LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL VALSTYBINĖS RADIACINĖS SAUGOS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

2000 m. liepos 1 d. Nr. 764

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin. 1999, Nr. 11–239) 26 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Valstybinę radiacinės saugos programą (pridedama).

2. Pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti šiuo nutarimu patvirtintos Valstybinės radiacinės saugos programos (toliau vadinama – programa) vykdymą.

3. Nustatyti, kad programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžete atitinkamoms ministerijoms ir kitoms institucijoms, atsakingoms už programos vykdymą, patvirtintų bendrųjų asignavimų ir valstybės investicijų programų lėšų bei kitų šaltinių.

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                        ANDRIUS KUBILIUS

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                 RAIMUNDAS ALEKNA

______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2000 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 764

VALSTYBINĖ RADIACINĖS SAUGOS PROGRAMA

I. BENDROJI DALIS

1. Programa bus įgyvendinama 2000–2004 metais.

Atsakingos organizacijos: Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Finansų ministerija, Vidaus reikalų ministerija, Krašto apsaugos ministerija, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Radiacinės saugos centras, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Valstybinė metrologijos tarnyba, Vilniaus universitetas, Kauno medicinos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Valstybinė mokslo įstaiga Lietuvos onkologijos centras, Fizikos institutas.

II. PROGRAMOS CHARAKTERISTIKA

2. Programa parengta vykdant Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 11-239) 26 straipsnio nuostatas.

Programoje numatyta įvertinti gamtinių ir dirbtinių jonizuojančiojo spinduliavimo šaltinių galimą įtaką aplinkai ir gyventojų sveikatai, įgyvendinti priemones, garantuojančias pakankamą gyventojų ir aplinkos apsaugą nuo galimo žalingo minėtų šaltinių poveikio. Šiam darbui numatoma parengti specialistus, organizuoti jų tobulinimąsi, didinti valstybės institucijų techninį, profesinį ir mokslinį potencialą, įgyvendinti konkrečias priemones radiacinei saugai užtikrinti.

3. Gyvybę ir jos raidą nuolat veikia kosminis spinduliavimas ir jonizuojantysis Žemės spinduliavimas, skleidžiamas radionuklidų, kurie yra Žemės plutoje, vandenyje ir atmosferoje. Papildomą žmonių ir aplinkos taršą ir apšvitą gali įtakoti branduolinio ginklo bandymai, atominės elektrinės arba jų avarijų metu į aplinką patenkantys technologinės kilmės radionuklidai, radioaktyviosios medžiagos ir kiti jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniai, kurie naudojami pramonėje, medicinoje, mokslo ir mokymo įstaigose.

Pagal Jungtinių Tautų Branduolinio spinduliavimo efektų mokslinio komiteto 1993 metų duomenis kiekvienas gyventojas 1945–1992 metų laikotarpiu kasmet vidutiniškai buvo apšvitintas 2,7 milisiverto apšvitos doze, iš kurios 76,58 procento sudarė gamtiniai spinduliavimo šaltiniai, 19,51 procento – medicinoje naudojami šaltiniai, 3,53 procento – branduolinio ginklo bandymai, 0,24 procento – atominė energetika, 0,07 procento – profesinė veikla (tiesiogiai ar netiesiogiai) su šaltiniais. Maždaug tokią pat apšvitą minėtuoju laikotarpiu patyrė ir Lietuvos gyventojai.

Lietuvos gyventojų apšvitą taip pat daugiausia lemia gamtiniai šaltiniai: kosminiai spinduliai, Žemės gama spinduliavimas, radonas ir jo skilimo produktai. Iš dirbtinių jonizuojančiojo spinduliavimo šaltinių didžiausią poveikį turi minėtieji šaltiniai, kurie naudojami medicinos diagnostikos ir gydymo tikslais. Įtakos turi ir branduolinio ginklo bandymai, avarijos atominėse elektrinėse, taip pat profesinė veikla, susijusi su minėtųjų šaltinių panaudojimu įvairiose veiklos srityse.

Lietuvoje veikia valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė, kuri turi du RBMK-1500 reaktorius, ir daugiau kaip 800 objektų, kurie savo veikloje naudoja daugiau kaip 23000 jonizuojančiojo spinduliavimo šaltinius. Su jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniais dirba per 6000 žmonių.

4. Jonizuojantysis spinduliavimas sukelia arba gali sukelti sveikatos pokyčius, kurie priklauso nuo šaltinio galingumo, jo veikimo trukmės ir daugelio kitų priežasčių. Tai gali būti apšvitintų organų, audinių pakenkimas ar jų žuvimas, genetiniai pokyčiai ar vėžiniai susirgimai.

5. Lietuvoje yra sukurta valstybės gyventojų ir aplinkos radiacinės saugos infrastruktūra. Remdamasis radiacinę ir branduolinę saugą reglamentuojančiomis konvencijomis, Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijomis ir Europos Komisijos direktyvomis, Lietuvos Respublikos Seimas priėmė šiuos Lietuvos Respublikos įstatymus: Radiacinės saugos, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, Branduolinės energijos, Aplinkos apsaugos ir kitus. Sveikatos apsaugos ministerija ir Aplinkos ministerija parengė ir patvirtino nemaža teisės aktų, reglamentuojančių gyventojų ir aplinkos radiacinę saugą. Įgyvendinant Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ir Lietuvos Respublikos radiacinės saugos įstatymo nuostatas, 1997 metais buvo įsteigti Radiacinės saugos centras su skyriais Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Utenoje, taip pat Radioaktyviųjų medžiagų skyrius Aplinkos ministerijoje. Šios institucijos minimaliai aprūpintos būtina įranga, aparatūra ir kvalifikuotais specialistais. Jeigu siekiama įgyvendinti visus Europos Komisijos reikalavimus, Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijas ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, būtina minėtosioms institucijoms sudaryti teisines, finansines, materialines, socialines ir profesines sąlygas vykdyti valstybės gyventojų ir aplinkos radiacinės saugos priežiūrą ir kontrolę.

III. PROGRAMOS TIKSLAI

6. Svarbiausias programos tikslas – vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais (Radiacinės saugos, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo, Branduolinės energijos, Aplinkos apsaugos ir kitais), garantuoti pakankamą gyventojų ir aplinkos apsaugą nuo jonizuojančiojo spinduliavimo žalingo poveikio. Siekiant šio tikslo, būtina:

6.1. plėtoti ir stiprinti valstybės institucijų galimybes vykdyti valstybinę gyventojų ir aplinkos radiacinės saugos priežiūrą ir kontrolę:

6.1.1. rengti norminius teisės aktus;

6.1.2. rengti ir tobulinti specialistus;

6.1.3. aprūpinti institucijas šiam tikslui skirtomis patalpomis, technine ir specialia įranga, aparatūra, transportu ir ryšio priemonėmis;

6.2. organizuoti ir atlikti aplinkos, maisto ir kitų produktų, medžiagų, galinčių įtakoti gyventojų ir aplinkos apšvitą, profesinės apšvitos monitoringą, taip pat mokslo tiriamuosius darbus, kad būtų įvertinta aplinkos tarša radionuklidais ir jos įtaka žmonių apšvitai, jų sveikatai;

6.3. organizuoti ir įgyvendinti priemones, garantuojančias radiacinių, branduolinių avarijų prevenciją, pasirengimą likviduoti jų padarinius;

6.4. organizuoti ir įgyvendinti priemones, garantuojančias valstybės sienų apsaugą, kad nebūtų neteisėtai įvežamos, išvežamos ar vežamos tranzitu radioaktyviosios medžiagos ar jų atliekos;

6.5. sukurti tinkamo lygio jonizuojančiojo spinduliavimo dydžių matavimo metrologinio užtikrinimo sistemą;

6.6. siekti glaudaus visų suinteresuotų valstybės institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės bendradarbiavimo propaguojant radiacinės saugos žinias ir įgyvendinant radiacinės saugos priemones.

IV. POVEIKIS

7. Įgyvendinus programą, būtų sukurta reikiama gyventojų ir aplinkos radiacinės saugos teisinė bazė, valstybės radiacinės saugos priežiūros ir kontrolės infrastruktūra, aplinkos taršos radioaktyviosiomis medžiagomis, jos ar profesinės apšvitos galimos įtakos gyventojų apšvitai ir sveikatai sekimo sistema.

Programos įgyvendinimo išlaidos – tai investicija į gyventojų sveikatą, nes įgyvendinus šios programos priemones bus apsaugota ne tik dabartinė karta, bet ir ateities kartos.

V. FINANSAVIMAS

8. Programa finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Galimi ir kiti papildomi finansavimo šaltiniai (Tarptautinės atominės energijos agentūros, Europos Sąjungos, PHARE projektai, lėšos pagal dvišales ar daugiašales sutartis).

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

9. Programos nuostatos atspindi valstybės gyventojų ir aplinkos radiacinės saugos strategiją. Programoje numatyti tikslai ir priemonės atitinka branduolinę ir radiacinę saugą reglamentuojančių konvencijų, Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacijų, Europos Komisijos direktyvų, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Programą parengė Sveikatos apsaugos ministerijos, Aplinkos ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Civilinės saugos departamento prie Krašto apsaugos ministerijos, Fizikos instituto, Radiacinės saugos centro, Vilniaus universiteto ir kitų institucijų atstovai.

10. Programos įgyvendinimo priemonės ir jos sąmata pateiktos šios programos 1 ir 2 prieduose.

______________

Valstybinės radiacinės saugos

programos

1 priedas

VALSTYBINĖS RADIACINĖS SAUGOS PROGRAMOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

Priemonės pavadinimas	Įvykdymo terminas	Vykdytojai	Finansavimo šaltinis
I. Teisės aktų rengimas 1. Parengti ilgalaikės radioaktyviųjų atliekų tvarkymo programos finansavimo įstatymo projektą ir pateikti jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei	2000 metų III ketvirtis	Ūkio ministerija, Finansų ministerija	iš skirtų bendrųjų asignavimų
2. Parengti higienos normą „Radiacinė sauga atominėje elektrinėje“	2001 metų I pusmetis	Sveikatos apsaugos ministerija, Radiacinės saugos centras	iš skirtų bendrųjų asignavimų
3. Parengti higienos normą „Radiacinė sauga tvarkant radioaktyviąsias atliekas“	2000 metų II pusmetis	Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Radiacinės saugos centras, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija	iš skirtų bendrųjų asignavimų
4. Parengti radioaktyviųjų medžiagų saugaus gabenimo taisykles	2002 metų II pusmetis	Sveikatos apsaugos ministerija, Aplinkos ministerija, Radiacinės saugos centras, Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija	iš skirtų bendrųjų asignavimų
5. Parengti valstybės radiologinio monitoringo organizavimo, vykdymo ir informacijos pateikimo valstybės valdymo ir savivaldos institucijoms ir gyventojams tvarką	2002 metų I pusmetis	Aplinkos ministerija, Radiacinės saugos centras, Nacionalinė veterinarijos laboratorija	iš skirtų bendrųjų asignavimų
6. Parengti gyventojų informavimo įvykus radiacinei ar branduolinei avarijai tvarką	2000 metų II pusmetis	Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Radiacinės saugos centras	iš skirtų bendrųjų asignavimų
7. Vidaus reikalų ministerijos teisės aktu reglamentuoti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos padalinių aprūpinimą asmeninės apsaugos ir darbo priemonėmis, kurių reikia radiacinių, branduolinių avarijų padariniams likviduoti	2000–2001 metai	Vidaus reikalų ministerija, Aplinkos ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos	iš skirtų bendrųjų asignavimų
8. Sveikatos apsaugos ministerijos teisės aktu reglamentuoti radiacinę saugą medicinos mokslinių tyrimų metu, kai panaudojami jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniai	2001 metų II pusmetis	Radiacinės saugos centras	iš skirtų bendrųjų asignavimų
II. Specialistų rengimas ir tobulinimas 9. Pradėti rengti radiacinės saugos specialistus, organizuoti jų tobulinimosi kursus	2001 metų II pusmetis	Švietimo ir mokslo ministerija, Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Radiacinės saugos centras, Valstybinė mokslo įstaiga Lietuvos onkologijos centras	iš skirtų bendrųjų asignavimų
10. Parengti iš atitinkamą aukštąjį išsimoks-linimą turinčių specialistų medicinos fizikus veiklai su jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniais, organizavus jų tęstinį mokymą ar kitokį podiplominį rengimą, tobulinti jų kvalifikaciją	2001 metų II pusmetis	Švietimo ir mokslo ministerija, Kauno technologijos universitetas, Kauno medicinos universitetas, Valstybinė mokslo įstaiga Lietuvos onkologijos centras	iš skirtų bendrųjų asignavimų
11. Organizuoti gydytojų radiologų, radiacinės saugos gydytojų tobulinimosi kursus radiacinės saugos klausimais	2000–2004 metai	Švietimo ir mokslo ministerija, Vilniaus universitetas, Kauno medicinos universitetas, Valstybinė mokslo įstaiga Lietuvos onkologijos centras, Radiacinės saugos centras	iš skirtų bendrųjų asignavimų
12. Sukurti spindulinės higienos mokymo bazę studentams	2001 metų II pusmetis	Vilniaus universitetas	iš skirtų bendrųjų asignavimų
13. Organizuoti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos darbuotojų, dalyvaujančių likviduojant radiacines, branduolines avarijas, parengimą ir kvalifikacijos kėlimą	2000–2004 metai	Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos	iš skirtų bendrųjų asignavimų
III. Organizacinės priemonės
14. Parengti uždaro radioaktyviųjų atliekų kapinyno (Maišiagala) priežiūros programą	2002 metų II pusmetis	Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra	iš skirtų bendrųjų asignavimų
15. Atlikti radioaktyviųjų atliekų saugyklų (kapinynų) poveikio aplinkai ir galimos įtakos jų zonoje gyvenančių žmonių išorinės ir vidinės apšvitos, jos galimos įtakos sveikatai įvertinimą ir prognozavimą	2002–2004 metai	Aplinkos ministerija, Fizikos institutas, Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo agentūra, Radiacinės saugos centras	iš valstybės investicijų programų lėšų
16. Užtikrinti (vadovaujantis Tarptautinės atominės energetikos agentūros ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatomis) tinkamą leidimų įvežti, išvežti ir vežti tranzitu radioaktyviąsias medžiagas administravimą, sustiprinti Aplinkos ministerijos padalinį, vykdantį šią funkciją	2002 metų I pusmetis	Aplinkos ministerija	iš skirtų bendrųjų asignavimų
17. Organizuoti ir atlikti aplinkos radioekologinį monitoringą, įdiegti informacijos teikimo valstybės valdymo, savivaldos institucijoms ir gyventojams sistemą	2000–2004 metai	Aplinkos ministerija, Radiacinės saugos centras	iš skirtų bendrųjų asignavimų
18. Organizuoti ir atlikti maisto produktų, jų žaliavų, kitų produktų ir medžiagų, galinčių turėti įtakos gyventojų apšvitai, taršos radionuklidais monitoringą	2000–2004 metai	Radiacinės saugos centras	iš skirtų bendrųjų asignavimų
19. Atlikti profesinės išorinės ir vidinės apšvitos monitoringą	2000–2004 metai	Radiacinės saugos centras	iš skirtų bendrųjų asignavimų
20. Įvertinti radono ir jo skilimo produktų poveikį bendrai regionų, pasižyminčių didesne radono rizika, gyventojų apšvitai ir jų sveikatai, pateikti siūlymus, kaip mažinti šį poveikį	2000–2002 metai	Radiacinės saugos centras, Valstybinė mokslo įstaiga Lietuvos onkologijos centras	iš skirtų bendrųjų asignavimų
21. Atlikti fluorografijos panaudojimo profilaktiniams tyrimams pagrįstumo analizę	2000–2001 metai	Radiacinės saugos centras, Valstybinė mokslo įstaiga Lietuvos onkologijos centras	iš skirtų bendrųjų asignavimų
22. Įvertinti ir prognozuoti valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės įtakos zonoje gyvenančių kontrolinių grupių narių išorinę ir vidinę apšvitą, galimą jos poveikį sveikatai	2000–2004 metai	Radiacinės saugos centras, Aplinkos ministerija, Valstybinė mokslo įstaiga Lietuvos onkologijos centras	iš skirtų bendrųjų asignavimų
23. Įvertinti gyventojų ir valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės I reaktoriaus išmontavimo darbus atliksiančių darbuotojų galimas apšvitos dozes, pateikti radiacinės saugos optimizavimo priemones	2003–2004 metai	Radiacinės saugos centras	iš skirtų bendrųjų asignavimų
24. Įvertinti pacientų dozes, gaunamas rentgenologinių tyrimų metu, parengti šių dozių registravimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose sistemą	2004 metai	Radiacinės saugos centras, Valstybinė mokslo įstaiga Lietuvos onkologijos centras	iš skirtų bendrųjų asignavimų
25. Aprūpinti tarptautinius pasienio kontrolės punktus stacionariais ir rankiniais jonizuojančiojo spinduliavimo matuokliais	2001–2003 metai	Vidaus reikalų ministerija, Pasienio policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos	iš skirtų bendrųjų asignavimų ir valstybės investicijų programų lėšų
26. Įsteigti Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio miestų priešgaisrinėse gelbėjimo tarnybose ir Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje Visagino miesto ir valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės apsaugai struktūrinius padalinius, parengti juos ir aprū-pinti reikiama technine bei kita būtina įranga, apsauginėmis priemonėmis radiacinėms, branduolinėms avarijoms likviduoti	2001–2004 metai	Vidaus reikalų ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos	iš skirtų bendrųjų asignavimų ir valstybės investicijų programų lėšų
27. Sukaupti valstybės rezerve asmeninės apsaugos ir darbo priemones, kurių reikia tinkamam Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos padalinių darbui likviduojant užsitęsusias sudėtingas branduolines ar radiacines avarijas užtikrinti	2001 metai	Vidaus reikalų ministerija, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos	iš skirtų bendrųjų asignavimų ir valstybės investicijų programų lėšų
28. Radiacinės saugos centre įsteigti: radiacinių avarijų įvertinimo, profilaktikos ir prognozavimo sektorių; jonizuojančiojo spinduliavimo galimos įtakos gyventojų sveikatai įvertinimo ir prognozavimo skyrių; gyventojų informavimo sektorių;	2001 metų II pusmetis 2001 metų I pusmetis 2001 metų II pusmetis	Radiacinės saugos centras Sveikatos apsaugos ministerija, Radiacinės saugos centras Sveikatos apsaugos ministerija, Radiacinės saugos centras	iš skirtų bendrųjų asignavimų ir valstybės investicijų programų lėšų
radiacinės saugos atitikties kontrolės skyrių	2001 metų II pusmetis	Sveikatos apsaugos ministerija, Radiacinės saugos centras
29. Organizuoti Radiacinės saugos centro ir jo laboratorijų akreditaciją	2000–2001 metai	Sveikatos apsaugos ministerija, Radiacinės saugos centras	iš skirtų bendrųjų asignavimų ir valstybės investicijų programų lėšų
30. Įsteigti radiacinės saugos dozimetrijos ir radiometrijos metrologijos atraminį centrą	2001–2003 metai	Valstybinė metrologijos tarnyba, valstybės įmonė Vilniaus metrologijos centras	iš skirtų bendrųjų asignavimų ir valstybės investicijų programų lėšų
31. Įsteigti medicinos dozimetrijos metrologijos centrą	2001–2002 metai	Sveikatos apsaugos ministerija, Valstybinė metrologijos tarnyba, Valstybinė mokslo įstaiga Lietuvos onkologijos centras	iš skirtų bendrųjų asignavimų ir valstybės investicijų programų lėšų
32. Sukurti jonizuojančiojo spinduliavimo vienetų valstybės etaloną	2001–2004 metai	Valstybinė metrologijos tarnyba, Fizikos institutas	iš skirtų bendrųjų asignavimų ir valstybės investicijų programų lėšų
33. Paskirti asmens sveikatos priežiūros įstaigą nukentėjusiųjų nuo jonizuojančiojo spinduliavimo sveikatos stebėsenai organizuoti ir vykdyti	2000 metų II pusmetis	Sveikatos apsaugos ministerija	iš skirtų bendrųjų asignavimų
34. Vadovaujantis Europos Komisijos metodine medžiaga, organizuoti savivaldybėse kvalifikacijos tobulinimo seminarus radiacinės saugos klausimais bendrojo lavinimo mokyklų mokytojams	2000 metų II pusmetis	Švietimo ir mokslo ministerija	iš skirtų bendrųjų asignavimų
35. Parengti šiuos vadovėlius aukštosioms mokykloms: „Radiacinės saugos pagrindai“ „Spindulinė higiena“	2002 metų I pusmetis 2001 metų II pusmetis	Fizikos institutas, Vilniaus universitetas, Radiacinės saugos centras Vilniaus universitetas, Radiacinės saugos centras	iš skirtų bendrųjų asignavimų
36. Parengti ir išleisti knygą „Spinduliuotė kasdieninėje kalboje“	2000–2001 metai	Civilinės saugos departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Fizikos institutas, Radiacinės saugos centras	iš skirtų bendrųjų asignavimų
37. Parengti ir išleisti šias brošiūras ir bukletus: „Gamtinė apšvita“, „Jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniai medicinoje“, „Jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniai pramonėje“, „Jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniai“, „Jonizuojančiojo spinduliavimo šaltiniai mokslo ir mokymo įstaigose“, „Branduolinės avarijos“, „Radioaktyviosios atliekos“, „Radioaktyviųjų medžiagų transportavimas“ ir kt.	2000–2004 metai	Radiacinės saugos centras	iš skirtų bendrųjų asignavimų

______________

Valstybinės radiacinės saugos

programos

2 priedas

Valstybinės radiacinės saugos programos įgyvendinimo sąmata (tūkst. litų)

Išlaidų pavadinimas	Bendras išlaidų poreikis					Iš viso
	2000 metai	2001 metai	2002 metai	2003 metai	2004 metai
Iš viso išlaidų	407	13703	11268	6575	4005	35808
iš jų: paprastosios išlaidos:	407	2253	2518	2535	2505	10218
darbo užmokesčio	300	1398	1495	1445	1445	6083
Valstybinio socialinio draudimo	93	434	463	448	448	1886
kitos	14	421	560	642	612	2249
nepaprastosios išlaidos		11300	8750	4040	1500	25590

______________