LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS MINISTERIJA
Į S A K Y M A S
DĖL ŽVEJYBOS IR ŽUVŲ IŠTEKLIŲ APSAUGOS LIETUVOS RESPUBLIKOS EKONOMINĖJE ZONOJE BALTIJOS JŪROJE TAISYKLIŲ
1995 m. vasario 2 d. Nr. 18
Vilnius
Siekiant užtikrinti Lietuvos ekonominės zonos Baltijos jūroje žuvų išteklių apsaugą ir racionalų naudojimą, atsižvelgiant į Tarptautinės žvejybos Baltijos jūroje komisijos rekomendacijas, pagal Aplinkos apsaugos ministerijos nuostatų 6.4 punktą,
1. Patvirtinti pridedamas Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje taisykles.
3. Nuo taisyklių paskelbimo „Valstybės žiniose“ dienos pripažinti netekusiomis galios Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje taisykles, patvirtintas Aplinkos apsaugos departamento 1992 05 01 įsakymu Nr. 42.
Aplinkos apsaugos ministerijos
1995 02 02 įsakymo Nr. 18
priedas
ŽVEJYBOS IR ŽUVŲ IŠTEKLIŲ APSAUGOS LIETUVOS RESPUBLIKOS
EKONOMINĖJE ZONOJE BALTIJOS JŪROJE TAISYKLĖS
I. Bendrosios nuostatos
1. Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos Respublikos ekonominėje zonoje Baltijos jūroje taisyklės (toliau vadinamos „Taisyklėmis“) galioja Baltijos jūroje Lietuvos Respublikos ekonominės zonos (toliau vadinamos „ekonomine zona“) akvatorijoje, kuri prasideda už 12 jūrų mylių nuo bazinės linijos. Ekonominės zonos ribos nustatomos susitarimais su kaimyninėmis valstybėmis. Taisyklių bendrieji reikalavimai, nesusiję su konkrečiu žūklės režimu, galioja ir kitoje Lietuvos teritorijoje bei Lietuvos laivams kitų valstybių teritorijose.
Ekonominė zona yra 26 parajonyje (pagal Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos (ICES) priimtą Baltijos jūros padalijimą) ir skirstoma į statistinius kvadratus.
2. Šiomis Taisyklėmis reguliuojamas Lietuvos Respublikos ar užsienio juridinių ir fizinių asmenų (toliau vadinamų „žuvų išteklių naudotojais“) žuvų ir kitų gyvūnijos išteklių naudojimas (toliau vadinamas „žvejyba“) bei jų apsauga. Verslinė žvejyba yra žuvų ir kitų vandens gyvūnų gaudymas tinkliniais, kabliukiniais ir kitais versliniais įrankiais.
3. Ekonominės zonos žuvų, kitų vandens gyvūnų ir augalų išteklių apsaugą organizuoja, žvejybą reguliuoja, Taisyklių bei kitų žvejybą ir žuvų apsaugą reguliuojančių norminių aktų reikalavimų vykdymą, žuvų išteklių atkūrimo priemonių įgyvendinimą kontroliuoja Aplinkos apsaugos ministerija ir jos Žuvų išteklių departamentas.
4. Žuvų išteklių naudotojai ekonominėje zonoje žvejoja pagal Aplinkos apsaugos ministerijos nustatytus limitus ir Žuvų išteklių departamento išduotus leidimus (licenzijas).
5. Užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys gali žvejoti ekonominėje zonoje tarptautinių sutarčių (susitarimų) nustatyta tvarka, laikantis Taisyklių. Lietuvos įmonių arenduojami užsienio žvejybiniai laivai gali žvejoti iš šios įmonės limitų pagal licenzijas, kurias išduoda Žuvų išteklių departamentas pateikus paraiškas ir laivų arendos sutartis. Už arenduojamų laivų sugavimus nustatyta tvarka atsiskaito ir mokesčius už žuvų išteklių naudojimą moka juos arenduojančios įmonės.
6. Žuvų, kurių žvejyba dėl jų išteklių būklės turi būti limituojama, bendrus sugavimo limitus ir kvotas bei jų paskirstymo tvarką nustato Aplinkos apsaugos ministerija. Limitus tarp žuvų išteklių naudotojų paskirsto, limitų naudojimo sąlygas nustato Aplinkos apsaugos ministerija arba jos pavedimu Žuvų išteklių departamentas, suderinę su Žemės ūkio ministerijos Žuvų ūkio departamentu pagal pateiktas paraiškas. Jeigu limituoto žuvų kiekio nepakanka visoms paraiškoms patenkinti, limitai paskirstomi atsižvelgiant į juridinių ir fizinių asmenų indėlį į žuvų išteklių apsaugą ir atkūrimą.
7. Išnaudojus kokios nors rūšies žuvų sugavimo limitą, jų specializuota žvejyba nutraukiama. Žvejojant kitų rūšių žuvis, tų rūšių, kurių limitai jau išnaudoti, priegauda neturi viršyti 5% bendro laimikio svorio.
Žvejyba yra specializuota, jei kurios nors rūšies žuvys sudaro virš 50% bendro laimikio svorio.
8. Gaudyti žuvis bei kitus vandens gyvūnus ir rinkti augalus moksliniams tyrimams, monitoringui, žuvivaisai ekonominėje zonoje gali organizacijos ir fiziniai asmenys, gavę Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamento, o užsienio organizacijos – Aplinkos apsaugos ministerijos leidimą. Leidimų šiems tikslams išdavimo, žvejybos bei ataskaitų pateikimo tvarką nustato Aplinkos apsaugos ministerija. Tokiems tikslams galima leisti sužvejoti ne daugiau 5% rūšiai nustatyto žuvų sugavimo limito (jeigu toks limitas nustatytas). Jeigu po tyrimų žuvys tampa negyvybingos ir negali būti paleidžiamos atgal į jūrą, jos realizuojamos arba nurašomos (kai tampa netinkamos maistui arba kitiems tikslams).
II. Žvejybos reguliavimo tarnybų funkcijos
9. Aplinkos apsaugos ministerijos Žuvų išteklių departamentas turi teisę:
9.1. Žuvų apsaugos tikslais laikinai uždrausti atskirų žuvų rūšių žvejybą ekonominėje zonoje arba jos dalyse;
9.2. Paankstinti arba pavėlinti draudimo terminus (išskyrus IBSFC nustatytus) iki 15 dienų, priklausomai nuo hidrometeorologinių sąlygų, nepakeičiant bendros draudžiamo laikotarpio trukmės;
9.4. Leisti nevertingų žuvų rūšių (kurioms nėra nustatytų žalos atlyginimo taksų) verslinę žūklę arba jų gaudymą jaukui žūklės įrankiais, nenumatytais šiose taisyklėse;
9.5. Leisti Lietuvos organizacijoms žuvų bei kitų vandens gyvūnų gaudymą tyrimams, žuvivaisai, aklimatizacijai, monitoringinius bei kontrolinius gaudymus bet kuriuo metu ir bet kokiais įrankiais;
9.6. Nustatyti žuvų išteklių apskaitos tvarką ir jų naudojimo, atkūrimo bei saugojimo, limitų naudojimo sąlygas, Aplinkos apsaugos ministerijos pavedimu – atskirų rūšių žuvų sugavimo limitus;
9.7. Nustatyti žvejybos bilietų, leidimų (licenzijų) žuvų gaudymui išdavimo ir pratęsimo tvarką, išduoti leidimus, licenzijas, bilietus žuvims ir kitiems vandens gyvūnams gaudyti bei vandens augalams rinkti Aplinkos apsaugos ministerijos nustatytų limitų ribose;
9.8. Nustatyti žūklės kvadratų, žuvų jauniklių susikaupimo, neršto ir žiemojimo vietų, migracijos kelių ribas;
III. Žuvų išteklių naudotojų pareigos
10. Žuvų išteklių naudotojai privalo:
10.1. Gauti limitus (kvotas) žvejybai, vykdyti leidimuose (limituose) bei kituose suteikiančiuose teisę naudoti žuvų išteklius dokumentuose nurodytas sąlygas, Taisyklių bei kitų žvejybą ir žuvų apsaugą reguliuojančių norminių aktų reikalavimus, žinoti ir turėti Taisykles;
10.2. Savo lėšomis finansuoti naudojamų išteklių tyrimo, savo veiklos galimo poveikio jų būklei ir aplinkai vertinimo darbus, įgyvendinti priemones, naikinančias arba mažinančias neigiamą poveikį žuvų ištekliams ir aplinkai;
10.3. Paaiškėjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliotinai imtis priemonių jiems pašalinti ir informuoti atitinkamas aplinkos apsaugos institucijas;
10.6. Tikrinti statomuosius tinklaičius ir ūdas ne rečiau kaip kas antrą dieną, neleistino dydžio ir draudžiamų rūšių žuvis paleidžiant atgal į telkinį. Atsižvelgiant į klimatines sąlygas, suderinus su Žuvų išteklių departamentu, įrankiai gali būti tikrinami rečiau;
10.7. Kiekviename žvejybiniame laive pildyti žvejybos žurnalą, laikantis Aplinkos apsaugos ministerijos patvirtintų šio žurnalo išdavimo ir pildymo taisyklių, ir pareikalavus pateikti jį įgaliotiems žuvų apsaugos pareigūnams;
10.8. Prieš laimikio realizavimą arba perdavimą jį pasverti ir žvejybos žurnale įrašyti tikslų laimikio svorį. Realizuojant laimikį, išduoti pirkėjui (gavėjui) realizavimo dokumentus. Laimikio realizavimo dokumentų kopijas saugoti ne mažiau kaip 1 metus;
10.9. Vesti žuvų sugavimo apskaitą rūšimis atskiroms žvejybos zonoms bei atskiriems žūklės įrankių tipams ir kas mėnesį teikti nustatytos formos duomenis Žuvų išteklių departamentui:
– Lietuvos naudotojai – iki kito mėnesio 10 dienos;
– užsienio naudotojai – iki kito mėnesio 20 dienos.
10.10. Įgaliotiems žuvų apsaugos pareigūnams pareikalavus, pateikti bet kuriuos operatyvius duomenis, charakterizuojančius verslinę žūklę bei laimikio panaudojimą;
10.12. Nekliudomai įleisti įgaliotus žuvų apsaugos pareigūnus į žūklės vietas, laivus ir kitas plaukiojimo priemones, priėmimo punktus, sandėlius ir žuvininkystės įmones žūklės įrankių, žvejybos būdų ir sugautos žuvies patikrinimui. Jiems pareikalavus, išimti vandenyje esančius žvejybos įrankius patikrinimui;
10.13. Įgaliotiems žuvų apsaugos pareigūnams, vykdantiems tarnybines užduotis, suteikti galimybę nemokamai naudotis pakeleivingais laivais ir kitomis transporto priemonėmis;
11. Žvejybą, laimikio apdorojimą ir transportavimą vykdančių laivų kapitonai arba budintys jų padėjėjai privalo:
11.1. Įgaliotiems žuvų apsaugos pareigūnams pareikalavus, priimti juos į laivą, perkelti į tame rajone esančius kitus laivus, leisti apžiūrėti visas laivo patalpas, išimti ir pateikti patikrinimui laimikį ir žūklės įrankius, laivo dokumentaciją, teikti pagalbą tikrinimo metu;
11.2. Suteikti įgaliotiems aplinkos apsaugos pareigūnams galimybę daryti arba, jiems pareikalavus, pateikti paruoštus išrašus iš žvejybos ir laivų žurnalų bei kitų susijusių su žvejyba dokumentų;
11.3. Perduoti nemokamai per laivo radijo stotį įgaliotų žuvų apsaugos pareigūnų tarnybines radiogramas ir pranešimus;
11.4. Turėti laive ir, įgaliotiems žuvisaugos pareigūnams pareikalavus, pateikti (tiek žūklės vietoje, tiek uoste):
Žuvų išteklių departamento leidimą (licenziją) žvejybai ir nustatytos formos žvejybos bilietą;
žvejybos ir technologinį žurnalus, pildomus pagal šių žurnalų pildymo taisykles (užsienio laivų žvejybiniai žurnalai turi atitikti IBSFC taisyklių reikalavimus);
žuvų realizavimo arba perdavimo dokumentus ar jų patvirtintas kopijas.
Kapitono patvirtintos žuvų realizavimo arba perdavimo dokumentų kopijos turi būti saugomos laive tris mėnesius, o žvejybos žurnalai – vienerius metus nuo jų pildymo užbaigimo.
IV. Bendrosios žuvų išteklių apsaugos normos
13. Ekonominėje zonoje draudžiama:
13.1. Žvejybiniams laivams sustoti vietose, kuriose draudžiama verslinė žūklė, išskyrus būtinus atvejus (rūkas, avarija, audra ir kt.);
14. Draudžiama be valstybinių aplinkos apsaugos tarnybų leidimo:
14.1. Išpilti gruntą, iškastą atliekant dugno gilinimo, valymo ir kitus darbus, arba laidoti kitas medžiagas;
14.2. Atlikti sprogdinimo darbus, išskyrus neatidėliotinus atvejus, norint išvengti galimų avarijų, apie tai nedelsiant informuoti valstybines aplinkos apsaugos tarnybas;
V. Žvejybos reguliavimo priemonės
Bendrieji nuostatai
15. Draudžiama:
15.1. Žvejoti neturint leidimo arba kitų žūklę įteisinančių dokumentų, neturint sugavimo limitų – žuvis, kurių žūklė limituota, arba viršijant nustatytą limitą;
15.2. Naudoti žvejyboje daugiau įrankių arba kitokio tipo, ilgio ar akytumo įrankius, negu nurodyta leidime;
15.3. Žvejoti iš laivų, valčių ir kitų plaukiojimo priemonių, kurios neregistruotos nustatyta tvarka arba neturi ant borto ryškių numerių (pavadinimų);
15.4. Žvejoti vertingų rūšių žuvis techninėms reikmėms ir gyvūnų šėrimui (išskyrus laivus, žvejojančius Jūrų muziejui, lašišinių žuvų ir vėžių maitinimui).
Šiems tikslams galima panaudoti bretlingius (Baltijos šprotus), nevertingas žuvis, o taip pat ne daugiau kaip 10% strimėlių laimikio svorio, jei jis pagal kokybę netinka maistui;
15.6. Įrašyti į žvejybos žurnalą ne visą žuvų laimikį arba neteisingai nurodyti jame kitus duomenis apie žvejybą;
15.8. Supirkti žuvis iš užsienio laivų, neturinčių Žuvų išteklių departamento leidimo žuvų iškrovimui. Apie supirktas iš užsienio laivų žuvis įmonės nustatyta tvarka privalo informuoti Žuvų išteklių departamentą;
15.9. Priimant (perduodant) žuvų laimikį, keisti rūšinį žuvų pavadinimą arba visai nenurodyti rūšies;
15.10. Vykdyti apskaitą ir pateikti ataskaitas apie sugavimus, neteisingai nurodant žuvų rūšis, kiekius, žvejybos vietą ir būdą ar kitus duomenis apie žvejybą;
Uždraustos vietos, rūšys ir laikas
16. Draudžiama gaudyti:
16.1. jūros žinduolius, sturį (Atlanto eršketą), perpelę, sparį, jūrinę nėgę – ištisus metus. Pakliuvus į žūklės įrankius tokiems gyvūnams, juos reikia nedelsiant gyvus išleisti į vandenį, jų sugavimo faktą užregistruoti žvejybos žurnale ir pranešti apie tai Žuvų išteklių departamentui;
16.2. lašišas ir šlakius:
– dreifiniais tinklais ir statomaisiais tinklaičiais – nuo birželio 15 d. iki rugsėjo 15 d.;
– dreifinėmis ir inkarinėmis ūdomis – nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 15 d.;
16.4. jūrines ir upines plekšnes – nuo vasario 1 d. iki balandžio 30 d.
Žvejojant kitas žuvis, plekšnių žūklės draudimo laikotarpiu, jų priegauda negali viršyti 30% bendro laimikio svorio;
Žvejybos įrankiai ir būdai
17. Draudžiama:
17.1. Be Žuvų išteklių departamento leidimo naudoti žvejyboje naujus būdus bei iš principo naujas žūklės įrankių konstrukcijas;
17.2. Naudoti žvejyboje sprogstančias, nuodingas ir narkotines medžiagas, elektros srovę, duriamuosius, smogiamuosius, užkabinamuosius gaudymo įrankius, šaunamuosius ginklus;
17.3. Naudoti žvejyboje ilgesnius kaip 40 m bendro ilgio laivus (išimtį gali padaryti Aplinkos apsaugos ministerija);
17.4. Turėti laive paruoštus darbui žūklės įrankius, kurių naudojimas tame rajone ar tuo metu uždraustas.
Tralai laikomi neparuoštais darbui, jei:
– tralo lentos stipriai pritvirtintos prie išorinės ar vidinės falšboto pusės ar tralo lankų;
– lynai ir kabeliai nepritvirtinti prie tralo lentų ar svarsčių (gruntropų).
Traukiamasis tinklas laikomas neparuoštu darbui, jei apatinė (dugninė) virvė nepritvirtinta prie tinklo.
Žūklės įrankiai lašišų gaudymui laikomi neparuoštais darbui, jei:
– tinklai apvilkti;
– ūdos ir kabliukai uždaryti dėžėse.
Leistini atsarginiai žūklės įrankiai turi būti saugomi atskirai nuo naudojamų žūklės įrankių;
17.5. Naudoti žvejyboje žūklės įrankius, nepažymėtus nustatyta tvarka.
Dreifuojantys ir statomieji žūklės įrankiai turi būti ženklinami taip:
– plūduras vakariniame sektoriuje (nuo pietų į vakarus ir įskaitant šiaurę) privalo turėti 2 vėliavas, 2 šviečiančias skersines juostas ir, kai kuriais atvejais, 2 šviestuvus;
– plūduras rytiniame sektoriuje (nuo šiaurės į rytus ir įskaitant pietus) privalo turėti 1 vėliavą, 1 šviečiančią skersinę juostą ir, kai kuriais atvejais, 1 šviestuvą;
– žvejybos tinklai, kurių ilgis viršija 1 jūrmylę, privalo turėti tarpinius plūdurus mažiausiai kas jūrmylė;
– plūdurai privalo būti tokie kaip ir rytiniame sektoriuje, bet vėliava turi būti balta;
– dreifuojantys žvejybos tinklai privalo turėti rytinio sektoriaus plūdurus abiejuose galuose. Jei vienas tinklo galas pritvirtintas prie valties, tai jam plūduro nereikia;
– žvejybos tinklai, esantys prie paviršiaus, privalo turėti sferinius viršutinius ženklus ir šviestuvus;
– virvės, jungiančios tinklus ir plūdurus, turi būti padarytos iš skęstančios medžiagos ar turėti svorius;
– plūduras turi būti iškilęs ne mažiau 1,5 metro nuo vandens paviršiaus.
Vėliava – stačiakampis, kurio kraštinė ne trumpesnė kaip 40 cm. Atstumas tarp dviejų vėliavų turi būti ne mažesnis kaip 20 cm. Atstumas tarp vandens paviršiaus ir vėliavos turi siekti mažiausiai 80 cm. Vėliavos, rodančios to paties tinklo galus, turi būti tos pačios spalvos kartu su balta ir tokio paties dydžio.
Viršutinis signalas turi būti rutulio formos, kurio diametras ne mažesnis kaip 25 cm. Kaip viršutinis signalas gali būti naudojamas sferinis radaras – reflektorius.
Šviečianti juosta turi būti ne siauresnė kaip 6 cm.
Šviesa turi būti geltona, blyksėti kas 5 sekundes (Fl Y 5s) ir matoma mažiausiai 2 jūrmylių atstumu.
Radaras – reflektorius turi duoti atspindį bent 2 jūrmylių atstumu.
Plūduras ar viršutinis ženklas negali būti raudonas ar žalias.
18. Draudžiama žvejojant lašišas ir šlakius:
18.1. Vienu metu statyti iš vieno žvejybinio laivo daugiau kaip 600 dreifinių tinklų bei naudoti ilgesnius kaip 35 m tinklus, matuojant pagal viršutinę pavarą;
18.2. Naudoti laivui vienu metu dreifines arba inkarines ūdas, kurių bendras kabliukų skaičius viršija 2000 vienetų;
18.3. Turėti žvejybiniuose laivuose daugiau 100 atsarginių dreifinių tinklų arba daugiau 200 atsarginių kabliukų ūdoms;
19. Draudžiama naudoti tralus, daniškus vilktinius tinklus, žiauninius ir dreifinius tinklus, kurių akių dydis specializuotai žvejojant atskirų rūšių žuvis yra mažesnis kaip:
19.1. menkėms:
– žiauniniai tinklai – 105 mm;
– tralai, daniški vilktiniai tinklai su specialiomis priemonėmis (išėjimo langai
pagal IBSFC taisyklėse nurodytus modelius ar kokios kitos konstrukcijos su ne
mažesniu kaip 50% selektyvumu 38 cm ilgio žuvims) 105 mm;
– normalūs tralai ir daniški vilktiniai tinklai (matuojant paskutiniuose
aštuoniuose maišo metruose nuo maišo raiščio) – 120 mm;
19.2. plekšninėms:
– žiauniniai tinklai, normalūs tralai ir daniški vilktiniai tinklai (matuojant
paskutiniuose aštuoniuose maišo metruose nuo maišo raiščio) – 120 mm;
– tralai ir daniški vilktiniai tinklai su specialiomis priemonėmis
selektyvumui, nurodytomis 19.1 punkte – 105 mm;
1. Iki 1995 m. birželio 1 d. leidžiama naudoti iki šių taisyklių įsigaliojimo naudotus žūklės įrankius.
2. Skliausteliuose nurodyti akių dydžiai nustatomi atstumą tarp į žiužį surinkto audinio 11 mazgų padalinus iš dešimties.
20. Akių dydis išmatuojamas panaudojant plokščią pleišto formos 2 mm storio matuoklį, padarytą iš bet kokios nedylančios medžiagos, su 2 cm nuolydžiu kiekvienai jo 8 cm atkarpai su pažymėtomis padalomis. Matuoklis įstatomas į drėgno tinklo akį statmenai tinklo plokštumai ir pastovia 5 kg jėga stumiamas tol, kol tinklas jį sulaiko. Akies dydis nustatomas imant vidutinį dydį 20 akių, esančių vienoje eilėje bent per 10 akių (bet ne mažiau 50 cm) nuo siūlių ir užpakalinio maišo krašto ir einančių išilgai maišo ašies.
21. Žvejojant menkes, laive galima turėti tik įrankius su 19.1 punkte nurodytomis arba didesnėmis akimis. Jeigu laive yra menkių žvejybai neleistinų įrankių, menkes turėti laive draudžiama (išskyrus Taisyklių 30 punkte nurodytą atvejį).
22. Draudžiama tvirtinti prie žūklės įrankių įtaisus, galinčius sumažinti tinklo akių dydį.
Siekiant išvengti priešlaikinio tinklinės tralų medžiagos susidėvėjimo, leidžiama:
– prie tralo maišo apatinės dalies pritvirtinti brezentą, tinklinį audinį, odą arba kitą medžiagą;
– panaudoti tralų maišus sustiprinančius padengimus iš tos pačios ar storesnės nei tralo maišo konusinė ir cilindrinė dalys medžiagos su akimis, bent dvigubai didesnėmis už maišo akis, bet ne mažesnėmis kaip 80 mm, jei maišo akis mažesnė kaip 40 mm. Maišo padengimas gali būti tvirtinamas išilgai priekinio ir užpakalinio maišo krašto, apsiuvamas aplink visą maišą arba prisiuvamas išilgai maišo. Leidžiama panaudoti traluose ir poriniuose traukiamuosiuose tinkluose uždaromąjį tinklą (vožtuvą) su mažesnėmis nei tralo maišo akimis, pritvirtintą maišo viduje arba prieš jį. Atstumas nuo priekinės vožtuvo tvirtinimo linijos iki maišo galo turi būti bent tris kartus didesnis už vožtuvo ilgį.
Versliniai žuvų dydžiai ir neverslinio dydžio žuvų priegauda
23. Neverslinio dydžio saugomų žuvų priegauda nustatoma pagal neverslinio dydžio žuvų kiekio santykį su bendru saugomų rūšių žuvų, kurioms nustatyti versliniai dydžiai, kiekiu, išreikštą procentais.
24. Jeigu neverslinio dydžio žuvų sužvejojama daugiau negu leidžiama Taisyklių, viršnorminė priegauda turi būti gyva ir netraumuota išleidžiama atgal į vandenį ir žvejyba toje vietoje laikinai nutraukiama pakeičiant žvejybos vietą. Tokiu atveju žvejybinis laivas naują tralavimą gali daryti ne arčiau kaip 5 jūrmylės nuo ankstesnės vietos.
25. Jeigu atsitiktinai buvo sugauta daugiau neverslinio dydžio žuvų negu leidžiama Taisyklių, arba žuvų, kurių žvejyba uždrausta, ir šios žuvys žvejybos įrankiuose žuvo, tokių žuvų kiekiai užfiksuojami žvejybos žurnale ir apie tai tą pačią dieną informuojama žvejybą kontroliuojanti žuvų apsaugos inspekcija. Tokios žuvys perduodamos arba realizuojamos atskirai, užpildant atskirus dokumentus.
26. Laimikiai, kuriuose negyvų arba leisgyvių neverslinio dydžio žuvų yra daugiau negu leidžiama Taisyklių, jeigu tai nepažymėta žvejybos žurnale arba nebuvo įvykdyti kiti 24 punkto reikalavimai, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kur jie randami (vežant iš žvejybos vietos, priėmimo punkte, žuvų perdirbimo įmonėje ir t. t.).
28. Draudžiama žvejoti, priiminėti, iškrauti, perdirbti ir laikyti žuvis, kurios neapdorotos yra trumpesnės kaip (cm):
– lašiša, šlakis – 60
– menkė – 35
– ungurys – 35
– uotas – 30
– jūrinė ir upinė plekšnės – 21
– strimelė – 16
– stinta – 18
– bretlingis (Baltijos šprotas) – 10
Verslinės žuvies dydis nustatomas matuojant žuvį nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo.
29. Leidžiama tokia neverslinio dydžio žuvų priegauda:
VI. Atsakomybė už Taisyklių pažeidimą
32. Pakartotinai arba šiurkščiai pažeidus šias Taisykles, aplinkos apsaugos institucijos gali atimti žvejybos bilietą ir žūklės leidimą (licenziją), anuliuoti limitus žūklei.
Pažeidimas laikomas pakartotinu, jeigu jis padarytas antrą kartą, nepraėjus metams nuo pirmojo pažeidimo. Šiurkštus pažeidimas – tai žvejyba naudojant uždraustus įrankius ir būdus, žvejyba draudžiamose vietose, taip pat draudžiamu metu, gaudymas žuvų, kurių žvejyba uždrausta, žvejyba be leidimo ir limito, žvejybos žurnalo nepildymas arba įrašų klastojimas žuvų išteklių apsaugos ir gausinimo sąlygų nevykdymas arba kitoks žvejybos taisyklių pažeidimas, padaręs žymią žalą žuvų ištekliams.
33. Asmenys, davę nurodymus arba atlikę veiksmus, kurie sąlygojo šių Taisyklių pažeidimą, o taip pat laiku nesiėmę priemonių užkirsti kelią pažeidimui, traukiami atsakomybėn nustatyta tvarka.
34. Įgaliotiems žuvų apsaugos pareigūnams reikalaujant, pažeidėjas privalo išimti iš vandens naudotas, pažeidžiant šias Taisykles, žvejybos priemones ir jas bei neteisėtai sugautas žuvis ar vandens bestuburius arba įsigytą produkciją savo lėšomis pristatyti į jam nurodomą vietą arba tai atliekama jo sąskaita.
35. Žalą, kuri padaroma neteisėtai gaudant, naikinant ar parduodant žuvis, pažeidėjai atlygina pagal 2 priede nurodytas taksas. Žvejams verslininkams ieškinys teikiamas tuo atveju, jeigu jie šiurkščiai pažeidė žūklės taisykles.
36. Žuvys, sugautos pažeidžiant šias Taisykles, nežiūrint to, kur jos aptiktos, neatlyginamai paimamos ir priduodamos žuvų priėmimo punktams arba organizacijoms rinkos kainomis arba pateikiamos žuvivaisos įmonėms (veislynams).
Lėšos, gautos už parduotą žuvį, kaupiamos nustatyta tvarka ir panaudojamos žuvų išteklių apsaugai bei atkūrimui.
37. Plaukiojimo priemonės ir žvejybos įrankiai, naudoti pažeidžiant Taisykles, gali būti paimami ir konfiskuojami Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta tvarka. Nekonfiskuotos žvejybos priemonės grąžinamos savininkui, jam sumokėjus administracinę baudą bei atlyginus žalą. Paimti ir konfiskuoti taip pat bešeimininkiai žvejybos įrankiai bei plaukiojimo priemonės saugomi įgaliotoje žuvų apsaugos inspekcijoje. Draudžiami žvejybos įrankiai konfiskuojami visais atvejais. Konfiskuoti žvejybos įrankiai ir plaukiojimo priemonės realizuojamos arba sunaikinamos Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Lėšos už realizuotus žvejybos įrankius ir plaukiojimo priemones panaudojamos nustatyta tvarka.
1 priedas
PRANEŠIMAI
Pranešimas apie laivo įplaukimą
Pranešimas apie laivo išplaukimą
2 priedas
Žalos, padarytos neteisėtai gaudant, naikinant ar įsigyjant ekonominės zonos žuvis, atlyginimo dydžio apskaičiavimo taksos
| Žuvų rūšys |
Žalos atlyginimas už kiekvieną sugautą arba sunaikintą žuvį nepriklausomai nuo svorio ir dydžio (Lt) |
| lašiša, šlakis |
100 |
| sturys, sparis, perpelė, jūrinė nėgė |
60 |
| menkė, plekšnė, uotas, ungurys |
10 |
| strimėlė |
5 |
| bretlingis (Baltijos šprotas), stinta |
1 |
Pastabos:
1. Asmenys, panaudoję žvejyboje neleistinus įrankius ir būdus (išskyrus žemiau išvardintus), privalo atlyginti žalą dešimteriopa taksa.
2. Asmenys, panaudoję žuvų ir vandens bestuburių gaudymui ar naikinimui elektros srovę, nuodingąsias ir sprogstamąsias medžiagas, duriamuosius ar užkabinamuosius įrankius, privalo atlyginti žalą dešimteriopa taksa.
3. Už vandens bestuburiams padarytą žalą, neteisėtai žvejybai arba gyvūnų naikinimui naudojant nuodingąsias ir sprogstamąsias medžiagas bei elektros srovę, išieškoma ne mažesnė kaip 800 Lt suma.
4. Už nuostolius, padarytus neteisėtai renkant eršketinių ir lašišinių žuvų ikrus, išieškoma suma, 10 kartų viršijanti sunaikintų ikrų rinkos kainą.
5. Užsienio juridiniai ir fiziniai asmenys žalą atlygina laisvai konvertuojama valiuta oficialiu kursu.
6. Taksos gali būti indeksuojamos atsižvelgiant į infliacijos ir kainų lygį Aplinkos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka.