Lietuvos Respublikos Vyriausybė

NUTARIMAS

Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS CENTRALIZUOTAI VALDOMO VALSTYBĖS TURTO VALDYTOJO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3944, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 9, 10, 13, 14, 15, 16¹, 17, 19, 21, 22, 23, 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 16² STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3945, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO PRIVATIZAVIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3946, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ĮSTATYMO 7, 8, 9, 10, 19 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3947, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SKOLOS ĮSTATYMO 3, 9 IR 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3948, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKESČIŲ ADMINISTRAVIMO ĮSTATYMO 33, 39 IR 93 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3949, LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 13, 15 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3950, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3951, LIETUVOS RESPUBLIKOS KONTROLIUOJANČIŲJŲ INVESTICINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3952, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ TEISĖS PAŽEIDIMŲ KODEKSO 172¹⁷, 215¹, 215², 215³, 259¹ STRAIPSNIŲ IR KETURIOLIKTOJO¹ SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIP-3953 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL SEIMO NUTARIMO „DĖL PRIVATIZAVIMO KOMISIJOS“ BEI JĮ KEITUSIŲ NUTARIMŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS“ PROJEKTO NR. XIP-3954 IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 27 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO PATEIKIMO LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMUI

2013 m. gegužės 8 d. Nr. 420

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97; 2000, Nr. 86-2617; 2004, Nr. 165-6025) 138 straipsnio 3 dalimi ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 14 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 2009, Nr. 109-4650), 10 punktu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2013 m. vasario 6 d. sprendimą Nr. SV-S-67, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo projektui Nr. XIP-3944 (toliau – Projektas Nr. XIP-3944) ir, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimas) kanceliarijos Teisės departamento 2011 m. gruodžio 28 d. išvadoje pateiktas pastabas, kurioms pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2012 m. balandžio 11 d. komiteto išvada Nr. 113-P-9) ir Biudžeto ir finansų komitetas (2012 m. balandžio 11 d. komiteto išvada Nr. 109-P-11), siūlyti Seimui tobulinti Projektą Nr. XIP-3944 pagal šias pastabas ir pasiūlymus:

1.1. Projekto Nr. XIP-3944 3 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo funkcijas apimančios veiklos nustatomos atskiruose šias funkcijas reglamentuojančiuose įstatymuose. Projekte Nr. XIP-3944 centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo funkcijas atliekančios valstybės įmonės valdybos sudarymas ir nuosavo kapitalo formavimas reglamentuojamas kiek kitaip nei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatyme (Žin., 1994, Nr. 102-2049; 2004, Nr. 4-24). Valstybės įmonės valdyba būtų sudaroma ne vien iš savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos valstybės tarnautojų, bet ir kitų valstybės institucijų, kurių valdymo sritis apima įmonės vykdytinos veiklos, atstovų. Nuosavą įmonės kapitalą sudarytų ne tik savininko kapitalas, turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkantis kapitalas, bet ir turtą, kuris bus perduotas įmonei valdyti patikėjimo teise, bet juo naudosis valstybės institucijos ir įstaigos savo veiklai vykdyti, atitinkantis kapitalas. Siekiant aiškiai nustatyti Projekto Nr. XIP-3944 santykį su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatomis, siūlyti tikslinti Projekto Nr. XIP-3944 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Įmonė savo veikloje vadovaujasi šiuo įstatymu, Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymu tiek, kiek šis įstatymas nereglamentuoja kitaip, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, Valstybei ir savivaldybėms priklausančių akcijų privatizavimo įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais ir savo įstatais.“

1.2. Projekto Nr. XIP-3944 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas atlieka valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė, gero valdymo politikos įgyvendinimą koordinuojančios institucijos funkciją. Siekiant suderinti tarpusavyje Projekto Nr. XIP-3944 4 straipsnio 1 ir 5 dalių nuostatas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad politikos formavimas ir jos įgyvendinimo koordinavimas priskirtinas prie valstybės institucijų funkcijų, siūlyti tikslinti Projekto Nr. XIP-3944 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Įmonė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka atlieka šias pagrindines funkcijas:

1) įgyvendina valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą;

2) privatizuoja jai patikėjimo teise perduotas valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas;

3) išieško skolas valstybei ir administruoja pagal pavedimo sutartis perduotas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus;

4) įgyvendina valstybės politiką valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė, valdymo srityje.“

1.3. Siekiant pabrėžti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, įgyvendindamas centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą, valdys tik įstatymuose nurodytą valstybės nekilnojamąjį turtą ir teiks su administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto naudotojais (panaudos gavėjais) sudarytų sutarčių pagrindu šio turto valdymo ir priežiūros paslaugas, siūlyti tikslinti Projekto Nr. XIP-3944 4 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktus ir juose nustatyti, kad įmonė valdys ir prižiūrės, taip pat parduos ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė), o įstatymų nustatyta tvarka jai perduotą patikėjimo teise valdyti valstybės nekilnojamąjį turtą. Pagal kartu su Projektu Nr. XIP-3944 pateiktą Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9, 10, 13, 14, 15, 16¹, 17, 19, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16² straipsniu įstatymo projektą Nr. XIP-3945 (toliau – Projektas Nr. XIP-3945) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas galės sudaryti sutartis su savivaldybėmis (ypač tai aktualu nedaug nekilnojamojo turto pardavimo sandorių sudarančioms savivaldybėms) dėl joms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo ir atlikti parduodamo turto aukciono organizatoriaus funkcijas. Siekiant suderinti tarpusavyje šių įstatymų projektų nuostatas, siūlyti tikslinti Projekto Nr. XIP-3944 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Įmonė, įgyvendindama valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą:

1) valdo, naudoja jai įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtus žemės sklypus ir jais disponuoja;

2) parduoda įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtus žemės sklypus ir kitus nekilnojamuosius daiktus;

3) sudaro sutartis su savivaldybėmis dėl joms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirtų žemės sklypų pardavimo;

4) teikia patikėjimo teise perduoto valdyti administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas pagal kartu su panaudos sutartimis sudarytas valdymo ir priežiūros paslaugų sutartis;

5) teikia teisės aktų nustatyta tvarka išvadas dėl turto valdytojų sprendimų, susijusių su jų patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, projektų;

6) vertina administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumą pagal teisės aktų nustatytus rodiklius;

7) vadovaudamasi teisės aktų nustatytais apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu veiklai vykdyti ir funkcijoms atlikti, normatyvais, rengia apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu alternatyvų, jų sąnaudų ir naudos analizės vertinimus, konsultuoja, teikia pasiūlymus ir rekomendacijas valstybės institucijoms ir įstaigoms apsirūpinimo nekilnojamuoju turtu klausimais;

8) įsigyja naują administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą (perkant, statant), organizuoja ir koordinuoja valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimą įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka;

9) viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka perka įmonės patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto priežiūros paslaugas;

10) atstovauja valstybei bylose dėl nekilnojamojo turto įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo;

11) atlieka Valstybės turto informacinės paieškos sistemos tvarkytojo funkcijas;

12) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, susijusias su centralizuotu jai patikėjimo teise perduoto valstybės nekilnojamojo turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo.“

1.4. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2012 metų lapkričio įsigaliojus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui (Žin., 2012, Nr. 135-6878) ir Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 3, 5, 6, 7, 8 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymui (Žin., 2012, Nr. 136-6963) atlyginimo akcijomis būdas panaikintas, taip pat siekiant suderinti tarpusavyje Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (Žin., 1998, Nr. 54-1492; 2002, Nr. 60-2412) (toliau – Turto valdymo įstatymas) 19 straipsnio 3 dalies ir Projekto Nr. XIP-3944 4 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatas, siūlyti tikslinti Projekto Nr. XIP-3944 4 straipsnio 3 dalį – išbraukti 4, 6 ir 7 punktus ir ją išdėstyti taip:

„3. Įmonė, vykdydama jai patikėjimo teise teisės aktų nustatyta tvarka perduotų valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą:

1) atstovauja valstybės interesams valdydama, naudodama jai patikėjimo teise perduotas valstybei nuosavybės teise priklausančias akcijas ir jomis disponuodama;

2) perima ir valdo valstybei nuosavybės teise priklausančias akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių akcijas;

3) sudaro su kitais akcininkais valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimo kartu su šių akcininkų akcijomis sutartis;

4) sudaro sutartis su savivaldybėmis dėl joms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo;

5) perleidžia vykdydama privatizavimo sandorius įstatymų nustatyta tvarka privačion nuosavybėn valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas;

6) atlieka kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas, susijusias su jai patikėjimo teise perduotų valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimu.“

1.5. Skolų valstybei išieškojimą šiuo metu vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Šią veiklą toliau tęs centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Tačiau ne visuose teisės aktuose, kuriais įmonei perduodamas šių skolų išieškojimas, nustatyta reikalavimo teisių realizavimo tvarka. Projekte Nr. XIP-3944 siūloma reglamentuoti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato reikalavimo teisių realizavimo tvarką dėl visų įmonei perduotų išieškoti skolų. Atsižvelgiant į tai, siūlyti tikslinti:

1.5.1. Projekto Nr. XIP-3944 4 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:

„1) vykdo mokestinių nepriemokų ir kitų skolų valstybei, kurių išieškojimas jai perduotas teisės aktų nustatyta tvarka, išieškojimą;“.

1.5.2. Projekto Nr. XIP-3944 4 straipsnio 4 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) parduoda reikalavimo teises pagal jai perduotas išieškoti skolas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta viešo aukciono tvarka.“

1.6. Siekiant suderinti tarpusavyje Projekto Nr. XIP-3944 4 straipsnio 5 dalies nuostatas ir šio nutarimo 1.2 punkte pateiktą pasiūlymą dėl Projekto Nr. XIP-3944 4 straipsnio 1 dalies papildymo 4 punktu, siūlyti tikslinti Projekto Nr. XIP-3944 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Įmonė, įgyvendindama valstybės politiką valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė, valdymo srityje:

1) analizuoja ir apibendrina valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė, atskleidžiamą informaciją, įskaitant finansinių ataskaitų rinkinius ir audito ataskaitas, metinius ir tarpinius pranešimus, veiklos planus ir ataskaitas, veiklos finansinius rodiklius ir teikia Vyriausybės įgaliotai institucijai pasiūlymus dėl valstybės įmonių ir bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė, valdymo ar valstybės politikos tobulinimo;

2) rengia Vyriausybės nustatyta tvarka ataskaitas apie valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcininkė valstybė, veiklą;

3) teisės aktų nustatyta tvarka atstovauja valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, kurių akcininkė yra valstybė, įgyvendinant valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamas teises;

4) atlieka kitas teisės aktų nustatytas funkcijas, susijusias su valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė, valdymo politikos įgyvendinimu.“

1.7. Siekiant suderinti tarpusavyje Projekto Nr. XIP-3944 4 straipsnio 5 dalies nuostatas ir 3 straipsnio 4 dalies nuostatas, siūlyti tikslinti Projekto Nr. XIP-3944 3 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip:

„4. Įmonės veiklos tikslai – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinti valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą, organizuoti valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą, išieškoti skolas valstybei ir administruoti pagal pavedimo sutartis perduotas paskolas, valstybės garantijas ir kitus turtinius įsipareigojimus, įgyvendinti valstybės politiką valstybės įmonių, akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių, kurių akcininkė yra valstybė, valdymo srityje, taip pat atlikti kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“

1.8. Siekiant suderinti tarpusavyje Projekto Nr. XIP-3944 5 straipsnio 2 dalies 3 punkto ir 5 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas, siūlyti tikslinti Projekto Nr. XIP-3944 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:

„3) tvirtina įmonės pajamų ir sąnaudų sąmatą;“.

1.9. Pagal šio nutarimo 1.8 punkte siūlomą nuostatą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tvirtina įmonės pajamų ir sąnaudų sąmatą, kuriai atitinkamai turėtų pritarti įmonės valdyba. Be to, pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 3 straipsnio 5 dalį įmonės gali nustatyti teikiamų paslaugų kainas ir tarifus, išskyrus atvejus, kai juos įstatymų nustatyta tvarka nustato Vyriausybė ar kita institucija. Siekiant suderinti tarpusavyje šio įstatymo ir Projekto Nr. XIP-3944 nuostatas, siūloma nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo paslaugų kainas ir tarifus tvirtina įmonės valdyba, išskyrus atvejus, kai juos įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka nustato Vyriausybė arba kita institucija. Pagal Projekto Nr. XIP-3944 5 straipsnio 3 dalies 6 punktą valdyba priima sprendimą įkeisti ilgalaikį materialųjį turtą, kurio balansinė vertė didesnė kaip 1/20 savininko kapitalo. Galimybė valstybės įmonėms savo prievolių įvykdymui užtikrinti įkeisti ilgalaikį materialųjį turtą, išskyrus turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, numatyta Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje ir Turto valdymo įstatymo 16¹ straipsnio 10 dalyje, pagal kurią valstybės įmonė Turto bankas prievolių, susijusių su valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimu, įvykdymui užtikrinti gali įkeisti atnaujinamą valstybės nekilnojamąjį turtą. Siekiant suderinti tarpusavyje šių įstatymų ir Projekto Nr. XIP-3944 nuostatas, susijusias su turto įkeitimu, siūlyti nustatyti, kad sprendimus dėl įstatymų nustatyto turto įkeitimo, nepriklausomai nuo jo dydžio, gali priimti tik įmonės valdyba.

Pagal Projekto Nr. XIP-3944 5 straipsnio 6 dalies 2, 3 ir 7 punktus įmonės vadovas gali priimti sprendimus dėl lėšų, mažesnių kaip 1/20 savininko kapitalo, skolinimosi, taip pat sprendimus dėl turto pardavimo ir kitų sandorių, kurių vertė mažesnė kaip 1/20 savininko kapitalo, išskyrus sandorius, kuriems sudaryti reikia įmonės valdybos, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar Vyriausybės pritarimo, sudarymo. Kadangi nenustatyta, kas priima sprendimus dėl lėšų skolinimosi, turto pardavimo ir kitų sandorių, siekiančių 1/20 ir daugiau savininko kapitalo, sudarymo, siūlyti papildyti Projekto Nr. XIP-3944 5 straipsnyje nurodytą įmonės valdybos kompetenciją skolinimosi, turto pardavimo ir kitų sandorių sudarymo atvejais. Projekto Nr. XIP-3944 5 straipsnio 3 dalies 8 punkte nustatyta, kad įmonės valdyba pritaria svarbių infrastruktūros ar dominuojančių ūkio šakos objektų privatizavimo programų projektams ir privatizavimo sandorių projektams, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Ši įmonės valdybos funkcija laikytina pertekline, nes pagal kartu su Projektu Nr. XIP-3944 teikiamą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3946 (toliau – Projektas Nr. XIP-3946) į privatizavimo objektų sąrašą, kurį tvirtina Vyriausybė, įrašomos visų, ne tik dominuojančių ūkio šakų, įmonių akcijos, kurių privatizavimo programų projektams ir privatizavimo sandorių projektams turi pritarti Privatizavimo komisija. Atsižvelgiant į tai, siūlyti tikslinti:

1.9.1. Projekto Nr. XIP-3944 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Valdyba:

1) pritaria įmonės pajamų ir sąnaudų sąmatai, įmonės veiklos strategijai, įmonės ataskaitinių finansinių metų veiklos ataskaitos ir metinio finansinių ataskaitų rinkinio, pelno (nuostolių) paskirstymo projektams ir teikia juos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai;

2) nustato įmonės struktūrą ir priima sprendimus dėl įmonės filialų ir atstovybių steigimo ir jų veiklos nutraukimo;

3) nustato įmonės teikiamų paslaugų kainas ir tarifus, išskyrus atvejus, kai juos įstatymų ar kitų teisės aktų nustatyta tvarka nustato Vyriausybė ar kita institucija;

4) kontroliuoja įmonės lėšų naudojimą;

5) tvirtina įmonės metinius ilgalaikio turto įsigijimo ir skolinimosi planus;

6) priima sprendimus įkeisti įstatymų nustatytą turtą;

7) pritaria įmonės pasirašomų taikos sutarčių projektams;

8) priima sprendimus dėl lėšų, siekiančių 1/20 ir daugiau savininko kapitalo, skolinimosi;

9) priima sprendimus parduoti įmonės ilgalaikį materialųjį turtą, kurio balansinė vertė siekia 1/20 ir daugiau savininko kapitalo;

10) priima sprendimus dėl sandorių, kurių vertė siekia 1/20 ir daugiau savininko kapitalo;

11) atlieka kitas šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir įmonės įstatuose valdybos kompetencijai priskirtas funkcijas.“

1.9.2. Projekto Nr. XIP-3944 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Įmonės vadovas:

1) tvirtina įmonės struktūrinių padalinių, filialų ir atstovybių nuostatus, skiria į pareigas ir atleidžia iš jų struktūrinių padalinių, filialų ir atstovybių vadovus, skiria ir atšaukia kitus filialų ir atstovybių valdymo organus;

2) priima sprendimus dėl lėšų, mažesnių kaip 1/20 savininko kapitalo, skolinimosi;

3) nustato įmonės atstovavimo valstybei akcinėse bendrovėse ir uždarosiose akcinėse bendrovėse, įgyvendinant valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų suteikiamas teises, tvarką;

4) teikia valdybai informaciją apie įmonės veiklos prognozes ir planus, nurodo reikiamų ateinančiais finansiniais metais investicijų sumas, taip pat įvykius, turinčius esminę reikšmę įmonės veiklai;

5) priima sprendimus dėl sandorių (įskaitant įmonės ilgalaikio materialiojo turto pardavimą), kurių vertė mažesnė kaip 1/20 savininko kapitalo, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikia įmonės valdybos, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos ar Vyriausybės pritarimo;

6) priima į pareigas ir atleidžia iš jų įmonės darbuotojus, skatina juos, skiria jiems drausmines nuobaudas;

7) tvirtina įmonės darbuotojų pareigybių aprašymus;

8) atlieka kitas šiame įstatyme, kituose teisės aktuose ir įmonės įstatuose nustatytas funkcijas.“

1.10. Projekto Nr. XIP-3944 6 straipsnyje nustatomas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo lėšų reguliavimas. Šiuo metu valstybės įmonės Turto bankas ir Valstybės turto fondas už jų vykdomas veiklas, kurias tęs centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, gauna atlygius, kurie yra nustatyti atskiruose įmonių veiklas reglamentuojančiuose teisės aktuose. Projekte Nr. XIP-3944 siūloma nustatyti, kad atlygio už visas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo vykdomas veiklas skaičiavimo tvarką turėtų nustatyti Vyriausybė viename teisės akte. Kadangi skolų valstybei išieškojimas apima visų skolų valstybei (mokestinių nepriemokų, Finansų ministerijos perduotų paskolų, ne pagal paskirtį panaudotų Europos Sąjungos paramos lėšų ir kitų teisės aktuose numatytų skolų) išieškojimą, siūlyti išbraukti Projekto Nr. XIP-3944 6 straipsnio 1 dalies 7 punktą kaip perteklinį. Be to, Projekto Nr. XIP-3944 6 straipsnio 1 dalies 10 punkte siūlyti išbraukti žodžius „naudojamos su valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimu susijusioms prievolėms vykdyti“, nes centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, kaip valstybės įmonė, įstatymų nustatyta tvarka gali skolintis ne tik valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimui finansuoti. Atsižvelgiant į tai, siūlyti tikslinti Projekto Nr. XIP-3944 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Įmonės lėšos yra:

1) atlygis už valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą, skolų valstybei išieškojimą, valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimą ir koordinavimą, valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirtų valstybinės žemės sklypų ir kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimą, administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto valdymo ir priežiūros paslaugas, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka atskirai kiekvienai šioje dalyje nurodytai veiklai;

2) nuomos mokestis (nuompinigiai, netesybos ir kiti mokėjimai) už išnuomotą valstybės nekilnojamąjį turtą;

3) tantjemos;

4) valstybės biudžeto ir išteklių fondų lėšos, kurios įstatymų nustatyta tvarka gali būti skiriamos programoms vykdyti;

5) lėšos, gautos už parduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, kurį reikia atnaujinti, ir kartu parduotą jam priskirtą žemės sklypą;

6) skolintos lėšos;

7) lėšos, gautos išieškant valstybei skolas ir administruojant pagal sutartis perduotas paskolas ir kitus turtinius įsipareigojimus;

8) užsienio ar tarptautinių organizacijų ir fondų parama;

9) lėšos, gautos pagal sudarytas sutartis;

10) lėšos už savininko kapitalą atitinkantį parduotą turtą;

11) kitos lėšos.“

1.11. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) (toliau – Civilinis kodeksas) 2.97 straipsnio nuostatas, papildyti Projekto Nr. XIP-3944 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Įmonė steigiama sujungimo būdu reorganizuojant valstybės įmonę Valstybės turto fondą ir valstybės įmonę Turto banką į naują juridinį asmenį, kuriam pereina visos reorganizuotų juridinių asmenų teisės ir pareigos.“

2. Iš esmės pritarti Projektui Nr. XIP-3945 ir, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2011 m. gruodžio 28 d. išvadoje pateiktas pastabas, kurioms pritarė Seimo Ekonomikos komitetas (2012 m. balandžio 18 d. komiteto išvada Nr. 108-P-8), Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2012 m. balandžio 11 d. komiteto išvada Nr. 113-P-9) ir Biudžeto ir finansų komitetas (2012 m. balandžio 11 d. komiteto išvada Nr. 109-P-11), siūlyti Seimui tobulinti Projektą Nr. XIP-3945 pagal šias pastabas ir pasiūlymus:

2.1. Projekto Nr. XIP-3945 3 straipsniu keičiamo Turto valdymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinama, kad Vyriausybė nustato konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto ar perduoto turto, daiktinių įrodymų, radinių ir valstybei priklausančių lobių perdavimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo ir šio turto, pripažinto atliekomis, nurašymo ir grąžinimo tvarką. Vadovaudamasi Turto valdymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, Vyriausybė 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634 (Žin., 2004, Nr. 86-3119) patvirtino Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisykles. Pagal šias taisykles turto grąžinimas vykdomas, kai įsiteisėja civilinėje, administracinėje ar baudžiamojoje byloje priimtas atitinkamas sprendimas, kuris yra pagrindas grąžinti savininkui turtą. Grąžinamas ne tik pripažintas atliekomis, bet ir bet kuriuo būdu valstybei perduotas turtas (konfiskuotas turtas, daiktiniai įrodymai ir panašiai). Todėl siūlyti tikslinti Projekto Nr. XIP-3945 3 straipsniu keičiamo Turto valdymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Vyriausybė nustato Konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas paimto ar perduoto turto, daiktinių įrodymų, radinių ir valstybei priklausančių lobių perdavimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir šio turto, pripažinto atliekomis, nurašymo tvarką“.

2.2. Šiuo metu galiojantis Turto valdymo įstatymas numato 2 valstybės turto perdavimo savivaldybėms galimybes: pagal 6 straipsnio 2 punktą savivaldybės nuosavybėn gali būti perduotas tik savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti reikalingas turtas, o pagal 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą valstybės turtas gali būti perduotas savivaldybėms patikėjimo teise ir savarankiškosioms, ir valstybinėms funkcijoms įgyvendinti. Šios Turto valdymo įstatyme numatytos galimybės perkeltos ir į Projekto Nr. XIP-3945 4 ir 6 straipsnius. Kadangi iš šių straipsnių nuostatų neaišku, kuriais atvejais valstybės turtas savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti perduodamas jų nuosavybėn, o kuriais – patikėjimo teise, siekiant aiškesnio teisinio reguliavimo, siūlyti tikslinti Projekto Nr. XIP-3945 6 straipsniu keičiamo Turto valdymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 2 punktą – nustatyti, kad Vyriausybės nutarimais patikėjimo teise savivaldybėms perduodamas tas valstybės turtas, kuris reikalingas savivaldybių valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, ir jį išdėstyti taip:

„2) valstybės turtu, kuris Vyriausybės nutarimais savivaldybėms perduodamas valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti.“

2.3. Atsižvelgiant į šio nutarimo 2.2 punkte siūlomą nuostatą, kad savivaldybėms patikėjimo teise perduodamas tik tas valstybės turtas, kurio reikia savivaldybių valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, siūlyti atitinkamai tikslinti Projekto Nr. XIP-3945 6 straipsniu keičiamo Turto valdymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Jeigu pasikeičia savivaldybių valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos ar jų subjektai arba perduotas valstybės turtas tapo nereikalingas šioms funkcijoms įgyvendinti, Vyriausybės nutarimu šis turtas patikėjimo teise gali būti perduotas kitiems šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytiems subjektams, o valstybės nekilnojamasis turtas turi būti perduotas patikėjimo teise valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui.“

2.4. Kadangi Turto valdymo įstatyme nenustatyti aiškūs valstybės nuosavybėn įgyto turto patikėjimo teisės atsiradimo pagrindai, siūlyti Projekto Nr. XIP-3945 5 straipsnio 2 dalimi keičiamo Turto valdymo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip:

„2. Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti subjektai, įstatymų nustatyta tvarka įgiję turtą valstybės nuosavybėn, valdo jį patikėjimo teise, kol šis turtas teisės aktų nustatyta tvarka perduodamas valdyti patikėjimo teise kitiems subjektams.“

2.5. Projekto Nr. XIP-3945 7 straipsniu keičiamo Turto valdymo įstatymo 13 straipsnyje keičiamos valstybės ir savivaldybės turto panaudos sąlygos. Kadangi pagal Civilinio kodekso 6.636 straipsnį panaudos gavėjo pareiga – ne tik daryti turto einamąjį ir kapitalinį remontą, bet ir apmokėti visas daikto išlaikymo išlaidas, jeigu sutartis nenumato ko kita, siūlyti papildyti keičiamo Turto valdymo įstatymo 13 straipsnį ir jame nustatyti, kad valstybės ir savivaldybės turto panaudos gavėjo pareiga – apmokėti visas pagal panaudos sutartį jam perduoto turto išlaikymo išlaidas, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise yra perduotas valdyti administracinės paskirties arba atnaujintinas valstybės nekilnojamasis turtas. Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2011 m. gruodžio 28 d. išvados dėl Projekto Nr. XIP-3945 6 punkte siūloma keičiamo Turto valdymo įstatymo 13 straipsnyje nustatyti maksimalų leistiną panaudos sutarties terminą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą panaudos sutarties terminas susietas su panaudos subjekto teisine forma, o panaudai gali būti perduotas bet koks valstybės ar savivaldybės materialusis ir nematerialusis turtas, kurio nusidėvėjimo laikotarpiai skirtingi, darytina išvada, kad Turto valdymo įstatyme nustatyti maksimalų leistiną panaudos sutarties terminą, tinkamą bet kokios rūšies turtui, netikslinga. Projekto Nr. XIP-3945 7 straipsniu keičiamo Turto valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „Vyriausybės“ tikslinga įrašyti žodį „atitinkamai“, kad iš šios dalies redakcijos būtų aišku, kad valstybės turto perdavimo panaudos pagrindais tvarką nustato Vyriausybė, o savivaldybių – savivaldybės taryba. Siūlyti tikslinti keičiamą Turto valdymo įstatymo 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„13 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto panauda

1. Valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis atitinkamai Vyriausybės arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka šiems subjektams:

1) biudžetinėms įstaigoms;

2) viešosioms įstaigoms, kai bent vienas iš jų dalininkų yra valstybė ar savivaldybė, kurioms atstovauja valstybės ar savivaldybės institucija, taip pat viešosioms įstaigoms – mokykloms ir viešosioms įstaigoms, tenkinančioms visuomenės interesą muziejų sistemoje;

3) socialinės įmonės statusą turintiems juridiniams asmenims;

4) labdaros ir paramos fondams;

5) asociacijoms (valstybės nekilnojamasis turtas asociacijoms perduodamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais);

6) politinėms partijoms;

7) kitiems subjektams, jeigu tai nustatyta įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tarptautiniuose susitarimuose.

2. Valstybės nekilnojamasis turtas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis perduodamas tik toms asociacijoms, kurių pagrindinis veiklos tikslas – tenkinti viešąjį interesą socialinėje ir valstybės nacionalinio saugumo stiprinimo srityse.

3. Valstybės ir savivaldybių turtas šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams (išskyrus 1 ir 7 punktuose nurodytus subjektus) gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, jeigu subjektai atitinka šiuos kriterijus:

1) asociacija ar politinė partija neturi nuosavybės teise priklausančio ar panaudos pagrindais perduoto laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto savivaldybėje, kurioje prašoma panaudos pagrindais suteikti nekilnojamąjį turtą;

2) subjektas pagrindžia, kad panaudos pagrindais prašomas suteikti turtas reikalingas jo vykdomai veiklai, dėl kurios turtas galėtų būti perduotas, ir jo naudojimo paskirtis atitinka subjekto veiklos sritis ir tikslus, nustatytus jo steigimo dokumentuose;

3) subjektas pagrindžia, kad jo veiklos rezultatai užtikrina visuomenės interesų tenkinimą.

4. Sprendimą dėl valstybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima Vyriausybė ar jos įgalioti turto valdytojai. Sprendimą dėl savivaldybės turto perdavimo pagal panaudos sutartį šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams priima savivaldybės taryba ar jos įgaliota institucija. Sprendime turi būti nurodytas panaudos sutarties terminas ir turto naudojimo paskirtis, taip pat gali būti nurodytos kitos panaudos sąlygos. Šios sąlygos privalo būti įrašytos į panaudos sutartį. Sudarant panaudos sutartį su panaudos subjektais, turi būti pateiktas rašytinis panaudos gavėjo įsipareigojimas numatytu laikotarpiu panaudoti savo lėšas perduoto nekilnojamojo daikto einamajam ir statinio kapitaliniam remontui. Vyriausybės įgaliotas turto valdytojas sprendimus priima Vyriausybės nustatyta tvarka. Savivaldybės tarybos įgaliota institucija sprendimus priima savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartį su panaudos subjektais sudaro valstybės ar savivaldybės turto valdytojas.

5. Valstybės ar savivaldybės turto panaudos sutartyje turi būti nustatyta pagal panaudos sutartį perduodamo turto naudojimo paskirtis, panaudos gavėjo pareiga savo lėšomis atlikti nekilnojamojo daikto einamąjį ir statinio kapitalinį remontą, apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas, apdrausti gaunamą ilgalaikį materialųjį turtą ir kitos Civiliniame kodekse nustatytos panaudos sąlygos. Panaudos davėjas privalo nutraukti panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo veiklos, dėl kurios buvo perduotas valstybės ar savivaldybės turtas, ar šį turtą naudoja ne pagal paskirtį. Panaudos davėjas gali nutraukti panaudos sutartį, jeigu panaudos gavėjas nevykdo įsipareigojimų savo lėšomis atlikti einamąjį ar kapitalinį remontą. Panaudos gavėjui, pagerinusiam pagal panaudos sutartį perduotą turtą, už pagerinimą neatlyginama.

6. Asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims.

7. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, kai valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas suteikiamas pagal panaudos sutartį vadovaujantis šio įstatymo 16¹ straipsnio 5 dalimi ir 16² straipsnio 4 dalies 1 punktu.“

2.6. Projekto Nr. XIP-3945 8 straipsniu keičiamas Turto valdymo įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja valstybės ir savivaldybių materialiojo turto nuomą. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus disponavimo valstybės turtu būdus ir sąlygas gali nustatyti tik įstatymų leidėjas. Atsižvelgiant į tai, siūlyti papildyti šiame straipsnyje nustatytas ilgalaikio materialiojo turto nuomos sąlygas, t. y. įstatymu reglamentuoti maksimalų valstybės turto nuomos laikotarpį, lėšų už valstybės turto nuomą paskirstymą, nuompinigių už valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo nustatymą ir nuomos konkurso nutraukimo pagrindus, ir išdėstyti keičiamą Turto valdymo įstatymo 14 straipsnį taip:

„14 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių materialiojo turto nuoma

1. Sprendimą dėl valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos gali priimti valstybės turto valdytojas, jeigu tas ilgalaikis materialusis turtas:

1) neskirtas šalies gynybai ar saugumui užtikrinti;

2) nenaudojamas valstybinėms funkcijoms įgyvendinti.

2. Valstybės ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas viešo konkurso būdu, išskyrus atvejus, kuriais Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis ilgalaikį materialųjį turtą išnuomoja be konkurso:

1) Vyriausybė, vykdydama Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, arba kai toks turtas išnuomojamas užsienio valstybių ambasadoms ar konsulinėms įstaigoms, taip pat tarptautinių organizacijų atstovybėms;

2) valstybės turto valdytojas, kai ilgalaikis materialusis turtas išnuomojamas neatidėliotinam darbui (avarijų, stichinių nelaimių padariniams likviduoti ir pan.) ar trumpalaikiam renginiui (parodai, sporto varžyboms, pasitarimams, seminarams, šventėms, kultūros renginiams, darbuotojų socialinėms reikmėms), kurio trukmė ne ilgesnė kaip 30 kalendorinių dienų, organizuoti;

3) valstybės turto valdytojas, kai perkamos paslaugos, kurioms teikti bus naudojamas valstybės ilgalaikis materialusis turtas ir šis turtas išnuomojamas Viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka vykdomo viešojo paslaugų pirkimo metu.

3. Valstybės ilgalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas ne ilgesniam kaip 10 metų laikotarpiui (įskaitant nuomos termino pratęsimą), jeigu įstatymai nenustato kitaip. Valstybės trumpalaikis materialusis turtas gali būti išnuomojamas kartu su ilgalaikiu materialiuoju turtu, jeigu tuo siekiama užtikrinti efektyvią ilgalaikio materialiojo turto nuomą.

4. Nuompinigių už valstybės ilgalaikio materialiojo turto nuomą skaičiavimo taisykles nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

5. Nuompinigiai už valstybės ilgalaikio materialiojo turto, kurį patikėjimo teise valdo valstybės institucijos ir įstaigos, nuomą pervedami į valstybės biudžetą, o nuompinigiai už turto, kurį patikėjimo teise arba patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį valdo valstybės įmonės, mokslo ir studijų institucijos ar kiti įstatymų nustatyti subjektai, kurie įstatymų nustatyta tvarka gali išnuomoti valstybei nuosavybės teise priklausantį ilgalaikį materialųjį turtą, pervedami atitinkamai į subjektų sąskaitas. Nuompinigiai už valstybės ilgalaikio materialiojo turto, įtraukto į Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitą, nuomą pervedami į Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų sąskaitą.

6. Vyriausybė turi nustatyti viešo nuomos konkurso organizavimo taisykles, kuriose turi būti:

1) nustatyta nuomos konkurso taikymo ir organizavimo tvarka;

2) reglamentuotos valstybės turto valdytojo pareigos organizuojant nuomos konkursą;

3) nustatyta nuomos konkurso nutraukimo tvarka ir pagrindai;

4) nustatyti pagrindiniai nuomos sutarties reikalavimai ir patvirtinta pavyzdinė nuomos sutartis.

7. Nuomos sutartyje turi būti nustatyti Vyriausybės ar savivaldybės tarybos numatyto dydžio delspinigiai už nuomininko praleistą nuomos mokesčio mokėjimo terminą, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita. Jeigu nuomos sutartyje delspinigiai nenustatyti, tai nuomininkas moka 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną. Nuomininkui, pagerinusiam išsinuomotą turtą, už pagerinimą neatlyginama.

8. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.“

2.7. Nuo 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2012, Nr. 155-8001) panaikino nuostatas dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ataskaitos. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą (Žin., 2007, Nr. 77-3046) bus rengiami valstybės ir savivaldybių konsoliduotųjų ataskaitų ir nacionalinis ataskaitų rinkinys, apimsiantys informaciją apie valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą. Siekiant išsamesnės analitinės informacijos apie valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą ir jo valdymo efektyvumą, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių informacijos nepakaktų valstybės ar savivaldybių turto valdymo efektyvumui įvertinti ir sprendimams dėl atitinkamų priemonių taikymo siekiant racionalesnio turto valdymo priimti. Todėl Projekto Nr. XIP-3945 9 straipsniu keičiamame Turto valdymo įstatymo 15 straipsnyje siūloma reglamentuoti valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ataskaitų rengimą ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„15 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių turto apskaita, valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ataskaitos

1. Valstybės ir savivaldybių turto apskaita tvarkoma įstatymų nustatyta tvarka.

2. Valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ataskaitą rengia centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ataskaitą rengia savivaldybės administracija savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

4. Valstybei ir savivaldybei nuosavybės teise priklausantis registruotinas turtas turi būti teisės aktų nustatyta tvarka registruojamas viešuosiuose registruose.

5. Valdant, naudojant valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo disponuojant, taip pat rengiant valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ataskaitą, naudojamasi valstybės turto informacinės paieškos sistema, kuri steigiama, kuriama ir valdoma valstybės informacinių išteklių valdymą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybės turto informacinės paieškos sistemos tvarkytojas yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.“

2.8. Projekto Nr. XIP-3945 10 straipsniu keičiamo Turto valdymo įstatymo 16¹ straipsnio 8 dalyje nustatoma, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas jam perduotą valdyti parduotiną valstybės nekilnojamąjį turtą iki pardavimo gali išnuomoti teisės aktų nustatyta tvarka. Šią nuostatą lėmė valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo praktikoje pasitaikantys atvejai, kai dėl užsitęsusio žemės sklypų, priskirtinų parduodamam valstybės nekilnojamajam turtui, formavimo ar kitų priežasčių užtrunkama pasirengti valstybės nekilnojamojo turto pardavimo aukcionams. Kad iki pardavimo laisvas nekilnojamasis turtas būtų naudojamas racionaliai ir atsirastų galimybių mažinti su valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimu ir perduoto valstybės nekilnojamojo turto naudojimu ir priežiūra susijusias sąnaudas, siūlyti nustatyti, kad parduotinas valstybės nekilnojamasis turtas iki pardavimo gali būti išnuomojamas arba perduodamas panaudos pagrindais įstatymų nustatytiems panaudos subjektams. Kadangi įsigaliojus siūlomiems Turto valdymo įstatymo pakeitimams centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas valstybės turto valdytojų poreikių atliekant valstybines funkcijas neatitinkantį parduotiną nekilnojamąjį turtą, įtrauktą į atnaujinamo turto sąrašą, parduos vadovaudamasis Projekte Nr. XIP-3945 nustatyta nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarka, o laikinai laisvą nekilnojamąjį turtą nuomos arba perduos panaudos pagrindais Turto valdymo įstatymo 13 ir 14 straipsnių nustatyta tvarka, siūlyti iš keičiamo Turto valdymo įstatymo 16¹ straipsnio 8 dalies kaip perteklines išbraukti nuostatas dėl nekilnojamojo turto ir žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo ir lėšų už turto nuomą panaudojimo (jį siūloma nustatyti keičiamame Turto valdymo įstatymo 14 straipsnyje). Atsižvelgiant į tai, siūlyti tikslinti Projekto Nr. XIP-3945 10 straipsniu keičiamo Turto valdymo įstatymo 16¹ straipsnio 8 dalį ir ją  išdėstyti taip:

„8. Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizatorius jam perduotą valstybės nekilnojamąjį turtą, kuris į Vyriausybės patvirtintą atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas kaip valstybės turto valdytojų poreikių atliekant valstybines funkcijas neatitinkantis parduodamas nekilnojamasis turtas, parduoda šio Įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka. Kartu su šiuo turtu parduodamas jam priskirtas valstybinės žemės sklypas, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas teisės aktų nustatyta tvarka jam perduotą parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą iki pardavimo gali išnuomoti arba perduoti panaudos pagrindais. Nuomos ar panaudos sutartyje turi būti nustatyta, kad turto nuomos ar panaudos sutartis pasibaigia šį turtą pardavus. Lėšos, gautos už parduotą valstybės nekilnojamąjį turtą ir kartu parduotą jam priskirtą valstybinės žemės sklypą, naudojamos su turto atnaujinimu susijusioms prievolėms įvykdyti, Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotam atlygiui už valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo koordinavimą, organizavimą mokėti ir kitoms faktinėms su turto įsigijimu susijusioms išlaidoms padengti.“

2.9. Projekto Nr. XIP-3945 11 straipsniu Turto valdymo įstatymas papildomas 16² straipsniu, kuris reglamentuoja centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą, šį valdymą apimančias centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo veiklas. Šio straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatoma, kad valstybės nekilnojamasis turtas ir jam priskirti žemės sklypai parduodami Vyriausybės nustatyta nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarka. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymais, kuriuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, šių institucijų įgaliojimai perduoti šį turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad Turto valdymo įstatymo 16² straipsnyje nurodyto nekilnojamojo turto ir jam priskirtų žemės sklypų, taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo aukciono būdu teisinis reguliavimas bus taikomas ir parduodant savivaldybėms nuosavybės teise priklausantį turtą, tikslinga nekilnojamųjų daiktų pardavimą viešo aukciono būdu reglamentuoti atskirame Turto valdymo įstatymo 18 straipsnyje, ir jame, be kita ko, nustatyti šio straipsnio ir Civilinio kodekso 6.394 ir 6.42 straipsnių nuostatų santykį. Atsižvelgiant į tai, siūlyti:

2.9.1. Patikslinti Projekto Nr. XIP-3945 11 straipsnyje dėstomą Turto valdymo įstatymo 16² straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„16² straipsnis. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotas valdymas, naudojimas ir disponavimas juo

1. Valstybės nekilnojamasis turtas pagal naudojimo paskirtį skirstomas į šias grupes:

1) administracinės paskirties, naudojamas valstybės institucijų ir įstaigų funkcijoms atlikti;

2) kultūros ir sporto paskirties, naudojamas kultūros, sporto reikmėms ir viešiesiems pramoginiams renginiams;

3) mokslo paskirties, naudojamas švietimo ir mokslo reikmėms;

4) sveikatos priežiūros ir gydymo paskirties, naudojamas sveikatos priežiūros reikmėms, medicinos pagalbai teikti;

5) pagalbinio ūkio paskirties, naudojamas gamybai vykdyti, daiktams laikyti ar sandėliuoti;

6) specialiosios paskirties, naudojamas specialiems tikslams (karinės, valstybės saugumo ir gynybos paskirties, įkalinimo įstaigos, policijos, priešgaisrinės tarnybos, pasienio ir kitų specialiųjų tarnybų naudojamas nekilnojamasis turtas, užsienio reikalų, taip pat diplomatinės ir konsulinės įstaigos, viešojo transporto paskirties, kitas specialiems tikslams naudojamas nekilnojamasis turtas, įskaitant administracinės paskirties nekilnojamąjį turtą, naudojamą šiame punkte numatytiems tikslams);

7) kitos paskirties, kurio negalima priskirti prie šios dalies 1–6 punktuose nurodytų nekilnojamojo turto grupių.

2. Valstybės nekilnojamasis turtas, laikantis šiame straipsnyje nustatytų principų, gali būti valdomas centralizuotai – tai yra valstybės nekilnojamojo turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo veiklos perduodamos vykdyti vienam subjektui (toliau – centralizuotas valdymas). Valstybės įmonių patikėjimo teise valdomas valstybės nekilnojamasis turtas perduodamas centralizuotai valdyti, jeigu jis nenaudojamas valstybės įmonės veiklai vykdyti arba yra pripažintas nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti.

3. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą įgyvendina centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.

4. Valstybės nekilnojamojo turto centralizuotą valdymą sudaro šios veiklos:

1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui patikėjimo teise perduoto šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto valstybės nekilnojamojo turto valdymas ir priežiūra pagal su šio turto naudotojais (panaudos gavėjais) sudarytas turto valdymo ir priežiūros paslaugų sutartis. Sprendimą dėl administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto, išskyrus Seimo, Vyriausybės, Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo rūmus, perdavimo patikėjimo teise valdyti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui priima Vyriausybė. Administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudos sąlygas ir tipinę panaudos sutarties formą, taip pat administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ir kito šiame straipsnyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto perdavimo, valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir administracinės paskirties nekilnojamojo turto perdavimo etapus nustato Vyriausybė;

2) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui perduoto šio straipsnio 1 dalyje nurodyto valstybės nekilnojamojo turto, nenaudojamo valstybės funkcijoms atlikti, taip pat pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti, valdymas, naudojimas ir disponavimas juo Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) centralizuotas nenaudojamo valstybės funkcijoms atlikti, taip pat pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirtų žemės sklypų, taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimas pagal Vyriausybės patvirtintą parduodamų nekilnojamųjų daiktų sąrašą šio Įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka;

4) turto valdytojų sprendimų dėl šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus šios dalies 6 punktą, nurodyto jų patikėjimo teise valdomo valstybės nekilnojamojo turto panaudos, nuomos ar perdavimo patikėjimo teise valdyti kitiems turto valdytojams privalomas derinimas su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju teisės aktų nustatyta tvarka;

5) administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo vertinimas, vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto panaudojimo efektyvumo rodikliais, taip pat apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu alternatyvų vertinimas, šių alternatyvų sąnaudų ir naudos analizė, vadovaujantis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu, reikalingu veiklai vykdyti ir valstybinėms funkcijoms atlikti, normatyvais;

6) naujo administracinės paskirties nekilnojamojo turto įsigijimas (perkant, statant), atsižvelgiant į tokio turto poreikį ir apsirūpinimo administracinės paskirties nekilnojamuoju turtu alternatyvų įvertinimą, valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo organizavimas ir koordinavimas įstatymų ir Vyriausybės nustatyta tvarka;

7) patikėjimo teise perduoto valdyti valstybės nekilnojamojo turto priežiūros (įskaitant einamąjį ir kapitalinį remontą ir rekonstravimą) paslaugų pirkimas viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“

2.9.2. Pakeisti Projektu Nr. XIP-3945 keičiamo Turto valdymo įstatymo 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„18 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimas viešo aukciono būdu

1. Viešas aukcionas – valstybei ar savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų, išskyrus šio Įstatymo 17 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus, pardavimo būdas, kai neribojamas viešo aukciono dalyvių skaičius, o nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ar kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartys sudaromos su didžiausią kainą pasiūliusiu viešo aukciono dalyviu. Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarką nustato Vyriausybė. Viešas aukcionas gali būti organizuojamas ir vykdomas informacinių technologijų priemonėmis.

2. Valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo (jeigu žemės sklypas yra parduodamas kartu su nekilnojamuoju turtu), taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono organizatorius yra centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas. Užsienio valstybėse esančio valstybės nekilnojamojo turto viešo aukciono organizatoriumi gali būti Vyriausybės įgaliota valstybės institucija. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų viešo aukciono organizatorius yra savivaldybių administracijos, išskyrus atvejus, kai savivaldybės sutartis dėl joms nuosavybės teise priklausančio turto pardavimo sudaro su centralizuotai valdomo valstybės turto valdytoju.

3. Viešame aukcione parduodamo valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo, taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pradinė kaina viešame aukcione turi būti nustatoma pagal vertę, nustatytą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka. Parduodamo žemės sklypo pradinė kaina arba valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto pradinė kaina, jeigu žemė gali būti tik išnuomojama, didinama viešo aukciono organizatoriaus patirtų žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir žemės sklypo plano parengimo išlaidų verte. Viešo aukciono sąlygas dėl didesnės nei 20 mln. litų vertės valstybės nekilnojamojo turto ir jam priskirto parduodamo ar išnuomojamo žemės sklypo, taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo, išskyrus į atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktą nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtus žemės sklypus, tvirtina Privatizavimo komisija.

4. Viešame aukcione parduodamas į Vyriausybės arba savivaldybės tarybos patvirtintą viešame aukcione parduodamo valstybės (savivaldybės) nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą arba atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto sąrašą įtrauktas valstybės ir savivaldybių nekilnojamasis turtas ir kiti nekilnojamieji daiktai. Viešame aukcione parduodamo valstybės ir savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašo sudarymo tvarką nustato Vyriausybė.

5. Viešo aukciono dalyviu gali būti Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, taip pat juridinio asmens statuso neturintys subjektai, jų filialai ar atstovybės ir keli asmenys, sudarę rašytinį susitarimą. Jeigu valstybės nekilnojamasis turtas parduodamas kartu su žemės sklypu ar jo dalimi, o ketinantis dalyvauti viešame aukcione asmuo yra užsienio subjektas, jis turi atitikti žemės sandorių sudarymą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus reikalavimus.

6. Įstatymų reikalaujamos formos valstybės ar savivaldybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartis, taip pat žemės sklypo pirkimo–pardavimo arba nuomos (jeigu žemė neparduodama) sutartis (sutartys) su didžiausią kainą viešame aukcione pasiūliusiu aukciono dalyviu, pripažintu viešo aukciono laimėtoju, turi būti sudaryta (sudarytos) per 30 dienų nuo pardavimo viešame aukcione dienos. Valstybinės žemės, priskirtos savivaldybėms nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui, pirkimo–pardavimo arba valstybinės žemės nuomos sutartis su viešo aukciono laimėtoju (pirkėju) sudaro centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.

7. Valstybės ar savivaldybių nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo, taip pat kitų nekilnojamųjų daiktų pirkimo–pardavimo sutartyje (sutartyse) turi būti nustatyta mokėjimų už įsigytą turtą tvarka ir terminai, viešo aukciono laimėtojo (pirkėjo) įsipareigojimai vykdyti viešo aukciono sąlygas, sutarties (sutarčių) sąlygų nevykdymo teisinės pasekmės, sutarties (sutarčių) nutraukimo tvarka, pirkėjo įsipareigojimas sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį ir kiti viešo aukciono laimėtojo (pirkėjo) įsipareigojimai.

8. Už viešame aukcione parduotą nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus gali būti sumokama iš karto (per 10 dienų nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo) arba dalimis. Jeigu atsiskaitoma dalimis, atsiskaitymo terminas negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Vėliausią galimą atsiskaitymo terminą nustato viešo aukciono organizatorius viešo aukciono sąlygose. Jeigu parduodamo nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo patikėtiniai nesutampa, tai sprendimą dėl atsiskaitymo termino priima žemės sklypo patikėtinis.

9. Jeigu viešo aukciono laimėtojo (pirkėjo) skolinio įsipareigojimo įvykdymą garantuoja kredito įstaiga, kuri tuo tikslu iki pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo pateikia viešo aukciono organizatoriui mokėjimo garantiją, šis turi teisę pirkėjo skoliniam įsipareigojimui kredito įstaigai užtikrinti jai įkeisti viešame aukcione parduotą turtą, nustatant, kad hipoteka įsigalios po to, kai bus visiškai atsiskaityta su viešo aukciono organizatoriumi už perkamą turtą, t. y. sumokėta nekilnojamojo daikto, įskaitant žemės sklypą, kaina, netesybos ir kitos prievolės. Viešame aukcione parduotas turtas gali būti įkeistas, jeigu viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas) yra sumokėjęs šio turto kainos ir kredito įstaigos pateiktoje mokėjimo garantijoje nurodytos sumos skirtumą, jeigu toks yra.

10. Atsiskaitant dalimis, pradinė įmoka turi būti ne mažesnė kaip 30 procentų viešame aukcione nustatytos nekilnojamojo turto ir žemės sklypo ar kito nekilnojamojo daikto kainos ir turi būti sumokėta per 5 darbo dienas nuo pirkimo–pardavimo sutarties pasirašymo. Atsiskaitydamas dalimis, viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas) moka Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas palūkanas, o savo įsipareigojimų įvykdymui užtikrinti privalo pateikti viešo aukciono organizatoriui viešo aukciono sąlygose nurodytas įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemones.

11. Nuosavybės teisė į turtą viešo aukciono laimėtojui (pirkėjui) perduodama visiškai atsiskaičius už parduotą nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą valstybinės žemės sklypą (jeigu žemės sklypas yra parduodamas) ar nekilnojamąjį daiktą. Kai viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas) už įsigytą turtą atsiskaito dalimis, nuosavybės teisė jam gali būti perduodama sumokėjus aukciono sąlygose nustatytą, bet ne mažesnę kaip 50 procentų viešame aukcione parduoto nekilnojamojo turto ir jam priskirto žemės sklypo ar nekilnojamojo daikto kainos dalį.

12. Už laiku neįvykdytą piniginę prievolę viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas) privalo viešo aukciono organizatoriui sumokėti aukciono sąlygose nustatytus, bet ne mažesnius kaip 0,1 procento nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną delspinigius. Jeigu viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas) per viešo aukciono organizatoriaus nustatytą terminą nesumoka pirkimo kainos ir pradinės įmokos skirtumo sumos ir (ar) delspinigių, viešo aukciono organizatorius gali nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas) per papildomai nustatytą laiką neįvykdo sutarties. Viešo aukciono organizatoriui nutraukus pirkimo–pardavimo sutartį dėl viešo aukciono laimėtojo (pirkėjo) kaltės, viešo aukciono organizatoriui grąžinamas viešame aukcione parduotas turtas, o pirkėjui grąžinama jo sumokėta pirkimo kainos dalis kartu su pradine įmoka, išskaičius viešo aukciono organizatoriaus patirtus nuostolius, įskaitant netesybas. Viešo aukciono organizatorius turi teisę reikalauti iš viešo aukciono laimėtojo (pirkėjo) padengti viešo aukciono rengimo išlaidas ir kainų skirtumą, jeigu naujame viešame aukcione nekilnojamasis turtas ir jam priskirtas žemės sklypas (jeigu žemės sklypas yra parduodamas) ar kiti nekilnojamieji daiktai buvo parduoti už mažesnę kainą negu ta, kurią turėjo sumokėti viešo aukciono laimėtojas (pirkėjas).

13. Lėšos, gautos pardavus:

1) valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus, taip pat palūkanos, netesybos ir kiti su pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, išskyrus šio Įstatymo 16¹ straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį, atskaičius centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui Vyriausybės nustatytą atlygį už nekilnojamojo turto ar kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimą ir jo patirtas išnuomojamo žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir žemės sklypo plano parengimo išlaidas arba užsienio valstybėse esančio valstybės nekilnojamojo turto viešo aukciono organizatoriaus patirtas su viešo aukciono organizavimu susijusias išlaidas, pervedamos į Privatizavimo fondo sąskaitą arba Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų sąskaitą, jeigu valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas įtrauktas į Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitą pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą;

2) savivaldybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus, taip pat palūkanos, netesybos ir kiti su pirkimo–pardavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, atskaičius sutartyse dėl savivaldybės turto pardavimo (jeigu tokios sudaromos) nustatytą atlygį centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, pervedamos į savivaldybės specialiąją sąskaitą;

3) valstybės ar savivaldybės nekilnojamajam turtui priskirtą valstybinės žemės sklypą, išskyrus šio Įstatymo 16¹ straipsnio 8 dalyje nustatytą atvejį, atskaičius viešo aukciono organizatoriaus patirtas parduodamo žemės sklypo detaliojo plano ar žemės valdos projekto, ar žemės sklypo plano, prilyginamo žemės reformos žemėtvarkos projektams, ar žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentams, ir žemės sklypo plano parengimo išlaidas, paskirstomos: 50 procentų – į valstybės biudžetą, 50 procentų – į savivaldybės, kurios teritorijoje parduotas žemės sklypas, biudžeto specialiąją sąskaitą lėšoms už parduotus valstybinės žemės sklypus kaupti.

14. Įstatymų nustatyta tvarka valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis privačios žemės sklype, gali būti parduodamas viešame aukcione be žemės savininko sutikimo, jeigu tai neprieštarauja įstatymų ir / ar sutarties nustatytoms žemės sklypo naudojimo sąlygoms.“

2.10. Projekto Nr. XIP-3945 12 straipsniu keičiamame Turto valdymo įstatymo 17 straipsnyje nustatomi valstybės ir savivaldybių turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn teisinio reguliavimo pakeitimai. Atsižvelgiant į šio nutarimo 2.9.2 punkte pateiktus pasiūlymus dėl valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų daiktų pardavimo reglamentavimo, siūlyti tikslinti:

2.10.1. Keičiamo Turto valdymo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas:

1) privatizuojant akcijas pagal įstatymus;

2) parduodant Lietuvoje ir užsienio valstybėse esantį valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nustatytus atvejus, šio Įstatymo 18 straipsnio nustatyta tvarka;

3) parduodant valstybės nekilnojamąjį turtą užsienio valstybėms jų diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti, taip pat tarptautinėms organizacijoms jų atstovybėms įkurti;

4) nematerialųjį ir materialųjį turtą (išskyrus nekilnojamuosius daiktus) Vyriausybės nutarimu perduodant savivaldybių nuosavybėn savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti;

5) valstybės nekilnojamuosius daiktus Vyriausybės nutarimu perduodant savivaldybių nuosavybėn savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti, jeigu šis turtas pripažintas nereikalingu pagal šio Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatas;

6) valstybei priklausančių viešųjų įstaigų dalininko (savininko) teises Vyriausybės nutarimu perduodant savivaldybėms savivaldybių savarankiškosioms funkcijoms įgyvendinti;

7) kitais šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais.“

2.10.2. Keičiamo Turto valdymo įstatymo 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis turtas kitų subjektų nuosavybėn perduodamas:

1) privatizuojant akcijas pagal įstatymus;

2) parduodant savivaldybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtą žemės sklypą, taip pat kitus nekilnojamuosius daiktus šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka;

3) perduodant jį valstybės arba kitos savivaldybės nuosavybėn;

4) kitais šio Įstatymo ir kitų įstatymų nustatytais būdais.“

2.10.3. Keičiamo Turto valdymo įstatymo 17 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Sprendimą dėl šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto turto pardavimo užsienio valstybėms jų diplomatinėms ir konsulinėms įstaigoms įkurti, taip pat tarptautinėms organizacijoms jų atstovybėms įkurti priima Vyriausybė. Tokiame sprendime turi būti nurodyta valstybės institucija ar įstaiga, įgaliota sudaryti turto pirkimo–pardavimo sutartį. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas turtas parduodamas už vertę, nustatytą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą.“

2.11. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. 74 „Dėl pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 3, 4, 5, 6, 9, 10, 13, 14, 15, 16¹, 17, 19, 21, 22, 23, 24 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 16² straipsniu įstatymo projekto Nr. XIP-3945“ (Žin., 2012, Nr. 12-520) Seimui pateiktus pasiūlymus, siūlyti tikslinti Projekto Nr. XIP-3945 16 straipsniu keičiamo:

2.11.1. Turto valdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) nekilnojamuosius daiktus parduodant šio Įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka;“.

2.11.2. Turto valdymo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip:

„8) gyvūnus perduodant, įskaitant perdavimą kitų asmenų nuosavybėn, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos arba savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.“

2.11.3. Turto valdymo įstatymo 23 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:

„7. Lėšos, gautos pardavus nereikalingą arba netinkamą (negalimą) naudoti valstybės ir savivaldybių turtą, išskyrus valstybei ir savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, atskaičius jo saugojimo ir pardavimo išlaidas:

1) pervedamos atitinkamai į valstybės arba Valstybinio socialinio draudimo fondo, arba savivaldybės biudžetą;

2) skiriamos valstybės ar savivaldybės įmonės, valdžiusios šį turtą, investicijoms.“

3. Iš esmės pritarti Projektui Nr. XIP-3946 ir, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2011 m. gruodžio 28 d. išvadoje pateiktas pastabas, kurioms pritarė Seimo Ekonomikos komitetas (2012 m. balandžio 18 d. komiteto išvada Nr. 108-P-8), Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2012 m. balandžio 11 d. komiteto išvada Nr. 113-P-9) ir Biudžeto ir finansų komitetas (2012 m. balandžio 11 d. komiteto išvada Nr. 109-P-11), siūlyti Seimui tobulinti Projektą Nr. XIP-3946 pagal šias pastabas ir pasiūlymus:

3.1. Patikslinti Projektu Nr. XIP-3946 nauja redakcija dėstomo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir vietoj žodžių „jai nuosavybės teise priklausančių“ įrašyti žodžius „savivaldybei nuosavybės teise priklausančių“.

3.2. Kadangi Projekte Nr. XIP-3946 nenumatyta galimybė centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui sudaryti su kitais akcininkais sutartis dėl valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimo kartu su šių akcininkų akcijomis, siūlyti papildyti Projektu Nr. XIP-3946 nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip:

„10) sudaro sutartis su savivaldybėmis dėl joms nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo, taip pat turi teisę sudaryti sutartis su kitais privatizuojamo objekto akcininkais dėl valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų pardavimo kartu su šių akcininkų akcijomis;“.

3.3. Siūlyti tikslinti Projektu Nr. XIP-3946 nauja redakcija dėstomo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 12 punktą – nustatyti, kad centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas atstovauja valstybei teisme dėl valstybės turto privatizavimo, nepriklausomai nuo turto privatizavimo pagrindo ir objekto, ir jį išdėstyti taip:

„12) atstovauja valstybei teisme dėl valstybės turto privatizavimo;“.

3.4. Siekiant aiškiau reglamentuoti Privatizavimo komisijos sudarymą ir tikslus, siūlyti tikslinti:

3.4.1. Projektu Nr. XIP-3946 nauja redakcija dėstomo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Privatizavimo komisija yra privatizavimo priežiūrai ir kitiems įstatymų nustatytiems tikslams įsteigta valstybės institucija, veikianti pagal įstatymus ir Vyriausybės patvirtintus nuostatus.“

3.4.2. Projektu Nr. XIP-3946 nauja redakcija dėstomo įstatymo 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Privatizavimo komisija yra sudaroma iš 7 narių, iš jų 2 nariai – Seimo opozicinių frakcijų pasiūlyti kandidatai. Privatizavimo komisijos pirmininką ir jos sudėtį tvirtina Vyriausybė.“

3.5. Projektu Nr. XIP-3946 nauja redakcija dėstomo įstatymo 7 straipsnyje reglamentuojamos privatizavimo lėšos, jų kaupimas ir panaudojimas. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme nustatytus valstybės ar savivaldybės išteklių fondų apskaitos reikalavimus į išteklių fondų apskaitą turi būti traukiamas teisės aktuose nurodytas turtas ir su juo susiję įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Projektą Nr. XIP-3945 į Privatizavimo fondą bus pervedamos ir pajamos, gautos pardavus valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus, taip pat į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 18 d. nutarime Nr. 72 „Dėl pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3946“ (Žin., 2012, Nr. 12-518) pateiktus pasiūlymus, siūlyti tikslinti Projektu Nr. XIP-3946 nauja redakcija dėstomo įstatymo 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„7 straipsnis. Privatizavimo lėšos

1. Privatizavimo lėšos yra:

1) pajamos, gautos iš privatizavimo sandorių ir pardavus valstybei (savivaldybei) nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatymą šio įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais;

2) palūkanos už atidėtas įmokas, netesybos (baudos ir delspinigiai už privatizavimo sandoriuose numatytų sąlygų nevykdymą) ir kiti su privatizavimo sutarties vykdymu susiję mokėjimai, taip pat pirkėjų, pripažintų privatizavimo objekto įgijėjais, sumokėtos privalomosios įmokos, kai privatizavimo sandoris neįvyksta dėl jų kaltės;

3) kitos įplaukos.

2. Jeigu privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso valstybei, šio straipsnio 1 dalyje nurodytos privatizavimo lėšos pervedamos į Finansų ministerijai atidarytą Privatizavimo fondo sąskaitą (toliau – Privatizavimo fondas) arba Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų sąskaitą (jeigu privatizavimo objektas iki įtraukiant jį į privatizavimo objektų sąrašą buvo įtrauktas į Valstybinio socialinio draudimo fondo apskaitą pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą), o jeigu privatizavimo objektas nuosavybės teise priklauso savivaldybei, – į savivaldybės specialiąją sąskaitą, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis.

3. Privatizavimo fondo lėšos yra:

1) privatizavimo lėšos;

2) kitos įstatymų nustatyta tvarka į šį fondą pervedamos lėšos.

4. Privatizavimo fondo lėšos naudojamos:

1) Vyriausybės sprendimu Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti (ne mažiau kaip 2/3 iš privatizavimo gautų lėšų). Rezervinį (stabilizavimo) fondą steigia Vyriausybė, jo nuostatus tvirtina Seimas Vyriausybės teikimu. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšos Vyriausybės nutarimu gali būti naudojamos: pensijų sistemos reformai finansuoti, Lietuvos valstybės rezervo lėšoms, reikalingoms ūkio funkcionavimui palaikyti ekstremaliųjų situacijų ir ekonominės grėsmės sąlygomis, sukaupti ir atkurti, šio fondo valdymo išlaidoms padengti, taip pat grąžintinai gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti;

2) Vyriausybės patvirtintoms programoms įgyvendinti (iki 1/3 iš privatizavimo gautų lėšų);

3) Garantiniam fondui sudaryti pagal atskirą programą;

4) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo atlygiui už valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą mokėti;

5) ekspertų (patarėjų) paslaugoms apmokėti;

6) objektams parengti privatizuoti pagal Vyriausybės nustatytą tvarką;

7) įsiteisėjusiems teismo sprendimams, kuriais privatizavimo institucija įpareigota grąžinti į Privatizavimo fondą pervestas lėšas, vykdyti.

5. Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas atlygis už valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimą centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui mokamas iš šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų privatizavimo lėšų. Privatizavimo fondo lėšų naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

6. Privatizavimo lėšos, gautos privatizavus savivaldybei nuosavybės teise priklausančias akcijas, atskaičius centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui priklausančias lėšas pagal centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo ir savivaldybės tarybos įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytą atstovavimo sutartį, pervedamos į savivaldybės specialiąją sąskaitą. Savivaldybei tenkančių lėšų naudojimo tvarką nustato savivaldybės taryba.“

3.6. Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10, 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui ir Lietuvos Respublikos kompensacijų už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą dydžio, šaltinių, mokėjimo terminų bei tvarkos, taip pat valstybės garantijų ir lengvatų, numatytų Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme, įstatymo 3, 5, 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo ir 4 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymui atlyginimo akcijomis būdas panaikintas, siūlyti tikslinti Projektu Nr. XIP-3946 nauja redakcija dėstomo įstatymo 10 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:

„10. Privatizavimo objektas iš Vyriausybės patvirtinto privatizavimo objektų sąrašo gali būti išbrauktas, jo privatizavimo programa gali būti sustabdyta ir (ar) pripažįstama pasibaigusia, jeigu įmonei Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka yra iškelta bankroto byla arba įmonė Akcinių bendrovių įstatymo nustatyta tvarka yra likviduojama, taip pat jeigu bent vieną kartą šio įstatymo nustatyta tvarka buvo paskelbta objekto privatizavimo programa, tačiau per objekto privatizavimo programoje nustatytą laiką šis objektas nebuvo parduotas arba jeigu privatizavimo objektas buvo įtrauktas į privatizavimo objektų sąrašą pažeidžiant įstatymus. Privatizavimo objektas iš privatizavimo objektų sąrašo taip pat gali būti išbrauktas, jeigu jis yra reikalingas atitinkamai valstybės, savivaldybių ar visuomenės reikmėms tenkinti arba kai Vyriausybė nepritaria privatizavimo programos ar sandorio projektui. Privatizavimo objektas iš privatizavimo objektų sąrašo išbraukiamas, jeigu savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimą dėl privatizavimo objekto, nuosavybės teise priklausančio tai savivaldybei, išbraukimo, esant šiame įstatyme nurodytoms sąlygoms. Privatizuotas objektas iš privatizavimo objektų sąrašo taip pat išbraukiamas, kai pirkėjas sumoka visą kainą ir įvykdo kitus privatizavimo sandoryje numatytus įsipareigojimus.“

3.7. Projektu Nr. XIP-3946 nauja redakcija dėstomo įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „sudarytus trečiųjų asmenų“ įrašyti žodžius „sudarytus su asmenimis“.

3.8. Projektu Nr. XIP-3946 nauja redakcija dėstomo įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje po žodžių „centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas“ skliaustuose įrašyti žodžius „(savivaldybės privatizavimo fondai)“.

3.9. Projektu Nr. XIP-3946 nauja redakcija dėstomo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje ir 15 straipsnio 3 dalyje po žodžių „suteikia valstybei“ įrašyti žodžius „arba savivaldybei“.

3.10. Šiuo metu valstybės įmonės Valstybės turto fondas ir Turto bankas dalyvauja įgyvendinant Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojamą projektą „Dalyvavimo vykdymo procese, varžytynių ir aukcionų e. paslaugų sukūrimas“, todėl būtų tikslinga Projekte Nr. XIP-3946 numatyti galimybę valstybės ir savivaldybių akcijų viešą aukcioną vykdyti ne tik tradiciniu būdu, bet ir pasitelkiant informacinių technologijų priemones (vykdant elektroninį aukcioną). Siūlyti Projektu Nr. XIP-3946 nauja redakcija dėstomo įstatymo 15 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:

„1. Viešas aukcionas – privatizavimo objekto pardavimo būdas, kai neribojamas potencialių pirkėjų, dalyvaujančių viešame aukcione, skaičius, o privatizavimo sandoris sudaromas su didžiausią kainą pasiūliusiu potencialiu pirkėju. Viešas aukcionas gali būti organizuojamas ir vykdomas informacinių technologijų priemonėmis.“

3.11. Siūlyti tikslinti Projektu Nr. XIP-3946 nauja redakcija dėstomo įstatymo 21 straipsnio 4 dalį, nes sąvoka „sankcijos pirkėjui“ nevartotina pagal civilinės teisės normas, ir ją išdėstyti taip:

„4. Privatizavimo sandoryje turi būti nustatyti ne mažesni kaip 0,05 procento dydžio delspinigiai už pirkėjo praleistą piniginių įsipareigojimų įvykdymo terminą, delspinigius skaičiuojant už kiekvieną pradelstą dieną, taip pat numatytos adekvačios padarytai žalai teisinės pasekmės pirkėjui, jeigu jis nevykdytų prisiimtų įsipareigojimų, tarp jų privatizavimo sandorio nutraukimas, kai nevykdomos privatizavimo sandoryje nustatytos sąlygos, įsipareigojimai ir (ar) prievolių užtikrinimo priemonės, taip pat privatizavimo objekto valdytojo atsakomybė už prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Pardavėjui nutraukus sutartį dėl pirkėjo kaltės, privatizavimo objektas grąžinamas pardavėjo nuosavybėn, o pirkėjo sumokėta privatizavimo objekto pirkimo kainos dalis kartu su pradine įmoka, išskaičius pardavėjo patirtus nuostolius, įskaitant netesybas, grąžinama pirkėjui.“

4. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7, 8, 9, 10, 19 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-3947 (toliau – Projektas Nr. XIP-3947) ir, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2011 m. gruodžio 28 d. išvadoje pateiktas pastabas, kurioms pritarė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2012 m. balandžio 11 d. komiteto išvada Nr. 113-P-9) ir Kaimo reikalų komitetas (2012 m. kovo 28 d. komiteto išvada Nr. 110-P-6), siūlyti tobulinti Projektą Nr. XIP-3947 pagal šias pastabas ir pasiūlymus:

4.1. Projekto Nr. XIP-3947 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis papildoma 4 punktu, kuriame nustatoma centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo teisė sudaryti valstybinės žemės panaudos sutartis. Atsižvelgiant į galiojančio įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas, pagal kurias visais kitais atvejais valstybinės žemės sklypus naudoti neatlygintinai perduoda Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, siūlyti Projekto Nr. XIP-3947 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punktą išdėstyti kaip keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 3 punktą, o buvusį 3 punktą laikyti 4 punktu.

4.2. Projekto Nr. XIP-3947 5 straipsniu keičiamo įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje po žodžio „parduodamam“ išbraukti žodžius „ar parduotam“.

4.3. Projekto Nr. XIP-3947 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte ir 3 straipsniu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte atsisakyti nuostatų dėl centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo sudarytų valstybinės žemės panaudos ir nuomos sutarčių perdavimo administruoti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

4.4. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Projektą Nr. XIP-3945 atnaujinamo valstybės nekilnojamojo turto organizatoriaus funkcijas atliks centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas, siūlyti atitinkamai pakeisti Projektu Nr. XIP-3947 keičiamo įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:

„5) veikia valstybės vardu valstybei paveldint ir įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn, išskyrus atvejus, kai centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas veikia valstybės vardu įsigydamas privačią žemę valstybės nuosavybėn, kai privati žemė įsigyjama Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyto valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo tikslais, ir šio Įstatymo nustatytus atvejus, kai valstybės vardu paveldint ar kitaip įsigyjant privačią žemę valstybės nuosavybėn valstybės vardu veikia Valstybės žemės fondas;“.

4.5. Projekto Nr. XIP-3947 7 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatomas įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas, po žodžio „įstatymas“ įrašyti žodžius „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“.

5. Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 3, 9 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-3948, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 33, 39 ir 93 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-3949, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 13, 15 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-3950, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-3951, Lietuvos Respublikos kontroliuojančiųjų investicinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-3952, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁷, 215¹, 215², 215³, 259¹ straipsnių ir keturioliktojo¹ skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-3953 ir Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo komisijos“ bei jį keitusių nutarimų pripažinimo netekusiais galios“ projektui Nr. XIP-3954 ir siūlyti juos tikslinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172¹⁷, 215¹, 215², 215³, 259¹ straipsnių ir keturioliktojo¹ skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIP-3953 siūlyti tikslinti atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (Žin., 1985, Nr. 1-1) keičiamų straipsnių pakeitimus.

6. Atsižvelgiant į šio nutarimo 2.9.2 punkte dėstomo Turto valdymo įstatymo 18 straipsnio 13 dalyje nustatytą lėšų paskirstymo tvarką, siūlyti tikslinti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 13, 15 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIP-3950 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:

„4) pajamos, gautos už išnuomotą arba suteiktą naudotis valstybinę žemę, valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius ir įstatymų nustatyta tvarka paskirsčius lėšas už parduotus valstybinės žemės sklypus;“.

7. Visų pateiktų įstatymų projektų įsigaliojimo ir įgyvendinimo terminai tapo nebeaktualūs, todėl siūlyti Seimui nustatyti, kad Projektas Nr. XIP-3944 ir visi kartu su juo pateikti įstatymų projektai įsigalioja 2014 m. vasario 1 d., kad iki šio termino Vyriausybė galėtų atlikti veiksmus, reikalingus valstybės įmonėms Valstybės turto fondui ir Turto bankui reorganizuoti ir įstatymų įgyvendinamiesiems teisės aktams priimti. Taip pat siūlyti tikslinti Projekto Nr. XIP-3945 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą Projekto Nr. XIP-3945 9 ir 14 straipsnių įsigaliojimo datą – nustatyti, kad šio projekto 9 straipsnis, nustatantis valstybės ir savivaldybių nuosavybės teise priklausančio turto valdymo ataskaitų rengimą, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d., o 14 straipsnis – šio įstatymo priėmimo dieną.

8. Nepritarti Seimo nario Jurgio Razmos 2012 m. vasario 14 d. pasiūlymams dėl Projekto Nr. XIP-3944, Projekto Nr. XIP-3945 ir Projekto Nr. XIP-3946 dėl šių priežasčių:

8.1. Seimo nario pasiūlymais iš esmės siekiama, kad valstybės nekilnojamojo turto pardavimas ir toliau būtų reguliuojamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatyme (Žin., 1997, Nr. 107-2688) (toliau – Privatizavimo įstatymas), nes bet koks valstybei nuosavybės teise priklausančio turto ar paslaugų perleidimas privačion nuosavybėn laikytinas privatizavimu. Seimo nario nuomone, turto perdavimo privačion nuosavybėn reglamentavimas įstatymu apsaugo procesą nuo Vyriausybių kaitos įtakos ir kitos politinės įtakos, be to, privatizavimo procesas jau nusistovėjęs, turi įstatymo lygmeniu nustatytus saugiklius, tokius kaip Privatizavimo komisijos dalyvavimas tvirtinant privatizavimo programas.

Valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto perdavimas privačion nuosavybėn nėra vientisas procesas. Klaidinga manyti, kad iki šiol valstybei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas perduodamas privačion nuosavybėn tik vadovaujantis Privatizavimo įstatymu. Pagal Turto valdymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, 16¹ straipsnio 8 dalį, 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktus ir 6 dalį valstybei nuosavybės teise priklausantys pastatai ir statiniai parduodami netaikant Privatizavimo įstatymo. Pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 17-447; 2004, Nr. 171-6295) 19 straipsnio 4 dalį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – Fondo valdyba), valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą valdanti patikėjimo teise, šį turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja (įskaitant perdavimą kitų subjektų nuosavybėn) socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu nustatyta tvarka. Valstybės įmonės Valstybės turto fondas ir Turto bankas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, Fondo valdyba, Užsienio reikalų ministerija ir kiti turto valdytojai valstybei priklausantį nekilnojamąjį turtą privačion nuosavybėn perduoda pagal atskiras Vyriausybės nustatytas tvarkas. Taigi esama padėtis neracionali, nes nėra sąlygų įvertinti valstybės patiriamas šios veiklos sąnaudas ir kaupti vienoje institucijoje informaciją apie valstybės pajamas iš nekilnojamojo turto pardavimo sandorių.

8.2. Privatizavimo įstatyme iki šiol nėra aiškiai nustatyta, koks turtas traukiamas į privatizavimo objektų sąrašą. Pagal galiojantį valstybės turto privatizavimo teisinį reguliavimą turto valdytojai sprendžia, kokį nekilnojamojo turto objektą įtraukti į privatizavimo objektų sąrašą. Tokiu būdu į privatizavimo objektų sąrašą patenka ne tik parduotinas, bet ir griautinas turtas. Kadangi patikimos informacijos apie valstybės turto panaudojimą nėra, neįmanoma įvertinti, kiek nenaudojamo valstybinėms funkcijoms įgyvendinti parduotino turto galima būtų įtraukti į parduodamų objektų sąrašą. Teikiamais įstatymų projektais siūloma atsisakyti ydingos privatizavimo objektų sąrašo sudarymo praktikos, kai pasiūlymus įtraukti į sąrašą teikia turto valdytojai. Projekte Nr. XIP-3945 aiškiai nustatoma, kad nenaudojamas funkcijoms įgyvendinti ir pripažintas nereikalingu, netinkamu (negalimu) naudoti valstybės nekilnojamasis turtas turės būti perduotas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, kuris informacinėje sistemoje kaups duomenis apie turto panaudojimą, jo išlaikymo sąnaudas, taip pat turto valdytojų poreikius apsirūpinti funkcijoms įgyvendinti reikalingu nekilnojamuoju turtu. Teikiamais įstatymų projektais siekiama sudaryti sąlygas kuo efektyviau išnaudoti valstybės nekilnojamąjį turtą ir operatyviau perskirstyti valstybinėms funkcijoms atlikti reikalingą turtą, o turtą, kuris valstybės turto valdytojų funkcijoms atlikti nereikalingas, – centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo siūlymu įtraukti į parduodamo turto sąrašą, kurio sudarymo tvarką nustatytų Vyriausybė. Projekte Nr. XIP-3945 siekiama nustatyti valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešo aukciono būdu tvarką ir pavesti valstybei nuosavybės teise valdomo turto aukciono organizatoriaus funkcijas centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui. Taigi dabar galiojančių valstybės nekilnojamojo turto pardavimą reglamentuojančių teisės aktų ir subjektų, kuriems įstatymų suteiktos teisės parduoti valstybės nekilnojamąjį turtą, skaičius bus maksimaliai optimizuotas.

8.3. Šiuo metu galiojančiame Privatizavimo įstatyme nurodomi 6 privatizavimo būdai, nors privatizuojant nekilnojamąjį turtą iš jų taikytini tik 2 – viešas aukcionas ir nuoma su išsipirkimu. Tačiau viešo aukciono sąlygos nenustatytos įstatyme – jas nustato Vyriausybė. Projekte Nr. XIP-3945 pagrindines valstybės ir savivaldybių turto pardavimo viešo aukciono būdu sąlygas, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrinas, siūloma nustatyti įstatymu.

8.4. Nekilnojamojo turto atskyrimas nuo akcijų privatizavimo parodo tikrą jų privatizavimo padėtį. Šiuo metu į privatizavimo objektų sąrašą įtraukta 16 valstybei nuosavybės teise priklausančių įmonių, iš kurių 15 bendrovių įstatinio kapitalo rentabilumas yra nulinis, akcijų paketai. Mažėjant akcijų privatizavimo mastui, reikia naujų privatizavimo būdų, kurie leistų jas realizuoti, kai to padaryti nepavyksta taikant esamus privatizavimo būdus. Kartu turi mažėti akcijų privatizavimo sąnaudos, jos turi būti efektyviai susietos su akcijų privatizavimo rezultatais ir neturi būti iš dalies dengiamos kito turto privatizavimo pajamomis.

8.5. Pateiktais įstatymų projektais reformuojamas valstybės nekilnojamojo turto valdymas, kurį lėmė besikeičiantys procesai. Į Turto valdymo įstatymo nustatytą teisinį reguliavimą įsitraukia Fondo valdyba, taigi valstybei nuosavybės teise priklausančių akcijų ir nekilnojamojo turto valdymo srityje atsiranda dar vienas sisteminis dalyvis. Seimo Socialinių reikalų komitetas pritarė Vyriausybės pateiktam Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 19, 29, 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIP-3951, pagal kurį Fondo valdyba valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą valdys, naudos ir juo disponuos Turto valdymo įstatymo, o ne ministro įsakymu nustatyta tvarka. Kadangi Turto valdymo įstatymas vienintelis reglamentuoja nekilnojamojo turto valdymą, Vyriausybės pateiktais projektais siekiama būtent šiame įstatyme nustatyti visas su centralizuotu valstybės nekilnojamojo turto valdymu susijusias veiklas. Valstybės nekilnojamojo turto pardavimas – tik viena iš centralizuotą valstybės nekilnojamojo turto valdymą apimančių veiklų, todėl nustatyti pardavimo teisinį reguliavimą kitame – Privatizavimo įstatyme neracionalu ir netikslinga.

8.6. Pateiktais įstatymų projektais siekiama ne tik apibrėžti centralizuoto valstybės nekilnojamojo turto valdymo veiklas, bet ir sukurti šio turto valdymo kontrolės sistemą, įdiegti ir naudoti valdymo veiklose pažangias technologijas ir informacines sistemas. Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas tvarkys Valstybės turto informacinę paieškos sistemą. Jos kūrimo darbus, vadovaudamasi galiojančio Turto valdymo įstatymo 15 straipsnio 5 dalimi, yra pradėjusi valstybės įmonė Valstybės turto fondas. Šios sistemos kūrimo ir diegimo darbai finansuojami Europos Sąjungos finansinės paramos lėšomis, skirtomis projektui „Valstybės turto informacinės sistemos kūrimas, diegimas ir naudojimas valstybės turtui valdyti“ įgyvendinti. Šiuo metu pradėtas vykdyti sistemos diegimo paslaugų viešasis pirkimas. Šio pirkimo techninė užduotis parengta atsižvelgiant į Seimui pateiktuose įstatymų projektuose numatytą valstybės nekilnojamojo turto valdymo centralizavimo reformą. Užsitęsęs įstatymų projektų svarstymas didina informacinės sistemos projekto įgyvendinimo riziką, dėl to kyla grėsmė, kad nebus laiku panaudotos paramos lėšos, o informacinė sistema, kuri turi tapti svarbiu centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo veiklos įrankiu, nebus sukurta.

9. Pritarti Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui ir pateikti jį Seimui svarstyti kartu su kitais šiame nutarime nurodytais įstatymų projektais.

10. Įgalioti finansų ministrą Rimantą Šadžių, o jam negalint dalyvauti – finansų viceministrą Aloyzą Vitkauską atstovauti Vyriausybei, svarstant 9 punkte nurodytą įstatymo projektą Seime.

Ministras Pirmininkas                                                                                   Algirdas Butkevičius

Finansų ministras                                                                                               Rimantas Šadžius

_________________