LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 1996 M. SAUSIO 17 D. NUTARIMO NR. 100 „DĖL DARBUOTOJO VIDUTINIO DARBO UŽMOKESČIO APSKAIČIAVIMO TVARKOS PATVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO
2000 m. kovo 23 d. Nr. 340
Vilnius
Iš dalies pakeisti Darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 100 „Dėl Darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 1996, Nr. 7-181):
1. Išdėstyti 4.1 punktą taip:
„4.1. apmokėjimas už laiką, kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių teisės aktų, įmonės kolektyvinės ir darbo sutarčių numatytais atvejais nedirbo įmonėje (darbo užmokestis už kasmetines ir mokymosi atostogas, prastovas ne dėl darbuotojo kaltės, tarpsezoninius laikotarpius, taip pat darbo užmokestis, gautas iš kitos įmonės, kurios įpareigojimus vykdė darbuotojas, ir kitos numatytos išmokos)“.
2. Papildyti 5.1 punktą šiomis trečiąja ir ketvirtąja pastraipomis:
„Kai turi būti skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis ir nėra duomenų apie prieš vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį einančio mėnesio darbuotojo darbo užmokestį, darbo užmokesčiui apskaičiuoti (išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, kai su darbuotoju privaloma visiškai atsiskaityti) imami 3 kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš šį mėnesį. Kolektyvinėje sutartyje (jos nesant – kitame įmonės vidaus dokumente) turi būti nurodytos profesijos ar darbai, kuriuose gali būti nustatomas toks skaičiuotinas laikotarpis.
Kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga dydžiui nustatyti, skaičiuotinas laikotarpis yra paeiliui einantys 6 mėnesiai, pasirinkti iš 24 mėnesių, einančių iki susirgimo profesine liga nustatymo mėnesio arba iki darbuotojo perkėlimo į kitą mažiau apmokamą darbą ar atleidimo iš tos darbovietės mėnesio“.
3. Papildyti nurodytąją tvarką šiuo 5.61 punktu:
„5.61. tais atvejais, kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga dydžiui nustatyti, į skaičiavimą įtraukiamos visos per 24 kalendorinius mėnesius, einančius iki susirgimo profesine liga nustatymo mėnesio arba iki darbuotojo perkėlimo į kitą mažiau apmokamą darbą ar atleidimo iš tos darbovietės mėnesio, išmokėtos premijos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių (6, 9 mėnesius ar metus) laikotarpį, imant ¼ bendros jų sumos. Gautas dydis pridedamas prie ne daugiau kaip dviejų ketvirtinių premijų, išmokėtų per skaičiuotiną laikotarpį (šios tvarkos 5.1 punkto ketvirtoji pastraipa), ir ši suma dalijama iš skaičiuotino 6 mėnesių laikotarpio darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką (jeigu jo nėra – pagal įmonės darbo grafiką). Šių reikalavimų laikomasi į vidutinį darbo užmokestį įskaičiuojant tantjemas. Gautas dydis pridedamas prie darbuotojo dienos (valandos) vidutinio uždarbio, apskaičiuoto pagal šios tvarkos 5.1–5.5 punktus.
Išmokėtos vienkartinės premijos į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos kaip metinės premijos šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka“.
4. Išdėstyti 5.9 punktą taip:
„5.9. jeigu darbuotojas dėl priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, dirbanti moteris – dėl nėštumo bei gimdymo atostogų skaičiuotinu laikotarpiu neturėjo uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš paskutinių 3 mėnesių, einančių prieš priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos ar nėštumo bei gimdymo atostogų pradžią, uždarbio. Ši nuostata taikoma tuomet, kai minėtuoju laikotarpiu darbuotojo uždarbis buvo didesnis už darbo apmokėjimo dydžius, nurodytus šios tvarkos 5.8 punkte“.