LIETUVOS RESPUBLIKOS IR ISPANIJOS KARALYSTĖS SUSITARIMAS DĖL BENDRADARBIAVIMO IŠAIŠKINANT, TIRIANT IR UŽKARDANT NUSIKALTIMUS

Lietuvos Respublika ir Ispanijos Karalystė, toliau – Šalys,

siekdamos skatinti Šalių draugystės ir bendradarbiavimo santykius;

suprasdamos, kad tarptautinis organizuotas nusikalstamumas, terorizmas ir kitų formų nusikalstamumas kelia didelę grėsmę Šalių valstybių socialinei ir ekonominei plėtrai ir visuomenės saugumui;

įsitikinusios, kad veiksmingas dvišalis bendradarbiavimas leidžia geriau siekti Šalių kompetentingoms institucijoms keliamų tikslų išaiškinant, tiriant ir užkardant nusikaltimus;

siekdamos sukurti tokio bendradarbiavimo mechanizmą ir šiam tikslui naudojamas specialiąsias priemones;

pripažindamos narystės Europos Sąjungoje teikiamas galimybes šioje srityje;

vadovaudamosi lygiateisiškumo ir abipusės naudos principais;

laikydamosi savo nacionalinės teisės aktų ir atsižvelgdamos į Šalių ir jų valstybių prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, ypač į 1950 m. lapkričio 4 d. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir jos protokolus, į 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos Konvenciją dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, į 1995 m. gruodžio 26 d. Konvenciją, parengtą vadovaujantis Europos Sąjungos sutarties K.3 straipsniu, dėl Europos policijos biuro įsteigimo (Europolo konvenciją) ir į jos protokolus, į 2000 m. gruodžio 15 d. Jungtinių Tautų Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą ir jos protokolus, į 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvenciją dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir jos protokolus, į 2000 m. gegužės 29 d. Konvenciją dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba, ir į jos protokolus,

susitarė:

1 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame Susitarime:

1) kompetentinga institucija – valstybės institucija, pagal savo kompetenciją įgaliota atlikti tam tikras funkcijas, susijusias su nusikaltimų išaiškinimu, tyrimu ir užkardymu;

2) pareigūnas – kompetentingos institucijos atstovas, įgaliotas atlikti tam tikras funkcijas, susijusias su nusikaltimų išaiškinimu, tyrimu ir užkardymu;

3) ryšių palaikymo pareigūnas – vienos iš Šalių pareigūnas, komandiruotas į kitos Šalies ar trečiąją valstybę arba tarptautinę organizaciją užmegzti ir palaikyti ryšius su tų valstybių arba tarptautinių organizacijų institucijomis siekiant padėti išaiškinti, tirti ir užkardyti nusikaltimus;

4) jungtinė tyrimo grupė – tarpusavio susitarimu Šalių institucijų konkrečiam tikslui ir apibrėžtam terminui sudaryta tyrimo grupė, kurios nariai, pareigūnai, gali atvykti į kitos Šalies valstybės teritoriją, kad padėtų toje teritorijoje atlikti veiksmus, susijusius su nusikaltimų išaiškinimu, tyrimu ir užkardymu;

5) informacija – asmens duomenys, taip pat informacija apie įvykius, aplinkybes ir ypatybes ir visi kiti pagal šį Susitarimą reikalingi duomenys;

6) asmens duomenys – bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti nustatyta;

7) asmens duomenų tvarkymas – bet koks su asmens duomenimis atliekamas veiksmas ar jų visuma.

2 straipsnis

Bendradarbiavimo sritys

1. Šalys įsipareigoja bendradarbiauti pagal šį Susitarimą išaiškinant, tiriant ir užkardant nusikaltimus, numatytus šio Susitarimo preambulėje išvardytuose dokumentuose, ypač:

1) nusikaltimus žmogaus gyvybei arba sveikatai [ES: fiziniam vientisumui];

2) su terorizmu susijusius nusikaltimus;

3) prekybą žmonėmis, įskaitant neteisėtą laisvės atėmimą ir vertimą užsiimti prostitucija;

4) vaikų pornografiją ir seksualinį vaikų išnaudojimą;

5) neteisėtą narkotinių ir psichotropinių bei kitokių nuodingųjų medžiagų, taip pat jų pirmtakų gamybą ir apyvartą;

6) ginklų, šaudmenų, sprogmenų, cheminių, biologinių, radioaktyviųjų ir kitokių pavojingų medžiagų bei karinės įrangos, dvejopos paskirties technologijų ir su jomis susijusių paslaugų ir prekių vagystes, neteisėtą gamybą, prekybą ir laikymą;

7) pinigų plovimą;

8) neteisėtą prekybą transporto priemonėmis;

9) kompiuterinius nusikaltimus ir nusikaltimus, susijusius su informacinių sistemų ir tinklų veikimu;

10) nusikaltimus turtui, įskaitant turto prievartavimą ir vagystes bei neteisėtą prekybą kultūros vertybėmis;

11) klastojimą ir suklastotų asmens tapatybės ir kelionės dokumentų naudojimą;

12) pinigų padirbinėjimą ir kitų atsiskaitymo priemonių, finansinių dokumentų ir vertybinių popierių bei kitų dokumentų klastojimą, jų leidimą į apyvartą ir naudojimą kaip tikrų;

13) kontrabandą ir kitus nusikaltimus ekonomikai ir verslo tvarkai, įskaitant neteisėtas finansines operacijas ir pajamų, gautų iš nusikalstamos veikos, legalizavimą;

14) su korupcija susijusius nusikaltimus.

2. Šalys taip pat įsipareigoja bendradarbiauti:

1) ieškant dingusių be žinios asmenų ir padedant nustatyti asmenų ir neatpažintų palaikų tapatybę;

2) ieškant asmenų, įtariamų padarius nusikaltimus arba vengiančių atlikti bausmę už padarytus nusikaltimus;

3) vienos Šalies valstybės teritorijoje ieškant su padarytu nusikaltimu susijusių daiktų, kurie buvo neteisėtai užvaldyti kitos Šalies valstybės teritorijoje;

4) suteikiant veiksmingą apsaugą liudytojams ir nukentėjusiems asmenims, taip pat asmenims, dalyvaujantiems operatyvinėje veikloje arba teikiantiems pagalbą Šalių kompetentingoms institucijoms.

3. Šalys abipusiu sutarimu gali pagal šį Susitarimą bendradarbiauti ir kitose srityse, jei tai neprieštarauja šio Susitarimo tikslams.

4. Visais atvejais bendradarbiavimas pagal šį Susitarimą neapima teisinės ir teisminės pagalbos teikimo baudžiamosiose bylose ir nusikaltimus padariusių asmenų išdavimo (ekstradicijos) ar perdavimo pagal Europos arešto orderį klausimų.

3 straipsnis

Bendradarbiavimo formos

Šalys, bendradarbiaudamos pagal šį Susitarimą:

1) keičiasi informacija, susijusia su šiuo Susitarimu ir reikalinga jam įgyvendinti;

2) steigia jungtines tyrimo grupes ir dalyvauja jų veikloje;

3) teikia viena kitai pagalbą per ryšių palaikymo pareigūnus;

4) teikia mokslinę ir techninę pagalbą atliekant objektų teismo ekspertizę;

5) keičiasi žiniomis apie taikomus darbo metodus ir naudojamą įrangą;

6) teikia pagalbą profesinio mokymo ir kvalifikacijos kėlimo srityje;

7) įgyvendina kitas bendradarbiavimo priemones.

4 straipsnis

Institucijos

1. Įgyvendindamos šį Susitarimą, Šalių kompetentingos institucijos ir jų paskirti ekspertai bendradarbiauja tiesiogiai. Šalių kompetentingos institucijos yra:

– Lietuvos Respublikoje: Vidaus reikalų ministerija,

Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos,

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos,

Valstybės saugumo departamentas,

Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos,

Specialiųjų tyrimų tarnyba;

– Ispanijos Karalystėje:

Vidaus reikalų ministerija, taip pat kitos ministerijos pagal savo kompetenciją.

2. Šalys kuo greičiau praneša viena kitai apie bet kokius kompetentingų institucijų ir jų kontaktinių duomenų pasikeitimus.

3. Šalių kompetentingos institucijos gali pagal savo kompetenciją atskiruose tarpusavio susitarimuose nustatyti konkrečias bendradarbiavimo sritis ir formas.

5 straipsnis

Jungtinės tyrimo grupės

1. Jei vienos Šalies institucijos atlieka sudėtingą tarptautinio pobūdžio nusikaltimo tyrimą arba jei dėl bylos aplinkybių reikia abiejų Šalių institucijų tarpusavyje suderintų veiksmų, Šalys tarpusavio susitarimu konkrečiam tikslui ir apibrėžtam terminui, kuris abipusiu sutarimu gali būti pratęstas, gali sudaryti jungtinę tyrimo grupę.

2. Jungtinė tyrimo grupė sudaroma ir veikia vadovaudamasi tvarka ir sąlygomis, nustatytomis 2002 m. birželio 13 d. Tarybos pamatiniame sprendime 2002/465/TVR dėl jungtinių tyrimo grupių, 1959 m. balandžio 20 d. Europos konvencijoje dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose ir jos protokoluose ir 2000 m. gegužės 29 d. Konvencijoje dėl Europos Sąjungos valstybių narių savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose, kurią pagal Europos Sąjungos sutarties 34 straipsnį patvirtino Taryba. Jungtinė tyrimo grupė savo funkcijas atlieka laikydamasi Šalies, kurios valstybės teritorijoje ji veikia, nacionalinės teisės aktų ir prižiūrima kompetentingos nacionalinės institucijos.

6 straipsnis

Ryšių palaikymo pareigūnai

1. Siekdamos skatinti bendradarbiavimą ir tinkamai įgyvendinti šį Susitarimą, Šalys abipusiu sutarimu gali apibrėžtam arba neapibrėžtam terminui komandiruoti savo ryšių palaikymo pareigūnus į kitos Šalies valstybės teritoriją.

2. Ryšių palaikymo pareigūnai teikia informaciją ir atlieka kitus veiksmus pagal juos komandiravusios Šalies nurodymus ir pagal savo kompetenciją vykdo Šalies, į kurios valstybės teritoriją jie komandiruoti, institucijų pagalbos prašymus. Atlikdami savo funkcijas, ryšių palaikymo pareigūnai laikosi Šalies, į kurios valstybės teritoriją jie komandiruoti, nacionalinės teisės aktų.

3. Ryšių palaikymo pareigūnai, dėl kurių padarytos nusikalstamos veikos arba kurie patys padaro nusikalstamas veikas vykdydami šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas, yra prilyginami Šalies, į kurios valstybės teritoriją jie komandiruoti, pareigūnams.

4. Šalis, komandiravusi savo ryšių palaikymo pareigūnus į kitos Šalies valstybės teritoriją, atsako už bet kokią žalą, kurią padarė jos ryšių palaikymo pareigūnai atlikdami šio straipsnio 2 dalyje nurodytas funkcijas, pagal Šalies, į kurios valstybės teritoriją jie komandiruoti, nacionalinės teisės aktus. Šalis, kurios valstybės teritorijoje tokia žala padaryta, ištaiso šią žalą tokiomis sąlygomis, kokios būtų taikomos, jei žalą būtų padarę jos pačios pareigūnai, o Šalis, komandiravusi savo ryšių palaikymo pareigūnus, atlygina šiai Šaliai visas išmokas, kurias ji sumokėjo nukentėjusiesiems ar kitiems turintiems teisę jas gauti asmenims.

5. Šalys gali susitarti, kad vadovaujantis 2003 m. vasario 27 d. Tarybos sprendime 2003/170/TVR dėl ryšių palaikymo pareigūnų, valstybių narių teisėsaugos institucijų pasiųstų dirbti užsienyje, bendro naudojimo nustatytomis sąlygomis ir tvarka ryšių palaikymo pareigūnas, vienos Šalies komandiruotas į vieną ar daugiau trečiųjų valstybių ar tarptautinių organizacijų, taip pat atstovaus ir kitos Šalies interesams.

7 straipsnis

Pagalbos prašymai

1. Kompetentingos institucijos informaciją perduoda ir vykdo kitokį bendradarbiavimą, numatytą šio Susitarimo 3 straipsnyje, atsakydamos į gautus rašytinius pagalbos prašymus. Šis bendradarbiavimas gali būti vykdomas ir per ryšių palaikymo pareigūnus, jeigu tokie paskirti.

2. Pagalbos prašyme turi būti pateikta išsami informacija, reikalinga jam įvykdyti, ir pridėtos tinkamai patvirtintos dokumentų, galinčių padėti įvykdyti pagalbos prašymą, kopijos.

3. Jeigu pagalbos prašymą gavusi kompetentinga institucija pagal savo kompetenciją negali jo įvykdyti, ji kuo greičiau perduoda šį pagalbos prašymą kitai tos pačios Šalies kompetentingai institucijai, kuri gali jį įvykdyti, ir apie tai praneša pagalbos prašymą pateikusiai kitos Šalies kompetentingai institucijai.

4. Pagalbos prašymą gavusi institucija pagalbos prašymą įvykdo kuo greičiau. Ji gali paprašyti pagalbos prašymą pateikusios kitos Šalies institucijos papildomos informacijos, kuri būtina prašymui įvykdyti arba kuri gali palengvinti jo įvykdymą.

5. Jeigu pagalbos prašymą gavusi institucija turi pagrindo manyti, kad įvykdžius pagalbos prašymą gali būti pakenkta jos valstybės suverenitetui ar saugumui arba būtų prieštaraujama nacionalinės teisės aktams, tarptautiniams įsipareigojimams ar kitiems esminiams nacionaliniams interesams, ji gali visiškai ar iš dalies atsisakyti įvykdyti pagalbos prašymą arba įvykdyti jį iškeldama tam tikras sąlygas. Atsisakyti įvykdyti pagalbos prašymą galima ir tuo atveju, jei veika, dėl kurios buvo pateiktas pagalbos prašymas, pagal pagalbos prašymą gavusios institucijos nacionalinės teisės aktus nėra laikoma nusikalstama. Pagalbos prašymą gavusi institucija apie atsisakymą jį įvykdyti ir šio atsisakymo priežastis turi nedelsdama raštu pranešti pagalbos prašymą pateikusiai kitos Šalies institucijai.

6. Kompetentingos institucijos gali savo iniciatyva perduoti informaciją kitos Šalies kompetentingoms institucijoms arba atlikti kitus veiksmus siekdamos padėti išaiškinti, tirti ar užkardyti nusikaltimus.

8 straipsnis

Asmens duomenų apsauga

Tvarkydamos asmens duomenis pagal šį Susitarimą, Šalių kompetentingos institucijos vadovaujasi 1981 m. sausio 28 d. Europos Tarybos konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, savo nacionalinės teisės aktais ir šiomis nuostatomis:

1) asmens duomenis perduodanti kompetentinga institucija atsako, kad jos perduodami asmens duomenys būtų teisingi, ir užtikrina, kad jų būtų perduodama tik tiek, kiek reikia šio Susitarimo tikslams pasiekti;

2) asmens duomenis gaunanti institucija jai perduotus asmens duomenis naudoja tik pagal paskirtį ir tik laikydamasi duomenis perdavusios institucijos nustatytų sąlygų;

3) duomenis perdavusios institucijos prašymu duomenis gavusi institucija pateikia jai informacijos apie asmens duomenų panaudojimą ir pasiektus rezultatus;

4) jeigu paaiškėja, kad buvo perduoti neteisingi ar netikslūs asmens duomenys arba asmens duomenys, kurių pagal šiuos asmens duomenis perdavusios institucijos nacionalinės teisės aktus nebuvo galima perduoti, juos perdavusi institucija apie tai nedelsdama praneša juos gavusiai kitos Šalies institucijai, kuri nedelsdama juos pataiso arba sunaikina;

5) asmens, kurio asmens duomenys buvo perduoti, prašymu ir pagal atitinkamos Šalies nacionalinės teisės aktų reikalavimus jam suteikiama informacija apie perduotus duomenis ir apie jų numatomą panaudojimą; nacionalinio saugumo ir viešosios tvarkos sumetimais galima atsisakyti šiam asmeniui suteikti tokią informaciją;

6) duomenis perdavusi institucija nustato terminą, kuriam suėjus perduoti asmens duomenys sunaikinami; nepaisant to, perduoti asmens duomenys sunaikinami, kai tampa nebereikalingi tiems tikslams, kuriems buvo perduoti; duomenis perdavusi institucija nedelsiant informuojama apie visus asmens duomenų sunaikinimo atvejus ir priežastis;

7) asmens duomenis perdavusios ir gavusios institucijos tvarko asmens duomenų perdavimo, gavimo ir sunaikinimo apskaitą;

8) asmens duomenis perdavusios ir gavusios institucijos tinkamai juos saugo nuo neteisėtos prieigos, pakeitimo be perduodančios institucijos leidimo, atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo ar neteisėto atskleidimo.

9 straipsnis

Informacijos slaptumas

1. Kompetentinga institucija, pagal šį Susitarimą gavusi informaciją, užtikrina tokį jos slaptumo lygį, kokį šiai informacijai suteikė ją perdavusi kitos Šalies institucija.

2. Informaciją pagal šį Susitarimą gavusi kompetentinga institucija ją perduoti trečiajai šaliai gali tiktai iš anksto gavusi šią informaciją perdavusios kitos Šalies institucijos rašytinį sutikimą.

10 straipsnis

Susitarimo įgyvendinimo vertinimas

Šalių kompetentingos institucijos iš vienodo kiekvienos Šalies kompetentingų institucijų atstovų skaičiaus sudaro Susitarimo įgyvendinimo vertinimo grupę, kuri ne rečiau kaip kas treji metai nuo šio Susitarimo įsigaliojimo dienos teikia Šalių kompetentingoms institucijoms vertinimo ataskaitas ir prireikus pasiūlymus, kaip pagerinti Šalių bendradarbiavimo praktinius ir teisinius aspektus.

11 straipsnis

Bendradarbiavimo kalbos ir dokumentų galiojimas

1. Pagal šį Susitarimą siunčiami pagalbos prašymai ir kiti dokumentai surašomi juos pateikiančios kompetentingos institucijos Šalies valstybine kalba ir pateikiami kartu su vertimu į kitos Šalies valstybinę arba į anglų kalbą.

2. Dokumentai, kuriuos vienos Šalies valstybės teritorijoje savo nacionalinės teisės aktų nustatyta tvarka surašė arba patvirtino tos Šalies kompetentingos institucijos, kitos Šalies valstybės teritorijoje priimami nereikalaujant jokio kito patvirtinimo ar autentifikavimo.

12 straipsnis

Išlaidos

Kiekviena Šalis išlaidas, atsiradusias įgyvendinant šį Susitarimą, padengia tiek, kiek reikėjo jos įsipareigojimams pagal šį Susitarimą įvykdyti. Prireikus Šalių kompetentingos institucijos kiekvienu konkrečiu atveju gali susitarti dėl kitokios šių išlaidų apmokėjimo tvarkos.

13 straipsnis

Kiti tarptautiniai įsipareigojimai

Jokia šio Susitarimo nuostata nedaro įtakos Šalių ir jų valstybių įsipareigojimams, prisiimtiems pagal kitus Šalių ar jų valstybių sudarytus tarptautinius dvišalius ar daugiašalius susitarimus.

14 straipsnis

Ginčų sprendimas

Visi Šalių ginčai dėl šio Susitarimo aiškinimo ar taikymo sprendžiami derybomis ar konsultacijomis.

15 straipsnis

Baigiamosios nuostatos

1. Šis Susitarimas įsigalioja praėjus trisdešimčiai (30) dienų nuo dienos, kai Šalys diplomatiniais kanalais raštu praneša viena kitai, kad šiam Susitarimui įsigalioti būtinos teisinės procedūros pagal Šalių nacionalinės teisės aktus yra įvykdytos.

2. Šis Susitarimas gali būti keičiamas ar pildomas abipusiu Šalių susitarimu. Šio Susitarimo pakeitimai ir papildymai įsigalioja šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

3. Šis Susitarimas sudaromas neribotam laikui ir gali būti nutrauktas bet kurios Šalies iniciatyva diplomatiniais kanalais raštu įspėjus kitą Šalį ne vėliau kaip prieš šešis (6) mėnesius. Šio Susitarimo nutraukimas neatleidžia Šalių nuo įsipareigojimų, prisiimtų iki šio Susitarimo nutraukimo įsigaliojimo dienos, jei nesusitarta kitaip.

PASIRAŠYTAS 2007 m. gruodžio 3 d. Madride dviem egzemplioriais lietuvių, ispanų ir anglų kalbomis. Visi tekstai yra autentiški. Kilus nesutarimų dėl šio Susitarimo aiškinimo, vadovaujamasi tekstu anglų kalba.

Lietuvos Respublikos vardu Raimondas Šukys Vidaus reikalų ministras

Ispanijos Karalystės vardu Alfredo Pérez Rubalcaba Vidaus reikalų ministras

_________________