LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIS PROKURORAS
Į S A K Y M A S
DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL PROCESO BAIGIMO BAUDŽIAMUOJU ĮSAKYMU IR DĖL REKOMENDACIJŲ DĖL PROCESO BAIGIMO PAGREITINTO PROCESO TVARKA PAKEITIMO
2004 m. lapkričio 24 d. Nr. I-187
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo (Žin., 2003, Nr. 42-1919) 16 straipsnio 2 dalimi,
tvirtinu pridedamus Rekomendacijų dėl proceso baigimo baudžiamuoju įsakymu ir Rekomendacijų dėl proceso baigimo pagreitinto proceso tvarka pakeitimus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos generalinio
prokuroro 2004 m. lapkričio 24 d.
įsakymu Nr. I-187
Rekomendacijų
dėl proceso baigimo baudžiamuoju įsakymu ir dėl proceso baigimo
pagreitinto proceso tvarka pakeitimai
Įsigaliojus naujiems įstatymams (2004 07 08 įstatymo Nr. IX-2336, įsigal. 2004 07 24 (Žin., 2004, Nr. 115-4276)), koreguotini kai kurie rekomendacijų punktai.
LR generalinio prokuroro 2003 04 11 įsakymu Nr. I-47 patvirtintų rekomendacijų „Dėl proceso baigimo baudžiamuoju įsakymu“:
4 punkte žodį „kaltinamojo“ pakeisti žodžiu „įtariamojo“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„4. Prokuroro kreipimosi su pareiškimu į teisėją dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu prielaidos: straipsnio sankcijoje (jei asmuo įtariamas padaręs kelias nusikalstamas veikas – visų straipsnių sankcijose) kaip pagrindinė arba alternatyvinė bausmė numatyta bauda; įtariamojo sutikimas; nukentėjusiojo neprieštaravimas arba jo prieštaravimų atmetimas.“
5 punktą išdėstyti taip:
„5. Prokuroras negali kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, jeigu dėl asmens veikos padaryta žalos ir ji neatlyginta ar nepašalinta arba nėra įsipareigojimo tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Įsipareigojimas turi būti raštiškas ir jame privalo būti nurodyti žalos atlyginimo ar pašalinimo terminai.“
6 punkto pirmame ir antrame sakiniuose žodžius „kaltinamojo, kaltinamąjį, kaltinamajam“ pakeisti žodžiais „įtariamojo, įtariamąjį, įtariamajam“. Antrame sakinyje išbraukti žodį „pavyzdžiui“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„6. Prieš rašydamas pareiškimą teisėjui dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, prokuroras apie galimą sprendimą turi informuoti įtariamąjį, kuris turi išreikšti savo valią dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. BPK nenustatyta, kaip turi būti įforminama įtariamojo nuomonė dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu, bet tai turi būti padaryta iki prokuroras surašys BPK 419 straipsnyje nustatyto turinio pareiškimą, nes, įtariamajam nesutikus su proceso užbaigimu baudžiamuoju įsakymu, procesas turi vykti bendra tvarka (t. y. prokuroras turi surašyti BPK 219 straipsnyje nurodyto turinio kaltinamąjį aktą ir perduoti jį į teismą BPK 220 straipsnyje nustatyta tvarka, vadovaudamasis rekomendacijomis dėl kaltinamojo akto surašymo). Kaltinamasis šiame procese gali būti ne tik fizinis, bet ir juridinis asmuo.“
7, 8, 9, 10 ir 13 punktuose žodžius „kaltinamojo, kaltinamąjį, kaltinamajam, kaltinamasis“ pakeisti žodžiais „įtariamojo, įtariamąjį, įtariamajam, įtariamasis“ ir šiuos punktus išdėstyti taip:
„7. Per 7 dienas nuo ikiteisminio tyrimo medžiagos gavimo prokuroras, išsikvietęs įtariamąjį, turi raštu jam pranešti apie prokurorui suteiktą galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Pranešime turi būti nurodyta šio proceso tvarka ir pasekmės, kokio dydžio baudą prokuroras siūlys teisėjui paskirti už padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat turi būti užfiksuota įtariamojo nuomonė. Įtariamasis (savo ranka) galėtų įrašyti: kad jis suprato apie galimybę procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, kokio dydžio baudą prokuroras siūlys teisėjui paskirti už padarytas nusikalstamas veikas; tam pritaria ar prieštarauja, pareikšti nuomonę dėl siūlomos baudos dydžio.“
„9. Pageidautina, kad įtariamasis konkrečiai nurodytų, su kokio dydžio bauda jis sutinka. Nesutikimas su baudos dydžiu netrukdo užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu.“
„10. Įtariamajam susipažinus su galimybe užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu ir išreiškus pritarimą, prokuroras priima sprendimą kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Įstatymas nereikalauja, kad tai būtų rašytinis sprendimas. Apie šį sprendimą prokuroras tą pačią dieną privalo pranešti nukentėjusiajam ir išaiškinti jam teisę per 3 dienas nuo pranešimo gavimo apskųsti prokuroro sprendimą ikiteisminio tyrimo teisėjui.“
16.1 punkte po žodžių „atstovo duomenis“ įrašyti žodžius „Pareiškime turi būti nurodyti neišnykę ir nepanaikinti teistumai.“, po žodžių „galėtų būti:“ išbraukti žodį „teistumas“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„16.1. nurodyti kaltinamojo vardą, pavardę, gimimo datą, asmens kodą, šeiminę padėtį, profesiją, darbovietę arba juridinio asmens duomenis: pavadinimą, įmonės kodą, buveinę, jo atstovo duomenis. Pareiškime turi būti nurodyti neišnykę ir nepanaikinti teistumai. Prokuroro nuožiūra gali būti nurodomi ir kiti kaltinamojo asmens duomenys. Kiti asmens duomenys galėtų būti: administraciniai pažeidimai ar nuobaudos ir pan.“
16.4 punktą išdėstyti taip:
„16.4. išvardyti pagrindinius duomenis, kuriais grindžiamas kaltinimas, nurodant bylos lapus, kuriuose tie duomenys užfiksuoti. Tokie duomenys turėtų būti: įtariamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai, specialistų išvados, dokumentai, ekspertizių aktai, kitų proceso veiksmų metu nustatyti duomenys. Turėtų būti nurodoma tik kiekvieno tyrimo veiksmo ir proceso dokumento esmė. Pvz., liudytojas A. matė kaltinamąjį nusikaltimo vietoje ar matė pas kaltinamąjį pavogtus daiktus; specialisto išvadoje nustatyta, kad įvykio vietoje rasti kaltinamojo pirštų atspaudai ir pan.“
16.5 punkte po žodžio „pranešime“ vietoj žodžio „įtariamajam“ įrašyti žodį „kaltinamajam“ ir šį punktą išdėstyti taip:
16.6 punkte po žodžio „nurodyti“ išbraukti žodžius „duomenis apie daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, jų buvimo vietą, teismo išlaidas“ ir įrašyti žodžius „siūlomus sprendimus dėl turto konfiskavimo, uždraudimo naudotis specialia teise ar kardomosios priemonės kaltinamajam, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nurodant jų buvimo vietą, taip pat dėl proceso išlaidų atlyginimo“ ir išdėstyti šį punktą taip:
„16.6. nurodyti siūlomus sprendimus dėl turto konfiskavimo, uždraudimo naudotis specialia teise ar kardomosios priemonės kaltinamajam, kol įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nurodant jų buvimo vietą, taip pat dėl proceso išlaidų atlyginimo.“
LR generalinio prokuroro 2003 04 11 įsakymu Nr. I-47 patvirtintose rekomendacijose „Dėl proceso baigimo pagreitinto proceso tvarka“:
1.1 punktą papildyti sakiniu „Įtariamojo nepripažinimas kaltės arba dalinis pripažinimas pats savaime nereiškia, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra aiškios. Tai yra vienas iš duomenų, pagal kuriuos sprendžiama, ar nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios“ ir išdėstyti taip:
„1.1. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės turi būti aiškios. Tai yra turi būti aiški nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, pasekmės, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo ir kitos aplinkybės. Duomenys, leidžiantys įtarti asmenį nusikalstamos veikos padarymu, gali būti šie: jis užkluptas bedarantis nusikalstamą veiką arba tuoj po jos padarymo; mačiusieji, tarp jų ir nukentėjusieji, tiesiogiai nurodo asmenį, kaip įvykdžiusį nusikalstamą veiką; ant asmens ar jo drabužių, prie jo ar jo būste rasti aiškūs nusikaltimo pėdsakai; asmens atvykimas ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką. Įtariamojo nepripažinimas kaltės arba dalinis pripažinimas pats savaime nereiškia, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nėra aiškios. Tai yra vienas iš duomenų, pagal kuriuos sprendžiama, ar nusikalstamos veikos aplinkybės yra aiškios.“
1.3, 6 ir 7 punktuose vietoj penkių dienų termino nurodyti dešimties dienų terminą ir šiuos punktus išdėstyti taip:
„1.3. į apylinkės teismą turi būti kreiptasi veikos padarymo dieną arba ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo veikos padarymo dienos.“
„6. Jeigu nusikalstama veika padaryta tą pačią dieną arba ne anksčiau kaip prieš 10 dienų, bet neaiškios jos aplinkybės, prokuroras pats atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmus (arba paveda juos atlikti ikiteisminio tyrimo įstaigai) ir ne vėliau kaip per 10 dienų nuo nusikalstamos veikos padarymo, jeigu jos padarymo aplinkybės tampa aiškios, gali kreiptis su pareiškimu į apylinkės teismą, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika, dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka.“
„7. Jeigu prokuroras gavo skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką arba gavo ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pranešimą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą ir nustatė, kad nusikalstama veika padaryta anksčiau negu prieš 10 dienų arba baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo teisminga apygardos teismui, procesas vyksta bendra tvarka, t. y. atliekant ikiteisminį tyrimą.“
4 punkte po žodžių „BPK 225 straipsnio 1 dalyje“ įrašyti žodžius „taip pat baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„4. BPK 224 ir 225 straipsniuose nustatyta, kokios bylos yra teismingos apylinkės teismui. Tai baudžiamosios bylos dėl baudžiamųjų nusižengimų, neatsargių, nesunkių tyčinių ir apysunkių tyčinių nusikaltimų, išskyrus tuos, kuriuos padarė asmenys, numatyti BPK 225 straipsnio 1 dalyje, taip pat baudžiamosios bylos, kuriose asmenys kaltinami padarę sunkius nusikaltimus, numatytus BK 135 straipsnio 1 dalyje, 149 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 150 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, 180 straipsnio 2 ir 3 dalyse, 182 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse.“
9.4 punkto pirmame sakinyje vietoj žodžių „kaltinamojo prisipažinimas“ įrašyti žodį „įtariamojo“, punktą papildyti antru sakiniu „Taip pat turi būti pateikti šių duomenų šaltiniai, pavyzdžiui: įtariamojo, nukentėjusiojo, liudytojų apklausos protokolai, kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų, jeigu jie buvo atlikti, protokolai, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir pan.“ ir šį punktą išdėstyti taip:
„9.4. pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, pavyzdžiui: įtariamojo prisipažinimas, nukentėjusiojo, liudytojų parodymai ir pan. Taip pat turi būti pateikti šių duomenų šaltiniai, pavyzdžiui: įtariamojo, nukentėjusiojo, liudytojų apklausos protokolai, kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų, jeigu jie buvo atlikti, protokolai, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir pan.“
16 punktą išdėstyti taip:
„16. Kartu su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka prokuroras teismui pateikia dokumentus, patvirtinančius ikiteisminio tyrimo pradžią (skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką su prokuroro, ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo ar jo įgalioto asmens rezoliucija pradėti ikiteisminį tyrimą ar kt.).
BPK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad prokuroras teismui gali nepateikti jokios ikiteisminio tyrimo medžiagos. Jeigu iki surašant pareiškimą buvo atlikti proceso veiksmai, gautos specialistų išvados ar paaiškinimai, prokuroras kartu su pareiškimu teismui gali perduoti proceso veiksmų protokolus, specialistų išvadas, daiktus ar kitą surinką medžiagą. Turi būti perduoti ir dokumentai, įrodantys proceso dalyvių teisių užtikrinimą.“.