildymai/pakeitimai, kurių priėmimas turės teigiamos įtakos vandens telkinių būklės gerinimui ne tik Ventos UBR bet ir visoje šalyje (112 lentelė).

112 lentelė. Siūlomi teisės aktų pakeitimai ir papildymai

Teisės aktai ir reikalingi jų papildymai	Atsakingas vykdytojas	Atlikimo terminai	Finansavimo poreikis
Parengti Lietuvos Vyriausybės nutarimo projekto pakeitimą dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652) įtvirtinant naujus nuotekų valymo įrenginių sanitarinių apsaugos zonų dydžius, atsižvelgiant į šiuolaikinį nuotekų valymo technologijų išvystymo lygį.	Lietuvos Respublikos sveikatos ministerija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija	2011–2012	Priemonės įgyvendinimas lėšų nereikalaus
Atlikti Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33, pakeitimus: Numatyti pareigą HE, kurių galia 100 kW ir daugiau, savininkams registruojamus vandens lygių duomenis automatiniu būdu teikti kas valandą į Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazę. Numatyti prievolę hidroelektrinių savininkams sudaryti ir kasmet tikslinti sausmečio žemutinių bjefų debito kreives; Nustatant reikalavimą naujai statomoms hidroelektrinėms parinkti tinkamą reguliuojamų turbinų veikimo pradžios galią ir turbinų skaičių siekiant sumažinti neigiamą hidroelektrinių poveikį vandens telkinių būklei.	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija Aplinkos apsaugos agentūra	2011–2012	Priemonės įgyvendinimas lėšų nereikalaus
Parengti hidroelektrinių daromos žalos vandens telkiniams, kuri atsiranda dėl aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymo, įvertinimo metodiką.	Aplinkos Respublikos aplinkos ministerija	2014–2015	30 tūkst. Lt Valstybės biudžetas

Tyrimai ir švietimo projektai

189. Ventos upių baseinų rajone yra vandens telkinių, kuriuos gali teršti sutelktieji ir pasklidieji taršos šaltiniai, tačiau kol kas apie tai nėra konkrečių duomenų.

Probleminiai vandens telkiniai, kurių taršos priežastis reikia išsiaiškinti, yra išvardinti žemiau.

Masčio ežero ekologinė būklė pagal taršos apkrovos modeliavimo rezultatus turėtų būti labai gera, tačiau tiek pagal monitoringo duomenis, tiek ežerų studijos duomenimis telkinio ekologinė būklė yra prastesnė, nei gera. Pažymėtina, kad modeliavimo duomenimis sutelktoji tarša Masčio ežere sudaro 45 proc. (nors ir neturėtų daryti reikšmingesnės įtakos). Masčio ežero būklei didelį poveikį gali daryti iš miesto teritorijos su paviršinėmis nuotekomis patenkantys teršalai, didelė tikimybė, kad ežeras yra teršiamas ir prie paviršinių nuotekų surinkimo sistemos nelegaliai prisijungusių gyventojų buitinėmis nuotekomis. Todėl būtina atlikti taršos šaltinių inventorizaciją ir tiriamąjį monitoringą siekiant nustatyti blogą šio ežero būklę sąlygojančias priežastis. Tuo pačiu būtina atlikti ir pavojingų medžiagų bei sunkiųjų metalų tyrimus ežero vandenyje ir dugno nuosėdose. Ežerų studijos duomenimis, praeityje ežeras terštas pramoninėmis nuotekomis, teršalai iš sutelktosios taršos šaltinių ir šiuo metu patenka į ežerą. Tokie tyrimai leistų tiksliau įvertinti ežero cheminę būklę (šiuo metu monitoringo duomenų apie ežero cheminę būklę nėra).

Šiandien nusekęs ir užterštas Biržulio ežeras ir po vandens lygio pažeminimo atsivėrusios šlapynės beveik nenaudojamos ūkyje ir rekreacijai, tačiau yra paukščių apsaugai svarbi teritorija. Tolimesnė ežero ir pakrančių šlapynių kaita gali turėti neigiamos įtakos čia saugomiems paukščiams ir vandens organizmų bendrijoms. Be to, Biržulio ežero ekologiniam potencialui įtakos gali turėti ir dugno nuosėdose akumuliuotų biogeninių medžiagų resuspensija į vandenį, galimas ir pasklidosios taršos poveikis (remiantis modeliavimo rezultatais, ežeras patiria tam tikrą apkrovą, tačiau jo ekologinė būklė vis dar turėtų būti gera).

Siūloma detaliau ištirti ežero fizikinių-cheminių ir morfometrinių rodiklių kaitą (vykdyti intensyvesnį, tiriamąjį monitoringą, įskaitant aplink ežerą esančių taršos šaltinių patikrinimus bei įvertinant ežero morfometrinių rodiklių kaitą). Šie tyrimai leistų įvertinti ežero ekologinio potencialo stabilizavimo galimybes.

Priežastys, lėmusios prastą Gludo ežero ekologinę būklę, nėra aiškios. Remiantis taršos apkrovos matematinio modeliavimo rezultatais, šio ežero ekologinė būklė turėtų būti labai gera, tačiau ežerų studijos duomenimis, užsitęsus ledo dangos laikotarpiui šiame ežere kartais stebimi žuvų kritimai. Monitoringo duomenų apie šio ežero kokybės rodiklius nėra. Todėl visų pirma turi būti atliktas ežero kokybės rodiklių monitoringas (veiklos monitoringo rėmuose) kuris leistų tiksliai nustatyti, ar ežeras išties turi būti priskirtas rizikos telkiniams.

Sablauskių tvenkinio ekologinis potencialas pagal taršos apkrovos modeliavimo rezultatus turėtų būti labai geras, tačiau pagal monitoringo duomenis jis yra prastesnis, nei geras. Pažymėtina, kad modeliavimo duomenimis sutelktoji tarša sudaro 47 proc. tvenkiniui tenkančios taršos apkrovos (nors ir neturėtų daryti reikšmingesnės įtakos). Būtina atlikti taršos šaltinių inventorizaciją ir tiriamąjį monitoringą, siekiant nustatyti blogą šio tvenkinio ekologinį potencialą sąlygojančias priežastis.

Alsėdžių ir Tausalo ežeruose prastesnę nei gera ekologinę būklę galėjo nulemti praeities tarša (remiantis modeliavimo rezultatais, šių ežerų ekologinė būklė turėtų būti labai gera). Todėl būtina atlikti detalius tyrimus (tiriamąjį monitoringą, įskaitant priedugnio, aplink ežerą esančių taršos šaltinių patikrinimus), siekiant nustatyti šių rizikos ežerų taršos kilmę (ežeras patiria antropogeninį poveikį dėl praeities ar dėl dabartinė taršos).

Žemiau lentelėje pateikiama reikalingų tyrimų santrauka.

113 lentelė. Tyrimai ir švietimo priemonės, reikalingi pirmame Ventos UBR Priemonių programos įgyvendinimo etape

Tyrimo ar švietimo priemonės pavadinimas	Reikalingos sąnaudos
Tyrimo ar švietimo priemonės pavadinimas	Investicinės/ vienkartinės, Lt	Eksploatacinės, Lt/metus	Metinės, Lt/metus
Biržulio ežero morfometrinių, fizikinių-cheminių, biologinių rodiklių ir šaltinių inventorizacija bei identifikuotų taršos šaltinių tyrimai	18.000		2.000
Tiriamasis monitoringas, įskaitant priedugnio, ir taršos šaltinių inventorizacija Alsėdžių ir Tausalo ežeruose	35.000		5.000
Tiriamasis monitoringas ir taršos šaltinių inventorizacija Masčio ir Sablauskių ežeruose	105.000		14.000
Informacinės kampanijos Priemonių programos vykdytojams ir visuomenei		10.000	10.000
Iš viso	158.000	10.000	31.000

Šaltinis: eksperto skaičiavimai

Papildomų priemonių sąnaudų santrauka

190. Apibendrinta informacija apie papildomų priemonių įgyvendinimui reikalingas sąnaudas pateikiama 114 ir 115. lentelėse. Kadangi siūloma upių renatūralizavimo poveikį pirmiausia išsiaiškinti bandomajame objekte, o toks pasiūlytas tik Nemuno UBR, apibendrintoje 114 priemonių lentelėje sąnaudų šiai priemonei nepateikiame. Taip pat į pastarąją lentelę neįtraukiame ir paviršinių nuotekų tvarkymo bei turbinų keitimo sąnaudų, kadangi finansinių išteklių šioms priemonėms įgyvendinti prieinamumas potencialiai galimas tik po 2013 metų.

114 lentelė. Ventos UBR priemonių įgyvendinimo sąnaudos

Priemonių grupė	Investicinės sąnaudos, Lt	Eksploatacinės išlaidos, Lt/metus	Metinės bendros sąnaudos, Lt
Sutelktosios taršos	2.740.000	140.000	320.000
Pasklidosios taršos	0	3.500.000	3.500.000
Hidromorfologinių pakeitimų	21.920.000	44.000	1.395.000
Tyrimai ir švietimo priemonės	158.000	10.000	31.000
Iš viso ~	24.820.000	3.690.000	5.250.000

115 lentelė. Ventos UBR priemonių įgyvendinimo preliminarios sąnaudos be pirmame etape neįgyvendinamų priemonių

Priemonės be sutelktosios taršos mažinimo, upių vagų renatūralizavimo ir turbinų keitimo	Investicijos, Lt	Eksploatacinės išlaidos, Lt/metus	Metinės sąnaudos, Lt
Pasklidosios taršos mažinimo	0	3.500.000	3.500.000
Hidromorfologinių pakeitimų	200.000	4.500	17.100
Tyrimai, švietimo priemonės	158.000	10.000	31.000
Iš viso ~	360.000	3.510.000	3.550.000

Šaltinis: eksperto skaičiavimai

191. Visos Priemonių programos, apimančios ir pagrindines, ir papildomas priemones, sąnaudos pateiktos 116 lentelėje ir 46 paveiksle.

116 lentelė. Ventos UBR visos priemonių programos įgyvendinimo iki 2015 metų sąnaudos

Priemonių grupė	Investicijos, Lt	Eksploatacinės išlaidos, Lt/metus	Metinės sąnaudos, Lt
Pagrindinės priemonės
Maudyklų	0	50.000	50.000
Paukščių	666.000	344.000	434.000
Geriamojo vandens	kartu su Nuotekų direktyvos sąnaudomis
Pramoninių avarijų	200.000	0	27.000
Poveikio aplinkai vertinimo	0	280.000	280.000
Nuotekų dumblo	51.317.000	1.539.510	6.013.510
Miesto nuotekų valymo	81.090.000	1.621.800	8.691.800
Augalų apsaugos priemonių	1.460.000	12.500	261.500
Nitratų	82.360.000	823.600	8.004.600
Buveinių	180.000	500.000	520.000
TIPK	100.000	0	14.000
Iš viso pagrindinėms priemonėms	217.370.000	5.200.000	24.300.000
Papildomos priemonės
Sutelktosios taršos	0	0	0
Pasklidosios taršos	0	3.500.000	3.500.000
Hidromorfologinių pakeitimų	200.000	4.500	17.100
Tyrimai ir švietimo priemonės	158.000	10.000	31.000
Iš viso papildomoms priemonėms ~	360.000	3.510.000	3.550.000
Pagrindinės ir papildomos priemonės
IŠ VISO ~	217.730.000	8.680.000	27.850.000

Šaltinis: eksperto skaičiavimai

(pav.)

46 pav. Ventos UBR priemonių programos pagrindinių ir papildomų priemonių įgyvendinimo iki 2015 metų investicinės ir eksploatacinės sąnaudos

Šaltinis: eksperto skaičiavimai

IV SKIRSNIS. GEROS BŪKLĖS PASIEKIMO VANDENS TELKINIUOSE NAUDA

192. Naudos dydis, kuris atsiras įgyvendinus papildomas priemones, paremtas Sutikimo mokėti už Nevėžio upės vandens kokybės pagerinimą iki geros būklės vertinimo studija ir Sutikimo mokėti už Neries upės vandens kokybės pagerinimą iki geros būklės ir vingiuotumo atstatymą vertinimo studija. Tokios sąlyginio vertinimo studijos daugelyje šalių yra gana plačiai naudojamos gamtos išteklių naudai (t.y. ta nauda, kurios neįmanoma apskaičiuoti įprastais ekonominiais komerciniais metodais) įvertinti.

Minėti du pabaseiniai yra Nemuno UBR. Manome, kad jų naudos dydį galima tiesiogiai perkelti į kitų Lietuvos UBR pabaseinius, kadangi geografinės ir socialinės sąlygos labai panašios visoje Lietuvoje.

Statistiškai patikimas sutikimo mokėti dydis Nevėžio pabaseinyje buvo nustatytas 1,85 Lt vienam namų ūkiui per mėnesį (įtraukiant tuos namų ūkius, kurie sutinka mokėti 0 litų). Ši studija buvo atlikta 2007 metais.

193. Neries upės vandens kokybės pagerinimo iki geros būklės vertinimo studijos metu buvo nustatyti keturi scenarijai:

193.1. Vertinamas sutikimas mokėti už visų Neries baseino vandens telkinių pagerinimą iki geros ekologinės būklės;

193.2. Vertinamas sutikimas mokėti už visų Neries baseino vandens telkinių pagerinimą iki geros ekologinės būklės ir dar už ištiesintų upių vingiuotumo atstatymą;

193.3. Vertinamas sutikimas mokėti už Riešės ežero vandens kokybės pagerinimą iki geros ekologinės būklės;

193.4. Vertinamas sutikimas mokėti už Riešės ir Didžiulio ežerų vandens kokybės pagerinimą iki geros ekologinės būklės.

194. Tokiu būdu buvo gauti statistiškai patikimi sutikimo mokėti dydžiai tiek už atskirus konkrečius telkinius, tiek už visų Neries pabaseinio telkinių ekologinės būklės pagerinimą.

195. Neries pabaseinyje vieno namų ūkio sutikimas mokėti prilygo 40,51 Lt per metus arba 3,38 Lt per mėnesį vien tik už vandens kokybės pagerėjimą ir 48,18 Lt per metus arba 4,01 Lt per mėnesį už vandenų kokybės pagerėjimą ir upių vingiuotumo atstatymą. Pirmuoju atveju tokia suma sudaro maždaug 0,29 proc. nuo tirtų namų ūkių pajamų. Antruoju atveju sutikimo mokėti dydis sudaro 0,36 proc. pajamų.

Jei jau žmonės sutinka mokėti (moka daugiau nei 0), tai už vandens kokybės pagerėjimą ir upių vingiuotumo atstatymą toks mokėjimas sudaro vidutiniškai daugiau nei 30 proc. jų sąskaitos už vandens tiekimą.

Ventos UBR gyvena maždaug 190 tūkst. žmonių, ir kad vieno namų ūkio vidutinis dydis yra 2,4, įvertinta nauda pagal paminėtą Neries studiją sudarytų 320 tūkst. Lt per mėnesį ir atitinkamai 3,8 mln. Lt per metus.

Šiame Programos rengimo etape pagal sąnaudų rezultatyvumo analizę pirmiausia parinktos efektyviausios pirmajame valdymo plano įgyvendinimo cikle priemonės. Ar geros ekologinės būklės pasiekimo tam tikros priemonės sąnaudos neproporcingos ir ar tai gali būti išimties priežastis – tai politinis sprendimas, pagrįstas ekonomine informacija. Tam reikia atlikti sąnaudų ir naudos palyginimą. Ventos UBR nė vieno atidėjimo atveju neprireikė tiesiogiai taikyti neproporcingų sąnaudų principo, t.y. lyginti sąnaudų ir naudos, kadangi atidėjimai pagrįsti techninio netikrumo, aprašyto anksčiau, ir pajėgumo mokėti ir/ar visuomenės neigiamo priimtinumo įgyvendinti tokias priemones iki 2015 metų priežastimis. Pastarasis tam tikra prasme yra „neproporcingų sąnaudų“ principo sudedamoji dalis. Be to, atidėjimai taikomi tik geros vandens būklės tikslų pasiekimo laiko prasme; pačių būklės tikslų švelninti nesiūloma, todėl sąnaudų / naudos analizės, o tuo pačiu ir aukščiau minėtų naudos skaičių šiame Programos rengimo etape kol kas neprireikė.

IX SKYRIUS. VISUOMENĖS INFORMAVIMO IR KONSULTAVIMO PRIEMONĖS

196. Visuomenės dalyvavimo veiklos Ventos UBR prasidėjo 2005 m., LR aplinkos ministrui 2005 m. gegužės 31 d. patvirtinus įsakymą Nr. D1-273 dėl „Dauguvos, Lielupės, Nemuno ir Ventos upių baseinų rajonų koordinavimo tarybų personalinių sutarčių patvirtinimo“ (pakeista 2008 m. rugsėjo 04 d., Nr. D1-455). Pagrindinis Ventos koordinavimo tarybos uždavinys – suderinti valstybės institucijų, vandens naudotojų, suinteresuotų nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) ir visuomenės interesus, nustatant bei siekiant vandensaugos tikslų.

197. Kitos visuomenės informavimo veiklos:

197.1. 2006 m. spalio 25 d. Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu Nr. V-110 „Dėl upių baseinų rajonų valdymo planų sudarymo tvarkaraščio patvirtinimo“ (neskelbtas) buvo patvirtintas bendras tvarkaraštis dėl visų Lietuvos UBR valdymo planų rengimo.

197.2. 2007 m. organizuoti keli informacinių renginiai, kuriuose dalyvavo savivaldybių, Regiono aplinkos apsaugos departamentų (toliau – RAAD) atstovai, taip pat visų keturių Lietuvos koordinavimo tarybų atstovai, tarp jų ir Ventos koordinavimo tarybos nariai. Seminaruose informuota apie visų Lietuvos UBR valdymo planų rengimo eigą.

197.3. 2007 m. gruodžio 22 d. parengtos ir AAA internetinėje svetainėje pristatytos Ventos UBR vandens telkinių vandensaugos problemų apžvalgos. Visuomenė turėjo galimybę teikti komentarus iki 2008 m. birželio 22 d.

197.4. 2008 m. birželio 26 d. AAA su UBR koordinavimo tarybų atstovais aptartos Lietuvos UBR vandensaugos problemos, tarp jų ir Ventos UBR. Išsakytos daugiausia bendro pobūdžio pastabos ir pasiūlymai dėl vandensaugos problemų nustatymo bei jų sprendimo.

197.5. 2009 m. lapkričio 25 d. Šilagalio km, Panevėžio rajonas, įvyko Lielupės, Ventos ir Dauguvos UBR Koordinavimo tarybų posėdis, kuriame aptarti preliminarūs valdymo planai ir priemonių programos.

197.6. 2010 m. balandžio 14 d. AAA įvyko susitikimas su Vandens problemų tarybos prie Lietuvos Respublikos Mokslų akademijos atstovais. Susitikime aptarti Lielupės, Ventos ir Dauguvos UBR valdymo planai bei priemonių programos, išsakytos pastabos.

197.7. Parengtoje projekto internetinėje svetainėje (www.upiubaseinai.lt) pristatyta Ventos UBR valdymo plano rengimo eiga;

197.8. Visuomenė informuota apie valdymo plano rengimo eigą naujienlaiškiais elektroniniu paštu;

197.9. Informacija apie upių baseino valdymo eigą buvo skelbta žiniasklaidoje;

197.10. Parengtas video filmas (175 DVD kopijos) ir informacinis leidinys (700 egz.) apie Ventos UBR valdymo planus ir priemonių programas ir platinamas visuomenei;

197.11. 2010 m. spalio 27 d. Telšių raj. savivaldybėje vyko vyko informacinė konferencija, kurios metu buvo pristatytas galutinis Ventos UBR valdymo planas ir priemonių programa.

Visuomenės komentarai Ventos UBR vadymo planui

198. Visuomenė buvo kviečiama komentuoti ir teikti pastabas valdymo planų ir priemonių programų projektams. Raštu buvo gauti komentarai ir klausimai valdymo plano projektui iš šių institucijų:

198.1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (raštas 2010-04-19 Nr. R2-621) rekomenduoja pateikti apžvalgas apie savivaldybių pasirengimą įgyvendinti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas bei priemones šioms priemonėms įgyvendinti.

Pagal šią pastabą buvo įvertinta informacija apie savivaldybių vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, kuriuose dalinai atsispindi savivaldybių pasirengimas įgyvendinti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas.

198.2. Akmenės rajono savivaldybės administracija (raštas 2010-04-14 Nr. 1-741)

198.2.1. klaidingai nurodyti kai kurie numatytų įrengti tinklų ilgiai; Pataisyta pagal pastabą.

198.2.2. klaidingai pateiktos vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo kainos; Pataisyta pagal pastabą.

198.2.3. pateikti nebeegzistuojantys paviršinio vandens naudotojai. Pataisyta pagal pastabą.

Rašte nurodytos redakcinės klaidos ištaisytos.

198.3. Palangos miesto savivaldybės administracija (raštas 2010-02-17 Nr. (4.21)D5-418)

198.3.1 siūlo papildyti Nuotekų išvalymo diagramą, pateikiant informaciją apie nuotekų išvalymą kiekvienoje savivaldybėje atskirai;

Šiame ir kituose valdymo planuose visa ekonominė informacija yra sutvarkyta pagal UBR, o ne pagal savivaldybes.

198.3.2. klaidingai pateikti duomenys apie užimtuosius Ventos UBR; Pataisyta pagal pastabą.

198.3.3. siūlo įtraukti priemones, kurios būtų taikomos jūros vandenų taršos sustabdymui; Priemonės, taikomos jūros vandenų taršos sustabdymui aprašytos Nemuno UBR valdymo plane.

198.3.4. nepateikta informacija apie įrengtą žuvų migracijos įrenginį. Pataisyta. Įrašytas Laukžemės žuvų migracijos įrenginys, kuris įrengtas 2009 m.

198.4. Žemaitijos nacionalinio parko direkcija (raštas 2010-03-20 Nr. S-152-(10.12)

198.4.1. siūlo numatyti numelioruoto Varduvos upės aukštupio hidromorfologinės būklės gerinimo priemones.

Šiame planavimo etape dėl lėšų stokos ir informacijos trūkumo renatūralizavimo bandomasis projektas siūlomas tik Nemuno UBR.

198.4.2. siūlo numatyti vandenvalos plėtrą Ž. Kalvarijos gyvenvietėje.

Vandens telkinių būklės analizė rodo, kad Ž. Kalvarijos gyvenvietė nedaro reikšmingo neigiamo poveikio Varduvos upei.

198.4.3. siūlo numatyti Biržulio ežero regeneravimo studiją.

Ventos UBR priemonių programoje numatyta priemonė „Atlikti išplėstinius Biržulio ežero morfometrinių, fizikinių-cheminių, biologinių rodiklių, tyrimus bei nustatyti taršos šaltinius ir jų poveikį“.

198.5. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos (raštas 2010-1011 Nr. V3-7.7-1568) pastabose nurodyti valdymo plano ir priemonių programos redakciniai trūkumai, saugomų teritorijų kiekių netikslumai bei teisės aktų, į kuriuos perkelti direktyvų reikalavimai, stoka.

Į visas Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos pastabas atsižvelgta šiame valdymo plane.

X SKYRIUS. KOMPETENTINGŲ ORGANIZACIJŲ SĄRAŠAS

199. AAA, kaip nurodyta jos nuostatuose, turi rinkti, analizuoti ir teikti patikimą informaciją apie aplinkos būklę, cheminių medžiagų srautus ir taršos prevencijos priemones bei užtikrinti vandens apsaugos ir valdymo organizavimą vandensaugos tikslams pasiekti. Agentūra taip pat yra atsakinga už baseinų valdymo planų rengimą ir koordinavimą visoje Lietuvos teritorijoje, taip pat už atsiskaitymą Europos Komisijai.

200. Požeminio vandens išteklių tyrimus ir priežiūrą organizuoja LGT. Bendrąja prasme Tarnyba organizuoja ir vykdo valstybinius žemės gelmių tyrimus, reguliuoja ir kontroliuoja žemės gelmių naudojimą bei apsaugą, kaupia, saugo ir valdo valstybinę geologinę informaciją.

201. RAAD kontroliuoja aplinkosaugos įstatymų ir kitų norminių aktų įgyvendinimo eigą regionuose. Departamentai taip pat bus atsakingi už BVPD reikalavimų įgyvendinimo kontrolę savo regionuose.

117 lentelė. Kompetentingų organizacijų sąrašas ir pavadinimai

Kompetentinga institucija, internetinė svetainė	Atsakomybė dėl Ventos UBR	Kontaktinis asmuo, pareigos, telefonas	Informacija, siunčiant korespondenciją
Kompetentinga institucija, internetinė svetainė	Atsakomybė dėl Ventos UBR	Kontaktinis asmuo, pareigos, telefonas	Faksu	El. paštu	Paštu
Aplinkos apsaugos agentūra, www.gamta.lt	valdymo plano ir priemonių programos rengimas	Mindaugas Gudas, Aplinkos būklės vertinimo departamento direktorius +370-5-662814	(8~5) 2662800	M.Gudas@aaa.am.lt	Juozapavičiaus 9, LT-09311, Vilnius
Lietuvos geologijos tarnyba, www.lgt.lt	požeminio vandens išteklių tyrimus ir priežiūra	Kęstutis Kadūnas, Hidrogeologijos skyriaus vedėjas, +370-5-136272	(8 5) 2336156	Kestutis.Kadunas@lgt.lt	Konarskio 35, LT-03123, Vilnius
Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas	informacijos apie Ventos UBR analizių, problemų identifikavimo tikslams bei valdymo plano įgyvendinimo kontrolė	Andrius Kairys Direktorius +370-46 466453	(8-46) 466452	rastine@klrd.am.lt	Birutės 16, Klaipėda
Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas	informacijos apie Ventos UBR analizių, problemų identifikavimo tikslams bei valdymo plano įgyvendinimo kontrolė	Vidmantas Svečiulis Direktorius +370-41 524143	(8-41) 503705	Srd@srd.am.lt	Čiurlionio 3, LT-76303, Šiauliai

_________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2010 m. lapkričio 17 d.

nutarimu Nr. 1617

PRIEMONIŲ VANDENSAUGOS TIKSLAMS VENTOS UPIŲ BASEINŲ RAJONE PASIEKTI PROGRAMA

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Priemonių vandensaugos tikslams Ventos upių baseinų rajone pasiekti programos (toliau – Programa) paskirtis – nustatyti vandens naudojimo ir apsaugos priemones Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 22 straipsnyje nustatytiems vandensaugos tikslams pasiekti Ventos upių baseinų rajone.

2. Programos objektas – Lietuvos Respublikos teritorijoje esantis Ventos upių baseinų rajonas (toliau – Ventos UBR).

3.Siekiant suderinti socialinės-ekonominės plėtros poreikį ir vandensaugos tikslus, Programos uždavinius numatoma įgyvendinti etapais: pirmasis etapas – 2010–2015 metai; antrasis etapas – 2016–2021 metai; trečiasis etapas – 2022 – 2027 metai.

4. Programa nustato pirmojo etapo vandens naudojimo ir apsaugos priemones. Įgyvendinus pirmojo etapo priemones, bus įvertinta, kokiu mastu pasiekti vandensaugos tikslai. Vandens telkinių būklės pokyčių stebėjimai ir vertinimai, kurie bus atliekami pirmajame Programos įgyvendinimo etape, padės geriau suprasti, kokių tikslų siekti ir kokias priemones įgyvendinti antrajame ir trečiajame etapuose. Antrojo etapo priemonės bus nustatytos atsižvelgiant į pirmojo etapo realiai pasiektus rezultatus, o trečiojo etapo – pirmųjų dviejų etapų rezultatus.

II. APLINKOS ANALIZĖ

5. Ventos UBR išsidėstęs Latvijos ir Lietuvos teritorijose. Lietuvos teritorijoje yra išsidėsčiusi Ventos UBR dalis, kurią sudaro Ventos, Bartuvos ir Šventosios upių baseinų dalys. Bendras Ventos UBR plotas Lietuvos teritorijoje yra 6276,08 km².

6. Ventos UBR esantys Ventos, Bartuvos ir Šventosios baseinai Lietuvoje užima teritoriją tarp 55°37 ir 56°26' šiaurės platumos bei 21°9' ir 23°20' rytų ilgumos. Bendras Ventos ilgis yra 343,3 km, o baseino plotas – 11,8 tūkst. km². Lietuvoje yra 159,1 km ilgio Ventos atkarpa nuo versmių, toliau dar 1,7 km atkarpa eina Lietuvos-Latvijos siena. Lietuvoje esanti baseino dalis užima 5137,3 km². Žemesnis Ventos upės ruožas bei baseino dalis yra Latvijos teritorijoje. Bartuvos upės bendras ilgis yra 101,3 km, baseino plotas – 2020 km². Lietuvoje teka 55,3 km ilgio Bartuvos atkarpa nuo versmių, jos baseino plotas Lietuvoje – 748,7 km². Kita Bartuvos atkarpa bei baseino dalis yra Latvijoje. Šventosios ilgis yra 68,4 km, iš kurių 31,8 km (48,5–16,7 km nuo žiočių) teka Lietuvos-Latvijos siena. Šventosios baseino bendras plotas siekia 471,9 km², iš kurio 390,0 km² yra Lietuvos teritorijoje, likusi dalis – Latvijoje.

Ventos UBR yra išskirti 104 upių kategorijos vandens telkiniai, iš kurių 15 – labai pakeisti. Ištyrus vandens telkinių ekologinę būklę, nustatyta, kad labai geros ekologinės būklės reikalavimus atitinka 14 upių kategorijos vandens telkinių, o maksimalaus ekologinio potencialo – 6 labai pakeisti upių kategorijos vandens telkiniai. 27 upių kategorijos vandens telkinių ekologė būklė yra gera bei 5 labai pakeistų ir 1 dirbtinio vandens telkinio ekologinis potencialas yra geras.

Ventos UBR geros ekologinės būklės reikalavimų neatitinka 47 upių kategorijos vandens telkiniai, o gero ekologinio potencialo – 4 labai pakeisti upių kategorijos vandens telkiniai. Ventos UBR 31 vandens telkinys geros ekologinės būklės reikalavimų neatitinka dėl vagų ištiesinimo poveikio. Dėl antropogeninės taršos ir jos sukeliamų vandens kokybės problemų geros ekologinės būklės reikalavimų neatitinka 7 upių kategorijos vandens telkiniai, o gero ekologinio potencialo – 4 labai pakeisti upių vandens telkiniai. Geros ekologinės būklės reikalavimų dėl hidroelektrinių poveikio neatitinka 3 vandens telkiniai. 2 vandens telkiniams poveikį daro antropogeninė tarša ir vagų ištiesinimas, 1 vandens telkiniui – antropogeninė tarša ir hidroelektrinės poveikis, 1 vandens telkiniui – vagų ištiesinimas ir hidroelektrinės poveikis, 1 vandens telkiniui – reikšmingas vandens paėmimo ir vagų ištiesinimo poveikis, 1 vandens telkiniui – vagų ištiesinimas, hidroelektrinės poveikis ir antropogeninė tarša.

Vidutinė ekologinė būklė nustatyta 46 upių kategorijos vandens telkiniuose, o vidutinis ekologinis potencialas – 3 labai pakeistuose vandens telkiniuose. 1 vandens telkinio ekologinė būklė yra bloga ir 1 labai pakeisto vandens telkinio ekologinis potencialas yra įvertintas kaip blogas. Labai blogos ekologinės būklės/potencialo upių kategorijos vandens telkiniuose Ventos UBR nenustatyta.

Ventos UBR labai geros ekologinės būklės reikalavimus atitinka 2 ežerai (Plinkšių ir Germanto ežerai), geros ekologinės būklės – 4 (Lūksto, Paršežerio, Stervo ir Viekšnalių ežerai), vidutinės – 4 (Gludo, Masčio ir Tausalo ežerai), blogos – Paežerių ežeras. Labai gero ekologinio potencialo reikalavimus atitinka Kernų tvenkinys, gero – 3 (Skuodo, Juodeikių ir Lazdininkų tvenkiniai), vidutinio – 3 (Modėdžio I, Sablauskių ir Kivylių tvenkiniai), blogo – Ubiškės tvenkinys ir labai pakeistas Biržulio ežeras.

7. Esamą paviršinių vandens telkinių būklę lemia žmogaus ūkinė veikla Ventos UBR. Paviršinių vandens telkinių būklei didžiausią poveikį daro:

8.1. pasklidoji tarša azoto ir fosforo junginiais;

8.2. sutelktoji tarša pavojingomis, organinėmis medžiagomis, azoto ir fosforo junginiais;

8.3. upių vagų tiesinimas;

8.4. hidroelektrinės;

8.5. vandens paėmimas.

8. Didžiausias pasklidosios taršos šaltinis – žemės ūkio veikla. Žemės ūkyje susidaranti tarša dėl gyvulių mėšlo bei mineralinių trąšų naudojimo sukelia bendrojo azoto ir nitratų azoto koncentracijos padidėjimą upėse. Dėl žemės ūkyje susidarančios taršos, geros ekologinės būklės reikalavimų pagal nitratų azotą (toliau – NO₃-N) neatitinka 11 Ventos UBR upių kategorijos vandens telkinių, kurių bendras ilgis 134 km. Tai sudaro 11 procentų viso upių vandens telkinių skaičiaus bei 9 procentus viso upių kategorijos vandens telkiniams priskiriamų upių ilgio. Šie telkiniai išvardinti Ventos UBR valdymo plane. Reikšmingas pasklidosios taršos poveikis Ventos UBR paviršiniuose vandens telkiniuose bus panaikintas įgyvendinus nacionalines pasklidosios taršos mažinimo priemones, numatytas Priemonių vandensaugos tikslams Nemuno upių baseinų rajone pasiekti programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1098 (Žin., 2010, Nr. 90-4756) (toliau – Nemuno UBR programa).

9. Atliktas vertinimas rodo, kad pasklidoji žemės ūkio veikla taip pat yra vienas svarbiausių veiksnių, įtakojančių ežerų būklę. Ventos UBR taikomos bendrosios pasklidosios taršos mažinimo priemonės turės teigiamos įtakos Paežerių ežero ekologinės būklės ir trijų tvenkinių (Ubiškės, Kivylių ir Mosėdžio tv.) ekologinio potencialo gerinimui. Tačiau pasiekti gerą šių telkinių ekologinę būklę ir gerą ekologinį potencialą per pirmąjį Programos įgyvendinimo etapą nėra galimybių, kadangi, net ir sustabdžius teršiančiųjų medžiagų patekimą į vandens telkinius, gera ekologinė būklė/potencialas gali būti nepasiekti dėl dugno nuosėdose akumuliuotų teršalų resuspensijos. Stovinčio vandens bei mažo pratakumo vandens telkinių savaiminio apsivalymo procesai yra kur kas lėtesni, nei tekančio vandens ekosistemose. Ypač lėtai atsikuria inertiškesnių biologinių elementų – makrofitų ir žuvų bendrijos. Todėl tikslų pasiekimą tokiuose telkiniuose siūloma atidėti pagal Lietuvos vandens įstatymą, numatantį galimybę atidėti tikslus, kai jų pasiekti neleidžia gamtinės sąlygos. Vandens telkinių būklės stebėjimui pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą (toliau – Monitoringo programa) yra numatytas veiklos monitoringas.

10. Numatyta kasmet organizuoti informacines kampanijas priemonių programų vykdytojams, ūkininkams bei visuomenei apie Ventos UBR priemonių programą, joje numatytas pasklidosios taršos mažinimo priemones bei jų poveikį vandens telkiniams.

11. Be taršos, kurią sukelia žemės ūkio veikla, yra dar vienas pasklidosios taršos šaltinis – gyventojų buitinės nuotekos. Surinkta informacija rodo, kad šiuo metu Ventos UBR gyvena 208 tūkst. gyventojų iš kurių apie 100 tūkst. gyventojų, kurių buitinės nuotekos nėra surenkamos ir valomos. Iš žemės ūkio ir nesurenkamų buitinių nuotekų patenka: pagal biocheminį deguonies suvartojimą (toliau – BDS₇) (tūkst. t/metus): žemės ūkis – 48,9, buitinės nuotekos – 2,6; pagal bendrąjį azotą (toliau – N_bendras) (tūkst. t/metus): žemės ūkis – 24,1, buitinės nuotekos – 0,4; pagal bendrąjį fosforą (toliau – P_bendras) (tūkst. t/metus): žemės ūkis – 4,4 ir buitinės nuotekos – 0,09. Taigi, palyginti su žemės ūkio taršos apkrovomis, buitinių nuotekų tarša sąlyginai nėra didelė ir nedaro reikšmingo poveikio vandens telkinių būklei.

12. Sutelktoji vandens tarša – pramonės įmonių, buitinių nuotekų valyklų ir paviršinės nuotekos. 2009 metais Ventos UBR buvo 131 nuotekų išleistuvas. Ventos UBR yra 8 aglomeracijos, kurių taršos apkrovos viršija 2000 gyventojų ekvivalentų, iš kurių su nuotekomis patenka 38,4 t/metus BDS₇; 75,2 t/metus N_bendras; 16,8 t/metus P_bendras.

Ventos UBR yra 54 paviršines nuotekas išleidžiantys išleistuvai. Tai sudaro 41 procentą visų išleistuvų, kurių nuotekos išleidžiamos į paviršinius Ventos UBR vandens telkinius. Paviršinių nuotekų išleistuvų taršos apkrovos sudaro apie 26 procentus visos sutelktosios taršos šaltinių BDS₇ apkrovos, 5 procentus bendrojo fosforo ir 9,5 procento bendrojo azoto taršos apkrovos.

Į vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą 2003–2009 metais investuota maždaug 1 mlrd. litų. 2007–2013 metais gyvenvietėms, didesnėms nei 2 000 gyventojų ekvivalento, numatyta skirti apie 2,1 mlrd. litų vandens tiekimo, nuotekų surinkimo, tvarkymo ir dumblo infrastruktūrai sukurti ir atnaujinti. Ventos UBR planuojama investuoti apie 130 mln. Lt.

13. Ventos UBR yra 6 upių kategorijos vandens telkiniai, kurie patiria sutelktosios taršos poveikį ir kurių ekologinė būklė dėl patikimų duomenų apie upių ekologinę būklę trūkumo ir šiuo metu dar nebaigtų įgyvendinti nuotekų infrastruktūros plėtros projektų gali neatitiki geros ekologinės būklės reikalavimų. Bendras šių vandens telkinių ilgis siekia 57 km. Reikšmingą sutelktosios taršos poveikį patiriančių upių kategorijos vandens telkinių skaičius sudaro 6 procentus viso upių kategorijos vandens telkinių skaičiaus, o jų ilgis – 4 procentus viso upių kategorijos vandens telkinių ilgio. Rizikos grupei dėl reikšmingo sutelktosios taršos poveikio priskiriami upių kategorijos vandens telkiniai nurodyti 2-ame priede.

Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra pastaraisiais metais sumažino sutelktosios taršos poveikį, todėl sutelktosios taršos keliamos problemos ne tokios aktualios kaip anksčiau. Daugiausia problemų šiuo metu kelia tarša amonio azotu ir bendruoju fosforu. Problemų kelia į mažas upes, kurių taršos akumuliacijos potencialas nedidelis, išleidžiamos nuotekos. Nustatyta, kad Ventos UBR upių kategorijos vandens telkinių ekologinei būklei reikšmingą poveikį gali daryti 4 aglomeracijų, kurių taršos apkrovos viršija 2000 gyventojų ekvivalentų, nuotekų valyklų išleistuvai bei 1 miesto paviršinės nuotekos.

Sutelktosios taršos mažinimo priemonės pirmajame planavimo etape nebus įgyvendinamos, nes trūksta patikimų duomenų apie upių ekologinę būklę bei joms daromą poveikį. Be to, šiuo metu dar vyksta nuotekų infrastruktūros plėtros projektai, kurių poveikis bus pastebimas tik juos užbaigus. Todėl šiuo metu dar negalima tiksliai nustatyti papildomo sutelktosios taršos mažinimo poreikio. Upių būklės stebėjimui žemiau reikšmingą poveikį darančių/galinčių daryti išleistuvų pagal Monitoringo programą yra numatytas veiklos monitoringas. Atlikus tyrimus ir patikslinus upių ekologinę būklę bei sutelktosios taršos joms daromą poveikį, papildomos sutelktosios taršos mažinimo priemonės, jei bus reikalingos, bus nustatytos antrajame ar trečiajame Programos įgyvendinimo etape.

14. Nustatant paviršinių vandens telkinių taršą pavojingomis medžiagomis, pagrindinis informacijos šaltinis buvo 2006 metais atlikta studija „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymas Lietuvoje“. Remiantis minėtos studijos rezultatais Ventos UBR priklausančioje Šventojoje ties siena su Latvija buvo aptiktos nustatytas ribas viršijančios Di(2-etilheksil)ftalato (DEHP) koncentracijos, o Ventoje ties siena su Latvija – Di(2-etilheksil)ftalato (DEHP) ir trichlormetano koncentracijos.

Pavojingų medžiagų patekimo į upes keliai ir šaltiniai kol kas nėra identifikuoti. Galimas taršos šaltinis Ventos upėje – AB „Mažeikių nafta“, kurios nuotekos į Ventą patenka Varduvos upe.

Nustatytas didžiausias leistinas koncentracijas viršijančios pavojingų medžiagų koncentracijos Šventosios ir Ventos upėse buvo aptiktos atlikus vienkartinius matavimus. Siekiant išsiaiškinti tikrąjį taršos lygį, Varduvos ir Šventosios žiotyse esančiose priežiūros intensyvaus monitoringo vietose, vandenyje bei dugno nuosėdose, bus tiriamos aptiktos pavojingos medžiagos, o Ventos žiotyse esančioje priežiūros intensyvaus monitoringo vietoje, vandenyje ir dugno nuosėdose, bus tiriamos Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2009, Nr. 83-3473; 2010, Nr. 59-2938), 1 priede ir 2 priedo A dalyje nurodytos prioritetinės medžiagos ir polichlorintieji bifenilai (PCB), 2 priedo B dalyje nurodytos medžiagos, išskyrus maistingąsias medžiagas, chloridus, fluoridus, sulfatus ir riebalus.

15. Upių vagų tiesinimas – viena iš svarbiausių priežasčių, dėl kurių upės šiuo metu gali neatitikti geros ekologinės būklės reikalavimų. Ventos UBR upių vagų ištiesinimas daro reikšmingą poveikį 36 upių kategorijos vandens telkinių, kurių bendras ilgis 385 km, ekologinei būklei. Nustatyta, kad lygumose per urbanizuotas teritorijas tekančių upių vagų natūralių savybių grąžinimas sukeltų didelių neigiamų socialinių ir ekonominių padarinių, todėl tokios upių atkarpos vadinamos labai pakeistais vandens telkiniais. Ventos UBR yra 11 telkinių, kurių bendras ilgis 174 km, kurie dėl ištiesinimo priskirti labai pakeistiems vandens telkiniams. Dėl nepakankamos informacijos apie ištiesintų vandens telkinių būklės priežastis, planuojamų priemonių poveikį bei lėšų stokos siūloma Ventos UBR upių vagų natūralių savybių grąžinimą nukelti į antrąjį planavimo etapą. Upių renatūralizavimo bandomąjį projektą, kuris suteiks papildomų žinių apie ranatūralizavimo poveikį vandens telkinių būklės gerinimui numatyta įgyvendinti vykdant Nemuno UBR programą.

16. Ventos UBR upės pasižymi vienu iš didesnių hidroenergetinių galių šalyje. Iš viso Ventos UBR yra 28 hidroelektrinės, o tvenkinių, kurių plotas yra >50 ha ir kurie priskiriami labai pakeistiems vandens telkiniams dėl hidroenergetikos, Ventos UBR yra 5. Daugiausiai elektrinių įrengta ant Virvytės upės, o hidroelektrinės veikla daro didelį poveikį upės vandens aplinkai. Dėl reikšmingo hidroelektrinių poveikio, rizikos grupei Ventos UBR yra priskiriami 6 upių kategorijos vandens telkiniai, kurių bendras ilgis 111,8 km. Rizikos grupei dėl reikšmingo hidroelektrinių poveikio priskiriami upių kategorijos vandens telkiniai pateikti 2-ame priede.

17. Priežastys, sąlygojančios hidromorfologinius vandens telkinių pakitimus ir dėl to neleidžiančios pasiekti geros ekologinės būklės kai kuriuose vandens telkiniuose, yra susijusios su upių tęstinumo pažeidimais. Svarbiausia priemonė, užtikrinanti upės tęstinumą, yra žuvų pralaidų įrengimas. Siūloma įrengti žuvų pralaidą Šerkšnės upėje (Bugenių užtvankoje) bei pertvarkyti akmenų slenksčio liekanas Šerkšnės ir Šatos upėse. Įrengti žuvų migracijos takus ir pašalinti buvusių užtvankų liekanas numatoma 2014–2015 metais.

18. Ventos UBR yra vandens telkinių, kuriuose nepakanka duomenų apie blogą būklę sąlygojančias priežastis. Tai Alsėdžių, Tausalo, Masčio ir Biržulio ežerai bei Sablauskių tvenkinys. Prieš pasiūlant būklės gerinimo priemones šiuose telkiniuose reikia atlikti tiriamąjį monitoringą, įskaitant priedugnio ir taršos šaltinių inventorizaciją, siekiant nustatyti minėtų ežerų taršos kilmę bei įvertinti Biržulio ežero hidrologinio režimo stabilizavimo galimybę. Dar vieno ežero (Gludo ež.) ekologinė būklė dėl duomenų stokos įvertinta nepakankamai tiksliai. Tiksliam būklės įvertinimui šiame ežere pagal Monitoringo programą yra numatytas veiklos monitoringas. Atlikus tyrimus ir patikslinus ežero ekologinę būklę, papildomos taršos mažinimo priemonės, jei bus reikalingos, bus nustatytos antrajame ar trečiajame Programos įgyvendinimo etape.

19. Tarptautinė tarša Ventos UBR nėra reikšminga.

20. Ventos UBR yra vienas požeminio vandens baseinas (toliau – PVB) – permo-viršutinio devono Ventos, kuris užima 6276,08 km² plotą ir sutampa su Ventos UBR ribomis. Ventos upių baseinų rajono teritorijoje 2010 m. kovo 1 d. buvo užregistruota 170 požeminio vandens telkinių (vandenviečių). Didžiausios yra Telšių, Mažeikių, Kuršėnų, Skuodo, N.Akmenės miestų vandenvietės. Atskiruose požeminio vandens telkiniuose pastaraisiais metais išgaunamo požeminio vandens kiekis svyruoja nuo keliasdešimt iki kelių tūkstančių m³/d, viso UBR teritorijoje vidutiniškai sudarydamas 20933 m³/d.

Ventos UBR požeminio vandens baseinų ir telkinių kiekybinė būklė yra gera, nes požeminio vandens išteklių yra gerokai daugiau, nei jų išgaunama šiuo metu ar numatoma išgauti ateityje. Ventos UBR požeminio vandens baseinų ir telkinių kokybinė būklė taip pat gera, jokių esminių požeminio vandens kokybės problemų nenustatyta.

III. TIKSLAI IR UŽDAVINIAI

21. Programos tikslas – neleisti prastėti paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklei ir iki 2027 m. pasiekti, kad paviršinių vandens telkinių paviršinio vandens būklė būtų gera, dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių – gera cheminė vandens būklė ir geras ekologinis potencialas, požeminių vandens telkinių – gera požeminio vandens būklė.

22. Programos uždaviniai:

22.1. sumažinti vandenų taršą iš sutelktųjų taršos šaltinių;

22.2. sumažinti vandenų taršą iš pasklidųjų taršos šaltinių;

22.3. pagerinti vandens telkinių hidromorfologinę būklę;

22.4. sumažinti hidroelektrinių daromą poveikį;

22.5. pagerinti požeminio vandens telkinių būklės stebėseną

22.6. sustiprinti pavojingų medžiagų naudojimo kontrolę ir nustatyti jų patekimo į vandens telkinius šaltinius;

22.7. nustatyti neigiamo poveikio vandens telkinių būklei kilmę ir šaltinius;

22.8. užtikrinti visuomenės bei ūkio subjektų informuotumą apie Programoje numatytas priemones, jų vykdymo būdus bei paskatinti jų aktyvų dalyvavimą vandens valdyme.

IV. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

23. Programos tikslui pasiekti numatytos pagrindinės ir papildomos priemonės.

24. Pagrindinės yra tos vandens naudojimo ir apsaugos priemonės, kurios privalo būti įgyvendintos vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais.

25. Teisės aktai, nustatantys pagrindines priemones Ventos UBR priemonių programos vandensaugos tikslams pasiekti, nurodyti 2 priede.

26. Papildomos yra tos priemonės, kurios turi būti įgyvendintos tais atvejais, kai vandensaugos tikslams pasiekti pagrindinių priemonių nepakanka. Pirmojo Programos įgyvendinimo etapo (nuo 2010 iki 2015 m.) papildomos priemonės pateiktos 1 priede.

27. Programos priemonių pagrindimas pateiktas 2 priede.

V. SIEKIAMI REZULTATAI (VERTINIMO KRITERIJAI)

28. Programos įgyvendinimo stebėsenai atlikti nustatyti vertinimo kriterijai, susiję su numatytais tikslais ir uždaviniais, leidžiantys vertinti padarytą pažangą. Programos įgyvendinimo vertinimo kriterijus – vandens telkinių, išskirtų kaip rizikos vandens telkiniai, skaičius.

29. Pirmajame Programos įgyvendinimo etape (2010–2015 m.) numatoma kriterijaus reikšmė – 44 upių ir 10 ežerų ir tvenkinių vandens rizikos telkiniai.

30. Vandens telkiniams, kurių vandensaugos tikslai pirmojo Programos įgyvendinimo etapo pabaigoje nebus pasiekti, siektini antrojo etapo rezultatai bus nustatomi 2015 metais, ištyrus telkinių būklę, nustačius problemas, bei parinkus priemones naujam šešerių metų etapui.

31. Antrajame etape (2016–2021 m.) numatoma kriterijaus reikšmė 2015 metais – 26 upių ir 3 ežerų ir tvenkinių vandens rizikos telkinių.

32. Trečiajame etape (2022–2027 m.) numatoma kriterijaus reikšmė 2021 metais – 0 upių ir 0 ežerų ir tvenkinių vandens rizikos telkinių.

33. Įgyvendinus Programos antrojo ir trečiojo etapo priemones, būtų pasiekta, kad visų upių, ežerų, tarpinių ir priekrantės vandenų rizikos vandens telkinių būklė būtų gera, visų dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių potencialas geras.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

34. Programoje numatytos priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete ministerijoms ir įstaigoms, dalyvaujančioms įgyvendinant Programą, patvirtintų bendrųjų asignavimų, Europos Sąjungos struktūrinės paramos ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

_________________

Priemonių vandensaugos tikslams

Ventos upių baseinų rajone pasiekti programos

1 priedas

PRIEMONIŲ VANDENSAUGOS TIKSLAMS VENTOS UPIŲ BASEINŲ RAJONE PASIEKTI PROGRAMOS PIRMOJO ETAPO

(2010–2015 METAI) PAPILDOMOS PRIEMONĖS

Uždaviniai	Teritorija, kurioje reikalingos papildomos priemonės	Priemonės	Vykdytojai	Terminai	Lėšos, Lt¹/ lėšų šaltinis
1. Sumažinti vandenų taršą iš sutelktųjų taršos šaltinių	Šalies mastu taikomos priemonės	1.1. Parengti Lietuvos Vyriausybės nutarimo projekto pakeitimą dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652) įtvirtinant naujus nuotekų valymo įrenginių sanitarinių apsaugos zonų dydžius, atsižvelgiant į šiuolaikinį nuotekų valymo technologijų išvystymo lygį.	Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija	2011–2012	Priemonės įgyvendinimas lėšų nereikalaus
2. Sumažinti hidroelektrinių daromą poveikį	Šalies mastu taikomos priemonės	2.1. Atlikti Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipinių taisyklių (LAND 2-95), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 (Žin., 1997, Nr. 70-1790), pakeitimus: 2.1.1. Numatyti pareigą HE, kurių galia 100 kW ir daugiau, savininkams registruojamus vandens lygių duomenis automatiniu būdu teikti kas valandą į Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazę. 2.1.2. Numatant prievolę hidroelektrinių savininkams sudaryti ir kasmet tikslinti sausmečio žemutinių bjefų debito kreives; 2.1.3. Nustatant reikalavimą naujai statomoms hidroelektrinėms parinkti tinkamą reguliuojamų turbinų veikimo pradžios galią ir turbinų skaičių siekiant sumažinti neigiamą hidroelektrinių poveikį vandens telkinių būklei.	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija	2011–2012	Priemonės įgyvendinimas lėšų nereikalaus
		2.2. Parengti hidroelektrinių daromos žalos vandens telkiniams, kuri atsiranda dėl aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymo, įvertinimo metodiką.	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija	2014–2015	30 tūkst. Valstybės biudžetas
		2.3. Pertvarkyti akmenų slenksčio liekanas Šerkšnės upėje	Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos	2014–2015	24 tūkst. Lt *
		2.4. Įrengti žuvų migracijos taką Šerkšnės upėje, Bugenių užtvankoje	Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos	2014–2015	152 tūkst. Lt *
		2.5. Pertvarkyti akmenų slenksčio liekanas Šatos upėje	Žuvininkystės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos	2014–2015	24 tūkst. Lt *
*Valstybės biudžetas, jeigu žuvų migracijos kliūčių šalinimo projektams nebūtų skiriamos lėšos iš ES ar kitų paramos finansavimo mechanizmų.
3. Nustatyti neigiamo poveikio vandens telkinių būklei kilmę ir šaltinius.	Ventos UBR taikomos priemonės	3.1. Atlikti Alsėdžių ir Tausalo ežerų tiriamąjį monitoringą, nustatyti taršos šaltinius ir jų poveikį norint išsiaiškinti šių rizikos ežerų taršos kilmę.	Aplinkos apsaugos agentūra	2012 2014	20 tūkst. Lt 15 tūkst. Lt Valstybės biudžetas
		3.2. Atlikti Masčio ežero ir Sablauskių tvenkinio tiriamąjį monitoringą, nustatyti taršos šaltinius ir blogą šių vandens telkinių būklę sąlygojančias priežastis.	Aplinkos apsaugos agentūra	2012 2014 2015	57 tūkst. Lt 40 tūkst. Lt 8 tūkst. Lt Valstybės biudžetas
		3.3. Atlikti išplėstinius Biržulio ežero morfometrinių, fizikinių-cheminių, biologinių rodiklių, tyrimus bei nustatyti taršos šaltinius ir jų poveikį.	Aplinkos apsaugos agentūra	2012 2015	10 tūkst. Lt 8 tūkst. Lt Valstybės biudžetas
4. Užtikrinti visuomenės bei ūkio subjektų informuotumą apie Programoje numatytas priemones, jų vykdymo būdus bei paskatinti jų aktyvų dalyvavimą vandens valdyme	Priemonė svarbi Ventos UBR mastu	4.1. Organizuoti kasmet informacines kampanijas priemonių programų vykdytojams bei plačiajai visuomenei, atskiroms interesų grupėms apie Ventos UBR priemonių programą, joje numatytas priemones, atsakingus vykdytojus bei visuomenės, atskirų jos grupių vaidmenį įgyvendinant priemones bei prižiūrint jų vykdymą.	Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija	2011–2013	10 tūkst. Lt kasmet ES parama

¹ – visos lėšos paskaičiuotos 2008–2009 m. kainomis

_________________

Priemonių vandensaugos tikslams

Ventos upių baseinų rajone pasiekti

programos

2 priedas

PRIEMONIŲ VANDENSAUGOS TIKSLAMS VENTOS UPIŲ BASEINŲ RAJONE PASIEKTI PROGRAMOS PAGRINDIMAS

I SKYRIUS. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Programos objektas – Ventos upių baseinų rajonas (toliau – UBR), susidedantis iš Ventos, Bartuvos ir Šventosios upių baseinų dalių, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Programa parengta atlikus Ventos UBR vandens telkinių būklės analizę ir įvertinus žmogaus veiklos poveikio vandens telkiniams rezultatus. Rengiant Programą atsižvelgta į šalies mastu įgyvendinamas programas, priemonių įgyvendinimo technines galimybes ir ekonominius išteklius, įskaitant sąnaudų, patiriamų teikiant vandens paslaugas, susigrąžinimą.

Pagal Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) reikalavimus kiekvienam upių baseinų rajonui turi būti parengta priemonių programa vandensaugos tikslams pasiekti. Priemonių programą sudaro pagrindinės priemonės, kurios privalomos pagal vandens sektorių reglamentuojančius Lietuvos teisės aktų reikalavimus ir Europos Sąjungos (toliau – ES) direktyvas (nuotekų valyklų ir mėšlidžių statyba, subalansuotas dirvų tręšimas, sėjomainos ir kt.). Jeigu, vertinant pagrindinių priemonių poveikį, nustatoma, kad jų pakaks vandensaugos tikslams pasiekti, šiomis pagrindinėmis priemonėmis programa ir apsiriboja. Jeigu pagrindinių priemonių nepakanka, kad vandens telkinys pasiektų vandensaugos tikslus, tuomet parenkamos papildomos priemonės, reikalingos nustatytiems vandensaugos tikslams pasiekti.

Priemonės gali būti labai įvairios. Vienos jų yra grynai inžinerinės, pavyzdžiui, buities ir pramonės nuotekų valyklų statyba, vandens telkinių apsaugos juostų įrengimas, ištiesintų upių vagų renatūralizavimas ir kt. Kitos priemonės – tai teisinio reguliavimo (pvz. leidimai ūkinei veiklai, upių tvenkimui bei hidroelektrinių (toliau – HE) statybai ir kt.), ekonominės (mokesčiai, sankcijos, paskatos, subsidijos ir kt.), informacinės (seminarai, renginiai, visuomenės švietimas per spaudą, internetą).

Teisės aktai numato kai kurių vandensaugos tikslų pasiekimo išimčių galimybę. Viena iš jų – nukelti vėlesniam laikui (ne vėliau 2027 m.) užsibrėžto tikslo pasiekimą, jeigu jo pasiekti laiku neleidžia techninės galimybės, labai didelės sąnaudos ar gamtinės sąlygos. Kita galima išimtis – užsibrėžti švelnesnius tikslus, kurie taip pat turi būti pagrįsti sudėtingomis techninėmis sąlygomis, gamtinėmis priežastimis ar neproporcingai didelėmis sąnaudomis bei, jeigu geros būklės pasiekimas turės labai didelių neigiamų socialinių – ekonominių padarinių, kuriems išvengti nėra jokių kitų aplinkosauginiu požiūriu pranašesnių alternatyvų. Išimtys gali būti taikomos tik retais atvejais, atlikus ekonominę analizę bei argumentuotai įrodžius išimties būtinumą.

Šiame Ventos UBR priemonių programos dokumente apibūdintos pagrindinės ir papildomos priemonės bei nurodomos priemonių įgyvendinimo sąnaudos.

II SKYRIUS. PAGRINDINĖS PRIEMONĖS GERAI VENTOS UBR BŪKLEI PASIEKTI

Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinių priemonių įgyvendinimas reglamentuotas galiojančiuose teisės aktuose, programose ir kitose dokumentuose, ir siekiant išvengti priemonių įgyvendinimo reikalavimų kartojimo skirtinguose dokumentuose, pagrindinių priemonių reikalavimai, kurie yra perkelti į nacionalinę teisę nėra detalizuojami.

2. Pagal 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 275), (toliau – BVPD), VI priedo A dalį pagrindinės priemonės yra tos, kurias reikia įgyvendinti vykdant šių direktyvų reikalavimus:

2.1. 2006 m. vasario 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/7/EB dėl maudyklų vandens kokybės valdymo, panaikinanti Direktyvą 76/160/EEB (OL 2006 L 64, p. 37), (toliau – Maudyklų direktyva);

2.2. 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2010 L 20, p. 7) (toliau – Paukščių direktyva);

2.3. 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyvą 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 4 tomas, p. 90) (toliau – Geriamojo vandens direktyva);

2.4. 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos direktyvą 96/82/EB dėl didelių, su pavojingomis medžiagomis susijusių avarijų pavojaus kontrolės (OL 2004 m. specialusis leidimas, 5 skyrius, 2 tomas, p. 410) (toliau – Pramoninių avarijų direktyva);

2.5. 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius,

1 tomas, p. 248), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (toliau – Poveikio aplinkai vertinimo direktyva);

2.6. 1986 m. birželio 12 d. Tarybos direktyvą 86/278/EEB dėl aplinkos, ypač dirvožemio, apsaugos naudojant žemės ūkyje nuotekų dumblą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 265), (toliau – Nuotekų dumblo direktyva);

2.7. 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 26) (toliau – Miesto nuotekų valymo direktyva);

2.8. 1991 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 11 tomas, p. 332), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. birželio 28 d. Komisijos direktyva 2010/42/ES (OL 2006 L 161, p. 6) (toliau – Augalų apsaugos priemonių direktyva);

2.9. 1991 m. gruodžio 12 d. Tarybos direktyva 91/676/EEB dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius,

2 tomas, p. 68) (toliau – Nitratų direktyva);

2.10. 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyva 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos ir floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 102) (toliau – Buveinių direktyva);

2.11. 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/1/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (OL 2008 L 24, p. 8), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL 2009 140, p. 114) (toliau – TIPK direktyva).

Iš 11-os išvardintų direktyvų, kurių įgyvendinimas kartu reiškia ir pagrindinių priemonių įgyvendinimą, septynios susijusios su didelėmis sąnaudomis. Labiausiai imlios investicijoms yra Miesto nuotekų valymo ir Nitratų direktyvos, todėl jos priemonių programoje aprašomos pirmiausiai. Kitų direktyvų – Paukščių, Poveikio aplinkai vertinimo, Augalų apsaugos priemonių ir Buveinių – įgyvendinimas daugiausia susijęs su atitinkamų teisinių, institucinių ir procedūrinių bei kitokių, ne tokių investicijoms imlių, priemonių nustatymu.

I SKIRSNIS. PRIEMONĖS, NUMATYTOS EUROPOS BENDRIJOS VANDENS APSAUGOS TEISĖS AKTUOSE IR PERKELTOS Į LIETUVOS TEISINĘ BAZĘ

Miesto nuotekų valymo direktyva

3. Pagrindinės Miesto nuotekų valymo direktyvos priemonės apima vandenvalos įrenginių statybą ir rekonstrukciją gyvenvietėse, kurių taršos apkrova viršija 2000 gyventojų ekvivalentų (toliau – GE), siekiant, kad jų išleidžiamų nuotekų kokybė atitiktų į paviršinio vandens telkinius išleidžiamoms nuotekoms keliamus reikalavimus.

Pagrindinės Miesto nuotekų valymo direktyvos priemonės apima vandenvalos įrenginių statybą ir rekonstrukciją gyvenvietėse, kurių taršos apkrova viršija 2000 GE, siekiant, kad jų išleidžiamų nuotekų kokybė atitiktų į paviršinio vandens telkinius išleidžiamoms nuotekoms keliamus reikalavimus. Į paviršinius vandens telkinius išleidžiamų nuotekų kokybės reikalavimai yra apibrėžti Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 (Žin., 2006, Nr. 59-2103; 2007, Nr. 110-4522). Nors pastaraisiais metais miestų nuotekų valyklų taršos apkrovos smarkiai mažėjo, tačiau kai kurių iš jų tarša vis dar daro reikšmingą poveikį vandens telkinių – priimtuvų kokybei.

Miesto nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimui reikalingos priemonės yra vienos svarbiausių ir labiausiai investicijoms imlių pagrindinių priemonių, kurias įgyvendinus paprastai pagerėja paviršinio vandens kokybė. Visos Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimų pasiekimo priemonės jau įgyvendinamos arba turi būti įgyvendintos Lietuvoje iki 2010 metų.

Pagrindiniai teisės aktai, į kuriuos perkelti Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimai:

Nuotekų valymas pradėtas reglamentuoti Lietuvos Respublikos vandens įstatyme.

Vėliau priimti tokie teisės aktai:

3.1. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 82-3260);

3.2. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 82-3261);

3.3. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 832 (Žin., 2008, Nr. 104-3975);

3.4. Nuotekų tvarkymo reglamentas;

3.5. Priemonė Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ valstybės projektų sąrašas Nr. 01, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. D1-462 (Žin., 2008, Nr. 109-4162; 2009, Nr. 47-1882).

4. Lietuvoje pagal stojimo į ES sutartį Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimams įgyvendinti suteiktas pereinamasis laikotarpis. Lietuva įsipareigojo surinkti ir tinkamai valyti nuotekas pagal tokį grafiką:

4.1. nuo 2007 m. gruodžio 31 d. aglomeracijų, kurių apkrova 10 000 ar daugiau GE, nuotekos turi būti valomos pagal nustatytus reikalavimus;

4.2. nuo 2009 m. gruodžio 31 d. aglomeracijose, kuriose apkrova didesnė kaip 2000 GE, turi veikti reikalavimus atitinkančios nuotekų surinkimo sistemos;

4.3. nuo 2009 m. gruodžio 31 d. aglomeracijų, kurių apkrova nuo 2000 GE iki 10 000 GE, nuotekos turi būti valomos pagal nustatytus reikalavimus;

4.4. naujai planuojamose aglomeracijose visi nuotekų tvarkymo reikalavimai turi būti vykdomi nuo nuotekų susidarymo momento.

Miesto nuotekų valymo direktyvos priemonių įgyvendinimo poveikis

5. Pagal Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – AAA) sudarytą sąrašą, iš viso Ventos UBR yra 8 aglomeracijos, kurių taršos apkrovos viršija 2000 GE Šių aglomeracijų nuotekų valyklos (toliau – NV) iš esmės ir yra pagrindinis Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimų taikymo objektas.

Ventos UBR aglomeracijų, kurių taršos apkrovos viršija 2000 GE, nuotekų kokybės rodikliai bei jų atitikimas Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimams pateikti 1 lentelėje.

1 lentelė. Didžiųjų Ventos UBR aglomeracijų, kurių taršos apkrovos viršija 2000 GE, nuotekų kokybės rodikliai; koncentracijos, neatitinkančios Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimų pateiktos tamsesniu pasviruoju šriftu.

Miestas	Aglomeracijos dydis	Upė – priimtuvas	Nuotekų kiekis, tūkst. m³/m	BDS₇,* mg/l	NH₄-N*, mg/l	NO₃-N*, mg/l	N_bendras,* mg/l	P_bendras,* mg/l
Kuršėnai	10000 – 100000	Urdupis	759	4.7	0.107	26.7	*34.7*	*4.47*
Mažeikiai	10000 – 100000	Venta	2667	4.13	2.99	0.33	4.95	0.366
N. Akmenė	10000 – 100000	Agluona	24	5.7	7.2	6.6	19	3
N. Akmenė	10000 – 100000	Agluona	36	7.7	0.62	8.5	15	2.04
N. Akmenė	10000 – 100000	Agluona	72	7	3.29	4.33	11	0.87
N. Akmenė	10000 – 100000	Drūktupis	260	7.6	2.97	17.4	*27.4*	*3.35*
N. Akmenė	10000 – 100000	Agluona	28	11.3	20.3	1.11	26	*2.7*
N. Akmenė	10000 – 100000	Agluona	24	8.8	2.5	7.4	18	*2.6*
N. Akmenė	10000 – 100000	Agluona	64	6.8	1.02	6.1	11.5	*2.4*
N. Akmenė	10000 – 100000	Agluona	91	9.1	1.62	6.89	11.47	1.53
Telšiai	10000 – 100000	Svaigė	2636	5.8	2.42	1.15	5.34	*3.63*
Akmenė	2000 – 10000	Dabikinė	67	14	6.78	15.2	26.6	4.76
Skuodas	2000 – 10000	Bartuva	135.6	2.16	2.4	3.84	9.59	0.76
Venta	2000 – 10000	Venta	28	13	14.4	6.98	26.8	5.25
Viekšniai	2000 – 10000	Varduva	299	23.4	36.6	6.55	52.2	6.25

BDS₇ – biocheminis deguonies suvartojimas per 7 dienas; NH₄-N – amonio azotas; NO₃-N – nitratų azotas;

N_bendras – bendras azotas; P_bendras – bendras fosforas.

Šaltinis: 2009 m. sutelktosios taršos šaltinių apkrovų duomenys (AAA)

Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimų 2009 m. Ventos UBR dar neatitiko bendrojo azoto koncentracijos Kuršėnų ir Naujosios Akmenės NV išleidžiamose nuotekose bei bendrojo fosforo koncentracijos Kuršėnų, Naujosios Akmenės bei Telšių NV išleidžiamose nuotekose.

Šiuo metu vyksta Kuršėnų NV rekonstrukcija, kurią planuojama baigti iki 2010 m. liepos mėn. Po rekonstrukcijos planuojama, kad P_bendras koncentracijos nuotekose atitiks Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimus, t.y. neviršys 2 mg/l. Po rekonstrukcijos iki reikiamo lygio (t.y. iki 15 mg/l) turėtų sumažėti ir bendrojo azoto koncentracijos.

Naujojoje Akmenėje 2009 m. liepos mėn. baigta statyti nauja nuotekų valykla. Šiuo metu (t.y. 2010 m.) veikianti valykla pasiekia aukštą nuotekų išvalymo laipsnį:

BDS₇ koncentracija į Agluonos upę išleidžiamose nuotekose siekia apie 4,2 mg ištirpęs deguonis vandenyje (toliau – O₂) sieks apie 4,2 mgO2/l, N_bendras – 11 mg/l, P_bendras – 0,94 mg/l. Atliekant pagrindinių priemonių poveikio vertinimą, priimama, kad tokia išleidžiamų nuotekų kokybė išliks ir ateityje.

Šiuo metu vyksta Telšių NV rekonstrukcija, ją planuojama pabaigti 2010 metais. Po rekonstrukcijos P_bendras koncentracijos išleidžiamose nuotekose turėtų sumažėti iki reikalaujamų 2 mg/l.

Šiuo metu yra statoma nauja Akmenės nuotekų valykla. Joje bus įdiegtas tretinis nuotekų valymas. Valyklą planuojama paleisti 2010 m. rudenį. Planuojama, kad BDS₇ koncentracijos išvalytose nuotekose neturėtų viršyti 10 mgO2/l, N_bendras – 38 mg/l, P_bendras – 2 mg/l.

Išvardintų nuotekų valyklų statyba ir rekonstrukcija vykdomos pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros įgyvendinamą „Ventos – Lielupės upės baseino investicinės programos I etapo, I fazės projektą Nr. 2006/LT/16/C/PE/001.

Atsižvelgiant į turimą informaciją apie jau įgyvendintus ir planuojamus įgyvendinti vandenvalos projektus, vertinant pagrindinių priemonių apimtis buvo priimta, kad:

5.1. įgyvendinus Kuršėnų NV rekonstrukciją, bendrojo fosforo koncentracija nuotekose sumažės iki 2 mg/l, o bendrojo azoto – iki 15 mg/l. BDS₇ koncentracija išliks tokia pati kaip ir 2009 m.;

5.2. N. Akmenės NV darbo efektyvumas išliks panašus kaip ir šiuo metu, t.y. BDS₇ išleidžiamose nuotekose sieks apie 4,2 mgO₂/l, N_bendras – 11 mg/l, P_bendras – 0,94 mg/l;

5.3. po Telšių NV rekonstrukcijos P_bendras koncentracijos išleidžiamose nuotekose sieks apie 2 mg/l. Kitų kokybės rodiklių vertės išliks tokios pat kaip ir 2009 m;

5.4. pastačius naują Akmenės NV BDS₇ koncentracija išleidžiamose nuotekose sieks apie 10 mgO₂/l, P_bendras – 2 mg/l, o azoto junginių koncentracijos išliks tokios pačios kaip ir 2009 m;

5.5. Skuodo, Mažeikių, Ventos ir Viekšnių NV išleidžiamų nuotekų kokybės rodikliai nesikeis ir išliks tokie pat kaip ir 2009 m;

5.6. didžiųjų aglomeracijų NV išleidžiamas nuotekų kiekis artimiausiu metu nesikeis ir išliks toks pat kaip ir 2009 m;

5.7. kitų nuotekų išleistuvų (t.y. pramonės, paviršinių nuotekų bei gyvenviečių, kurių tarša nesiekia 2000 GE) taršos apkrovos nesikeis ir išliks tokios pat kaip ir 2009 m.

Šiuo metu į Ventos UBR paviršinio vandens telkinius išleidžiamos sutelktųjų taršos šaltinių apkrovos bei prognozuojamos apkrovos įgyvendinus pagrindines Miesto nuotekų valymo direktyvos priemones pateikiamos 2 lentelėje. Dabartinės sutelktosios taršos apkrovos apskaičiuotos 2009 m. AAA duomenų pagrindu.

Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad sutelktosios taršos sumažėjimo, susijusio su Miesto nuotekų valymo direktyvos priemonių įgyvendinimu, galima tikėtis tik Ventos baseine, tuo tarpu sutelktosios taršos apkrovos Bartuvos ir Šventosios baseinuose neturėtų pasikeisti. Ventos baseine taršos apkrovų sumažėjimą lyginant su 2009 m. nulems Kuršėnų bei Telšių NV rekonstrukcijos bei naujai pastatytos NV Akmenėje bei N. Akmenėje.

Prognozuojama, kad sutelktųjų taršos šaltinių BDS₇ taršos apkrova Ventos baseine turėtų sumažėti labai nedaug – apie 3 proc. Bendrojo azoto taršos apkrovos sumažėjimas turėtų siekti iki 20 proc., o bendrojo fosforo – iki 33 proc.

2 lentelė. Sutelktosios taršos apkrovos Ventos UBR baseinuose bei prognozuojamos apkrovos įgyvendinus pagrindines Miesto nuotekų valymo direktyvos priemones

Apkrovos	Išleistuvai	Baseinas
		Bartuva		Šventoji		Venta
		Dabartinė apkrova	Prognozuojama po pagrindinių Miesto nuotekų valymo direktyvos priemonių įgyvendinimo	Dabartinė apkrova	Prognozuojama po pagrindinių Miesto nuotekų valymo direktyvos priemonių įgyvendinimo	Dabartinė apkrova	Prognozuojama po pagrindinių Miesto nuotekų valymo direktyvos priemonių įgyvendinimo
BDS₇, t/metus	Aglomeracijų, kurių apkrova >10 000 GE	0	0	0	0	34,5	32,4
	Aglomeracijų, kurių apkrova nuo 2000 iki 10 000 GE	0,75	0,75	0	0	3,1	3,1
	Aglomeracijų, kurių apkrova mažesnė nei 2000 GE	0,55	0,55	1,2	1,2	4,3	4,3
	Pramonės įmonių	0	0	0,13	0,13	18,35	18,35
	Paviršinių nuotekų	0,08	0,08	0,3	0,3	21,55	21,55
	IŠ VISO:	1,38	1,38	1,63	1,63	81,8	79,7
N_bendras, t/metus	Aglomeracijų, kurių apkrova >10 000 GE	0	0	0	0	65,5	45,2
	Aglomeracijų, kurių apkrova nuo 2000 iki 10 000 GE	3,3	3,3	0	0	6,45	6
	Aglomeracijų, kurių apkrova mažesnė nei 2000 GE	1,2	1,2	2,2	2,2	8,5	8,5
	Pramonės įmonių	0	0	0,16	0,16	19,2	19,2
	Paviršinių nuotekų	0,09	0,09	0,4	0,4	10,7	10,7
	IŠ VISO:	4,59	4,59	2,76	2,76	110,35	89,6
P_bendras, t/metus	Aglomeracijų, kurių apkrova >10 000 GE	0	0	0	0	15,4	8,3
	Aglomeracijų, kurių apkrova nuo 2000 iki 10 000 GE	0,26	0,26	0	0	1,1	0,9
	Aglomeracijų, kurių apkrova mažesnė nei 2000 GE	0,24	0,24	0,2	0,2	1,2	1,2
	Pramonės įmonių	0	0	0,014	0,014	3,3	3,3
	Paviršinių nuotekų	0,02	0,02	0,1	0,1	1	1
	IŠ VISO:	0,52	0,52	0,314	0,314	22	14,7

Šaltinis: eksperto skaičiavimai, atsižvelgiant į 2009 m. sutelktosios taršos šaltinių apkrovų duomenis (AAA) bei informaciją apie jau įgyvendintus ir planuojamus įgyvendinti vandenvalos projektus

6. Siekiant įvertinti, kokią įtaką pagrindinių Miesto nuotekų valymo direktyvos priemonių įgyvendinimas turės paviršinių vandens telkinių kokybei, buvo pasitelktas matematinis modeliavimas. Matematinio modelio pagalba buvo prognozuojami vandens telkinių kokybės pokyčiai, kaip atsakas į sutelktosios taršos šaltinių apkrovų sumažėjimą įgyvendinus pagrindines Miesto nuotekų valymo direktyvos priemones.

Prognozavimo rezultatai rodo, kad pagrindinių Miesto nuotekų valymo direktyvos priemonių įgyvendinimas leis pasiekti geros būklės kriterijus atitinkančias bendrojo fosforo koncentracijas dviejuose Ventos upės vandens telkiniuose žemiau Kuršėnų. Ventos tarša turėtų sumažėti dėl Kuršėnų NV rekonstrukcijos.

Pastačius naująją N. Akmenės nuotekų valyklą nuotekų išleidimo vieta pasikeitė: anksčiau nuotekos buvo išleidžiamos į Drūktupį ir juo patekdavo į Dabikinę, o šiuo metu jos išleidžiamos į Agluonos upę. Nuotekos išleidžiamos pačiame Agluonos aukštupyje, todėl pasiekti gerą telkinio – priimtuvo ekologinę būklę yra sudėtinga net ir labai efektyviai valant nuotekas. Šiuo metu N. Akmenės NV išleidžiamose nuotekose BDS₇ koncentracija siekia apie 4,2 mgO₂/l, NH₄-N – apie 3,29 mg/l, NO₃-N – apie 4,33 mg/l, P_bendras – 0,94 mg/l. Matematinio modeliavimo rezultatai rodo, kad esant tokiems išleidžiamų nuotekų kokybės rodikliams BDS₇ koncentracijų viršijimo upėje galima išvengti, tačiau amonio azoto ir bendrojo fosforo koncentracijos upėje žemiau miesto greičiausiai neatitiks geros ekologinės būklės reikalavimų.

Atlikus studiją „Lietaus nuotekų tvarkymo sistemų parinktose probleminėse gyvenvietėse įrengimo galimybių studijų atlikimas bei rekomendacijų šių sistemų įrengimui atskirais tipiniais atvejais parengimas“ buvo nustatyta, kad Agluonos upei reikšmingą poveikį daro ne vien buitinės, tačiau ir paviršinės (lietaus) nuotekos. Todėl akivaizdu, kad pagrindinių Miesto nuotekų valymo direktyvos priemonių įgyvendinimas neleis pasiekti gero Agluonos upės ekologinio potencialo.

Pastačius naujas nuotekų valyklas Akmenėje ir N. Akmenėje turėtų išsispręsti Dabikinės upės taršos problema. Tačiau 2010 m., kuomet N. Akmenės nuotekos jau buvo nukreipiamos į Agluonos upę, AB „Akmenės vandenys“ atlikti Dabikinės vandens kokybės tyrimai aukščiau Akmenės NV išleistuvo rodo gana didelį upės užterštumą. Kaip daugelyje šalia nedidelių upių įsikūrusių miestų tai gali būti nelegalios taršos pasekmė. Todėl kol kas negalima tvirtai teigti, kad pastačius naujas NV Akmenėje ir N. Akmenėje teršalų koncentracijos Dabikinėje atitiks geros ekologinės būklės/potencialo reikalavimus.

Pabaigus šiuo metu vykdomą Telšių NV rekonstrukciją, P_bendras koncentracijos išleidžiamose nuotekose nebeturėtų viršyti 2 mg/l (2009 m. jos siekė 3,63 mg/l). Tačiau atlikto matematinio modeliavimo rezultatai rodo, kad tokio išvalymo laipsnio greičiausiai nepakaks, kad būtų pasiektos geros ekologinės būklės reikalavimus atitinkančios P_bendras koncentracijos Tausalo upėje. Geros ekologinės būklės reikalavimų po Telšių NV rekonstrukcijos Tausalo upėje gali neatitikti ir amonio azoto koncentracijos.

Pagrindinės Miesto nuotekų valymo direktyvos priemonės Bartuvos ir Šventosios baseinų upių kokybei poveikio neturės. Jei sutelktosios taršos šaltinių apkrovos ateityje neviršys dabartinio lygio, teršalų koncentracijos šių baseinų upėse ir ateityje neturėtų viršyti gerai ekologinei būklei nustatytų ribų.

Miesto nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimo sąnaudos

7. Ventos UBR iš 2007–2013 metų finansinės priemonės lėšų planuojama pastatyti dvejus naujus nuotekų valymo įrenginius bei nutiesti 53,7 naujų nuotekų tinklų. 3 lentelėje pateikiami duomenys apie 2007–2013 m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo ir plėtros Valstybės projektus Ventos UBR. Lentelėje pateikiamos investicinės sąnaudos taip pat apima ir Geriamojo vandens direktyvos reikalavimų įgyvendinimo sąnaudas. Bendros investicinės sąnaudos Ventos UBR – 81,09 mln. Lt. Kadangi dauguma naujų investicinių sąnaudų susijusios su naujų vandens tiekimo ar nuotekų surinkimo tinklų statyba, darome prielaidą, kad metinės eksploatacinės išlaidos sudaro du procentus investicijų. Tai pagrįsta esama praktika, kai nuotekų valymo įrenginių metinės eksploatacinės išlaidos sudaro apie 5 procentus, o vandens tiekimo ar nuotekų surinkimo tinklų – apie 2 procentus investicinių sąnaudų.

3 lentelė. 2007–2013m. vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimo ir plėtros Valstybės projektai Ventos baseine.

Savivaldybė	Gyvenvietė	Numatomi atlikti darbai							Projekto vertė, mln. Lt	Eksploatacinės sąnaudos mln. Lt per metus
Savivaldybė	Gyvenvietė	Naujos NV vnt.	Rekonstruotos NV, vnt.	Nauji nuotekų tinklai, km	Rekonstruoti nuotekų tinklai, km	Nauji vandentiekio tinklai, km	Rekonstruoti vandentiekio tinklai, km	Nauji / rekonstruoti vandens gerinimo įrenginiai	Projekto vertė, mln. Lt	Eksploatacinės sąnaudos mln. Lt per metus
Akmenės r.	Akmenė	1		7,2		6,8			31,7
Akmenės r.	Venta	1		10,9		7,6			31,7
Mažeikių r.	Mažeikiai			5,5		7,8			18,59
Mažeikių r.	Viekšniai			6,5		5,7			18,59
Mažeikių r.	Mažeikiai			4,7		4,0			9,45
Mažeikių r.	Viekšniai			2,0		2,8			9,45
Šiaulių r.	Kuršėnai			7,7		4,6			9,52
Telšių r.	Telšiai			9,2		7,7			11,83
IŠ VISO		2		53,7		47,0			81,09	1,62

Šaltinis: priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ valstybės projektų sąrašas Nr. 01

Pastabos:

1. Mažeikių r. savivaldybėje numatoma įgyvendinti du vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros projektus. Abu projektai apima Mažeikių miestą ir Viekšnių gyvenvietę.

2. Kuršėnų (Šiaulių r.) vandens tiekimo ir nuotekų infrastruktūros plėtra patenka į projektą „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros Šiaulių rajone (Kairiai, Vijoliai, Kuršėnai)“ projektą. Projektas taip pat apima infrastuktūros plėtrą Kairių ir Vijolių gyvenvietėse (Lielupės UBR, Mūšos pabaseinis). Bendra projekto vertė 28,56 mln. Lt. Laikoma, kad Ventos baseine bus investuojama viena trečioji projekto sumos.

3. Pastaba: pateiktas naujų ar rekonstruotinų km ilgis – minimalus, nurodytas aplinkos ministro įsakyme. Pasikeitus statybos kainoms, įgyvendinamų darbų apimtis gali pasikeisti taip pat.

Nitratų direktyva

8. Nitratų direktyvos tikslas yra mažinti vandens taršą, kurią sukelia ar skatina žemės ūkyje naudojami nitratai ir stabdyti tolesnį tokį teršimą.

Pagrindinis teisės aktas, į kurį perkelti Nitratų direktyvos reikalavimai yra Vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. 3D-686/D1-676 (Žin., 2008 Nr. 143-5741). Tai antrą Programos etapą reglamentuojantis dokumentas. Pirmasis etapas baigėsi 2007 metais, o antrasis etapas tęsis iki 2012 metų gegužės.

9. Vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programoje numatyti šie pagrindiniai privalomieji reikalavimai:

9.1. Gyvulių tankis turi būti ne didesnis negu 1,7 sutartinio gyvulio (toliau – SG) vienam žemės ūkio naudmenų hektarui;

9.2. Per metus į dirvą patenkančio (tręšiant organinėmis trąšomis, ganant gyvulius) bendrojo azoto kiekis (N_bendras) negali viršyti 170 kg/ha naudmenų;

9.3. Ūkiuose, kuriuose laikoma daugiau kaip 10 SG, turi būti įrengtos mėšlo saugyklos (mėšlidės).

9.4. Ūkiuose, turinčiuose daugiau kaip 15 ha ariamos žemės, 50 proc. ploto turi būti apsėta žiemojančiais (žieminiais ir daugiamečiais) augalais;

9.5. Kalvoto reljefo ūkiuose turi būti taikomos priešerozinės sėjomainos;

Šiuo metu gyvulių tankis neviršija Nitratų direktyvoje nustatytos 1,7 SG normos, o azoto, įterpiamo į dirvą su mėšlu, kiekis yra gerokai mažesnis nei 170 kg N_bendras /ha.

Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo poveikis

10. Nitratų direktyvos įgyvendinimo poveikis buvo įvertintas prognozuojant vandens telkinių būklės pokyčius dėl direktyvoje numatytų priemonių įgyvendinimo. Vandens telkinių būklės prognozavimas atliktas pasitelkiant matematinį modeliavimą. Vandens būklės pokyčiai dabartinės situacijos atžvilgiu buvo apskaičiuoti atsižvelgiant į planuojamų įgyvendinti priemonių efektyvumą ir apimtis.

Pagrindinių Nitratų direktyvos priemonių sąrašas bei šių priemonių įgyvendinimo perspektyvos ir apimtys Lietuvoje pateikiamos 4 lentelėje. Lentelėje taipogi pateikiama informacija apie numatomų įgyvendinti priemonių poveikį ir efektyvumą.

Nustatyti kiekvienos priemonės efektyvumą yra gana sudėtinga, nes jį apsprendžia daug faktorių, tokių kaip gamtinės sąlygos, ūkininkavimo metodai ir pobūdis. Dėl šios priežasties, numatytas priemonių efektyvumas skirtinguose ūkiuose gali skirtis. Nitratų direktyvos poveikio prognozavimui naudotos priemonių efektyvumo vertės buvo nustatytos remiantis apibendrintais kitose šalyse (JK ir Danijoje) atliktų tyrimų rezultatais.

Kaip matyti iš lentelėje pateiktos informacijos, daugelis pagrindinių Nitratų direktyvos priemonių neturės arba turės nežymų poveikį taršos apkrovoms. Pagrindinė poveikį turėsianti priemonė bus mėšlidžių statyba daugiau nei 10 SG turinčiuose ūkiuose.

4 lentelė. Pagrindinių Nitratų direktyvos priemonių sąrašas bei jų efektyvumas

Nr.	Reikalavimas	Įgyvendinimas	Poveikis taršos apkrovoms	Tikėtinas taršos apkrovų sumažėjimas įgyvendinus priemonę, proc.
1	Fermose turi būti įrengtos mėšlidės (išskyrus turinčias gilius tvartus). Mėšlidės (aikštelės, rezervuaro ar lagūnos tipo) turi būti tokios talpos, kad jose tilptų kiaulių ir paukščių 8 mėnesių mėšlas, o galvijų, arklių, avių ir kitų gyvūnų 6 mėnesių mėšlas.	Kai laikoma daugiau kaip 300 SG, iki 2008 m. sausio 1 d.	Ūkiuose, laikančiuose daugiau nei 300 SG sumažėjusi NO₃-N ir P_bendras apkrovos. Mėšlą paskleidžiant tuo metu, kada yra mažiausia paviršinio nuotėkio tikimybė, galimas NH₄-N ir bendro deguonies suvartojimo (toliau – BDS) apkrovų sumažėjimas. Priemonė efektyvi tik tuomet, kai mėšlas yra paskleidžiamas tinkamu laiku, jį įterpiant, saugiu atstumu nuo vandens telkinių. Priemonė jau iš dalies įgyvendinta.	Priimta, kad ūkiuose, kuriuose yra įrengtos mėšlidės, taršos apkrovos yra 20 proc. mažesnės nei ūkiuose neturinčiuose mėšlidžių.
2	Fermose turi būti įrengtos mėšlidės (išskyrus turinčias gilius tvartus) Mėšlidės (aikštelės, rezervuaro ar lagūnos tipo) turi būti tokios talpos, kad jose tilptų kiaulių ir paukščių 8 mėnesių mėšlas, o galvijų, arklių, avių ir kitų gyvūnų 6 mėnesių mėšlas.	Kai laikoma nuo 10 iki 300 SG, iki 2012 m. sausio 1 d.	Ūkiuose, laikančiuose daugiau nei 10 SG sumažės NO₃-N ir P_bendras apkrovos. Mėšlą paskleidžiant tuo metu, kada yra mažiausia paviršinio nuotėkio tikimybė, galimas NH₄-N ir BDS apkrovų sumažėjimas. Priemonė efektyvi tik tuomet, kai mėšlas yra paskleidžiamas tinkamu laiku, jį įterpiant, saugiu atstumu nuo vandens telkinių.	Gyvulių taršos apkrovos ūkiuose, kuriuose ši priemonė bus taikoma, sumažės 20–30 proc..
3	Per metus į dirvą patenkančio (tręšiant organinėmis trąšomis (toliau – OT), ganant gyvulius) N_bendras kiekis negali viršyti 170 kg/ha.	Visiems gyvulininkystės ūkiams	Ši priemonė poveikio neturės arba jos poveikis bus labai menkas, nes, remiantis dabartiniais duomenimis, 170 kg/ha apkrova šiuo metu nėra viršijama.	Nėra
4	OT neturi būti skleidžiamos nuo gruodžio 1 d. iki balandžio 1 d., taip pat ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės. Išimtiniais atvejais, esant sausam, šiltam ir ilgam rudeniui, kai laukai ariami vėliau, arba ankstyvam ir šiltam pavasariui, kai laukai ariami anksčiau, leidžiama dirvas tręšti OT atitinkamai vėliau arba anksčiau, prieš tai informavus Regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – RAAD) rajono aplinkos apsaugos agentūrą. Negalima tręšti, jei vėjas pučia link netoli esančios gyvenamosios vietos. Rekomenduotina OT tręšti tik darbo dienomis.	Visiems gyvulininkystės ūkiams	Priimama, kad organinių trąšų skleidimas laukuose ant įšalusios žemės šiuo metu nėra plačiai paplitęs, nes trąšų poreikis pasėliams šiuo laikotarpiu yra minimalus.	Nėra
5	Privalomi reikalavimus atitinkantys tręšimo planai.	Ūkiai, tręšiantys mėšlu daugiau kaip 150 ha žemės ūkio naudmenų per metus, o taip pat ūkiai, kurie tręšimui naudoja 200 ir daugiau SG generuojamą mėšlą arba per metus tręšimui sunaudoja organinių trąšų, kuriose yra 20 t ir daugiau N_bendras	Pagrindinis tręšimo planų tikslas yra sustabdyti pernelyg intensyvų tręšimą, tačiau kol kas tręšimo planuose turi būti nurodomas tik sunaudojamų organinių trąšų kiekis, todėl ši priemonė nebus efektyvi tol, kol į tręšimo planus nebus įtrauktos mineralinės trąšos	Nėra
6	Pasirinktas tręšimo būdas turi užtikrinti tolygų trąšų paskleidimą ir minimalų tręšimo poveikį aplinkai. Tirštas ir pusiau skystas mėšlas, paskleistas ant dirvos paviršiaus, po jo paskleidimo turi būti įterptas ne vėliau kaip per 12 valandų	Visiems gyvulininkystės ūkiams	Mėšlo įterpimas neturi arba turi netgi neigiamą poveikį azoto apkrovoms, nes įterpiant mėšlą neišgaruoja ir į dirvožemį patenka NH₄-N. Įterpimo poveikis P_bendras apkrovoms yra įskaičiuotas į mėšlidžių statybos poveikį	Azoto apkrovos nesikeis, poveikis P_bendras apkrovoms siekia apie 5 proc., jis įskaičiuotas į mėšlidžių statybos poveikį.
7	Draudžiama tręšti OT paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose bei arčiau kaip 2 m iki melioracijos griovių šlaitų viršutinių briaunų	Visiems gyvulininkystės ūkiams	Dėl nedidelio SG tankio, tręšimas paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose nėra tikslingas, todėl, manoma, nėra plačiai paplitęs	Nėra
8	50 proc. ploto turi būti apsėta žiemojančiais (žieminiais ir daugiamečiais) augalais	Ūkiuose, turinčiuose daugiau kaip 15 ha ariamos žemės	Šiuo metu šis reikalavimas jau yra tenkinamas. Pagal deklaracijas 2004 m. žieminiai pasėliai ir pievos, ganyklos užėmė 63,1 proc. visų deklaruotų plotų, 2005 m. – 60,6 proc., 2006 m. – 58,2 proc., o 2007 m. – 60,2 proc..	Nėra
9	Gyvulių tankis ūkyje neturi būti didesnis kaip 1,7 SG vienam hektarui žemės ūkio naudmenų	Visiems gyvulininkystės ūkiams	Šiuo metu SG tankis neviršija 1,7 SG/ha	Nėra
10	Turi būti taikomos priešerozinės sėjomainos	Kalvoto reljefo ūkiuose	Sumažina azoto, fosforo junginių bei skendinčių dalelių patekimą į vandens telkinius	Tikėtinas taršos skendinčiomis dalelėmis ir fosforu sumažėjimas

Šaltinis: eksperto skaičiavimai

Informacija apie gyvulių skaičius skirtingo dydžio bei mėšlides jau turinčiuose ūkiuose pateikiama 5 lentelėje. Lentelėje taip pat nurodytas prognozuojamas sutartinių gyvulių skaičius mėšlides turinčiuose ūkiuose po pagrindinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo.

5 lentelė. SG skaičius skirtingo dydžio ūkiuose ir prognozuojamas SG skaičius ūkiuose, kuriuose mėšlidės bus įrengtos įgyvendinant pagrindines Nitratų direktyvos priemones

Baseinas	SG skaičius	SG skaičius ūkiuose, laikančiuose iki 10 SG	SG skaičius ūkiuose, laikančiuose virš 10 SG	SG skaičius ūkiuose jau turinčiuose mėšlides	SG skaičius ūkiuose, kuriuose bus įrengtos mėšlidės
Šventoji	4409,1	2373,6	2035,5	189,4	1846,1
Bartuva	18206,3	7021,7	11184,6	2170,4	9014,2
Venta	66945,7	29005,2	37940,5	9732,4	28208,1
IŠ VISO:	89561,1	38400,5	51160,6	12092,2	39068,4

Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

Iš lentelėje pateiktos informacijos matyti, kad lyginant su dabartine situacija taršos mažinimo potencialas dėl mėšlidžių statybos nėra labai didelis. Ventos UBR šiuo metu apie 13,5 proc. SG yra laikoma ūkiuose, turinčiuose mėšlides. Pagrindinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimas šį skaičių turėtų padidinti: pastačius mėšlides visuose daugiau nei 10 SG laikančiuose ūkiuose, mėšlidėse galėtų būti kaupiama apie 57 proc. visų SG mėšlo.

Prognozuojant su pagrindinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimu susijusius vandens telkinių būklės pokyčius buvo priimta, kad ūkiuose, kuriuose bus pastatytos mėšlidės, gyvulių taršos apkrovos sumažės 20–30 proc., o mineralinių trąšų sunaudojimas nesikeis.

Skaičiavimų rezultatai rodo, kad bendras taršos sumažėjimas įgyvendinus pagrindines Nitratų direktyvos priemones, iš kurių tik mėšlidžių įrengimas turės realų poveikį, greičiausiai bus gana nežymus. Prognozuojama, kad iš Ventos baseino į Latvijos teritoriją upėmis pernešama Lietuvoje susidariusi nitratų azoto taršos apkrova turėtų sumažėti maždaug 4 proc. Vidutiniškai toks sumažėjimas prilygsta 104 t/metus. Bartuvos upe pernešamas nitratų azoto krūvis gali sumažėti apie 5,5 proc. arba vidutiniškai 21 t/metus. Šventosios baseine yra prognozuojamas dar mažesnis taršos krūvių pokytis: čia nitratų azoto krūvio sumažėjimas dėl pagrindinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo galėtų siekti apie 3 proc. arba vidutiniškai 6 t/metus.

Prognozuojama, kad po pagrindinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo dėl pasklidosios žemės ūkio taršos kai kuriuose Ventos intakuose (Ringuvoje, Dabikinėje, Šventupyje, Ašvoje, Agluonoje) bei jų baseinėliuose vidutinės metinės nitratų azoto koncentracijos vis dar gali neatitikti geros ekologinės būklės/potencialo reikalavimų (t.y. >2,3 mg/l) ir dėl to šios upės yra priskiriamos rizikos telkinių grupei.

Papildomų pasklidosios nitratų azoto taršos mažinimo priemonių reikės 1167,8 km² baseino plote, tai sudaro apie 23 proc. viso baseino ploto. Kad būtų pasiekta gera visų vandens telkinių ekologinė būklė pagal nitratų azotą, žemės ūkio taršos apkrovos sumažinimas probleminiuose baseinėliuose turėtų siekti apie 1,2 kg/ha per metus.

Nitratų direktyvos įgyvendinimo sąnaudos

11. Per 2004–2008 metų laikotarpį buvo pastatyta 914 mėšlidžių 170500 SG. Jose telpa 540 tūkst. t mėšlo/srutų. Per tą laikotarpį pasinaudojusių parama Nitratų direktyvai įgyvendinti pareiškėjų vidutinis ūkis – 82 SG. Faktinis vidutinis SG skaičius ūkiuose, įgyvendinančiuose Nitratų direktyvos reikalavimus, buvo du kartus didesnis, nei planuota, nes paramos laikotarpiu šios direktyvos reikalavimų įgyvendinimas buvo

labai aktualus stambiems ūkiams, turintiems daugiau nei 300 SG. Kadangi parama naudojosi daugiausia stambūs ūkiai, pastatyta triskart mažiau mėšlidžių/srutų rezervuarų nei planuota; tačiau jų talpa buvo daug didesnė.

Pagrindinės Nitratų direktyvos priemonės baziniu laikotarpiu apims daugiau nei 10 SG turinčius ūkius, iki šiol neturinčius mėšlidžių. Bendras SG skaičius Ventos UBR ir SG skaičius skirtingo dydžio ūkiuose bei ūkiuose, jau turinčiuose mėšlides, pateikiamas 6 lentelėje. Informaciją apie SG pasiskirstymą skirtingo dydžio ūkiuose bei ūkiuose, turinčiuose mėšlides, pateikė Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Pagal baseinus jie išskirstyti proporcingai žemės ūkio paskirties žemės plotams.

6 lentelė. SG skaičius skirtingo dydžio ūkiuose bei ūkiuose, jau turinčiuose mėšlides Ventos UBR 2008 m.

UBR	SG skaičius	SG tankis	SG skaičius ūkiuose, turinčiuose iki 10 SG	SG skaičius ūkiuose, turinčiuose nuo 10 iki 300 SG	SG skaičius ūkiuose, turinčiuose virš 300 SG	SG skaičius ūkiuose, turinčiuose mėšlides
Bartuvos	18206,3	0,24	7021,7	9972	1212,6	2170,4
Šventosios	4409,1	0,11	2373,6	1953,7	81,8	189,4
Ventos	66945,7	0,13	29005,2	29797,2	8143,3	9732,4
IŠ VISO:	89561,1	0,14	38400,5	41722,9	9437,7	12092,2

Šaltinis: Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

Finansavimas mėšlo tvarkymo reikalavimų įgyvendinimui iki šiol buvo skiriamas pagal dvi programas: Lietuvos kaimo plėtros 2004–2006 m. plano priemonę „Standartų laikymasis“ ir Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos, patvirtintos 2007 m. spalio 19 d. Komisijos sprendimu Nr. C (2007) 5076 priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ pirmąją veiklos sritį „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“.

Pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Standartų laikymasis“^{^[10]}, buvo suteikta svari pagalba diegiant pažangesnes mėšlo tvarkymo technologijas, įsigyjant naujas mėšlo krovimo, transportavimo priemones, srutų laistymo įrangą, rekonstruojant ar statant naujas mėšlides ar srutų kauptuvus. Dalyvaujantys šioje priemonėje ūkio subjektai (dalyvauja 2468 ūkio subjektai) per trejus po sutarties pasirašymo metus privalo pasiekti, kad jų ūkis atitiktų Nitratų direktyvoje keliamus aplinkosaugos reikalavimus. Pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Standartų laikymasis“ iš 2004–2006 metų fondo iš viso Lietuvoje buvo išmokėta 368021000 Lt lėšų. 57582384 Lt buvo išmokėti iki 2010 liepos mėnesio iš 2007–2013 metų programos biudžeto pagal Kaimo plėtros 2004–2006 metų plano priemonę „Standartų laikymasis. KPP įsipareigojimai“. Taip pat iki liepos mėnesio iš 2007–2013 metų programos biudžeto „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimui“ buvo išmokėta 24686045 Lt (autorizuota sutarčių už 38937853 Lt).

Pagal 2004–2006 metų programą, vienam SG buvo skiriama nuo 805 iki 960 Lt, o pagal 2007–2013 m. programą – nuo 345 iki 1934 Lt (tačiau paramos gavėjai gali šiomis lėšomis dengti ne daugiau kaip 40–60 procentų tinkamų projekto išlaidų). Nors yra žinomas pastatytų mėšlidžių kiekis, kiek konkrečiai iš kurios programos buvo finansuojama, nėra žinoma. Galutinėje 2004–2006 m. programos vertinimo ataskaitoje teigiama, kad lėšų atžvilgiu Nitratų direktyvos įgyvendinimui teko daugiau kaip 2,5 karto didesnis finansavimas nei Pieno direktyvai. Remiantis šia proporcija darome prielaidą, kad Nitratų direktyvos įgyvendinimui iki 2009 metų galėjo būti skirta apie 280 mln. Lt. ES ir nacionalinio biudžeto lėšų.

Kadangi Lietuvoje SG skaičius, kurių mėšlui tvarkyti dar reikės pastatyti mėšlides yra daugiau nei dvigubai didesnis nei tų, kurių mėšlas jau yra tinkamai tvarkomas, papildomai gali prireikti daugiau nei 300 mln. Lt, o visos lėšos, skirtos šio direktyvos punkto įgyvendinimui Lietuvoje gali siekti 600 mln. Lt.

Išmokėtų lėšų pasiskirstymas baseinuose apskaičiuotas visai Lietuvai skirtas lėšas padalinus proporcingai mėšlidžių baseinuose skaičiui. Daroma prielaida, jog visuose baseinuose apytiksliai vienoda dalis mėšlidžių buvo pastatyta naudojantis parama. Pinigai galėtų būti pasiskirstę taip, kaip pateikta 7 lentelėje:

7 lentelė. Sąnaudų poreikis Nitratų direktyvos įgyvendinimui Ventos UBR, Lt, suapvalinta

UBR	Išmokėtos lėšos Nitratų direktyvos įgyvendinimui	Papildomų lėšų poreikis Nitratų direktyvos įgyvendinimui
Šventoji	399.000	3.955.000
Bartuva	4.572.000	18.986.000
Venta	20.500.000	59.415.000
Iš viso:	25.470.000	82.360.000

Šaltinis: Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis pagrįsti eksperto skaičiavimai

Direktyvos reikalavimo, susijusio su mėšlidžių įrengimu, įgyvendinimo lygis skirtinguose UBR labai nevienodas. Ventos UBR direktyvos įgyvendinimui išmokėta 25,5 mln. Lt ir dar gali prireikti apie 80 mln. Lt.

Geriamojo vandens direktyva

12. Geriamojo vandens direktyvos tikslas yra apsaugoti žmones nuo neigiamo vandens užterštumo poveikio užtikrinant, kad tiekiamas vanduo būtų sveikas ir švarus. Direktyvos reikalavimai taikomi visų rūšių geriamajam vandeniui, taip pat vandeniui naudojamam maistui gaminti ar perdirbti. Geriamojo vandens direktyva netaikoma natūraliam mineraliniam vandeniui ir vandeniui, naudojamam medicinos tikslams. Taikant minimalius šios direktyvos reikalavimus, sveikas ir švarus žmonėms vartoti skirtas vanduo yra tas, kuriame nėra jokių mikroorganizmų, parazitų ir bet kokių medžiagų, kurių skaičius arba koncentracijos gali kelti potencialų pavojų žmonių sveikatai.

13. Pagrindiniai teisės aktai, į kuriuos perkelti Geriamojo vandens direktyvos reikalavimai:

13.1. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymas (Žin., 2001, Nr. 64-2327);

13.2. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas;

13.3. Nuotekų tvarkymo reglamentas;

13.4. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-636 (Žin., 2007, Nr. 8-337);

13.5. Valstybinės geriamojo vandens kontrolės tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. 643 (Žin., 2003, Nr. 3-99), kurioje perkeliami specifiniai direktyvos reikalavimai dėl geriamojo vandens kokybės kontrolės;

13.6. Lietuvos higienos norma HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro

2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606);

13.7. Lietuvos higienos norma HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. V-613 (Žin., 2006, Nr. 81-3217);

13.8. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290), kuriame nustatyta savaldybių pareiga organizuoti geriamojo vandens tiekimą.

Geriamojo vandens direktyvos priemonių įgyvendinimo poveikis

14. Geriamojo vandens kokybės kontrolė. Ši priemonė yra įgyvendinama pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Higienos normoje nustatomi geriamojo vandens kokybės reikalavimai (cheminė sudėtis, kokybės vertinimų skaičius per metus, analizės metodai ir kt.). Geriamojo vandens kokybę Lietuvoje kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

15. Senų nenaudojamų eksploatacinių gręžinių likvidavimas. Nebenaudojamų eksploatacinių gręžinių, kurie gali tapti potencialiais požeminio vandens taršos židiniais, likvidavimo tvarka nustatyta Lietuvos aplinkos apsaugos normatyviniame dokumente „Gręžinių vandeniui tiekti ir vandens šiluminei energijai naudoti projektavimo, įrengimo, konservavimo bei likvidavimo tvarka (LAND 4-99)“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 417 (Žin., 1999, Nr. 112-3263). Gręžinių likvidavimo tvarką kontroliuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija.

16. Sanitarinės vandenviečių apsaugos zonos įrengimas. Vandenviečių sanitarinės apsaugos zonos (toliau – SAZ) rengiamos ir įteisinamos pagal Lietuvos higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ reikalavimus. Kiekvienai vandenvietei yra nustatoma sanitarinė apsaugos zona, kurią sudaro trys juostos:

16.1. griežto režimo apsaugos juosta (1-oji) – arčiausiai kaptažo įrenginių esanti juosta, skirta apsaugoti vandenvietę ir joje esančius požeminio vandens kaptažo įrenginius nuo tyčinės ar atsitiktinės taršos, kurioje draudžiama ūkinė ir kita veikla, nesusijusi su vandens paėmimu, gerinimu ir tiekimu;

16.2. mikrobinės taršos apribojimo juosta (2-oji) – sanitarinės apsaugos zonos juosta, kurioje ribojama mikrobinė ir cheminė tarša;

16.3. cheminės taršos apribojimo juosta (3-ioji) – sanitarinės apsaugos zonos juosta, kurioje ribojama cheminė tarša.

Savivaldybė, kurios teritorijoje yra vandenvietė, organizuoja vandenvietės SAZ steigimą ir apsaugą pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens įstatymo ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902) reikalavimus.

Teisės aktų nustatyta tvarka parengtas, suderintas ir patvirtintas vandenvietės SAZ specialusis planas registruojamas savivaldybės teritorijų planavimo dokumentų registre ir Žemės gelmių registre. Patvirtintos vandenviečių SAZ juostos turi būti žymimos rengiant kitus teritorijų planavimo dokumentus, o ūkinė veikla reguliuojama pagal higienos normoje HN 44:2006 nustatytus apribojimus ir kitus teisės aktus. Svarbi priemonė yra SAZ įsteigimo ir įteisinimo kontrolė, nes iki šiol Ventos UBR, kaip numatyta Lietuvos higienos normoje HN 44:2006 2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ yra įteisintos tik trijų vandenviečių SAZ – dviejų Šiaulių miesto vandenviečių ir vienos Žemaitijos pieno vandenvietės.

Lietuvoje gėrimui naudojame tik požeminį vandenį, kurio kokybė dėl palankių gamtinių sąlygų ir taikomų apsaugos priemonių yra gera.

Geriamojo vandens direktyvos įgyvendinimo sąnaudos

17. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategijoje siekiama, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas 2015 metais siektų ne mažiau kaip 95 proc. visų šalies gyventojų, o viešai tiekiamo geriamojo vandens atitikimas saugos ir kokybės reikalavimams – 100 proc.

18. Geriamojo vandens direktyvos reikalavimų įgyvendinimo ir kitos pagrindinės priemonės (naujų vandentiekio tinklų tiesimas, vandentiekio tinklų rekonstrukcija, vandens gerinimo įrenginių statyba ir rekonstrukcija) 2007–2013 m. numatytos Priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ valstybės projektų sąraše Nr. 01. Iš viso Ventos UBR planuojama nutiesti 47 km naujų vandentiekio tinklų.

Geriamojo vandens direktyvos reikalavimų įgyvendinimo priemones planuojama įgyvendinti kartu su pagrindinėmis nuotekų tvarkymo priemonėmis (investiciniai projektai apima tiek vandens tiekimo, tiek ir nuotekų tvarkymo sistemas). Valstybės projektų sąraše esanti informacija neleidžia tiksliai įvertinti, kiek investicijų planuojama skirti vandens tiekimo sistemų plėtrai atskirai, todėl informacija apie planuojamas investicijas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo srityse pateikiama skyrelyje „Miesto nuotekų valymo direktyvos įgyvendinimo sąnaudos“. Ventos UBR planuojama nutiesti 47 km naujų vandentiekio tinklų, o bendros vandens tiekimo infrastruktūros gerinimo ir nuotekų infrastruktūros priemonėms skirtos investicinės sąnaudos Ventos UBR sudaro 81,09 mln. Lt.

Paukščių direktyva

19. Paukščių direktyva reglamentuoja paukščiams svarbių teritorijų apsaugą. Reikalaujama, kad būtų steigiamos specialios saugomos teritorijos, skirtos tam tikroms paukščių rūšims išsaugoti.

Lietuvos paukščių rūšių klasifikaciniame sąraše yra 358 paukščių rūšys. Įgyvendinant Natura 2000 teritorijų tinklą Lietuvoje iki 2009-01-01 įsteigtos 77 teritorijos svarbios paukščių apsaugai, iš jų 8 teritorijos Ventos UBR.

Pagrindiniai teisės aktai, į kuriuos perkelti Paukščių direktyvos reikalavimai:

19.1. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas;

19.2. Bendrieji buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276, (Žin., 2004. Nr. 41-1335);

19.3. Paukščių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. D1-358 (Žin., 2008, Nr. 77-3048), kuriuose reglamentuojas paukščių apsaugai svarbių teritorijų parinkimas.

Siekiant išsaugoti, atkurti ir išlaikyti tokias teritorijas reikia įgyvendinti tam tikras priemones. Šios priemonės labai dažnai yra ūkinės veiklos ribojimas saugomoje teritorijoje, arba specialios teritorijos atkūrimo ir atstatymo priemonės. Priemonės yra išvardinamos žemiau.

Paukščių apsaugai svarbių saugomų teritorijų steigimas

20. Bendruosiuose buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose, nurodyta, jog paukščių apsaugai svarbios teritorijos steigiamos tam, kad savo buveinėse būtų išsaugotos saugomos paukščių rūšys. Be to turi būti saugomos ir paukščių migracijai svarbūs plotai.

Už saugomų teritorijų steigimą Lietuvoje yra atsakinga Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos buvo įtrauktos į Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 8 d. nutarimu nutarimu Nr. 399 (Žin., 2004, Nr. 55-1899; 2006, Nr. 92-3635). Šiuo teisės aktu buvo patvirtintos 77 paukščių apsaugai svarbios teritorijos.

Saugomų teritorijų gamtotvarkos planų sudarymas

21. Buveinių ir paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose reikalaujama užtikrinti, kad būtų išvengta natūralių buveinių ir saugomų rūšių apsaugos būklės blogėjimo. Tam reikia parengti saugomų teritorijų gamtotvarkos planus (toliau – GP) bei kitus strateginius planavimo dokumentus. GP tvirtinami LR aplinkos ministro įsakymu, juose nustatant atsakingas institucijas ir galimus lėšų šaltinius.

Paukščių direktyvos įgyvendinimo būklė

22. Paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai ir teritorijų ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais. Ventos baseine yra 8 paukščių apsaugai svarbios teritorijos (toliau – PAST), kurios pabaseinio teritorijoje užima 32.677 ha plotą. Santykinai didelė dalis PAST – 12.385 ha (38 proc.) – persidengia su natūralių buveinių apsaugai svarbiomis teritorijomis (toliau – BAST) (8 lentelė).

8 lentelė. Paukščių apsaugai svarbios teritorijos Ventos UBR

	PAST pavadinimas	PAST kodas	Savivaldybės	Bendras PAST plotas, ha	PAST plotas pabaseinyje, ha	PAST dalis, patenkanti į pabaseinio teritoriją, proc.	PAST, persidengianti su BAST, ha
1	Apšės upės slėnis	LTSKUB001	Skuodo r.	325	325	100
2	Biržulio-Stervo pelkių kompleksas	LTTELB001	Telšių r.	3.621	3.621	100
3	Erlos ir Salanto upių senslėniai	LTSKUB002	Kretingos r. ir Skuodo r.	1.463	761	52
4	Gubernijos miškas	LTSIAB001	Šiaulių r. ir Joniškio r.	19.262	4.680	24
5	Kamanų pelkė	LTAKMB001	Akmenės r. ir Mažeikių r.	6.401	6.401	100	6.401
6	Plinkšių miškas	LTMAZB001	Mažeikių r., Telšių r. ir Plungės r.	6.043	6.043	100	33
7	Ventos upės slėnis	LTAKMB002	Mažeikių r., Akmenės r., Šiaulių r.	3.356	3.355	100	312
8	Žemaitijos nacionalinis parkas	LTPLUB001	Plungės r. ir Skuodo r.	21.485	7.490	35	5.638
	IŠ VISO			61.956	32.677	53	12.385

Šaltinis: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir eksperto skaičiavimai

Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai pabaseiniui nustatyti naudojant geografines informacines sistemas (toliau – GIS)

Rengiami PAST GP yra tvirtinami LR aplinkos ministro įsakymu, juose nustatant atsakingas institucijas, įgyvendinimo priemones ir sąnaudas bei galimus lėšų šaltinius. GP rengiami konkrečioms teritorijoms ir dauguma atvejų apima tiek PAST, tiek ir BAST. Iki 2010 m. liepos mėn. LR aplinkos ministro įsakymais buvo patvirtinti GP 54 teritorijoms (visoje šalies teritorijoje). Dauguma GP parengti 10 metų laikotarpiui (2008–2017 m.).

Informacija apie rengiamus GP teritorijoms, patenkančioms į Ventos baseiną, pateikiama 9 lentelėje.

9 lentelė. Saugomos teritorijos, kurioms parengti GP Ventos UBR

GP pavadinimas	Statusas	Teritorijos, kuriai parengtas GP, plotas, ha	GP apimamos teritorijos plotas pabaseinyje, ha	GP apimamos teritorijos dalis, patenkanti į pabaseinio teritoriją, proc.	GP apimamos teritorijos plotas pabaseinyje, į kurį patenka PAST, ha
Apšės biosferos poligonas	Rengiamas (nepublikuojamas)	325	325	100,0	325
Erlos ir Salanto upių senslėniai	Patvirtintas	1.461	761	52,1	761
Plinkšių miško biosferos poligonas	Rengiamas (nepublikuojamas)	6.043	6.043	100,0	6.043
Ventos upės slėnis	Rengiamas (nepublikuojamas)	3.356	3.355	100,0	3.355
IŠ VISO		11.185	10.484		10.484

Šaltinis: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir eksperto skaičiavimai Pastaba: GP pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BAST pavadinimais.

Paukščių direktyvos įgyvendinimo sąnaudos

23. Paukščių direktyvos reikalavimų įgyvendinimo sąnaudas sudaro paukščių apsaugai svarbių teritorijų GP parengimas, jų įgyvendinimas bei PAST monitoringas (informacija pateikiama 10 lentelėje). Vidutinės Paukščių direktyvos reikalavimų įgyvendinimo investicinės sąnaudos Ventos baseine sudaro apie 665.993 Lt, vidutinės metinės eksploatacinės išlaidos sudaro apie 343.893 Lt per metus. Šias sąnaudas planuojama finansuoti iš valstybės biudžeto. GP pateiktos priemonių įgyvendinimo sąnaudos turėtų būti laikomos orientacinėmis. Atskirų priemonių įgyvendinimo sąnaudos tikslinamos skelbiant konkursus^{^[11]}.

10 lentelė. Paukščių direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Ventos UBR sąnaudos.

Sąnaudų grupė	Priemonės gyvavimo laikotarpis	Preliminarios investicinės sąnaudos (2007–2015m), Lt	Eksploatacinės išlaidos (2007–2015m), Lt	Vidutinės metinės eksploatacinės išlaidos, Lt
GP parengimas	10 metų	0	723.917	144.783
Parengtų GP įgyvendinimas	10 metų	9.378	227.895	25.322
Naujų GP įgyvendinimas	10 metų	656.615	490.557	98.115
PAST monitoringas	1 metai	0		75.673
IŠ VISO		665.993	1.442.369	343.893

Šaltinis: eksperto skaičiavimai

Pastabos:

1. Vidutinės GP parengimo sąnaudos apskaičiuotos remiantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atlikta tiekėjų kainų apklausa 40 GP parengimui (bendra teritorija 37146 ha). Kainų pasiūlymai šių teritorijų GP parengimui svyravo nuo 1,352 mln. Lt iki 1,965 mln. Lt (vidurkis 1,66 mln. Lt, arba 45 lt/ha). Atliekant skaičiavimus taikoma prielaida, kad 1 ha teritorijos GP parengimo sąnaudos yra vienodos. NATURA 2000 teritorijose, kuriose BAST ir PAST persidengia, 50 proc. GP parengimo sąnaudų priskiriama Buveinių direktyvos įgyvendinimo sąnaudoms. Laikoma, kad GP visoms PAST bus parengti per 5 metus.

2. Parengtų GP įgyvendinimo investicinės ir eksploatacinės sąnaudos apskaičiuotos remiantis informacija, pateikiama LR aplinkos ministerijos tinklalapyje publikuojamuose GP^{^[12]}. Įgyvendinimo sąnaudos perskaičiuotos UBR valdymo plano įgyvendinimo laikotarpiui (t.y. iki 2015 m.).

3. Paukščių direktyvos įgyvendinimo sąnaudos teritorijoms, kurioms GP nėra parengta^{^[13]} apskaičiuotos taikant vieneto sąnaudų metodą. GP paukščių apsaugai svarbioms teritorijoms įgyvendinimo vidutinės investicinės sąnaudos (2007 – 2015m laikotarpiu) yra 54 Lt/ha, vidutinės metinės eksploatacinės sąnaudos yra 7,89 Lt/ha per metus. Teritorijose, kuriose BAST ir PAST persikloja, vidutinės investicinės sąnaudos (2007 – 2015m laikotarpiu) yra 20 Lt/ha, vidutinės metinės eksploatacinės sąnaudos yra 3,12 Lt/ha per metus. Šios vieneto sąnaudos apskaičiuotos remiantis parengtų ir rengiamų GP įgyvendinimo sąnaudomis^{^[14]}, įvertinant PAST persiklojimą su BAST^{^[15]}.

4. Išlaidos PAST monitoringui apima išlaidas darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms bei kurui^{^[16]}. Perskaičiuojant monitoringo išlaidas pabaseiniams taikyta prielaida, kad 1ha monitoringo sąnaudos skirtingose paukščių apsaugai svarbiose teritorijose yra vienodos. Darbo užmokesčio sąnaudų skaičiavimui taikytas 2009m. pirmojo ketvirčio vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydis Valstybės sektoriuje^{^[17]}.

Remiantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos planais, siekiant įgyvendinti Paukščių direktyvos reikalavimus, Lietuvoje planuojama įsteigti dar 90 teritorijų paukščiams saugoti. Dalis šių teritorijų turėtų atsirasti ir Ventos baseine, todėl metinės Paukščių direktyvos įgyvendinimo sąnaudos gali išaugti.

Buveinių direktyva

24. Buveinių direktyva reglamentuoja gamtinėms buveinėms svarbių teritorijų apsaugą. Reikalaujama, kad būtų steigiamos specialios saugomos teritorijos, skirtos tam tikroms gamtinėms buveinėms išsaugoti.

Pagrindiniai teisės aktai, į kuriuos perkelti Buveinių direktyvos reikalavimai:

24.1. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymas;

24.2. Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai;

24.3. Buveinių apsaugai svarbių teritorijų ribos patvirtintos Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašu, skirtu pateikti Europos Komisijai, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22d. įsakymu Nr. D1-210 (Žin., 2009, Nr. 51-2039). Taip pat šio sąrašo papildymas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. D1-654 (Žin., 2009, Nr. 135-5903).

Buveinių apsaugai svarbių teritorijų steigimas

25. Buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose nurodyta, jog buveinių apsaugai svarbios teritorijos turi būti steigiamos siekiant apsaugoti ir atkurti gamtines augalų ir gyvūnų buveines. Iki 2009 m. Ventos UBR įsteigtos 32 teritorijos svarbios buveinių apsaugai. Tarp jų yra 1 Ramsar vieta (Kamanų rezervatas), kurios plotas sudaro 3 935 ha.

Siekiant išsaugoti, atkurti ir išlaikyti gamtines buveines reikia įgyvendinti tam tikras priemones. Šios priemonės labai dažnai yra ūkinės veiklos ribojimas saugomoje teritorijoje arba specialios teritorijos atkūrimo ir atstatymo priemonės.

Buveinių gamtotvarkos planų parengimas

26. Buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatuose reikalaujama užtikrinti, kad būtų išvengta natūralių buveinių ir saugomų rūšių apsaugos būklės blogėjimo. Tam reikia parengti saugomų teritorijų GP ar kitus strateginius planavimo dokumentus, kuriuose numatomos konkrečios gamtotvarkos priemonės.

Kitos priemonės

27. Be specialių paukščių ir buveinių apsaugai skirtų teritorijų steigimo įgyvendinama daugelis kitokių tam labai reikalingų priemonių: įgyvendinami specialūs apsaugos projektai (pavyzdžiui, kuriami lizdai ar pravedami kursai norintiems pažinti ir stebėti paukščius), taikomos subsidijos žemdirbiams, įsipareigojantiems tam tikromis priemonėmis saugoti paukščius, vykdomi mokymai, įgyvendinami moksliniai projektai ir leidžiamos publikacijos. Kiekvienais metais LR aplinkos ministras patvirtina monitoringo planą – stebimų paukščių sąrašą ir monitoringo vietas.

Taip pat taikomos priemonės ir kituose sektoriuose. Pavyzdžiui, Kaimo plėtros programoje 2004–2006 metams buvo numatyta, kad ūkininkai gali gauti kompensacijas už tam tikrus ūkininkavimo apribojimus, kurie svarbūs paukščių buveinėms. Iš keturių agro-aplinkosauginių priemonių programų dvi buvo tiesiogiai susiję su paukščių apsauga: viena programa skirta vandens telkinių pakrančių juostų apsaugai ir tvarkymui, o kita – kraštovaizdžio tvarkymui. Deja, dėl palyginti nedidelių mokėjimų ir nepakankamo informuotumo tik 349 ūkininkai prisijungė prie šių programų, pagal specifinius reikalavimus buvo tvarkoma 3123 ha.

Parama saugomų teritorijų srityje susijusi su intervencijų sritimi „Saugomų miškingų teritorijų ekologinės pusiausvyros gerinimas ir išlaikymas“. Šiai sričiai Lietuvoje buvo faktiškai skirta 35 proc. visos 1.3. priemonės paramos (50,2 mln. Lt), palyginti su 1 proc. ES struktūrinės paramos vidurkiu aplinkosaugos srityje kitose šalyse.

Taip pat Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programoje yra numatytos priemonės taip pat skirtos skatinti gamtai palankų ūkininkavimą.

Natura 2000 teritorijų tinklas

28. „Natura 2000“ – tai ES saugomų teritorijų tinklas, kuris jungia natūralias buveines bei rūšis labai svarbias visos Europos biologinei įvairovei. Jis plėtojamas įgyvendinant Paukščių direktyvos ir Buveinių direktyvos reikalavimus Abi direktyvos reikalauja įsteigti specialias saugomas teritorijas, skirtas saugoti tam tikras biologines rūšis arba svarbias buveines.

„Natura 2000“ teritorijų tinklas Lietuvoje kuriamas integruojant jį į esamą nacionalinę saugomų teritorijų sistemą. Šiuo metu Natura 2000 teritorijų statusas daugiausia yra suteiktas esamoms saugomoms teritorijoms (rezervatams, draustiniams, nacionaliniams ir regioniniams parkams) arba jų dalims.

Buveinių direktyvos įgyvendinimo būklė

29. Natūralių buveinių apsaugai svarbių teritorijų nuostatai patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu, o buveinių apsaugai svarbių teritorijų ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Ventos UBR yra 40 BAST, kurios užima 21.633 ha plotą. Didelė dalis BAST – 12.385 ha (57 proc.) – persidengia su PAST (11 lentelė).

11 lentelė. Natūralių buveinių apsaugai svarbios teritorijos Ventos UBR

	BAST pavadinimas	Savivaldybės	BAST kodas	Bendras BAST plotas, ha	BAST plotas UBR, ha	BAST dalis, patenkanti į UBR teritoriją, proc.	BAST, persidengianti su PAST, ha
1	Ankantų pelkė	Telšių r.	LTTEL0006	420	417	99
2	Baltijos Šventosios upė	Kretingos r., Palangos m. savivaldybės	LTKRE0006	27	27	100
3	Bulėnų pelkė	Šiaulių r.	LTSIA0003	115	115	100
4	Dautarų miškas	Mažeikių r.	LTMAZ0005	178	178	100
5	Galvydiškės kaimo apylinkes	Kelmės r.	LTKEL0002	962	962	100
6	Gelžio ežeras	Telšių r.	LTTEL0011	23	23	100
7	Germanto ežeras	Telšių r.	LTTEL0001	164	164	100
8	Gudmoniškės pelkė	Kelmės r., Šiaulių r.	LTKEL0015	100	100	100
9	Gumbakių atodanga	Akmenės r.	LTAKM0005	1	1	102	1
10	Juodlės miškas	Kelmės r.	LTKEL0014	955	955	100
11	Kamanų pelkė	Akmenės r., Mažeikių r.	LTAKM0001	6.401	6.401	100	6.401
12	Karalmiškio sengirė	Kelmės r.	LTKEL0020	409	409	100
13	Kulalių riedulynas	Skuodo r.	LTSKU0003	59	27	46
14	Laumių miškas	Skuodo r.	LTSKU0007	254	254	100
15	Luobos upė	Skuodo r.	LTSKU0005	458	458	100
16	Medvėgalio pievos	Šilalės r.	LTSIL0003	45	3	6
17	Moteraičio pievos	Telšių r.	LTTEL0009	16	16	100
18	Pakėvio miškas	Kelmės r.	LTKEL0001	451	451	100
19	Paršežerio-Lūksto pelkių kompleksas	Šilalės r., Telšių r.	LTTEL0005	2.867	2.866	100
20	Purvių kaimo apylinkės	Akmenės r., Mažeikių r.	LTAKM0003	149	149	100
21	Purvių miškas	Akmenės r., Mažeikių r.	LTMAZ0011	121	121	100
22	Rimšinės miškas	Skuodo r.	LTSKU0004	26	26	100
23	Senosios Įpilties apylinkės	Kretingos r.	LTKRE0004	70	70	100
24	Sprūdės pievos	Kelmės r., Telšių r.	LTTEL0014	23	23	100
25	Sudėnų pievos	Kretingos r.	LTKRE0001	110	110	100
26	Svilės šaltiniai	Kelmės r.	LTKEL0006	2	2	100
27	Svirkančių atodanga	Mažeikių r.	LTMAZ0004	0	0	100
28	Šatrijos pievos	Telšių r.	LTTEL0010	26	26	100
29	Šauklių riedulynas	Skuodo r.	LTSKU0002	82	82	100
30	Šerkšnės upė	Mažeikių r.	LTMAZ0010	230	230	100	1
31	Šventosios upės slėnis ties Margininkais	Skuodo r.	LTSKU0001	146	146	100
32	Užpelkių pievos	Akmenės r.	LTAKM0004	47	47	100
33	Varduvos upė	Mažeikių r.	LTMAZ0009	469	469	100
34	Varputėnų miškas	Šiaulių r.	LTSIA0006	289	289	100
35	Ventos upė	Akmenės r., Mažeikių r., Šiaulių r.	LTAKM0002	179	178	99	173
36	Ventos upės slėnis aukščiau Ventos	Akmenės r.	LTAKM0008	13	85	681	79
37	Ventos upės slėnis žemiau Papilės	Akmenės r.	LTAKM0007	78	78	100	56
38	Vidgirio miškas	Mažeikių r.	LTMAZ0008	33	33	100	33
39	Višetės upė	Mažeikių r.	LTMAZ0001	2	2	100	1
40	Žemaitijos nacionalinis parkas	Plungės r., Skuodo r.	LTPLU0009	17.957	5.638	31	5.638
	Iš viso:			33.958	21.633	64	12.385

Šaltinis: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir eksperto skaičiavimai

Pastaba: PAST ir BAST teritorijų plotai UBR nustatyti naudojant GIS

Rengiami buveinių GP yra tvirtinami LR aplinkos ministro įsakymu, juose nustatant atsakingas institucijas, įgyvendinimo priemones ir sąnaudas bei galimus lėšų šaltinius. GP rengiami konkrečioms teritorijoms ir dauguma atvejų apima tiek PAST, tiek ir BAST. Iki 2010 metų liepos mėn. LR aplinkos ministro įsakymais buvo patvirtinti GP 60 teritorijoms (visoje šalies teritorijoje). Dauguma GP parengti 10 metų laikotarpiui (2008–2017 m.).

Informacija apie rengiamus GP teritorijoms, patenkančioms į Ventos UBR pateikiama 12 lentelėje.

12 lentelė. Saugomos teritorijos, kurioms parengti GP Ventos UBR.

GP pavadinimas	Statusas	Teritorijos, kuriai parengtas GP, plotas, ha	GP apimamos teritorijos plotas UBR, ha	GP apimamos teritorijos dalis, patenkanti į UBR teritoriją, proc.	GP apimamos teritorijos plotas UBR, į kurį patenka BAST, ha
Bulėnų pelkė	Patvirtintas	113	113	100,0	113
Gabriolės kaimo apylinkės	Rengiamas (nepublikuojamas)	168	168	100,0	166
Galvydiškės kaimo apylinkės	Rengiamas (nepublikuojamas)	297	297	100,0	283
Kulalių riedulynas	Patvirtintas	59	27	45,8	27
Šauklių riedulynas	Patvirtintas	82	82	100,0	82
Šventosios upės slėnis ties Margininkais	Patvirtintas	146	146	100,0	146
Ventos upės slėnis	Rengiamas (nepublikuojamas)	3.356	3.355	100,0	174
IŠ VISO		4.221	4.188		991

Šaltinis: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir eksperto skaičiavimai

Pastaba: GP pavadinimai dažniausiai nesutampa su PAST ar BAST pavadinimais.

Buveinių direktyvos įgyvendinimo sąnaudos

30. Buveinių direktyvos reikalavimų įgyvendinimo sąnaudas sudaro buveinių apsaugai svarbių teritorijų GP parengimas, jų įgyvendinimas bei monitoringas (informacija pateikiama 13 lentelėje). Vidutinės Buveinių direktyvos reikalavimų įgyvendinimo investicinės sąnaudos Ventos UBR sudaro apie 180.226 Lt, vidutinės metinės eksploatacinės išlaidos sudaro apie 495.706 Lt per metus. Šias sąnaudas planuojama finansuoti iš valstybės biudžeto. GP pateiktos priemonių įgyvendinimo sąnaudos turėtų būti laikomos orientacinėmis. Atskirų priemonių įgyvendinimo sąnaudos tikslinamos skelbiant konkursus^{^[18]}.

13 lentelė. Buveinių direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Ventos UBR sąnaudos.

Sąnaudų grupė	Priemonės gyvavimo laikotarpis	Preliminarios investicinės sąnaudos (2007–2015m), Lt	Eksploatacinės išlaidos (2007–2015m), Lt	Vidutinės metinės eksploatacinės išlaidos, Lt
GP parengimas	10 metų	0	654.100	130.820
Parengtų GP įgyvendinimas	10 metų	5.000	1.501.937	166.882
Naujų GP įgyvendinimas	10 metų	175.226	732.607	146.521
BAST monitoringas	1 metai	0	0	51.483
IŠ VISO		180.226	2.888.644	495.706

Šaltinis: Eksperto skaičiavimai

Pastabos:

1. Vidutinės GP parengimo sąnaudos apskaičiuotos remiantis Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atlikta tiekėjų kainų apklausa 40 GP parengimui (bendra teritorija 37.146 ha). Kainų pasiūlymai šių teritorijų GP parengimui svyravo nuo 1,352 mln. Lt iki 1,965 mln. Lt (vidurkis 1,66 mln. Lt, arba 45 lt/ha). Atliekant skaičiavimus taikoma prielaida, kad 1 ha teritorijos GP parengimo sąnaudos yra vienodos. Teritorijose, kuriose BAST ir PAST persidengia, 50 proc. GP parengimo sąnaudų priskiriama Paukščių direktyvos įgyvendinimo sąnaudoms. Laikoma, kad GP visoms BAST bus parengti per 5 metus.

2. Parengtų GP įgyvendinimo investicinės ir eksploatacinės sąnaudos apskaičiuotos remiantis informacija, pateikiama LR aplinkos ministerijos tinklalapyje publikuojamuose GP^{^[19]}. Įgyvendinimo sąnaudos perskaičiuotos UBR valdymo plano įgyvendinimo laikotarpiui (t. y. iki 2015 m.).

3. Buveinių direktyvos įgyvendinimo sąnaudos teritorijoms, kurioms GP nėra parengta^{^[20]}, apskaičiuotos taikant vieneto sąnaudų metodą. GP natūralių buveinių apsaugai svarbioms teritorijoms įgyvendinimo vidutinės investicinės sąnaudos (2007–2015m laikotarpiu) yra 6,55 Lt/ha, vidutinės metinės eksploatacinės sąnaudos yra 15,06 Lt/ha per metus. Teritorijose, kuriose BAST ir PAST persikloja, vidutinės investicinės sąnaudos (2007–2015m laikotarpiu) yra 19,66 Lt/ha, vidutinės metinės eksploatacinės sąnaudos yra 3,12 Lt/ha per metus. Šios vieneto sąnaudos apskaičiuotos remiantis parengtų ir rengiamų GP įgyvendinimo sąnaudomis^{^[21]}, įvertinant PAST persiklojimą su BAST^{^[22]}

4. Išlaidos BAST monitoringui apima išlaidas darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms bei kurui^{^[23]}. Perskaičiuojant monitoringo išlaidas upių baseinų rajonams ir pabaseiniams taikyta prielaida, kad 1 ha monitoringo sąnaudos skirtingose natūralių buveinių apsaugai svarbiose teritorijose yra vienodos. Darbo užmokesčio sąnaudų skaičiavimui taikytas 2009 m. pirmojo ketvirčio vidutinio mėnesio bruto darbo užmokesčio dydis Valstybės sektoriuje^{^[24]}. Skaičiavimuose neįvertintos buveinių monitoringo sąnaudos, kadangi iki 2009m. šis monitoringas nebuvo vykdomas, neparengtos monitoringo metodikos.

Maudyklų direktyva

31. Pagal Maudyklų direktyvą reikalaujama, kad Valstybės narės įteisintų oficialias maudyklas ir imtųsi visų būtinų priemonių tinkamai maudyklų vandens kokybei užtikrinti. Tarp Maudyklų direktyvoje nustatytų parametrų nėra tokių vandens kokybės parametrų kaip azoto (toliau – N), fosforo (toliau – P) ar BDS, tačiau įtraukti tie parametrai, kurie apibūdina mikrobiologinę vandens kokybę ir gali turėti įtakos besimaudančių žmonių sveikatai.

Pagrindinis teisės aktas, į kurį perkelti Maudyklų direktyvos reikalavimai yra Lietuvos higienos norma HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1055 (Žin., 2007, Nr. 139-5716).

Dar vienas dokumentas, reglamentuojantis praktinį Maudyklų direktyvos priemonių įgyvendinimą yra „Maudyklų vandens kokybės stebėsenos programa“ tvirtinama kas dveji metai. Pagrindinis šios programos tikslas – maudyklų vandens kokybės vertinimas, bendros valdymo strategijos, rekreacinių vandens telkinių politikos rengimas bei naujų maudyklų steigimas.

Svarbiausios Maudyklų direktyvos įgyvendinimo priemonės yra:

31.1. maudyklų vandens kokybės stebėjimas,

31.2. visuomenės informavimas apie maudyklų vandens kokybę.

31.3. maudyklų įteisinimas,

31.4. maudyklų vandens kokybės gerinimas ir blogos kokybės vandens atstatymas iki geros būklės,

31.5. informacinės sistemos apie maudyklas kūrimas.

Maudyklų vandens kokybės stebėjimas

32. Vykdant Maudyklų vandens kokybės stebėsenos 2006–2008 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. rugpjūčio 4 d. nutarimu Nr. 773 (Žin., 2006 Nr. 88-3459) 2008 m. maudyklų vandens kokybės stebėjimai Lietuvoje vykdyti 99 maudyklose^{^[25]}. Iš jų Ventos UBR – 9 maudyklose:

32.1. Sablauskių tvenkinys (Akmenės raj.),

32.2. Germanto ežeras (Telšių raj.),

32.3. Luksto ežeras (Telšių raj.),

32.4. Paršežerio ežeras (Šilalės raj.),

32.5. Plinkšių ežeras (Mažeikių raj.),

32.6. Pragalvio tvenkinys (Akmenės raj.),

32.7. Skuodo tvenkinys (Skuodo raj.),

32.8. Ventos upė (Akmenės raj.),

32.9. Ventos upė (Mažeikių raj.).

Maudyklų direktyvos reikalavimų įgyvendinimo priemonės 2009–2011 m. numatytos Maudyklų vandens kokybės stebėsenos 2009–2011 metų programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 668 (Žin., 2009, Nr. 80-3344). Šios programos 1 priede pateikiamas Stebimų Lietuvos maudyklų sąrašas (viso – 151 maudykla). 11 iš šių maudyklų yra Ventos UBR. Be aukščiau išvardintų maudyklų, į Programos 1 priedą taip pat įtrauktos šios maudyklos:

32.10. Kuršėnų tvenkinys (Šiaulių raj.), 32.12. Užvenčio užtvanka (Kelmės raj.).

Informacijos apie maudyklų vandens kokybę teikimas visuomenei

33. Informacija apie vandens kokybę Lietuvos visuomenei teikiama žiniasklaidoje. vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. V-484/D1-273 „Dėl Maudyklų vandens kokybės ataskaitų Europos Bendrijų Komisijai rengimo ir teikimo tvarkos nuostatų aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 62-2362), minėtos direktyvos nuostatų, susijusių su informacijos apie maudyklų vandens kokybę rinkimu, vertinimu ir teikimu Europos Bendrijų Komisijai, įgyvendinimą atsakingas Higienos institutas. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1055 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 139-5716) maudyklų vandens kokybę vertinti ir informaciją apie maudyklų vandens kokybę visuomenei teikti pavesta Higienos institutui. Informacija apie maudyklų vandens kokybę yra pastoviai skelbiama spaudoje bei Higienos instituto interneto svetainėje (www.hi.lt).

Maudyklų įteisinimas

34. 2008 metais įteisintų maudyklų Lietuvoje buvo 99, iš kurių 9 yra Ventos UBR.

Maudyklų vandens kokybės gerinimas

35. Ventos UBR maudyklos atitinka kokybės reikalavimus, todėl specialių priemonių kol kas nereikia. Pagrindinė direktyva, kurios įgyvendinimas sąlygoja ir maudyklų vandens kokybę – tai Miestų nuotekų valymo direktyva, todėl jos įgyvendinimo priemonės kartu gerina ir esamų bei potencialių maudyklų vandens kokybę.

Pagrindiniai vandens kokybę maudyklose nustatantys reikalavimai yra žarninių lazdelių (Escherichia coli) kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml bei žarninių enterokokų (Intestinal Enterococci) kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml. 2008 metais žarninių enterokokų limito (turi būti ne daugiau kaip 100) viršijimas buvo užfiksuotas 16-oje paplūdimių. Du iš jų priklauso Ventos UBR, tačiau kadangi toks viršijimas nepasikartojo, pagal esamus reikalavimus laikoma, kad maudyklos atitinka kokybės reikalavimus.

14 lentelė. Žarninių lazdelių ir žarninių enterokokų normų paplūdimių maudyklose viršijimai 2008 m.

UBR	Paplūdimio pavadinimas	Žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml (≤100)	Žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml (≤1000)
Ventos	Ventos	126 ir 122
Ventos	Parsežerio	200

Šaltinis: Lietuvos metinė ataskaita apie Maudyklų direktyvos įgyvendinimą, xls. byla, 2008

Informacinės sistemos apie maudyklas kūrimas

36. Informacinė sistema apie maudyklas yra gana elementari: keičiamasi būtina informacija tarp suinteresuotų žinybų, įskaitant ir savivaldybes. Šiuo metu planuojama prisijungti prie Aplinkos apsaugos agentūros tvarkomos duomenų bazės / informacinės sistemos.

Maudyklų direktyvos įgyvendinimo sąnaudos

37. Visų 2008 m. stebėtų maudyklų vandens kokybė atitiko privalomuosius kokybės reikalavimus^{^[26]}, todėl Maudyklų direktyvos reikalavimų įgyvendinimui investicinių sąnaudų poreikio nėra.

Maudyklų direktyvos reikalavimų įgyvendinimo eksploatacines išlaidas sudaro paplūdimių pripažinimo tinkamais naudoti, maudyklų vandens mėginių surinkimo ir vandens tyrimų atlikimo bei informacijos teikimo visuomenei išlaidos (informacija pateikiama 15 lentelėje). Vidutinės metinės Maudyklų direktyvos reikalavimų įgyvendinimo išlaidos Ventos UBR sudaro 50000 Lt. Šias išlaidas planuojama finansuoti iš savivaldybių biudžetų pagal Maudyklų vandens kokybės stebėsenos 2009–2011 metų programą. Atsižvelgiant į Lietuvos ūkio būklę tikėtina, kad 2009 m. maudyklų, kuriose stebima vandens kokybė, skaičius liks toks pat kaip 2008 m.

Papildomų sąnaudų Maudyklų direktyvos priemonių programos įgyvendinimui nenumatoma.

15 lentelė. Maudyklų direktyvos reikalavimų įgyvendinimo Ventos UBR vidutinės metinės išlaidos 2009–2011m.

Sąnaudų grupė	Matavimo vienetas	Vidutinės vieneto sąnaudos (Lt/ metus)	Vienetų skaičius baseine	Metinės eksploatacinės išlaidos baseine (Lt/ metus)
Paplūdimių pripažinimas tinkamais naudotis	maudykla	700	11	7700
Maudyklų vandens mėginių surinkimas ir vandens tyrimų atlikimas	maudykla	3500	11	38500
Informacijos teikimas visuomenei apie maudyklų vandens kokybę	maudykla	340	11	3740
IŠ VISO		4540		49940

Šaltinis: Maudyklų vandens kokybės stebėsenos 2009–2011 metų programa

Nuotekų dumblo direktyva

38. Nuotekų dumblo direktyvoje nurodoma, kokiomis sąlygomis nuotekų dumblą galima panaudoti žemdirbystėje, bei nustatomas sunkiųjų metalų dirvoje, kuri bus tręšiama, kiekis. Direktyvoje taip pat nustatyta, kokios sunkiųjų metalų koncentracijos gali būti dumble ir kokie maksimalūs kiekiai sunkiųjų metalų gali patekti į dirvą per metus. Direktyvos įgyvendinimas turėtų padėti riboti sunkiųjų metalų, esančių nuotekų dumble, patekimą į dirvožemį.

2006 metais atliktoje nuotekų dumblo panaudojimo galimybių studijoje („Investment programme for sludge management in Lithuania“, Sweco BKG, Vilnius 2006) analizuojami keli nuotekų dumblo tvarkymo būdai, ir pabrėžiama, kad dumblo panaudojimas žemės ūkyje arba pažeistų teritorijų atstatymui nėra pati geriausia dumblo panaudojimo alternatyva. Programoje pasirinkta prioritetinė schema pirmiausiai numato dumblo panaudojimą energijos gavybai. Esant poreikiui, būtų galimybės panaudoti dumblą žemės ūkyje, energetinio miško tręšimui arba pažeistų teritorijų atstatymui. Programoje taip pat numatyta koks dumblas galėtų būti panaudojamas žemė ūkyje.

39. Pagrindinis teisės aktas, į kurį perkelti Nuotekų dumblo direktyvos reikalavimai yra Tręšimo planų rengimas, sunkiųjų metalų kiekio nuotekų dumble ir dirvožemyje analizavimas numatytas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos normatyviniame dokumente LAND 20-2001 „Nuotėkų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai“, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 birželio 28 d. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2001, Nr. 61-2196; 2005, Nr. 142-5135) (toliau – LAND 20-2005).

Nuotekų dumblo direktyvos įgyvendinimo priemonės Tręšimo planai

40. Normatyviniame dokumente LAND 20-2005 nurodyta, kad asmenys, ketinantys naudoti nuotekų dumblą žemdirbystės reikmėms, turi parengti tręšimo planus, kurie turi būti suderinti su RAAD. Tręšimo planai rengiami 6 metams. Šiuose planuose turi būti pateikta informacija apie dirvos analizės rezultatus ir maksimalias sunkiųjų metalų koncentracijas, kurios gali patekti į dirvožemį, tręšiant jį nuotekų dumblu. Nežinoma, kiek tręšimo planų yra parengiama ir suderinama su RAAD kasmet, todėl reikia griežtinti planų rengimo apskaitą ir kontrolę.

Dumblo sudėties tyrimai, duomenų saugojimas, pavojingų medžiagų išėmimas iš vartojimo ir uždraudimas

41. Dumblo tiekėjai privalo vykdyti nuotekų dumblo kokybės apskaitą, kaupti informaciją apie dumblo apdorojimo būdus, dumblo kiekį, naudojimą ir kt. Be to, turi būti kaupiama informacija apie šių sunkiųjų metalų koncentracijas dumble: švinas (Pb), kadmis (Cd), chromas (Cr), varis Cu, nikelis (Ni), cinkas (Zn), gyvsidabris (Hg). LAND 20-2005 nurodoma, kad nuotekų dumblas gali būti suskirstytas į tris kategorijas, priklausomai nuo sunkiųjų metalų koncentracijų dumble.

Nuotekų dumblo direktyvos įgyvendinimo sąnaudos

42. Nuotekų dumblo direktyvos reikalavimų įgyvendinimo priemonės 20072013 m. numatytos priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ veiklos „Dumblo tvarkymo infrastruktūros kūrimas“ valstybės projektų sąrašas Nr. 01. Planuojama sukurti dumblo tvarkymo infrastruktūrą pastatant dumblo apdorojimo įrenginius 23 miestuose. 15 lentelėje pateikti planuojami investiciniai dumblo tvarkymo infrastruktūros projektai miestuose, patenkančiuose į Ventos UBR. Bendros investicinės sąnaudos – 51,317 mln. Lt. Darome prielaidą, kad metinės eksploatacinės sąnaudos prilygsta trims procentams investicinių sąnaudų.

16 lentelė. 2007–2013m. dumblo tvarkymo infrastruktūros sukūrimo projektai Ventos UBR.

Savivaldybė	Siektini projekto rezultatai	Preliminarios investicinės sąnaudos, mln. Lt	Eksploatacinės sąnaudos, mln. Lt per metus
Akmenės r.	1 kompostavimo aikštelė	4,717
Mažeikių r.	1 pūdymo-džiovinimo įrenginys	21,4
Telšių r.	1 pūdymo-džiovinimo įrenginys	25,2
IŠ VISO		51,317	1,5

Šaltinis: priemonės Nr. VP3-3.1-AM-01-V „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ veiklos „Dumblo tvarkymo infrastruktūros kūrimas“ valstybės projektų sąrašas Nr. 01

Augalų apsaugos priemonių direktyva

43. Augalų apsaugos priemonių direktyvos reikalavimai susiję su augalų apsaugos produktų įteisinimu, tiekimu į rinką, naudojimu ir kontrole. Lietuvoje gali būti tiekiami į rinką ir naudojami tik patvirtinti augalų apsaugos produktai, o įmonės, ketinančios tiekti į rinką augalų apsaugos produktus, turi įsigyti specialius leidimus. Visi produktai turi būti naudojami tokiomis sąlygomis, kurios nurodytos etiketėje, be to turi būti laikomasi Geros augalų apsaugos produktų naudojimo praktikos.

Šiuo metu Lietuvoje įregistruota 215 augalų apsaugos produktų ir 140 veikliųjų medžiagų, kurios gali būti galų apsaugos produktų sudėtyje.

Nėra žinoma, kiek augalų apsaugos produktų sunaudojama Ventos UBR baseinuose, tačiau tikėtina, kad daugiausiai jų sunaudojama intensyvios žemdirbystės teritorijose. Šių produktų per metus suvartojamas kiekis nuolat didėja.

Sunku prognozuoti, kaip augalų apsaugos produktai paveiks paviršinio ir požeminio vandens kokybę. Šis poveikis sumažėtų, jeigu augalų apsaugos produktai būtų naudojami tinkamai, pagal Geros augalų apsaugos produktų naudojimo praktikos kodekso rekomendacijas.

44. Pagrindiniai teisės aktai, į kuriuos perkelti Augalų apsaugos priemonių direktyvos reikalavimai:

44.1. Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymas (Žin., 1995, Nr. 90-2013; 2010, Nr. 13-620);

44.2. Veikliųjų medžiagų, kurios gali būti augalų apsaugos produktų sudėtyje, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 3D-187 (Žin., 2004, Nr. 60-2145).

Augalų apsaugos priemonių direktyvos įgyvendinimo priemonės

Augalų apsaugos produktų patvirtinimas

45. Augalų apsaugos produktai turi būti patvirtinti prieš tiekiant juos į rinką. Augalų apsaugos produktuose esančios veikliosios medžiagos yra patvirtinamos Žemės ūkio ministro įsakymais. Šiuo metu Lietuvoje yra patvirtinta virš 150 veikliųjų medžiagų, kurios gali būti augalų apsaugos produktų sudėtyje.

17 lentelė. Lietuvoje patvirtintų augalų apsaugos produktų skaičius

Produktas	Produktai, autorizuoti profesionaliam naudojimui	Produktai, autorizuoti individualiam naudojimui
Insekticidai	15	7
Fungicidai	52	10
Beicai	18
Herbicidai	85	17
Augimo reguliatoriai	7
Defoliantai	1
Kita	3
Iš viso	181	34

Augalų apsaugos produktų ženklinimas

46. Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatyme nurodomi detalūs reikalavimai augalų apsaugos produktų ženklinimui. Be kita ko, ant etiketės turi būti nurodytas veikliosios medžiagos pavadinimas ir kiekis, informacija apie pavojų sveikatai ir aplinkai bei rekomendacijos, kaip naudoti produktą.

Geros augalų apsaugos praktikos taikymas

47. Geros augalų apsaugos praktikos taisyklės buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. balandžio 26 d. įsakymu Nr. 3D-227 „Dėl geros augalų apsaugos praktikos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 66-2349). Valstybinė augalininkystės tarnyba kasmet ūkininkams organizuoja seminarus ir mokymus, kuriuose skatina vadovautis Geros augalų apsaugos praktikos taisyklėmis.

Augalų apsaugos produktų naudojimo kontrolė

48. Valstybinė augalininkystės tarnyba kontroliuoja, kaip naudojami augalų apsaugos produktai.

Kitos priemonės yra augalų apsaugos priemonių poveikio tyrimai, analizė, kenksmingų medžiagų išėmimas iš naudojimo ir uždraudimas.

Augalų apsaugos priemonių direktyvos įgyvendinimo būklė

49. Augalų apsaugos priemonių direktyvos reikalavimai susiję su augalų apsaugos produktų įteisinimu, tiekimu į rinką, naudojimu ir kontrole. Šios direktyvos įgyvendinimui pereinamojo laikotarpio Lietuva neturėjo, todėl formaliai ši direktyva Lietuvoje jau yra įgyvendinama.

Augalų apsaugos produktų (toliau – AAP) naudojimas Lietuvoje didėja. Taip pat didėja ir augalų apsaugos produktais nupurkšti plotai (18 ir 19 lentelės).

18 lentelė. Panaudota augalų apsaugos produktų Lietuvoje (tonomis, pagal veikliąją medžiagą)

	2000	2001	2002	2003	2004	2005	2006
Insekticidų	6,8	6,3	6,2	7,1	5,7	6,8	7,0
Fungicidų	109,5	102,3	97,4	101,7	127,8	152,9	159,2
Beicų	52,4	33,5	35,3	28,4	27,3	22,3	42,2
Herbicidų	476,9	530,8	576,8	579,1	725,2	732,4	858,9
Defoliantų	5,1	1,0	0,4	0,6	0,6	0,7	0,6
augalų augimo reguliatorių	35,7	51,4	60,2	99,2	110,9	123,3	125,7
Kitų	1,4	22,9	15,9	31,1	26,1	10,1	3,4
Iš viso:	687,8	748,2	792,2	847,2	1023,6	1048,5	1197,0

Šaltinis: Valstybinės augalininkystės tarnybos tinklapis

19 lentelė. Nupurkšta žemės ūkio naudmenų Lietuvoje, tūkst. ha

	2000	2001	2002	2003	2004	2005	2006	2007	2008
herbicidais	786,5	800,5	859,1	938	1036,1	1251,2	1278,3	1473,0	1454
fungicidais	306,3	336,9	357,4	292,5	372,3	425,7	364,2	477,4	507,4
insekticidais	199,7	193,56	393,6	327,9	397,9	397,1	402,6	464,6	412,5
augalų augimo reguliatoriais	46,8	67,5	98,6	122,7	157,1	161,9	141,5	152,6	197,2
defoliantais	1,3	3,3	2,7	0,4	1,1	2,2	33,0	1,5	3,5
Iš viso:	1340,6	1401,8	1711,4	1681,8	1964,5	2238,3	2219,6	2567,6	2574,6

Šaltinis: Valstybinės augalininkystės tarnybos tinklapis

50. Valstybinės augalininkystės tarnybos valstybiniai augalų apsaugos inspektoriai atlieka produktų prekybos, pakavimo, ženklinimo, sandėliavimo ir naudojimo atitikties teisės aktų nustatytiems reikalavimams įvertinimo procedūras. 2008 metais maždaug 50 procentų pažeidėjų sudarė produktų sandėliavimo, 20 procentų – produktų naudojimo ir po 15 procentų – produktų prekybos ir pakavimo bei ženklinimo pažeidėjai. Tiesioginių pažeidimų dėl vandens apsaugos reikalavimų nepaisymo nebuvo užfiksuota, tačiau netinkamas sandėliavimas ir naudojimas gali sąlygoti vandens išteklių taršą. Tokių pažeidimų kiekis sudaro didžiąją dalį visų pažeidimų.

20 lentelė. 2007–2008 metais vykdytų AAP patikrų ir nustatytų pažeidėjų Lietuvoje duomenys

	2007		2008
	patikrinta	pažeidėjų	patikrinta	pažeidėjų
Naudojimo	2 027	455	2 197	420
Prekybos	1 411	166	1 387	164
Pakavimo ir ženklinimo	479	137	661	121
Sandėliavimo	721	151	701	126
Iš viso:	4 638	909	4 946	832

Šaltinis: Valstybinės augalininkystės tarnybos tinklapis

Kaip matyti iš aukščiau pateiktų lentelių, augalų apsaugos priemonių statistika galima tik bendrai visai Lietuvai. Duomenų apie augalų apsaugos priemonių naudojimą atskiruose administraciniuose vienetuose nėra. Todėl taikome tam tikras prielaidas, paskirstydami šiuos bendrus skaičius atskiriems UBR.

Jei laikytume, kad augalų apsaugos priemonės atskiruose upių pabaseiniuose ar baseinuose naudojamos maždaug vienodai intensyviai, galėtume bendrus augalų apsaugos priemonių naudojimo skaičius pritaikyti proporcingai žemės ūkio ir miškų paskirties žemės plotams juose. Kadangi Ventos UBR tokios žemės yra maždaug 11 procentų, palyginus su visos Lietuvos skaičiais, tai pagal priimtą prielaidą šiame UBR sunaudojama 11 procentų arba 134 tonos augalų apsaugos priemonių veikliosios medžiagos.

Augalų apsaugos priemonių direktyvos įgyvendinimo sąnaudos

51. Augalų apsaugos priemonių direktyvos įgyvendinimo sąnaudos Lietuvoje niekada nebuvo vertintos. Per interviu su Augalininkystės tarnybos darbuotojais ir rajonų augalų apsaugos inspektoriais išsiaiškintos pagrindinės teisinės, administracinės ir investicinės priemonės, reikalingos užtikrinti vadinamosios Geros augalų apsaugos praktikos įgyvendinimą Lietuvoje, tuo sumažinant vandenų taršą.

Vienos iš didžiausių sąnaudų, susijusių su galimomis investicijomis tokioms priemonėms, yra purkštuvų įsigijimas ir nukenksminimo darbų aikštelių įrengimas. Pastarųjų Lietuvoje labai nedaug, be to, daugelio inspektorių nuomone, tokios aikštelės nėra reikalingos Lietuvos sąlygomis, kur likusios po pagrindinio purškimo augalų apsaugos priemonės dar pakartotinai išpurškiamos ant laukų. Nukenksminimo darbų aikštelės, kurios pagrindinės dalys yra rampa, sienos, šiaudai, durpių ir juodžemio mišinys ir pan., įrengimas gali kainuoti nuo 1000 iki 10000 litų. Tokių aikštelių Ventos UBR nėra. Naujų aikštelių įrengimo bent iki 2015 metų Ventos UBR nenumatoma. Pagrindines Augalų apsaugos priemonių direktyvos įgyvendinimo sąnaudomis laikysime tik tas, kurios susiję su purkštuvų įsigijimu ir priežiūra.

Visi purkštuvai Lietuvoje turi gauti techninės apžiūros sertifikatą ir tai laikoma pagrindine drausminančia ir nemažos teigiamos aplinkosauginės naudos turinčia priemone. Apžiūra kainuoja vidutiniškai 200 litų ir galioja trejus metus. Purkštuvo kaina labai svyruoja priklausomai nuo jo rūšies. Pigiausi ir labiausiai įprasti kainuoja apie 4000–5000 Lt, o stambiam ūkiui reikalingas purkštuvas gali kainuoti ir 200 000 Lt. Pastarųjų Ventos UBR tėra keletas. Daugiausiai vyrauja minėti pigesni purkštuvai, kurių visame Ventos upių baseinų rajone, atlikus augalų apsaugos priemonių inspektorių apklausą, galima suskaičiuoti maždaug 500. Kiekviename Ventos UBR administraciniame rajone per metus vidutiniškai įsigyjama apie 10 purkštuvų. Būtina pabrėžti, kad tai labai apytikslis skaičius, kadangi formalios purkštuvų apskaitos nėra.

Taigi, purkštuvų įsigijimas ir priežiūra ūkininkams Ventos UBR, o tuo pačiu Augalų apsaugos priemonių direktyvos įgyvendinimas kainuos (21 lentelė):

21 lentelė. Augalų apsaugos priemonių direktyvos įgyvendinimo Ventos UBR sąnaudos 2010–2015 metais

Priemonė	Kiekis			Gyvavimo laikas	Sąnaudos
	Kiekis per metus	Metų skaičius	Iš viso	Gyvavimo laikas	Vieneto sąnaudos	Investicijos iki 2015, Lt	Eksploatacinės išlaidos, Lt/metus	Metinės sąnaudos, Lt/metus
Naujas purkštuvas	50	5	250	10	5000	1250000	12500	182500
Naujų purkštuvų techninė apžiūra	50	1	50	3	200	10000	0	4000
Esamų purkštuvų techninė apžiūra	500	2	1000	3	200	200000	0	75000
Iš viso						1 460 000	12 500	261 500

Pastabos: * – naujiems purkštuvams techninės apžiūros reikės vieną kartą per nagrinėjamą laikotarpį;

** – esamiems purkštuvams techninės apžiūros reikės du kartus per nagrinėjamą laikotarpį

Šaltinis: Ekspertas

Poveikio aplinkai vertinimo direktyva

52. Pagrindinis Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos tikslas yra įvertinti viešuosius ar privačius projektus, kurie gali turėti reikšmingą poveikį aplinkai. Pagal direktyvos reikalavimus visos Valstybės narės turi imtis priemonių, būtinų užtikrinti, kad prieš duodant sutikimą veiklai projektams, galintiems turėti reikšmingo poveikio aplinkai, reikia atlikti poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) procedūras. Be kitų veiksmų atliekant PAV reikia įvertinti tiesioginį ir netiesioginį poveikį vandens aplinkai.

Atsakinga institucija, įvertinusi PAV ataskaitą, priima sprendimą, ar planuojama ūkinė veikla leistina pasirinktoje teritorijoje. Jeigu sprendimas yra neigiamas, pradėti ūkinės veiklos toje teritorijoje negalima. PAV yra prevencinė priemonė, skirta ūkinės veiklos poveikio aplinkos komponentams, įskaitant ir paviršinius vandens telkinius bei požeminį vandenį, mažinimui. Poveikis aplinkai sumažėja pasirenkant tinkamiausią teritoriją, technologijas ir statybos sprendimus bei objekto eksploatavimo sąlygas.

53. Pagrindiniai teisės aktai, į kuriuos perkelti Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos reikalavimai:

Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos reikalavimai buvo perkelti į kelis Lietuvos teisės aktus, kurių svarbiausias yra Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2005, Nr. 84-3105). Įstatyme nurodyti du ekonominių veiklų sąrašai, kur pirmame sąraše yra tos ekonominės veiklos, kurioms prieš pradedant veiklą privaloma atlikti PAV. Antrame sąraše išvardintos ekonominės veiklos, kurioms būtina atlikti atrankos procedūras. PAV Lietuvoje atliekamas nuo 1996 metų, kai buvo priimtas įstatymas.

Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos įgyvendinimo sąnaudos

54. Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos įgyvendinimo sąnaudų, rengiantis ją taikyti Lietuvoje, įvertinta nebuvo. Kaip išanalizuota Europos Komisijai atliktoje studijoje^{^[27]}, kurioje buvo nagrinėjama 18 atvejų keletoje ES šalių, PAV išlaidos daugumoje atvejų sudaro mažiau nei 0,5 proc. visų investicinių tam tikro projekto sąnaudų. Kuo mažesnis projektas, tuo santykinai didesnės PAV sąnaudos.

PAV procesas apima bent keletą veiklų: PAV programos rengimą, poveikio vertinimo studijos rengimą, konsultacijas, visuomenės įtraukimą, apžvalgas ir sprendimų priėmimą. Visas procesas gali apimti iki dvejų metų laikotarpį, nors paprastai pavyksta tai atlikti per nepilnus metus.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento, kurio dalį teritorijos užima Ventos baseinas, duomenimis, nuo 2006 metų buvo priimti sprendimai dėl 18 PAV. 2006 metais tokių PAV buvo keturi, 2007-aisiais – aštuoni ir 2008 – keturi, o 2009 – du.

Norint prognozuoti kiek maždaug sąnaudų reikės PAV studijoms iki 2015 metų, darome prielaidą, kad per metus vidutiniškai bus atliekami keturi PAV (pastarųjų ketverių metų vidurkis).

PAV studijų kaina priklauso nuo įvairių veiksnių: investicinio projekto dydžio, technologijos, gamtinės aplinkos ir t. t., tačiau vidutiniškai, pagal praktikoje atliekamų PAV ataskaitų sąnaudas, galima laikyti, jog vienos PAV analizės sąnaudos prilygsta 70 tūkst. Lt. Vadinasi, Poveikio aplinkai vertinimo direktyvos įgyvendinimas kiekvienais bazinio scenarijaus metais PAV ataskaitų užsakovams Ventos UBR kainuotų maždaug 280 tūkst. Lt.

TIPK direktyva

55. TIPK direktyva siekia mažinti taršą iš pramoninių šaltinių. Integruotos taršos ir prevencijos leidimas yra pagrindinė TIPK direktyvoje numatyta taršos mažinimo priemonė. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimuose turi būti numatyta, kad visa įmonės veikla būtų organizuojama tausojant aplinką, t.y. juose nustatomi reikalavimai oro, vandens ir dirvožemio taršai, atliekų susidarymui, ir kt. TIPK direktyvoje, be kita ko, nustatyti reikalavimai diegti racionalų vandens naudojimą skatinančias bei taršą mažinančias priemones. Šios priemonės turi būti numatytos integruotos taršos prevencijos ir kontrolės leidimuose. Jos leidžia užtikrinti, jog aplinkai ūkinės veiklos daromas poveikis būtų sumažintas iki minimumo.

56. Pagrindinis teisės aktas į kurį perkelti direktyvos reikalavimai yra Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimų, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 80 (Žin., 2002, Nr. 85-3684; 2005, Nr. 103-3829). Taisyklėse nurodyta, jog visos ūkinės veiklos, išvardintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių I ir II prieduose nuo 2007 m. gruodžio 31 d. privalo turėti TIPK leidimus.

Kiti taršos prevenciją reglamentuojantys teisės aktai:

56.1. Ataskaitų apie 1996 m. rugsėjo 24 d. Tarybos Direktyvos 96/61/EB dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės įgyvendinimą rengimo ir teikimo Europos Komisijai tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. D1-630 (Žin., 2004, Nr. 181-6714);

56.2. Geriausių prieinamų gamybos būdų (toliau – GPGB) įgyvendinimo įvertinimo pramonės įmonėse tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. D1-526 (Žin., 2007, Nr. 108-4446).

TIPK leidimai

57. TIPK leidimus turi gauti visos pramonės įmonės, vykdančios veiklą, išvardintą taisyklių I ir II prieduose. Leidimuose visų pirma reikalaujama taikyti visas prieinamas taršos prevencijos priemones bei diegti GPGB. Be šių bendrųjų reikalavimų, leidimuose yra nustatytos taršos ribinės vertės. Leidimuose taip pat nustatomi reikalavimai parengti „Vandens taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo programas“. 22 lentelėje pateikiama informacija apie TIPK įrenginių skaičių rajonuose, patenkančiuose į Ventos UBR teritoriją.

22 lentelė. TIPK įmonių skaičius Ventos UBR, 2009

VENTOS UBR
Ventos baseinas	16
Bartuvos baseinas	1
Šventosios baseinas	0
Iš viso Ventos UBR:	17

Šaltinis: AAA duomenys ekspertų paskirstyti pagal baseinus

TIPK direktyvos įgyvendinimo sąnaudos

58. Iš 17 įmonių, nurodytų 21 lentelėje, yra trys sąvartynai, penkios intensyvaus paukščių auginimo įmonės (iš jų viena ir vienintelė Bartuvos baseino TIPK įmonė), po dvi cemento ir kiaulių auginimo įmones ir po vieną naftos perdirbimo, kurą deginančią, pavojingų atliekų šalinimo, pagrindinių organinių cheminių medžiagų gamybos ir atitinkamo dydžio pieno perdirbimo įmonę.

Sunku tikėtis, kad artimiausiu metu Ventos UBR atsirastų naujų TIPK sąrašui priklausančių įmonių. Naujų TIPK leidimų gali prireikti tik dėl technologijos keitimo. TIPK leidimų parengimas gali kainuoti gana skirtingai priklausomai nuo įrenginių, kuriems tie leidimai rengiami, dydžio, ir naudojamos technologijos. Ventos UBR yra keletas gana didelių ir sudėtingos technologijos įmonių, todėl šiuo atveju taikome didesnę nei vidutinišką TIPK leidimo parengimo kainą – apie 20 tūkst. vienam leidimui parengti sąnaudas. Taip pat darome prielaidą, kad ketvirtadalis Ventos UBR TIPK įmonių gali atnaujinti technologiją iki 2015 taip, kad prireiks naujo TIPK leidimo. Taigi, vienkartinės sąnaudos TIPK direktyvos įgyvendinimui iki 2015 metų Ventos UBR sudarytų apie 100 tūkst. litų.

Pramoninių avarijų direktyva

59. Pramoninių avarijų direktyvoje pagrindinis dėmesys skiriamas įrenginiuose naudojamoms pavojingoms medžiagoms. Pramoninių avarijų direktyva apima ir pramoninę veiklą, kur naudojamos cheminės medžiagos, ir pavojingų medžiagų saugojimą. Pramoninių avarijų direktyva numato tam tikro lygio įrenginių kontrolę, priklausomai nuo to, kokie pavojingų medžiagų kiekiai naudojami įrenginyje.

Jeigu įmonėje laikomas pavojingų medžiagų kiekis yra mažesnis nei Pramoninių avarijų direktyvoje nustatytas ribinių kiekių lygis, bus tikrinamas jos atitikimas bendrosioms sveikatos, saugumo ir aplinkos apsaugos nuostatoms. Jeigu pavojingų medžiagų kiekis įmonėje viršija viršutinę ribą, nustatytą Pramoninių avarijų direktyvoje, jai bus taikomi visi Pramoninių avarijų direktyvoje nustatyti reikalavimai.

60. Pagrindiniai teisės aktai, į kuriuos perkelti Pramoninių avarijų direktyvos reikalavimai:

60.1. Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 (Žin., 2004, Nr. 130-4649; 2008, Nr. 109-4159);

60.2. Lietuvos Respublikos pavojingų objektų tikrinimo programa, patvirtinta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-528 (Žin., 2007, Nr. 3-143);

60.3. Potencialiai pavojingų objektų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 539 (Žin., 2002, Nr. 111-4929; 2005 Nr. 58-2025).

Žemiau išvardijamos pagrindinės Pramoninių avarijų direktyvos įgyvendinimo priemonės.

Avarijų likvidavimo planų ir saugos ataskaitų rengimas, avarijų prevencijos priemonės

61. Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose reikalaujama, kad įmonėse, dirbančiose su pavojingomis medžiagomis, būtų rengiami avarijų prevencijų planai ir teikiamos saugos ataskaitos. Potencialiai pavojingų įrenginių sąraše Lietuvoje šiuo metu yra 21 įrenginys, kuriam taikomi Pramoninių avarijų direktyvos reikalavimai.

Potencialiai pavojingų įrenginių vietos parinkimas

62. Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose reikalaujama, jog vieta naujam įrenginiui turi būti parenkama taip, kad būtų užtikrinamas saugus atstumas iki gyvenamųjų teritorijų, judrių kelių, rekreacinių ir viešųjų teritorijų.

Pramoninių avarijų direktyvos įgyvendinimo kontrolė

63. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus įsakymu kasmet tvirtinamos pavojingų įrenginių priežiūros programos, kuriose nustatomas pavojingų įrenginių kontrolės grafikas. Lietuvos Respublikos pavojingų įrenginių kontrolės programoje, patvirtintoje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-528 (Žin., 2007, Nr. 3-143), nustatytas 2007 metų kontrolės grafikas. Naujoji programa taip pat įdiegia sisteminę kontrolę, kuri turėtų užtikrinti saugią pavojingų įrenginių veiklą.

Pramoninių avarijų direktyvos įgyvendinimo sąnaudos

64. Specialiai šios direktyvos įgyvendinimo sąnaudos, rengiantis jos įgyvendinimui, nebuvo vertintos.

Investicinių sąnaudų šios direktyvos įgyvendinimui nereikia, pagrindinės išlaidos susijusios su Avarijų likvidavimo planų rengimu. Tokie planai reikalingi įmonėms, dirbančioms su pavojingomis medžiagomis ir atitinkančioms tam tikrus dydžio kriterijus. Be to, planų rengimas nėra nuolatinis, jie rengiami įmonei pradėjus veikti ar pakeitus technologiją.

Kaip nurodyta Ventos UBR preliminariame valdymo plane, Ventos baseine yra 16 įmonių, turinčių TIPK leidimus, o Bartuvos baseine – 1. Iš šių 17 įmonių trys yra sąvartynai, penkios intensyvaus paukščių auginimo įmonės (iš jų viena ir vienintelė Bartuvos baseino TIPK įmonė), po dvi cemento ir kiaulių auginimo įmones ir po vieną naftos perdirbimo, kurą deginančią, pavojingų atliekų šalinimo, pagrindinių organinių cheminių medžiagų gamybos ir atitinkamo dydžio pieno perdirbimo įmonę.

Sunku tikėtis, kad artimiausiu metu Ventos UBR atsirastų naujų TIPK sąrašui priklausančių įmonių. Avarijų prevencijos ir likvidavimo planų gali prireikti tik dėl technologijos keitimo.

Avarijų rengimo planai gali kainuoti gana skirtingai priklausomai nuo įrenginių, kuriems tie planai rengiami, dydžio, ir naudojamos technologijos. Pagal planų ruošėjų patirtį bazinio scenarijaus sąnaudoms apskaičiuoti taikome 50 tūkst. Lt sąnaudas vienam planui parengti. Taip pat darome prielaidą, kad ketvirtadalis Ventos UBR TIPK įmonių gali atnaujinti technologiją iki 2015 taip, kad prireiks naujo Avarijų likvidavimo plano. Taigi, vienkartinės sąnaudos Pramoninių avarijų direktyvos įgyvendinimui iki 2015 metų Ventos UBR sudarytų apie 200 tūkst. litų.

Suminės pagrindinių priemonių įgyvendinimo sąnaudos

65. Apibendrintas pagrindinių su vandens sektoriumi susijusių direktyvų įgyvendinimo iki 2015 metų sąnaudų aprašymas pateikiamas 23 lentelėje.

23 lentelė Pagrindinių vandens sektoriaus direktyvų įgyvendinimo sąnaudos nuo 2010 iki 2015 metų Ventos UBR

Direktyva	Sąnaudos
Direktyva	Investicinės	Eksploatacinės	Metinės
Maudyklų	0	50.000	50.000
Paukščių*	666.000	344.000	434.000
Geriamojo vandens	kartu su Nuotekų direktyvos sąnaudomis
Pramoninių avarijų*	200.000	0	27.000
Poveikio aplinkai vertinimo	0	280.000	280.000
Nuotekų dumblo**	51.317.000	1.539.510	6.013.510
Miesto nuotekų valymo**	81.090.000	1.621.800	8.691.800
Augalų apsaugos priemonių	1.460.000	12.500	261.500
Nitratų**	82.360.000	823.600	8.004.600
Buveinių *	163.077	431.557	453.557
TIPK*	100.000	0	14.000
Iš viso	217.360.000	5.100.000	24.230.000

Pastabos: * – Skaičiuojant metines (anualizuotas) sąnaudas, taikomas 10 metų gyvavimo laikas;

** – Skaičiuojant metines (anualizuotas) sąnaudas, taikomas 20 metų gyvavimo laikas. Skaičiuojant eksploatacines išlaidas, taikomi tokie atitinkamų investicijų procentai: Nuotekų dumblo direktyvos – 3 proc., Miesto nuotekų – 2 proc., Nitratų – 1 proc..

Šaltinis: eksperto skaičiavimai

Kitų direktyvos straipsnių įgyvendinimo priemonės

Praktinės priemonės, skirtos sąnaudų susigrąžinimo principui įgyvendinti (BVPD 9 straipsnio reikalavimai)

66. BVPD 9 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos vandens įstatyme numatytas sąnaudų, patirtų teikiant vandens paslaugas, susigrąžinimo principas, nurodant, kad į šias sąnaudas reikia įtraukti aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių „išorines“ sąnaudas ir atsižvelgti į „teršėjas moka“ principą.

67. Lietuvos teisės aktai, į kuriuos perkelti 9 straipsnio reikalavimai

67.1. Sąnaudų susigrąžinimo principas įteisintas Lietuvos Respublikos vandens įstatyme. Šio įstatymo 31 straipsnyje nurodoma, kad „Sąnaudas, patirtas siekiant įgyvendinti vandensaugos tikslus ir teikiant vandens paslaugas, turi padengti vandens naudotojai“.

67.2. Vandens kainų pagal sąnaudų susigrąžinimo principą nustatymas aprašytas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikoje, patvirtintoje Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006 gruodžio 21 d. nutarimu Nr. O3-92 (Žin., 2006, Nr. 143-5455).

Vandens kainos nustatymas

68. Vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir tvarkymo kainos Lietuvoje apskaičiuojamos pagal sąnaudų susigrąžinimo principą. Kaina neturi būti aukštesnė nei realios vandens tiekimo bei nuotekų surinkimo ir valymo išlaidos. Ji apskaičiuojama atsižvelgiant į:

68.1. vandens skaitiklių skaičių bei patiekto geriamojo vandens bei surinktų nuotekų kiekį;

68.2. veiklos efektyvumo ir paslaugų kokybės rodiklius;

68.3. ilgalaikius veiklos ir investicijų planus;

68.4. eksploatacijos išlaidas;

68.5. vandens paėmimo ir vandens taršos mokesčius.

69. Apskaičiuotas sąnaudų susigrąžinimo lygis vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje, tiesiogiai palyginant pajamas ir išlaidas, rodo, kad apskritai Ventos UBR esančios vandens tiekimo įmonės 2009 metais finansiškai susigrąžino vidutiniškai 93 proc. sąnaudų.

24 lentelė. Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudų finansinis susigrąžinimo lygis penkiose pagrindinėse Ventos UBR vandens tiekimo įmonėse, 2008, proc.

	1	2	3	4	5	Ventos UBR
Bendros vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudos, 2008	80	66	94	90	73	85
Bendros sąnaudos, 2009	98	76	93	97	83	93

Šaltinis: Eksperto skaičiavimas pagal vandens tiekimo įmonių kainų ir savikainų duomenis

70. Šiuo metu pagrindinė priežastis, dėl kurios finansinis sąnaudų susigrąžinimo lygis daugumoje vandens tiekimo įmonių yra nevisiškas – tai vėlavimas savivaldybėse patvirtinti sąnaudas susigrąžinti reikalingus tarifus.

Aplinkos apsaugos sąnaudos per valstybinių gamtos išteklių ir aplinkos teršimo mokesčius įtraukiamos į sąnaudų susigrąžinimo mechanizmą.

Šiuo metu savivaldybės rengia Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus. Iki 2010 metų buvo parengti 25 tokie planai, 26 rengiami, o 9 likusios savivaldybės tik planavo tokių planų rengimą. Sudėtinė tokių planų dalis turi būti būsimų tarifų ir mokumo įvertinimas, todėl tikimasi, kad šių planų parengimas ir įgyvendinimas suteikė ir suteiks didesnių gebėjimų tiems, kurie priima atitinkamus sprendimus savivaldybėse. Tokiu būdu tarifų, pagrįstų sąnaudų susigrąžinimo principu, patvirtinimas taps efektyvesnis.

Pramonės įmonės paprastai finansuoja investicijas į vandens sektorių savo nuosavomis lėšomis ir bankų kreditais. Subsidijų vandens sektoriui pramonės įmonėse Lietuvoje suteikiama nedaug. Du pagrindiniai potencialūs šaltiniai:

70.1. ES parama, teikiama per Ūkio ministerijos valdomus mechanizmus;

70.2. Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (toliau – LAAIF) teikiamos subsidijos.

ES struktūrinių fondų parama verslui (taigi ir pramonei) iki 2007 metų buvo teikiama pagal Lietuvos 2004–2006 m. bendrąjį programavimo dokumentą (toliau – BPD). Per BPD įgyvendinimo laikotarpį daugiau nei 1,13 mlrd. Lt Ūkio ministerijos administruojamos paramos buvo skirta 333 projektams įgyvendinti. Tačiau nė vieno iš jų nebuvo susijusio su vandens sektoriumi. Todėl vieninteliu šaltiniu, galinčių turėti reikšmės sąnaudų susigrąžinimo vertinimui, yra LAAIF teikiamos subsidijos.

Turint galvoje, kad pramonė sukuria daugiau nei 20 mlrd. litų pridėtinės vertės, 1–2 mln. litų (tiek subsidijų buvo išduota 2007–2008 metais) įtraukimas į teršėjo sąnaudas, neturi įtakos sąnaudų susigrąžinimo pramonėje lygiui.

71. Žemės ūkio sąnaudų susigrąžinimo lygiui skaičiuoti tokio pat būdo, kaip viešajam sektoriui, pritaikyti negalima. Žemės ūkis nėra svarbus tiesioginis vandens naudotojas Lietuvoje ir tuo pačiu Ventos UBR. Sąnaudų susigrąžinimo vertinimui svarbi pasklidoji žemės ūkio tarša, kuri nėra niekaip įtraukiama į vandens ar kokią kitą kainą.

Kadangi aplinkos, išteklių bei kitas sąnaudas konkrečiai dėl žemės ūkio poveikio įvertinti yra labai sudėtinga (nėra jokių tyrimų bei duomenų apie tai, kiek žemės ūkio tarša sumažina vandens telkinių „vertę“), galima taikyti kitą metodą taršos dydžiui nustatyti. Šiuo atveju reikėtų daryti prielaidą, jog šios „išorinės“ sąnaudos yra apytiksliai lygios taršos iš žemės ūkio panaikinimo sąnaudoms. Ventos UBR ši suma pirmajame valdymo plano įgyvendinimo etape sudarys apie 3,511 mln. litų išlaidų kiekvienais metais iki 2015-ųjų. Šių sąnaudų dalis – 59 tūkst. Lt – tai kontrolės išlaidos, tenkančios valstybei. Patys ūkininkai turėtų finansuoti didžiąją dalį šių sąnaudų – 3,44 mln. litų. Šios žemės ūkio taršos mažinimo priemonės panaikintų žemės ūkio taršą tose vietovėse, kur tokia tarša yra reikšminga. Kadangi šiame UBR nėra vandens telkinių, kuriuose reikėtų dar papildomų priemonių, finansuotinų valstybės lėšomis, tai tikimasi, jog „teršėjas moka“ principas bus įgyvendintas ir sąnaudų susigrąžinimas bus užtikrintas 100 proc. iki 2015 metų, jei, žinoma, nustatytos priemonės bus įgyvendintos.

Priemonės, skirtos BVPD 7 straipsnio įgyvendinimui

72. BVPD 7 straipsnis reikalauja:

72.1. nurodyti visus vandens telkinius, naudojamus geriamojo vandens tiekimui, iš kurių kasdien vidutiniškai imama daugiau kaip 10 m³ arba daugiau kaip penkiasdešimčiai asmenų vartoti skirto vandens;

72.2. vykdyti vandens telkinių, iš kurių kasdien imama daugiau kaip 100 m vandens, stebėseną.

73. Lietuvos teisės aktai, į kuriuos perkelti 7 straipsnio reikalavimai:

73.1. Žemės gelmių registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. 584 (Žin., 2002, Nr. 44-1676; 2006, Nr. 54-1961). Registro paskirtis – registruoti žemės gelmių išteklių išteklius, gręžinius ir žemės gelmių tyrimus, rinkti, kaupti, sisteminti, saugoti, apdoroti, naudoti ir teikti duomenis, kurių reikia žemės gelmių ir jų išteklių naudojimui valdyti, aplinkai saugoti.

73.2. Ūkio subjektų poveikio požeminiam vandeniui monitoringo vykdymo tvarka, patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2009 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1-190 (Žin., 2009, Nr. 157-7130), kurioje nustata ūkio subjektų, kurie daro poveikį aplinkai požeminio vandens stebėjimo tvarką, siekiant užtikrinti jų sukeliamos taršos ar kito neigiamo poveikio mažinimą.

Vandenviečių, iš kurių per dieną paimama daugiau nei 10 m³/diena vandens, identifikavimas

74. Žemės gelmių registre registruojamos vandenvietės, iš kurių paimama daugiau nei 10 m³ /diena vandens.

Vandenviečių, kurios bus naudojamos ateityje, nustatymas

75. Lietuvos geologijos tarnybos prie LR aplinkos ministerijos užsakymu pradėtas projektas „Požeminio vandens išteklių įvertinimas Lietuvoje“. Projekte numatyta:

75.1. nustatyti turimų požeminio vandens išteklių kiekį, ištirti kokybę ir jų naudojimo galimybę 2007–2025 metais, atsižvelgiant į geriamojo vandens kokybės reikalavimus;

75.2. parengti vandenviečių išteklių kokybės apsaugos, gerinimo ir kokybės kontrolės priemones;

75.3. sukurti informacinę ryšių tarp požeminį geriamąjį vandenį tiriančių, tiekiančių ir jo kokybę kontroliuojančių, taip pat vandentiekio objektus projektuojančių ir vandens baseinų išteklius valdančių institucijų sistemą.

Iki 2008 metų pabaigos buvo įvertinti trijų požeminio vandens baseinų turimi ištekliai bei esamas ir perspektyvinis naudojimas. Per 2009–2010 metus numatyta įvertinti visos Lietuvos teritorijos požeminio vandens išteklius.

Vandenviečių, iš kurių paimama daugiau nei 100 m³ vandens per dieną, stebėsena

76. Ūkio subjektų požeminio vandens monitoringo vykdymo tvarkoje, nurodoma, jog visi ūkio subjektai per parą išgaunantys daugiau nei 100 m³ požeminio vandens, turi vykdyti požeminio vandens monitoringą. Kiekvienas ūkio subjektas turi parengti 3–5 metų stebėsenos programą, kurioje pateikiama informacija apie ūkio subjektą, veiklos tipą, hidro-geologines sąlygas ir kita. Programoje taip pat turi būti nurodyta stebėsenos metodologija, dažnis ir analizės metodai. Ūkio subjektai tvarkingai vykdo norminių aktų reikalavimus ir teikia informaciją Lietuvos geologijos tarnybai.

Vandenviečių sanitarinės apsaugos zonų parengimas ir įteisinimas.

77. Ši priemonė aprašyta analizuojant Geriamojo vandens direktyvos įgyvendinimą (šios Programos 16 punktas).

Sutelktosios taršos šaltinių ir kitos veiklos, įtakojančios vandens būklę, kontrolės priemonės

78. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės, Nuotekų tvarkymo reglamentas bei Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594) yra pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys sutelktosios taršos šaltinių kontrolę.

Galimo teršalų patekimo iš pasklidųjų šaltinių prevencijos ar kontrolės priemonės

79. Teisės aktai:

79.1. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas;

79.2. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas;

79.3. Vandenų apsaugos nuo taršos azoto junginiais iš žemės ūkio šaltinių reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 452/607 (Žin., 2002, Nr. 1-14);

79.4. Aplinkosaugos reikalavimuose mėšlui tvarkyti, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 (Žin., 2005, Nr. 92-3434; 2010, Nr. 85-4492);

79.5. Vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programa;

79.6. Lietuvos higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“;

79.7. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 (Žin., 2001, Nr. 95-3372).

Teisės aktuose numatyti bendrieji paviršinių ir požeminio vandens telkinių apsaugos nuo taršos iš pasklidųjų šaltinių prevencijai reikalavimai. Šie reikalavimai reguliariai peržiūrimi ir prireikus atnaujinami.

Vandens paėmimo kontrolės priemonės bei priemonės, skatinančios taupų ir subalansuotą vandens naudojimą, nepakenkiant 4 straipsnyje nurodytiems tikslams

80. Teisės aktai:

80.1. TIPK leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės.

80.2. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.04:2004 Vandens ėmimas, vandenruoša. Pagrindinės nuostatos, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. D1-156 (Žin., 2004, Nr. 104-3848).

80.3. Žemės gelmių registro nuostatai. Šie nuostatai buvo parengti tam, kad būtų registruojami žemės gelmių ištekliai, o informacija apie išteklius būtų renkama, saugoma ir analizuojama. Požeminio vandens ištekliai priskiriami žemės gelmių ištekliams, todėl jie yra registruojami vadovaujantis registro nuostatomis.

80.4. Požeminio vandens gavybos ketvirtinės ataskaitos 1-PV forma ir jos pildymo aiškinimas, patvirtintas Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 1-10 (Žin., 2003, Nr. 19-849).

80.5. Paviršinių vandens telkinių naudojimo vandeniui išgauti tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. D1-302 (Žin., 2008, Nr. 64-2439).

TIPK leidimai

81. TIPK leidimus turi gauti požeminį ir paviršinį vandenį paimančios (tame tarpe ir hidroenergetikos reikmėms), vartojančios ar tiekiančios įmonės. Leidimuose reikalaujama nurodyti vandens šaltinį, iš kurio imamas vanduo, vandens ėmimo įrenginių našumą, m³/s, paimamo vandens kiekį, vandens apskaitos įrenginių buvimą ir pan. Leidimuose taip pat turi būti numatytos racionalaus vandens vartojimo ir apsaugos priemonės.

Paviršinio vandens paėmimo ir subalansuoto naudojimo kontrolė

82. Vandens paėmimo vietos turi būti projektuojamos atsižvelgiant į reikiamą kategoriją, vandens telkinio hidrologines charakteristikas, maksimalius ir minimalius vandens lygius pagal skaičiuojamąsias tikimybes, taip pat vandenų apsauga ir naudojimu užsiimančių organizacijų reikalavimus, higienos centro, žuvų išteklių apsaugos, vandens kelių reikalavimus. Neleidžiama įrengti vandens ėmyklas laivų judėjimo zonose, nešmenų sėdimo zonose, žuvų žiemojimo ir neršto vietose, galimose kranto erozijos vietose, augalų ir plūdmenų susikaupimo vietose, ižo ir ledo sangrūdų susidarymo vietose, paplūdimiuose. Vandens ėmyklų vieta turi būti parenkama aukščiau pagal tėkmę nei nuotekų išleistuvų vietos, gyvenvietės, intensyvios ūkinės veiklos vietos.

Vandens ėmėjai deklaruoja informaciją apie paimamo vandens kiekį. AAA kaupia gautą informaciją savo duomenų bazėse.

Siekiant užtikrinti gerą Ventos UBR vandenų būklę paimamo paviršinio vandens kiekis negali viršyti kritinių reikšmių: 1) suminis paimamas ir negrąžinamas vandens kiekis upės baseine negali viršyti 5 proc. vidutinio metinio upės debito skerspjūvyje žemiau vandens paėmimo vietos dydžio; 2) atsižvelgiant į vandens paėmimo laikotarpius, suminis paimamas vandens kiekis negali sudaryti daugiau kaip 10 proc. vasaros arba žiemos sezonų sausiausių 30 parų vidutinio metinio upės debito vandens paėmimo vietoje dydžio.

Požeminio vandens paėmimo ir subalansuoto naudojimo kontrolė

83. Lietuvos geologijos tarnyba yra atsakinga už požeminio vandens naudojimo kontrolę. Visi ūkio subjektai, kurie per dieną paima daugiau nei 10 m³ požeminio vandens geriamojo vandens tiekimui arba pramonės poreikiams, turi užpildyti ketvirtines vandens paėmimo ataskaitų formas, patvirtintas Ataskaitų apie požeminio vandens paėmimą pateikimo tvarkoje. Lietuvos geologijos tarnyba fiksuoja gautą vandens suvartojimo informaciją savo duomenų bazėse.

Vandens užtvenkimo priemonės

84. Vandens užtvenkimo kontrolės priemonės gali būti prevencinės – ribojančios vandens naudojimą tvenkiniuose (pvz. būtinybę praleiti gamtosauginį debitą, nepažeisti nurodyto vandens lygių svyravimo tvenkinyje) ir/arba visiškai neleidžiančios (draudžiančios) užtvankų (tvenkinių) statybą ir tos, kurios reikalauja investicijų. Tai aplinkosauginių statinių prie užtvankų įdiegimas (pvz., žuvitakiai, žuvis nukreipiančios grotos, automatinių vandens lygių registratorių įrengimas), senų užtvankų pašalinimas žuvų migracijos sąlygoms pagerinti.

Vandens užtvenkimo kontrolės priemonės numatytos žemiau išvardintuose Lietuvos teisės aktuose:

84.1. Lietuvos Respublikos vandens įstatymas

Hidrotechnikos statiniams statyti ir naudoti atskiro vandens naudojimo leidimo nereikia. Leidimo nereikalaujama, jeigu vandens naudojimas daro nereikšmingą poveikį vandens telkinio fizinėms, cheminėms ir biologinėms savybėms. Vandens naudojimo ir (arba) poveikio ribas, kurias pasiekus reikalingas leidimas, nustato institucija, kuriai įstatymas suteikia teisę reglamentuoti leidimų išdavimą. Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tvarką nustato aplinkos ministras, išleisdamas atskirus teisės aktus. Hidrotechnikos statinių statybai ir naudojimui nurodoma visa eilė priemonių, reglamentuojant vandens lygių režimą, gamtosauginį debitą, vandens apskaitą, erozijos procesų valdymą ir žuvų apsaugą.

84.2. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymas

Šis įstatymas reglamentuoja planuojamos ūkinės veiklos PAV procesą ir šio proceso dalyvių tarpusavio santykius.

Hidrotechnikos statiniai – užtvankos ir tvenkiniai, kurių poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, patenka į du ūkinės veiklos sąrašus:

82.2.1. užtvankų ir kitų įrenginių, skirtų vandens sulaikymui ar ilgalaikiam saugojimui, įrengimas (daugiau kaip 5 milijonai m³ vandens tūrio arba kai vandens paviršiaus plotas didesnis kaip 250 ha).

82.2.2. nuotėkio perskirstymas upių baseinams (kai per metus perskirstoma 100 milijonų ir daugiau m³ vandens) ar vandens išteklių perskirstymas upių baseinams (kai daugiametis vidutinis baseino, iš kurio imamas vanduo, nuotėkis yra 2000 milijonų ir daugiau m³ vandens per metus ir perskirstoma 5 procentai ir daugiau šio nuotėkio;

Turi būti atliekama atranka dėl PAV:

82.2.3) užtvankų ir kitų įrenginių, skirtų vandens sulaikymui ar nuolatiniam saugojimui, įrengimas (mažiau kaip 5 milijonai m3, bet daugiau kaip 200 000 m3 vandens tūrio arba kai jų vandens paviršiaus plotas mažesnis kaip 250 ha, bet didesnis kaip 10 ha);

82.2.4) vandens jėgainių (HE, malūnų, lentpjūvių ar kitų jėgainių, naudojančių sukauptą vandens energiją) įrengimas (kai galingumas – daugiau kaip 0,1 MW);

84.3. Lietuvos Respublikos Saugomų teritorijų įstatymas

Konservacinės apsaugos prioriteto teritorijose – draustiniuose draudžiama tvenkti natūralias upes, įrengti didesnius vandens telkinius. Atstatyti buvusias užtvankas, įrengti tvenkinius, kitus hidrotechninius statinius, galima tik tais atvejais, kai tai reikalinga draustinyje (besalygiškai rezervatuose) esantiems kultūros paveldo objektams (nekilnojamosioms kultūros vertybėms) atkurti bei tvarkyti ir vykdant prevencines priemones miestuose, miesteliuose ir kaimuose stichinėms nelaimėms išvengti.

84.4. Tvenkinių naudojimo ir priežiūros tipines taisyklės (LAND 2-95), patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1995 m. kovo 7 d. įsakymu Nr. 33 (Žin., 1997, Nr. 70-1790; 2004, Nr. 96-3563; 2006, Nr. 101-3915) (toliau – Tipinės taisyklės).

Tai pagrindinis teisės aktas naudoti ir prižiūrėti tvenkinius, užtvenktus ežerus bei jų hidrotechnikos statinius. Skirtas šių tvenkinių savininkams, valdytojams arba naudotojams. Atskira dalis pašvęsta tvenkiniams, skirtiems hidroenergetikai. Paskutinieji Tipinių taisyklių pakeitimai nustato terminą įdiegti HE automatines vandens lygio matavimo ir registravimo priemones, reikalauja atlikti kontrolinius debitų ir vandens lygių matavimus.

84.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 8 d. nutarimas Nr. 1144 „Dėl ekologiniu ir kultūriniu požiūriu vertingų upių ar jų ruožų sąrašo patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 137-4995).

Tai Lietuvos Respublikos Vandens įstatymo 14 str. 3 d. poįstatyminis dokumentas, besąlygiškai draudžiantis užtvankų statybą bet kokiems tikslams 169 upėse ir jų ruožuose (dabartiniu metu šis sąrašas yra šiek tiek sutrumpintas). Dažniausias pasikartojantis teisinis pagrindas: Lietuvos Raudonosios knygos žuvų rūšys, Buveinių direktyvos saugomos rūšys, Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos (Berno) konvencijos saugomos rūšys, upės, kuriose saugomos lašišos Lietuvoje pagal Helsinkio Komisijos, Baltijos jūros žvejybos komisijos ir Lietuvos lašišų atkūrimo ir apsaugos programą. Šis sąrašas taip pat apima upes, kuriuose nėra draustinių.

84.6. Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašas, (LAND 2297), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-382 (Žin., 2005, Nr. 94-3508).

Šis teisės dokumentas reglamentuoja gamtosauginio debito vandens telkiniuose apskaičiavimo ir praleidimo į tvenkinių ar užtvenktų ežerų žemutinį bjefą tvarką, kuri privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, projektuojantiems, statantiems, rekonstruojantiems, remontuojantiems ir eksploatuojantiems hidrotechnikos statinius. Gamtosauginio debito tikslas užtikrinti vandens telkiniuose debitus, būtinus šių telkinių ekosistemų gyvavimui.

84.7. Užtvankų, prie kurių reikia pastatyti įrenginius žuvų migracijai, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3D-427 (Žin., 2007, Nr. 102-4180) bei Buvusių užtvankų liekanų, kuriose reikia pašalinti kliūtis, trukdančias žuvų migracijai, sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 3D-427 (Žin., 2007, Nr. 102-4180).

Juose nurodytos 28 užtvankos bei 33 buvusių vandens malūnų užtvankos ir jų liekanos, rekomenduojamos aukščiau paminėtos priemonės žuvų migracijos sąlygoms pagerinti.

84.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. vasario 23d. įsakymas Nr. 68 „Dėl žuvų apsaugos priemonių mažosiose hidroelektrinėse“ (Žin., 2000, Nr. 19-471).

Nurodo leidžiamą hidroturbinose sužalojamų žuvų skaičių, rekomenduoja elektros gamintojams, statant naujas arba rekonstruojant buvusias HE, pasirinkti potencialiai mažiausią neigiamą poveikį hidrobiontams turinčias turbinas, nurodo įvairias žuvų apsaugos priemones bei siūlo apriboti HE darbą žuvų migracijos metu.

84.9. Statybos techninis reglamentas STR 2.02.03:2003 „Žuvų pralaidos. Pagrindinės nuostatos“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 565 (Žin., 2003, Nr. 119-5449).

Šis statybos techninis reglamentas nustato žuvų pralaidų techninius reikalavimus. Žuvų pralaidų pagrindinis tikslas – praleisti aktyviai migruojančias žuvis iš vieno migracijos kliūties bjefo į kitą jų migracijos laikotarpiu, užtikrinant joms reikiamas gyvenimo sąlygas Lietuvos vandentėkmėse. Svarbiausios aktyviai migruojančios žuvys – lašišinės (lašiša ir šlakis), taip pat kitos, įrašytos į saugomų ir globojamų žuvų sąrašą.

84.10. Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1114 (Žin., 2000, Nr. 80-2422; 2009, Nr. 103-4318).

Oficialiai LR upių, ežerų ir tvenkinių valstybės kadastras įsteigtas 2001 m. Iki tol duomenys apie tvenkinius (užtvankas) buvo publikuojami įvairių organizacijų. Pagal šio kadastro reikalavimus skelbiami tvenkinių duomenys, kurių plotai A> 0,5 ha. Kadastras apima daugiau kaip 1100 tvenkinių ir jų užtvankų. Į šį kadastrą, dėl minėto tvenkinio ploto apribojimo, nepatenka senųjų malūnų išgriautos užtvankos ar kitų HTS užtvankų liekanos.

Pavojingų medžiagų kontrolės priemonės, numatytos BVPD 16 straipsnyje

85. Pagal BVPD 16 straipsnį reikalaujama numatyti konkrečias priemones, skirtas kovai su atskirų teršalų ar teršalų grupių keliama vandens tarša, kuri sudaro didelį pavojų vandens aplinkai, įskaitant pavojų vandens telkiniams, iš kurių imamas geriamasis vanduo. Taikomomis priemonėmis tokius teršalus reikia palaipsniui mažinti, o prioritetinių pavojingų medžiagų atveju – nutraukti ar etapais panaikinti jų išleidimą, išmetimą ar nuostolius.

86. Teisės aktai:

Nuotekų tvarkymo reglamentas reglamentuoja pavojingų ir pavojingų prioritetinių medžiagų išleidimą su nuotekomis.

Didžiausių leistinų koncentracijų nustatymas

87. Nuotekų reglamente reikalaujama, kad visi ūkio subjektai, išleidžiantys nuotekas užterštas pavojingomis medžiagomis, laikytųsi reikalavimų, nustatytų pavojingų medžiagų koncentracijoms. Skirtingos didžiausios leistinos koncentracijos (toliau – DLK) yra nustatytos nuotekoms išleidžiamoms į gamtinę aplinką ir nuotekoms, išleidžiamoms į nuotekų surinkimo tinklus. Reglamente taip pat nustatyti reikalavimai maksimaliai sumažinti pavojingų medžiagų išleidimą su nuotekomis. Dokumento prieduose pateikiamos lentelės, kuriose nurodomos:

87.1. prioritetinių pavojingų medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos,

87.2. pavojingų ir kitų kontroliuojamų medžiagų didžiausios leidžiamos koncentracijos,

87.3. gamybinių nuotekų kontroliuojami parametrai pagal taršos šaltinių tipus.

Ūkio subjektų atliekama prioritetinių pavojingų medžiagų ir pavojingų medžiagų stebėsena

88. Priklausomai nuo ūkinės veiklos tipo, ūkio subjektai turi stebėti pavojingų medžiagų išleidimą kas 2 arba 3 metus.

Pavojingų medžiagų stebėsena paviršiniuose vandenyse

89. Valstybinė aplinkos monitoringo 2005–2010 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 130 (Žin., 2005, Nr. 19-608), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugpjūčio 27 d. nutarimu Nr. 830 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 130 „Dėl Valstybinės aplinkos monitoringo 2005 – 2010 metų programos patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 104-3973) buvo pakeista, numatant dalį 2008–2010 metų laikotarpiui parengtų priemonių tikslinti ir optimizuoti.

Avarijų metu kylančios taršos mažinimo priemonės

90. Šio priemonės skirtos didelių pramoninių avarijų prevencijai, likvidavimui ir tyrimui, taip pat skatinti pavojingų objektų saugų naudojimą, žmonių ir aplinkos apsaugą, kilus avarijoms šiuose objektuose, riboti pramoninių avarijų padarinių poveikį žmonėms ir aplinkai .

91. Teisės aktai

Avarijų metu susidarančios taršos prevencijos ir mažinimo priemonės numatytos šiuose teisės aktuose:

91.1. Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai;

91.2. Lietuvos Respublikos pavojingų objektų tikrinimo programa, patvirtinta Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 1-528 (Žin., 2007, Nr. 3-143).

92. Pramoninių avarijų prevencijos ir likvidavimo priemonės.

92.1. Rengti saugos ataskaitas ir avarijų likvidavimo planus.

Avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose yra nustatyta, kad visi objektai, kuriuose yra tam tikras kiekis pavojingų medžiagų, privalo rengti saugos ataskaitas. Saugos ataskaitose turi būti pateikti ir avarijų prevencijos priemonių planai. Potencialiai pavojingų objektų sąraše yra 21 Lietuvos objektas, kuriems yra taikomi Pramoninių avarijų direktyvos reikalavimai.

92.2. Parinkti tinkamą vietą.

Avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatuose yra nustatyta, kad vieta visiems naujiems pavojingiems objektams statyti turi būti parenkama užtikrinant saugų atstumą nuo kitų pavojingų objektų, gyvenamųjų rajonų, intensyvaus judėjimo kelių, rekreacinių zonų ir kitų visuomenės naudojamų ar dažnai lankomų vietų.

92.3. Kontroliuoti reikalavimų vykdymą.

Pavojingų objektų tikrinimo programose, kurias kasmet tvirtina Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius, yra nurodomas pavojingų įrenginių tikrinimo grafikas. Pagrindinis šių programų tikslas yra įdiegti sistemingą kontrolės sistemą ir užtikrinti saugų pavojingų objektų eksploatavimą.

Priemonės, draudžiančios be leidimų išleisti teršalus tiesiogiai į požeminius vandenis

93. Teisės aktai:

Leidimų išdavimo tvarką reglamentuoja Pavojingų medžiagų išleidimo į požeminį vandenį inventorizavimo ir informacijos rinkimo tvarka, patvirtinta Lietuvos geologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2003 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-06 (Žin., 2003, Nr. 17-770).

Lietuvos geologijos tarnyba išduoda leidimus angliavandenilius ir terminį vandenį išgaunančioms įmonėms vakarų Lietuvoje. Vanduo išleidžiamas į tuos pačius geologinius klodus, iš kurių jau yra išgauti angliavandeniliai ir/arba terminis vanduo, užtikrinant, kad dėl gamtinių priežasčių šie klodai niekada netiks kitiems tikslams. Tokiame išleidžiamame vandenyje neturi būti kitų medžiagų, išskyrus tas, kurios susidaro vykdant anksčiau nurodytą veiklą.

Kontrolės, taikomos sutelktosios taršos šaltinių išmetimams ir kitoms veikloms, veikiančioms vandens būklę, santrauka

94. Sutelktųjų šaltinių taršą reglamentuoja Nuotekų tvarkymo reglamentas ir Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės.

Potvynių kontrolės priemonės

95. Teisės aktai:

95.1. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas (Žin., 1998, Nr. 115-3230; 2009, Nr. 159-7207).

95.2. Potvynių rizikos vertinimo ir valdymo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1558 (Žin., 2009 Nr. 144-6376). Šiuo nutarimu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavesta:

95.2.1. parengti ir ne vėliau kaip iki 2011 m. gruodžio 22 d. patvirtinti preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitas;

95.2.2. apsvarstyti ir prireikus, ne vėliau kaip iki 2018 m. gruodžio 22 d., o vėliau – kas šešerius metus, patvirtinti preliminaraus potvynių rizikos vertinimo ataskaitas ir jų pakeitimus;

95.2.3. parengti ir ne vėliau kaip iki 2013 m. birželio 22 d. pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei potvynių grėsmės žemėlapius ir potvynių rizikos žemėlapius;

95.2.4. parengti ir ne vėliau kaip iki 2015 m. birželio 22 d. pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybei potvynių rizikos valdymo planus.

96. Teisės aktai:

96.1. Gamtosauginio vandens debito apskaičiavimo tvarkos aprašas (LAND-22-97), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-382 (Žin., 2005, Nr. 94-3508).

96.2. Užtvankų, prie kurių reikia pastatyti įrenginius žuvų migracijai, sąrašas bei Buvusių užtvankų liekanų, kuriose reikia pašalinti kliūtis, trukdančias žuvų migracijai, sąrašas.

Jame nurodytos 28 užtvankos bei 33 buvusių vandens malūnų užtvankos ir jų liekanos, rekomenduojamos aukščiau paminėtos priemonės žuvų migracijos sąlygoms pagerinti. Atsižvelgiant į Lietuvos hidrotechnikų asociacijos pastabą dėl senų užtvankų, kurios yra paveldo objektai, išsaugojimo rekomenduojama prieš šalinant kliūtis išsiaiškinti ar jos nėra įtrauktos į kultūros paveldo objektų sąrašą.

96.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 02 23 įsakymas Nr. 68 „Dėl žuvų apsaugos priemonių mažosiose hidroelektrinėse“ (Žin., 2000, Nr. 19-471) nurodo leidžiamą hidroturbinose sužalojamų žuvų skaičių, rekomenduoja elektros gamintojams, statant naujas arba rekonstruojant buvusias HE, pasirinkti potencialiai mažiausią neigiamą poveikį hidrobiontams turinčias turbinas, nurodo įvairias žuvų apsaugos priemones bei siūlo apriboti HE darbą žuvų migracijos metu.

Iki šiol Lietuvoje nepakankamai domėtasi galimu hidrotechninių statinių (užtvankų) ir kitų morfologinių pakeitimų poveikiu upės ekosistemoms ir vaginių procesų raidai. Šioje priemonių programoje yra pasiūlytos priemonės, užtikrinančios, kad vandens telkinių hidromorfologinės sąlygos atitiktų reikalaujamą ekologinį statusą arba gerą ekologinį potencialą vandens telkiniuose, kurie yra nurodyti kaip dirbtiniai arba labai pakeisti vandens telkiniai.

Priemonės vandens telkiniams, kuriuose tikriausiai nebus pasiekti pagal 4 straipsnį nustatyti aplinkosaugos reikalavimai

97. Vandens telkiniams, kuriuose numatytų vandensaugos tikslų pasiekti neįmanoma arba yra per brangu, Lietuvos teisės aktai numato kai kurių vandensaugos tikslų išimčių galimybę:

97.1. užsibrėžto tikslo įgyvendinimą galima nukelti vėlesniam laikui (ilgiausiai iki 2027 m.), jeigu jį pasiekti laiku neleidžia techninės galimybės, labai didelės sąnaudos ar gamtinės sąlygos;

97.2. žmogaus labai pakeistiems vandens telkiniams aplinkos ministro nustatyta tvarka leidžiama nustatyti švelnesnius vandensaugos tikslus, užtikrinant, kad švelnesni vandensaugos tikslai labiau nepablogins vandens telkinio būklės.

Išimtys gali būti taikomos tik retais atvejais, atlikus ekonominę analizę bei argumentuotai įrodžius išimties būtinumą. Ventos UBR vandens telkinių vandensaugos tikslų pasiekimo išlygos aprašytos valdymo plano 5.6 skyriuje.

Detali informacija apie papildomas priemonės, kurių reikia siekiant nustatytų aplinkos apsaugos tikslų

98. Vandens telkiniams, kurie po pagrindinių priemonių įgyvendinimo neatitiks geros vandens būklės reikalavimų, pasiūlytos papildomos priemonės bei įvertintas jų aplinkosauginis ir ekonominis efektyvumas. Papildomos priemonės pasiūlytos sutelktosios ir pasklidosios taršos mažinimui, hidromorfologinės būklės gerinimui, rekreacijos poveikio mažinimui. Papildomos priemonės aprašomos žemiau 2 skyrelyje.

Detali informacija apie priemones, taikytas sustabdyti jūros vandenų taršą pagal 11 straipsnio 6 dalį

99. Šis straipsnis labiau aktualus Nemuno UBR vandens telkiniams. Visos pagrindinės priemonės, gerinančios sausumos vandenų būklę turi teigiamos įtakos ir jūros vandenų būklei. Svarbiausios tarp jų yra miesto nuotekų valymo bei nitratų direktyvų ir HELCOM rekomendacijų vykdymas. Įgyvendinant HELCOM Baltijos jūros veiksmų planą ir 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/56/EB, nustatančią Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (OL 2008 L 164, p. 19–40) (toliau – Jūrų strategijos pagrindų direktyva), iki 2010 m. numatyta parengti nacionalinę Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategiją ir jos įgyvendinimo priemonių planą.

Priemonės laikinam vandens telkinių būklės suprastėjimui mažinti, jei jį sukėlė išimtinės gamtinės priežastys ar neįveikiamos aplinkybės, kurių nebuvo galima numatyti

100. Nenumatytų avarijų metu (o jos visada yra nenumatytos) susidarančios taršos prevencijos ir mažinimo priemonės numatytos šiuose teisės aktuose:

100.1. Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai;

100.2. Pavojingų objektų tikrinimo programa.

Avarijų likvidavimo planuose numatyta užtikrinti žmonių ir aplinkos apsaugą, kilus avarijoms, mažinti neigiamą avarijų padarinių poveikį žmonėms ir aplinkai.

Kontrolės priemonės, dirbtinai papildant požeminio vandens telkinius

101. Šios priemonės Lietuvai neaktualios, nes požeminis vanduo mūsų šalyje dirbtinai nepapildomas.

Kitos pagrindinės priemonės

102. Be išvardintų pagrindinių priemonių, planuojamos bei turi būti įgyvendinamos ir kitos priemonės, turėsiančios įtakos Ventos UBR vandens telkinių būklės gerinimui.

102.1. Vandenų taršos iš žemės ūkio šaltinių mažinimo programa

Šios Programos tikslas – mažinti paviršinių ir požeminių vandenų taršą maistingosiomis medžiagomis, ypač azoto ir fosforo junginiais, iš žemės ūkio šaltinių, siekiant, kad vandens telkinių būklė nuolat gerėtų, o paviršiniai vandens telkiniai nebūtų paveikti eutrofikacijos.

Įgyvendinimo laikotarpis – 2008–2012 metai.

Numatyta:

102.1.1. vykdyti ūkininkų mokymą, informuoti ir skatinti juos taikyti aplinkai draugiškas ūkininkavimo technologijas, skatinti dalyvauti Lietuvis kaimo plėtros 20072013 metų priemonėse;

102.1.2. tobulinti teisinį reglamentavimą, užtikrinant ES ir tarptautinių reikalavimų taršos iš žemės ūkio mažinimo srityje vykdymą;

102.1.3. vykdyti nuolatinę dirvožemio ir vandens telkinių būklės stebėseną, nustatyti paviršinių vandens telkinių monitoringo tinklo tobulinimo galimybes;

102.1.4. atlikti mokslinius tyrimus, skirtus spręsti optimalių mėšlidžių talpų ir racionalaus trąšų naudojimo žemės ūkyje klausimus;

102.1.5. rinkti informaciją apie naudojamas trąšas, padėsiančią tiksliau vertinti žemės ūkio veiklos poveikį vandens telkiniams;

102.1.6. sudaryti sąlygas įsirengti mėšlides, srutų ir nuotekų kauptuvus ūkiuose, turinčiuose nuo 10 iki 300 sutartinių gyvulių

Šios Programos finansavimo šaltiniai – fizinių ir juridinių asmenų, ES fondų, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir kitos lėšos.

102.2. Požeminio vandens naudojimo ir apsaugos 2002–2010 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 107 (Žin., 2002, Nr. 10-362).

Strategija siekiama aprūpinti visuomenę geros kokybės geriamuoju vandeniu ir išsaugoti jį ateities kartoms.

Strategijos įgyvendinimo laikotarpis – 2002–2010 metai. Numatyta:

102.2.1. atlikti požeminio vandens išteklių, jų kokybės bei panaudojimo galimybių tyrimus (ištirti regioninius gėlo vandens išteklius, ištirti galimybes kaimo gyventojus aprūpinti geros kokybės geriamuoju vandeniu ir kt.);

102.2.2. atlikti natūralios požeminio vandens saugos tyrimus, įvertinti antropogeninį poveikį požeminiam vandeniui ir parengti atitinkamas tvarkymo programas (inventorizuoti užterštas teritorijas ir kitus galimus taršos židinius, nustatyti jų poveikį požeminiam vandeniui ir parengti šių teritorijų tvarkymo programas; inventorizuoti nenaudojamus ir techniškai netvarkingus gręžinius, parengti jų tvarkymo programas ir kt.);

102.2.3. rinkti informaciją, kurios reikia požeminio vandens išteklių naudojimui ir apsaugai (vykdyti tarpvalstybinį, valstybės ir savivaldybių lygmens monitoringą; tvarkyti žemės gelmių registrą ir kt.);

102.2.4. spręsti klausimus, susijusius su požeminio vandens naudojimo ir apsaugos valdymo plėtra (parengti dokumentus, kurių reikia įvairaus lygmens vandentvarkos planams rengti ir kitiems regioniniams ir teritoriniams darbams, skirtiems požeminio vandens išteklių naudojimo ir apsaugos valdymui ir kt.);

102.2.5. skleisti informaciją apie požeminio vandens išteklius, jų kokybę, naudojimą ir apsaugą (leisti geologijos ir hidrogeologijos informacinius leidinius, parengti Lietuvos požeminio vandens išteklių atlasą ir kt.).

102.3. Požeminio vandens išteklių įvertinimo ir naudojimo geriamajam vandeniui tiekti 2007–2025 metų programa

Pagrindinis šios Programos tikslas – atsižvelgiant į pasaulinę praktiką kas 2025 metus atnaujinti informaciją apie vandens išteklius ir jų tinkamą naudojimą plečiant ir projektuojant naujas vandens tiekimo sistemas, sukurti naujų duomenų ir žinių informacinę bazę apie žalio požeminio vandens išteklius, skirtus aprūpinti Lietuvos gyventojus geros kokybės geriamuoju vandeniu artimiausius 20–25 metus, parengti susistemintų naujų duomenų bazę apie požeminio geriamojo vandens išteklius, būtinus Lietuvos miestų ir kaimo gyvenviečių vandens tiekimo sistemų plėtros ir baseininio valdymo projektams rengti.

Numatyta:

102.3.1. nustatyti turimų požeminio vandens išteklių kiekį, ištirti kokybę (atsižvelgiant į vandens kokybės pokyčius jį eksploatuojant) ir jų naudojimo galimybę 2007–2025 metais, remiantis pastaruosius 25 metus sukaupta nauja hidrogeologine informacija, naudojantis moderniais matematinio modeliavimo metodais ir atsižvelgiant į ES nustatytus geriamojo vandens kokybės reikalavimus;

102.3.2. parengti vandenviečių išteklių kokybės apsaugos, gerinimo ir kokybės kontrolės priemones (nustatyti faktines vandenviečių išteklių formavimosi teritorijas (poveikio zonas) ir jų galimus pokyčius 2007–2025 metų eksploatacijos laikotarpiu; nustatyti visus potencialius požeminės hidrosferos taršos židinius vandenviečių poveikio zonose ir ištirti jų grėsmės vandenviečių išteklių kokybei mastą ir kt.);

102.3.3. sukurti tarpžinybinę informacinę ryšių tarp požeminį geriamąjį vandenį tiriančių, tiekiančių ir jo kokybę kontroliuojančių, taip pat vandentiekos objektus projektuojančių ir vandens baseinų išteklius valdančių institucijų sistemą (nustatyti ir apibrėžti požeminio vandens išteklius ir su jų vertinimu bei vartojimu susijusią įvairią veiklą, informacijos struktūras bei jų srautus, įtraukti naujas institucijas; suprojektuoti informacinę sistemą, numatant jos ryšius su kitomis informacinėmis sistemomis ir sąsajas su Lietuvos geologijos tarnybos informacinės sistemos GEOLIS posistemėmis ir kt.);

102.3.4. vykdyti mokslinius tyrimus, skirtus regioninėms požeminio vandens cheminės sudėties formavimosi problemoms spręsti (nustatyti chloroorganinių junginių, daugiaciklių aromatinių angliavandenilių kilmę požeminiame vandenyje, boro, pesticidų kiekį jame ir jų poveikį geriamojo vandens išteklių kokybei ir kt.

Ši Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skiriamų jai vykdyti asignavimų valdytojui – Lietuvos geologijos tarnybai, o esant galimybei – iš tarptautinių organizacijų tam skiriamų lėšų arba kitų lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

102.4. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo 2008–2015 metų plėtros strategija

Šios strategijos tikslai:

102.4.1. Sudaryti palankias sąlygas didinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir gerinti jų kokybę.

102.4.2. Siekti apsaugoti aplinką nuo išleidžiamų nuotekų žalingo poveikio. Šios strategijos įgyvendinimo priemonės vykdomos dviem etapais: 20082009 metais ir 2010–2015 metais.

2008–2009 metais numatyta:

102.4.3. tobulinti teisės aktus reglamentuojančius geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą ir infrastruktūros plėtros klausimus, taip pat nustatančius aplinkosaugos reikalavimus nuotekų tvarkymui;

102.4.4. informuoti vartotojus apie viešai tiekiamo geriamojo vandens saugą ir kokybę;

102.4.5. patvirtinti sąrašą iš ES struktūrinės paramos lėšų finansuojamų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo projektų.

2009 m. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija parengė ir pateikė LR Vyriausybei 2010–2015 metų priemonių planą.

Šios strategijos įgyvendinimo priemonės finansuojamos iš atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme atitinkamoms institucijoms patvirtintų bendrųjų asignavimų ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka gautų lėšų.

102.5. Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo iki 2012 metų nacionalinė strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. sausio 23 d. nutarimu Nr. 94 (Žin., 2008, Nr. 19-685)

Pagrindinis šios Strategijos tikslas – įgyvendinti Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos, Kioto protokolo reikalavimus ir 2008–2012 metais, palyginti su 1990 metais, sumažinti išmetamų į atmosferą šiltnamio dujų kiekį 8 procentais.

Numatyta:

102.5.1. organizuoti ir vykdyti nuolatinius ir nepertraukiamus Lietuvos klimato rodiklių stebėjimus, teikti esamos būklės įvertinimui ir prognozių sudarymui būtinus duomenis apie hidrometeorologines sąlygas ir reiškinius, kaupti ir saugoti reikiamus duomenis apie klimato būklę ir pokyčius;

102.5.2. vykdyti kraštovaizdžio, ekosistemų ir biologinės įvairovės (taip pat saugomų teritorijų) vertinimą, siekiant nustatyti kintančio klimato poveikį įvairioms ekosistemoms ir jų dalims, parengti klimato kaitos poveikio švelninimo planus, numatyti konkrečias prisitaikymo priemones, siekiant užtikrinti kraštovaizdžio, ekosistemų, saugomų teritorijų ir biologinės įvairovės išsaugojimą (tame tarpe parengti ir įgyvendinti upių renatūralizavimo projektus, parengti ir įgyvendinti nuotekų valymo ir saugaus dumblo tvarkymo priemones ir kt.);

102.5.3. parengti teisės aktus, rekomendacijas, skatinimo priemones, rėmimo programas, padedančias mažinti energetikos, pramonės įmonių, žemės ūkio, transporto išmetamųjų šiltnamio dujų kiekį bei padedančias šiems sektoriams prisitaikyti prie klimato kaitos pokyčių, didinti energijos vartojimo efektyvumą;

102.5.4. diegti priemones, mažinančias šiltnamio dujų susidarymą tvarkant atliekas ir pritaikyti jų saugojimo įrenginius prie galimų klimato pokyčių;

102.5.5. plėtoti mokslinius tyrimus, taip pat technologijas, skirtas klimato kaitos pasekmėms įvertinti ir švelninti;

102.5.6. vykdyti visuomenės informavimą apie klimato kaitos pokyčius, keliamus pavojus, galimas padarinių švelninimo priemones, ugdyti visuomenės sąmoningumą kovoje su klimato kaita.

Šios Strategijos priemonės finansuojamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete institucijoms skirtų bendrųjų asignavimų.

102.6. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programa. Priemonės, numatytos programos I-je II-je kryptyse.

25 lentelė. Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos aplinkosaugos priemonės

Priemonė	Priemonės apibūdinimas
I KRYPTIS „Žemės, maisto ir miškų ūkio sektoriaus konkurencingumo didinimas“
„Profesinio mokymo ir informavimo veikla“ (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 20 straipsnio a punkto i papunktis, 21 straipsnis, 52 straipsnio punktas c bei 58 straipsnis)	Ypatingas dėmesys skiriamas mokymo dalykams, kurie supažindina su privalomaisiais teisės aktais, ūkio valdymo ir agrarinės aplinkosaugos reikalavimais.
„Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 20 straipsnio a punkto vi papunktis)	Ši priemonė apima ūkių vertinimą ir ūkininkų konsultavimą dėl ūkių atitikties geros agrarinės bei aplinkosaugos praktikos sąlygoms taip pat ūkininkų konsultavimą dėl agrarinės aplinkosaugos priemonių įgyvendinimo.
„Žemės ūkio valdų modernizavimas“ (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 20 straipsnio b punkto i papunktis ir 26 straipsnis) (įskaitant įsipareigojimus pagal priemonę „Standartų laikymasis“, KPP 2004–2006 m. (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1257/1999 straipsniai 21b ir 21c))	Viena iš šios priemonės veiklos sričių yra skirta įgyvendinti Nitratų direktyvos reikalavimus ūkiuose, laikančiuose ne mažiau kaip 10 SG, mažinant vandens taršą ir ypatingą dėmesį skiriant nitratams bei kitiems cheminius veiksnius, galintiems turėti neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, biologinei įvairovei, pakeisti tradicinį kraštovaizdį. Taip pat siekiama apsaugoti Lietuvos Respublikos vandens telkinius nuo eutrofikacijos.
II KRYPTIS „Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“
„Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 36 straipsnio a punkto iv papunktis ir 39 straipsnis) (įskaitant įsipareigojimus pagal priemonę „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“, KPP 2004–2006 (Tarybos reglamento Nr. 1257/1999 22–24 straipsniai)	Tikslas – skatinti subalansuotą žemės naudojimą, sustabdyti biologinės įvairovės nykimą bei ekosistemų degradavimą, saugoti natūralius upių ir ežerų krantus, išsaugoti ir tinkamai tvarkyti natūralias ir pusiau natūralias pievas bei ekstensyviai naudojamas šlapynes, rekreacinę aplinką, optimaliai naudoti gamtos išteklius, apsaugoti kraštovaizdį bei biologinę įvairovę, mažinti neigiamą žemės ūkio veiklos poveikį aplinkai telkiniuose, kurie dėl neigiamo žemės ūkio veiklos poveikio yra priskirti „rizikos“ grupės telkiniams, kurių geros būklės gali nepavykti pasiekti iki 2015 m.
Kraštovaizdžio tvarkymo programa	Programos tikslas – išsaugoti ir tinkamai tvarkyti natūralias ir pusiau natūralias pievas, šlapynes, išsaugoti arba prireikus atkurti ekstensyvias ūkininkavimo sistemas pievose ir šlapynėse, mažinti ūkininkavimo intensyvumą intensyviai naudojamose pievose, apsaugoti biologinę įvairovę ir vandens telkinius nuo taršos.
Ekologinio ūkininkavimo programa	Programos tikslas – remti ekologinį ūkininkavimą kaip gamybos sistemą, kuri užtikrina kokybiškų maisto produktų, turinčių geras perspektyvas rinkoje, gamybą. Svarbi agrarinės aplinkosaugos priemonė, nes padeda išlaikyti ir gerinti dirvožemio kokybę, mažinti vandens ir oro taršą, išsaugoti ekosistemų stabilumą ir biologinę įvairovę.
„Rizikos“ vandens telkinių būklės gerinimo programa	Programos tikslas – padėti pasiekti gerą būklę vandens telkiniuose, kurie dėl ypač didelio neigiamo žemės ūkio veiklos poveikio (vandens taršos maistinėmis ir organinėmis medžiagomis) yra priskirti telkiniams, kurių gera būklės gali nepavykti pasiekti iki 2015 m. (kaip reikalaujama pagal BVPD direktyvą ir LR Vandens įstatymą).
„Natura 2000“ išmokos ir išmokos, susijusios su BVPD direktyva (parama „Natura 2000“ vietovėse žemės ūkio paskirties žemėje) (Tarybos reglamento (EB) Nr. 1698/2005 38 straipsnis)	Priemonė yra svarbi BVPD direktyvos įgyvendinimui. BVPD direktyvos įgyvendinimas atidedamas, kol bus patvirtinti upių baseinų valdymo planai ir nustatytos išsamios paramos taisyklės. Tikslas – padėti spręsti konkrečius sunkumus, patiriamus atitinkamose vietovėse dėl Paukščių, Buveinių ir BVPD direktyvų įgyvendinimo, taip padedant gerinti gyvenimo kokybę kaimo vietovėse ir ugdant vietos bendruomenių ekologinį sąmoningumą. Specialusis tikslas – įgyvendinti aplinkosaugos reikalavimus „Natura 2000“ tinklo vietovėse, siekiant apsaugoti laukinius paukščius, natūralias buveines, saugomas rūšis ir jų buveines.

102.7. Sanglaudos skatinimo veiksmų programa, patvirtinta 2007 m. liepos 30 d. Europos Komisijos sprendimu (neskelbtas).

Ši programa atitinka trečiąjį Lietuvos 2007–2013 m. ES struktūrinės paramos panaudojimo prioritetą „Gyvenimo kokybė ir sanglauda“. Šiai programai skirta 2.648.332.571 EUR ES struktūrinių fondų lėšų, gaunamų pagal konvergencijos tikslą (daliai „Aplinka ir darnus vystymasis“ – 1.128.119.555 EUR). Programa finansuojama iš Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo (aplinkos apsaugai).

Sanglaudos skatinimo veiksmų programos tikslai:

102.7.1. Sudaryti visas reikalingas prielaidas vietos plėtros potencialui stiprėti ir atsiskleisti.

102.7.2. Užtikrinti prieinamas ir aukštos kokybės esmines viešąsias sveikatos priežiūros, švietimo, valstybės užimtumo rėmimo politiką įgyvendinančių institucijų teikiamas paslaugas, nestacionarias socialines paslaugas ir paslaugas neįgaliesiems.

102.7.3. Siekti geresnės aplinkos kokybės, ypatingą dėmesį skiriant energijos panaudojimo efektyvumui didinti.

Siekiant 3 tikslo nemažas dėmesys skiriamas vandens telkinių būklės gerinimo priemonėms ir BVPD direktyvos, Miestų nuotekų valymo direktyvos bei kitų vandens apsaugą ir naudojimą reglamentuojančių direktyvų nuostatų įgyvendinimui. Numatyta:

102.7.4. renovuoti ir plėsti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemas;

102.7.5. nustatyti vandens apsaugos ir valdymo priemones – parengti Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo planus, priemonių programas ir kitus reikiamus dokumentus vandensaugos tikslams nustatyti; atlikti Nemuno, Ventos, Lielupės ir Dauguvos upių baseinų rajonų preliminarų potvynių rizikos įvertinimą, parengti potvynių grėsmės ir rizikos žemėlapius, potvynių rizikos valdymo planus;

102.7.6. gerinti paviršinių vandens telkinių ekologinę ir (arba) cheminę būklę – įgyvendinti vandens telkinių (tarpinių vandenų, upių ir ežerų) būklės gerinimo priemones (valymas ir tvarkymas; artimo natūraliam hidrologinio režimo atkūrimas; teršalų prietakos į telkinius mažinimo priemonių taikymas; gamtosauginis pakrančių valymas ir sutvarkymas).

Pagrindinių priemonių įgyvendinimo įtaka

103. Pagrindinių priemonių įgyvendinimas turės nors nedidelę, bet teigiamą įtaką vandens telkinių būklei. Didžiausią poveikį turės miestų nuotekų valymo ir nitratų direktyvų reikalavimų įgyvendinimas.

Prognozuojama, kad įgyvendinus miestų nuotekų valymo direktyvos reikalavimus sutelktųjų taršos šaltinių BDS₇ taršos apkrova Ventos baseine turėtų sumažėti labai nedaug – apie 3 proc. Bendrojo azoto taršos apkrovos sumažėjimas turėtų siekti iki 20 proc., o bendrojo fosforo – iki 33 proc. Sutelktosios taršos apkrovos Bartuvos ir Šventosios baseinuose neturėtų pasikeisti.

Pasklidosios taršos šaltiniai, įgyvendinus Nitratų direktyvą, taip pat sumažins taršos dydį. Skaičiavimų rezultatai rodo, kad bendras taršos sumažėjimas įgyvendinus pagrindines Nitratų direktyvos priemones, iš kurių tik mėšlidžių įrengimas turės realų poveikį, greičiausiai bus gana nežymus. Prognozuojama, kad iš Ventos baseino į Latvijos teritoriją upėmis pernešama Lietuvoje susidariusi nitratų azoto taršos apkrova turėtų sumažėti maždaug 4 proc. Bartuvos upe pernešamas nitratų azoto krūvis gali sumažėti apie 5,5 proc. Šventosios baseine yra prognozuojamas dar mažesnis taršos krūvių pokytis: čia nitratų azoto krūvio sumažėjimas dėl pagrindinių Nitratų direktyvos priemonių įgyvendinimo galėtų siekti apie 3 proc.

Įgyvendinus pagrindines Nitratų direktyvos priemones, Ventos baseine dar liks 11 upių vandens telkinių, išskirtų Ringuvos, Dabikinės, Šventupio, Agluonos ir Ašvos upėse, kuriuose nitratų azoto koncentracijos neatitiks geros ekologinės būklės/potencialo reikalavimų. Šie vandens telkiniai yra įvardijami kaip rizikos telkiniai, o jų gerai ekologinei būklei/potencialui pasiekti reikės įgyvendinti papildomas pasklidosios žemės ūkio taršos mažinimo priemones. Papildomų pasklidosios nitratų azoto taršos mažinimo priemonių reikės 1167,8 km² baseino plote, tai sudaro apie 23 proc. viso baseino ploto. Kad būtų pasiekta gera visų vandens telkinių ekologinė būklė pagal nitratų azotą, žemės ūkio taršos apkrovos sumažinimas probleminiuose baseinėliuose turėtų siekti apie 1,2 kg/ha per metus.

III SKYRIUS. PAPILDOMOS PRIEMONĖS

104. Vandens telkiniams, kurie po pagrindinių priemonių įgyvendinimo neatitiks geros vandens būklės reikalavimų, pasiūlytos papildomos priemonės bei įvertintas jų aplinkosauginis ir ekonominis efektyvumas.

Papildomos priemonės svarstytos tokioms pagrindinėms sritims:

104.1. sutelktosios taršos poveikio mažinimui,

104.2. žemės ūkio taršos poveikio mažinimui,

104.3. taršos prioritetinėmis pavojingos ir pavojingomis medžiagomis mažinimui,

104.4. hidromorfologiniams pokyčiams švelninti ir reguliuoti.

Sąnaudų vertinimo prielaidos

105. Skaičiuodami papildomų priemonių sąnaudas darėme tokias bendras prielaidas:

105.1. gyventojų skaičiaus mieste ir kaime šaltinis – Statistikos departamento tinklapis, 2009 metų sausio 1d. duomenys;

105.2. pagal Statistikos metraštį 2008-aisiais vidutinės vieno namų ūkio nario Telšių apskrityje pajamos per mėnesį buvo 851,5 litų. Lietuvoje šios pajamos sudarė 986,8 litų per mėnesį (miestuose – 1073,9, kaimo vietovėse – 811,2).

105.3. reali diskonto norma skaičiavimams – 6 proc;

105.4. metinės eksploatacinės nuotekų surinkimo tinklų išlaidos prilyginamos 2 procentams;

105.5. metinės (arba anualizuotos) bendros sąnaudos, kurios atspindi tikrąją metinę naštą kiekvienais naujai sukurtos infrastruktūros gyvavimo metais skaičiuojamos pagal standartinę amortizacijos formulę:

MK = I * r / (1-(1+r)^-n) + EK, kur:

I = Investicinės sąnaudos

r = metinė palūkanų (diskonto) norma

n = investicijos gyvavimo laikas

EK = metinės eksploatacinės išlaidos

Metinių sąnaudų naudojimas suteikia du privalumus. Pirmiausia, jos tiksliau atspindi tikrąsias investicijų pasirinkimo sąnaudas. Tai labai tikslu, kai investicijos finansuojamos kreditu. Antra, investicinės sąnaudos taip amortizuojamos per laiką ir gali būti geriau palyginamos su eksploatacinėmis išlaidomis.

105.6. žuvų pralaidoms žinomas 2001 metų sąnaudas^{^[29]} prideriname 2009 metams pagal 2001–2008 metų vartotojų kainų indeksus;

105.7. žuvų pralaidų infrastruktūros gyvavimo laikas – 50 metų;

105.8. žuvų pralaidų infrastruktūros metinės eksploatacinės išlaidos – 3 procentai investicijų;

105.9. 1 kW galios „aplinkai draugiškos“ turbinos kaina – 4000 Lt^{^[30]}

105.10. vidutinė ištiesinto upelio vieno kilometro visiško natūralizavimo kaina – 100000 Lt, įskaitant žemės pirkimo sąnaudas^{^[31]}^.,

105.11. tiriamojo monitoringo „gyvavimo laikas“ – 10 metų.

I SKIRSNIS. PAPILDOMŲ PRIEMONIŲ APRAŠYMAS

Sutelktosios taršos mažinimo priemonės

106. Turimi duomenys bei atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad net ir įgyvendinus pagrindines Miesto nuotekų valymo direktyvos priemones, Ventos UBR dar liks 4 upių vandens telkiniai, išskirti Agluonos, Tausalo ir Dabikinės upėse, patiriantys reikšmingą sutelktosios taršos poveikį. Visi šie vandens telkiniai nedideli, jų taršos akumuliacijos potencialas yra per mažas, kad galėtų priimti šalia įsikūrusių miestų taršą, net ir tuomet, kai nuotekų valyklos veikia efektyviai, o išleidžiamų nuotekų kokybė atitinka Miesto nuotekų valymo direktyvos reikalavimus.

Vienas iš reikšmingą poveikį Agluonos upei darančių taršos šaltinių yra Naujosios Akmenės NV. N. Akmenėje jau veikia naujai pastatyta nuotekų valykla, kurios darbo efektyvumas yra pakankamai aukštas, todėl siūlyti papildomas priemones NV taršos mažinimui yra netikslinga.

Atlikus galimybių studiją „Lietaus nuotekų tvarkymo sistemų parinktose probleminėse gyvenvietėse įrengimo galimybių studijų atlikimas bei rekomendacijų šių sistemų įrengimui atskirais tipiniais atvejais parengimas“ buvo nustatyta, kad Agluonos būklei reikšmingą poveikį gali turėti ne tik buitinės, tačiau ir paviršinės (lietaus) nuotekos. Todėl, gerai Agluonos upės ekologinei būklei pasiekti yra rekomenduojama įgyvendinti studijoje numatytas paviršinių (lietaus) nuotekų taršos mažinimo priemones, t.y. įrengti nuotekų surinkimo ir valymo sistemą Naujojoje Akmenėje. Pagal lietaus nuotekų tvarkymo galimybių studiją reikalingos investicijos sudarytų apie 2.740.000 Lt. Tokių investicijų iki 2015 m. surasti nėra galimybių. Todėl vandensaugos tikslų pasiekimą Agluonos upėje siūloma atidėti. Taršos šaltinių poveikio stebėjimui žemiau N. Akmenės siūloma vykdyti veiklos monitoringą.

Papildomų priemonių įgyvendinimas taip pat kol kas nėra siūlomas ir Telšių NV, nes Telšiuose yra aktuali pramonės tarša. Preliminariais vertinimais, į Telšių NV apie pusė taršos apkrovos atkeliauja iš AB „Žemaitijos pienas“. Kadangi iš pramonės įmonės atkeliauja nemaža bendros NV taršos apkrovos dalis, NV darbo efektyvo gerinimas nėra tikslingas. Siekiant sumažinti taršos apkrovą pirmiausia reikia kiek galima sumažinti į NV patenkančią pramonės įmonės apkrovos dalį. Be to, nors pagrindinis Tausalo upės taršos šaltinis yra aiškus, jo poveikį įrodančių duomenų trūksta. Todėl, vandensaugos tikslų pasiekimą Tausalo upėje siūloma atidėti. Tam, kad būtų galima tiksliau nustatyti taršos mažinimo tikslus, rekomenduojama Tausalo upėje vykdyti veiklos monitoringą.

Remiantis taršos apkrovos iš pasklidosios ir sutelktosios taršos šaltinių modeliavimo rezultatais, Ventos UBR Ubiškės tvenkinys (rizikos vandens telkinys) patiria reikšmingą sutelktosios taršos poveikį. Ji sudaro 67 proc. bendros taršos apkrovos. Tarša atiteka su Tausalu iš Telšių NV, į kuriuos patenka ir pramonės (Žemaitijos pieno) nuotekos.

Visuose išvardintuose vandens telkiniuose numatytas tiriamasis monitoringas, kurio rezultatai kitame planavimo etape leis nustatyti taršos priežastis bei numatyti jos mažinimo priemones. Šiame planavimo etape dėl lėšų stygiaus sutelktosios taršos mažinimo priemonių nenumatyta.

Pasklidosios taršos mažinimo priemonės

107. Dalyje Ventos UBR vandens telkinių nepasiekiama gera vandens būklė dėl pasklidosios žemės ūkio taršos. Ši problema aktuali tik Ventos baseine, kur azoto išsiplovimą vandens telkiniuose reikia mažinti 1167,8 km teritorijoje (1 pav.). Į šį plotą patenka aštuoni problematiški baseinėliai (matematinio modelio, naudojamo žemės ūkio taršai vertinti, taikomi ploto vienetai), kuriuose yra 11 vandens telkinių. Apskaičiuota, kad į vandens telkinius išsiplaunančią taršos apkrovą vidutiniškai reikia sumažinti 1,2 kg/ha – iš viso 141 t bendrojo azoto. Norint pasiekti gerą vandens telkinių ekologinę būklę/potencialą Ventos UBR, pakanka pritaikyti bendras visai Lietuvai pasklidosios taršos mažinimo priemones, dalis kurių jau patvirtintos Priemonių vandensaugos tikslams Nemuno upių baseinų rajone pasiekti programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1098 (Žin., 2010, Nr. 90-4756). Toliau pateikiami detalūs visų, tame tarpe ir jau patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1098 priemonių aprašymai.

(pav.)

1 pav. Ventos UBR teritorijos, kuriose reikia mažinti pasklidąją taršą

108. Mažinant pasklidosios žemės ūkio taršos poveikį, siūloma pirmiausia įgyvendinti priemones, kurios padeda įgyvendinti „teršėjas moka principą“ ir yra įprastos daugelyje ES šalių. Jas siūloma taikyti visoje Lietuvoje, nepriklausomai nuo žemės ūkio intensyvumo, kadangi šios priemonės taip pat veikia kaip prevencinės. Be to, įgyvendinus šias priemones atsirastų atskaitos taškas kitų priemonių taikymui – būtų žinoma, kiek ir kokių medžiagų patenka į dirvožemį. Bendros visai Lietuvai priemonės pateikiamos žemiau.

109. Normatyvų parengimas ir įteisinimas. Šis teisinis ir metodinis pagrindas tręšimo planų rengimui, apimtų:

109.1. maksimalius leistinus azoto ir fosforo trąšų kiekius viename hektare, nepriklausomai nuo to, ar tręšiama organinėmis ar mineralinėmis trąšomis;

109.2. bendras tręšimo rekomendacijas;

109.3. skaičiavimo metodiką ekonomiškai optimaliam trąšų kiekiui nustatyti. Metodikoje turėtų būti apibrėžtos trąšų normos pagal augalų rūšis, atsižvelgiant į maistingųjų medžiagų poreikį standartiniam derliui išauginti, formulės, leidžiančios apskaičiuoti trąšų poreikį, atsižvelgiant į dirvožemio fizines ir agrochemines savybes, nustatytas konkretaus lauko dirvožemio tyrimo metu bei medžiagų pasisavinimo iš skirtingų trąšų tipų korekcijos koeficientus.

Panašūs normatyvai jau yra parengti Lietuvos žemdirbystės instituto mokslininkų. Jie nustatė 12-os augalų standartinį derlingumą ir maisto medžiagų poreikį standartiniam derliui išauginti bei korekcijos koeficientus pagal dirvožemio fizines ir agrochemines savybes. Siūloma šiuos normatyvus peržiūrėti ir įteisinti.

Vienas iš esminių siūlomų pakeitimų yra azoto pasisavinimo iš mėšlo koeficiento padidinimas. Šiuo metu naudojamas 0,45 koeficientas, kuris neatspindi azoto kaupimosi dirvožemyje ilguoju laikotarpiu proceso. Siūloma šį koeficientą padidinti iki 0,65. Ūkininkui, tai praktiškai reikštų tręšimo normų sumažinimą. O priemonė didžiausią poveikį turėtų tuose ūkiuose, kur didžiausią trąšų kiekį sudaro organinės trąšos. Svarbu, kad keičiant koeficientą, lygiagrečiai būtų vykdomi ir žemdirbių efektyvaus ūkininkavimo mokymai, kurie padėtų ūkininkams diegti metodus, leidžiančius maksimaliai išnaudoti dirvožemyje susikaupusias medžiagas. Tikimasi, kad perėjimas prie pažangesnių ūkininkavimo metodų padės išvengti nuostolių, kurie gali atsirasti neefektyviai ūkininkaujant – nesudarant sąlygų augalams pasisavinti medžiagas iš dirvožemio.

110. Privalomas tręšimo planų rengimas ir vykdymas ūkiuose, dirbančiuose 10 ir daugiau ha žemės.^{^[32]}

Pačių normatyvų įteisinimas tiesiogiai neduotų efekto mažinant pasklidąją taršą. Šios priemonės poveikis pasireikštų rengiant ir įgyvendinant tręšimo planus, o jų dėka ne tik būtų subalansuotas tręšimas, bet ir atsirastų atskaitos taškas daugeliui su tręšimo normomis susijusių priemonių. Taptų žinoma, kiek ir kokių trąšų patenka į dirvožemį, bent jau toje žemės dalyje, kuri priklauso ūkiams, tręšiantiems 10 ar daugiau žemės ūkio naudmenų. Priemonę diegti mažesniems ūkiams būtų sudėtinga dėl priimtinumo ir santykinai nemažų sąnaudų, o taikymas tik didesniems ūkiams įgalintų kontroliuoti tik nedidelę žemės (taigi ir į ją patenkančių trąšų) dalį.

Pagal stebėjimus bei skaičiavimus galima teigti, jog pagrindinė problema Lietuvoje yra ne pertręšimas, o nesubalansuotas tręšimas. Kai kurie plotai yra visai netręšiami, o kai kuriose vietose, remiantis Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro darbo patirtimi su ūkininkais, trąšų pilama gerokai perdaug. Dažniausiai tręšiama azoto trąšomis, siekiant padidinti derlingumą ir visai neįvertinant kitų elementų kiekių bei jų sąveikos. Jei atsiranda kažkurio elemento trūkumas arba perviršis, blokuojamas kitų elementų įsisavinimas, t.y. jų augalai negali paimti iš dirvos. Dėl to, rengiant tręšimo planą, būtina žinoti maisto medžiagų atsargas dirvožemyje konkrečiame lauke. Tyrimai, nustatantys svarbiausių medžiagų kiekį turėtų būti privalomai atliekami kiekvieną pavasarį, o dirvožemio rūgštingumas, humuso procentas, fosforo ir kalio kiekis – mažiau kintantys dydžiai – galėtų būti tiriami kas penkeri metai. Pagal patvirtintas normas ir metodiką apskaičiuotų optimalių tręšimo normų taikymas padėtų subalansuoti maisto medžiagų (N, P, K) santykį – būtų naudojama tik tiek trąšų, kiek reikia augalams, o dirvoje neliktų maisto medžiagų pertekliaus, kuris paprastai yra išplaunamas į gilesnius dirvožemio sluoksnius.

Kadangi Lietuvoje pagrindinė problema yra lokalus, o ne visuotinis pertręšimas, lokalus turėtų būti ir priemonių – tręšimo normų įvedimo bei privalomo tręšimo planų rengimo – poveikis. Siekiant jį apskaičiuoti, buvo vadovaujamasi prielaida, kad vidutiniškai pusė ploto yra per daug tręšiama, o kita pusė – nepakankamai tręšiama. Jei perteklinis tręšimas vidutiniškai sudaro 10 proc., jis apytiksliai bus lygus 10 kg pertręšimo zonose arba vidutiniškai 5 kg/ha bendro ploto (pagal prielaidą, kad vidutiniškai pusė ploto yra per daug tręšiama, o kita pusė – nepakankamai tręšiama). Atsižvelgiant į tai, kad apie pusė šio kiekio išplaunama (apytiksliais apskaičiavimais), normos įvedimo efektas išplovimo iš šaknų zonoje bus 2,5 kg/ha.

Nors didžiausias tręšimo planų poveikis būtų stebimas intensyvios žemdirbystės rajonuose, reikalavimo rengti planus įvedimas tik juose gali būti traktuojamas, kaip lygių konkurencijos sąlygų pažeidimas. Dėl šių priežasčių tręšimo planus rengti ir įgyvendinti siūloma visoje Lietuvoje. Be to, priemonės taikymas vietovėse, kur tarša iš žemės ūkio daro mažesnį poveikį vandens kokybei, veiktų kaip taršos prevencijos priemonė.

Tręšimo planų įgyvendinimo sąnaudas patirtų ūkininkai. Pagal šiuo metu galiojančius įkainius Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos duomenimis, vidutinė tręšimo plano parengimo kaina (įtraukiant ir mėginių ėmimą) yra 100 litų laukui. Laukų skaičius ūkiuose yra labai skirtingas, tačiau skaičiavimams naudojama prielaida, kad vidutinis ūkis turi penkis laukus (šis skaičius gautas iš Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos aptarnaujamų ūkių duomenų, padalinus visų aptarnaujamų ūkių laukų skaičių iš aptarnaujamų ūkių skaičiaus). Taigi, vidutinė teorinė tręšimo plano parengimo kaina vienam ūkiui prilyginta 500 Lt. Tai vidutiniškai sudaro 0,3–1,3 proc. 10–150 ha ūkininkų ūkių pelno su subsidijomis.

111. Šiuo metu tręšimo planus gali rengti kiekvienas asmuo, turintis agronomo išsilavinimą, todėl bus nustatyti reikalavimą tręšimo planus rengiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims.

112. Privalomas Pažangaus ūkininkavimo taisyklėse ir nutarimuose numatytų mėšlo ir srutų tvarkymo rekomendacijų laikymasis ūkiams iki 10 SG.

Siūloma įteisinti reikalavimą visuose Lietuvos ūkiuose, kuriuose laikoma iki 10 SG (t.y. tuose ūkiuose, kuriems netaikomi nitratų direktyvos reikalavimai) mėšlą ir srutas privalomai tvarkyti vadovaujantis Pažangaus ūkininkavimo taisyklėse ir patarimuose numatytomis rekomendacijomis bei Aplinkos apsaugos reikalavimais mėšlui tvarkyti. Pažangaus ūkininkavimo taisyklėse numatyta, kad tirštasis mėšlas laikinai gali būti kaupiamas lauko rietuvėse vadovaujantis šiomis rekomendacijomis:

112.1. laikinas mėšlo aikšteles būtina įrengti aukštesnėse vietose, kad jos nebūtų apsemtos užėjus potvyniui ar lietui;

112.2. aikštelė turi būti uždara, apjuosta 50 cm pylimu;

112.3. prieš pradedant krauti mėšlą aikštelėje reikia užpilti 5 cm sluoksnį sausų durpių substrato ar 70 cm sluoksnį susmulkintų šiaudų ar lapų, kurie sugertų iš mėšlo išsiskyrusį skystį;

112.4. sukrautą mėšlą būtina uždengti plėvele ar 20 cm storio durpių ir susmulkintų šiaudų mišinio sluoksniu.

Tokių, kaip reikalaujama, mėšlo lauko rietuvių įrengimo ir išlaikymo sąnaudos ūkininkui būtų minimalios. Reikalingi ištekliai – nedideli šiaudų ir durpių kiekiai, ir įrengimui reikalingas ūkininko darbo laikas. Daroma prielaida, jog kasmet tokia priežiūra kainuotų apie 10 litų gyvuliui (durpės, tvarkymo laikas). Tokios sąnaudos turėtų būti priimtinos mažiems ūkiams – pvz. devynių hektarų ūkyje, kuriame laikomi 5 SG, jos vidutiniškai sudarytų 0,4 proc. ūkio bendrojo pelno su subsidijomis.

Pagal Danijoje atliktai skaičiavimus daroma prielaida, kad priemonės taikymo efektas vienam gyvuliui gali būti apie 4 kg šaknų zonoje (1/25 dalis nuo 1 SG susidarančio azoto kiekio).

Palaikančios pasklidosios taršos mažinimo priemonės

113. Palaikančios priemonės pačios tiesiogiai efekto neduoda, tačiau yra labai svarbios įgyvendinant kitas priemones. Jas siūloma įgyvendinti visoje Lietuvoje, daugiau dėmesio skiriant vietovėms, kuriose pasklidoji žemės ūkio tarša yra reikšminga. Už švietimo bei informavimo priemonių įgyvendinimą atsakinga žemės ūkio ministerija.

113.1. Žemdirbių, bei įgyvendinančių institucijų švietimas ir informavimas.

Švietimo priemonės dažnai yra labai veiksmingos, tačiau tiesiogiai jų efekto išmatuoti neįmanoma, ypatingai dėl to, kad efektas pasireiškia netiesiogiai ir ne iš karto. Pagrindinės informavimo bei mokymų sritys:

113.1.1. Informacinės kampanijos ūkininkams visoje Lietuvoje apie maksimalias leidžiamas tręšimo normas, tręšimo planų rengimo tvarką bei tręšimo planų teikiamus privalumus;

113.1.2. Mokymai tręšimo planų sudarytojams visoj e Lietuvoj e.

113.2. Papildoma ūkių kontrolė.

Kontrolė yra vienas iš svarbiausių mechanizmų, padedančių užtikrinti, kad priemonės būtų įgyvendinamos. Šioje srityje yra spragų, kurios dažnai aiškinamos žmogiškųjų ir finansinių išteklių trūkumu. Tiek vykdant jau dabar įgyvendinamų priemonių, tiek rekomenduojamų įgyvendinti priemonių kontrolę, siūloma išteklius perskirstyti taip, kad būtų užtikrinta kokybiška kontrolė bent jau vietovėse, kur žemės ūkio tarša yra reikšminga.

Pačios efektyviausios priemonės mažinant maistingąsias medžiagas vandens telkiniuose Lietuvoje jau turėtų būti įdiegtos. Tai yra mėšlidės dideliuose ūkiuose, gyvulių tankio bei organinių trąšų apribojimai, tręšimo planai dideliuose ūkiuose, vandens telkinių apsauginės zonos ir juostos bei kitos priemonės. Yra būtina ne tik šviesti ir kitais būdais skatinti pasklidosios taršos mažinimo priemonių įgyvendinimą, bet ir padidinti kontrolę. Tose teritorijose, kur tarša iš žemės ūkio yra reikšminga, pagrindinių priemonių įgyvendinimas yra ypač svarbus. Jei tai nebus daroma ir pagrindinės priemonės nebus įgyvendintos, vien papildomų priemonių dėka žemės ūkio tarša iki reikiamo lygio nesumažės – taigi gera vandens būklė nebus pasiekta. Kadangi valstybė jau šiuo metu privalo įgyvendinti minėtas priemones, papildomų lėšų jų kontrolės ir susijusiems darbams šiame plane nenumatoma.

Įgyvendinant papildomas priemones, rekomenduojama papildomai tikrinti 5 proc. visų Lietuvos mažų ūkių, laikančių iki 10 SG, 10 proc. ūkių, dirbančių 10 ir daugiau ha žemės (ir pagal šį planą privalėsiančių rengti tręšimo planus), kur reikalingos papildomos priemonės žemės ūkio taršai mažinti bei 2 proc. tokio dydžio ūkių likusioje Lietuvos teritorijoje.

Daromos prielaidos, jog didelio ūkio patikrinimas vidutiniškai kainuoja 200 Lt, o mažo – 49 Lt^{^[33]}. Dideliems ūkiams patikrinti reikia daugiau laiko – gali būti tikrinami ne tik tręšimo planai, bet ir kitų susijusių reikalavimų vykdymas (kaip pvz. mėšlo perdavimo ar pardavimo sutartys), be to stambesni ūkiai yra labiau nutolę vienas nuo kito. Mažam ūkiui išlaidos mažesnės, nes dažniausiai reikia patikrinti tik tai, kaip laikomas mėšlas ir srutos – taigi laiko reikia mažiau, o patys ūkiai yra mažiau nutolę venas nuo kito.

Už priemonės įgyvendinimą būtų atsakingos atitinkamos žemės ūkio kontrolę atliekančios institucijos. Kontrolę siūloma pradėti vykdyti nuo 2012 metų.

113.3. Papildoma ūkių atskaitomybė.

Kadangi šiuo metu pagrindinė problema yra lokalus, o ne visuotinis pertręšimas intensyvios žemdirbystės rajonuose, yra svarbu išsiaiškinti naudojamus trąšų kiekius bei jų kiek galima tikslesnes paskleidimo vietas. Šiuo metu labai nedidelė dalis ūkių privalo turėti dokumentus apie trąšų panaudojimą. Siūloma pakeisti Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti aprašą, patvirtintą 2010 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-608/3D-651, įtvirtinant, kad laikančiųjų 50 SG ir daugiau dokumentai, įrodantys teisėtą mėšlo ir (ar) srutų panaudojimą, perdavimą arba realizavimą, turi būti saugomi mažiausiai 2 metus.

26 lentelė. Apibendrinanti priemonių prielaidų lentelė²⁵

Priemonės pavadinimas	Privaloma visur / Laisvai pasirenkama išskirtose teritorijose	Priemonė yra kompensuojama / nekompensuojama	Eksploatacinės išlaidos vienetui metams, Lt²⁶	Vieneto efektas, N kg²⁷	Finansavimo šaltinis	Efektyvumas, Lt/kg	Teritorija ar objektai, kuriems potencialiai priemonė gali būti taikoma	Priemonės įgyvendinimo mastas (% nuo J)²⁸	Priimtinumas, užtikrintumas, kad priemonė bus įgyvendinta, kitos prielaidos ir pastabos
A	C	D	F	G	H	I	J	K	L
Mėšlo tvarkymas mažuose ūkiuose	Privaloma visoje Lietuvoje	Nekompensuojama	10 Lt/ SG	4 (šaknų zonoje)	Ūkininkų lėšos	3,3	Gyvuliai, auginami ūkiuose iki 10 SG	80%	Priimtinumas pakankamas. Svarbi sąlyga – ūkininkų informavimas apie naujus reikalavimus
Privalomas tręšimo planų rengimas ir vykdymas pagal patvirtintą tręšimo planų rengimo metodiką ūkiuose nuo 10 ha	Privaloma visoje Lietuvoje	Nekompensuojama	100 Lt laukui	2,5 (šaknų zonoje) žemės ūkio žemėje vidutiniškai (arba 5 pertręšimo zonoje)	Ūkininkų lėšos	Priklauso nuo ūkio dydžio, laukų skaičiaus	Žemės ūkio žemė, priklausanti ūkiams nuo 10 ha	80%	Priimtinumas nepakankamas, kas sukelia tikslų nepasiekimo riziką. Svarbi sąlyga – ūkininkų švietimas.
Mėšlo pasisavinimo efektyvumo koeficiento padidinimas tręšimo planų rengimo metodikoje	Privaloma visoje Lietuvoje	Nekompensuojama	0 Lt/SG	8 (šaknų zonoje)	Ūkininkų lėšos	0	Gyvuliai, auginami ūkiuose nuo 10SG	80%	1. Praktiškai tai veikia tręšimo normų sumažinimą tiems, kurie tręšia organinėmis trąšomis. Jei ūkininkas laikysis tręšimo plano, priemonė bus įgyvendinama. 2. Daroma prielaida, kad gyvulių, mėšlo pagaminamo ūkiuose laikančiuose nuo 10 SG dalis (nuo viso pagaminamo mėšlo) yra proporcinga tai hektarų daliai, kuri priklauso ūkiams nuo 10 ha

Šaltinis: ekspertų skaičiavimų apibendrinimas

Papildomų priemonių pasklidajai taršai mažinti taikymas

114. Ventos UBR pasklidosios taršos apkrovos nėra labai didelės. Šventosios ir Bartuvos baseinuose pasklidosios taršos mažinti nereikia, o Ventos baseine azoto išsiplovimą vandens telkiniuose reikia mažinti 1167,8 km² teritorijoje. Į šį plotą patenka aštuoni problematiški baseinėliai (matematinio modelio, naudojamo žemės ūkio taršai vertinti, taikomi ploto vienetai). Juose taršą vandens telkiniuose reikia sumažinti 141 t. N_bendras. Apskaičiuota, kad į vandens telkinius išsiplaunančią taršos apkrovą vidutiniškai reikia sumažinti 1,2 kg/ha. Norint pasiekti gerą šių vandens telkinių ekologinę būklę/potencialą pakanka pritaikyti bendras visai Lietuvai pasklidosios taršos mažinimo priemones:

114.1. įteisinus maksimalius leistinus azoto ir fosforo trąšų kiekius viename hektare, nepriklausomai nuo to, ar tręšiama organinėmis ar mineralinėmis trąšomis;

114.2. peržiūrėjus ir įteisinus kaip privalomą naudoti tręšimo planų rengimo metodiką;

114.3. įvedus reikalavimą rengti tręšimo planus ūkiams nuo 10 hektarų bei reikalavimą ūkiams, turintiems mažiau kaip 10 sutartinių gyvulių (t.y. ūkiams, kuriems netaikomi nitratų direktyvos reikalavimai), tvarkyti mėšlą vadovaujantis Pažangaus ūkininkavimo taisyklėmis;

Žemės ūkio priemonių sąnaudų įvertinimas pateikiamas 27–30 lentelėse.

27 lentelė. Pasklidosios taršos mažinimo Ventos baseine apimtys ir sąnaudos

Priemonės Ventos baseine	Priemonės taikymo apimtis, ha/SG/Vnt.	Priemonės poveikis mažinant N, kg/metai	Kasmetinės sąnaudos, Lt
Mėšlo tvarkymas mažuose ūkiuose	29.004 SG	52.169	290.042
Tręšimo planai ūkiuose nuo 10 ha	113.232 ha	269.289	2.307.778
Papildoma kontrolė	-	-	48.000
Iš viso:		321.458	2.645.820

Šaltinis: eksperto skaičiavimai

28 lentelė. Pasklidosios taršos mažinimo Šventosios baseine apimtys ir sąnaudos

Priemonės Šventosios baseine	Priemonės taikymo apimtis, ha/SG/Vnt.	Priemonės poveikis mažinant N, kg/metai	Kasmetinės sąnaudos, Lt
Mėšlo tvarkymas mažuose ūkiuose	2.341 SG	0	23.413
Tręšimo planai ūkiuose nuo 10 ha	7.467 ha	0	177.699
Papildoma kontrolė		-	2.573
Iš viso:		0	203.685

Šaltinis: eksperto skaičiavimai

29 lentelė. Pasklidosios taršos mažinimo Bartuvos baseine apimtys ir sąnaudos

Priemonės Bartuvos baseine	Priemonės taikymo apimtis, ha/SG/Vnt.	Priemonės poveikis mažinant N, kg/metai	Kasmetinės sąnaudos, Lt
Mėšlo tvarkymas mažuose ūkiuose	7.021 SG	0	70.215
Tręšimo planai ūkiuose nuo 10 ha	21.606 ha	0	571.465
Papildoma kontrolė		-	8.025
Iš viso:		0	649.705

Šaltinis: eksperto skaičiavimai

Visos nacionalinės pasklidosios taršos mažinimo priemonės įtrauktos į 2010 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimą Nr. 1098, kuriuo patvirtintas Nemuno UBR valdymo planas ir priemonių programa. Nutarta nedubliuoti Nemuno UBR priemonių programoje numatytų nacionalinių taršos mažinimo priemonių. Todėl Ventos UBR priemonių programą įteisinančiame teisės akte pasklidosios taršos mažinimo priemonės nebus įtrauktos.

30 lentelė. Pasklidosios taršos mažinimo Ventos UBR apimtys ir sąnaudos

Priemonės Ventos UBR	Priemonės taikymo apimtis, ha/SG/Vnt.	Priemonės poveikis mažinant N, kg/metai	Kasmetinės sąnaudos, Lt
Mėšlo tvarkymas mažuose ūkiuose	38.367 SG	52.169	383.670
Tręšimo planai ūkiuose nuo 10 ha	142.305 ha	269.289	3.056.940
Papildoma kontrolė		-	58.600
Iš viso:	323.000	321.000	3.499.210

Šaltinis: eksperto skaičiavimai

Taršos prioritetinėmis pavojingomis ir pavojingomis medžiagomis mažinimo priemonės

110. Atliekant „Vandens aplinkai pavojingų medžiagų nustatymo Lietuvoje“ studiją, Šventojoje ties siena buvo aptiktos nustatytas ribas viršijančios Di(2-etilheksil)ftalato (toliau – DEHP) koncentracijos, o Ventoje ties siena – DEHP ir trichlormetano. Pavojingų medžiagų patekimo į upes keliai ir šaltiniai kol kas nėra identifikuoti. Galimas taršos šaltinis Ventos upėje – AB „Mažeikių nafta“, kurios nuotekos į Ventą patenka Varduvos upe. Todėl, šiuo metu Varduvos upės atkarpa žemiau AB „Mažeikių naftos“ išleistuvo įvardijama kaip geros cheminės būklės nepasiekęs vandens telkinys. Rizikos grupei priskiriama visa siena su Latvija tekanti Šventosios atkarpa.

Hidromorfologinės būklės gerinimo priemonės

111. Pagrindinės priežastys, sąlygojančios hidromorfologinius vandens telkinio pakitimus ir dėl to neleidžiančios pasiekti geros ekologinės būklės kai kuriuose vandens telkiniuose yra susijusios su:

111.1. dirbtinėmis kliūtimis (upių tęstinumo pažeidimais);

111.2. hidroelektrinėmis;

111.3. ištiesintomis upėmis.

Šioms priežastims šalinti arba jų poveikiui švelninti siūlomos šios priemonės:

111.4. upių tęstinumo ir jų debito atstatymas/užtikrinimas;

111.5. HE poveikio mažinimas;

111.6. upių vagų natūralizavimas.

Žuvų pralaidų įrengimas

112. Žuvų pralaidų įrengimas yra svarbiausia priemonė, sušvelninanti upės tęstinumo pažeidimą. Ventos UBR pastaraisiais metais pastatyti penki žuvų migracijos įrenginiai. Keturi iš jų – Ventos upėje. Tai Jautakių (2004), Rudikių (2002). Kuodžių (2005) ir Viekšnių (2008) žuvų pralaidos. Dar viena žuvų pralaida įrengta Šventosios (Baltijos jūros) upėje, prie Laukžemės užtvankos (2008). Pirmiausia siūloma įrengti žuvų pralaidas dar tose upėse, kurios yra svarbiausios žuvų migracijai. Ventos UBR tokia vieta yra Bugenių užtvanka.

Žuvų pralaidų statyba turi būti paremta specifinėmis galimybių studijomis, kurių metu parenkamas tinkamiausias pralaidos technologinis sprendimas. Įrenginio statyba turi būti papildoma monitoringu prieš įrenginio pastatymą ir po pastatymo tam, kad būtų galima įvertinti tokio įrenginio poveikį upės ekologinei būklei ir parinkti geriausią variantą. Kol tokios informacijos Lietuvoje nėra, poveikio analizė turi būti palikta antrajam Ventos UBR plano rengimo etapui, t.y. planavimo ciklui nuo 2015 metų.

Šiuo metu kaip kaip pagrindą papildomoms prioritetinėms priemonėms nustatyti galima traktuoti Užtvankų, prie kurių reikia pastatyti įrenginius žuvų migracijai, sąraše ir Buvusių užtvankų liekanų, kuriose reikia pašalinti kliūtis, trukdančias žuvų migracijai, sąraše nustatytas ne tik statytinas žuvų pralaidas, bet ir buvusių užtvankų liekanų pašalinimą. Papildžius šį sąrašą ekspertiniu vertinimu, Ventos UBR pagal po 27 lentele pateiktus prioritetus reikėtų pastatyti tokias žuvų pralaidas ir pašalinti tokias kliūtis:

27 lentelė. Ventos UBR reikalingos žuvų pralaidos ir pašalintinos užtvankų liekanos bei šių priemonių sąnaudos, Lt

Upė	Užtvankos pavadinimas	Priemonė****	Rajonas	Investicinės sąnaudos, 2009*
Žuvų pralaidos
Šerkšnė	Bugenių užtvanka***	Žuvų takas ⁽²⁾	Mažeikių r.	151.500
Šalintinos kliūtys
Šerkšnė	Akmenų slenkstis	Išardyti akmenų slenkstį⁽¹⁾	Mažeikių r.	24.200
Šata	Akmenų slenkstis	Išardyti akmenų slenkstį⁽²⁾	Skuodo r.	24.000**
Iš viso:				200.000

Šaltinis: Užtvankų, prie kurių reikia pastatyti įrenginius žuvų migracijai, sąrašas bei Buvusių užtvankų liekanų, kuriose reikia pašalinti kliūtis, trukdančias žuvų migracijai, sąrašas ir eksperto vertinimas

* – pagal infliaciją 2009 metams pritaikytos sąnaudos iš studijos ''Žuvų migracijos sąlygų gerinimas ichtiologiniu požiūriu svarbiose upėse“, „Gedilieta“ ir Ekologijos institutas, 2001;

** – Šatos akmenų slenksčio nuardymo sąnaudos ankstesniuose detaliuose tyrimuose nenagrinėtos, todėl siūlome tokią pat kainą kaip ir Šerkšnės upėje.

*** – Šerkšnės upėje visų pirma turėtų būti išardytas akmenų slenkstis, esantis žemiau Bugenių užtvankos ir tik tuomet įrengtas žuvų takas prie Bugenių užtvankos.

**** – ⁽¹⁾ – aukštesnio prioriteto priemonė; ⁽²⁾ – žemesnio prioriteto priemonė;

Vienos pralaidos pastatymas ir dviejų senų užtvankų liekanų pašalinimas kainuos apie 200 tūkst. Lt investicinių sąnaudų, o kiekvienais metais, jei būtų skiriama maždaug vienodai lėšų nuo 2011 iki 2015 metų, tai reikštų apie 40 tūkst. litų.

Nors pačių darbų reikalingumas patvirtintas žemės ūkio ministro įsakymu, finansinių lėšų šioms priemonėms nėra. Todėl siūloma rengiant pasiūlymus kitam ES programavimo laikotarpiui (2014–2020 m.) numatyti lėšas žuvų migracijos įrenginiams ir senų užtvankų liekanų pašalinimui.

Tiesioginis dirbtinės kliūties poveikis – kelio vandens organizmų migracijai mechaninis užkirtimas. Šis poveikis reikšmingiausias yra migruojančioms žuvims: jos nebegali patekti į aukščiau kliūties esančią upės atkarpą, todėl žuvų rūšinė įvairovė upės atkarpoje aukščiau kliūties visuomet yra mažesnė, negu žemiau kliūties esančioje upės dalyje (praeivių, o iš dalies ir pusiau praeivių žuvų sąskaita). Dėl šios priežasties (sumažėjusios jautrių žuvų rūšinės įvairovės), aukščiau dirbtinės kliūties esančių upių atkarpų ekologinė būklė pagal žuvų indeksą visuomet yra prastesnė, negu žemiau kliūties. Žuvų pralaidų įrengimas minėtų tipų poveikius sušvelnina. Tačiau priemonių, kurios būtinos sąlygų žuvų migracijai sudarymui (ar pagerinimui) poveikis žuvų populiacijų būklei yra nevienodas. Vienos upės yra itin svarbios praeivių ar pusiau praeivių žuvų reprodukcijai ir kliūčių migracijai buvimas turi itin reikšmingą poveikį populiacijų būklei (tuo pačiu – upės ekologinei būklei), tuo tarpu žuvitakių įrengimas (ar kliūčių migracijai pašalinimas) kitose upėse duotų mažesnį efektą. Atsižvelgiant į tai, sąlygų žuvų migracijai sudarymo priemonėms suteiktas nevienodas prioritetas. Aukštesnio prioriteto yra sąlygų migracijai sudarymo priemonės tose upėse (ties tomis kliūtimis), kurios yra svarbios praeivėms žuvims, tame tarpe – pagal Buveinių direktyvą saugomoms žuvų ir nėgių rūšims, o taip pat ir šlakiui (šiuo metu Tarptautinė jūros tyrimų taryba (angl. The International Council for the Exploration of the Sea (ICES)) rengia Baltijos jūros šlakių populiacijos apsaugos ir išteklių gausinimo planą, kurį įgyvendinant turėtų prisidėti visos Baltijos regiono šalys). Tinkamų sąlygų migracijai sudarymas šiose upėse pagerintų minėtų žuvų populiacijų bendrą būklę ir išteklius Lietuvoje, o taip pat pagerintų aukščiau dirbtinės kliūties esančių upių atkarpų ekologinę būklę (pagal žuvų rodiklius). Ventos ir Bartuvos baseinuose prie saugomų rūšių yra priskiriama upinė nėgė ir šlakis (praeivės rūšys). Šiuo metu kelią šių rūšių migracijai į Ventos intaką – Šerkšnę užkerta upės žemupyje esantis buvusio malūno akmenų slenkstis. Todėl migracijos sąlygų pagerinimui ties šiuo slenksčiu teiktinas aukštesnis prioritetas. Kita kliūtis žuvų migracijai Šerkšnės upėje yra aukščiau slenksčio. Ties pastarąja kliūtimi gerinti sąlygas žuvų migracijai tikslinga tik tuo atveju, jeigu bus atvertas kelias migracijai per žemiau esančią kliūtį. Bartuvos baseine sunkiai įveikiamą kliūtį šlakių migracijai sudaro Šatos upėje esantis Juknaičių slenkstis. Kadangi kliūtis tik iš dalies trikdo minėtų žuvų migraciją (priklausomai nuo hidrologinių sąlygų), migracijos sąlygų ties kliūtimi gerinimui teiktinas žemesnis prioritetas. Kliūtimis žuvų migracijai Ventos UBR taikant Nemuno UBR nustatytus kriterijus, joms būtų priskirtas žemesnio lygio, t.y. atitinkamai antras ir trečias prioritetai.

HE poveikio mažinimo priemonės

113. Dėl nenatūralaus pobūdžio vandens lygio ir nuotėkio svyravimų, upių atkarpas žemiau HE pasiūlyta laikyti rizikos vandens telkiniais. Be to, kai kurių tipų turbinos labai žaloja per jas plaukiančias žuvis. Dėl reikšmingo HE poveikio Ventos UBR rizikos grupei priskirti 6 telkiniai, išskirti Ventos, Dabikinės, Pateklos, Varduvos, Sruogos ir Bartuvos upėse. Vienas iš rizikos sušvelninimo būdų yra seno tipo turbinų pakeitimas naujomis, aplinkai draugiškesnėmis turbinomis.

114. Ventos UBR yra dvidešimt aštuonios HE. Jei HE neseniai pastatyta, turbinų keitimas nėra tinkama priemonė, tačiau įpareigojimas HE savininkams užtikrinti „aplinkai draugiškos“ turbinos įdiegimą atsiradus poreikiui turbiną keisti, būtinas.

Darant prielaidą, kad mažųjų HE savininkai galės pasinaudoti ES parama aplinkai draugiškesnėms turbinoms įrengti, numatytos šių prioritetinių pagal svarbą žuvų ištekliams HE turbinų keitimas:

114.1. Rudikių – 40 kW

114.2. Viekšnių – 90 kW

114.3. Alsėdžių – 75 kW

114.4. Leckavos – 125 kW

Iš viso turbinų keitimas modernesnėmis Ventos UBR kainuotų maždaug 1320 tūkst. litų, kadangi naujos turbinos vieno kW įrengimo sąnaudos, kaip pateikta Prielaidų skyrelyje, yra maždaug 4000 Lt.

Šioje priemonių programoje siūlomas galiojančių teisės aktų pakeitimas/papildymas, padėsiantis sumažinti HE poveikį vandens telkiniams.

Upių vingiuotumo atkūrimas

115. GIS metodais nustatyta, kad ištiesintų upių ir upelių ilgis Ventos UBR yra apie 560 km. Dėl reikšmingo ištiesinimo poveikio rizikos grupei Ventos UBR priskiriami 36 upių vandens telkiniai, kurių bendras ilgis siekia 385 km. Dar 11 telkinių, kurių bendras ilgis 174 km, yra įvardijami kaip labai pakeisti.

Upių vagų natūralizavimas yra brangus procesas. Jis gali būti nepateisinamas, lyginant su gaunama nauda. Todėl Ventos UBR priemonių programoje siūloma:

115.1. Palikti visiškam savaiminiam natūralizavimuisi upių aukštupiuose, kalvotose, šaltiniuotose, ežeringose ir saugomose teritorijose tekančių upių vagų atkarpas, kuriose jau vyksta savaiminis grįžimas į natūralią būklę;

115.2. Upių natūralizavimą atlikti tik aiškų visuomenės poreikį tam turinčiose teritorijose (gyvenvietėse, parkuose ir pan.), taip pat vietose, kur upių vagų natūralizavimas gali turėti ryškų potvynių minimizavimo, teršalų sulaikymo ir bioįvairovės (augalų ir gyvūnų buveinės) padidinimo/atkūrimo efektą.

115.3. Upių ruožus plotuose, kur žemės ūkio veikla nevystoma, palikti savaiminiam atsistatymui, tačiau kontroliuoti šį procesą įvertinant žemių sausinimo poreikius aukščiau ir žemiau pagal tėkmę esančiuose plotuose.

„Šlapžemių įrengimo/atstatymo, siekiant sumažinti organinių ir biogeninių medžiagų patekimą į vandens telkinius, galimybių analizės atlikimas ir šlapžemių įrengimo/atstatymo rekomendacijų parengimas“ ir „Artimų natūralioms morfologinių bei ekologinių sąlygų atkūrimo ištiesintose upėse/ upeliuose galimybių studijos ir praktinių rekomendacijų minėtų sąlygų atkūrimo veikloms valdymo planų parengimas“ studijose išnagrinėtos sąnaudos vingiuotumo atkūrimui. Pastarosios priklauso nuo upės pločio, gylio nuolydžio ir kitų charakteristikų, tačiau vieno kilometro vidutinė investicinių sąnaudų poreikio suma prilygsta maždaug 100 000 litų (su žemės įsigijimo sąnaudomis).

Iš Ventos UBR esančių apie 560 km ištiesintų upių rizikos upių lygumose yra 204 km. Jei į kiek įmanoma natūralesnę vagą išvingiuotume šias atkarpas, tai mums kainuotų maždaug 20,4 mln. Lt. Eksploatacines sąnaudas praktiškai galima prilyginti nuliui. Bendros metinės sąnaudos sudarytų apie 1,6 mln. litų, tačiau finansavimo šaltinio upių renatūralizavimui šiuo metu nėra. Taip pat tokios priemonės įgyvendinimo visuomenės priimtinumas dar kol kas ypatingai žemas. Todėl šiame planavimo etape priemonių upių renatūralizavimui nesiūloma.

Vandens telkinių būklės tyrimai ir stebėsena

116. Ventos upių baseinų rajone yra vandens telkinių, kuriuos gali teršti sutelktieji ir pasklidieji taršos šaltiniai, tačiau kol kas apie tai nėra konkrečių duomenų. Be to, Ventos baseino upės pasižymi vienomis iš didesnių hidroenergetinių galių šalyje, o HE sukeliami vandens telkinių fiziniai poveikiai bei jų reikšmė hidromorfologiniams bei biologiniams elementams dar nepakankamai ištirta. Priemonių vandensaugos tikslams Nemuno upių baseinų rajone pasiekti programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1098 (Žin., 2010, Nr. 90-4756), yra numatytas hidroelektrinių veikiamų vandens telkinių tiriamąjį monitoringas aukščiau užtvankos. Gauti tiriamojo monitoringo rezultatai dėl hidroelektrinių daromo poveikio vandens telkiniams reprezentuoja ne tik Nemuno upių baseinų rajono, bet ir kitų upių baseinų rajonų sąlygas.

Probleminiai vandens telkiniai, kurių taršos priežastis reikia išsiaiškinti, yra išvardinti žemiau.

Masčio ežero ekologinė būklė pagal taršos apkrovos modeliavimo rezultatus turėtų būti labai gera, tačiau tiek pagal monitoringo duomenis, tiek ežerų studijos duomenimis telkinio ekologinė būklė yra prastesnė, nei gera. Pažymėtina, kad modeliavimo duomenimis sutelktoji tarša Masčio ežere sudaro 45 proc. (nors ir neturėtų daryti reikšmingesnės įtakos). Masčio ežero būklei didelį poveikį gali daryti iš miesto teritorijos su paviršinėmis nuotekomis patenkantys teršalai, didelė tikimybė, kad ežeras yra teršiamas ir prie paviršinių nuotekų surinkimo sistemos nelegaliai prisijungusių gyventojų buitinėmis nuotekomis. Todėl būtina atlikti taršos šaltinių inventorizaciją ir tiriamąjį monitoringą siekiant nustatyti blogą šio ežero būklę sąlygojančias priežastis. Tuo pačių būtina atlikti ir pavojingų medžiagų bei sunkiųjų metalų tyrimus ežero vandenyje ir dugno nuosėdose. Ežerų studijos duomenimis, praeityje ežeras terštas pramoninėmis nuotekomis, teršalai iš sutelktosios taršos šaltinių ir šiuo metu patenka į ežerą. Tokie tyrimai leistų tiksliau įvertinti ežero cheminę būklę (šiuo metu monitoringo duomenų apie ežero cheminę būklę nėra).

Biržulio ež. blogą ekologinį potencialą gali lemti dugno nuosėdose akumuliuotų biogeninių medžiagų resuspensija į vandenį ir ženkliai sumažėjęs vandens lygis (pakitęs hidrologinis režimas).

1954 m., norint įrengti kultūrines pievas, Biržulio vandens lygis pažemintas ~1,5 m. Po vandens lygio pažeminimo ežero plotas sumažėjo >6 kartus, tačiau beveik visose apsausėjusiose teritorijose nepavyko įrengti pievų. Šios teritorijos apaugo viksvomis krūmynais arba virš seklaus vandens plūduriuojančiomis plovomis. Plovų ploto didėjimas kasmet mažina pietinės liekaninio ežero dalies plotą, o šiaurinėje dalyje esantys viksvynai palaipsniui užauga krūmais.

Šiandien ežeras ir po vandens lygio pažeminimo atsivėrusios šlapynės beveik nenaudojamos ūkyje ir rekreacijai, tačiau yra paukščių apsaugai svarbi teritorija. Tolimesnė ežero ir pakrančių šlapynių kaita gali turėti neigiamos įtakos čia saugomiems paukščiams ir vandens organizmų bendrijoms. Be to, Biržulio ežero ekologiniam potencialui įtakos gali turėti ir dugno nuosėdose akumuliuotų biogeninių medžiagų resuspensija į vandenį, galimas ir pasklidosios taršos poveikis (remiantis modeliavimo rezultatais, ežeras patiria tam tikrą apkrovą, tačiau jo ekologinė būklė vis dar turėtų būti gera).

Priežastys, lėmusios prastą Gludo ežero ekologinę būklę nėra aiškios. Remiantis taršos apkrovos matematinio modeliavimo rezultatais, šio ežero ekologinė būklė turėtų būti labai gera, tačiau ežerų studijos duomenimis, užsitęsus ledo dangos laikotarpiui šiame ežere kartais stebimi žuvų kritimai. Monitoringo duomenų apie šio ežero kokybės rodiklius nėra. Todėl visų pirma turi būti atliktas ežero kokybės rodiklių monitoringas (veiklos monitoringo rėmuose) kuris leistų tiksliai nustatyti, ar ežeras išties turi būti priskirtas rizikos telkiniams..

Sablauskių tvenkinio ekologinis potencialas pagal taršos apkrovos modeliavimo rezultatus turėtų būti labai geras, tačiau pagal monitoringo duomenis jis yra prastesnis, nei geras. Pažymėtina, kad modeliavimo duomenimis sutelktoji tarša sudaro 47 proc. tvenkiniui tenkančios taršos apkrovos (nors ir neturėtų daryti reikšmingesnės įtakos). Būtina atlikti taršos šaltinių inventorizaciją ir tiriamąjį monitoringą siekiant nustatyti blogą šio tvenkinio ekologinį potencialą sąlygojančias priežastis.

Žemiau lentelėje pateikiama reikalingų tyrimų santrauka. Tyrimams priskiriamas ir Ventos UBR visuomenės švietimas apie priemonių programos vandensaugos tikslams siekti svarbą baseininiame valdyme, ūkininkų bei kitų interesų grupių informavimą apie nacionalines pasklidosios taršos mažinimo priemones.

28 lentelė. Tyrimai, reikalingi pirmame Ventos UBR Priemonių programos įgyvendinimo etape

Tyrimo ar švietimo priemonės pavadinimas	Reikalingos sąnaudos
Tyrimo ar švietimo priemonės pavadinimas	Investicinės/ vienkartinės, Lt	Eksploatacinės, Lt/metus	Metinės, Lt/metus
Biržulio ežero morfometrinių, fizikinių-cheminių, biologinių rodiklių ir šaltinių inventorizacija bei identifikuotų taršos šaltinių tyrimai	18.000		2.000
Tiriamasis monitoringas, įskaitant priedugnio, ir taršos šaltinių inventorizacija Alsėdžių ir Tausalo ežeruose	35.000		5.000
Tiriamasis monitoringas ir taršos šaltinių inventorizacija Masčio ir Sablauskių ežeruose	105.000		14.000
Informacinės kampanijos Priemonių programos vykdytojams ir visuomenei		10.000	10.000
Iš viso	158.000	10.000	31.000

Šaltinis: eksperto skaičiavimai

Teisės aktų pakeitimai

117. Vandens telkinių būklės pagerinimui gali pakakti ir kai kurių teisės aktų pakeitimų. Vienas iš siūlomų papildymų yra pakeisti specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, įtvirtinant naujus nuotekų valymo įrenginių sanitarinių apsaugos zonų dydžius, atsižvelgiant į šiuolaikinį nuotekų valymo technologijų išvystymo lygį,.

29 lentelėje pateikiami siūlomi galiojančių teisės aktų pakeitimai/papildymai, HE poveikio mažinimui. Šių teisės aktų įgyvendinimas turės įtakos ne tik Ventos UBR bet ir visos Lietuvos vandens telkinių būklės gerėjimui.

29 lentelė. Siūlomi teisės aktų pakeitimai ir papildymai

Teisės akto papildymas	Dabartinė situacija	Priemonės efektyvumas	Galimas poveikis ir priemonės įgyvendinimas	Kaštai, vykdytojai, terminai ir finansavimo šaltinius
Numatyti pareigą HE, kurių galia 100 kW ir daugiau, savininkams registruojamus vandens lygių duomenis automatiniu būdu teikti kas valandą į Aplinkos apsaugos agentūros duomenų bazę.	Taisyklės numato, kad vandens lygiai Tvenkinyje ir žemutiniame bjefe kas valandą būtų matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygio matavimo ir registravimo priemonėmis ir realiu laiku perduodami į duomenų bazę (42 p.). Tačiau duomenų prieiga Internetu nereikalaujama. Nėra jokio reikalavimo apie ŽB debito kreivės patikslinimą.	Aplinkosaugos požiūriu ši priemonė yra efektyvi.	Būtina papildyti Taisyklių 42 p. nurodant prievolę sudarant VL duomenų prieigą Internetu. Tačiau teisinė realizacija nėra lengva – galimas HE savininkų pasipriešinimas: 1) duomenų nuosavybės perdavimo kitai šaliai teisė; 2) duomenų perdavimo Internetu ir įrangos įrengimo/priežiūros išlaidos.	AAA/Aplinkos ministerija gali tekti finansuoti už serveriu palaikymą, nuskaitant duomenis. 12 mėn. x 50 LT=600 LT x 60 HE=36000 Lt/metus
Numatant prievolę hidroelektrinių savininkams sudaryti ir kasmet tikslinti sausmečio žemutinių bjefų debito kreives.	Dabartinis įstatymas šito nereglamentuoja	Priemonė yra efektyvi.		Naujas reikalavimas.
Nustatant reikalavimą naujai statomoms hidroelektrinėms parinkti tinkamą reguliuojamų turbinų veikimo pradžios galią ir turbinų skaičių siekiant sumažinti neigiamą hidroelektrinių poveikį vandens telkinių būklei.	Dabartinės Taisyklės šito nereglamentuoja. Tai HE planavimo, o ne tvenkinio priežiūros prerogatyva	Priemonė yra efektyvi.	HE plėtotojas iš anksto žinotų reikalavimus ir galėtų geriau priderinti turbinas prie upės natūralaus režimo.	Naujas reikalavimas.
Parengti hidroelektrinių daromos žalos vandens telkiniams, kuri atsiranda dėl aplinkosauginių reikalavimų nesilaikymo, įvertinimo metodiką.	Dabartinis įstatymas šito nereglamentuoja	Priemonė yra efektyvi	Atsirastų galimybė geriau kontroliuoti HE savininkus ir numatyti aplinkosaugos priemones	Naujas reikalavimas.

Papildomų priemonių ir visos priemonių programos sąnaudų santrauka

118. Apibendrinta informacija apie papildomų priemonių įgyvendinimui reikalingas sąnaudas pateikiama 30 lentelėje.

30 lentelė. Ventos UBR papildomų priemonių įgyvendinimo preliminarios sąnaudos

Priemonės be sutelktosios taršos mažinimo, upių vagų renatūralizavimo ir turbinų keitimo	Investicijos, Lt	Eksploatacinės išlaidos, Lt/metus	Metinės sąnaudos, Lt
Pasklidosios taršos mažinimo	0	3.500.000	3.500.000
Hidromorfologinių pakeitimų	200.000	4.500	17.100
Tyrimai ir švietimas	158.000	10.000	31.000
Iš viso ~	360.000	3.510.000	3.550.000

Šaltinis: ekspertas

119. Visos Priemonių programos, apimančios ir pagrindines, ir papildomas priemones, sąnaudos pateiktos 31 lentelėje ir 2 paveiksle.

31 lentelė. Ventos UBR visos priemonių programos įgyvendinimo iki 2015 metų sąnaudos

Priemonių grupė	Investicijos, Lt	Eksploatacinės išlaidos, Lt/metus	Metinės sąnaudos, Lt
Pagrindinės priemonės
Maudyklų	0	50.000	50.000
Paukščių	666.000	344.000	434.000
Geriamojo vandens	kartu su Nuotekų direktyvos sąnaudomis
Pramoninių avarijų	200.000	0	27.000
Poveikio aplinkai vertinimo	0	280.000	280.000
Nuotekų dumblo	51.317.000	1.539.510	6.013.510
Miesto nuotekų valymo	81.090.000	1.621.800	8.691.800
Augalų apsaugos priemonių	1.460.000	12.500	261.500
Nitratų	82.360.000	823.600	8.004.600
Buveinių	180.230	495.710	519.710
TIPK	100.000	0	14.000
Iš viso pagrindinėms priemonėms	217.370.000	5.170.000	24.300.000
Papildomos priemonės
Sutelktosios taršos	0	0	0
Pasklidosios taršos	0	3.500.000	3.500.000
Hidromorfologinių pakeitimų	200.000	4.500	17.100
Tyrimai ir švietimo priemonės	158.000	10.000	31.000
Iš viso papildomoms priemonėms ~	360.000	3.510.000	3.550.000
Pagrindinės ir papildomos priemonės
IŠ VISO ~	217.730.000	8.680.000	27.850.000

Šaltinis: eksperto skaičiavimai

(pav.)

2 pav. Ventos UBR priemonių programos pagrindinių ir papildomų priemonių įgyvendinimo iki 2015 metų investicinės ir eksploatacinės sąnaudos

Šaltinis: eksperto skaičiavimai

Papildomų priemonių, siūlomų įgyvendinti iki 2015 metų, investicinės lėšos sudaro tik 0,17 proc. visos Priemonių programos bendrų investicijų. Papildomų priemonių metinės eksploatacinės lėšos – 40 proc. bendro reikiamo metinių eksploatacinių lėšų poreikio. Taip yra todėl, kad didžiosios pagrindinių priemonių dalies metinė eksploatacija sudaro 1–3 proc. investicijų, o papildomų priemonių programoje investicijų labai nedaug, tačiau didžiąją dalį sudaro kasmet reikalingos lėšos pasklidosios taršos poveikiui mažinti. Svarbu pažymėti, kad pastarosios – tai daugiausia privačios lėšos, kai tuo tarpu investicijos padengiamos iš nacionalinio ir ES biudžetų.

IV SKYRIUS. GEROS VANDENS TELKINIŲ BŪKLĖS PASIEKIMO NAUDA

120. Naudos dydis, kuris atsiras įgyvendinus papildomas priemones, paremtas Sutikimo mokėti už Nevėžio upės vandens kokybės pagerinimą iki geros būklės vertinimo studija ir Sutikimo mokėti už Neries upės vandens kokybės pagerinimą iki geros būklės ir vingiuotumo atstatymą vertinimo studija. Tokios sąlyginio vertinimo studijos daugelyje šalių yra gana plačiai naudojamos gamtos išteklių naudai (t.y. ta nauda, kurios neįmanoma apskaičiuoti įprastais ekonominiais komerciniais metodais) įvertinti.

Neries upės vandens kokybės pagerinimo iki geros būklės vertinimo studijos metu buvo nustatyti keturi scenarijai:

120.1. Vertinamas sutikimas mokėti už visų Neries baseino vandens telkinių pagerinimą iki geros ekologinės būklės;

120.2. Vertinamas sutikimas mokėti už visų Neries baseino vandens telkinių pagerinimą iki geros ekologinės būklės ir dar už ištiesintų upių vingiuotumo atstatymą;

120.3. Vertinamas sutikimas mokėti už Riešės ežero vandens kokybės pagerinimą iki geros ekologinės būklės;

120.4. Vertinamas sutikimas mokėti už Riešės ir Didžiulio ežerų vandens kokybės pagerinimą iki geros ekologinės būklės.

121. Tokiu būdu buvo gauti statistiškai patikimi sutikimo mokėti dydžiai tiek už atskirus konkrečius telkinius, tiek už visų Neries pabaseinio telkinių ekologinės būklės pagerinimą.

Neries pabaseinyje vieno namų ūkio sutikimas mokėti prilygo 40,51 Lt per metus arba 3,38 Lt per mėnesį vien tik už vandens kokybės pagerėjimą ir 48,18 Lt per metus arba 4,01 Lt per mėnesį už vandenų kokybės pagerėjimą ir upių vingiuotumo atstatymą. Pirmuoju atveju tokia suma sudaro maždaug 0,29 proc. nuo tirtų namų ūkių pajamų. Antruoju atveju sutikimo mokėti dydis sudaro 0,36 proc. pajamų.

Turint galvoje, kad Ventos UBR gyvena maždaug 190 tūkst. žmonių, ir kad vieno namų ūkio vidutinis dydis yra 2,4, įvertinta nauda pagal paminėtą Neries studiją sudarytų 320 tūkst. Lt per mėnesį ir atitinkamai 3,8 mln. Lt per metus.

Būtina pabrėžti, kad čia paminėti skaičiai pateikiami informacijai apie tai, kaip Ventos UBR gyventojai vertina gerą vandens telkinių būklę.

V SKYRIUS. MOKUMO ANALIZĖ

122. Mokumo analizė labai svarbi pagrindžiant siūlomos vandens ekologinės būklės pasiekimo galimybę ir terminą. Jei papildomos priemonės yra įgyvendinamos techniškai, jos gali būti per brangios konkrečiam įgyvendintojui – namų ūkiui, žemės ūkio vienetui, savivaldybei ar valstybei.

Norint atlikti mokumo analizę, reikia žinoti abi šios analizės puses – sąnaudų poreikį ir galimų finansavimo šaltinių pasiūlą.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kad tarpsektorinio valstybinių finansinių išteklių perskirstymo variantas (jei nustatyta, kad įprastai skiriamų aplinkos apsaugos priemonėms lėšų nepakanka priemonių programai įgyvendinti) šiame priemonių programos ir UBR plano rengimo etape nesvarstytinas dėl to, jog 2008 metais prasidėjusio finansinio sunkmečio pasekmės tęsiasi, ir valstybės lygmenyje ir toliau ieškoma būdų toliau mažinti biudžeto deficitą. Vienas iš būdų – mažinti įvairias valstybės sektoriaus išlaidas.

Valstybės mokumas

123. Šiame skyriuje pagal kiekvieną priemonę palyginsime reikiamų investicinių išlaidų kiekį su esamomis ir būsimomis lėšomis iš galimų finansavimo šaltinių:

123.1. ES fondų;

123.2. valstybės biudžeto;

123.3. savivaldybių biudžetų;

123.4. kitų valstybės ar savivaldybių fondų.

Nuotekų tvarkymas

124. Ventos UBR jau suplanuota pastatyti vienerius naujus, rekonstruoti dvejus nuotekų valymo įrenginius ir nutiesti po beveik 50 km naujų nuotekų ir vandens tiekimo tinklų. Be to, nuotekų dumblo tvarkymui iš tų pačių šaltinių numatyta 4,717 mln. litų Akmenėje ir 25,2 mln. litų Telšiuose. Tiesa, čia bus tvarkomas dumblas ir iš kitų aplinkinių nuotekų valymo įrenginių.

Taigi, Ventos UBR pabaseinyje esantiems nuotekų ir jų dumblo tvarkymo ir vandens tiekimo objektams skirta beveik 140 mln. litų iki 2013 metų. Tai pagrindinių priemonių kaina.

Tam, kad būtų galima pasiekti nustatytus geros ekologinės būklės tikslus, papildomai reikia mažinti paviršinių nuotekų taršą Naujojoje Akmenėje. Preliminariais skaičiavimais šioms priemonėms iš viso prireiktų beveik 3 mln. Lt investicinių lėšų. Nors paviršinių nuotekų tvarkymas Aplinkos ministerijos pripažįstamas prioritetine priemone, tačiau iki šiol tokių investicinių projektų valstybės projektų sąraše iki 2013 metų, kuriam finansinės lėšos iš ES ir valstybės biudžeto jau suplanuotos, nėra ir lėšų jiems neskirta. Be to, tokie investiciniai projektai dar nėra tinkamai parengti finansavimui – nėra galimybių studijų ir techninių projektų. Todėl įgyvendinti šį projektą dar pirmame Ventos UBR priemonių programos įgyvendinimo etape nėra galimybių. Tačiau reikėtų pradėti ieškoti galimybių parengti šiam investiciniam projektui reikalingą galimybių studiją ir techninius brėžinius, kad jie būtų tinkamai paruošti planuotinam įgyvendinimui po 2013 metų.

Hidromorfologijos atstatymo priemonės

125. Kaip apskaičiuota aukščiau, žuvitakio statybai ir senų užtvankų pašalinimui reikia maždaug 200 tūkst. investicinių sąnaudų.

Nors daugumos darbų reikalingumas patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu, finansinių lėšų iki šiol neskirta. Todėl siūloma pasinaudoti ES parama, numatyta nuo 2014 metų, ir įgyvendinti su žuvitakių įrengimu numatytas priemones iki 2015 metų pabaigos. Jei valstybė turės kofinansuoti, pavyzdžiui, 25 proc. reikalingos sumos, valstybės biudžeto indėlis turės sudaryti 50 tūkst. Lt iš viso. Jei priemonės bus įgyvendintos per dvejus metus, kiekvienais metais valstybė per Aplinkos ministeriją / Aplinkos apsaugos agentūrą turės skirti po 25 tūkst. Lt.

Upių vingiuotumo atstatymo Ventos UBR sąnaudos, jei būtų nutarta atkurti vingiuotumą, sudaro maždaug 20,4 mln. litų. Paskirsčius šias investicines lėšas penkeriems metams (iki 2015), gautume, jog kiekvienais metais reikėtų surasti papildomą maždaug 4,1 mln. litų finansavimo šaltinį. Nėra aišku iš kur tokių papildomų lėšų būtų galima gauti, nes, kaip įvertinta, visi galimi finansavimo šaltiniai jau turi suplanuotus investavimo objektus. Valstybės mokumas šiuo metu neleistų tokios priemonės įgyvendinti. Be to, vis dėlto nežinomas upių vingiuotumo atstatymo efektas ekologinei konkretaus upelio būklei. Todėl iki 2015 metų siūloma apsiriboti bandomojo renatūralizavimo projekto įgyvendinimu Nemuno UBR Merkio pabaseinio Grūdos upėje.

Žemės ūkis

126. Kaip minėta skyrelyje apie papildomas žemės ūkio priemones, pasklidoji tarša reikšmingo poveikio Ventos UBR nedaro. Tačiau pagrindinės priemonės – tręšimo planų rengimas ūkiams nuo 10 ha ir mėšlo tvarkymas mažuose ūkiuose (turinčiuose mažiau nei 10 sąlyginių gyvulių) – numatytos įgyvendinti visoje Lietuvoje, todėl šių veiklų kontrolei papildomos valstybės lėšos sudarytų apie 59 tūkst. Lt kasmet. Tai reikštų papildomų dviejų darbuotojų poreikį, jei taikytume 2009 metų vidutinio darbo užmokesčio valstybės sektoriuje dydį (2283 Lt/mėn.). Jei šią funkciją padalintume Ventos UBR didžiausią plotą užimančioms ir žemės ūkio žemės turinčioms savivaldybėms, kiekvienoje iš jų esančių Aplinkos apsaugos agentūrų atsakingas už tręšimo planų kontrolę darbuotojas turėtų papildomai skirti 0,25 savo laiko. Siūlome tokias papildomas lėšas numatyti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos biudžete. Jei papildomų lėšų iš valstybės biudžeto skirti būtų neįmanoma, vienas iš siūlomų sprendimo būdų būtų peržiūrėti žemės ūkio priemonių įgyvendinimo kontrolės specialisto funkcijas ir paskirstyti jas taip, kad atsirastų vietos tręšimo planų sudarymo ir įgyvendinimo tikrinimui.

Tyrimai ir švietimo projektai

127. Be investicinių sąnaudų, Ventos UBR dar reikės vienkartinių išlaidų papildomiems tyrimams ir švietimui. Tokios išlaidos sudaro apie 158 tūkst. litų.

Iš šių reikalingų lėšų 87 tūkst. litų reikės iki 2013-ųjų, o vėliau – 71 tūkst. Litų. 10 – čiai tūkst. litų, reikalingų žemės ūkio priemonių įsisavinimo mokymams, jau numatyta ES parama. Taip pat siūloma ES paramą numatyti priemonėms, įgyvendintinoms naujuoju finansavimo periodu po 2013-ųjų metų. Tokiu atveju, jei ES paramos lygis vidutiniškai sudarytų 75 proc. vienkartinių projektų vertės, nacionaliniam biudžetui tai kainuotų apie 18 tūkst. litų arba maždaug po 9 tūkst. litų 2014 ir 2015 metais.

Iki 2013-ųjų iš valstybės biudžeto Ventos UBR reikalingiems tyrimams reikia numatyti 87 tūkst. litų. 2011 metais planuojama 20 tūkst., o 2012 – 67 tūkst. litų.

Racionaliai planuojant ir naudojant lėšas, tiek iki 2013 metų, tiek ir po jų, papildomų priemonių finansavimas neturėtų sukelti neigiamo poveikio valstybės, konkrečiai Aplinkos ministerijos, biudžetui.

Savivaldybių mokumas

Nuotekų tvarkymas

128. Pirmajame Ventos UBR priemonių programos etape Naujosios Akmenės paviršinių nuotekų tvarkymo projektas dar nebus įgyvendinamas, todėl kol kas savivaldybė tik turi įtraukti šį projektą į tolimesnius planus (po 2013 metų) ir rūpintis šio projekto dokumentų tinkamu parengimu.

Jei naujajame ES finansiniame laikotarpyje po 2013 metų galios panaši tvarka kaip dabar (2007–2013), ir jei ES parama sudarys, pavyzdžiui, 70 proc. investicinės projekto vertės, N.Akmenės savivaldybė turėtų suplanuoti 30 proc. kofinansavimą t.y. iš viso maždaug 822 tūkst. Lt 2010 metų kainomis.

Hidromorfologijos atstatymo priemonės

129. Planuojama, kad prie žuvitakių įrengimo ir užtvankų liekanų pašalinimo, papildomai prie ES lėšų turėtų prisidėti valstybė, todėl savivaldybėms finansinė našta dėl šios priemonės įgyvendinimo neplanuojama.

Namų ūkių mokumas

130. Ventos UBR papildomų sąnaudų nuotekų tvarkymui nereikės, taigi ir namų ūkių mokumas šiuo atveju nenagrinėtinas.

Kitos papildomos priemonės (hidromorfologijos atstatymo, energetikos, žemės ūkio) naštos namų ūkiams neįtakoja.

Energetikos sektoriaus mokumas

131. Ventos UBR reikėtų keisti keturių HE turbinas modernesnėmis. Tam iš viso gali prireikti apie 1,3 mln. litų investicijų. Patys savininkai, be ES paramos, turbinų pakeisti negalėtų, o 2007–2013 metų finansinėje perspektyvoje paramos hidroenergetikai nenumatyta. Belieka planuoti tokios priemonės įgyvendinimą kitame etape, t.y. po 2013 metų.

Žemės ūkio sektoriaus mokumas

132. Ūkių nuo 10 iki 100 ha, kurie pagal šią programą turėtų rengti tręšimo planus, Ventos UBR yra daugiau kaip 6000 (2007 m.). Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti apraše, nurodoma, kad tręšimo planus nuo 2011m. privalės rengti ūkiai nuo nuo 100 ha. Tokių ūkių Ventos UBR yra 358 (2007 m.). Daroma prielaida, kad šiuo metu tik nedidelė šių ūkių dalis rengia tręšimo planus, tad priemonės efektas buvo skaičiuojamas visiems ūkiams nuo 10 ha.

Visų ūkių, laikančių mažiau nei 10 SG kasmetinės sąnaudos Ventos UBR sudaro maždaug 384 tūkst. litų. Ši suma pagrįsta prielaida, kad vienam mažam ūkiui gerai mėšlo tvarkymo praktikai įgyvendinti tereikės maždaug 10 Lt vienam sutartiniam gyvuliui per metus. Tręšimo planų rengimo kasmetinės sąnaudos Ventos UBR yra 3057 tūkst. Lt iš viso, darant prielaidą, kad vieno vidutiniško ūkio tręšimo plano parengimas kainuoja apie 500 Lt.

Ūkio, kuris turi 5 laukus ir 5 sąlyginius gyvulius išlaidos numatytoms priemonėms kintamosiose, pastoviose išlaidose ir pelne su subsidijomis būtų nuo 0,4 iki 1,5 procento. Todėl laikoma, kad tiek tręšimo planų sudarymo sąnaudos, tiek mėšlo tvarkymo reikalavimų įgyvendinimo sąnaudos yra priimtinos, net jei turi būti įgyvendinamos kartu.

_________________

^{^[1]} Pagal ežero batimetrinį planą; pagal jį pateikiami gylio bei tūrio rodikliai;

^{^[2]} Pagal Valstybinės reikšmės vidaus vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14d. nutarimu Nr. 1268 (Žin., 2003, Nr. 98-4394; 2010 Nr. 72-3657)

^{^[3]} Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008 metų ataskaita

^{^[4]} Analizuojant žemės ūkio sektorių, dauguma duomenų (tokių kaip skirtingo dydžio žemės ūkio žemės valdų pasiskirstymas, žemės ūkio reikmėms sunaudojamas vandens kiekis, žemės ūkio produkcija) buvo perskaičiuoti taikant žemės ūkio paskirties žemės pasiskirstymo rajonuose ir atitinkamuose baseinuose bei pabaseiniuose proporcijas.

^{^[5]} AAA galimybių studija „Artimų natūralioms morfologinių bei ekologinių sąlygų atkūrimo ištiesintose upėse bei upeliuose galimybių studijos ir praktinių rekomendacijų minėtų sąlygų atkūrimo veikloms parengimas“

^{^[6]} Šaltinis: Lietuvos ataskaita Europos Komisijai dėl Maudyklų direktyvos įgyvendinimo (MS Excel failas).

^{^[7]} Aplinkos apsaugos politikos centro atlikta Sutikimo mokėti studija Neries ir Nevėžio pabaseiniuose, kur buvo įvertinta, jog maždaug 55 procentai apklaustųjų vienaip ar kitaip ilsisi prie vandens telkinių.

^{^[8]} Nacionalinių vandens turizmo trasų specialusis planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2009 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 4-67 (Žin. 2009, Nr. 27-1075). Užsakovas: Valstybinis turizmo departamentas, rengėjas: Vilniaus Gedimino technikos universitetas.

^{^[9]} Mūsų ekonominėje sistemoje aplinkos būklės blogėjimas traktuojamas kaip „išorinės sąnaudos“. Išorinės sąnaudos atsiranda, kai tam tikras vieno individo ar grupės veikimas ar neveikimas turi žalingą poveikį kitiems individams ar grupėms. Teršimas yra negatyvios „išorinės sąnaudos“. Jei, pavyzdžiui, gamykla nevalytomis nuotekomis užteršia upę, žemiau esantys upės vandens naudotojai patiria sąnaudas dėl sveikatos pablogėjimo ar dėl vandens valymo. Taip pat kitose ekonomikos srityse kartais naudojamas ir „išorinių sąnaudų“ angliškas atitikmuo „eksternalitetas“: Eksternalitetas (angl. externality) – sąvoka, reiškianti išorinį poveikį, t. y. dėl kokio nors veiksmo ar proceso atsirandantys su tuo veiksmu ar procesu nesusijusių dalyvių nauda arba nuostolis.

^{^[10]} Apima dvi direktyvas – 1992 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva 92/46/EEB, nustatanti sveikatos taisykles žalio pieno, termiškai apdoroto pieno ir pieno pagrindo produktų gamybai ir tiekimui į rinką (OL L 268, 1992 9 14, p. 1–32 3 skyrius 13 tomas, p. 103–134), toliau – (Pieno direktyva) ir Nitratų direktyvą

^{^[11]} Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenys.

^{^[12]} Informacijos šaltinis: http://www.am.lt/gamtotvarka/plans.php

^{^[13]} Informacijos šaltinis: http://www.am.lt/gamtotvarka/plans.php

^{^[14]} Informacijos šaltinis: http://www.am.lt/gamtotvarka/plans.php

^{^[15]} Informacijos šaltinis: Valstybės saugomų teritorijų kadastro GIS informacija.

^{^[16]} Vidutinės PAST monitoringo sąnaudos įvertintos apklausus Labanoro RP, Aukštaitijos NP, Žuvinto RP, Nemuno kilpų RP, Kauno marių RP, Anykščių RP ir Varnių RP direkcijos apie darbo sąnaudas ir išlaidas kurui PAST monitoringui 2007–2009m. Dėl monitoringo apimčių svyravimų skaičiavimams naudotas 2007–2009 m. vidurkis.

^{^[17]} Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2009m. pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis valstybės sektoriuje buvo 2318,8 Lt.

^{^[18]} Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenys.

^{^[19]} Informacijos šaltinis: http://www.am.lt/gamtotvarka/plans.php

^{^[20]} Informacijos šaltinis: http://www.am.lt/gamtotvarka/plans.php

^{^[21]} Informacijos šaltinis: http://www.am.lt/gamtotvarka/plans.php

^{^[22]} Informacijos šaltinis: Valstybės saugomų teritorijų kadastro GIS informacija.

^{^[23]} Vidutinės PAST monitoringo sąnaudos įvertintos apklausus Labanoro RP, Aukštaitijos NP, Žuvinto RP, Nemuno kilpų RP, Kauno marių RP, Anykščių RP ir Varnių RP direkcijos apie darbo sąnaudas ir išlaidas kurui PAST monitoringui 2007–2009m. Dėl monitoringo apimčių svyravimų skaičiavimams naudotas 2007–2009 m. vidurkis.

^{^[24]} Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2009 m. pirmąjį ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis valstybės sektoriuje buvo 2318,8 Lt.

^{^[25]} Ataskaita Europos Komisijai „Bathing water results 2008 – Lithuania“. Šaltinis: Higienos instituto tinklalapis http://www.hi.lt/content/I5 atask EK.html

^{^[26]} Ataskaita Europos Komisijai „Bathing water results 2008 – Lithuania“. Šaltinis: Higienos instituto tinklalapis http://www.hi.lt/content/I5 atask EK.html

^{^[27]} http://ec.europa.eu/environment/eia/eia-studies-and-reports/eia-costs-benefit-en.htm

^{^[28]} Mūsų ekonominėje sistemoje aplinkos būklės blogėjimas traktuojamas kaip „išorinės sąnaudos“. Išorinės sąnaudos atsiranda, kai tam tikras vieno individo ar grupės veikimas ar neveikimas turi žalingą poveikį kitiems individams ar grupėms. Teršimas yra negatyvios „išorinės sąnaudos“. Jei, pavyzdžiui, gamykla nevalytomis nuotekomis užteršia upę, žemiau esantys upės vandens naudotojai patiria sąnaudas dėl sveikatos pablogėjimo ar dėl vandens valymo. Taip pat kitose ekonomikos srityse kartais naudojamas ir „išorinių sąnaudų“ angliškas atitikmuo „eksternalitetas“: Eksternalitetas (angl. externality) – sąvoka, reiškianti išorinį poveikį, t. y. dėl kokio nors veiksmo ar proceso atsirandantys su tuo veiksmu ar procesu nesusijusių dalyvių nauda arba nuostolis.

^{^[29]} Studija ''Žuvų migracijos sąlygų gerinimas ichtiologiniu požiūriu svarbiose upėse,“Gedilieta“ ir Ekologijos institutas, 2001

^{^[30]} Pagal esamas atitinkamų HE turbinų rinkos kainas

^{^[31]} Studija „Šlapžemių įrengimo/atstatymo, siekiant sumažinti organinių ir biogeninių medžiagų patekimą į vandens telkinius, galimybių analizės atlikimas ir šlapžemių įrengimo/atstatymo rekomendacijų parengimas“, 2009 ir studija „Artimų natūralioms morfologinių bei ekologinių sąlygų atkūrimo ištiesintose upėse/ upeliuose galimybių studijos ir praktinių rekomendacijų minėtų sąlygų atkūrimo veikloms valdymo planų parengimas“, 2010

^{^[32]} Ventos UBR ūkių nuo 10 iki 100 ha yra daugiau kaip 6000 (2007 m.). Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui ir srutoms tvarkyti apraše, nurodoma, kad tręšimo planus nuo 2011m. privalės rengti ūkiai nuo nuo 100 ha. Tokių ūkių Ventos UBR yra 358 (2007 m.).

^{^[33]} Šių įverčių apskaičiavimo metodika pateikta Techninėje ataskaitoje (veiklos rezultatų VI dalis) .

²⁶ Sąnaudų įvertinimo metodas pateiktas priemonių aprašymo dalyje, prie kiekvienos priemonės atskirai

²⁷ Efekto įvertinimo metodas pateiktas priemonių aprašymo dalyje, prie kiekvienos priemonės atskirai

²⁸ Dalis nuo maksimalaus galimo įgyvendinimo masto.