LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL VALSTYBĖS ĮMONIŲ KRETINGOS MIŠKŲ URĖDIJOS, RASEINIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS PATIKSLINTŲ VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ, VALSTYBĖS ĮMONĖS VILNIAUS MIŠKŲ URĖDIJOS IR RAMUČIŲ GYVENVIETĖS MIŠKO VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTŲ TVIRTINIMO
2012 m. gegužės 29 d. Nr. D1-459
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 96-1872; 2001, Nr. 35-1161; 2006, Nr. 61-2174) 14 straipsnio 3 dalimi ir Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (Žin., 2006, Nr. 95-3741; 2010, Nr. 81-4249), 22, 44.6 ir 47 punktais,
4. Ramučių gyvenvietės miško vidinės miškotvarkos projektą*.
Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas
__________
*Tvirtinamų vidinės miškotvarkos projektų santraukos skelbiamos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Vidinės miškotvarkos projektų originalai saugomi Aplinkos ministerijos Miškų departamento Miškotvarkos ir miško išteklių skyriuje adresu: A. Juozapavičiaus g. 9, Vilnius.
VĮ KRETINGOS MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO PATIKSLINIMO
S A N T R A U K A
VĮ Kretingos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektas 2006–2015 metams buvo parengtas 2005 m. valstybinės miškų inventorizacijos duomenų pagrindu ir patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. D1-335 „Dėl valstybės įmonių Kretingos miškų urėdijos, Rietavo miškų urėdijos ir Telšių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektų tvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 74 -2944).
Miškotvarkos projekto patikslinimas atliktas siekiant miškų urėdijai gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonę „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. VĮ Kretingos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto 2012–2015 metams patikslinimu papildyti VĮ Kretingos miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projekto „Rekreacinių išteklių“ ir „Socialinės miško funkcijos stiprinimo“ skyriai.
Projektavimo uždaviniai:
-atlikti Kairių miško rekreacinio potencialo analizę;
-numatyti socialinės funkcijos stiprinimo priemones;
-patikslinti kraštovaizdžio formavimo priemonių projektavimą ir įgyvendinimą;
-parengti poilsio organizavimo Kairių miško Šernų girininkijoje koncepciją, numatant teritorijos pritaikymo žmonių lankymui principus bei pateikiant rekomendacijas būsimam rekreacinės infrastruktūros techniniam projektui.
Pagrindiniai sprendiniai:
-suprojektuoti kraštovaizdžio formavimo kirtimai taikant kompleksinio kraštovaizdžio formavimo kirtimų būdą 20,8 ha plote. Kraštovaizdžio formavimo kirtimais iškertamas tūris turėtų neviršyti numatytos maksimalios 411 m3 ribos;
-suprojektuotas rekreacinės infrastruktūros objektų išdėstymas Šernų girininkijos Kairių miško 158, 167, 176, 184, 293, 200, 204, 209, 213, 218, 272 kvartaluose. Kairių miško rekreacinė infrastruktūra suteiks tiek aktyvaus, tiek pasyvaus poilsio gamtoje galimybes. Kairių miške suprojektuotas 11 km ilgio rekreacinis takas su šalia išdėstoma rekreacine įranga. Iš viso numatyta įrengti 3 transporto priemonių stovėjimo aikšteles, 4 pavėsines su stalais ir suolais, 7 informacinius stendus, 11 suolų, 13 miško baldų komplektų ( iš stalų, suolų), 1 laužavietę, 3 laiptus. Rekreacinės įrangos išdėstymas yra preliminarus. Įranga bei jos kiekis gali būti tikslinamas techniniame projekte.
Įgyvendinus projektą, Šernų girininkijos Kairių miške bus įrengta nauja rekreacinė infrastruktūra, nesunkiai pasiekiama Klaipėdos miesto ir rajono gyventojams. Projekto realizavimas leis įgyvendinti aplinkosauginius tikslus, gerinti aplinkos, biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio kokybę, didinti miško visuomeninę estetinę vertę, plėtoti miškų rekreacinę infrastruktūrą.
_________________
VĮ RASEINIŲ MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO PATIKSLINIMO
S A N T R A U K A
VĮ Raseinių miškų urėdijos vidinės miškotvarkos projektas 2005–2014 metams patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. D1-202 „Dėl Jurbarko, Raseinių, Šakių, Šilutės ir Tauragės miškų urėdijų miškų tvarkymo schemų ir vidinės miškotvarkos projektų tvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 51-1899).
Vidinės miškotvarkos projektas tikslinamas siekiant gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Miškų infrastruktūros gerinimas“ .
Projekto patikslinime 2012–2014 metams numatyta kelio važiuojamosios dalies rekonstrukcija ir naujo kelio statyba Viduklės, Pikčiūnų, Paliepių ir Vadžgirio girininkijose.
Pagrindiniai sprendiniai:
1. suprojektuota įrengti 36 nuovažas, iškasti 3,08 km kanalų sankasų supylimui Viduklės, Paliepių, Pikčiūnų ir Vadžgirio girininkijose;
VĮ VILNIAUS MIŠKŲ URĖDIJOS VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO
S A N T R A U K A
Vidinės miškotvarkos projektas – tai miškų ūkio veiklos planas, kuris rengiamas visoms valstybinių miškų valdytojų bei privačioms miškų valdoms ar jų grupėms ir skiriamas konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.
Vidinės miškotvarkos projektas parengtas VĮ Vilniaus miškų urėdijos patikėjimo teise valdomiems valstybinės reikšmės miškams, naudojant 2011 metų valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Pagal jį bus tvarkomi, naudojami ir atkuriami miškai 2012–2021 metais.
Miškų inventorizacija atlikta sklypiniu metodu valstybės lėšomis, vadovaujantis Miškotvarkos darbų vykdymo instrukcija ir naudojant 2009 m. aerofotografavimo medžiagą. Inventorizacijos metu nustatytos sklypų ribos, aprašyti visi taksaciniai sklypai pagal augavietes, funkcinę paskirtį, medynų rodiklius.
Atliktas vykdytos miško ūkinės veiklos įvertinimas (pagrindinių neplynų kirtimų, ugdymo kirtimų, miško želdinių) ir suprojektuotos ūkinės priemonės sekančiam vykmečiui (2012–2021 m.). Taip pat patikslintos saugotinų augalų ir gyvūnų radvietės, gamtos ir kultūros vertybių vietos, aprašyti rekreaciniai įrenginiai.
Svarbiausi miškų urėdijos ūkio tikslai yra: miško išteklių išsaugojimas ir gausinimas vadovaujantis visuotinai pripažintais tvaraus ir subalansuoto miškų ūkio principais; visuomenės informavimas apie urėdijos miškus, jų būklę ir tvarkymą; racionalus, tolygus ir nepertraukiamas miško išteklių naudojimas bei miškų produktyvumo didinimas, auginamos medienos kokybės gerinimas; miškų ūkio ekonominio efektyvumo didinimas, miškų ekosistemų tvarumo užtikrinimas, miškų biologinės įvairovės išsaugojimas ir gausinimas bei miškų sanitarinės ir priešgaisrinės apsaugos gerinimas; miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas, visuomenės bendrųjų su miškais susijusių reikmių tenkinimas.
VĮ Vilniaus miškų urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengto vidinės miškotvarkos projekto turinį sudaro: aiškinamasis raštas, taksoraštis (visų inventorizuotų miško sklypų aprašymai), suvestiniai miškų inventorizacijos duomenys, miško ūkinių priemonių žiniaraščiai ir kartografinė medžiaga – miškų žemėlapiai (M 1:10 000), medynų planai (M 1:20 000), apžvalginiai žemėlapiai (M 1:50 000). Parengtoje kartografinėje medžiagoje yra visų nuosavybių formų miškai. Kitų nuosavybės formų miškams pateikti suvestiniai duomenys.
VĮ Vilniaus miškų urėdijos veiklos teritorijoje (152,3 tūkst. ha) inventorizuotas 60,4 tūkst. ha miško plotas (teritorijos miškingumas 39,3 %). Urėdijos valdomi valstybinės reikšmės miškai užima 30,4 tūkst. ha (50 %), kiti urėdijos žemės plotai – 87 ha, privatūs ir skirti nuosavybės teisių atkūrimui miškai – 29,4 tūkst. ha (49 %) ir kitų valdytojų ir naudotojų miškai (savivaldybių ir kt.) – 0,6 tūkst. ha (1 %).
Urėdijos veiklos teritorijoje yra Neries ir Verkių regioniniai parkai, penkiolika valstybinių draustinių, du Vilniaus miesto savivaldybės draustiniai bei biologinę įvairovę saugančios Natura 2000 teritorijos – aštuoniolika vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, ir viena paukščių apsaugai svarbi teritorija. Valstybės saugomose teritorijose miškai užima 13 tūkst. ha (22% viso miškų ploto), iš jų VĮ Vilniaus miškų urėdijos valdomuose miškuose yra 7,8 tūkst. ha (25,7% nuo urėdijos miškų ploto). Į Natura 2000 teritorijas patenka 2,9 tūkst. ha miškų, iš jų valstybinės reikšmės – 1,6 tūkst. ha.
Valstybinės reikšmės miškų rodikliai
Visas miškų urėdijos valdomų miškų plotas paskirstytas dvylikai girininkijų: Dūkštų, Paežerio, Verkių, Sudervės, Mickūnų, Taurų, Lavoriškių, Panerių, Juodšilių, Kalvelių, Parudaminos ir Migūnų. Vidutinis girininkijos plotas yra 3,9 tūkst. ha. Miškai suskirstyti į 1093 kvartalus, o juose – į 16,8 tūkst. miško sklypus. Vidutinis kvartalo plotas – 28 ha, miško sklypo – 1,8 ha.
Miškai pagal ūkininkavimo tikslus ir pagrindinę funkcinę paskirtį priskirti miškų grupėms: I grupės (rezervatinių) miškų yra 0,2 % (72 ha), II grupės (ekosistemų apsaugos ir rekreacinių miškų) – 34,1 % (10364 ha), III grupės (apsauginių miškų) – 11,8 % (3600 ha) ir IV grupės (ūkinių miškų) – 53,9 % (16370 ha). Kiekvienoje miškų grupėje yra nustatytas ūkininkavimo tikslas ir ūkinis režimas, o pagal miško funkcinę paskirtį miškai priskirti atitinkamiems pogrupiams.
Mišku apaugusi žemė (medynai) užima 28694 ha. Kultūrinės kilmės medynų (įveistų sodinant) yra 29 %. Neapaugusių mišku plotų yra 501 ha (3,3 % miško žemės ploto), iš jų 280 ha kirtavietės. Ne miško žemės yra 267 ha (1 % bendro ploto), iš jų pelkių 156 ha, sausinimo griovių 97 ha.
Vyrauja spygliuočių medynai, kurie užima 80 % viso medynų ploto (pušynai – 54 %, eglynai – 26 %). Tarp minkštųjų lapuočių vyrauja beržynai – 12 %, kiti minkštieji lapuočiai tesudaro 5 %. Kietieji lapuočiai (vyrauja ąžuolai) auga 950 ha plote (3,3 %).
Bendras medynų tūris yra 8 mln. m3. Vidutinis visų medynų tūris hektare – 279 m3, brandžių medynų – 320 m3, tūrio prieaugis –7,4 m3.Vidutinis medynų skalsumas – 0,74, amžius – 65 metai.
III ir IV miškų grupių medynai pagal plotą brandumo grupėmis pasiskirsto taip: jaunuolynai – 25 %, pusamžiai – 42 %, pribręstantys – 15 % ir brandūs – 18 % ploto.
Vyrauja normalaus drėgnumo (74 %), derlingos augavietės. Užmirkusios ir pelkinės augavietės užima 12 % viso ploto, iš jų nusausintos 5 %.
Miško auginimo ir naudojimo veiksmingumo priemonių analizė
Miškotvarkos projekte pateikta 2000 m. miškotvarkos suprojektuotos ūkinės priemonės 2001–2010 metams, jų įvykdymo analizė ir įvertinimas. Taip pat analizei naudoti 1976, 1986 m. miškotvarkų duomenys, urėdijos ūkinės veiklos ataskaitos. Išvados suformuluotos pagal valstybinės reikšmės miškų rodiklių analizę, o atskirais atvejais apimant ir visus miškus (miško apsauga, medžioklės ūkis).
Įgyvendindama svarbiausius savo tikslus – didinti valstybinės reikšmės miškų aplinkosaugines, ekonomines rekreacines ir kitas visuomenei aktualias veikas, tvarkant juos darnaus miškų ūkio principais, racionaliai naudojant miško išteklius, juos atkuriant ir gausinant, miškų urėdija per praėjusį vykmetį pasiekė gerų darbo rezultatų visose veiklos srityse: atkuriant kirtavietes, ugdymu formuojant našius, tikslinius medynus, užtikrinant miškų priešgaisrinę ir sanitarinę apsaugą, plėtojant miško genetinių išteklių ir sėklininkystės bazę, stiprinant socialinę miško funkciją ir kt.
Urėdijos valdomų miškų plotas beveik nepasikeitė, tačiau pastebimai padidėjo miško žemės plotas (990 ha) arba 3,3 %, atitinkamai sumažėjo ne miško žemės plotas. Tai bendros miškų ūkio politikos rezultatas – želdintos ar apaugo nenaudojamos žemės ūkio naudmenos (400 ha), apaugo mišku pelkės (196 ha), kita žemė. Be to, į miško žemę įskaityti miško keliai, kitos technologinės linijos.
Medynų plotas padidėjo 480 ha, iš jų spygliuočių 250 ha, iš lapuočių padaugėjo juodalksnynų, sumažėjo baltalksnynų. Medžių rūšių pokyčiai teigiami.
Didėja medynų našumas. Dėl tūrio prieaugio kaupimo, racionalių kirtimų, vidutinis medynų tūris hektare padidėjo 28 m3, o brandžių medynų tūris padidėjo 43 m3 ir sudaro 320 m3 hektare.
Eksploatacinio fondo brandžių medynų plotas sumažėjo 282 ha, tačiau padidėjo pribręstančių medynų plotas. Perbrendusių medynų susikaupė 205 ha, dauguma jų pateks į projektuojamas biržes. Ateityje gali kauptis perbrendę beržynai.
Kertant žymiai mažiau prieaugio (sunaudota tik 55 % tūrio prieaugio), vyksta medienos tūrio kaupimas. Neintensyvus miško naudojimas yra dėl didelio ploto ekosistemų apsaugos ir rekreacinių miškų (34 % viso miškų ploto). Per vykmetį valstybinės reikšmės miškuose papildomai sukaupta 0,9 mln. m3 medienos, bendras medienos tūris pasiekė 8 mln. m3. Tai rezervas miško naudojimo intensyvinimui.
Gerai vertintini miškų atkūrimo darbai. Plynos kirtavietės 85 % plote atkurtos želdant. Geros būklės želdinių yra 68 %, patenkinamų – 31 %, blogų 1 % (ankstesniame vykmetyje atitinkamai 42, 53 ir 5 %). Laiku atliekami želdinių priežiūros ir apsaugos darbai. Tarp paliktų želti augaviečių per 80 % pelkinės, vyrauja atžėlimas beržais 44 %, juodalksniais 29 %, kitais lapuočiais 10 %, spygliuočiais 22 %. Atžėlę jaunuolynai mišrūs. Toliau vykdant jų priežiūrą ir ugdymą, bus siekiama formuoti tikslinius medynus.
Ugdomieji kirtimai atliekami laiku ir kokybiškai, ypač retinimai, nedelsiant ugdytinų beveik nėra. Medynų rūšinėje struktūroje daugėja vertingesnių medžių, išsaugotos želdintos medžių rūšys. Tačiau daugiau dėmesio reikia skirti jaunuolynų ugdymui, kur vyksta intensyvus lapuočių žėlimas, ypač antroje–trečioje amžiaus klasėse.
Urėdijos iniciatyva plečiamas neplynai kertamų medynų plotas, pasiekęs 30 % pagrindinių kirtimų ploto. Neplyni kirtimai vykdyti 462 ha plote, iš jų 168 ha plote po paskutinio atvejo susiformavo naujos kartos medynai – kirtimų tikslas pasiektas.
Funkcionuojanti bendra valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema veikė patikimai ir užtikrintai, nors gaisrų kiekis nemažas. Įdiegta modernizuota antžeminė miškų priešgaisrinės apsaugos sistema įgalins operatyviau fiksuoti kilusius miško gaisrus ir turėtų sumažinti vidutinį gaisravietės plotą, kuris praėjusiame vykmetyje buvo 0,35 ha.
Miškų sanitarinė būklė patenkinama. Urėdijos miškuose išvengta platesnio niokojančių ligų, kenkėjų, stichinių veiksnių išplitimo. Inventorizuota per 35 tūkst. m3 sausuolių ir virtėlių (0,4 % nuo viso tūrio), dalis jų – svarbūs biologinei įvairovei medžiai. Tradiciškai medynams kenkia miško žvėrys (66 % visų pažeidimų). Pavojų želdiniams kelia gausėjanti briedžių banda. Didėja bebrų daroma žala, dėl patvenkimų yra žuvusių medynų.
Daug dėmesio urėdija skiria vienam iš savo prioritetų – socialinės miško funkcijos stiprinimui. Poilsiavimo sąlygoms miškuose pagerinti įrengti 83 rekreacijos objektai, kurie nuolat prižiūrimi ir atnaujinami. Vykdo plačią švietėjišką veiklą, aktyviai globoja 19 jaunųjų miško bičiulių būrelių.
Urėdijos miškai sertifikuoti 2003 m., resertifikuoti 2008 m., tris kartus atliktas auditas. Tai garantas, kad ūkininkaujama pagal tarptautinius reikalavimus – išsaugojant ir gausinant miško išteklius tvaraus (darnaus) miškų ūkio principais, subalansuojant ekonomines, ekologines ir socialines miško funkcijas. Pagal miškų tvarumo rodiklius urėdijos valdomi miškai yra našūs, stabilios būklės, vyrauja mišrūs medynai, gausu biologinės įvairovės elementų.
Miško ūkinių priemonių projektas 2012–2021 metams
Miško kirtimai. Pagrindinių miško kirtimų apimtis apskaičiuota pagal Pagrindinių kirtimų normos nustatymo metodiką, o kirtimai išdėstyti teritorijoje pagal Miško kirtimų taisyklių reikalavimus. Šių kirtimų projektas parengtas 2012–2017 metams, po to, aktualizavus duomenų bazę, kirtimai bus suprojektuoti sekantiems metams. Ugdymo kirtimų būtinumas nustatytas miško sklypams pagal miškininkystės reikalavimus. Sanitarinių kirtimų apimtis apskaičiuota pagal medynuose natūraliai iškrentančios medyno tūrio dalies procentą ir koreguojant kirtimo normą pagal miškotvarkos metu nustatytą sausuolių ir virtėlių kiekį.
Projektuojamas metinis miško naudojimas 98,7 tūkst. m3 likvidinės medienos. Pagrindiniam naudojimui tenka 69 %, tarpiniam – 31 % nuo bendro naudojimo.
Pagrindiniai kirtimai II miškų grupėje vykdomi nedidelėje apimtyje ir tik neplynai. III ir IV miškų grupėse neplyni kirtimai pagal plotą sudarys 18 %. Plynais kirtimais 2013–2017 m. bus iškirsta 1212 ha, iš jų 85 % ploto – ūkiniuose miškuose, neplyni kirtimai apims 317 ha.
Projektuojama metinė miško kirtimų apimtis
| Kirtimų rūšys |
M e t i n ė a p i m t i s |
||||||
| plotas, ha |
tūris, tūkst. m3 |
likvidinio tūrio % nuo bendro tūrio |
likvidinis tūris tūkst. m3 pagal miškų grupes |
||||
| bendras |
likvidinis |
II |
III |
IV |
|||
| Pagrindiniai kirtimai |
253 |
80,8 |
68,3 |
85 |
0,9 |
9,1 |
58,3 |
| Ugdymo kirtimai |
670 |
23,7 |
19,4 |
82 |
7,2 |
2,5 |
9,7 |
| Sanitariniai kirtimai |
|
12,5 |
10 |
80 |
3,4 |
1,2 |
5,4 |
| Kiti kirtimai |
|
1,3 |
1 |
70 |
0,7 |
|
0,3 |
| Iš viso |
|
118,3 |
98,7 |
|
12,2 |
12,8 |
73,7 |
Iš 1 ha mišku apaugusio ploto kasmet bus iškertama po 4,2 m3 bendro arba 3,4 m3 likvidinio tūrio (iš jo pagrindiniais kirtimais 2,3 m3/ha). Pagal miškų grupes likvidinio tūrio iškertama: II grupėje – 1,2 m3/ha, III grupėje – 3,9 m3/ha ir IV grupėje – 4,8 m3/ha.
Bendras einamasis medynų tūrio prieaugis – 7,4 m3/ha. Per pirmą penkmetį II miškų grupės miškuose projektuojama vidutiniškai iškirsti 19 %, III grupės miškuose – 65 %, IV grupės miškuose – 83 % bendro prieaugio. Medienos naudojimo procentas nuo viso medienos tūrio – 1,5 %. Kasmet miško kirtimais bus apimama 3,2% viso medynų ploto.
Miško atkūrimas. Miško atkūrimo fondą sudaro 501 ha inventorizuotų neapaugusių miškų plotų (kirtavietės, miško aikštės, kitos žemės naudmenos) ir 1411 ha suprojektuotų kirsti plynai biržių 2012–2017 metais – iš viso 1912 ha. Želdinti numatoma apie 67 %, paliekama želti – 33 % ploto. Pagal želdomas medžių rūšis apie 78 % sudarys mišrūs želdiniai. Metinė miško želdinimo apimtis pirmam penkmečiui – 160 ha. Įvertintas miškingumo didinimo programos ir ąžuolynų atkūrimo programos vykdymas. Mišrūs želdinai su ąžuolu sudarys 18 % viso želdomo ploto.
Miško selekcija ir sėklininkystė. Medynai įvertinti selekciniu požiūriu, pateikta esamų genetinių draustinių, sėklinių medynų ir sėklinių plantacijų charakteristika (92 ha), jų būklė, ūkinės priemonės, apskaičiuotas sodmenų poreikis metams (apie 800 tūkst. vnt.)
Miško apsauga. Suprojektuota sanitarinių kirtimų apimtis (10 tūkst. m3 likvidinės medienos per metus), rekomenduotos biologinės, fizinės ir kitos sanitarinės miškų apsaugos priemonės pagal Miško sanitarinės apsaugos taisyklių reikalavimus.
Parengtas priešgaisrinio tvarkymo planas visai miškų teritorijai. Miškai suskirstyti degumo klasėmis: aukšto degumo (43 % miškų), vidutinio degumo (36 %) ir žemo degumo (21 %). Numatytas kasmetinis mineralizuotų juostų atnaujinimas (apie 550 km per metus), parengtas miškų priešgaisrinių priemonių žemėlapis.
Medžioklėtvarka. Pateikta medžioklės plotų ir medžiojamosios faunos charakteristika, apskaičiuotas leistinas žvėrių skaičius – 605 sąlyginiai elniai (50 briedžių, 360 elnių ir 700 stirnų). Leistina šernų banda – 600 vnt. Nustatytas minimalus papildomų pašarų kiekis žiemos sąlygomis, išskirta 55 ha pašarinių laukelių. Numatytos biotechninės ir želdinių apsaugos priemonės.
Miškų sausinimas. Miškų sausinimas ateinančiam vykmečiui pagal techninius projektus nenumatytas. Nenusausintos žemės užima apie 1700 ha arba 50 % viso hidromelioracinio fondo. Tačiau sausinti tikslinga tik IV miškų grupėje atskirus užmirkusius bei pelkinius sklypus (apie 700 ha) taikant vietinės melioracijos būdus.
Rekreacija ir poilsio organizavimas miškuose. Visoje miškų urėdijos veiklos teritorijoje rekreaciniams miškams priskirta 8120 ha miškų (13,5 % viso miškų ploto), iš jų 6600 ha – valstybinės reikšmės miškuose (22 %). Rekreaciniams miškams priskirti miško parkai, rekreaciniai miško sklypai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, Vilniaus miesto miškai. Urėdijos valstybinės reikšmės miškams parengtas specialus rekreacinio sutvarkymo projektas. Įrengti 83 rekreacijos objektai (miško poilsiavietės, atokvėpio vietos, pažintiniai takai ir kt.), kurių dalį numatyta atnaujinti, rekonstruoti. Rekomenduojami nauji rekreacijos objektai: 4 poilsiavietės, 1 atokvėpio vieta, 2 pažintiniai takai, apie 40 kelių užkardų. Rekreacinei miškų vertei padidinti projektuoti kraštovaizdžio formavimo kirtimai (435 ha).
Gamtosauginių priemonių planas. Jį sudaro aiškinamasis raštas ir žemėlapis M 1: 50 000, girininkijoms 1: 20 000. Jame aprašytos visos saugomos teritorijos, gamtos ir kultūros paveldo objektai, raudonosios knygos augalų radimvietės, paukščių lizdavietės, kertinės miško buveinės, kitos ekologiškai vertingos teritorijos: pušynai augantys pelkinėse augavietėse, natūralios miško pelkės (neapaugusios medynais), mažos miško aikštelės ir laukymės, miško sklypai su pavieniais sienmedžiais. Pateiktas visas kompleksas gamtosauginių miško ūkinių priemonių biologinės įvairovės išsaugojimui. Gamtosauginis planas bus naudingas sprendžiant miškų sertifikavimo klausimus, informuojant vietinę bendruomenę apie miško vertybes ir ūkinę veiklą.
Ekonominis vertinimas. Pajamos ir išlaidos planuojamos, atsižvelgiant į projektuotų darbų apimtis bei faktinius urėdijos duomenis. Esant dabartiniam pajamų ir išlaidų lygiui bei palankioms medienos kainų tendencijoms, urėdija planuojamu laikotarpiu galėtų dirbti pelningai, bendrasis pelningumas siektų 5,2 %.
VĮ Vilniaus miškų urėdijos valdomų valstybinės reikšmės miškų sertifikavimas atliktas pagal Miškų valdymo tarybos (FSC) vertinimo standartą. Rengiant miškotvarkos projektą atsižvelgta į sertifikavimo sprendinius, suprojektuotas tausojantis, daugiatikslis miško naudojimas, derinant gamtosauginius, socialinius ir ekonominius klausimus. Miškotvarkos projekto sprendiniai iš esmės neprieštarauja miškų urėdijos veiklos teritorijos gyventojų socialiniams ir ekonominiams interesams.
RAMUČIŲ GYVENVIETĖS MIŠKO VIDINĖS MIŠKOTVARKOS PROJEKTO
S A N T R A U K A
Vidinės miškotvarkos projektas parengtas Kauno rajono savivaldybės administracijos neatlygintinai naudojamame 2,7714 ha žemės sklype (Karmėlavos girininkijos 501 kvartalo 1–4 taksciniai sklypai) esantiems miškams. Tai Karmėlavos seniūnijos Ramučių gyvenvietės rekreacinis miškas. Pagal šį projektą miškai bus tvarkomi 2012–2021 metais.
Svarbiausias miškų ūkio tikslas šioje teritorijoje yra miškų naudojimo rekreacinėms reikmėms intensyvinimas.
Svarbiausios projektinės dalys yra rekreacinės infrastruktūros projektavimas ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai. Iš viso projektuojamoje teritorijoje numatoma įrengti apie 1,08 km ilgio rekreacinių takų sistemą su šalia išdėstytomis apžvalgos ir medinių atrakcionų aikštelėmis, suolais, šiukšliadėžėmis, užtvarais, informaciniu stendu, liepteliu. Projektuojamą teritoriją numatoma papildyti ornitochoriniais augalais (putinai, erškėčiai, kukmedžiai, kadagiai). Minimalaus intensyvumo kraštovaizdžio formavimo kirtimai projektuojami 1,1 ha teritorijoje numatant iškirsti iki 4 m3 bendro tūrio.