LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL APLINKAI NEPAVOJINGO GAMINIO ŽENKLO (ANGŽ) SUTEIKIMO KIETOSIOMS GRINDŲ DANGOMS KRITERIJŲ PATVIRTINIMO
2003 m. rugpjūčio 29 d. Nr. 440
Vilnius
Vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. kovo 5 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Lietuvos pasirengimo narystei Europos Sąjungoje programos (Nacionalinė Acquis priėmimo programa) teisės derinimo priemonių ir Acquis įgyvendinimo priemonių 2003 metų planų patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 25-1019) patvirtinto 2003 metų plano 3.22 skyriaus „Aplinka“ 3.22.6 poskyryje „Pramoninės taršos kontrolė ir rizikos valdymas“ patvirtintą Acquis teisės derinimo priemonę, kurios kodas 3.22.6–T 37, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 584 „Dėl aplinkai nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo tvarkos“ 20 punktu,
1. Tvirtinu Aplinkai nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo kietosioms grindų dangoms kriterijus (pridedama).
2. Nustatau, kad patvirtinti Aplinkai nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) kietosioms grindų dangoms suteikimo kriterijai galioja trejus metus nuo jų paskelbimo „Valstybės žiniose“ datos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2003 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 440
Aplinkai nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo kietosioms grindų dangoms kriterijai
i. Bendrosios nuostatos
1. Suteikiant gaminių grupei aplinkai nepavojingo gaminio ženklą (toliau – ANGŽ), siekiama padėti vartotojams atpažinti gaminius, mažiau kenksmingus aplinkai, o gamintojus ir importuotojus skatinti tiekti vartotojams mažiau kenksmingus aplinkai gaminius bei sudaryti palankesnes sąlygas Lietuvos Respublikos gaminiams patekti į Europos Sąjungos ir kitų šalių rinkas.
2. Nustatant ANGŽ suteikimo kriterijus gaminių grupei – kietosioms grindų dangoms, siekiama mažinti kenksmingą poveikį aplinkai:
3. ANGŽ suteikiamas Lietuvos Respublikoje pagamintoms ir importuojamoms iš kitų šalių kietosioms grindų dangoms, kurios atitiks visus šiame dokumente išvardytus ANGŽ suteikimo kriterijus.
4. ANGŽ gali būti suteikiamas tik toms kietosioms grindų dangoms kuriomis prekiaujama Lietuvos Respublikoje.
5. Kompetentinga institucija, vertindama, ar gaminių grupei gali būti suteiktas ANGŽ, turi teisę atsižvelgti į siekiančiojo gauti ANGŽ turimus aplinkosaugos vadybos sertifikatus, gautus vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 28 „Dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 761/2001 „Dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkos apsaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) „ (EB) Nr. 761/2001 taikymo“ (Žin., 2002, Nr. 4-112) ar LST ISO 14 000, bet jie nėra būtini siekiant gauti ANGŽ.
6. ANGŽ suteikimo kietosioms grindų dangoms kriterijai parengti, vadovaujantis Europos Sąjungos Komisijos 2002 m. kovo 25 d. sprendimu 2002/272/EB „Dėl Europos Sąjungos ekologinio ženklo suteikimo kietoms grindų dangoms (2002/272/EC Commision Decision of 25 March 2002 establishing the ecological criteria for the award of the Community eco-label to hard floor-coverings).
II. gaminių grupės apibūdinimas
7. ANGŽ gali būti suteiktas gaminių grupei – kietosioms grindų dangoms, kurios skirtos konstrukcinių pastato elementų grindų dangoms (paklojimams) kloti. Patalpų paskirtis sąlygoja grindų medžiagos parinkimą. Šiame dokumente kietosioms grindų dangoms priskiriami šie kietieji produktai: natūralių taisyklingos ar netaisyklingos formos akmenų plytos; akmenų aglomeratų, betono, teraco, keraminės ir molio plytelės.
Kietosios grindų dangos taip pat gali būti skirstomos į dvi gaminių grupes:
- grindų dangos, pagamintos iš natūralių akmenų,
- grindų dangos pagamintos, panaudojant rišamąsias medžiagas cementą ar molį:
7.1. kietųjų grindų dangų natūralaus akmens plytos gali būti gaminamos iš gamtinių uolienų, tokių kaip marmuras, granitas ar kitų gamtinių uolienų. „Kitos gamtinės uolienos“, tai – smiltainis, kvarcitas, pilkai melsvos spalvos ar juodasis skalūnai, tufas, kuriems neįmanoma poliruojant suteikti veidrodinį spindesį, ir kurie ne visada akmens skaldykloje išgaunami luitų pavidalo;
7.2. prie sukietintų grindų dangų plytų priskiriamos akmenų aglomeratų, betono, teraco, plytelės. Degtoms grindų dangoms priskiriamos keraminės ir molio grindų plytelės;
7.3. aglomeratų grindų plytelės, tai – pramonės gaminiai, pagaminti iš mineralų mišinio, iš natūralių akmenų – marmuro ar granito – skaldos ir rišamosios medžiagos: poliesterinės dervos ar hidraulinio cemento.
7.4. betono grindinio plytelės gaminamos maišant smėlį, žvyrą, cementą, neorganinius pigmentus ir priedus vibro – kompresiniu būdu. Šiai gaminių grupei taip pat priskiriamos betono plokštės;
7.5. teraco plytelės gaminamos vienodų geometrinių formų ir storio, jos gali būti vieno ar dviejų sluoksnių. Vieno sluoksnio teraco plytelės gaminamos iš skaldos, dažniausiai marmuro ir dolomito, ir rišamosios medžiagos: iš pilkojo ar baltojo cemento ir vandens mišinio, viršutinis jų sluoksnis yra šlifuojamas. Dviejų sluoksnių teraco plytelių pirmiausia pagaminamas pirmas viršutinis sluoksnis, kaip aprašyta vieno sluoksnio teraco plytelės gamybos procese; o antrąjį sluoksnį, vadinamą apatiniu ar baziniu sluoksniu, kurio paviršius įprastomis eksploatacijos sąlygomis nematomas, sudaro betono sluoksnis, kuris, esant poreikiui, iš dalies gali būti pašalinamas;
7.6. keraminės ar plonos plytelės iš molio ar kitų neorganinių medžiagų, tokių kaip lauko špatas ir kvarcas, suformuojamos štampavimo ar presavimo būdu kambario temperatūroje, po to jos džiovinamos ir išdegamos esant atitinkamai temperatūrai, užtikrinančiai reikalaujamas eksploatacines savybes. Keraminės plytelės gali būti glazūruotos ar ne glazūruotos, jos yra nedegančios ir atsparios šviesos poveikiui;
III. Aplinkai nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo kietosioms grindų dangoms kriterijų taikymas
8. ANGŽ suteikimo kriterijai kietosioms grindų dangoms gali būti taikomi atskiroms plytų ar plytelių grupėms, nurodytoms 7 punkte, arba visoms kietųjų grindų dangų plytų ar plytelių grupėms.
9. ANGŽ suteikimo kriterijų faktinių verčių nustatymo procedūros nurodytos šio dokumento Techniniame priede.
10. ANGŽ suteikimo kriterijų vertės gali būti nustatomos arba taikant šiame dokumente pateikiamus tyrimo metodus arba kitus tyrimo metodus, jeigu jie yra ekvivalentiški nurodytiems šiame dokumente ir kompetentinga institucija pritaria jų taikymui.
IV. aplinkai Nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo Žaliavų kietosioms grindų dangoms išgavimo procesui kriterijai
12. ANGŽ gali būti suteiktas natūralių akmenų plytoms, jeigu jų išgavimo technologinio proceso kiekviena operacija karjere yra įvertinama svarbos taškais, vadovaujantis 1 lentelėje pateikiama taškų skaičiavimo metodika.
1 lentelė
| Indikatorius |
Vertinami parametrai |
Įvertinimas svarbos taškais |
|||||
| (technologinio proceso operacijos) |
|
5 (labai geras) |
3 (geras) |
1 (pakankamas) |
Neleistina riba |
Įtakos koeficientas |
|
| 1.1. Karjero vandens kaitos ciklas |
Išvalyto technologinio vandens kiekio (ITVK) ir bendro technologinio vandens kiekio (BTVK) santykis x 100, % |
> 95 |
95–85 |
84–80 |
< 80 |
W4 |
|
| 1.2. Karjero irimo procesas |
Karjero eksploatuojamo ploto, įskaitant ir atliekomis virstantį plotą, m2, ir viso karjero ploto, m2, santykis, % |
< 15 |
15–30 |
31–50 |
>50 |
W1,W2,W3 |
|
| 1.3. Akmens luitų |
Išgaunamų prekinių luitų, m3, ir viso |
marmuro |
>40 |
40–30 |
29–20 |
<20 |
- |
| išgavimo procesas |
išgaunamo žaliavos kiekio, m3, santykis, % |
granito |
>50 |
50–40 |
39–30 |
<30 |
- |
|
|
|
kitų žaliavų |
>20 |
20–15 |
14–10 |
<10 |
- |
| 1.4. Akmens luitų išgavimo proceso įvertinimas |
Suminio luitų išgavimo laiko, h, su metiniu produkcijos kiekiu, m3, santykis, h/m3 |
marmuro |
>60 |
60–45 |
44–35 |
<35 |
- |
| granito |
>60 |
60–45 |
44–35 |
<35 |
- |
||
| kitų žaliavų |
>50 |
50–35 |
34–25 |
<25 |
- |
||
| 1.5. Akmens luitų išgavimo proceso įrengimų darbo sąlygos |
Santykis: suminio luitų išgavimo darbo laiko su metiniu išgautos produkcijos kiekiu, h/m3 |
krautuvo darbo laikas |
<3,5 |
3,5 –5,5 |
>5,5 |
– |
- |
| ekskavatoriaus darbo laikas |
< 2,5 |
2,5–3,0 |
> 3,0 |
– |
- |
||
| 1.6. Oro kokybė |
Kietųjų dalelių (KD 10), skendinčiųjų ore, metinės ribinės vertės, pamatuotos prie karjero teritorinės ribos, μg/Nm3 |
< 20 |
20–100 |
101 –150 |
>150 |
W1, W2 |
|
| 1.7. Vandens kokybė |
Skendinčiųjų medžiagų kiekis vandenyje, mg/l |
<15 |
15–30 |
31–40 |
40 |
W1,W2,W3,W4 |
|
| 1.8. Triukšmas |
Triukšmas, pamatuotas prie karjero teritorinės ribos, dB (A) |
<30 |
30–55 |
56–60 |
>60 |
W1,W3 |
|
| 1.9.Vizualinis skaldyklos vertinimas |
|
0–10 |
>10–20 |
>20–30 |
>30 |
W1,W3 |
|
13. ANGŽ gali būti suteiktas natūralių akmenų plytoms, kai jų išgavimo karjere technologinis procesas įvertinamas, vadovaujantis 1 lentelėje pateikiamų 9 pagrindinių indikatorių parametrų svarbos taškais. Galutinė svarbos taškų suma gaunama sudėjus kiekvieno indikatoriaus parametro svarbos taškus, padaugintus iš parametro įtakos koeficiento, jeigu toks numatytas 1 lentelėje.
14. ANGŽ gali būti suteiktas natūralių akmenų plytoms:
14.1. kai karjero, kuriame gauti gamtiniai akmens luitai, indikatorių parametrų, pateiktų 1 lentelėje, galutinė svarbos taškų suma, yra ne mažesnė nei 25 taškai;
14.2. kai nė vienas vertinamas parametras, pateiktas 1 lentelėje, negavo įvertinimo „neleistina riba“;
14.4. kai karjero teritorijoje nėra paviršinių vandens telkinių, kur vykdoma melioracija, nėra šaltinių arba kai vandens telkinio, patenkančio į karjero teritoriją, naudojimas atitinka Lietuvos Respublikos Vandens įstatymo reikalavimus (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36–1544), arba kai upės, esančios karjero teritorijoje, debitas yra daugiau nei 5m3/sek.;
14.5. kai vykdant natūralių akmenų apdailą yra naudojama uždara nuotekų valymo sistema, neleidžianti sklisti į aplinką teršalams, susidarantiems pjaustant ir gludinant akmenis;
15. Suteikiant ANGŽ natūralių akmenų plytoms, šių akmenų plytų išgavimo karjero poveikio aplinkai indikatorių, pateikiamų 1 lentelėje, parametrų įtakos koeficientai (W) yra apskaičiuojami šiais būdais:
15.1. koeficientas W1 – gamtos išsaugojimo koeficientas, taikomas, įvertinant karjero ardymo procesus, oro ir vandens kokybę, triukšmo lygį ir vizualiai vertinant skaldyklos teritoriją;
15.2. koeficientas W1 prilyginamas 0,3, šiais atvejais:
15.2.1. kai karjeras yra Europos Sąjungos šalių teritorijoje ir yra paisoma šių teisės aktų reikalavimų: Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 22 „Dėl paukščių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 12-364); Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. 219 „Dėl gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų kriterijų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 37-1271); Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymu (Žin., 1993, Nr. 63-1188; 2001, Nr. 108-3902); Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2727; 2001 Nr. 110-3987);
15.2.2. kai karjeras yra už Europos Sąjungos ribų, vadovaujamasi Biologinės įvairovės konvencija, (Žin., 1995, Nr. 69-1662). Tokiu atveju W1= 0,3 yra taikomas visiems 1 lentelėje nurodytiems rodikliams.
15.3. pretendentas, siekiantis gauti ANGŽ, kompetentingai institucijai pateikia išsamų karjero aprašymą, jo teritorijos žemėlapių kopijas su paaiškinimais, kad karjero eksploatacija atitinka 15.2 punkto reikalavimus;
Iškilus būtinybei, kompetentinga institucija gali reikalauti papildomų dokumentų iš pretendento, siekiančiojo gauti ANGŽ.
15.4. koeficientas W2 – dirvožemio apsaugos koeficientas. Įvertinant W2, yra atsižvelgiama į dirvožemio panaudojimo galimybes, nurodytas A1 Techninio priedo dalyje.
W2 vertės, pateikiamos 2 lentelėje, taikomos karjero ardymo procesui įvertinti (1 lentelė 1.2. indikatorius) ir vandens kokybės parametrams (1 lentelėje 1.7 indikatorius);
2 lentelė
| Dirvožemio apsauga |
Klasės I–II |
Klasės III–IV–V |
Klasės VI–VII–VIII |
| W2 |
0,3 |
0,5 |
0,8 |
15.5. koeficientas W3- gyvenviečių apsaugos koeficientas. Šio įtakos koeficiento vertės priklauso nuo gyventojų tankumo teritorijoje, kuri yra 5 km atstumu nuo karjero. Vertės pateikiamos 3 lentelėje ir taikomos visiems 1 lentelėje pateiktiems indikatorių parametrams įvertinti;
3 lentelė
| Gyventojų tankumas |
>100 gyv./km2 |
20–100 gyv./km2 |
<20 gyv./km2 |
| W3 |
0,5 (0.6) |
0,7 (0,84) |
0,9 |
15.6. pretendentas, siekiantis gauti ANGŽ, taip pat turi pateikti gyvenviečių, esančių 5 km atstumu nuo karjero teritorijos, planus ir žemėlapių kopijas bei atitinkamus dokumentus apie gyventojų tankumą pagal 16.6 punkto reikalavimus. Jeigu konkrečioje teritorijoje, kurioje yra karjerų, gyvenvietės plečiasi, W3 reikšmės yra prilyginamos skliausteliuose nurodytoms reikšmėms. Šis reikalavimas netaikomas didelių plotų karjerams, kurių > 75 % ploto jau yra išduotas eksploatacijos leidimas;
16. ANGŽ gali būti suteiktas natūralaus akmens plytoms, kai jų akmens luitų išgavimo procesas atitinka aplinkos apsaugos indikatorių parametrų reikalavimus karjerų teritorijoms:
16. 2. jeigu akmens luitai yra gauti karjere, kuris yra už Europos Sąjungos ribų, turi būti laikomasi 15.2.2 punkte nurodytų teisės aktų;
16.3. koeficiento W1 vertė prilyginta 0,3 yra taikoma ir akmens luitų išgavimo karjerams, kurie nenurodyti 16.1 ir 16.2 punktuose, tačiau yra reglamentuoti nacionalinės biologinės įvairovės strategijos ir veiksmų planuose, aprašytuose atitinkamuose Lietuvos Respublikos teisės aktuose;
17. ANGŽ gali būti suteikiamas natūralių akmenų plytoms, kai pretendentas, siekiantis gauti ANGŽ, pateikia jų žaliavų išgavimo proceso karjere aprašymą, žemėlapio kopiją ir grafinę gamtinių akmens luitų išgavimo karjere vizualinio poveikio aplinkai vertinimo schemą, atitinkančią 16.4 punkto reikalavimus.
18. ANGŽ gali būti suteikiamas kietųjų grindų dangoms, jeigu jų žaliavų sudėtyje nėra cheminių medžiagų ar preparatų, apibūdinamų šiomis frazėmis arba jų deriniais:
R45 (gali sukelti vėžį);
R46 (gali sukelti paveldimus genetinius pakenkimus);
R50 (labai toksiškos vandens organizmams);
R51 (toksiškos vandens organizmams);
R52 (pavojingos vandens organizmams);
R53 (gali sukelti ilgalaikius nepalankius vandens ekosistemos pakitimus)
R60 (kenkia vaisingumui);
R61 (kenkia negimusiam vaikui),
kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gruodžio 19 d. įsakyme Nr. 532/742 „Dėl Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų ženklinimo tvarkos“ (Žin., 2001, Nr. 16-509; 2002, Nr. 81-3501).
19. ANGŽ gali būti suteikiamas kietosioms grindų dangoms, kai siekiant aplinkosauginio palankumo antrinio panaudojimo žaliavoms, 19 punkte nurodytas kriterijus nenaudojamas uždarame cikle gautoms antrinio panaudojimo medžiagoms, panaudojamoms gamybos procese, kaip tai aprašyta A2 Techniniame priede.
20. ANGŽ gali būti suteikiamas glazūruotoms plytelėms, kai jų žaliavose, naudojamose kaip priedai, esančių cheminių elementų arba jų junginių kiekiai neviršija 4 lentelėje nurodytų kiekių.
4 lentelė
| Cheminio elemento pavadinimas |
Neleistina riba, %, glazūrų masės |
| švinas |
0,5 |
| kadmis |
0,1 |
| stibis |
0,25 |
21. ANGŽ gali būti suteikiamas kietųjų grindų dangų plytoms ar plytelėms, jei jų žaliavų sudėtyje nėra asbesto.
22. ANGŽ gali būti suteikiamas kietųjų grindų dangų plytoms ar plytelėms, jei jas gaminant panaudotų poliesterinių dervų kiekis sudarė ne daugiau nei 10 % žaliavų masės.
23. Pretendentas, siekiantis gauti ANGŽ, kompetentingai institucijai pateikia kietųjų grindų dangų plytų ar plytelių sudėties tyrimo duomenis, kurie leidžia nuspręsti, kad plytų ar plytelių sudėtis atitinka 19–23 punktų reikalavimus.
24. ANGŽ gali būti suteikiamas natūralaus akmens plytoms, jeigu gamtinių akmens luitų apdailos technologinio proceso metu laikomasi aplinkosauginių kriterijų reikalavimų, pateiktų 5 lentelėje.
5 lentelė
| Parametro pavadinimas |
Neleistina riba |
Parametro nustatymo metodas |
| Ore skendinčiųjų kietųjų dalelių, KD 10 frakcijos, kiekis |
KD 10 < g/Nm μ150 3 |
LST EN 12341:2000. Oro kokybė. Ore skendinčių dalelių KD 10 frakcijos nustatymas. Pamatinis metodas ir bandymo natūraliomis sąlygomis metodika, siekiant įrodyti rekomenduojamų matavimo metodų lygiavertiškumą |
| Stireno emisijos į orą |
< 210 mg/Nm3 |
|
| Vandens kaitos |
(ITVK)/(BTVK) |
A3 Techninis priedas |
| akmens skaldykloje santykis |
x 100 ≥ 90 % |
|
| Skendinčios medžiagos nuotekose |
< 40mg/l |
LST EN 872:2000. Vandens kokybė. Skendinčiųjų medžiagų nustatymas. Košimo pro stiklo pluošto koštuvą metodas |
| Kadmio kiekis nuotekose |
< 0,015 mg/l |
LST ISO 8288:2002. Vandens kokybė. Kobalto, nikelio, vario, cinko, kadmio ir švino kiekių nustatymas. Liepsnos atominės absorbcijos spektrometriniai metodai |
| Chromo (VI) kiekis nuotekose |
< 0,15 mg/l |
LST ISO 11083:2002. Vandens kokybė. Chromo (VI) nustatymas. Spektrometrinis metodas, vartojant 1,5 – difenilkarbazidą (tapatus ISO 11083:1994) |
| Geležies kiekis nuotekose |
< 1,5 mg/l |
LST ISO 6332:1995. Vandens Kokybė. Geležies nustatymas. Spektrometrinis metodas naudojant 1,10 – fenantroliną |
| Švino kiekis nuotekose |
< 0,15 mg/l |
Tas pats metodas kaip kadmio nustatymui |
25. Pretendentas, siekiantis gauti ANGŽ, turi pateikti tyrimų duomenis, kuriuose turi būti pateiktos 5 lentelėje nurodytų parametrų išmatuotos faktinės vertės. Jeigu 6 lentelėje nėra nurodytas kurio nors parametro nustatymo metodas, tada gali būti pasirinktas bet koks žinomas tyrimo metodas, kuriam pritaria kompetentinga institucija.
V. APLINKAi Nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo kietųjų grindų dangų plytelių gamybos procesui kriterijai
26. ANGŽ gali būti suteikiamas kietųjų grindų plytelėms, kai yra įvertinamos energijos sąnaudos, reikalingos aglomerato ar teraco plytelių gamybos procesui (PES) ir energijos sąnaudos keraminių ir molio plytelių degimo procesui (ESD). Energijos sąnaudos apskaičiuojamos, MJ, vienam kvadratiniam galutinio prekinio produkto metrui. Šis kriterijus netaikomas betoninėms grindinio plytelėms bei plytelių ornamentų (dekoravimo stadijos) degimo technologijos procesui:
26.1. ANGŽ gali būti suteiktas aglomerato ar teraco plytelėms, kai šių plytelių gamybos proceso energetinės sąnaudos neviršija 6 lentelėje nurodytų reikalavimų;
6 lentelė
| Plytelių pavadinimas |
Energijos sąnaudų neleistina riba, MJ/m2 |
Nustatymo metodas |
| Aglomerato plytelės |
100 |
A4 Techninis priedas |
| Teraco plytelės |
60 |
A4 Techninis priedas |
26.2. pretendentas, siekiantis gauti ANGŽ, turi apskaičiuoti faktines aglomerato ir teraco plytelių gamybos proceso energijos sąnaudas, kaip nurodoma šio dokumento A4 Techniniame priede, ir gautus duomenis pateikti kompetentingai institucijai;
26.3. ANGŽ gali būti suteiktas keraminėms ar molio plytelėms, kai jų degimo proceso metu energijos sąnaudos neviršija 7 lentelėje nurodytų verčių;
7 lentelė
| Plytelių pavadinimas |
Energijos sąnaudų neleistina riba, MJ/m2 |
Nustatymo metodas |
| Keraminės plytelės, kurių tankis ≤ 19 kg/m2 |
50 |
A4 Techninis priedas |
| Keraminės plytelės, kurių tankis > 19 kg/m2 |
70 |
A4 Techninis priedas |
| Molio plytelės, kurių tankis ≤ 40 kg/m2 |
60 |
A4 Techninis priedas |
27. ANGŽ gali būti suteiktas kietųjų grindų dangų plytoms ir plytelėms, kai jų technologinio proceso metu susidarantis užterštas vanduo yra išvalomas įmonės ar kituose valymo įrenginiuose ir vėl panaudojamas technologinio proceso operacijose. Santykis tarp pakartotinai panaudoto vandens kiekio ir viso užteršto vandens kiekio, susidarančio technologinio proceso metu, turi būti ne mažesnis nei 90 %, kaip nurodyta šio dokumento A3 Techniniame priede.
28. Pretendentas, siekiantis gauti ANGŽ, turi pateikti skaičiavimus apie pakartotinai panaudoto vandens kiekį, bendrą užteršto vandens kiekį ir apskaičiuotą jų santykį, taip pat technologiniame procese panaudojamo švaraus vandens kiekį bei jo išteklius.
29. ANGŽ gali būti suteiktas kietųjų grindų dangoms naudojamoms plytoms ir plytelėms, jei jų gamybos technologinio proceso metu išmetamų į atmosferą medžiagų koncentracija neviršija neleistinų ribų:
29.1. aglomerato plytelėms – kai išmetamų į atmosferą medžiagų koncentracija neviršija verčių, pateiktų 8 lentelėje;
8 lentelė
| Parametro pavadinimas |
Neleistina riba, mg/m2 |
Nustatymo metodas |
| Skendinčiųjų ore dalelių kiekis |
300 |
|
| Azoto oksidai (NOx) |
1200 |
LST ISO 10849:2001. Stacionariųjų taršos šaltinių išmetamieji teršalai. Azoto oksido koncentracijos nustatymas. Automatizuotų matavimo sistemų darbinės charakteristikos. |
| Sieros dioksidas (SO2) |
850 |
LST ISO 7935:2001. Stacionariųjų taršos šaltinių išmetamieji teršalai. Sieros dioksido koncentracijos nustatymas. Automatizuotų matavimo metodų darbinės charakteristikos. |
| Stirenas |
2000 |
|
29.2. keraminėms plytelėms:
29.2.1. kai jų gamybos metu (presavimo, glazūravimo, purškimo procesuose – taip vadinamųjų „šaltųjų procesų emisija“) susidarantys skendinčiųjų ore dalelių kiekiai neviršija 5 g/m3;
29.2.2. kai jų degimo proceso metu išmetamų į atmosferą medžiagų kiekiai neviršija 9 lentelėje pateiktų verčių.
9 lentelė
| Parametro pavadinimas |
Neleistina riba, mg/m2 |
Nustatymo metodas |
| Ore skendinčiųjų kietųjų dalelių kiekis |
200 |
LST EN 12341: 2000. Oro kokybė. Ore skendinčių kietųjų dalelių KD 10 frakcijos nustatymas. Pamatinis metodas ir bandymo natūraliomis sąlygomis metodika, siekiant įrodyti rekomenduojamųjų matavimo metodų lygiavertiškumą |
| Fluoras (F) |
200 |
|
| Azoto oksidai (NOx) |
2500 |
LST ISO 10849:2001. Stacionariųjų taršos šaltinių išmetamieji teršalai. Azoto oksido koncentracijos nustatymas. Automatizuotų matavimo sistemų darbinės charakteristikos |
| Sieros dioksidas (SO2) |
1500 |
LST ISO 7935:2001. Stacionariųjų taršos šaltinių išmetamieji teršalai. Sieros dioksido koncentracijos nustatymas. Automatizuotų matavimo metodų darbinės charakteristikos |
30. ANGŽ gali būti suteiktas aglomerato plytelių, kai pretendentas, siekiantis gauti ANGŽ, kompetentingai institucijai pateikia dokumentus ir tyrimų duomenys apie aglomerato plytelių gamybos technologinio proceso metu išmetamų į orą medžiagų, nurodytų 9 lentelėje, faktines vertes, kurios nustatytos vadovaujantis šio dokumento A5 Techniniu priedu. Jeigu nėra nurodyto kurio nors parametro tyrimo metodo, pretendentas gali tartis su kompetentinga institucija dėl abipusiai priimtino tyrimo metodo taikymo;
30.1. ANGŽ gali būti suteiktas keraminėms plytelėms, kurios atitinka 29.2 punkto reikalavimus ir kiekvienas į atmosferą išmetamų medžiagų parametras įvertintas, vadovaujantis šio dokumento A5 Techniniu priedu. Jeigu nėra nurodyta kurio nors parametro tyrimo metodo, pretendentas gali tartis su kompetentinga institucija dėl abipusiai priimtino tyrimo metodo taikymo;
30.2. ANGŽ gali būti suteiktas molinėms plytelėms, kai jų degimo proceso metu išmetamų į atmosferą medžiagų kiekiai neviršija 10 lentelėje pateiktų verčių, kurios apskaičiuojamos vienam pagamintos produkcijos kvadratiniam metrui (m2) ir kiekvienas į atmosferą išmetamų medžiagų parametras įvertintas vadovaujantis šio dokumento A5 Techniniu priedu. Jeigu nėra nurodyta kurio nors parametro tyrimo metodo, pretendentas gali tartis su kompetentinga institucija dėl abipusiai priimtino tyrimo metodo taikymo;
10 lentelė
| Parametro pavadinimas |
Neleistina riba, mg/m2 |
Nustatymo metodas |
| Ore skendinčiųjų kietųjų dalelių kiekis |
250 |
LST EN 12341: 2000. Oro kokybė. Ore skendinčių kietųjų dalelių KD 10 frakcijos nustatymas. Pamatinis metodas ir bandymo natūraliomis sąlygomis metodika, siekiant įrodyti rekomenduojamųjų matavimo metodų lygiavertiškumą |
| Fluoras (F) |
200 |
|
| Azoto oksidai (NOx) |
3000 |
LST ISO 10849:2001. Stacionariųjų taršos šaltinių išmetamieji teršalai. Azoto oksido koncentracijos nustatymas. Automatizuotų matavimo sistemų darbinės charakteristikos |
| Sieros dioksidas (SO2) |
2000 |
LST ISO 7935:2001. Stacionariųjų taršos šaltinių išmetamieji teršalai. Sieros dioksido koncentracijos nustatymas. Automatizuotų matavimo metodų darbinės charakteristikos |
30.3. ANGŽ gali būti suteiktas teraco ir betono plytelėms, kai viso jų gamybos proceso metu į atmosferą išmetamų medžiagų kiekiai neviršija 11 lentelėje pateikiamų verčių, apskaičiuotų vienam pagamintos produkcijos kvadratiniam metrui (m2);
11 lentelė
| Parametro pavadinimas |
Neleistina riba, mg/m2 |
Nustatymo metodas |
| Ore skendinčiųjų kietųjų dalelių kiekis |
300 |
LST EN 12341: 2000. Oro kokybė. Ore skendinčių kietųjų dalelių KD 10 frakcijos nustatymas. Pamatinis metodas ir bandymo natūraliomis sąlygomis metodika, siekiant įrodyti rekomenduojamųjų matavimo metodų lygiavertiškumą |
| Azoto oksidai (NOx) |
2000 |
LST ISO 10849:2001. Stacionariųjų taršos šaltinių išmetamieji teršalai. Azoto oksido koncentracijos nustatymas. Automatizuotų matavimo sistemų darbinės charakteristikos. |
| Sieros dioksidas (SO2) |
1500 |
LST ISO 7935:2001. Stacionariųjų taršos šaltinių išmetamieji teršalai. Sieros dioksido koncentracijos nustatymas. Automatizuotų matavimo metodų darbinės charakteristikos. |
30.4. Pretendentas, siekiantis gauti ANGŽ teraco ar betono plytelėms, turi pateikti dokumentus, įrodančius, kad teraco ar betono plytelės atitinka 30.8 punkto reikalavimus ir kiekvienos į atmosferą išmetamų medžiagų parametras, įvertintas vadovaujantis šio dokumento A5 Techniniu priedu. Jeigu nėra nurodyta kurio nors parametro tyrimo metodo, pretendentas gali tartis su kompetentinga institucija dėl abipusiai priimtino tyrimo metodo taikymo.
31. ANGŽ gali būti suteiktas grindų dangoms naudojamoms plytoms ar plytelėms, kai jų apdailos gamybos proceso metu susidariusiose nuotekose, po jų išvalymo pačioje įmonėje ar už jos ribų parametrų faktinės vertės neviršija 12 lentelėje pateikiamų verčių.
12 lentelė
| Parametro pavadinimas |
Neleistina riba |
Parametro nustatymo metodas |
| Skendinčios medžiagos nuotekose |
< 40mg/l |
LST EN 872:2000. Vandens kokybė. Skendinčiųjų medžiagų nustatymas. Košimo pro stiklo pluošto koštuvą metodas |
| Kadmio kiekis nuotekose |
< 0,015 mg/l |
LST ISO 8288:2002. Vandens kokybė. Kobalto, nikelio, vario, cinko, kadmio ir švino kiekių nustatymas. Liepsnos atominės absorbcijos spektrometriniai metodai |
| Chromo (VI) kiekis nuotekose |
< 0,15 mg/l |
LST ISO 11083:2002. Vandens kokybė. Chromo (VI) nustatymas. Spektrometrinis metodas, vartojant 1,5 – difenilkarbazidą (tapatus ISO 11083:1994) |
| Geležies kiekis nuotekose |
< 1,5 mg/l |
LST ISO 6332:1995. Vandens Kokybė. Geležies nustatymas. Spektrometrinis metodas naudojant 1,10 – fenantroliną |
| Švino kiekis nuotekose |
< 0,15 mg/l |
Tas pats metodas kaip kadmio nustatymui |
32. Dokumentus, įrodančius, kad plytų ar plytelių gamybos proceso metu susidariusios nuotekos po jų išvalymo atitinka 31 punkto reikalavimus, kompetentingai institucijai pateikia pretendentas, siekiantis gauti ANGŽ.
33. ANGŽ gali būti suteiktas grindų dangoms naudojamoms plytoms ar plytelėms, jei jų gamybai naudotas cementas atitinka šiuos reikalavimus:
33.1. pagamintas iš žaliavų, kurių išgavimo procesas atitinka 1 lentelėje pateikto indikatoriaus 1.2 „Karjero irimo procesas“ parametrų reikalavimus;
33.1. cementas gaminamas esant ne didesnėms nei 3800 MJ/t energijos sąnaudoms (PES), kurios apskaičiuojamos kaip nurodyta šio dokumento A4 Techniniame priede;
33.3. cementas gaminamas tokiu būdu, kad išmetamų į atmosferą medžiagų kiekiai neviršija 13 lentelėje pateiktų verčių, skaičiuojant vienai tonai pagamintos produkcijos.
13 lentelė
| Parametro pavadinimas |
Neleistina riba, g/t |
Nustatymo metodas |
| Dulkių kiekis |
65 |
|
| Sieros dioksidas (SO2) |
350 |
LST ISO 7935:2001. Stacionariųjų taršos šaltinių išmetamieji teršalai. Sieros dioksido koncentracijos nustatymas. Automatizuotų matavimo metodų darbinės charakteristikos |
| Azoto oksidai (NOx) |
900 |
LST ISO 10849:2001. Stacionariųjų taršos šaltinių išmetamieji teršalai. Azoto oksido koncentracijos nustatymas. Automatizuotų matavimo sistemų darbinės charakteristikos |
VI. APLINKAi Nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo kietosioms grindų dangoms aplinkosauginiai kriterijai šių dangų gamybos proceso atliekų vadybai
35. ANGŽ gali būti suteiktas kietųjų grindų dangoms naudojamoms plytoms ar plytelėms, kai yra sukurta gamybos metu susidarančių atliekų vadybos sistema. Ši sistema turi būti aprašyta specialiame dokumente ir jame turi atsispindėti bent trys esminiai reikalavimai:
35.1. pakartotiniam panaudojimui tinkamų atliekų atskyrimo iš bendro atliekų srauto ir jų panaudojimo procedūra;
36. Pretendentas, siekiantis gauti ANGŽ, kompetentingai institucijai turi pateikti dokumentą, kuriame aprašyti 35.1–35.3 punktų reikalavimus atitinkančios atliekų vadybos procedūros. Pagal 35 punktą reikalaujama specialaus dokumento, kuriame būtų aprašyta vadybos sistema, o pagal šį punktą kaip ir nebūtina aprašyti visos vadybos sistemos.
37. ANGŽ gali būti suteiktas kietoms grindų dangoms naudojamoms plytoms ar plytelėms, kai jų galutinio produkto– plytos ar plytelės gamybos proceso mažiausiai 70 % (masės) atliekų yra regeneruojama, vadovaujantis:
– Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu „Dėl Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 40-1499);
– Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymu (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016);
– Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“(Žin., 1999, Nr. 63-2065; 2001, Nr. 45-1604; 2002, Nr. 100-4461).
VIi. APLINKAi Nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo kietosioms grindų dangoms aplinkosauginiai kriterijai šių dangų Eksploatacijos procesui
39. ANGŽ gali būti suteiktas kietosioms grindų dangoms iš glazūruotų keraminių plytelių, jeigu viename kvadratiniame metre plytelių glazūroje esančių kenksmingų medžiagų kiekiai atitinka 14 lentelėje pateikiamus reikalavimus.
14 lentelė
| Parametro pavadinimas |
Neleistina riba, mg/m2 |
Bandymo metodas |
| Švinas |
80 |
LST EN ISO 10 545 – 15:1997. Keramikinės plytelės. 15 dalis. Švino ir kadmio plovimosi iš glazūruotų plytelių nustatymas |
| Kadmis |
7 |
Naudojantis tuo pačiu standartu, kaip nurodyta švinui |
40. Pretendentas, siekiantis gauti ANGŽ, turi pateikti:
40.1. analizės duomenis apie glazūruotų plytelių glazūros sudėtyje esančių medžiagų kiekius, kaip nurodyta 14 lentelėje.
40.2. deklaraciją, patvirtinančią, kad produktas atitinka Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 420 patvirtinto Techninių reikalavimų statybos reglamento STR 2.01.01.(3): 1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“ (Žin., 2000, Nr. 8-215, 2002, Nr. 106-4776) reikalavimus.
VIii. APLINKAi Nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo kietosioms grindų dangoms Optimalaus vartojimo aplinkosauginiai kriterijai
41. ANGŽ gali būti suteikiamas kietosioms grindų dangoms naudojamoms plytoms ar plytelėms, atitinkančioms optimalaus vartojimo kriterijus. Optimalaus vartojimo kriterijai gali būti nustatyti naudojant Lietuvos Respublikos standartus, atitinkamose įmonėse naudojamus tyrimo metodus, ISO ar CEN atitinkamus bandymo metodus.
42. Pretendentas, siekiantis gauti ANGŽ, kompetentingai institucijai turi pateikti:
42.2. deklaraciją, kad kietosioms grindų dangoms naudojamos plytos ar plytelės atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.01.04:2002. „Statybos produktai. Atitikties įvertinimas ir „CE“ ženklinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 187 (Žin., Nr. 54-2140), reikalavimus.
Ix. APLINKAi Nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo kietoms grindų dangoms vartotojų informavimo aplinkosauginiai kriterijai
43. ANGŽ gali būti suteikiamas kietosioms grindų dangoms naudojamoms plytoms ar plytelėms, kai parduodant grindų dangoms gauti plytas ar plyteles, vartotojui pateikiama informacija apie jų savybes ir optimalias jų panaudojimo galimybes. Ant grindų dangoms naudojamų plytų ar plytelių pakuotės ar ją lydinčios dokumentacijos turi būti ši informacija:
43.2. rekomendacijos, kaip produktą naudoti. Rekomendacijose turi būti išsamiai aprašytos produkto panaudojimo galimybės, taip pat turi būti pateikiamas kietųjų grindų dangų plytų ar plytelių panaudojimas, esant sunkioms klimatinėms ar kitoms sąlygoms, pavyzdžiui, atsparumas produkto šalčiui, vandeniui, chemikalams, purvui, kaip turi būti parengtas paviršius, ant kurio bus klojamos kietos grindų dangos, kietų grindų dangų valymo būdai ir rekomenduojami grindų valikliai ir valymo dažnis. Turi būti nurodomas tikėtinas kietųjų grindų dangų eksploatacijos terminas arba tikėtinas eksploatacijos laikotarpio vidurkis arba eksploatacijos ribos;
x. APLINKAi Nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo kietosioms grindų dangoms informacijos pateikimo aplinkosauginiai kriterijai
45. ANGŽ gali būti suteikiamas tik toms kietosioms grindų dangoms naudojamoms plytoms ar plytelėms, kai ANGŽ pateiktas ant pakuotės [nesuprantama formuluotė], vadovaujantis. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 584 patvirtintos Aplinkai nepavojingo gaminio ženklo (ANGŽ) suteikimo tvarkos III priedo „Aplinkai nepavojingo gaminio ženklo pateikimas vartotojui“ (Žin., 2001, Nr. 105-3775) reikalavimų. ANGŽ aprašo antrajame langelyje turi būti įrašai:
45.1. karjere išgautoms natūralaus akmens plytoms:
– jas išgaunant sumažintas poveikis teritorijoms, skirtoms gamtinių buveinių ir biologinės įvairovės išsaugojimui;
– sumažintas į vandenį išmetamų medžiagų kiekis natūralaus akmens plytų apdailos procese;
– patobulinta informacija vartotojams ir susidarančių atliekų vadyba;
46. Pretendentas, siekiantis gauti ANGŽ, kompetentingai institucijai pateikia kietosioms grindų dangoms naudojamų plytų ar plytelių pakuotės pavyzdį ir (arba) kitą dokumentaciją su 45.1 ir 45.2 punktuose nurodytu tekstu.
______________
techninis PRIEDAS
A1. Žaliavų išgavimo indikatorių parametrų ir jų įtakos koeficientų nustatymas
2. ANGŽ gali būti suteikiamas kietosioms grindų dangoms:
2.3. kai šio dokumento 1 lentelėje pateikiamas indikatorius 1.2. įvertinamas, išmatuojant karjero darbinę ir laužo susidarymo teritoriją bei išmatavus akmens skaldyklos bendrąjį plotą;
2.4. kai šio dokumento 1 lentelėje pateikiamas indikatorius 1.3 įvertinamas, apskaičiuojant metinį gautų akmens skaldykloje gamtinių akmens luitų, tinkamų tolesnei akmens plytų gamybai ar kitų architektūrinių apdailos elementų gavimui bei suminį per metus akmens skaldykloje išgauto akmens kiekį;
2.5. kai šio dokumento 1 lentelėje pateikiamas indikatorius 1.4 įvertinamas, apskaičiuojant metinę akmens skaldykloje gautą žaliavą, pavyzdžiui, gamtiniai akmens luitai, aglomeratai ir kitokia žaliava, tinkama tolesniam apdorojimui ir panaudojimui, bei suminį per metus akmens skaldykloje išgauto akmens kiekį;
2.6. kai šio dokumento 1 lentelėje pateikiamas indikatorius 1.5 įvertinamas apskaičiuojant suminį valandų kiekį, akmens skaldykloje ir jos padaliniuose dirbančiųjų įrengimų, gaminančių produkciją ir akmens skaldykloje pagamintos tinkamos naudojimui produkcijos kiekį (m3). Tinkama naudojimui produkcija – gamtiniai akmens luitai, aglomeratai ir kitokia žaliava, tinkama tolesniam apdorojimui ir panaudojimui, t. y. viskas, kas nėra laužas. Jeigu akmens skaldykloje dirba ne vienas ekskavatorius ar pakrovėjas, tai apskaičiavimams panaudojamas didžiausias įrengimo išdirbtas darbo valandų skaičius;
2.7. kai šio dokumento 1 lentelėje pateikiamas indikatorius 1.6, kuris yra aprašytas 2001 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. 591/640 „Dėl aplinkos oro užterštumo normų nustatymo“ (Žin., 2001, Nr. 106-3827), nurodant sieros dioksido, azoto dioksido, azoto oksidų, ore skendinčiųjų kietųjų dalelių ir švino ribinių verčių aplinkos ore reikalavimus, įvertinamas, nustatant prie akmens skaldyklos ribos ore skendinčiųjų kietųjų dalelių, frakcijos KD 10 kiekį. Matavimai atliekami, vadovaujantis LST EN 12341:2000. „Oro kokybė. Ore skendinčiųjų dalelių KD 10 frakcijos nustatymas. Pamatinis metodas ir bandymo natūraliomis sąlygomis metodika, siekiant įrodyti rekomenduojamų matavimo metodų lygiavertiškumą“;
2.8. kai šio dokumento 1 lentelėje pateikiamas indikatorius 1.7 atspindi visus skendinčiųjų medžiagų išmetimus, susidarančius per karjerą tekančiuose paviršiniuose vandenyse po jų valymo, kurie nustatomi, vadovaujantis LST EN 872:2000. „Vandens kokybė. Skendinčiųjų medžiagų nustatymas. Košimo pro stiklo pluošto koštuvą metodas“;
2.9. kai šio dokumento 1 lentelėje pateikiamas indikatorius 1.8, aptariantis triukšmo lygį, sklindantį prie karjero ribų, kuris nustatomas, vadovaujantis LST ISO 1996 – 1:1993. „Akustika. Aplinkos triukšmo aprašymas ir matavimas. 1-oji dalis. Pagrindiniai dydžiai ir metodikos“;
2.10. kai šio dokumento 1 lentelėje pateikiamas indikatorius 1.9 apima vizualinį vertinimą, žvelgiant nuo karjero priešakinės dalies į kitus už karjero esančius objektus, pavyzdžiui, netoliese esantį miestą, autostradą, dažnai lankomas vietoves. Vizualinio įvertinimo indikatoriaus parametras yra įvertinamas procentais, vertinant „blogiausiai atrodančią situaciją“. „Dėl blogiausiai atrodančios situacijos“ pasirinkimo turi susitarti pretendentas, siekiantis gauti ANGŽ, ir kompetentinga institucija. Vizualinio vertinimo taškas (P) yra apskaičiuojamas, kaip tangentas kampo tarp aukščiausio karjero topografinio paviršiaus taško ir „žemiausio matomo akmens skaldyklos taško“ (matematiškai – atskirta dviem taškais atkarpa linijoje), t. y. ten, kur dirba ekskavatorius arba kur likęs tik akmenų laužas. Aukščiausias karjero matomas taškas – vertikalė tarp žemiausio karjero taško ir santykinai aukščiausio matomo taško. Apskaičiavimai atliekami vadovaujantis karjero projektu. Vizualinio vertinimo indikatoriaus parametras (X) yra apskaičiuojamas pagal formulę:
X = h2 / (L x tg 30°) x 100, %,
čia (1 paveiksle):
h – vertikalė tarp matomų taškų, m;
L – horizontalė tarp pradinio (P) ir galutinio stebėjimo taškų (C), m;
tg 30o – vidutinis žmogaus akies apžvalgos kampas.
1 paveikslas. Grafinis gamtinių akmens luitų išgavimo karjere vizualinio poveikio aplinkai vertinimo indikatorių vaizdas
2.11. ANGŽ gali būti suteiktas kietoms grindų dangoms, kai šio dokumento 1 lentelėje pateikiamas įtakos koeficientas W2, susijęs su dirvožemio apsauga ir dirvožemio klasifikacija. Vadovaujantis Europos dirvožemio biuro nuostatomis, dirvožemis gali būti klasifikuojamas į aštuonias klases:
2.11.2. antra klasė, kai dirvožemio panaudojimui keliami vidutiniai apribojimai, sumažėjusios galimybės parenkant auginimui augalų rūšis ar reikalinga vidutinė išsaugojimo praktika;
2.11.3. trečia klasė, kai dirvožemio panaudojimui yra keliami griežti apribojimai, tai sumažina galimybes renkantis augalų rūšis ar yra reikalinga speciali išsaugojimo praktika, ar reikalingi abu faktoriai kartu;
2.11.4. ketvirta klasė, kai dirvožemio panaudojimui keliami labai griežti reikalavimai ir tai sumažina galimybes renkantis augalų rūšis ar reikalauja labai rūpestingo valdymo, ar reikalingi abu faktoriai iš karto;
2.11.5. penkta klasė, kai dirvožemis pasižymi didele ar nepavojinga erozija, bet yra kitų apribojimų jo panaudojimui ganykloms, augalų ar gyvūnų paplitimo sritims, miškui, laukinės gamtos mitybai ir priedangai;
2.11.6. šešta klasė, kai dirvožemio panaudojimui keliami labai griežti reikalavimai, tai daro dirvožemį netinkamą atskirų kultūrų auginimui, ir apriboja jų panaudojimą ganykloms, augalų ar gyvūnų paplitimo sritims, miškui, laukinės gamtos mitybai ir priedangai;
2.11.7. septinta klasė, kai dirvožemio panaudojimui keliami labai griežti apribojimai, tada dirvožemis negali būti panaudojamas atskirų kultūrų auginimui, gyvulių ganymui, miškui ar laukinei gamtai;
A2. Žaliavų ATliekų apdorojimas uždarame cikle, paverčiant jas žaliavomis, tinkamomis produkcijai gaminti
A3. Vandens Kietųjų Grindų dangų Gamybos technologinio proceso metu panaudojimo schema
4. ANGŽ gali būti suteiktas kietosioms grindų dangoms, kai jų gamybos technologinio proceso metu vandens panaudojimas aprašomas, kaip santykis (S) regeneruoto vandens kiekio (R) su suminiu vandens kiekiu, panaudojamu technologiniame procese, gaminant produktą, (W), vadovaujantis 2 paveikslėlyje pateikta vandens apytakos schema:
S = R/W x100, %
2 paveikslas. Vandens sąnaudų schema
čia:
F – švarus vanduo;
P – vanduo, patenkantis į technologinį procesą;
W – vandens kiekis, panaudotas technologinio proceso metu;
N – nuotekos;
R – regeneruotas vandens kiekis.
a4. Energijos sąnaudų (PES, ESD) apskaičiavimas
5. ANGŽ gali būti suteikiamas kietosioms grindų dangoms, kai jų gamybos proceso metu sunaudojama energija (PES) ar energija, reikalinga plytelių degimui (ESD), yra apskaičiuojama kaip suminės energijos sąnaudos įmonėje ar degimo stadijoje. Bendrosios energijos sąnaudos, MJ, yra apskaičiuojamas, panaudojant 15 lentelėje pateikiamus perskaičiavimo koeficientus.
15 lentelė
|
Gamybos laikotarpis |
Dienos |
Laikotarpio pradžia |
Laikotarpio pabaiga |
|
|
Pagamintos produkcijos kiekis |
|
|
|
|
|
Panaudotas kuras |
kuro kiekis |
Matavimo vienetai |
Perskaičiavimo koeficientas |
Energijos sąnaudos, MJ |
|
Gamtinės dujos |
|
kg |
54,1 |
|
|
Gamtinės dujos |
|
Nm3 |
38,8 |
|
|
Propanas |
|
kg |
50,0 |
|
|
Butanas |
|
kg |
49,3 |
|
|
Žibalas |
|
kg |
46,5 |
|
|
Benzinas (gazolinas) |
|
kg |
52,7 |
|
|
Dyzelinas |
|
kg |
44,6 |
|
|
Naftos dujos |
|
kg |
45,2 |
|
|
Mazutas |
|
kg |
42,7 |
|
|
Akmens anglies dujos |
|
kg |
30,6 |
|
|
Antracitas |
|
kg |
29,7 |
|
|
Medžio anglis |
|
kg |
33,7 |
|
|
Koksas |
|
kg |
27,9 |
|
|
Elektra |
|
kWh |
3,6 |
|
|
Suminės energijos sąnaudos |
|
|||
|
Energijos sąnaudos, pagamintos produkcijos vienetui, MJ/t ar m3 |
|
|||
Jeigu panaudojamas kuras neaptartas šiame dokumente, tai turi būti suderinta su kompetentinga institucija. Elektra – tai elektros energija, gaunama iš išorės tinklo.
6. Suminės energijos sąnaudos įmonėje apskaičiuojamos taip:
A5. Išmetamų į atmosferą medžiagų kiekių Apskaičiavimas
7. Medžiagų emisija į atmosferą turi būti įvertinama taip:
7.1. turi būti apskaičiuotos visos išmetamos į atmosferą medžiagos, nurodytos (9,10,11, 12, 14) lentelėse;
7.2. matavimai turi būti atlikti, naudojant nurodytus ir aptartus su kompetentinga institucija tyrimo metodus;