LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO PIRMININKO
POTVARKIS
DĖL PAREIŠKĖJO PRAŠYMO GRĄŽINIMO
2010 m. rugpjūčio 26 d. Nr. 2B-222
Vilnius
Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme 2010 m. liepos 15 d. gautas pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymas (Nr. 1B-65/2010) ištirti, ar Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2, 5, 22 straipsniai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2, 4, 14 straipsniai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 1, 5 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Atlikus pareiškėjo prašymo išankstinį tyrimą nustatyta, kad jis neatitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktų reikalavimų.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnyje nustatyta, kad teismo nutartyje, kuria kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, turi būti nurodyti teismo nuomonės dėl įstatymo ar kito teisės akto prieštaravimo Konstitucijai teisiniai argumentai (2 dalies 5 punktas), aiškiai, tiksliai suformuluotas prašymas Konstituciniam Teismui (2 dalies 6 punktas).
Aiškindamas minėtas Konstitucinio Teismo įstatymo nuostatas Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja Konstitucijai, argumentuodami savo prašyme pateiktą nuomonę dėl įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) prieštaravimo Konstitucijai, negali apsiriboti vien bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais, taip pat tuo, kad įstatymas ar kitas teisės aktas (jo dalis), jų manymu, prieštarauja Konstitucijai, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijami teisės aktų straipsniai (jų dalys, punktai), kokia apimtimi, jų nuomone, prieštarauja Konstitucijai, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamos teisės akto (jo dalies) nuostatos atitikties Konstitucijai turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais. Priešingu atveju teismo prašymas ištirti įstatymo ar kito teisės akto (jo dalies) atitiktį Konstitucijai laikytinas neatitinkančiu Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio reikalavimų (Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. sausio 17 d. nutarimai, 2006 m. sausio 17 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d., 2007 m. rugsėjo 12 d., 2008 m. spalio 14 d. sprendimai).
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad pagal Konstitucinio Teismo įstatymą – taip pat ir tais atvejais, kai ginčijami teisės aktai (jų dalys) buvo keičiami ir (arba) papildomi, – teismai, kreipdamiesi į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto (jo dalies) atitiktį aukštesnės galios teisės aktui, inter alia Konstitucijai, nutartyje privalo tiksliai nurodyti, kurios redakcijos teisės akto (jo dalies) atitiktis aukštesnės galios teisės aktui yra ginčijama. Prie prašymo ištirti, ar ginčijamas teisės aktas (jo dalis) neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktui, inter alia Konstitucijai, turi būti pridedamas būtent tos redakcijos ginčijamo teisės akto (jo dalies) viso teksto nuorašas – „Valstybės žiniose“ paskelbtas teisės akto tekstas (Konstitucinio Teismo 2005 m. kovo 31 d., 2006 m. spalio 10 d., 2006 m. spalio 11 d., 2006 m. lapkričio 13 d., 2007 m. birželio 27 d. sprendimai).
Konstitucinis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu įstatymuose (jų dalyse) nėra nustatytas tam tikras teisinis reguliavimas, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus tirti tų įstatymų (jų dalių) atitiktį Konstitucijai tais atvejais, kai tuo, kad tas teisinis reguliavimas nėra nustatytas būtent tuose įstatymuose (jų dalyse), gali būti pažeidžiami Konstitucijos principai ir (arba) normos (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 6 d., 2004 m. balandžio 16 d. sprendimai, 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Pareiškėjo prašymas, grindžiamas jo preziumuojama legislatyvine omisija, gali būti priimamas ir byla pagal pareiškėjo prašymą gali būti pradėta tik tuo atveju, jeigu prašyme yra pateikti argumentai, motyvai, pagrindžiantys, kad nenustatytasis teisinis reguliavimas pagal Konstituciją turi būti nustatytas būtent pareiškėjo nurodytame teisės akte (jo dalyje) (Konstitucinio Teismo 2004 m. balandžio 16 d. sprendimas).
Pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašyme nėra teisinių argumentų, pagrindžiančių pareiškėjo abejones dėl kiekvienos ginčijamų teisės aktų nuostatos atitikties pareiškėjo nurodytoms Konstitucijos nuostatoms, nėra nurodytos pareiškėjo nagrinėtoje administracinėje byloje taikytinų įstatymų nuostatų redakcijos. Pareiškėjas apsiriboja vien bendro pobūdžio samprotavimais apie kultūros vertybių apsaugos apskaitą ir procedūras, tačiau nepaaiškina, kodėl, jo nuomone, ginčijamas reguliavimas nedera su valstybės priederme rūpintis kultūros paminklų bei vertybių apsauga ir prieštarauja žemės nuosavybės teisių apsaugai. Iš pareiškėjo prašymo matyti ir tai, kad jo abejonės dėl Administracinių bylų teisenos, Viešojo administravimo įstatymų, Vyriausybės nutarimu patvirtintų taisyklių nuostatų grindžiamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje kylančiais neaiškumais, tačiau nėra pateikti aiškiai suformuluoti teisiniai argumentai, kaip ginčijamu teisiniu reguliavimu (pareiškėjo preziumuojama teisės spraga) gali būti pažeidžiami Konstitucijos principai ir (arba) normos.
Konstatuotina, kad pareiškėjo prašymas neatitinka Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktų reikalavimų.
Vadovaudamasis Konstitucinio Teismo įstatymo 70 straipsniu,
grąžinu pareiškėjo – Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą (Nr. 1B-65/2010) ištirti, ar Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 8 straipsnis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 2, 5, 22 straipsniai, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2, 4, 14 straipsniai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 1, 5 punktai neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
L. e. Konstitucinio Teismo
pirmininko pareigas Romualdas Kęstutis Urbaitis
_________________