LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMINIŲ IR KITŲ TARPTAUTINIŲ SANKCIJŲ ĮSTATYMO KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2003 m. gruodžio 23 d. Nr. 1661
Vilnius
Patvirtinti Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įstatymo koncepciją (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. gruodžio 23 d. nutarimu
Nr. 1661
LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMINIŲ IR KITŲ TARPTAUTINIŲ SANKCIJŲ
ĮSTATYMO KONCEPCIJA
I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS
1. Koncepcija parengta įgyvendinant acquis įgyvendinimo priemonių 2002 metų plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 27 d. nutarimu Nr. 300 (Žin., 2002, Nr. 25-910), 3.26-D3 priemonę ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimą Nr. 1196 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 86-3015).
II. ĮSTATYMO REGULIAVIMO DALYKO IR TIKSLŲ BENDROJI
CHARAKTERISTIKA
2. Lietuvos Respublika – Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų narė ir tarptautinių sutarčių susitariančioji šalis, vykdydama tarptautinius įsipareigojimus, turi užtikrinti, kad Jungtinių Tautų ir kitų tarptautinių organizacijų nekarinės sankcijos valstybėms, neformalioms organizacijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims būtų taikomos nacionaliniu mastu. Lietuvos Respublika, tapusi Europos Sąjungos nare, turės įgyvendinti Europos Sąjungos Tarybos priimtas bendras pozicijas ir bendrus veiksmus, kurie gali būti susiję su sankcijų trečiosioms valstybėms, neformalioms organizacijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims taikymu.
3. Lietuvos Respublikoje nėra specialaus teisės akto, reguliuojančio visuomeninius santykius, kurie susiklostytų tuo atveju, jeigu valstybė taikytų sankcijas kitoms valstybėms, neformalioms organizacijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims. Lietuvos Respublikos ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau vadinama – Įstatymas) tikslas – įstatymiškai įteisinti ir reglamentuoti sankcijų, taikomų kitoms valstybėms, neformalioms organizacijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims, skelbimą, vykdymą, keitimą, pratęsimą ir atšaukimą. Įstatymas nereglamentuos karinio pobūdžio tarptautinių sankcijų taikymo.
4. Įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas laiku ir efektyviai taikyti sankcijas kitoms valstybėms, neformalioms organizacijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims, kai to reikalauja Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai arba kiti valstybės interesai.
Priėmus šį Įstatymą, Lietuvos Respublika galės efektyviau prisidėti prie tarptautinės bendrijos pastangų kovoti su terorizmu, nes tarptautinių organizacijų ir Europos Sąjungos sankcijos – veiksmingiausia nekarinio poveikio priemonė, taikoma valstybėms, kurios remia terorizmą, kuriose pažeidžiamos žmogaus teisės, vyksta etniniai ir religiniai konfliktai, taip pat neformalioms teroristinėms, agresyvioms religinėms ir karinėms organizacijoms, šių organizacijų nariams. Sankcijos yra politinės (oficialių vizitų draudimas, vizų išdavimo ir kelionių apribojimai), diplomatinės (diplomatinių santykių apribojimas ar nutraukimas), prekybinės – ekonominės (civilinių prekių ir ginklų prekybos embargai, kiti ekonominės veiklos apribojimai), susisiekimo (geležinkelio, jūrų, oro, pašto, telegrafo, radijo ir kitokių ryšių, susisiekimo nutraukimas), finansinės (kapitalo judėjimo ir mokėjimų apribojimai, sąskaitų įšaldymas) ir kultūrinės (ryšių kultūros, sporto, švietimo srityse apribojimai). Jungtinių Tautų, kitos tarptautinės organizacijos, taip pat Europos Sąjunga tarptautines sankcijas skelbia išnaudojusios visas diplomatines priemones. Šias sankcijas vykdyti Lietuvos Respublika privalo pagal tarptautinius įsipareigojimus (Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos, Europos Sąjungos sankcijos – nuo narystės joje datos) arba tuo atveju, kai jos atitinka Lietuvos Respublikos interesus (Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos sankcijos).
III. KITŲ TEISĖS AKTŲ, REGULIUOJANČIŲ TĄ PAČIĄ VISUOMENINIŲ
SANTYKIŲ SRITĮ, CHARAKTERISTIKA
6. Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijos įgyvendinamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais (pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 31 d. nutarimas Nr. 1281 „Dėl priemonių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijoms įgyvendinti“ (Žin., 2001, Nr. 93-3283; 2002, Nr. 56-2263). Kai reikia taikyti sankcijas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kompetencijai nepriskirtose srityse, būtinas atitinkamas įstatymas.
Vieną panašių visuomeninių santykių sričių reglamentuoja Lietuvos Respublikos strateginių prekių eksporto, importo ir tranzito kontrolės įstatymas (Žin., 1995 Nr. 61-1533; 2002, Nr. 74-3142), kuris nustato strateginių dvigubos paskirties prekių ir karinės įrangos, taip pat paslaugų, susijusių su minėtosioms prekėmis ir įranga, eksporto, importo ir tranzito kontrolės tvarką. Minėtojo įstatymo nepakanka tam, kad veiksmingai būtų vykdomi tarptautiniai įsipareigojimai ir ginami valstybės interesai, nes jis leidžia taikyti sankcijas tik specifinėse srityse (dvigubos paskirties prekių ir karinės įrangos eksportui, importui ir tranzitui). Minėtasis įstatymas iš dalies neteks galios Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir pradėjus tiesiogiai taikyti 2000 m. birželio 22 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentą Nr. 1334/2000, nustatantį Bendrijos dvigubos paskirties prekių ir technologijų eksporto kontrolės režimą. Įstatymas bus vienintelis teisės aktas, nustatantis sankcijas, taikytinas kitoms valstybėms, neformalioms organizacijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims, taip pat numatantis galimybę prireikus taikyti sankcijas, nustatyti jų turinį ir trukmę.
IV. UŽSIENIO VALSTYBIŲ TEISĖKŪROS APŽVALGA
7. Rengiant Įstatymo koncepciją, buvo nagrinėjama Europos Sąjungos valstybių – Suomijos, Švedijos, Vokietijos, Austrijos, Italijos ir Prancūzijos, taip pat Norvegijos, Čekijos ir Latvijos patirtis. Nagrinėjant Europos Sąjungos valstybių įstatymus, atsižvelgta į Europos Komisijos nuomonę, kurių valstybių įstatymai leidžia deramai įgyvendinti Europos Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką. Sankcijų taikymo mechanizmo efektyvumas vertinamas visų pirma pagal tai, ar įstatymas numato taikyti kompleksines sankcijas, ar užtikrinamas sankcijų taikymas laiku (Europos Sąjungos valstybės turi pradėti taikyti Europos Sąjungos Tarybos reglamentą nuo jo įsigaliojimo (šios koncepcijos 8 punktas).
Europos Sąjungos valstybėse, kurių patirtis nagrinėta, sankcijų taikymas kitoms valstybėms, neformalioms organizacijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims reglamentuojamas įstatymo. Atsižvelgiant į tai, kad sankcijos dažnai apima daug sričių, kurių visą sąrašą sudaryti sunku, paprastai priimamas įstatymas, leidžiantis taikyti sankcijas, nustatantis jų skelbimo tvarką, atsakomybę už sankcijų pažeidimus, o konkretūs atvejai reglamentuojami įstatymo lydimuosiuose teisės aktuose. Paprastai priimami vyriausybės nutarimai, įvedantys nutarimo priede išvardytas sankcijas. Apie tokį nutarimą per mėnesį informuojamas parlamentas, kuris turi teisę per tam tikrą laiką sustabdyti sankcijų taikymą. Atlyginti nuostolių, kuriuos dėl taikomų sankcijų gali patirti fizinis ar juridinis asmuo, nėra numačiusi nė viena valstybė. Šių valstybių įstatymai ir baudžiamieji kodeksai už sankcijų pažeidimus numato 2–4 metų laisvės atėmimo bausmes už sunkius pažeidimus, baudas arba iki 6 mėnesių įkalinimą – už vidutinio sunkumo pažeidimus. Už smulkius pažeidimus skiriama bauda arba neskiriama jokios bausmės. Numatytas ir turto, susijusio su veikla, pažeidžiančia sankcijų režimą, konfiskavimas.
V. TARPTAUTINĖS TEISĖS, EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS NORMŲ
IR PRINCIPŲ ANALIZĖ
8. Sankcijų taikymą reglamentuoja Europos Sąjungos sutarties 14 straipsnis („Bendri veiksmai“) ir 15 straipsnis („Bendros pozicijos“), taip pat Europos Bendrijos steigimo sutarties 60 straipsnis („Kapitalo judėjimas ir mokėjimai“) ir 301 straipsnis („Europos Sąjungos Tarybos sprendimai dėl bendrų veiksmų ir bendrų pozicijų“). Europos Sąjungoje sankcijų įvedimą reglamentuoja Europos Sąjungos Tarybos reglamentai, kurie privalomi visa apimtimi ir tiesiogiai taikomi visose valstybėse narėse, sprendimai, privalomi visa apimtimi tiems, kuriems skirti ir tiesiogiai veikiantys (Europos Bendrijos steigimo sutarties 249 straipsnis). Europos Sąjungos valstybėms nereikia priimti nacionalinių teisės aktų, perkeliančių reglamentų nuostatas į nacionalinę teisę (Europos Teisingumo Teismo sprendimas byloje 39/72; non pre-emption principas), tačiau jos turi panaikinti ar pakeisti nacionalinės teisės aktus, prieštaraujančius Europos Sąjungos Tarybos reglamentui. Kartais minėtieji teisės aktai reikalauja priimti nacionalinius teisės aktus, kurie užtikrintų konkretaus reglamento įgyvendinimą. Tai dažniausiai susiję su institucinių gebėjimų kūrimu ar stiprinimu, atsakomybės už reglamento pažeidimą nustatymu. Taigi nedraudžiama papildomai pranešti apie tokio teisės akto įsigaliojimą ir pateikti informaciją apie jo taikymą, atsakomybę už pažeidimus. Šitaip lengviausia išvengti pažeidimų. Europos Sąjungos reglamentai įsigalioja juose nurodytą dieną, o jeigu ji nenurodyta - dvidešimtą dieną nuo paskelbimo Europos Bendrijų oficialiajame leidinyje (Europos Bendrijos steigimo sutarties 254 straipsnis). Siekiant užtikrinti sankcijų įvedimo operatyvumą, reglamentuose, nustatančiuose ekonomines sankcijas, paprastai nurodoma, kad jie įsigalioja jų paskelbimo dieną arba trečiąją dieną nuo paskelbimo.
Europos Sąjungos Tarybos sprendimai įgyvendinami priimant atitinkamus nacionalinius teisės aktus. Europos Sąjungos valstybės, kurioms skirtas Europos Sąjungos Tarybos sprendimas, turi panaikinti ar pakeisti nacionalinius teisės aktus, prieštaraujančius šiam sprendimui.
9. Jungtinių Tautų Chartijos 24 straipsnis numato Saugumo Tarybos atsakomybę už taikos ir saugumo palaikymą ir valstybių sutikimą, kad Saugumo Taryba veiktų jų vardu. Jungtinių Tautų Chartijos 25 straipsnis nustato, kad Jungtinių Tautų narės, remdamosi šia chartija, sutinka paklusti Saugumo Tarybos nutarimams ir juos vykdyti. Jungtinių Tautų Chartijos 41 straipsnis nustato, kad Saugumo Taryba gali nuspręsti, kokių priemonių, nesusijusių su ginkluotos jėgos naudojimu, turi būti imamasi jos sprendimams vykdyti, taip pat pareikalauti, kad Jungtinių Tautų narės šias priemones taikytų. Tai gali būti visiškas arba dalinis ekonominių santykių, geležinkelio, jūrų, oro, pašto, telegrafo, radijo ir kitokių ryšių, susisiekimo nutraukimas, taip pat diplomatinių santykių nutraukimas. Minėtosios chartijos 48 straipsnis nustato, kad visos Jungtinių Tautų narės turi imtis veiksmų Saugumo Tarybos sprendimams dėl tarptautinės taikos ir saugumo palaikymo įgyvendinti.
10. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja (1950 m. lapkričio 5 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 377 (V) „Vienybė taikos labui“), taip pat Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija, kitos tarptautinės organizacijos, kurių narė yra Lietuvos Respublika, gali priimti sprendimus rekomenduoti narėms taikyti nekarines sankcijas. Šių sankcijų taikyti neprivaloma, tačiau jos taikytinos, jeigu atitinka Lietuvos Respublikos interesus.
VI. PAGRINDINĖS NUOSTATOS DĖL VISUOMENINIŲ SANTYKIŲ REGULIAVIMO
11. Įstatymas reglamentuos šių tarptautinių sankcijų taikymo kitoms valstybėms, neformalioms organizacijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims mechanizmą:
11.1. sankcijų, privalomų pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus (pvz., Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos, Europos Sąjungos sankcijos);
13. Įstatymas numatys, kad sprendimai dėl sankcijų, taikomų kitoms valstybėms, neformalioms organizacijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims, vykdant Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliucijas ar kitus Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, išskyrus tuos įsipareigojimus, kurie vykdomi tiesiogiai pagal Europos Sąjungos Tarybos reglamentus, įgyvendinant Europos Sąjungos sutartį arba Europos Bendrijos steigimo sutartį, bus priimami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
14. Įstatymas numatys, kad išsamios nuostatos dėl Europos Sąjungos Tarybos reglamentų, priimtų pagal Europos Sąjungos sutarties 14 ir 15 straipsnius, taip pat Europos Bendrijos steigimo sutarties 60 ir 301 straipsnius ir susijusių su bendrosios užsienio ir saugumo politikos įgyvendinimu, bus pateikiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime.
15. Atsižvelgiant į tai, kad sankcijų režimas greitai keičiasi ir nustatomas trumpas laikas, per kurį jas reikia pradėti taikyti, Įstatyme tikslinga numatyti, kad dėl Įstatyme numatytų sankcijų taikymo Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima nutarimus, kuriuose nustatoma sankcijų taikymo apimtis (kurioms užsienio valstybėms, neformalioms organizacijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims kokios konkrečios sankcijos bus taikomos).
16. Koordinuoti sankcijų taikymą bus pavesta Užsienio reikalų ministerijai, kuri bus atsakinga už minėtųjų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir jų pakeitimų inicijavimą. Sankcijų vykdymo priežiūrą atliks valstybės institucijos pagal kompetenciją.
17. Įstatymas nustatys, kad prievolės, sandoriai ar veikla, kurie prieštarauja Įstatymui, nebus vykdomi. Prievolių ar sandorių, sudarytų, iki įsigalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl sankcijų taikymo, vykdymą fiziniai ir juridiniai asmenys privalės nedelsdami nutraukti ar sustabdyti sankcijų galiojimo laikotarpiui vienašališkai arba abipusiu susitarimu.
VII. GALIMOS NUMATOMO TEISINIO REGULIAVIMO PASEKMĖS
19. Priėmus Įstatymą, bus išvengta galimos painiavos ir kliūčių deramai vykdyti Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus. Sankcijų taikymas paprastai gali atnešti nuostolių ūkio subjektams, gali būti netenkama pajamų dėl prievolių ar sandorių nevykdymo. Kita vertus, Įstatymas nenumato naujų Lietuvos Respublikos įsipareigojimų, tik leidžia deramai vykdyti esamus įsipareigojimus. Manoma, kad apgalvotas informavimo apie sankcijas mechanizmas leis didžiumos nuostolių išvengti arba juos sumažinti. Reikia atsižvelgti į tai, kad nevykdydama tarptautinių įsipareigojimų valstybė gali patirti daug didesnę žalą (tai gali sutrukdyti sudaryti reikiamas tarptautines sutartis, sukliudyti tapti tarptautinių organizacijų nare, sankcijas jai gali pradėti taikyti kitos valstybės ar organizacijos). Sankcijų taikymo praktika rodo, kad iki šiol sankcijos taikytos toms valstybėms, neformalioms organizacijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims, su kuriais Lietuvos Respublikos ūkio subjektai glaudžių verslo ryšių neturi (Irakas, Afganistanas, Angola, Siera Leonė ir panašiai), todėl didelio tiesioginio poveikio dėl Įstatymo vykdymo neturėtų būti.
Atsižvelgiant į kitų valstybių praktiką, Įstatymas nenumatys atlyginti nuostolių, kuriuos gali patirti fiziniai ir juridiniai asmenys dėl sankcijų įvedimo.
VIII. FINANSINIS EKONOMINIS PAGRĮSTUMAS
20. Įstatymo projektą rengs užsienio reikalų ministro 2001 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 198 sudaryta darbo grupė, todėl papildomų lėšų Įstatymui parengti nereikės.
Sankcijas, taikomas kitoms valstybėms, neformalioms organizacijoms, juridiniams ir fiziniams asmenis, koordinuos Užsienio reikalų ministerija. Dėl sankcijų taikymo ir konsultavimo šiuo klausimu padaugės darbo, todėl Užsienio reikalų ministerijos Ekonomikos departamente reikės įsteigti papildomą etatą, taigi Įstatymui įgyvendinti prireiks papildomai 65 tūkst. litų iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
IX. NUMATOMA ĮSTATYMO STRUKTŪRA
21. Įstatymo projektą sudaro šie skyriai: „I. Bendrosios nuostatos“, „II. Sankcijų taikymas remiantis Jungtinių Tautų bei kitų tarptautinių organizacijų sprendimais“, „III. Sankcijų taikymas įgyvendinant Europos Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką“, „IV. Sankcijų poveikis prievolėms ir sandoriams“, „V. Sankcijų taikymo koordinavimas ir informavimas apie jas“, „VI. Atsakomybė už sankcijų pažeidimus“, „VII. Baigiamosios nuostatos“.
I skyriuje nustatoma Įstatymo paskirtis ir taikymas, pateikiami pagrindinių sąvokų apibrėžimai, nurodomos galimos sankcijų rūšys (politinės, ekonominės, prekybinės, finansinės, susisiekimo, diplomatinės, kultūrinės, ir panašios), numatomi jų taikymo atvejai (įgyvendinant privalomus ir rekomendacinius Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų sprendimus, vykdant Europos Sąjungos bendrąją užsienio ir saugumo politiką). Įstatymas numatys, kad sankcijų taikymo apimtis bus nustatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu.
II skyriuje nustatoma sankcijų, taikomų remiantis Jungtinių Tautų, kitų tarptautinių organizacijų sprendimais, įgyvendinimo tvarka, kai jų taikymą reikia įteisinti nacionaliniais teisės aktais.
III skyriuje nustatoma sankcijų, taikomų pagal Europos Sąjungos bendrosios užsienio ir saugumo politikos reikalavimus, įgyvendinimo tvarka. Ši tvarka įsigalios Lietuvos Respublikai įstojus į Europos Sąjungą. Iki įstojimo sankcijos, taikomos įgyvendinant Europos Sąjungos priimtus dokumentus, bus įgyvendinamos II skyriuje nustatyta tvarka. Tiesiogiai taikomi Europos Sąjungos reglamentai nebus perkeliami į nacionalinę teisę. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime bus pateikiamos išsamios nuostatos dėl reglamento įgyvendinimo Lietuvos Respublikoje. Jeigu dėl sankcijų taikymo Europos Sąjunga priims sprendimą, kurį į Lietuvos Respublikos teisę reikia perkelti nacionaliniu teisės aktu, bus taikoma Įstatymo II skyriuje numatyta tvarka.
IV skyriuje nustatoma, kad prievolės, sandoriai ar veikla, kurie prieštarauja Įstatymui, nebus vykdomi. Prievolių ar sandorių, sudarytų, iki įsigalioja Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl sankcijų taikymo, vykdymą fiziniai ir juridiniai asmenys privalės nedelsdami nutraukti ar sustabdyti sankcijų galiojimo laikotarpiui vienašališkai arba abipusiu susitarimu. Šiame skyriuje reglamentuojami ir įpareigojimai tretiesiems asmenims (kredito įstaigoms, vežėjams, kelionių agentūroms ir panašiai), numatantys sankcijų viršenybę prieš sudarytas sutartis.
V skyriuje nustatoma sankcijų įgyvendinimo koordinavimo ir informavimo apie jas tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (Užsienio reikalų ministerija) bus atsakinga už sankcijų paskelbimo ir atšaukimo laiku inicijavimą. Sankcijų vykdymo kontrolę atliks valstybės institucijos pagal kompetenciją.
VI skyriuje numatoma atsakomybė už sankcijų nesilaikymą ir nustatoma, kad dėl taikomų sankcijų patirtų fizinių ir juridinių asmenų nuostolių valstybė neatlygina.
VII skyriuje nustatoma Įstatymo įsigaliojimo data, taip pat terminai, per kuriuos Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi parengti įstatymo lydimuosius teisės aktus.
X. NUMATOMI PAKEISTI AR PANAIKINTI TEISĖS AKTAI
22. Priėmus Įstatymą, reikės pakeisti ir papildyti:
22.1. Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (Žin., 2000, Nr. 89-2741) – numatyti baudžiamąją atsakomybę už sankcijų, paskelbtų kitoms valstybėms, neformalioms organizacijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims, nevykdymą ar pažeidimą, jeigu šiais veiksmais būtų prisidėta prie karinės, etninės ir religinės nesantaikos, žmogaus teisių pažeidimų ir tarptautinio terorizmo skatinimo ir finansavimo kitose valstybėse ar sukelta grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir tarptautiniams santykiams;
22.2. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą (Žin., 1985, Nr. 1-1) – numatyti administracinę atsakomybę už sankcijų, paskelbtų kitoms valstybėms, neformalioms organizacijoms, juridiniams ir fiziniams asmenims, nevykdymą ar pažeidimą, jeigu šiais veiksmais nebūtų tiesiogiai prisidėta prie karinės, etninės ir religinės nesantaikos, žmogaus teisių pažeidimų ir tarptautinio terorizmo skatinimo ir finansavimo kitose valstybėse ar sukelta grėsmė Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui ir tarptautiniams santykiams.
______________