LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL KARDOMOJO KALINIMO VIETŲ VIDAUS TVARKOS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

1996 m. liepos 25 d. Nr. 881

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo įgyvendinimo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 12-314) 2 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisykles (pridedama).

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                      MINDAUGAS STANKEVIČIUS

 

VIDAUS REIKALŲ MINISTRAS                                                            VIRGILIJUS BULOVAS

______________


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1996 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 881

 

Kardomojo kalinimo vietų vidaus tvarkos taisyklės

 

Bendroji dalis

 

1. Šios taisyklės reglamentuoja asmenų, kuriems kardomąja priemone parinktas suėmimas (toliau vadinama – kalinamieji), taip pat asmenų, nuteistų laisvės atėmimu (toliau vadinama – nuteistieji), laikymo kardomojo kalinimo vietose (toliau vadinama – tardymo izoliatoriai) tvarką ir sąlygas, šių asmenų teisių bei pareigų, kurias nustato Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymas, užtikrinimo ir naudojimosi jomis tvarką.

2. Tardymo izoliatoriai – išlaikomos iš Lietuvos valstybės biudžeto valstybės institucijos. Tardymo izoliatorius steigia ir likviduoja Vidaus reikalų ministerijos teikimu Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kiekvienas tardymo izoliatorius turi juridinio asmens teises, antspaudą, kuriame yra jo pavadinimas ir žodžiai „Lietuvos Respublika“, taip pat sąskaitą banke. Tardymo izoliatorių nuostatus tvirtina vidaus reikalų ministras.

3. Tardymo izoliatoriai priklauso Vidaus reikalų ministerijos reguliavimo sričiai.

4. Svarbiausiasis tardymo izoliatorių uždavinys – vykdyti kardomąjį kalinimą (suėmimą).

5. Tardymo izoliatoriai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu, Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksu, Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymu, kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, vidaus reikalų ministro įsakymais, Lietuvos Respublikos Seimo ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais ir šiomis taisyklėmis.

 

Tardymo izoliatorių veiklos organizavimas

 

6. Tardymo izoliatorių veiklą organizuoja Pataisos reikalų departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, kurio direktorius tvirtina:

6.1. tardymo izoliatoriaus metinį tarnybinės ir ūkinės veiklos planą;

6.2. tardymo izoliatoriaus sudėtį ir pareigūnų etatų sąrašą, neviršydamas tardymo izoliatoriui skirto metinio darbo apmokėjimo fondo.

7. Tardymo izoliatoriui vadovauja direktorius, turintis aukštąjį teisinį išsimokslinimą ir asmeniškai atsakantis už

 

tai, kad tardymo izoliatorius vykdytų jam pavestus uždavinius ir funkcijas.

8. Tardymo izoliatoriaus direktorių ir jo pavaduotojus skiria pareigoms ir atleidžia iš pareigų vidaus reikalų ministras Pataisos reikalų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus teikimu.

 

Tardymo izoliatorių veiklos tikrinimas

 

9. Tardymo izoliatorių veiklą tikrina Pataisos reikalų departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, šios ministerijos finansų kontrolės, medicinos ir kitos ministerijos vadovybės paskirtos tarnybos bei valstybinis higienos padalinys, vykdantis sukarintųjų struktūrų valstybinę higienos kontrolę. Tardymo izoliatorių tarnybinė ir ūkinė veikla tikrinama ne rečiau kaip kartą per metus.

10. Tikrinantys tardymo izoliatorių veiklą Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai privalo, o Lietuvos Respublikos įstatymų įgalioti kontroliuoti tardymo izoliatorių veiklą asmenys turi teisę nurodyti nustatytus trūkumus bei priemones jiems šalinti tardymo izoliatoriuose turimose pastabų ir pasiūlymų knygose (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 1 priedėlį).

11. Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų tikrinimo rezultatai įforminami pažyma, o Valstybinės higienos inspekcijos – higieninio patikrinimo aktu (forma Nr. 315/a).

 

Tardymo izoliatorių įrengimas ir apsauga

 

12. Tardymo izoliatoriaus teritorija paprastai skirstoma į lokalines teritorijas: administracinę, režiminę ir gamybinę.

13. Administracinėje teritorijoje yra:

13.1. tardymo izoliatoriaus vadovybės kabinetai;

13.2. budėtojų patalpa su atskira patalpa šaunamiesiems ginklams, šaudmenims, specialiosioms ir asmens saugos priemonėms laikyti;

13.3. patalpa su kameromis (kabinomis) priimtiems į tardymo izoliatorių (išvykstantiems iš jo) kalinamiesiems ir nuteistiesiems laikyti, taip pat atskira patalpa jų kratai ir daiktų apžiūrai atlikti;

13.4. parengtinio tyrimo pareigūnų ir advokatų kabinetai;

13.5. įskaitos tarnybos patalpos su patalpa kartotekai bei kalinamųjų ir nuteistųjų asmens byloms laikyti;

13.6. trumpalaikių pasimatymų patalpa;

13.7. siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda priėmimo biuras;

13.8. buhalterijos patalpa su atskira kasos patalpa;

13.9. parduotuvė;

13.10. vaistinė (vaistų sandėlis);

13.11. kiti administraciniai bei ūkiniai pastatai ir patalpos.

14. Režiminėje teritorijoje yra:

14.1. gyvenamieji pastatai su kameromis kalinamiesiems ir nuteistiesiems laikyti;

14.2. ūkio darbus dirbančių nuteistųjų bendrabutis (kameros);

14.3. pasivaikščiojimo kiemeliai;

14.4. karceris;

14.5. režimo ir priežiūros, auklėjamojo darbo, psichologinės, asmens sveikatos priežiūros ir kitų tarnybų patalpos;

14.6. biblioteka;

14.7. religinių apeigų atlikimo patalpa;

14.8. radijo laidų transliavimo patalpa;

14.9. virtuvė;

14.10. pirtis su sanitarine švarykla;

14.11. kirpykla;

14.12. patalynės, drabužių, avalynės taisyklos;

14.13. vaisių ir daržovių saugykla;

14.14. patalynės bei kalinamųjų ir nuteistųjų aprangos sandėlis;

14.15. kalinamųjų ir nuteistųjų asmeninių daiktų sandėlis;

14.16. kiti ūkiniai pastatai ir patalpos.

15. Gamybinėje teritorijoje yra patalpos, kuriose dirba kalinamieji ir nuteistieji, gamybinio personalo kabinetai, gamybos žaliavų ir pagamintos produkcijos sandėliai.

16. Tardymo izoliatoriaus teritoriją juosia ne žemesnė kaip penkių metrų išorinė apsaugos tvora, kurioje įrengiamas asmenų ir transporto kontrolės punktas.

17. Tardymo izoliatoriaus teritoriją gali saugoti inžinerinių-techninių apsaugos ir telemechaninių priemonių kompleksas bei ginkluoti šaunamaisiais ginklais ir specialiosiomis priemonėmis pareigūnai. Apsaugai gali būti panaudoti tarnybiniai šunys. Tardymo izoliatorių apsauga organizuojama vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtintu Pataisos įstaigų priežiūros ir apsaugos laikinuoju statutu.

 

Kalinamųjų ir nuteistųjų priėmimas į tardymo izoliatorius

 

18. Konvojaus pareigūnų pristatytus į tardymo izoliatorių kalinamuosius ir nuteistuosius priima tardymo izoliatoriaus budėtojas ir įskaitos tarnybos darbuotojas. Įskaitos tarnybos darbuotojų ne darbo valandomis kalinamuosius ir nuteistuosius priima budėtojas.

19. Asmenų priėmimo į tardymo izoliatorių procesinis pagrindas yra:

19.1. teismo arba teisėjo nutartis skirti kardomąją priemonę – suėmimą;

19.2. teismo nuosprendis skirti laisvės atėmimo arba mirties bausmę asmenims, kuriems nebuvo parinktas suėmimas;

19.3. teisėjo sankcija perkelti nuteistąjį iš pataisos darbų įstaigos į tardymo izoliatorių.

20. Dokumentai, kurie yra pagrindas priimti asmenis į tardymo izoliatorių, turi būti pasirašyti teisėjo ir patvirtinti atitinkamo teismo herbiniu antspaudu.

21. Asmenys, kuriems nebuvo parinkta kardomoji priemonė – suėmimas, nuteisti laisvės atėmimu, jeigu nuosprendžio priėmimo dieną jis nebuvo surašytas, į tardymo izoliatorių priimami remiantis nuosprendžio išrašu, patvirtintu teisėjo parašu ir teismo herbiniu antspaudu. Teismo nuosprendis, surašytas teisėjo, siunčiamas į tardymo izoliatorių.

22. Asmenys, kurie per tardymo izoliatorių vyksta tranzitu į paskirties punktus (kitus tardymo izoliatorius, policijos areštines, pataisos darbų įstaigas), į tardymo izoliatorių priimami remiantis kalinamojo (nuteistojo) asmens bylos pažyma ir kalinamųjų (nuteistųjų) lydėjimo sąrašu, kurių pavyzdžius tvirtina vidaus reikalų ministras.

23. Asmenys, pristatyti į tardymo izoliatorių pagal 19.1 ir 19.2 punktuose nurodytus dokumentus, priimami tik tuo atveju, jeigu yra sulaikymo protokolas. Nurodytasis protokolas nebūtinas, jeigu kalinamieji ir nuteistieji į tardymo izoliatorių pristatyti tą pačią dieną, kurią priimti procesiniai dokumentai, nurodyti 19.1 ir 19.2 punktuose.

24. Kalinamų moterų vaikai į tardymo izoliatorius nepriimami.

25. Tardymo izoliatoriaus budėtojas, patikrinęs 19–22 punktuose nurodytus dokumentus, pristačiusio kalinamuosius ir nuteistuosius į tardymo izoliatorių konvojaus viršininkui dalyvaujant apklausia kiekvieną pristatytąjį ir jų atsakymus sulygina su duomenimis, nurodytais šiuose dokumentuose. Budėtojo priimti iš konvojaus kalinamieji ir nuteistieji, kol įforminami reikiami įskaitos dokumentai, bet ne ilgiau kaip dviem valandoms, uždaromi į kameras (kabinas) priimtiems į tardymo izoliatorių (išvykstantiems iš jo) kalinamiesiems ir nuteistiesiems laikyti. Kalinamieji ir nuteistieji į kameras (kabinas) uždaromi laikantis šių izoliavimo reikalavimų:

25.1. vyrai – atskirai nuo moterų;

25.2. nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų;

25.3. moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trys mėnesiai, joms pageidaujant, – atskirai nuo kitų moterų;

25.4. asmenys, anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, – atskirai nuo asmenų, nebuvusių laisvės atėmimo vietose;

25.5. asmenys, kaltinami sunkiais nusikaltimais arba įtariami juos padarę, – atskirai nuo kitų kalinamųjų;

25.6. asmenys, iki suėmimo ar nuteisimo dirbę valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijose, – atskirai nuo kitų kalinamųjų ir nuteistųjų;

25.7. nuteistieji – atskirai nuo kitų kalinamųjų ir atsižvelgiant į pataisos darbų įstaigos režimo rūšį, nustatytą teismo nuosprendžiu;

25.8. nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų kalinamųjų ir nuteistųjų;

25.9. nuteistieji mirties bausme – atskirai nuo kitų kalinamųjų ir nuteistųjų;

25.10. įtariamieji arba kaltinamieji toje pačioje byloje – atskirai vieni nuo kitų;

25.11. užsieniečiai – atskirai nuo Lietuvos Respublikos piliečių;

25.12. sergantieji užkrečiamosiomis ligomis – atskirai nuo sveikųjų;

25.13. psichikos ligoniai – atskirai nuo sveikųjų.

26. Jeigu 25 punkte nurodytiems asmenims laikyti atskirai trūksta kamerų (kabinų), tardymo izoliatoriaus budėtojas gali asmenis, nuteistus laisvės atėmimo bausmę atlikti bendrojo ir sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijose, laikyti kartu vienoje kameroje (kabinoje).

27. Kamerose (kabinose) priimtiems į tardymo izoliatorių (išvykstantiems iš jo) kalinamiesiems ir nuteistiesiems laikyti įrengiamas apšvietimas bei vietos sėdėti.

28. Priimti į tardymo izoliatorių kalinamieji ir nuteistieji iškratomi, o jų turimi daiktai patikrinami. Šiems asmenims draudžiami turėti daiktai ir reikmenys, kurių sąrašas nurodytas Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 1 priedėlyje, paimami. Paimant pinigus ir daiktus, surašomas protokolas (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 2 priedėlį), kurį pasirašo pinigus ir daiktus paėmęs pareigūnas ir kalinamasis arba nuteistasis. Protokolas surašomas ir tuo atveju, kai šiuos pinigus ir daiktus kartu su kalinamaisiais ir nuteistaisiais į tardymo izoliatorių pristato konvojus. Protokolą pasirašo tardymo izoliatoriaus budėtojas ir konvojaus viršininkas. Vienas protokolo egzempliorius įteikiamas konvojaus viršininkui. Tardymo izoliatoriaus budėtojas paimtus iš kalinamųjų ir nuteistųjų pinigus ir daiktus registruoja žurnale (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 3 priedėlį).

29. Iš kalinamojo paimti pinigai į jo asmeninę sąskaitą iškart neįrašomi, o kartu su vertybiniais popieriais ir brangenybėmis perduodami saugoti į buhalteriją. Apie paimtus iš kalinamojo pinigus, vertybinius popierius, brangenybes bei kitus daiktus tardymo izoliatoriaus administracija raštu informuoja bylą tiriantį pareigūną arba teismą, kurio žinioje yra byla. Paimti pinigai, vertybiniai popieriai, brangenybės bei kiti daiktai gali būti prijungti prie baudžiamosios bylos. Jeigu tiriantis bylą pareigūnas arba teismas paimtų iš kalinamojo pinigų, vertybinių popierių, brangenybių bei kitų daiktų prie baudžiamosios bylos neprijungia ir apie tai praneša tardymo izoliatoriaus administracijai, kalinamojo vertybiniai popieriai ir brangenybės paliekami saugoti tardymo izoliatoriaus buhalterijoje, o pinigai įrašomi į kalinamojo asmeninę sąskaitą. Kiti daiktai atiduodami saugoti į sandėlį.

30. Pas nuteistuosius rasti pinigai bei vertingi daiktai paimami ir, remiantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 41 straipsnio ketvirtąja dalimi, perduodami į valstybės pajamas pagal motyvuotą tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimą (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 4 priedėlį), sankcionuotą prokuroro. Vienas tokio nutarimo egzempliorius paliekamas prokurorui, o kiti trys atiduodami tardymo izoliatoriaus buhalterijai, režimo ir priežiūros tarnybai ir įdedami į nuteistojo asmens bylą.

31. Jeigu prieš pradedant asmens kratą pareigūnų pasiūlymu nuteistasis pats atiduoda pinigus, vertingus bei kitus daiktus, jo pinigai, vertybiniai popieriai ir brangenybės atiduodami saugoti į tardymo izoliatoriaus buhalteriją. Pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Kiti daiktai atiduodami saugoti į sandėlį.

32. Paimtus iš kalinamųjų ir nuteistųjų pinigus, vertybinius popierius ir brangenybes budėtojas privalo atiduoti į buhalteriją, o kitus daiktus – į sandėlį ne vėliau kaip per 24 valandas (neskaitant poilsio ir švenčių dienų). Kalinamiesiems ir nuteistiesiems, iš kurių paimti pinigai, vertingi bei kiti daiktai, išduodami kvitai.

33. Paimti iš kalinamųjų ir nuteistųjų dokumentai (išskyrus įstatymų tekstus, teismų nuosprendžių, nutarčių ir nutarimų nuorašus, atiduotų saugoti pinigų, vertingų daiktų kvitus, kurie nepaimami) atiduodami tardymo izoliatoriaus įskaitos tarnybai, o valstybės apdovanojimai (ordinai, medaliai) ir pasižymėjimo ženklai – buhalterijai.

34. Paimti iš kalinamųjų ir nuteistųjų jiems draudžiami turėti menkaverčiai daiktai (alkoholiniai gėrimai, jų surogatai, stiprūs vaistai, aštriabriauniai, smailūs ir kiti daiktai), jeigu dėl jų laikymo neiškeliama baudžiamoji byla, kalinamiesiems arba nuteistiesiems raštiškai sutikus, sunaikinami jų akivaizdoje. Pareigūnai surašo šių daiktų sunaikinimo aktą, kurį pasirašo kalinamasis arba nuteistasis. Vienas akto egzempliorius įdedamas į kalinamojo arba nuteistojo asmens bylą, o kitas atiduodamas režimo ir priežiūros tarnybai.

35. Jeigu iš kalinamųjų ir nuteistųjų paimami daiktai bei gaminiai, kurie galėjo būti panaudoti nusikalstamiems tikslams, atliekamas tarnybinis tyrimas.

36. Tardymo izoliatoriaus administracija vadovaujasi 28–35 punktų nuostatomis ir tuo atveju, jeigu pinigai, vertingi bei kiti daiktai paimti iš kalinamųjų ir nuteistųjų jų laikymo tardymo izoliatoriuje laiku.

37. Atvykusiems į tardymo izoliatorių naujiems kalinamiesiems ir nuteistiesiems šios įstaigos tarnybos įformina:

37.1. kameros kortelę;

37.2. suimtojo asmens anketą (jeigu ji neužpildyta anksčiau);

37.3. izoliuojamų kalinamųjų ir nuteistųjų sąrašą;

37.4. kalinamųjų ir nuteistųjų apskaitos paros žiniaraštį.

38. Nurodytų 37 punkte dokumentų pavyzdžius bei įforminimo tvarką nustato Pataisos įstaigų priežiūros ir apsaugos laikinasis statutas bei vidaus reikalų ministro patvirtinta Pataisos įstaigų įskaitos tarnybų darbo instrukcija.

39. Atvykus į tardymo izoliatorių naujiems kalinamiesiems ir nuteistiesiems, patikrinama jų sveikata ir atliekamas sanitarinis parengimas. Sveikatos tikrinimo rezultatai įrašomi į asmens sveikatos istoriją (ambulatorinę kortelę). Asmenis, kuriems atliktas sanitarinis parengimas, budėtojas uždaro į režiminėje teritorijoje esančių gyvenamųjų pastatų kameras. Šių asmenų paskirstymas į kameras suderinamas su atitinkamomis tardymo izoliatoriaus tarnybomis šios įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka, vadovaujantis kalinamųjų ir nuteistųjų paskirstymo į kameras planu (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 5 priedėlį). Nepilnamečių paskirstymas į kameras būtinai suderinamas su tardymo izoliatoriaus psichologine ir auklėjamąja tarnybomis. Asmenys, kuriems dėl kokių nors priežasčių nespėta patikrinti sveikatos ar atlikti sanitarinio parengimo, laikinai uždaromi į priimtų į tardymo izoliatorių (išvykstančių iš jo) kalinamųjų ir nuteistųjų laikymo kameras (kabinas).

40. Kalinamieji ir nuteistieji į režiminėje teritorijoje esančių gyvenamųjų pastatų kameras paskirstomi laikantis šių Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 12 straipsnyje nurodytų asmenų izoliavimo reikalavimų:

40.1. vyrai – atskirai nuo moterų;

40.2. nepilnamečiai – atskirai nuo suaugusiųjų. Skirstant nepilnamečius į kameras, būtina atsižvelgti į jų amžių, fizinį ir protinį išsivystymą, dorovines savybes. Išimtiniais atvejais, gavus prokuroro sutikimą, kamerose, kuriose laikomi nepilnamečiai, leidžiama laikyti suaugusiuosius;

40.3. moterys, kurių nėštumas daugiau kaip trys mėnesiai, joms pageidaujant, – atskirai nuo kitų moterų;

40.4. asmenys, anksčiau atlikę laisvės atėmimo bausmę, – atskirai nuo asmenų, nebuvusių laisvės atėmimo vietose;

40.5. asmenys, kaltinami sunkiais nusikaltimais arba įtariami juos padarę, – atskirai nuo kitų kalinamųjų;

40.6. kalinamieji, iki suėmimo dirbę valstybės valdžios, valdymo ir teisėsaugos institucijose, – atskirai nuo kitų kalinamųjų;

40.7. nuteistieji – atskirai nuo kitų kalinamųjų ir atsižvelgiant į pataisos darbų įstaigos režimo rūšį, nustatytą teismo nuosprendžiu;

40.8. nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos – atskirai nuo kitų kalinamųjų ir nuteistųjų;

40.9. įtariamieji arba kaltinamieji toje pačioje byloje – atskirai. Gavus bylą tiriančio pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimą, tokie asmenys gali būti laikomi kartu;

40.10. nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuje dirbti ūkio darbus, – atskirai nuo kitų kalinamųjų ir nuteistųjų.

41. Kalinamieji ir nuteistieji daktiloskopuojami ir nufotografuojami.

 

Kalinamųjų ir nuteistųjų asmens bylos

 

42. Jeigu iki priėmimo į tardymo izoliatorius kalinamųjų ir nuteistųjų asmens bylos nebuvo pradėtos, jos pradedamos tardymo izoliatoriuose. Asmens byla – pagrindinis kalinamojo ir nuteistojo įskaitos dokumentas. Jos titulinio viršelio viršutinėje dalyje užrašomas pavadinimas tardymo izoliatoriaus, kuriame pradėta asmens byla, po juo – žodžiai „Asmens byla“, šalia kurių įrašomas asmens bylos numeris. Žemiau žodžių „Asmens byla“ įrašomas kalinamojo arba nuteistojo vardas, pavardė ir asmens kodas. Asmens bylos titulinio viršelio apatinėje dešiniojoje dalyje įrašoma asmens bylos pradėjimo bei jos tvarkymo pabaigos datos. Apatinėje kairiojoje dalyje dedamas toks trafaretinis spaudas:

„Archyvas Nr.

Ryšulys Nr.

Paleidimo iš kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietos data

Saugojimo terminas“.

Titulinio viršelio vidinėje pusėje įrašomi pavadinimai tardymo izoliatorių, policijos areštinių ir pataisos darbų įstaigų, į kurias kalinamasis arba nuteistasis buvo išvykęs, išvykimo datos. Kalinamojo ir nuteistojo asmens byla susideda iš dviejų dalių. Pirmojoje asmens bylos dalyje – byloje esančių dokumentų apyrašas, sulaikymo protokolas, suimtojo (nuteistojo) asmens anketa (biografiniai duomenys, giminaičių ir kitų artimųjų sąrašas, asmens dešiniojo profilio bei išvaizdos iš priekio fotografijos, jo žymių aprašymas, įrašas apie sveikatos būklę, duomenys apie darytą teisės psichiatrijos ekspertizę, suėmimo data ir pagrindas, asmens anketos užpildymo data bei ją užpildžiusio pareigūno pareigos, parašas, vardo raidė ir pavardė, dokumentai, kuriais remiantis užpildyta suimtojo (nuteistojo) anketa), daktiloskopinė kortelė, teismo arba teisėjo nutartis skirti kardomąją priemonę – suėmimą, teismo nuosprendžiai bei nutartys, jų išrašai, teisėjo sankcija perkelti nuteistąjį iš pataisos darbų įstaigos į tardymo izoliatorių, Vidaus reikalų ministerijos pažyma apie iškeltas baudžiamąsias bylas, teistumus ir paleidimo iš laisvės atėmimo vietų pagrindus, teisės medicinos, teisės psichiatrijos, teisės narkologijos ekspertizės protokolai, išvados. Kalinamajam ar nuteistajam mirus, į pirmąją asmens bylos dalį įdedamos mirties liudijimo ir lavono teisės medicinos ekspertizės akto kopijos. Antrojoje asmens bylos dalyje – byloje esančių dokumentų apyrašas, parengtinio tyrimo pareigūnų ir teisėjų raštai dėl kalinamojo arba nuteistojo pristatymo į nurodytą vietą (policijos areštinę, teismą ir pan.), parengtinio tyrimo pareigūnų rašytiniai reikalavimai išvesti kalinamąjį arba nuteistąjį iš kameros tardymo veiksmams atlikti, advokatų orderių atplėšiamosios dalies šaknelės ir rašytiniai reikalavimai išvesti kalinamąjį arba nuteistąjį iš kameros pasimatyti, kalinamųjų ir nuteistųjų bei tardymo izoliatoriaus administracijos raštų, siųstų parengtinio tyrimo pareigūnams ir teismams, nuorašai bei gauti atsakymai, atsakymai į kalinamojo arba nuteistojo pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) bei skundus, dokumentai apie paskirtas nuobaudas ir paskatinimus, charakteristikos bei kiti dokumentai.

43. Sulaikymo protokolų, suimtųjų (nuteistųjų) anketų ir daktiloskopinių kortelių pavyzdžius tvirtina vidaus reikalų ministras.

44. Kalinamojo ir nuteistojo asmens bylos apatinio viršelio vidinėje dalyje įklijuojamas vokas, į kurį įdedamas kalinamojo arba nuteistojo pasas, mokslo baigimą, profesijos įsigijimą patvirtinantys ir kiti asmens dokumentai. Voke esančių dokumentų apyrašas sudaromas asmens bylos apatinio viršelio vidinėje dalyje.

45. Vienoje kalinamojo ar nuteistojo asmens byloje gali būti ne daugiau kaip 250 lapų. Jeigu jų yra daugiau, pradedamas asmens bylos antrasis tomas, kuriame saugomi dokumentai, priklausantys antrajai asmens bylos daliai.

46. Asmens bylos kalinamųjų, kurie paleisti panaikinus ar pakeitus kardomąją priemonę – suėmimą arba kurių suėmimo terminas, nustatytas įstatymo, yra pasibaigęs, ir nuteistųjų, kurie paleisti įstatymo nustatytais pagrindais, saugomos tardymo izoliatorių archyvuose trejus metus. Nuteistųjų asmens bylų saugojimo terminas skaičiuojamas nuo teismo nuosprendyje nustatyto bausmės laiko pabaigos nepriklausomai nuo faktinio teisėto nuteistojo atleidimo nuo bausmės laiko. Pasibaigus kalinamųjų ir nuteistųjų asmens bylų saugojimo terminui, tardymo izoliatoriaus archyvo darbuotojas sudaro naikintinų asmens bylų sąrašą, kurį tvirtina šios įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Šiame sąraše nurodytos kalinamųjų ir nuteistųjų asmens bylos sunaikinamos. Dalyvavę sunaikinant šias bylas darbuotojai surašo aktą, nurodydami bylų sunaikinimo datą, vietą ir būdą. Paleistųjų, kurie kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo suluošinti, taip pat mirusių kalinamųjų ir nuteistųjų asmens bylos, pasibaigus trejų metų saugojimo tardymo izoliatoriaus archyve terminui, perduodamos nuolat saugoti į Vidaus reikalų ministerijos archyvą.

47. Kalinamųjų ir nuteistųjų asmens bylų tvarkymo ir saugojimo tvarką nustato Pataisos įstaigų įskaitos tarnybų darbo instrukcija.

 

Tardymo izoliatorių gyvenamosios kameros

 

48. Tardymo izoliatoriuje vienu metu leidžiama laikyti ne daugiau kaip tūkstantį kalinamųjų ir nuteistųjų.

49. Tardymo izoliatoriuje įrengiamas reikiamas kiekis keturviečių ir vienviečių kamerų, kuriose sudaromos gyvenimo bei buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos higienos normas. Gyvenamojo ploto norma vienam kalinamajam ir nuteistajam – ne mažiau kaip 3 kv. metrai.

50. Kameroje turi būti:

50.1. langas, užtikrinantis natūralią dienos šviesą ir natūralų patalpos vėdinimą. Abipus lango stiklo įstatomos metalinės grotos. Kamerų, kuriose laikomi kalinamieji, langų išorinėje pusėje gali būti įrengiamos netemdančios dienos šviesos žaliuzės, kurių paskirtis – vizualiai izoliuoti lydimus tardymo izoliatoriaus teritorija kalinamuosius, apie kurių

 

buvimą šioje įstaigoje kamerose laikomi kalinamieji neturi žinoti;

50.2. išorinės ir vidinės durys. Išorinės kameros durys gali būti metalinės arba medinės. Medinės durys turi būti ne plonesnės kaip šešių centimetrų. Iš vidaus šios durys apkalamos skarda. Duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms bei kitiems daiktams perduoti. Langelio durelės turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę. Išorinėse duryse įtaisomi mechaniniai arba elektromechaniniai užraktai, kad jų negalėtų atsklęsti kameroje laikomi asmenys. Vidinių durų konstrukcija turi būti iš skersinių metalo juostų ir įstatomų į jas strypų. Išorinės ir vidinės durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę;

50.3. dieninis ir naktinis elektros apšvietimas. Elektros laidai įmontuojami kameros sienose ir lubose po tinku. Koridoriuje prie kameros įmontuojami elektros jungikliai;

50.4. signalinis mygtukas pareigūnams iškviesti;

50.5. sanitarinis mazgas, kuris turi būti atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,2 metro aukščio pertvara. Kameroje įrengiamas praustuvas (kriauklė);

50.6. pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam asmeniui ir stalas, kurių kalinamieji ir nuteistieji negalėtų išardyti;

50.7. viena spintelė arba sieninė lentyna dviem asmenims knygoms ir daiktams sudėti;

50.8. spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (šaldytuvas);

50.9. viršutinių drabužių pakaba;

50.10. pritvirtinti prie grindų suoliukai arba taburetės;

50.11. mechaninis vėdinimas;

50.12. centrinis arba kaloriferinis šildymas.

51. Karcerio kameroje turi būti sanitarinis mazgas, praustuvas (kriauklė), sieninė lentyna tualeto reikmenims sudėti ir pritvirtinti prie grindų stalas bei taburetė. Lango stiklas iš vidaus aptraukiamas metaliniu tinklu. Elektros lemputė įrengiama nišoje virš kameros durų arba lubose ir aptraukiama metaliniu tinklu, kad kameroje laikomas asmuo jos negalėtų išsukti. Atlošiama metalinė lova su mediniu gultu vienu šonu pritvirtinama prie kameros sienos. Dieną lova užraktais prirakinama prie sienos.

52. Kamerų langai ir durys gali būti blokuojami apsaugos signalizacijos priemonėmis bei stebimi videokameromis.

 

Tardymo izoliatorių darbuotojų santykiai su kalinamaisiais ir nuteistaisiais

 

53. Tardymo izoliatorių darbuotojų santykiai su kalinamaisiais ir nuteistaisiais pagrįsti griežtu įstatymų laikymosi principu ir skirti kardomojo kalinimo režimui užtikrinti.

54. Tardymo izoliatorių darbuotojai privalo būti dėmesingi bei jautrūs kalinamiesiems ir nuteistiesiems, operatyviai ir objektyviai reaguoti į jų prašymus bei skundus, visokeriopai stiprinti drausmę bei tvarką ir užkardyti režimo pažeidimus, dalyvauti vykdant auklėjamąsias priemones.

55. Tardymo izoliatoriaus darbuotojai į kalinamąjį arba nuteistąjį kreipiasi sakydami „jūs“, „tamsta“ ir vadina jį pavarde. Į nepilnametį darbuotojai gali kreiptis sakydami „tu“ ir vadinti jį vardu ar pavarde. Kalinamieji ir nuteistieji į tardymo izoliatoriaus darbuotoją kreipiasi sakydami „jūs“ arba nurodydami tarnybines pareigas.

56. Kalinamąjį ir nuteistąjį draudžiama kankinti, žaloti, žeminti jo orumą arba žiauriai su juo elgtis. Su kalinamaisiais ir nuteistaisiais negali būti atliekami mokslo ar medicinos bandymai, net jeigu jie sutinka.

57. Tardymo izoliatoriaus darbuotojams draudžiami netarnybiniai santykiai su kalinamaisiais, nuteistaisiais ir jų artimaisiais. Apie tai priimti į darbą darbuotojai pasižada raštiškai (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 6 priedėlį).

 

Kalinamųjų ir nuteistųjų dienotvarkė

 

58. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu patvirtinama kalinamųjų ir nuteistųjų dienotvarkė, dienotvarkėje nurodomas rytinio kėlimosi, kamerų tvarkymo, tualeto, valgymo, patikrinimo, darbo, pasivaikščiojimo, išvedimo pas parengtinį tyrimą atliekančius pareigūnus, gynėjus, kultūrinių, sportinių, auklėjamųjų ir kitų priemonių, laisvalaikio bei nepertraukiamo (8 valandų) miego laikas. Gydytojo sprendimu ligoniams gali būti nustatyta individuali dienotvarkė.

59. Dienotvarkei užtikrinti tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu nustatoma sutartinių garsinių signalų ir komandų davimo tvarka.

60. Siekiant organizuoti ir kontroliuoti kalinamųjų ir nuteistųjų dienotvarkės vykdymą ištisą parą, tardymo izoliatoriaus darbuotojų ir vadovybės darbas organizuojamas pagal šios įstaigos direktoriaus patvirtintą slankųjį mėnesinį grafiką. Administracijos ir vadovybės atstovai (išskyrus budėtoją, jo pavaduotoją, priežiūros kontrolierius) tardymo izoliatoriuje turi būti nuo signalo kalinamiesiems ir nuteistiesiems „kelti“ iki signalo „miegoti“, o prireikus – ir naktį.

61. Poilsio ir švenčių dienomis organizuojamas tardymo izoliatoriaus vadovybės atstovo arba vieno iš tarnybų vadovų budėjimas (ištisą parą).

 

Rašytinės informacijos bei teisinės pagalbos teikimas kalinamiesiems ir nuteistiesiems

 

62. Kalinamieji ir nuteistieji turi teisę gauti rašytinę informaciją apie asmenų, kuriems kardomąja priemone parinktas suėmimas, laikymo tardymo izoliatoriuje tvarką ir sąlygas, jų teises bei pareigas.

63. Tardymo izoliatoriaus administracija organizuoja įstatymų ir kitų tesės aktų išrašų apie kalinamųjų ir nuteistųjų laikymo tvarką ir sąlygas, jų teises bei pareigas spausdinimą spaustuvėje.

64. Kalinamieji ir nuteistieji gali su savimi turėti įstatymus, su byla susijusius dokumentus ir užrašus.

65. Tekstai dienotvarkės, įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su kalinamųjų ir nuteistųjų laikymo tardymo izoliatoriuose tvarka ir sąlygomis, jų teisėmis bei pareigomis, iškabinami kiekvienoje kameroje.

66. Nuo to momento, kai gynėjui leidžiama dalyvauti byloje, kalinamasis ir nuteistasis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka matytis su gynėju be pašaliečių (jeigu nėra kliūčių, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 58 straipsnio antrosios dalies 3 punkte). Šių pasimatymų skaičius ir trukmė neribojami.

67. Kalinamieji ir nuteistieji pasimatyti su advokatu iš kamerų išvedami tik po to, kai to rašytiniu reikalavimu, pateikęs advokatų kontoros orderį bei asmenybę patvirtinantį dokumentą, pageidauja advokatas.

68. Kalinamųjų ir nuteistųjų išvedimo pasimatyti su gynėju tvarką reglamentuoja Pataisos įstaigų priežiūros ir apsaugos laikinasis statutas.

 

Kalinamųjų ir nuteistųjų susirašinėjimas su giminaičiais ir kitais asmenimis

 

69. Kalinamieji ir nuteistieji turi teisę susirašinėti su giminaičiais bei kitais asmenimis. Siunčiamų ir gaunamų laiškų kiekis neribojamas. Nuteistiesiems susirašinėti su kitais atliekančiais laisvės atėmimo bausmę nuteistaisiais, kurie nėra jų giminaičiai, draudžiama.

70. Kalinamieji ir nuteistieji gali siųsti ir gauti laiškus tiktai per tardymo izoliatoriaus administraciją. Laiškus neužklijuotuose vokuose kalinamieji ir nuteistieji įteikia administracijos darbuotojams, kiekvieną dieną apžiūrintiems kameras. Nuteistieji, palikti tardymo izoliatoriuje dirbti ūkio darbus, laiškus neužklijuotuose vokuose gali įmesti į prieinamoje vietoje įrengtas pašto dėžes, iš kurių juos kiekvieną dieną paima tą daryti įgalioti administracijos darbuotojai.

71. Pašto išlaidas apmoka patys siunčiantys laiškus kalinamieji ir nuteistieji.

72. Tardymo izoliatoriaus administracija kalinamųjų ir nuteistųjų siunčiamus laiškus gali cenzūruoti. Parašyti slaptaraščiu, ciniški ar grasinamieji laiškai adresatui nesiunčiami. Tokius laiškus administracija sunaikina surašydama aktą. Su aktu pasirašytinai supažindinamas tokį laišką siuntęs kalinamasis arba nuteistasis. Laiškų sunaikinimo aktus vienerius metus saugo cenzorius, vėliau – sunaikina juos nustatytąja tvarka. Jeigu kalinamųjų ir nuteistųjų laiškuose yra žinių, galinčių pakenkti parengtiniam tyrimui arba baudžiamosios bylos nagrinėjimui teisme, tokie laiškai siunčiami bylą tiriančiam pareigūnui arba teismui, kurio žinioje yra byla. Apie tai informuojamas tokį laišką siuntęs kalinamasis arba nuteistasis, kuris pasirašo lydraščio nuorašą.

73. Tardymo izoliatoriaus administracija gautus kalinamojo arba nuteistojo vardu laiškus jam įteikia, taip pat kalinamojo arba nuteistojo įteiktus laiškus išsiunčia adresatui ne vėliau kaip per tris paras nuo jų gavimo arba įteikimo dienos. Kalinamajam arba nuteistajam išvykus iš tardymo izoliatoriaus, jo vardu gautus laiškus tardymo izoliatoriaus administracija per tris paras persiunčia tardymo izoliatoriaus lėšomis į kalinamojo arba nuteistojo išvykimo vietą.

 

Kalinamųjų ir nuteistųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) ir skundų pateikimas

 

74. Kalinamieji ir nuteistieji turi teisę kreiptis į valstybės institucijas ir pareigūnus, visuomenines bei tarptautines organizacijas su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais) bei skundais.

75. Baudžiamąją bylą tiriančiam pareigūnui, teismui, kurio žinioje yra byla, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriui, prokurorui, vidaus reikalų ministrui ir Europos žmogaus teisių komisijai adresuoti pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) bei skundai siunčiami per tardymo izoliatoriaus administraciją, kuriai nuteistieji ir kalinamieji juos įteikia neužklijuotuose arba užklijuotuose vokuose. Užklijuotus vokus administracijai atplėšti draudžiama, jie netikrinami ir išsiunčiami adresatui per parą (neskaitant poilsio ir švenčių dienų) nuo jų įteikimo. Kalinamųjų ir nuteistųjų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) bei skundai, kuriuos jie įteikia tardymo izoliatoriaus administracijai neužklijuotuose vokuose ir kuriuose nurodytus klausimus gali išspręsti tardymo izoliatorius, nagrinėjami nedelsiant ir adresatui nesiunčiami. Tardymo izoliatoriaus vadovybės įpareigotas darbuotojas imasi priemonių, kad per 3 paras būtų patenkintas kalinamojo arba nuteistojo pasiūlymas, prašymas (pareiškimas) ar skundas, surašo pažymą ir, pasirašytinai supažindinęs su ja kalinamąjį arba nuteistąjį, kartu su pasiūlymu, prašymu (pareiškimu) ar skundu bei tardymo izoliatoriaus vadovybės rezoliucija perduoda pažymą įskaitos tarnybai, kuri įdeda ją į kalinamojo arba nuteistojo asmens bylą. Kalinamajam arba nuteistajam su tuo nesutikus, jo pasiūlymas, prašymas (pareiškimas) bei skundas išsiunčiami per parą nuo kalinamojo arba nuteistojo supažindinimo su pažyma dienos. Prie kalinamųjų ir nuteistųjų pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) bei skundų, kurie administracijai įteikiami neužklijuotuose vokuose, esant būtinumui pridedami tardymo izoliatoriaus administracijos aiškinamieji raštai bei charakteristikos. Jeigu kalinamasis arba nuteistasis analogiškais klausimais jau buvo kreipęsis į atitinkamas valstybės institucijas ir pareigūnus, visuomenines bei tarptautines organizacijas, taip pat jeigu šiuos klausimus pagal savo kompetenciją sprendė tardymo izoliatoriaus administracija, aiškinamajame rašte tardymo izoliatoriaus administracija nurodo, kas šiuos klausimus nagrinėjo anksčiau ir kokie nagrinėjimo rezultatai. Jeigu institucijos ar pareigūno, kuriam kalinamasis arba nuteistasis siunčia pasiūlymą, prašymą (pareiškimą) ar skundą, kompetencijai nepriklauso spręsti juose keliamus klausimus, administracijos darbuotojas kalinamajam arba nuteistajam rekomenduoja kreiptis į kompetentingą instituciją arba pareigūną. Kalinamajam arba nuteistajam nesutikus su rekomendacija, jo pasiūlymas, prašymas (pareiškimas) ar skundas išsiunčiami adresatui per parą nuo jų įteikimo. Prie pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) bei skundų, kurie siunčiami užklijuotuose vokuose, tardymo izoliatoriaus administracija prideda kalinamojo arba nuteistojo charakteristiką.

76. Kitoms valstybės institucijoms ir pareigūnams, visuomeninėms bei tarptautinėms organizacijoms, išskyrus nurodytąsias 75 punkte, siunčiamus pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) bei skundus kalinamieji ir nuteistieji įteikia tardymo izoliatoriaus administracijai neužklijuotuose vokuose, kuriuos ši įstaiga išsiunčia per tris paras nuo jų įteikimo 75 punkte nurodyta tvarka.

77. Jeigu kalinamieji neturi vokų, pašto ženklų, rašymo priemonių ir popieriaus pasiūlymams, prašymams (pareiškimams) bei skundams surašyti ir jų prašo, tardymo izoliatoriaus administracija privalo aprūpinti jais kalinamuosius tardymo izoliatoriaus lėšomis. Pašto išlaidas apmoka tardymo izoliatorius.

78. Nuteistieji, siunčiantys pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) bei skundus, pašto išlaidas apmoka patys.

79. Kalinamiesiems ir nuteistiesiems draudžiama siųsti anoniminius ar kolektyvinius prašymus (pareiškimus) bei skundus. Jiems taip pat draudžiama kreiptis į valstybės institucijas, visuomenines organizacijas bei pareigūnus su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais) bei skundais už kitus kalinamuosius bei nuteistuosius arba ne per tardymo izoliatoriaus administraciją.

80. Kalinamųjų ir nuteistųjų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) bei skundus registruoja tardymo izoliatoriaus direktoriaus įgalioti darbuotojai registravimo žurnale (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 7 priedėlį), kuriame pasirašo rašytinį pasiūlymą, prašymą (pareiškimą) ar skundą įteikęs kalinamasis arba nuteistasis. Įgalioti darbuotojai priimtus iš kalinamųjų ir nuteistųjų rašytinius pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) bei skundus perduoda tardymo izoliatoriaus įskaitos tarnybai, kurios darbuotojai užklijuotus vokus su charakteristika, neužklijuotus vokus su aiškinamaisiais raštais ir charakteristika perduoda tardymo izoliatoriaus raštinei išsiųsti adresatui. Lydraščio ir aiškinamojo rašto bei charakteristikos nuorašus įskaitos tarnybos įdeda į kalinamojo arba nuteistojo asmens bylą.

81. Kalinamųjų ir nuteistųjų rašytinių pasiūlymų, prašymų (pareiškimų) bei skundų registravimo žurnalus, prieš išduodant juos tardymo izoliatoriaus direktoriaus įgaliotiems darbuotojams, registruoja šios įstaigos raštinė. Užpildytus ar toliau naudoti netinkamus žurnalus šie darbuotojai grąžina į raštinę, kurioje jie saugomi vienerius metus.

82. Žodiniai kalinamųjų ir nuteistųjų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) bei skundai registruojami žurnaluose (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 8 priedėlį), kuriuos turi kiekviena tiesiogiai dirbanti su kalinamaisiais ir nuteistaisiais tardymo izoliatoriaus tarnyba. Tokie registravimo žurnalai išduodami ir saugomi 81 punkte nurodyta tvarka.

83. Tardymo izoliatoriaus administracija pasirašytinai supažindina kalinamuosius ir nuteistuosius su rašytiniais atsakymais į jų pasiūlymus, prašymus (pareiškimus) bei skundus per tris paras nuo jų gavimo dienos ir įdeda atsakymus į asmens bylas.

84. Kalinamieji ir nuteistieji turi teisę tiesiogiai kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės narį, Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių, prokurorą arba Vidaus reikalų ministerijos atstovą, kai jie lankosi tardymo izoliatoriuje.

85. Kalinamųjų ir nuteistųjų pranešimai tardymo izoliatoriaus administracijai apie rengiamus bei padarytus nusikaltimus registruojami šioje įstaigoje vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

 

Kalinamųjų ir nuteistųjų religinių poreikių tenkinimas

 

86. Tardymo izoliatoriaus administracija kalinamųjų ir nuteistųjų teisę tenkinti savo religinius poreikius užtikrina remdamasi Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymu.

87. Religingi kalinamieji ir nuteistieji turi teisę laisvalaikiu vieni arba kartu su kitais kalinamaisiais ir nuteistaisiais atlikti religines apeigas. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad religinių apeigų metu nebūtų pažeisti reikalavimai laikyti asmenis tardymo izoliatoriuje atskirai, nurodyti 40 punkte.

88. Kalinamiesiems ir nuteistiesiems pageidaujant, religinėms apeigoms atlikti gali būti pakviestas dvasininkas. Religinių apeigų bei kulto ceremonijų atlikimo laikas ir kitos sąlygos suderinami su tardymo izoliatoriaus vadovybe.

89. Kalinamieji ir nuteistieji gali turėti su savimi savo tikybos religinių knygų bei reikmenų.

90. Tardymo izoliatoriaus administracija turi imtis priemonių, kad pagal dvasininkų rekomendacijas būtų įrengta patalpa religinėms apeigoms atlikti.

 

Kalinamųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūros organizavimas

 

91. Kalinamųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymu, kitais sveikatos priežiūrą reglamentuojančiais įstatymais ir teisės aktais, sveikatos priežiūros standartizacijos technologijomis bei pagrįsta sveikatos priežiūros paslaugų teisėtumo, prieinamumo, priimtinumo bei tinkamumo principais. Kalinamiesiems ir nuteistiesiems turi būti užtikrintas tokios pat kokybės bei lygio gydymas kaip ir esantiems laisvėje asmenims.

92. Tardymo izoliatorių asmens sveikatos priežiūros tarnybose, laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai priklausančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose medicinos pagalba kalinamiesiems ir nuteistiesiems teikiama nemokamai.

93. Tardymo izoliatoriuose organizuojamos asmens sveikatos priežiūros tarnybos, kurių struktūrą, etatų skaičių ir veiklos tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerija. Infekcinis izoliatorius steigiamas kiekviename tardymo izoliatoriuje.

94. Atvykusiems į tardymo izoliatorių naujiems kalinamiesiems ir nuteistiesiems per penkias darbo dienas patikrinama sveikata šios įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnyboje. Jiems taip pat gali būti atlikti medicinos tyrimai. Sveikatos tikrinimo turinį ir tvarką nustato sveikatos priežiūrą reglamentuojantys teisės aktai. Už tai, kad atvykę į tardymo izoliatorių nauji kalinamieji ir nuteistieji pasitikrintų sveikatą šios įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnyboje, atsako tardymo izoliatoriaus administracija.

95. Kiekvienam atvykusiam į tardymo izoliatorių naujam kalinamajam arba nuteistajam pradedama pildyti asmens sveikatos istorija (medicininės apskaitos forma Nr. 025/a-p), į kurią įrašomi sveikatos patikrinimo duomenys, kita sveikatos informacija, taip pat kiti medicininės apskaitos dokumentai. Visi nurodytieji dokumentai yra konfidenciali informacija. Šie dokumentai laikomi tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnyboje ir prieinami tiktai šios tarnybos personalui, kol kalinamasis ar nuteistasis laikomas tardymo izoliatoriuje, jeigu ko kita nenumatyta įstatymuose. Asmens sveikatos istorija visuomet pridedama prie asmens bylos, kai kalinamasis ar nuteistasis kartu su asmens byla etapuojamas į kitą tardymo izoliatorių, policijos areštinę ar pataisos darbų įstaigą.

96. Įtarti sergant ar sergantys užkrečiamosiomis ligomis, nurodytomis užkrečiamųjų ligų sąraše, patvirtintame Sveikatos apsaugos ministerijos, kalinamieji ir nuteistieji laikomi atskirai nuo kitų asmenų, laikantis priešepideminių taisyklių reikalavimų. Sergantiems aktyvia tuberkulioze kalinamiesiems ir nuteistiesiems ambulatoriškai gydyti tardymo izoliatoriuose arba viename iš jų organizuojamas ftiziatrijos skyrius. Priešepideminius ir higieninius šio skyriaus įrengimo reikalavimus nustato Valstybinė visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

97. Kiekvienam atvykusiam į tardymo izoliatorių naujam kalinamajam ar nuteistajam turi būti suteikta informacija apie sveikatos priežiūros paslaugų teikimo šioje įstaigoje tvarką, pacientų teises ir pareigas. Už šios informacijos teikimo organizavimą atsako tardymo izoliatoriaus direktorius ir šios įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnybos vadovas. Kiekvienas ligonis, kuriam reikalinga būtinoji asmens sveikatos priežiūra, nedelsiant turi būti informuotas, per kiek laiko ji bus suteikta.

98. Kalinamųjų ir nuteistųjų ambulatorinė asmens sveikatos priežiūra organizuojama ir atliekama kasdien darbo valandomis asmens sveikatos priežiūros tarnybai paskirtose tardymo izoliatoriaus patalpose. Diagnozuoti ligas, atlikti medicinines manipuliacijas ir intervencijas kitose kokiose nors patalpose draudžiama (išskyrus skubios medicinos pagalbos suteikimą).

99. Kalinamieji ir nuteistieji į priėmimą pas gydytoją registruojami iš anksto, tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose (fligeliuose, aukštuose, karceryje) direktoriaus įgalioti priežiūros pareigūnai pildo kalinamųjų ir nuteistųjų registravimo į ambulatorinį priėmimą žurnalus (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 9 priedėlį). Pacientai registruojami kasdien. Užbaigus registravimą, žurnalai pristatomi į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybą jos darbo dienos pradžioje. Už visų užregistruotų pacientų apsilankymą pas medicinos specialistus atsako už registravimą atsakingi priežiūros pareigūnai. Pacientus į tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybą palydi priežiūros pareigūnai. Medicinos specialistui paprašius, paciento priėmimo metu asmens sveikatos priežiūros tarnybos patalpoje privalo būti tokios pat lyties kaip ir pacientas priežiūros pareigūnas.

100. Tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybos vadovo nustatyta tvarka kamerose laikomus kalinamuosius ir nuteistuosius nuolat aplanko medicinos specialistas. Jis susitinka su įrašytaisiais į žurnalą ir nusprendžia, kokia tvarka bus atlikta asmens sveikatos priežiūra kiekvienam iš jų. Kasdien medicinos specialistas privalo aplankyti ligonius, kuriems paskirtas ambulatorinis gydymas, išduoti jiems vaistus ir įsitikinti, kad jie yra naudojami pagal paskirtį. Sveikatos priežiūros personalui draudžiama be priežiūros pareigūnų įeiti į kameras ir likti vieniems su kalinamaisiais ir nuteistaisiais. Priežiūros pareigūnai privalo užtikrinti, kad būtų aplankyti bet kurioje kameroje laikomi kalinamieji ir nuteistieji, jeigu to reikalauja profesines pareigas atliekantis gydytojas arba budintis medicinos specialistas, taip pat kad šie specialistai būtų apsaugoti.

101. Pirmąją medicinos pagalbą kalinamajam arba nuteistajam ūmaus gyvybei pavojingo susirgimo arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsiant suteikti tardymo izoliatoriaus darbuotojai pagal savo kompetenciją. Jeigu kalinamajam arba nuteistajam reikalinga medicinos pagalba, kurios suteikti tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnyba negali, ji turi būti suteikta laisvės atėmimo vietų ligoninėje arba Sveikatos apsaugos ministerijos reguliavimo sričiai priklausančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, užtikrinus tokių asmenų apsaugą. Jeigu tardymo izoliatoriuje medicinos specialisto nėra, sprendimą dėl kalinamojo arba nuteistojo, kuriam reikalinga būtinoji medicinos pagalba, etapavimo priima tardymo izoliatoriaus budėtojas.

102. Kalinamieji ir nuteistieji planinei stacionarinei asmens sveikatos priežiūrai hospitalizuojami į laisvės atėmimo vietų ligoninę tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybos vadovo arba jį pavaduojančio gydytojo siuntimu.

103. Kalinamųjų ir nuteistųjų etapavimas bei apsauga asmens sveikatos priežiūros įstaigose organizuojami vadovaujantis vidaus reikalų ministro patvirtintu Vidaus reikalų konvojaus statutu bei Pataisos įstaigų priežiūros ir apsaugos laikinuoju statutu, o hospitalizavimas – nepažeidžiant asmenų atskiro laikymo reikalavimų, nurodytų Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 12 straipsnyje.

104. Apie kalinamojo ar nuteistojo hospitalizavimą stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje arba laisvės atėmimo vietų ligoninėje tardymo izoliatoriaus administracija informuoja bylą tiriantį pareigūną arba teismą, kurio žinioje yra byla.

105. Parengiant ligonį etapuoti į kitą tardymo izoliatorių, policijos areštinę, teismą ar pataisos darbų įstaigą jo sutikimu, išduodamas etapavimo metu būtinas vaistų kiekis gamintojo pakuotėje ir medicinos pažymėjimas, kuriame nurodoma liga, leidžiamų turėti vaistų pavadinimai ir kiekis.

106. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytiems valstybės remiamiems asmens sveikatos priežiūros mastams įgyvendinti būtinomis priemonėmis (vaistais ir kitomis medicinos prekėmis) kalinamieji ir nuteistieji aprūpinami iš Lietuvos valstybės biudžeto nemokamai. Tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo patvirtintoms ligoms gydyti ligoniai gali įsigyti gydytojo rekomenduotus vaistus, kitas medicinos prekes ir savo iniciatyva per giminaičius bei kitus asmenis. Tarptautinių konvencijų kontroliuojamus psichoaktyvius vaistus, taip pat turinčius kontroliuojamų psichoaktyvių medžiagų vaistus ligoniai savo inciatyva gali įsigyti tiktai su ligonį gydančio tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybos gydytojo receptu (ši nuostata netaikoma vitaminams tabletėmis). Vaistus, vitaminus ir kitas medicinos prekes atnešęs asmuo juos atiduoda tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda priėmimo biuro darbuotojams. Šio biuro darbuotojai priimtus vaistus perduoda tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybos vadovo įgaliotam medicinos specialistui, kuris juos tuojau pat užregistruoja. Pacientų iniciatyva įsigyti vaistai, vitaminai ir kitos medicinos prekės, iki pradedami naudoti, laikomi tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnyboje, apskaitomi ir nurašomi atskirai nuo kitų vaistų, išduodami ligoniams tokia pačia tvarka kaip ir kiti vaistai. Tardymo izoliatoriaus direktorius patvirtina vaistų ir kitų medicinos prekių priėmimo (išdavimo) pacientams ir grąžinimo juos atnešusiems asmenims tvarką, kuri paskelbiama viešai šios įstaigos siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda priėmimo biuro kalinamųjų ir nuteistųjų lankytojų kambaryje. Kalinamųjų ir nuteistųjų iniciatyva įsigytų vaistų likutis grąžinamas jiems į rankas pasirašytinai, kai jie paleidžiami iš tardymo izoliatoriaus.

107. Sergantys užkrečiamosiomis ligomis, nurodytomis užkrečiamųjų ligų sąraše, patvirtintame Sveikatos apsaugos ministerijos, kalinamieji ir nuteistieji iš tardymo izoliatoriaus etapuojami atskirai nuo sveikų asmenų, atskira transporto priemone, laikantis priešepideminių taisyklių reikalavimų. Apie būtinumą etapuoti kalinamąjį arba nuteistąjį atskirai kompetentingas tarnybas ir pareigūnus informuoja tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybos gydytojas ir įrašo tai į etapuojamų kalinamųjų ir nuteistųjų asmens bylų pažymas. Po kiekvieno užkrečiamosiomis ligomis sergančių kalinamųjų ir nuteistųjų etapavimo atliekama transporto priemonės baigiamoji dezinfekcija.

108. Kalinamųjų ir nuteistųjų, laikomų tardymo izoliatoriuose, sveikatos priežiūrą organizuoja ir metodinę pagalbą šiuo klausimu teikia Sveikatos apsaugos ministerija ir Vidaus reikalų ministerijos medicinos tarnyba.

109. Vidaus reikalų ministerijos medicinos tarnyba kaupia bei analizuoja informaciją apie tardymo izoliatoriuose laikomų kalinamųjų ir nuteistųjų sveikatą ir šių įstaigų asmens sveikatos priežiūros tarnybų veiklą.

 

Kalinamųjų ir nuteistųjų pasivaikščiojimo organizavimas

 

110. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo užtikrinti, kad kalinamieji ir nuteistieji galėtų kasdien valandą pasivaikščioti, o nepilnamečiai, moterys ir sergantieji aktyvia tuberkulioze – pasivaikščioti dukart per dieną po valandą. Pasivaikščiojimas gali neįvykti arba jo trukmė gali būti sutrumpinta tiktai dėl nepalankių pasivaikščiojimui meteorologinių sąlygų ir tiktai esant tardymo izoliatoriaus asmens sveikatos priežiūros tarnybos vadovo arba jį pavaduojančio gydytojo išvadai.

111. Kad kalinamieji ir nuteistieji galėtų pasivaikščioti, tardymo izoliatoriaus režiminės teritorijos gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose įrengiami pasivaikščiojimo kiemeliai. Jeigu nėra galimybės įrengti jų gyvenamųjų pastatų viršutiniuose aukštuose, jie įrengiami ant žemės režiminėje teritorijoje ir gali būti sujungti su gyvenamaisiais pastatais antžeminėmis arba požeminėmis perėjomis kalinamiesiems ir nuteistiesiems lydėti.

112. Pasivaikščiojimo kiemeliuose įrengiamos kameros kalinamiesiems ir nuteistiesiems pasivaikščioti, vienam vaikščiojančiajam turi tekti ne mažiau kaip 3 kv. metrai pasivaikščiojimui skirto ploto. Vienos tokios kameros minimalus pasivaikščiojimui skirtas plotas negali būti mažesnis kaip 12 kv. metrų. Kameros uždengiamos keturkampiu metaliniu grotuotu rėmu, kiekvienos stačiakampės grotų akutės matmenys – ne daugiau kaip 17x17 centimetrų. Grotuotas rėmas uždengiamas metaliniu tinklu, kurio vienos akutės matmenys – ne daugiau kaip 5x5 centimetrai. Pasivaikščiojimo kiemelių kamerų durys įrengiamos pagal reikalavimus, kurie taikomi gyvenamųjų kamerų durims (nėra tik užsklendžiamų langelių). Vidinių grotuotų kamerų durų nėra. Išilgai pasivaikščiojimo kiemelių kamerų sienų, viršuje, priešpriešiais priežiūros kontrolieriaus pakylai, kuria jis vaikšto stebėdamas kalinamuosius ir nuteistuosius, įrengiami 1,2 metro pločio stogeliai, kad kalinamieji ir nuteistieji galėtų pasislėpti nuo kritulių. Pasivaikščiojimo kiemelių kamerose turi būti įrengti vandens latakai.

113. Tardymo izoliatoriuose, kuriuose laikomi aktyvia tuberkulioze sergantys kalinamieji ir nuteistieji, jiems pasivaikščioti įrengiami atskiri pasivaikščiojimo kiemeliai. Ne rečiau kaip kartą per savaitę atliekama jų baigiamoji dezinfekcija. Sergantys užkrečiamosiomis ligomis, nurodytomis užkrečiamųjų ligų sąraše, patvirtintame Sveikatos apsaugos ministerijos, kalinamieji ir nuteistieji pasivaikščioti vedami atskirai nuo kitų asmenų. Po šių sergančiųjų pasivaikščiojimo tą pačią dieną į šiuos kiemelius kiti kalinamieji ir nuteistieji pasivaikščioti neleidžiami, kasdien atliekama jų baigiamoji dezinfekcija.

114. Pasivaikščiojimo kiemelių kamerose, į kurias pasivaikščioti vedami nepilnamečiai, gali būti įrengti stalo teniso stalai.

115. Virš pasivaikščiojimo kiemelių kamerų įrengiama pakyla priežiūros kontrolieriui, nuo kurios jis galėtų stebėti visus vienu metu vaikščiojančius kalinamuosius ir nuteistuosius. Ant pakylos įrengtame priežiūros poste turi būti aliarminės signalizacijos ir radijo arba telefono ryšio su budėtojų patalpa priemonės.

116. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi esantys kameroje kalinamieji arba nuteistieji. Atleisti nuo pasivaikščiojimo gali tiktai gydytojas arba slaugos specialistas. Vedami pasivaikščioti asmenys turi būti apsirengę pagal metų laiką ir oro temperatūrą. Kalinamieji ir nuteistieji, pažeidę nustatytąją pasivaikščiojimo tvarką, tardymo izoliatoriaus budėtojo sprendimu gali būti pašalinti iš pasivaikščiojimo kiemelių ir uždaryti į gyvenamąsias kameras.

 

Kalinamųjų ir nuteistųjų naudojimasis teise pirktis maisto produktų ir būtiniausių reikmenų

 

117. Kalinamieji ir nuteistieji turi teisę už negrynus pinigus, esančius jų asmeninėse sąskaitose, neribotai pirktis tardymo izoliatoriaus parduotuvėje maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Vienu kartu parduodamų maisto produktų ir būtiniausių reikmenų asortimento, kiekio ir svorio normos neturi viršyti leistinų teritorinėje prekyboje parduoti vienam asmeniui prekių normų, jeigu tokios yra nustatytos.

118. Nuteistiesiems, kurie atlieka bausmę laisvės atėmimo vietose ir kuriems dėl kitos bylos kardomąja priemone parinktas suėmimas, teisė pirktis maisto produktų ir būtiniausių reikmenų užtikrinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso ir šių taisyklių nuostatomis.

119. Kalinamiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų parduoti maisto produktų bei būtiniausių reikmenų minimalus asortimentas nurodytas 10 ir 11 priedėliuose, patvirtintuose Vidaus reikalų ministerijos. Tardymo izoliatoriaus vadovybė, ūkio, auklėjamojo darbo ir kitos tarnybos privalo nuolat domėtis, kad šios įstaigos parduotuvėje visuomet būtų reikiamo asortimento maisto produktų ir būtiniausių reikmenų. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo pasirūpinti, kad kalinamieji ir nuteistieji galėtų pirktis maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ne rečiau kaip 2 kartus per mėnesį, o moterys ir nepilnamečiai – kartą per savaitę.

120. Išvesti kalinamuosius ir nuteistuosius iš kamerų pirktis maisto produktų bei būtiniausių reikmenų draudžiama. Šiomis prekėmis kalinamuosius ir nuteistuosius aprūpina tardymo izoliatoriaus darbuotojai kamerose. Norinčiajam pirktis maisto produktų ir būtiniausių reikmenų išduodamas specialus prašymo blankas (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 12 priedėlį). Tardymo izoliatoriaus administracijos atstovas, gavęs iš kalinamojo arba nuteistojo užpildytą prašymo blanką, pateikia jį buhalterijos darbuotojui, kuris įrašo jame kalinamojo arba nuteistojo turimą asmeninėje sąskaitoje pinigų sumą. Po to administracijos atstovas prašymo blanką įteikia parduotuvės darbuotojui. Pardavėjas administracijos atstovui įteikia pirkinį ir, prašymo blanke įrašęs kiekvienos prekės svorį ir kainą, prašymo blanką grąžina administracijos atstovui. Administracijos atstovas pirkinį įteikia kalinamajam arba nuteistajam ir, jam pasirašius prašymo blanke, šį dokumentą perduoda saugoti tardymo izoliatoriaus buhalterijai.

121. Kalinamajam arba nuteistajam, kuriam skirta nuobauda – mėnesį atimta teisė pirktis maisto produktų, leidžiama tą mėnesį nusipirkti tiktai būtiniausių reikmenų.

122. Maisto produktais kalinamuosius ir nuteistuosius aprūpinantys tardymo izoliatoriaus darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pasitikrinę sveikatą ir išklausę privalomąjį higienos mokymo kursą.

 

Kalinamųjų ir nuteistųjų naudojimasis teise gauti siuntinius arba perdavimus, banderoles su spauda ir pinigines perlaidas

 

123. Kalinamieji ir nuteistieji, kuriems teismo nuosprendis įsigaliojo ir kurie per 10 dienų turi išvykti į laisvės atėmimo vietas atlikti bausmę, turi teisę gauti neribotą kiekį siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda, taip pat neriboto dydžio pinigines perlaidas.

124. Atsižvelgiant į paskirtos pataisos darbų įstaigos režimo rūšį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso bei šių taisyklių nuostatomis, gaunamų siuntinių arba perdavimų skaičius ribojamas nuteistiesiems, kurie:

124.1. įstatymų nustatyta tvarka palikti tardymo izoliatoriuose dirbti ūkio darbus;

124.2. palikti tardymo izoliatoriuose arba perkelti į juos iš pataisos darbų įstaigų atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl bylų nagrinėjimo teisme;

124.3. perkelti iš pataisos darbų įstaigų dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, jeigu jiems parinkta kardomoji priemonė – suėmimas.

125. Eilinių siuntinių ir perdavimų, kuriuos gauna 124 punkte nurodyti nuteistieji, terminai skaičiuojami tokia pat tvarka, kuri nurodyta 158 ir 159 punktuose. Terminai nenustatomi siuntiniams ir perdavimams, kurie skirti kaip skatinimas.

126. Nurodyti 124 punkte nuteistieji turi teisę gauti šiuos siuntinius arba perdavimus, kurie neįskaitomi į Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse nustatytą siuntinių arba perdavimų skaičių:

126.1. vieną vaisių ir daržovių siuntinį arba perdavimą per mėnesį;

126.2. perdavimą, pasibaigus ilgalaikiam pasimatymui, o jeigu tokių pasimatymų suteikti nėra sąlygų, pasibaigus trumpalaikiam pasimatymui.

127. Vienas perdavimas neturi sverti daugiau kaip 10 kilogramų. Siuntinio svorį nustato Lietuvos Respublikos pašto taisyklės.

128. Tardymo izoliatoriaus administracinėje teritorijoje, sandūroje su apsaugos tvora, įrengiamas siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda priėmimo biuras, į kurį lankytojai šio biuro darbo valandomis įeina laisvai.

129. Biuro, nurodyto 128 punkte, lankytojų kambaryje turi būti rašomasis stalas, ąsotis su stikline arba vandens bakelis su užrakinamu dangčiu ir puodeliu, kėdės arba suolai, sieninė drabužių pakaba, veidrodis, sieninis stendas su įstatymų bei kitų teisės aktų, susijusių su perdavimų priėmimo ir pasimatymų suteikimo tvarka bei lankytojų atsakomybe už šios tvarkos pažeidimus, išrašais, informacija apie biuro darbo dienas ir valandas, apie galimybę susitikti su tardymo izoliatoriaus vadovybe bei kitais administracijos atstovais ir kita informacija.

130. Lankytojų kambarys nuo siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda priėmimo biuro darbuotojų kambario atskiriamas siena, kurioje yra langelis perdavimams priimti. Ne darbo metu langelis uždaromas tvirtomis užrakinamomis durelėmis ir metalinėmis grotomis. Biuro darbuotojų kambaryje turi būti stalas perdavimams tikrinti, lentynos perdavimams sudėti, svarstyklės, tara (krepšiai, stiklainiai ir kitokie indai), reikiamas kiekis peilių, šaukštų, šakučių, žirklės, praustuvas, veidrodis, muilas, rankšluostis, balti chalatai. Biuro darbuotojai perdavimų priėmimo metu privalo dėvėti baltus chalatus. Šie darbuotojai teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pasitikrinę sveikatą ir išklausę privalomojo higienos mokymo kursą.

131. Lankytojas, atnešęs perdavimą, pagal jam pateiktą pavyzdį surašo prašymą arba užpildo jam duotą specialų prašymo blanką (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 13 priedėlį) dviem egzemplioriais.

132. Tardymo izoliatoriaus darbuotojas, patikrinęs kalinamojo ar nuteistojo siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda bei pasimatymų apskaitos kortelę (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 14 priedėlį) ir įsitikinęs, kad kalinamasis ar nuteistasis turi teisę gauti perdavimą, asmens, atnešusio perdavimą, akivaizdoje patikrina maisto produktų ir kitų perduodamų daiktų asortimentą bei svorį. Svarstyklės ant biuro darbuotojo stalo pastatomos taip, kad jas galėtų matyti atnešęs perdavimą lankytojas. Tikrindamas priimtus maisto produktus (duoną, pyragą, dešrą, sūrį, žuvis ir kitus panašius gaminius bei produktus), darbuotojas juos perpjauna į dvi arba tris dalis, dėžutes ir stiklainius su konservais atidaro, o skysčius bei birius produktus perpila į tardymo izoliatoriaus tarą. Maisto produktus, daiktus bei reikmenis, kuriuos turėti kalinamiesiems ir nuteistiesiems draudžiama, biuro darbuotojas grąžina perdavimą atnešusiam asmeniui, išbraukia juos iš rašytinio prašymo abiejų egzempliorių ir nurodo jų grąžinimo motyvus. Jeigu biuro darbuotojas perdavime randa daiktų, gaminių ir medžiagų, kurios gali būti panaudotos nusikalstamu tikslu, jis šiuos daiktus, gaminius ir medžiagas su surašytu poėmio protokolu perduoda tardymo izoliatoriaus budėtojui, kad būtų imtasi įstatymuose numatytų priemonių. Patikrinęs perdavimo turinį, perdavimą priėmęs biuro darbuotojas pirmąjį rašytinio prašymo egzempliorių su savo parašu, patvirtinanačiu, kad perdavimas priimtas, grąžina asmeniui, atnešusiam perdavimą. Antrąjį rašytinio prašymo egzempliorių po to, kai jį pasirašo perdavimą gavęs kalinamasis arba nuteistasis, perdavimą priėmęs biuro darbuotojas įsega į siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda priėmimo biuro segtuvą ir saugo vienerius metus.

133. Iš pašto įstaigų priimami siuntiniai tik tiems kalinamiesiems ir nuteistiesiems, kurie turi teisę juos gauti.

134. Iš siuntinių ir banderolių su spauda išimtų pinigų, vertingų bei kitų daiktų, kuriuos kalinamiesiems ir nuteistiesiems turėti draudžiama, poėmis įforminamas ir tolesnis jų likimas sprendžiamas vadovaujantis 28 – 35 punktų nuostatomis.

135. Siuntiniai, perdavimai ir banderolės su spauda kalinamiesiems ir nuteistiesiems, uždarytiems į karcerį, įteikiami po to, kai jie atlieka nuobaudą.

136. Asmenų, paleistų iš tardymo izoliatoriaus, arba kalinamųjų ir nuteistųjų, perkeltų į kitus tardymo izoliatorius ar laisvės atėmimo vietas, vardu gautus siuntinius, perdavimus ir banderoles su spauda tardymo izoliatoriaus administracija išsiunčia išvykusiųjų buvimo adresu. Jeigu kalinamasis arba nuteistasis miršta, jo vardu gauti siuntiniai, perdavimai ir banderolės su spauda grąžinami siuntėjui jo lėšomis su įrašu „grąžintinas“. Už maisto produktų, esančių siunčiamuose siuntiniuose arba perdavimuose, kokybę tardymo izoliatoriaus administracija neatsako. Administracija privalo užtikrinti kokybę maisto produktų, kuriuos gauna siuntiniuose arba perdavimuose kalinamieji ir nuteistieji, atliekantys nuobaudą karceryje.

137. Apie priimtus siuntinius, perdavimus ir banderoles su spauda biuro darbuotojas įrašo į apskaitos korteles bei siuntinių ir banderolių su spauda apskaitos žurnalą (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 15 priedėlį).

138. Siuntiniai ir banderolės su spauda kalinamiesiems ir nuteistiesiems įteikiami kamerose, kai jie pasirašo 137 punkte nurodytame žurnale.

139. Remiantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 47 straipsnio šeštąja dalimi, tardymo izoliatoriaus administracija privalo priimti maisto produktų labdaros siuntas (perdavimus), adresuotas konkretiems nuteistiesiems, nurodytiems 124 punkte. Šios maisto produktų labdaros siuntos (perdavimai) neįskaitomos į Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse numatytą siuntinių arba perdavimų skaičių.

140. Adresuotos 124 punkte nurodytiems nuteistiesiems maisto produktų labdaros siuntos (perdavimai) tardymo izoliatoriuose priimamos Velykų ir Kalėdų išvakarėse bei šių švenčių dienomis.

141. Maisto produktų, drabužių, avalynės bei patalynės labdaros siuntos (perdavimai), adresuotos kalinamiesiems ir nuteistiesiems, kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo ir kurie per 10 dienų turi išvykti į laisvės atėmimo vietas atlikti bausmę, neribojamos.

142. Labdaros siuntos (perdavimai), nurodytos 139–141 punktuose, priimamos tardymo izoliatorių siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda priėmimo biuruose. Jos patikrinamos, apskaitomos ir išduodamos kalinamiesiems ir nuteistiesiems tokia pat tvarka kaip ir siuntiniai, perdavimai bei banderolės su spauda. Vienkartinės labdaros perdavimo vienam kalinamajam arba nuteistajam svoris neturi viršyti 10 kilogramų.

143. Maisto produktų, drabužių, avalynės bei kitų daiktų, kuriuos įstatymas leidžia turėti kalinamiesiems ir nuteistiesiems, labdaros siuntas (perdavimus), kurios nėra adresuotos konkretiems kalinamiesiems ir nuteistiesiems, iš juridinių bei fizinių asmenų priima tardymo izoliatoriaus direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas ir organizuoja tolygų šių siuntų (perdavimų) paskirstymą kalinamiesiems ir nuteistiesiems, nepažeisdami 139–141 punktų nuostatų.

144. Juridinių ir fizinių asmenų, pristačiusių labdaros siuntas (perdavimus), pageidavimu tardymo izoliatoriaus direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas gali išduoti jiems pažymėjimą.

145. Kalinamieji ir nuteistieji turi teisę gauti pinigines perlaidas, kurios įrašomos į jų asmenines sąskaitas, ir siųsti jas giminaičiams, o tardymo izoliatoriaus direktoriui leidus – ir kitiems asmenims.

146. Tardymo izoliatoriaus administracija privalo priimti kalinamajam arba nuteistajam atneštus grynus pinigus. Šie pinigai priimami tardymo izoliatoriaus kasoje, išrašomas pajamų orderis, kurio šaknelė įteikiama pinigus įmokėjusiam asmeniui. Administracija privalo ne vėliau kaip per 3 dienas informuoti kalinamąjį arba nuteistąjį apie įskaitytus į jo asmeninę sąskaitą pinigus.

 

Kalinamųjų ir nuteistųjų naudojimasis portatyviniais televizoriais bei tranzistoriniais radijo imtuvais

 

147. Kalinamieji ir nuteistieji turi teisę naudotis giminaičių arba artimųjų perduotais portatyviniais televizoriais bei tranzistoriniais radijo imtuvais.

148. Šiose taisyklėse portatyviniais televizoriais laikomi tokie televizoriai, kurių ekrano įstrižainė yra ne didesnė kaip 35 centimetrai.

149. Portatyviniai televizoriai bei tranzistoriniai radijo imtuvai priimami tardymo izoliatorių siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda priėmimo biuruose. Jie patikrinami, apskaitomi ir išduodami kalinamiesiems bei nuteistiesiems tokia pat tvarka kaip siuntiniai, perdavimai ir banderolės su spauda.

150. Portatyviniai televizoriai bei tranzistoriniai radijo imtuvai, perduoti nuteistiesiems, nurodytiems 124 punkte, į Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse numatytą siuntinių arba perdavimų skaičių neįskaitomi.

151. Naudojimosi portatyviniais televizoriais ir tranzistoriniais radijo imtuvais tvarką, kuri paskelbiama kalinamiesiems ir nuteistiesiems, nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Naudotis šiais daiktais dienotvarkėje miegui skirtu laiku jiems draudžiama.

152. Iš kalinamųjų ir nuteistųjų, šiurkščiai arba dažnai pažeidžiančių naudojimosi portatyviniais televizoriais bei tranzistoriniais radijo imtuvais nustatytą tvarką, šie daiktai, remiantis motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 16 priedėlį), gali būti paimti ir perduoti saugoti į sandėlį, išduodamas kvitas. Nutarimas įdedamas į kalinamojo arba nuteistojo asmens bylą. Paimti portatyviniai televizoriai ir tranzistoriniai radijo imtuvai grąžinami kalinamiesiems ir nuteistiesiems, kai jie išvyksta į kitą tardymo izoliatorių ar laisvės atėmimo vietą arba yra paleidžiami iš tardymo izoliatoriaus, paimami kvitai. Šie daiktai gali būti grąžinti kalinamojo ar nuteistojo giminaičiams bei artimiesiems, jeigu yra jų arba kalinamojo ar nuteistojo rašytinis prašymas ir pateikiamas kvitas. Rašytinis prašymas įdedamas į kalinamojo arba nuteistojo asmens bylą.

153. Apie portatyvinių televizorių ir tranzistorinių radijo imtuvų grąžinimą kalinamojo arba nuteistojo giminaičiams bei artimiesiems, taip pat apie šių daiktų grąžinimą paleidžiamiems iš tardymo izoliatoriaus asmenims, pažymima siuntinių, perdavimų bei banderolių su spauda priėmimo biuro apskaitos kortelėse, šiems asmenims pasirašius nurodytųjų daiktų apskaitos žurnale.

 

Kalinamųjų ir nuteistųjų pasimatymų su giminaičiais arba kitais asmenimis organizavimas

 

154. Pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis kalinamiesiems leidžia tardymo izoliatoriaus administracija tik tuo atveju, jeigu gaunamas bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimas. Ši tvarka taikoma ir nuteistiesiems, perkeltiems iš pataisos darbų įstaigų dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, jeigu jiems parinkta kardomoji priemonė – suėmimas. Įstatymo nustatyta pasimatymų trukmė – iki dviejų valandų. Parengtinio tyrimo pareigūnų ir teisėjų rašytiniai sutikimai turi būti patvirtinti antspaudais tų institucijų, kuriose jie dirba.

155. Atsižvelgiant į teismo nuosprendžiu paskirtos pataisos darbų įstaigos režimo rūšį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso bei šių taisyklių nuostatomis, trumpalaikių pasimatymų, kurių vieno trukmė pagal įstatymą – iki keturių valandų, ir ilgalaikių pasimatymų, kurių vieno trukmė pagal įstatymą – iki trijų parų, skaičius ribojamas šiems nuteistiesiems laisvės atėmimu:

155.1. kurie įstatymų nustatyta tvarka palikti tardymo izoliatoriuose dirbti ūkio darbus;

155.2. kurie palikti tardymo izoliatoriuose arba perkelti į juos iš pataisos darbų įstaigų atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl jų nagrinėjimo teisme;

155.3. kuriems teismo nuosprendis įsigaliojo ir kurie per 10 dienų turi išvykti į laisvės atėmimo vietas atlikti bausmę.

156. Nuteistiesiems, nurodytiems 155 punkte, jeigu tardymo izoliatoriuje nėra sąlygų suteikti ilgalaikių pasimatymų, vienas ilgalaikis pasimatymas pakeičiamas trimis trumpalaikiais pasimatymais. Socialiniams ryšiams su giminaičiais ir kitais artimaisiais palaikyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 681 straipsniu, tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 17 priedėlį) šiems nuteistiesiems gali būti suteikiami papildomi trumpalaikiai pasimatymai.

157. Nuteistieji, kurių nuosprendis įsiteisėjo ir kurie palikti tardymo izoliatoriuje dirbti ūkio darbus, pirmąjį pasimatymą gali gauti tuoj po to, kai paliekami dirbti nurodytuosius darbus. Ši nuostata taikoma ir nuteistiesiems, kurie palikti tardymo izoliatoriuose atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl jų nagrinėjimo teisme, taip pat nuteistiesiems, kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo ir kurie per 10 dienų turi išvykti į laisvės atėmimo vietas atlikti bausmę.

158. Nuteistiesiems, kurie perkelti į tardymo izoliatorių iš pataisos darbų įstaigų atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl jų nagrinėjimo teisme, pasimatymai suteikiami atsižvelgiant į tai, ar atėjo laikas šiems nuteistiesiems gauti eilinius pasimatymus (šis laikas skaičiuojamas nuo paskutinių pasimatymų, kuriuos jie turėjo būdami pataisos darbų įstaigose, gavimo dienos).

159. Nurodyti 155 punkte nuteistieji, kuriems priklauso ilgalaikis arba trumpalaikis pasimatymas, patys pasirenka pasimatymo rūšį. Kitas pasimatymas suteikiamas praėjus laikui, kuris apskaičiuojamas taip: 12 mėnesių padalijama iš Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse nustatyto pasimatymų, priklausančių vienam nuteistajam per metus, skaičiaus. Pasimatymams, nurodytiems 156 punkto antrajame sakinyje, ir papildomiems pasimatymams, kurie nuteistiesiems skiriami kaip skatinimas, laikas nenustatomas. Laikotarpis, per kurį nuteistieji negauna pasimatymų dėl karantino, stichinių nelaimių ir kitų aplinkybių, sutrikdžiusių normalią tardymo izoliatoriaus veiklą, jeigu tai nesusiję su neteisėtais nuteistųjų grupiniais veiksmais, įskaitomas į laiką, kuriam pasibaigus turi būti suteiktas eilinis pasimatymas.

160. Asmuo, atvykęs į pasimatymą su kalinamuoju arba nuteistuoju, kuris perkeltas iš pataisos darbų įstaigos dėl jo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje ir kuriam parinkta kardomoji priemonė – suėmimas, tardymo izoliatoriaus siuntinių, perdavimų ir banderolių su spauda priėmimo biure surašo prašymą suteikti pasimatymą. Prašymą kartu su bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu šis asmuo įteikia biuro darbuotojui. Asmuo, atvykęs į trumpalaikį pasimatymą su nuteistuoju, kuriam nėra parinkta kardomoji priemonė – suėmimas, įteikia tiktai rašytinį prašymą. Biuro darbuotojas, įsitikinęs, kad pasimatymą suteikti galima, apie tai informuoja tardymo izoliatoriaus direktorių arba jo pavaduotoją, kurie rašytiniame prašyme suteikti pasimatymą nurodo jo trukmę, o jeigu suteikti pasimatymą atsisako – atsisakymo motyvus. Rašytinį prašymą su rezoliucija dėl atsisakymo suteikti pasimatymą biuro darbuotojas grąžina jį įteikusiam asmeniui. Rašytinį prašymą su rezoliucija dėl pasimatymo suteikimo biuro darbuotojas perduoda tardymo izoliatoriaus budėtojui. Bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis sutikimas suteikti pasimatymą galioja tiktai vienam pasimatymui. Pasimatyti su vienu kalinamuoju arba nuteistuoju vienu metu gali ne daugiau kaip du suaugę asmenys, su kuriais gali būti nepilnamečiai ir mažamečiai kalinamojo arba nuteistojo vaikai.

161. Pasimatymas nesuteikiamas asmenims, atvykusiems pasimatyti be dokumentų, patvirtinančių jų asmenybę, taip pat asmenims, neįrašytiems į bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą suteikti pasimatymą.

162. Kalinamiesiems ir nuteistiesiems pasimatyti su giminaičiais arba kitais asmenimis tardymo izoliatoriaus trumpalaikių pasimatymų patalpoje įrengiama salė. Išilgai salės įrengiamas ne siauresnis kaip 120 centimetrų ir ne aukštesnis kaip 70 centimetrų stalas. Stalas vienu galu turi remtis į salės sieną. Nuo stalviršio apačios iki grindų stalas pertveriamas ištisine medine pertvara. Pagal stalo ilgį nuo lubų iki stalo viršaus, paliekant 20 centimetrų tarpą, įrengiamas metalinis tinklas. Asmenys, atvykę į pasimatymą, per tarpą tarp stalo ir tinklo gali maisto produktais vaišinti kalinamuosius ir nuteistuosius.

163. Toje stalo pusėje, kurioje turi sėdėti kalinamieji ir nuteistieji, įrengiamos ne platesnės kaip 80 centimetrų ir ne ilgesnės kaip metro kabinos. Visos kabinos nuo grindų iki lubų atskiriamos pertvaromis. Nuo grindų iki stalo viršaus pertvarų šonai turi būti mediniai. Likusioje pertvarų šonų dalyje iki lubų įstatomi permatomi organiniai stiklai. Kiekvienos kabinos viduje pastatoma po vieną taburetę, nejudamai pritvirtintą prie grindų. Kabinos uždaromos užsklendžiamomis durimis. Kabinos sunumeruojamos.

164. Toje stalo pusėje, kurioje turi sėdėti asmenys, atvykę pasimatyti su kalinamaisiais ir nuteistaisiais, pastatomas reikiamas kiekis taburečių arba kėdžių. Šioje stalo pusėje kabinos neįrengiamos ir taburetės arba kėdės prie grindų nepritvirtinamos.

165. Skersai pasimatymų stalo, jo gale, pastatomas pasimatymus kontroliuojančių pareigūnų stalas. Pareigūnai privalo turėti aliarminį ryšį su budėtojų patalpa.

166. Trumpalaikių pasimatymų patalpoje turi būti įrengtas telefonas 155 punkte nurodytų nuteistųjų pokalbiams su giminaičiais arba kitais asmenimis. Pagal šių nuteistųjų rašytinį prašymą trumpalaikis pasimatymas gali būti pakeistas pokalbiu telefonu. Nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu asmeninėje sąskaitoje turi pakankamai pinigų ir rašytiniame prašyme yra tai patvirtinantis buhalterijos darbuotojo įrašas. Vienas pokalbis telefonu negali būti ilgesnis kaip 15 minučių. Už pokalbį telefonu sumoka pats nuteistasis. Pokalbį telefonu kontroliuoja pareigūnas, kuris nuteistojo rašytiniame prašyme pažymi įvykusio pokalbio trukmę ir padaro atitinkamą įrašą nuteistojo siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda ir pasimatymų apskaitos kortelėje. Nuteistųjų rašytiniai prašymai suteikti pokalbį telefonu atiduodami buhalterijai.

167. Pasimatymų salėje turi būti 20 komplektų šaukštų, šakučių, serviravimo peilių, stiklinių arba puodelių, trys peiliai konservams atidaryti, elektrinis virdulys, vandens bakelis su puodeliu, rankų praustuvas ir kitas inventorius. Serviravimo peiliai kalinamiesiems ir nuteistiesiems neišduodami.

168. Pirmieji į trumpalaikių pasimatymų salę įleidžiami asmenys, atvykę pasimatyti su kalinamaisiais ir nuteistaisiais. Pareigūnai, kontroliuojantys pasimatymų eigą, informuoja atvykusius pasimatyti asmenis apie elgesio pasimatymo metu taisykles, galimybę nutraukti pasimatymą, jeigu jos pažeidžiamos, taip pat apie įstatymų nustatytą atsakomybę už kalinamiesiems ir nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų bei reikmenų perdavimą. Įleisti į pasimatymų salę asmenys turi teisę turėti su savimi maisto produktų ir jais vaišinti kalinamuosius ir nuteistuosius.

169. Po to, kai įleidžiami asmenys, atvykę į pasimatymą, į pasimatymų salę įvedami kalinamieji arba nuteistieji, nepažeidžiant asmenų atskiro laikymo reikalavimų, nurodytų Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 12 straipsnyje. Kalinamiesiems ir nuteistiesiems paskelbiamos elgesio pasimatymo metu taisyklės. Jie įspėjami apie galimybę nutraukti pasimatymą, jeigu šios taisyklės pažeidžiamos. Kalinamųjų ir nuteistųjų, atvestų į pasimatymą, išvaizda turi būti tvarkinga. Prieš pasimatymą ir po pasimatymo jie iškratomi. Vienu metu pasimatymų salėje gali būti ne daugiau kaip 10 kalinamųjų arba nuteistųjų.

170. Pasimatymą kontroliuojantys pareigūnai privalo nuolat stebėti asmenis, atvykusius į pasimatymą, kalinamuosius ir nuteistuosius. Šie asmenys bei kalinamieji ir nuteistieji pasimatymo metu turi teisę kalbėtis gimtąja kalba. Prireikus tardymo izoliatoriaus administracija gali pakviesti vertėją. Pasimatymo metu asmenims, atvykusiems į pasimatymą, kalinamiesiems ir nuteistiesiems draudžiama kalbėtis sutartiniais gestais (išskyrus kurčnebylius), perduoti vieni kitiems raštelius ir kitokius daiktus (išskyrus maisto produktus).

171. Jeigu pareigūnai, kontroliuojantys pasimatymą, pastebi, kad pažeidžiamos elgesio pasimatymo metu taisyklės, jie įspėja jas pažeidusius asmenis. Jeigu pažeidimas pasikartoja arba šiurkščiai pažeidžiamos nurodytosios taisyklės, pareigūnas nutraukia pasimatymą ir pateikia rašytinį tarnybinį pranešimą tardymo izoliatoriaus vadovybei.

172. Apie įvykusį arba nutrauktą pasimatymą įrašoma kalinamojo arba nuteistojo siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda ir pasimatymų apskaitos kortelėje. Nutrauktas pasimatymas įrašomas kaip įvykęs.

173. Nurodytiems 155 punkte nuteistiesiems ilgalaikiai pasimatymai suteikiami tokia tvarka, kokią pataisos darbų įstaigoms nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

174. Kalinamųjų ir nuteistųjų teisė į pasimatymus gali būti laikinai apribota, kai įstatymų nustatyta tvarka tardymo izoliatoriuje ar teritoriniame administraciniame vienete, kuriame veikia tardymo izoliatorius, yra paskelbtas karantinas dėl užkrečiamosios ligos epidemijos.

 

Kalinamųjų ir nuteistųjų trumpalaikis išvykimas už tardymo izoliatoriaus ribų

 

175. Nuteistiesiems, nurodytiems 155 punkte, teisė į trumpalaikį išvykimą už laisvės atėmimo vietų (kardomojo kalinimo vietų) ribų nustatyta Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 451 straipsnyje, o naudojimosi šia teise tvarka reglamentuota vidaus reikalų ministro patvirtintoje Nuteistųjų trumpalaikių išvykimų už laisvės atėmimo vietų ribų instrukcijoje. Nurodytiesiems nuteistiesiems 176–190 punktų nuostatos netaikomos.

176. Nuteistiesiems, kurie perkelti iš pataisos darbų įstaigų dėl jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje ir kuriems parinkta kardomoji priemonė – suėmimas, teisė į trumpalaikį išvykimą už tardymo izoliatoriaus ribų nustatyta Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 17 straipsnyje, o naudojimosi šia teise tvarka reglamentuota šiose taisyklėse. Teise į trumpalaikį išvykimą už tardymo izoliatoriaus ribų gali pasinaudoti nurodytieji nuteistieji, į tardymo izoliatorių perkelti iš kolonijų-gyvenviečių, bendrojo ir sustiprintojo režimų auklėjimo darbų kolonijų, taip pat iš bendrojo bei sustiprintojo režimų pataisos darbų kolonijų. Nuteistiesiems, į tardymo izoliatorių perkeltiems iš sustiprintojo režimo pataisos darbų kolonijų, kuriose teismo nuosprendžiu jiems paskirta atlikti bausmę už smurtinius nusikaltimus, šios teisės įstatymas nesuteikia.

177. Kalinamiesiems ir nuteistiesiems, nurodytiems 176 punkte, leidžiama išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų ne ilgiau kaip 5 paroms dėl artimo giminaičio mirties ar sunkios ligos, pavojingos jo gyvybei. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 25 straipsniu, artimi giminaičiai yra tėvai, vaikai, tikrieji broliai bei seserys, senoliai, vaikaičiai ir sutuoktinis.

178. Dokumentai, patvirtinantys artimo giminaičio mirtį ar sunkią ligą, yra:

178.1. mirties liudijimas arba telegrama, patvirtinta teritorinio policijos komisariato vadovo parašu ir herbiniu antspaudu;

178.2. asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvada (pažymėjimas) dėl ligonio sunkios ligos, pavojingos jo gyvybei, patvirtinta šios įstaigos ir teritorinio policijos komisariato vadovų parašais ir herbiniais antspaudais.

179. Tardymo izoliatoriaus direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas klausimą dėl kalinamojo arba nuteistojo trumpalaikio išvykimo už tardymo izoliatoriaus ribų gali spręsti tik tuo atveju, jeigu yra rašytinis bylą tiriančio pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, sutikimas ir 178 punkte nurodyti dokumentai. Tardymo izoliatoriaus direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo atsižvelgti į bylą tiriančio pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, nurodymą dėl apsaugos skyrimo išvykstančiam kalinamajam arba nuteistajam. Jeigu bylą tiriantis pareigūnas ar teismas, kurio žinioje yra byla, nurodo, kad išvykstančiajam apsauga nebūtina, tardymo izoliatoriaus direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas gali ją skirti savo nuožiūra. Apsauga skiriama vadovaujantis Vidaus reikalų konvojaus statutu. Kalinamieji ir nuteistieji iki 18 metų vyksta su palyda.

180. Tardymo izoliatoriaus direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, prieš priimdami sprendimą leisti kalinamajam arba nuteistajam išvykti, privalo atsižvelgti į kalinamojo arba nuteistojo asmenybę ir jo elgesį tardymo izoliatoriuje ir laisvės atėmimo vietoje.

181. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno leidimas išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų įforminamas įsakymu, kuriame nurodomos išvykimo ir parvykimo datos. Vienas įsakymo egzempliorius atiduodamas tardymo izoliatoriaus budėtojui.

182. Atsisakius leisti kalinamajam arba nuteistajam išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų, šios įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo asmeniškai apie atsisakymo motyvus per parą informuoti kalinamąjį arba nuteistąjį ir asmenis, pateikusius prašymą leisti kalinamajam arba nuteistajam išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų.

183. Tardymo izoliatoriaus direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo asmeniškai supažindinti išvykstantįjį su elgesio už tardymo izoliatoriaus ribų taisyklėmis, įspėti apie būtinumą užsiregistruoti tos vietovės, į kurią vykstama ir kuri nurodyta trumpalaikio išvykimo pažymėjime (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 18 priedėlį), policijos komisariato budėtojų dalyje, apie įstatymų nustatytą atsakomybę, jeigu išvykstantysis nesugrįžtų į tardymo izoliatorių, ir paimti iš išvykstančiojo rašytinį pasižadėjimą (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 19 priedėlį).

184. Apie išvykusį kalinamąjį arba nuteistąjį tardymo izoliatoriaus direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas privalo nedelsdami informuoti tos vietovės, į kurią išvyko kalinamasis arba nuteistasis, policijos komisariato vadovybę.

185. Kalinamasis arba nuteistasis, dėl ligos ar meteorologinių sąlygų negalintis nustatytuoju laiku sugrįžti į tardymo izoliatorių, privalo telefonu ar telegrama apie tai pranešti tos vietovės policijos komisariato budėtojui ir tardymo izoliatoriaus administracijai.

186. Jeigu trumpam išvykęs kalinamasis arba nuteistasis hospitalizuojamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, policijos komisariato ir tardymo izoliatoriaus vadovai privalo imtis priemonių, kad jis būtų etapuotas į laisvės atėmimo vietų ligoninę.

187. Kalinamųjų ir nuteistųjų, nustatytuoju laiku nesugrįžusių į tardymo izoliatorius, ieško policija.

188. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno įsakyme nustatytas trumpalaikio išvykimo laikas ir laikas, kurį kalinamasis arba nuteistasis negrįžo dėl pateisinamų priežasčių, įskaitomi į kalinamojo arba nuteistojo kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką. Laikas, kurį kalinamasis arba nuteistasis buvo išvykęs iš tardymo izoliatoriaus karcerio, įskaitomas į nuobaudos – uždarymo į karcerį laiką.

189. Trumpalaikio išvykimo kelionės išlaidas apmoka patys kalinamieji ir nuteistieji arba jų artimieji.

190. Į kalinamojo arba nuteistojo, kuriam leista trumpam išvykti už tardymo izoliatoriaus ribų, asmens bylą įdedama: mirties liudijimo fotokopija, telegrama, asmens sveikatos priežiūros įstaigos išvada (pažymėjimas) arba jos fotokopija, bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis sutikimas, įsakymo nuorašas, rašytinis pasižadėjimas ir trumpalaikio išvykimo pažymėjimas.

 

Kalinamųjų ir nuteistųjų darbo organizavimas

 

191. Nuteistųjų, kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo ir kurie palikti tardymo izoliatoriuje dirbti ūkio darbus, taip pat nuteistųjų, paliktų tardymo izoliatoriuje arba perkeltų į jį iš pataisos darbų įstaigų atlikti tardymo veiksmų baudžiamosiose bylose arba dėl bylų nagrinėjimo teisme, darbas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksu. Nuteistųjų palikimas dirbti ūkio darbus, vadovaujantis nurodytojo kodekso 17 straipsniu, įforminamas tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu, kurio nuorašas kartu su nuteistojo rašytiniu prašymu įdedamas į nuteistojo asmens bylą.

192. Nuteistieji, kuriems teismo nuosprendis įsiteisėjo ir kurie turi per 10 dienų išvykti į laisvės atėmimo vietas atlikti bausmę, tardymo izoliatoriuje neįdarbinami.

193. Kalinamieji ir nuteistieji, kurie perkelti iš pataisos darbų įstaigų dėl jų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn kitoje byloje, ir kuriems parinkta kardomoji priemonė – suėmimas, gali dirbti tardymo izoliatoriaus teritorijoje, jeigu patys sutinka ir leidžia bylą tiriantis pareigūnas arba teismas, kurio žinioje yra byla. Šių nuteistųjų darbas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodeksu.

194. Nurodytų 191 ir 193 punktuose kalinamųjų ir nuteistųjų darbas tardymo izoliatoriuje organizuojamas nepažeidžiant asmenų atskiro laikymo reikalavimų, nurodytų Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 12 straipsnyje.

195. Kalinamiesiems ir nuteistiesiems draudžiamų darbų ir pareigų sąrašas yra pateiktas Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 2 priedėlyje.

196. Įdarbintiems kalinamiesiems ir nuteistiesiems pagal jų profesiją ir darbo kategoriją organizuojamas sveikatos tikrinimas Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.

197. Kalinamųjų ir nuteistųjų darbas apmokamas atsižvelgiant į jo kiekį ir kokybę.

198. Darbo (pamainos) pradžią ir pabaigą nustato tardymo izoliatoriaus direktorius, vadovaudamasis 58–61 punktų nuostatomis.

199. Kalinamiesiems nustatoma aštuonių valandų darbo diena. Jiems suteikiamos dvi poilsio dienos, taip pat jie atleidžiami nuo darbo švenčių dienomis. Kalinamiesiems, kurie dirba poilsio arba švenčių dienomis, per mėnesį suteikiamas poilsis kitomis dienomis.

200. Darbuose, kuriuose dėl gamybos sąlygų negalima laikytis kalinamiesiems nustatytos kasdieninės arba kassavaitinės darbo trukmės, pagal Lietuvos Respublikos darbo įstatymus leidžiama įvesti suminę darbo laiko apskaitą.

201. Kalinamųjų ir nuteistųjų darbas organizuojamas laikantis Lietuvos Respublikos darbo įstatymų nustatytų žmonių saugos darbe taisyklių.

202. Kalinamiesiems ir nuteistiesiems (išskyrus nuteistuosius, paliktus tardymo izoliatoriuje dirbti ūkio darbus) dirbti tardymo izoliatoriaus gamybinėje arba režiminėje lokalinėje teritorijoje įrengiamos kamerų tipo gamybinės patalpos. Juos nuolat prižiūri priežiūros ir gamybinio personalo darbuotojai. Prie įėjimo į gamybines patalpas ir jų koridoriuose įrengiami aliarminės signalizacijos mygtukai. Gamybinėje patalpoje turi būti vidinis telefono ryšys su budėtojų patalpa. Išvedami iš gamybinių patalpų kalinamieji ir nuteistieji iškratomi, o gamybinės patalpos apžiūrimos. Ant kamerų tipo gamybinių patalpų sienų turi būti iškabintos priešgaisrinės saugos taisyklės, o dirbantys kalinamieji ir nuteistieji pasirašytinai supažindinti su saugos darbe taisyklėmis.

203. Nuteistieji, palikti dirbti ūkio darbus, gali būti išvesti dirbti už tardymo izoliatoriaus ribų tiktai su ginkluota apsauga, laikantis Vidaus reikalų konvojaus statuto reikalavimų.

 

Kalinamųjų ir nuteistųjų materialinis buitinis aprūpinimas

 

204. Kalinamųjų ir nuteistųjų materialinis buitinis aprūpinimas tardymo izoliatoriuose organizuojamas pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas normas.

205. Tardymo izoliatorių gyvenamųjų kamerų įrengimo reikalavimai nurodyti 48–52 punktuose. Nėščioms moterims, žindyvėms, nepilnamečiams, taip pat ligoniams sudaromos geresnės gyvenimo ir buities sąlygos.

206. Kiekvienam kalinamajam ir nuteistajam skiriama lova ir reikiamas inventorius. Nėščioms moterims skiriamos vienaaukštės lovos.

207. Kalinamieji turi teisę dėvėti savo drabužius ir avėti savo avalynę. Nuteistiesiems šios teisės įstatymas nesuteikia (jiems tik leista avėti savo tamsią vienos spalvos avalynę). Kalinamiesiems, kurie neturi savo drabužių arba kuriems jų neužtenka apsirengti pagal sezoną, nemokamai išduodami nustatytojo pavyzdžio drabužiai ir avalynė pagal normas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Kalinamiesiems ir nuteistiesiems drabužiai ir avalynė nemokamai išduodami tik pasibaigus anksčiau išduotų drabužių ir avalynės dėvėjimo laikui. Pirma nustatytojo laiko drabužiai ir avalynė gali būti išduoti tik pagal kalinamojo arba nuteistojo, turinčio asmeninėje sąskaitoje pakankamai pinigų, rašytinį prašymą, jeigu apmokama visa šių daiktų vertė. Nuteistąjį etapuojant atlikti bausmės į laisvės atėmimo vietą, jam išduoti drabužiai ir avalynė įrašomi į armatūrinę kortelę, kuri kartu su asmens byla siunčiama į laisvės atėmimo vietą. Paleidžiami iš tardymo izoliatoriaus asmenys, kurie iš šios įstaigos išvyksta apsirengę savais drabužiais ir avėdami savo avalyne, privalo nemokamai gautus drabužius ir avalynę grąžinti į tardymo izoliatoriaus sandėlį. Tinkami toliau dėvėti drabužiai ir avalynė užpajamuojami ir naudojami kaip pirma laiko susidėvėjusios aprangos nemokama pakaita kalinamiesiems ir nuteistiesiems, neturintiems pinigų asmeninėje sąskaitoje, o netinkami – nurašomi ir atiduodami į antrines žaliavas. Drabužiai ir avalynė tardymo izoliatoriuose taisomi nemokamai.

208. Kalinamieji ir nuteistieji gyvenamosiose kamerose gali vilkėti sportinius kostiumus.

209. Ne rečiau kaip kartą per savaitę kalinamiesiems ir nuteistiesiems suteikiama galimybė nueiti į pirtį, gauti išskalbtą patalynę bei apatinius drabužius, taip pat nuolat naudotis kirpėjo paslaugomis. Tardymo izoliatoriaus administracijai draudžiama reikalauti, kad kalinamasis arba nuteistasis nusikirptų plikai. Plikai nusikirpti higienos sumetimais gali būti pasiūlyta (vietoj izoliavimo iki pasveikimo) kalinamiesiems ir nuteistiesiems – parazitinių ligų nešiotojams. Nuteistiesiems vyrams leidžiama trumpa tvarkinga šukuosena.

210. Kalinamieji ir nuteistieji maistą gauna nemokamai pagal fiziologines mitybos normas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės. Maistui gaminti tardymo izoliatoriuose įrengiamos virtuvės, kurios aprūpinamos reikiamais įrengimais ir inventoriumi pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas normas.

211. Maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 kartus per parą pagal technologinių procesų bei sanitarinių higieninių taisyklių reikalavimus ir valgiaraštį. Valgiaraštį sudaro tardymo izoliatoriaus ūkio tarnyba. Suderintą su šios įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnyba valgiaraštį tardymo izoliatoriaus ūkio tarnyba pateikia tvirtinti tardymo izoliatoriaus direktoriui. Patvirtintą valgiaraštį išimtiniais atvejais gali pakeisti tardymo izoliatoriaus direktorius rašytiniu nurodymu, nepažeisdamas mitybos normos energetinės vertės balanso. Valgiaraštis surašomas 3 egzemplioriais: pirmasis saugomas buhalterijoje, antrasis iškabinamas virtuvėje, trečiasis lieka ūkio tarnyboje. Be valgiaraščio, virtuvėje iškabinami maitinimo grafikai ir mitybos normos.

212. Tardymo izoliatoriaus buhalterija išrašo važtaraščius pagal atitinkamas mitybos normas, remdamasi įskaitos tarnybos pažymėjimu, nurodančiu kalinamųjų ir nuteistųjų, laikomų tardymo izoliatoriuje, skaičių (kiekvienai mitybos normai atskirai). Pasikeitus kalinamųjų ir nuteistųjų skaičiui, surašomas papildomas produktų išdavimo arba grąžinimo į maisto produktų sandėlį važtaraštis. Produktų išdavimo važtaraštis surašomas 2 egzemplioriais: pirmasis paliekamas tardymo izoliatoriaus maisto produktų sandėlyje, antrasis atiduodamas virtuvės vedėjui. Maisto produktai virtuvei išduodami parai. Poilsio ir švenčių dienomis leidžiama maisto produktus išduoti 2 arba 3 paroms. Už jų saugojimą ir naudojimą pagal paskirtį atsako valgyklos vedėjas. Produktai mitybos daviniams gaminti išduodami iš paros normos kiekvienam virimui pagal atskirą važtaraštį (pagal valgiaraštį ir tardymo izoliatoriuje laikomų asmenų skaičių). Maisto produktai, dalyvaujant tardymo izoliatoriaus budėtojui, sudedami į katilus pagal svorį, nurodytą važtaraštyje, atsižvelgiant į maisto produktų nuostolius technologinio paruošimo metu.

213. Jeigu kalinamieji ir nuteistieji maitinami 2 arba 3 pamainomis ir tarp jų yra ilgesnės negu valandos pertraukos, maistas gaminamas kiekvienai pamainai atskirai. Maistas turi būti pagamintas likus 20–30 minučių iki išdavimo. Asmenims, kurie negali pavalgyti laiku, pagamintą maistą galima laikyti iki dviejų valandų. Jeigu kalinamieji ir nuteistieji maitinami 2 valandomis vėliau, maistas jiems gaminamas atskirai. Maitinimo intervalai, išskyrus miegui skirtą laiką, neturi būti ilgesni nei 7 valandos.

214. Išduoti pagamintą maistą leidžia tardymo izoliatoriaus budėtojas, remdamasis šios įstaigos asmens sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų organoleptinio patikrinimo rezultatais, įrašytais pagaminto maisto kokybės įvertinimo žurnale (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 20 priedėlį). Be asmens sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų organoleptinio patikrinimo ir budėtojo leidimo išduoti maistą draudžiama.

215. Dalijant maistą kalinamiesiems ir nuteistiesiems, laikomiems kamerose, prie kamerų privalo būti tardymo izoliatoriaus budėtojas arba jo pavaduotojas ir priežiūros kontrolieriai. Nurodytas valgiaraštyje duonos kiekis išduodamas kiekvienam maitinimui atskirai.

216. Virtuvės, gyvenamosios, komunalinės, buitinės bei sandėlių patalpos periodiškai dezinfekuojamos, dezinsekuojamos ir deratizuojamos.

217. Virtuvės, maisto sandėlių ir maisto išdavimo personalas teisės aktų nustatyta tvarka turi būti pasitikrinęs sveikatą ir išklausęs privalomojo higienos mokymo kursą.

 

Tardymo izoliatoriaus administracijos veiksmai kalinamajam arba nuteistajam atsisakius valgyti

 

218. Kalinamajam arba nuteistajam rašytiniu pareiškimu atsisakius valgyti jam pateiktą maistą, tardymo izoliatoriaus direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas per 24 valandas privalo asmeniškai pasikalbėti su atsisakiusiuoju valgyti, išsiaiškinti atsisakymo valgyti priežastis ir apie tai pranešti bylą tiriančiam pareigūnui arba teismui, kurio žinioje yra byla, taip pat Pataisos reikalų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriui. Paaiškėjus, kad atsisakiusiojo valgyti reikalavimai ar pretenzijos yra pagrįsti ir teisėti, tardymo izoliatoriaus administracija imasi neatidėliotinų priemonių šiems reikalavimams ar pretenzijoms patenkinti. Nustačius, kad atsisakiusiojo valgyti reikalavimai ar pretenzijos yra neteisėti, jis supažindinamas su galimais šio atsisakymo padariniais. Šiuo atveju pareiškimas, kad atsisakoma valgyti, laikomas neteisėtu veiksmu, o jo iniciatorius – nustatytojo režimo reikalavimų pažeidėju.

219. Tardymo izoliatoriaus administracija per 3 paras nuo kalinamojo arba nuteistojo atsisakymo valgyti momento nusiunčia jį pasitikrinti sveikatos ir psichikos būklės. Jeigu atsisakymas valgyti nėra psichikos ligos padarinys, tardymo izoliatoriaus administracija kartu su psichologijos specialistu dar kartą privalo supažindinti atsisakiusįjį valgyti su galimais padariniais jo sveikatai ir įtikinti jį atsisakyti pareikšto ketinimo badauti. Kalinamasis arba nuteistasis, ir po to atsisakęs valgyti, pagal motyvuotą tardymo izoliatoriaus direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno nutarimą (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 21 priedėlį) gali būti laikomas atskirai nuo kitų kalinamųjų ir nuteistųjų.

220. Atsisakiusiojo valgyti atleidimo nuo darbo bei kitų pareigų vykdymo medicininė ekspertizė atliekama vadovaujantis nustatytąja laikinojo darbingumo netekimo dėl ligos ekspertizės atlikimo tvarka ir kriterijais.

221. Atsisakiusį valgyti kalinamąjį arba nuteistąjį kasdien apžiūri sveikatos priežiūros specialistas, kuris duomenis apie jo sveikatos būklę įrašo to asmens sveikatos istorijoje (ambulatorinėje kortelėje). Badaujančiajam susirgus, jo sveikatos priežiūra organizuojama įstatymų nustatyta tvarka.

222. Badaujančiam kalinamajam arba nuteistajam, laikomam atskirai nuo kitų kalinamųjų ir nuteistųjų, maistas duodamas laikantis maitinimo grafiko bei maisto normų, jam pasiūloma valgyti. Badaujančiajam atsisakius valgyti, maistas po 2 valandų paimamas ir apie tai įrašoma maisto pristatymo atsisakiusiajam valgyti kortelėje (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 22 priedėlį).

223. Atsisakęs valgyti kalinamasis ar nuteistasis pagal bylą tiriančio pareigūno ar teismo, kurio žinioje yra byla, paraiškas atlikti bausmės į laisvės atėmimo vietas konvojuojamas bendra tvarka, vadovaujantis Vidaus reikalų konvojaus statutu. Konvojuojamo kalinamojo arba nuteistojo bylos pažymoje nurodoma, jog jis atsisako valgyti.

224. Kalinamajam arba nuteistajam liovusis badauti, 219 ir 222 punktuose nurodytas nutarimas ir kortelė įdedami į jo asmens bylą.

225. Pagal medicinos duomenis tardymo izoliatoriuje maitinami psichikos ligoniai, dėl sveikatos būklės negalintys įvertinti atsisakymo valgyti padarinių ir už juos atsakyti, taip pat kiti badaujantys kalinamieji ir nuteistieji, kai dėl jų badavimo atsiradę sveikatos pokyčiai sukelia sąmonės sutrikimus ir tiesioginį pavojų gyvybei. Sprendimą dėl šiame punkte nurodytų priverstinių medicinos ir slaugos manipuliacijų priima gydytojų komisija, kurios bent vienas narys yra psichiatrijos specialistas.

226. Atsisakiusio valgyti kalinamojo arba nuteistojo medicininė dokumentacija pildoma teisės aktų nustatyta tvarka.

 

Kalinamųjų ir nuteistųjų psichologinė terapija ir auklėjamasis darbas su jais

 

227. Tardymo izoliatoriuje turi būti psichologinė ir auklėjamojo darbo tarnybos. Šių tarnybų darbuotojai atlieka individualų ir grupinį korekcinį darbą su kalinamaisiais ir nuteistaisiais, atsižvelgdami į kiekvieno asmenines savybes, intelektą, vertybines orientacijas, socialinę aplinką, kurioje jie buvo iki jiems parenkant kardomąją priemonę – suėmimą, padarytą nusikalstamą veiką, išsimokslinimą ir kitas ypatybes.

228. Tardymo izoliatoriaus psichologinės tarnybos pagrindinės darbo kryptys yra:

228.1. diagnostika, kurios paskirtis – nustatyti ir aprašyti kalinamųjų ir nuteistųjų asmenybės ypatumus, numatyti ir koreguoti psichologines bei auklėjamąsias priemones priklausomai nuo pokyčių, kuriems daro įtaką izoliavimo sąlygos;

228.2. terapija, kurios paskirtis – koreguoti diagnozuotas asmenybės savybes. Tai atliekama individualios arba grupinės terapijos būdu. Jos metu įvertinamas kiekvieno kalinamojo ir nuteistojo elgesys, prognozuojami tolesni jo pokyčiai, suteikiama individuali psichologinė pagalba;

228.3. konsultavimas, kurio paskirtis – suteikti pagalbą tardymo izoliatoriaus darbuotojams, organizuojantiems individualų ir grupinį darbą su kalinamaisiais ir nuteistaisiais, normalizuojantiems jų santykius ir užkardantiems konfliktines situacijas.

229. Tardymo izoliatoriaus auklėjamojo darbo tarnybos pagrindinės darbo kryptys yra:

229.1. pagalbos teikimas kalinamiesiems ir nuteistiesiems, sprendžiant jų socialines problemas;

229.2. teisinis švietimas, kuriuo siekiama, kad kalinamieji ir nuteistieji savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis;

229.3. dorovinis auklėjimas, kuriuo siekiama, kad kalinamieji ir nuteistieji elgtųsi pagal visuomenei priimtinas elgesio taisykles;

229.4. fizinis lavinimas, kuris paprastai organizuojamas tardymo izoliatoriuose laikomiems nepilnamečiams kalinamiesiems ir nuteistiesiems. Tam gali būti įrengtos patalpos su atitinkamais sporto įrengimais ir inventoriumi, kuriuos tardymo izoliatoriai įsigyja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas normas.

230. Kalinamųjų ir nuteistųjų psichologinė terapija ir auklėjamasis darbas su jais paprastai atliekami kamerose. Individualiam pokalbiui kalinamąjį arba nuteistąjį priežiūros kontrolierius gali išvesti iš kameros ir pristatyti į psichologinės arba auklėjamojo darbo tarnybos darbuotojo kabinetą. Psichologinės arba auklėjamojo darbo tarnybos darbuotojui pareikalavus, priežiūros kontrolierius individualaus pokalbio metu iš kabineto gali išeiti.

231. Kartą per savaitę nepilnamečiams kalinamiesiems ir nuteistiesiems kamerose, kuriose jie laikomi, arba kitose patalpose gali būti rodomi kino filmai arba videofilmai.

232. Į kiekvieną kamerą, kurioje laikoma ne mažiau kaip 2 kalinamieji arba nuteistieji, gali būti duodamas vienas stalo žaidimų (šachmatų, šaškių, domino) komplektas. Tardymo izoliatoriai šiuos žaidimų komplektus įsigyja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas normas.

233. Kameros, kuriose laikomi kalinamieji ir nuteistieji, išskyrus karcerius, radiofikuojamos. Psichologinė, auklėjamojo darbo, asmens sveikatos priežiūros ir kitos tarnybos gali švietimo tikslais naudoti vietinį radijo ryšį.

234. Kalinamųjų ir nuteistųjų savišvietai organizuoti tardymo izoliatoriuose veikia bibliotekos. Vienos tokios bibliotekos knygų fondas turi būti toks, kad vienam kalinamajam arba nuteistajam tektų ne mažiau kaip 5 knygos. Kalinamiesiems ir nuteistiesiems, laikomiems kamerose, knygos keičiamos ne rečiau kaip kartą per 10 dienų. Vienu metu vienam kalinamajam arba nuteistajam leidžiama duoti ne daugiau kaip 2 knygas ir ne ilgiau kaip mėnesiui. Kasdien, išskyrus poilsio bei švenčių dienas, į kiekvieną kamerą kalinamiesiems ir nuteistiesiems už tardymo izoliatoriaus lėšas duodama po vieną laikraštį. Tardymo izoliatoriai knygas, laikraščius ir žurnalus įsigyja pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas normas. Kalinamiesiems ir nuteistiesiems leidžiama už lėšas, esančias jų asmeninėse sąskaitose, įsigyti neribotą kiekį literatūros, taip pat prenumeruoti laikraščius bei žurnalus. Prenumeruoti kalinamiesiems ir nuteistiesiems laikraščius bei žurnalus turi teisę jų giminaičiai, taip pat kiti fiziniai ir juridiniai asmenys.

235. Organizuojant psichologinę terapiją ir auklėjamąjį darbą draudžiama pažeisti asmenų atskiro laikymo reikalavimus, nurodytus Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 12 straipsnyje.

 

Kalinamųjų ir nuteistųjų skatinimas

 

236. Kalinamiesiems ir nuteistiesiems, kurie dorai elgiasi, tardymo izoliatoriaus direktoriaus įsakymu, direktoriaus arba jo pavaduotojo nutarimu (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintus 23 ir 24 priedėlius) gali būti paskirtos Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 23 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos skatinimo priemonės:

236.1. padėka;

236.2. pirmiau paskirtos nuobaudos panaikinimas prieš terminą;

236.3. pasivaikščiojimo trukmės pailginimas;

236.4. pasimatymo trukmės pailginimas.

237. Nuteistiesiems taip pat gali būti skiriamos skatinimo priemonės, nurodytos Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse.

238. Skiriant skatinimo priemonę kalinamajam arba nuteistajam, turinčiam galiojančią nuobaudą, pirmiausia prieš terminą panaikinama pirmiau paskirta nuobauda. Skatinimo priemonė – pirmiau paskirtos nuobaudos panaikinimas prieš terminą – negali būti skiriama, jeigu nuo paskutinės nuobaudos paskyrimo dienos yra praėję mažiau kaip 2 mėnesiai. Viena skatinimo priemone gali būti prieš terminą panaikinama tiktai viena pirmiau paskirta nuobauda.

239. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojas neturi teisės prieš terminą panaikinti pirmiau paskirtos nuobaudos, jeigu ją buvo paskyręs tardymo izoliatoriaus direktorius.

240. Kalinamajam arba nuteistajam paskatinti pasivaikščiojimo trukmė pailginama mėnesiui – pridedama po 30 minučių per kiekvieną pasivaikščiojimą.

241. Kalinamajam arba nuteistajam paskatinti pasimatymų trukmė pailginama 3 mėnesiams – pridedama po valandą per kiekvieną pasimatymą.

242. Kalinamajam arba nuteistajam gavus nuobaudą, jam paskirtos 240 ir 241 punktuose nurodytos skatinimo priemonės netenka galios.

243. Apie skatinimo priemonių skyrimą kalinamiesiems ir nuteistiesiems įrašoma kamerų kortelėse, individualaus auklėjamojo darbo su nuteistuoju knygelėje ir tardymo izoliatoriaus auklėjamojo darbo tarnybos pildomame skatinimo priemonių ir nuobaudų, paskirtų kalinamiesiems bei nuteistiesiems, apskaitos žurnale (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 25 priedėlį), taip pat pranešama paskatintajam.

244. Apie paskirtą skatinimo priemonę – pasimatymo trukmės pailginimą taip pat įrašoma kalinamojo arba nuteistojo siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda ir pasimatymų apskaitos kortelėje.

245. Įsakymų nuorašai (išrašai) bei nutarimai dėl kalinamiesiems ir nuteistiesiems paskirtų skatinimo priemonių įdedami į jų asmens bylas.

246. Už paskirtų skatinimo priemonių ir nuobaudų apskaitą bei drausminės praktikos analizę atsako tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojas auklėjamajam darbui.

 

Kalinamųjų ir nuteistųjų baudimas

 

247. Kalinamųjų ir nuteistųjų pareigos bei draudimai jiems nustatyti Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 22 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse. Tiems, kurie pažeidžia režimo reikalavimus, nevykdo pareigų arba nesilaiko draudimų, tardymo izoliatoriaus direktoriaus arba jo pavaduotojo nutarimu (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 26 priedėlį) gali būti paskirtos šios nuobaudos:

247.1. įspėjimas arba papeikimas;

247.2. budėjimas be eilės patalpai tvarkyti;

247.3. atėmimas mėnesiui teisės pirktis maisto produktus ir gauti siuntinius arba perdavimus.

248. Kalinamieji, kurie piktybiškai pažeidžia režimo reikalavimus, nevykdo savo pareigų arba nesilaiko draudimų, motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 27 priedėlį) gali būti uždaryti į karcerį iki 10 parų, o kalinami nepilnamečiai – iki 5 parų. Kalinamos nėščios moterys ir nepilnametės į karcerį neuždaromos (kitos – išimtiniais atvejais).

249. Nuteistiesiems taip pat gali būti skiriamos nuobaudos, nurodytos Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekse. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 28 priedėlį) paskirta nuobauda – uždaryti nuteistąjį į baudos arba drausmės izoliatorių – atliekama karceryje, bet taikant Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso ir Pataisos darbų įstaigų vidaus tvarkos laikinųjų taisyklių nuostatas dėl šios nuobaudos vykdymo.

250. Skiriant nuobaudas kalinamiesiems ir nuteistiesiems, atsižvelgiama į aplinkybes, kuriomis padarytas pažeidimas, į pirmiau paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į kalinamojo arba nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl nusižengimo esmės. Skiriamos nuobaudos turi atitikti nusižengimo sunkumą ir pobūdį. Skiriant nuobaudą, negali būti siekiama suteikti kalinamiesiems ir nuteistiesiems fizinių kančių arba žeminti jų orumą.

251. Nuobauda gali būti skiriama tik nusižengimą padariusiam kalinamajam arba nuteistajam. Už kelis vienu metu padarytus nusižengimus skiriama viena nuobauda. Ji gali būti paskirta ne vėliau kaip per 10 parų nuo nusižengimo nustatymo dienos, o jeigu dėl nusižengimo buvo atliekamas tyrimas – nuo jo pabaigimo dienos, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo nusižengimo padarymo dienos. Paskirtoji nuobauda vykdoma tuoj pat arba kiekvienu atveju ne vėliau kaip per mėnesį nuo jos paskyrimo. Jeigu nuobauda nebuvo skirta vykdyti per mėnesį nuo jos paskyrimo dienos, ji nebevykdoma.

252. Apie nuobaudų skyrimą kalinamiesiems ir nuteistiesiems įrašoma kamerų kortelėse, individualaus auklėjamojo darbo su nuteistuoju knygelėje, auklėjamojo darbo tarnybos pildomame skatinimo priemonių ir nuobaudų, paskirtų kalinamiesiems bei nuteistiesiems, apskaitos žurnale, tardymo izoliatoriaus budėtojo pildomame kalinamųjų ir nuteistųjų padarytų režimo pažeidimų apskaitos žurnale (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 29 priedėlį), taip pat pranešama nubaustiesiems pasirašytinai.

253. Apie nuobaudos – mėnesiui atimti teisę pirktis maisto produktus ir gauti siuntinius arba perdavimus – skyrimą taip pat įrašoma kalinamojo arba nuteistojo asmeninės sąskaitos kortelėje ir pažymima siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda ir pasimatymų apskaitos kortelėje.

254. Su nutarimu dėl uždarymo į karcerį kalinamąjį pasirašytinai supažindina tardymo izoliatoriaus vadovybė arba budėtojas, kuris kartu su priežiūros kontrolieriais vykdo nurodytąjį nutarimą. Uždaromo į karcerį kalinamojo sveikatą privalo patikrinti gydytojas. Tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarime, kuriuo skirta ši nuobauda, gydytojas nurodo, ar gali kalinamasis atlikti jam skirtą nuobaudą. Ypatingais atvejais, jeigu nėra aiškių traumos ar pavojingos ligos požymių, kalinamasis gali būti uždaromas į karcerį slaugos specialisto leidimu, tačiau sveikatą jam patikrinti gydytojas turi ne vėliau kaip per 24 valandas nuo uždarymo į karcerį. Gydytojui arba slaugos specialistui neleidus vykdyti šios nuobaudos, tardymo izoliatoriaus direktorius privalo ją pakeisti švelnesne. Prieš uždaromas į karcerį, kalinamasis iškratomas, aprengiamas specialiais drabužiais, kurie yra karcerio inventoriaus apyraše. Kalinamiesiems, uždaromiems į karcerį, draudžiama su savimi imti maisto produktus, rūkalus ir asmeninius daiktus, išskyrus rankšluostį, muilą, dantų pastą (miltelius) ir dantų šepetėlį (moterims – būtinus higienos reikmenis). Tardymo izoliatoriaus administracija privalo imtis priemonių uždarytų į karcerį kalinamųjų asmeniniams daiktams ir maisto produktams, išskyrus tuos, kurie greitai genda, išsaugoti. Kalinamieji karcerio kamerose laikomi po vieną, jie surašomi kalinamųjų, uždarytų į karcerį, apskaitos žurnale (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 30 priedėlį). Žurnalą saugo tardymo izoliatoriaus budėtojas. Uždaryti į karcerį kalinamieji ir nuteistieji negauna patalynės, nevedami pasivaikščioti (išskyrus nepilnamečius ir moteris), negauna knygų, laikraščių, žurnalų, siuntinių, perdavimų, banderolių su spauda, jiems neskiriami pasimatymai (išskyrus pasimatymus su advokatais), neparduodama maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, neleidžiama siųsti ir gauti laiškų, draudžiama rūkyti, naudotis stalo žaidimais, savo portatyviniais televizoriais bei tranzistoriniais radijo imtuvais. Kalinamieji (išskyrus nepilnamečius ir moteris), uždaryti į karcerį, esant raštiškam gydytojo sutikimui, gauna sumažintas maisto normas, kurias tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Gydytojas privalo kasdien patikrinti kiekvieno tokio kalinamojo sveikatą ir pateiki išvadą apie jo galimybes toliau atlikti nuobaudą. Kalinamųjų, uždarytų į karcerį, iškvietimas pas bylą tiriantį pareigūną arba į teismą, kurio žinioje yra byla, neatleidžia jų nuo tolesnio nuobaudos atlikimo. Šiuo atveju kalinamojo nebuvimas tardymo izoliatoriuje daugiau kaip parą neįskaitomas į nuobaudos atlikimo laiką. Kalinamųjų, uždarytų į karcerį, sanitarinis parengimas atliekamas tiktai atlikus jiems nuobaudą arba buvimo karceryje laikotarpiu, jeigu to reikalauja gydytojas arba slaugos specialistas. Gydytojui pateikus tardymo izoliatoriaus direktoriui rašytinę išvadą, kad kalinamasis, uždarytas į karcerį, negali toliau atlikti jam paskirtos nuobaudos, tardymo izoliatoriaus direktorius privalo nutraukti nuobaudos vykdymą. Už pažeidimus, padarytus karceryje, kalinamiesiems gali būti skiriamos nuobaudos, išskyrus pakartotinį uždarymą į karcerį.

255. Kalinamasis arba nuteistasis turi teisę apskųsti jam paskirtą nuobaudą. Skundo padavimas nesustabdo nuobaudos vykdymo. Nuobaudą paskyręs pareigūnas gali ją panaikinti arba pakeisti, jeigu tam yra pagrindas. Aukštesnysis pareigūnas gali nuobaudą sušvelninti, taip pat panaikinti, jeigu paskyręs nuobaudą pareigūnas šiuo atveju viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nenusižengusiam kalinamajam arba nuteistajam.

256. Jeigu per vienerius metus nuo nuobaudos atlikimo dienos (o jeigu nuobauda nebuvo skirta vykdyti, bet nepanaikinta, – nuo jos skyrimo dienos) kalinamajam arba nuteistajam nėra skiriama nauja nuobauda, laikoma, jog nuobaudų jis neturi.

257. Nutarimai dėl nuobaudų skyrimo ir medžiaga apie režimo pažeidimus įdedami į kalinamųjų ir nuteistųjų asmens bylas.

 

Užsieniečių, visuomenės informavimo priemonių, visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų atstovų lankymasis tardymo izoliatoriuose

 

258. Rašytinį leidimą leisti lankytis tardymo izoliatoriuje užsieniečiams, visuomenės informavimo priemonių, visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų atstovams tardymo izoliatoriaus direktoriui duoda vidaus reikalų ministras, Vidaus reikalų ministerijos sekretorius, kuruojantis tardymo izoliatorių veiklą, ir Pataisos reikalų departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas.

259. Užsienio valstybių institucijų (tarptautinių organizacijų) atstovai į tardymo izoliatorių gali būti įleisti tik Lietuvos Respublikos Seimo, Lietuvos Respublikos Prezidentūros, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atsakingų darbuotojų nurodymu arba ministerijų vadovybei tarpininkaujant.

260. Užsienio valstybių visuomeninių organizacijų bei religinių bendruomenių ir bendrijų atstovai į tardymo izoliatorių gali būti įleisti tik Teisingumo ministerijos vadovybės sutikimu.

261. Užsienio valstybių visuomenės informavimo priemonių atstovai į tardymo izoliatorių gali būti įleisti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės Informacijos centro vadovybei pritarus.

262. Lietuvos Respublikoje esančių užsienio valstybių ambasadų bei konsulatų darbuotojai gali pasimatyti su jų atstovaujamų valstybių kalinamais ir nuteistais piliečiais, tik turėdami bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinį sutikimą. Parengtinio tyrimo pareigūnų ir teisėjų rašytiniai sutikimai turi būti patvirtinti antspaudais tų institucijų, kuriose jie dirba. Šiuo atveju sprendimą dėl pasimatymo priima pats tardymo izoliatoriaus direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas ir pareigūnų, nurodytų 258 punkte, rašytinio leidimo nereikia.

263. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo priemonių atstovai gali lankytis tardymo izoliatoriuje tik pateikę kuriam nors vienam 258 punkte nurodytam pareigūnui rašytinį prašymą (du egzempliorius), pasirašytą tos visuomenės informavimo priemonės, kuriai atstovauja, vadovo arba jo pavaduotojo ir patvirtintą antspaudu. Tokia pat tvarka vadovaujasi ir Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių bei bendrijų atstovai, kurie prie rašytinio prašymo prideda įstatus, registruotus Lietuvos Respublikos visuomeninių organizacijų įstatyme bei Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nustatyta tvarka. Rašytiniame prašyme turi būti nurodyta, kas (vardas, pavardė, pareigos), kada (data, laikas), kokiu tikslu ir kokiame tardymo izoliatoriuje nori lankytis. Patenkinus rašytinį prašymą, vienas jo egzempliorius lieka Pataisos reikalų departamente prie Vidaus reikalų ministerijos, o kitas įteikiamas tardymo izoliatoriaus direktoriui.

264. Užsieniečius, visuomenės informavimo priemonių, visuomeninių organizacijų, religinių bendruomenių ir bendrijų atstovus tardymo izoliatoriaus teritorijoje lydi ir jų saugumą užtikrina šios įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas. Besilankantiems asmenims leidžiama susipažinti su kalinamųjų ir nuteistųjų laikymo sąlygomis, tačiau kalbėtis su jais, juos fotografuoti bei filmuoti leidžiama tik esant bylą tiriančio pareigūno arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniam sutikimui. Fotografuoti bei filmuoti kalinamuosius ir nuteistuosius galima tik jiems sutikus. Fotografuoti ir filmuoti tardymo izoliatoriaus apsaugos perimetrą, kuriame yra įrengtos inžinerinės-techninės apsaugos priemonės, draudžiama.

 

Kalinamųjų ir nuteistųjų paleidimas iš tardymo izoliatoriaus

 

265. Kalinamieji iš tardymo izoliatoriaus paleidžiami šiais Lietuvos Respublikos kardomojo kalinimo įstatymo 34 straipsnyje nurodytais pagrindais:

265.1. panaikinus kardomąją priemonę;

265.2. pakeitus kardomąją priemonę;

265.3. pasibaigus įstatymo numatytam kardomojo kalinimo terminui, jeigu jis nepratęstas įstatymo nustatyta tvarka.

266. Kalinamuosius paleidžia tardymo izoliatoriaus direktorius, remdamasis teismo nuosprendžiu ar nutartimi, teisėjo nutartimi, prokuroro nutarimu.

267. Pasibaigus kardomojo kalinimo (suėmimo) terminui, tardymo izoliatoriaus direktorius privalo savo nutarimu (pagal Vidaus reikalų ministerijos patvirtintą 31 priedėlį) paleisti kalinamąjį ir pranešti apie tai bylą tiriančiam pareigūnui.

268. Nuosprendis, nutartis arba nutarimas dėl kalinamojo paleidimo įvykdomi tuoj pat, kai tik juos gauna tardymo izoliatoriaus administracija.

269. Nuteistieji, perkelti iš pataisos darbų įstaigų dėl patraukimo atsakomybėn kitoje byloje, jeigu jiems parinkta kardomoji priemonė – suėmimas ir nėra baigęsis teismo nuosprendžiu paskirtas laisvės atėmimo bausmės laikas, esant 265 punkte nurodytiems pagrindams, perkeliami likusią bausmės dalį atlikti į pataisos darbų įstaigas.

270. Kiti nuteistieji, išskyrus nurodytuosius 269 punkte, paleidžiami iš tardymo izoliatoriaus Lietuvos Respublikos pataisos darbų kodekso 105 straipsnyje ir kituose įstatymuose nurodytais pagrindais.

271. Kalinamųjų ir nuteistųjų paleidimo iš tardymo izoliatoriaus dokumentų įforminimo tvarka nurodyta Pataisos įstaigų įskaitos tarnybų darbo instrukcijoje.

272. Paleidžiamiems iš tardymo izoliatoriaus asmenims šios įstaigos administracija kelionės iki pasirinktos gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos teritorijoje kainą apmoka pinigais. Vykstantiems už Lietuvos ribų ne Lietuvos Respublikos piliečiams nuperkamas ir duodamas kelionės bilietas.

273. Išduodami bilietai (arba apmokama jų vertė pinigais) į priemiestinių arba tarpmiestinių keleivinių traukinių bendruosius vagonus. Jeigu į pasirinktą gyvenamąją vietą traukiniai nevyksta, kelionės išlaidos apmokamos pagal mažiausius kursuojančių į tas vietoves autobusų maršrutų tarifus.

274. Asmenims, paleidžiamiems iš tardymo izoliatoriaus, kelionės į pasirinktą gyvenamąją vietą laikui (jeigu kelionė trunka ilgiau kaip parą) išduodami maisto produktai – nustatytasis sauso maisto davinys. Šiems asmenims pageidaujant, vietoj maisto produktų gali būti išmokami pinigai, kurių suma apskaičiuojama įkainojus maisto produktus pagal esamas mažmenines kainas.

275. Asmenims, paleidžiamiems iš tardymo izoliatoriaus ir neturintiems nuosavų drabužių bei avalynės, paliekama tardymo izoliatoriuje arba pataisos darbų įstaigoje išduota apranga ir avalynė. Jeigu drabužiai ir avalynė susidėvėję, tardymo izoliatoriaus direktoriaus sprendimu šiems asmenims gali būti išduota nauja, pagal sezoną dėvima tardymo izoliatoriuose ir pataisos darbų įstaigose apranga ir avalynė.

276. Asmenims, paleidžiamiems iš tardymo izoliatoriaus ir neturintiems pakankamai pinigų asmeninėje sąskaitoje, tardymo izoliatoriaus direktoriaus sprendimu gali būti skirta iki vieno minimalaus gyvenimo lygio dydžio vienkartinė negrąžinama pašalpa iš tam reikalui skirtų lėšų.

277. Paleidžiamiems iš tardymo izoliatoriaus asmenims pasirašytinai grąžinami pinigai ir daiktai. Jų prašymu jiems išduodamas pažymėjimas, nurodantis, kiek laiko jie išbuvo tardymo izoliatoriuje.

278. Invalidai ir nusenę asmenys jų prašymu turi būti apgyvendinti invalidų ar senelių namuose. Neturinčius tėvų nepilnamečius tardymo izoliatoriaus administracija pasiunčia į internatus arba perduoda rūpybai.

 

Kalinamojo arba nuteistojo mirties įforminimas ir palaikų atidavimas šeimai arba artimiesiems

 

279. Kalinamajam arba nuteistajam mirus, tardymo izoliatoriaus administracija privalo:

279.1. nedelsdama apie tai pranešti tardymo izoliatoriaus buvimo vietos apylinkės prokuratūrai;

279.2. per 24 valandas telegrama apie tai pranešti vienam iš mirusiojo artimų giminaičių, su kuriuo, būdamas tardymo izoliatoriuje, jis palaikė ryšius, ir informuoti, kokioje civilinės metrikacijos įstaigoje artimas giminaitis galės gauti mirties liudijimą;

279.3. per 3 dienas išsiųsti pranešimą mirusiojo paskutinės gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigai. Jeigu mirusysis nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjo, pranešimas išsiunčiamas tardymo izoliatoriaus buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai;

279.4. per 3 dienas išsiųsti pranešimą bylą tiriančiam pareigūnui arba teismui, kurio žinioje yra byla.

280. Mirusio kalinamojo arba nuteistojo palaikai atiduodami jo šeimai arba artimiesiems, kurie apmoka laidojimo išlaidas ir dėl to yra kreipęsi su prašymu į tardymo izoliatoriaus administraciją.

281. Jeigu per 3 dienas nuo kalinamojo arba nuteistojo mirties šeima arba artimieji dėl palaikų atidavimo į tardymo izoliatoriaus administraciją nesikreipia, šios įstaigos direktoriaus arba jį pavaduojančio pareigūno sprendimu mirusiojo palaikai gali būti kremuojami arba laidojami kapinėse. Šiuo atveju laidojimo išlaidas apmoka tardymo izoliatorius.

282. Tardymo izoliatoriaus lėšomis palaidoti mirusio kalinamojo arba nuteistojo palaikai šeimos arba artimųjų perlaidojami bendra tvarka šių asmenų lėšomis.

283. Į mirusio kalinamojo arba nuteistojo asmens bylą įdedama:

283.1. telegramos artimam giminaičiui nuorašas;

283.2. pranešimo civilinės metrikacijos įstaigai nuorašas;

283.3. pranešimo bylą tiriančiam pareigūnui arba teismui, kurio žinioje yra byla, nuorašas;

283.4. medicinos dokumento, patvirtinančio mirtį, nuorašas;

283.5. nelaimingo atsitikimo aktas (jeigu mirties priežastis – nelaimingas atsitikimas);

283.6. tarnybinio tyrimo išvada (jeigu smurtinė mirtis arba savižudybė);

283.7. teismo medicinos ekspertizės aktas (jeigu atliktas skrodimas);

283.8. laidojimo arba palaikų atidavimo šeimai arba artimiesiems aktas;

283.9. mirusiojo pinigų, daiktų ir asmens bei kitų dokumentų atidavimo šeimai arba artimiesiems kvitai ir aktai.

______________