LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽUVININKYSTĖS ĮSTATYMO 2, 26 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO NAUJU ŠEŠTUOJU SKIRSNIU ĮSTATYMAS

 

2008 m. rugsėjo 22 d. Nr. X-1727

Vilnius

 

(Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527; 2008, Nr. 18-629)

 

1 straipsnis. 2 straipsnio papildymas ir pakeitimas

1. Papildyti 2 straipsnį nauja 12 dalimi:

„12. Privalomasis nurodymas – žuvininkystės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos žuvų ištekliams būtų išvengta ar ji sumažinta, arba likviduoti dėl žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo atsiradusias pasekmes, arba įgyvendinti žuvų išteklių atkūrimo priemones.“

2. Buvusias 2 straipsnio 12–18 dalis laikyti atitinkamai 13–19 dalimis.

3. Papildyti 2 straipsnį nauja 20 dalimi:

„20. Žuvininkystės kontrolė – valstybės įgaliotų institucijų ir pareigūnų veikla, kuria siekiama užtikrinti žuvų išteklių naudojimo teisėtumą ir tvarką ir kuri apima žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų prevenciją, pažeidimų nutraukimą, dėl padarytų pažeidimų kaltų asmenų nustatymą ir jų patraukimą atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.“

4. Buvusias 2 straipsnio 19–36 dalis laikyti atitinkamai 21–38 dalimis.

 

2 straipsnis. 26 straipsnio pakeitimas

Pakeisti 26 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 

„26 straipsnis. Žuvininkystės rėmimas

1. Specialiosios žuvininkystės rėmimo programos priemones tvirtina ir šiai programai įgyvendinti skirtas lėšas naudoja Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija.

2. Specialioji žuvininkystės rėmimo programa finansuojama vadovaujantis specialiųjų programų finansavimo principais. Programos lėšas sudaro:

1) lėšos, nustatyta tvarka išieškotos už žuvų ištekliams padarytą žalą pažeidus verslinę žvejybą jūrų vandenyse reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus;

2) lėšos iš sumokėtų Administracinių teisės pažeidimų kodekso 872 straipsnyje, 873 straipsnio trečiojoje ir ketvirtojoje dalyse, 874 straipsnyje (kai pažeidimai padaryti jūrų vandenyse), 875 straipsnyje, 876 straipsnyje (kai pažeidimai padaryti parduodant ar superkant jūrų vandenų žuvininkystės produktus), 877 straipsnyje (kai pažeidimai padaryti jūrų vandenyse) nustatytų baudų už įstatymų ar kitų žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus;

3) lėšos, gautos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka realizavus konfiskuotus žvejybos jūrų vandenyse įrankius, priemones ir neteisėtai įgytas žuvis;

4) užsienio valstybių, organizacijų ir piliečių, tarptautinių organizacijų lėšos, skirtos žuvų ištekliams jūrų vandenyse atkurti ir išsaugoti;

5) asmenų, kurių ūkinė veikla daro neigiamą poveikį žvejybai jūrų vandenyse, lėšos, skirtos šiam poveikiui kompensuoti;

6) lėšos, nustatyta tvarka gautos už suteiktą teisę naudoti Žuvininkystės departamento prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos valdomus žvejybos pajėgumus;

7) savanoriškos asmenų įmokos;

8) kitos teisėtai gautos lėšos.

3. Specialiosios žuvininkystės rėmimo programos lėšos naudojamos:

1) priemonėms, kuriomis kompensuojama žuvininkystei padaryta žala, su žuvininkyste susijusiems objektams projektuoti, statyti, rekonstruoti, remontuoti, žuvų ištekliams atkurti, gausinti ir išsaugoti;

2) žuvų išteklių naudojimo ir jų gausinimo programoms, žuvininkystės srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektams rengti;

3) moksliniams darbams, susijusiems su žuvininkystės sritimi, žuvų išteklių stebėsenai ir poveikio žuvų ištekliams vertinimui;

4) žuvininkystės kontrolę atliekančioms valstybės įstaigoms aprūpinti prietaisais, įrenginiais, medžiagomis ir kitomis materialinėmis priemonėmis, reikalingais kontrolei atlikti;

5) švietimui, mokymui žuvininkystės kontrolės srityje, specialistų kvalifikacijai tobulinti, leidybai, informacijai apie žuvininkystės kontrolę skleisti, renginiams ir konkursams organizuoti, žvejybos tradicijoms puoselėti, tarptautinių projektų ir sutarčių žuvininkystės kontrolės srityje įgyvendinimo išlaidoms apmokėti.“

 

3 straipsnis. Įstatymo papildymas nauju šeštuoju skirsniu

1. Papildyti Įstatymą nauju šeštuoju skirsniu:

 

„ŠEŠTASIS SKIRSNIS

ŽUVININKYSTĖS KONTROLĖS ORGANIZAVIMAS

 

261 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės organizavimas

Žuvininkystės kontrolę pagal kompetenciją organizuoja Aplinkos ministerija ir Žuvininkystės departamentas prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – Žuvininkystės departamentas). Aplinkos ministerija, organizuodama žuvininkystės kontrolę, vadovaujasi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymu, Žuvininkystės departamentas – šiuo įstatymu.

 

262 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės pareigūnų funkcijos

Siekdami užtikrinti teisėtumą ir teisėtvarką žuvininkystės srityje, Žuvininkystės departamento žuvininkystės kontrolės pareigūnai:

1) organizuoja ir vykdo prevencinę veiklą, kuria siekiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių žuvų išteklių naudojimą, reikalavimų;

2) kontroliuoja, ar teisėtai, laikantis įstatymų ir kitų teisės aktų, fiziniai ir juridiniai asmenys naudoja žuvų išteklius;

3) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys teikia duomenis apie žvejybą jūrų vandenyse, žuvininkystės produktų iškrovimą, jų pirminį pardavimą ir supirkimą, žuvų perdirbimą ir akvakultūrą;

4) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi palydovinio ryšio Lietuvos Respublikos žvejybos laivų stebėjimo sistemos naudojimo reikalavimų;

5) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi verslinės žvejybos ir specialiosios žvejybos reikalavimų, ar neviršijamos žvejybos kvotų skyrimo komisijos skirtos žvejybos kvotos, ar tinkamai tvarkoma sužvejotų žuvų apskaita;

6) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi žuvininkystės produktų iškrovimo nustatytose vietose, iškrovimo ar perkrovimo iš žvejybos laivų uostuose ar jūrų vandenyse, taip pat pirminio žuvininkystės produktų pardavimo ir supirkimo reikalavimų;

7) kontroliuoja, ar sandėliuojamos, vežamos, perdirbamos, parduodamos ar superkamos ne mažesnės negu nustatyto minimalaus dydžio žuvys, ar neparduodamos, nesuperkamos specialiosios žvejybos metu mokslinių tyrimų tikslais sužvejotos žuvys, ar sandėliuojamos, vežamos, perdirbamos, parduodamos ar superkamos ne žvejybos draudimo metu sužvejotos šviežios žuvys;

8) kontroliuoja, ar fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi žuvininkystės produktų, draudžiamų sandėliuoti, vežti, perdirbti ar parduoti, naudojimo reikalavimų;

9) kontroliuoja, ar žuvininkystės produktų gamintojų organizacijos laikosi pripažinimo sąlygų, tikrina žuvininkystės produktų gamintojų organizacijų veiklos programas ir jų įgyvendinimą;

10) kontroliuoja, ar nepriklausantys atstovaujančiajai žuvininkystės produktų gamintojų organizacijai žuvų išteklių naudotojai, užsiimantys versline žvejyba, arba žuvų augintojai laikosi šios organizacijos nustatytų gamybos ir prekybos reikalavimų;

11) taiko žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidėjams įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytas teisinio poveikio priemones – nustatyta tvarka skiria administracines nuobaudas, panaikina žvejybos leidimus arba sustabdo jų galiojimą ir kitais teisės aktais nustatytas teisinio poveikio priemones;

12) šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka duoda privalomuosius nurodymus.

 

263 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės pareigūnų statusas, teisės ir pareigos, jų atsakomybė

1. Žuvininkystės kontrolės pareigūno statusą įgyja į valstybės tarnybą Žuvininkystės departamente įstatymų nustatyta tvarka priimtas asmuo, kuriam pareigybės aprašyme priskirtos žuvininkystės kontrolės funkcijos. Žuvininkystės kontrolės pareigūno statusą įrodo tarnybinis pažymėjimas.

2. Žuvininkystės departamento pareigūnai, atliekantys žuvininkystės kontrolę, turi šias teises ir pareigas:

1) pateikę tarnybinį pažymėjimą, netrukdomi patekti (įeiti, įvažiuoti) į privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas ir kt.) darbo metu, o ne darbo metu – su tos įmonės, įstaigos, organizacijos, ūkio bei privačios teritorijos ir joje esančių objektų (statinių, įrenginių, patalpų ir kt.) administracijos atstovu, savininku arba šio atstovu ir tikrinti, ar juose laikomasi žuvininkystę reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, taip pat įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją ir duomenis, kurie yra valstybės ar tarnybos, komercinė ar gamybinė paslaptis, jei tai susiję su žuvų išteklių naudojimu;

2) tikrinti dokumentus, patvirtinančius žuvininkystės produktų įsigijimo teisėtumą, ir žuvininkystės produktus (ar šių produktų kiekis, rūšis, kokybė ir kt. atitinka dokumentuose nurodytus duomenis);

3) laikydamiesi tarptautinės teisės, Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, sustabdyti, tikrinti ir sulaikyti Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių žvejybos laivus, kitas vandens transporto priemones, esančias Lietuvos Respublikos uostuose, teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, tikrinti Lietuvos Respublikos žvejybos laivus, esančius Europos Sąjungos, trečiųjų šalių uostuose, jų ekonominėse zonose (šalių sutikimu), regioninių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, kituose tarptautiniuose vandenyse, taip pat pagal tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus – jūrų vandenyse esančius Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių žvejybos laivus;

4) kad būtų užkirstas kelias žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, už kuriuos numatyta atsakomybė, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sustabdyti, patekti ir apžiūrėti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų padarymu įtariamų asmenų transporto priemones;

5) įstatymų nustatyta tvarka atlikti asmens apžiūrą ir daiktų patikrinimą, paimti daiktus ir dokumentus, taip pat apžiūrėti teisės pažeidimo vietą, o nustačius nusikalstamos veikos požymius, pranešti apie tai kompetentingoms institucijoms;

6) vykdami į teisės pažeidimo vietą ar persekiodami žvejybos laivą ar transporto priemonę, kurią vairuoja arba kurioje yra asmenys, įtariami padarę žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus, Vyriausybės nustatyta tvarka naudoti mėlynos spalvos švyturėlius;

7) gauti iš fizinių ir juridinių asmenų informaciją, reikalingą užkirsti kelią žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, išaiškinti pažeidimus ir nustatyti pažeidėjus, traukti juos atsakomybėn;

8) gavę pranešimą apie žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, imtis visų priemonių, kad pažeidimas būtų išaiškintas ir nustatyti pažeidėjai, o jei patys to padaryti negali, informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti;

9) surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus;

10) įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas;

11) įstatymų nustatytais atvejais administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį pristatyti į policiją arba savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje patalpas asmenybei nustatyti ir protokolui surašyti;

12) dėvėti nustatyto pavyzdžio uniformą.

3. Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, nepaisant jų tarnybos vietos, turi teisę atlikti žuvininkystės kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, Lietuvos Respublikos žvejybos laivuose, esančiuose Europos Sąjungos, trečiųjų šalių uostuose, jų ekonominėse zonose (šalių sutikimu), regioninių žvejybos organizacijų reguliuojamose akvatorijose, kituose tarptautiniuose vandenyse, taip pat pagal tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus – jūrų vandenyse esančiuose Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių žvejybos laivuose.

4. Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, nesiimantys veiksmų, užtikrinančių žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi, ar viršijantys jiems suteiktus įgaliojimus, traukiami atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

 

264 straipsnis. Fizinių asmenų veiklos tikrinimo tvarka

Tikrindamas fizinio asmens veiklą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:

1) prisistatyti asmeniui, kurio veikla tikrinama, pateikti tarnybinį pažymėjimą ir nurodyti patikrinimo tikslą;

2) asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu pateikti papildomą informaciją, tiesiogiai susijusią su patikrinimu;

3) nustatęs pažeidimą, trumpai nurodyti pažeidėjui pažeidimo esmę ir pareikalauti nutraukti pažeidimą;

4) jei reikia, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais surašyti protokolą, aktą ar kitą dokumentą, fiksuojantį pažeidimą ar patį patikrinimo faktą, ir pateikti asmeniui, kurio veikla tikrinama, su juo susipažinti bei pasirašyti;

5) asmens, kurio veikla tikrinama, prašymu išklausyti jo skundus, pareiškimus arba, jei jie pateikiami raštu, juos priimti.

 

265 straipsnis. Juridinių asmenų veiklos tikrinimas

Tikrindamas juridinių asmenų veiklą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:

1) prisistatyti juridinio asmens savininkui, vadovui ar jų įgaliotam atstovui (toliau – juridinio asmens atstovas) ir pateikti tarnybinį pažymėjimą, paaiškinti patikrinimo tikslą;

2) išaiškinti juridinio asmens atstovui jo teisę dalyvauti patikrinime, teikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;

3) nustatęs pažeidimą, dėl kurio yra kaltas juridinis asmuo, nurodyti juridinio asmens atstovui pažeidimo esmę ir pareikalauti nutraukti pažeidimą;

4) atlikęs patikrinimą, surašyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos formos patikrinimo aktą;

5) patikrinimo akte įrašyti tikrinamo juridinio asmens atstovo prašymus, skundus.

 

266 straipsnis. Patekimas į privačias teritorijas

1. Į privačias teritorijas žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi teisę patekti (įeiti ar įvažiuoti) kartu su teritorijos savininku, valdytoju ar jų įgaliotu atstovu arba jų leidimu.

2. Prireikus, kai privačios teritorijos savininko arba valdytojo negalima rasti arba jie atsisako dalyvauti patikrinime ir vengia skirti įgaliotą atstovą, arba atsisako įleisti žuvininkystės kontrolės pareigūnus į privačią teritoriją, žuvininkystės kontrolės pareigūnai gali į privačią teritoriją patekti ir atlikti žuvininkystės kontrolę ir be jų. Tokiu atveju turi dalyvauti bent du kviestiniai asmenys. Apie kviestinių asmenų dalyvavimą įrašoma patikrinimo akte ir jie šį aktą pasirašo.

 

267 straipsnis. Privalomojo nurodymo davimo atvejai

Privalomasis nurodymas duodamas šiais atvejais:

1) kai yra grėsmė, kad bus pažeisti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimai;

2) kai žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimas yra tęstinis ir šį pažeidimą išaiškinus bei nubaudus kaltus asmenis nustatomas terminas jį nutraukti;

3) kai nustatomas terminas pašalinti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo priežastis;

4) kai nustatomas terminas likviduoti dėl žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo atsiradusias pasekmes;

5) kai padaryta žala žuvų ištekliams ir nustatomos žuvų išteklių atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai.

 

268 straipsnis. Privalomojo nurodymo turinys

1. Privalomajame nurodyme turi būti šie duomenys:

1) žuvininkystės kontrolės pareigūno, duodančio privalomąjį nurodymą, vardas, pavardė, pareigos;

2) privalomojo nurodymo surašymo data ir vieta;

3) kam duodamas privalomasis nurodymas – juridinio asmens pavadinimas, buveinės adresas arba fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta;

4) kokius pažeidimus ar jų pasekmes arba veiksnius, sudarančius sąlygas žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimams, turi pašalinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, arba kokias žuvų išteklių atkūrimo priemones turi įgyvendinti asmuo, kuriam duodamas privalomasis nurodymas, ir per kokį terminą jis tai turi padaryti;

5) privalomojo nurodymo apskundimo tvarka.

2. Privalomasis nurodymas pateikiamas pasirašyti ir įteikiamas juridinio asmens atstovui ar fiziniam asmeniui, kuriam šis nurodymas duodamas. Jeigu juridinio asmens atstovas ar fizinis asmuo atsisako pasirašyti, tai įrašoma privalomajame nurodyme ir šis išsiunčiamas jiems registruotu laišku.

 

269 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminai

1. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, ne ilgesnį kaip 3 mėnesiai, nustato privalomąjį nurodymą duodantis žuvininkystės kontrolės pareigūnas pagal tai, koks laikotarpis atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes yra reikalingas privalomajame nurodyme nustatytiems reikalavimams įgyvendinti.

2. Ilgesnį privalomojo nurodymo įvykdymo terminą žuvininkystės kontrolės pareigūnas gali nustatyti suderinęs tai su savo tiesioginiu vadovu.

 

2610 straipsnis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminų pratęsimas

1. Asmens, kuriam duotas privalomasis nurodymas, rašytiniu prašymu, jeigu jis dėl objektyvių priežasčių negali laiku įvykdyti šio nurodymo, nurodymo įvykdymo terminas gali būti pratęstas.

2. Dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo galima kreiptis ne vėliau kaip prieš 7 dienas iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos.

3. Sprendimą pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau ne ilgiau kaip dar 2 mėnesiams, priima privalomąjį nurodymą davęs pareigūnas, suderinęs su savo tiesioginiu vadovu.

 

2611 straipsnis. Privalomojo nurodymo apskundimas

1. Privalomąjį nurodymą gali apskųsti asmuo, kuriam jis duotas, arba jo įgaliotas atstovas.

2. Privalomasis nurodymas per 10 dienų nuo jo įteikimo gali būti skundžiamas Žuvininkystės departamento vadovui.

3. Skundas dėl privalomojo nurodymo turi būti išnagrinėtas per 5 darbo dienas.

4. Žuvininkystės departamento vadovas, išnagrinėjęs skundą, priima vieną iš šių sprendimų:

1) privalomąjį nurodymą palieka nepakeistą;

2) privalomąjį nurodymą pakeičia iš dalies, sumažindamas jame nustatytus reikalavimus arba pratęsdamas jo įvykdymo terminus;

3) privalomąjį nurodymą panaikina ir perduoda jį davusiam pareigūnui teikti iš naujo;

4) privalomąjį nurodymą panaikina.

5. Žuvininkystės departamento vadovo sprendimas įstatymų nustatyta tvarka gali būti skundžiamas teismui.

 

2612 straipsnis. Žuvininkystės kontrolės pareigūnų veiksmai, jei pasibaigus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui jame nustatyti reikalavimai neįvykdomi

Jei privalomasis nurodymas laiku neįvykdomas, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo privalomojo nurodymo neįvykdžiusį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už šio nurodymo neįvykdymą, už žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl kurių buvo duotas privalomasis nurodymas, pažeidimus (jei pažeidimas tęstinis), taip pat pakartotinai duoti privalomąjį nurodymą, kurio įvykdymo terminai nustatomi remiantis šio įstatymo nuostatomis, arba jei privalomasis nurodymas duotas dėl šio įstatymo 267 straipsnio 5 punkte nurodytų priežasčių, pareikšti ieškinį teisme dėl žuvų ištekliams padarytos žalos atlyginimo.

 

2613 straipsnis. Teisės stabdyti, patekti į transporto priemones ir jas apžiūrėti atsiradimo pagrindai

Žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi teisę stabdyti, patekti į transporto priemones ir jas apžiūrėti, kai:

1) turi žinių arba pagrįstai įtaria, kad transporto priemonėje yra asmenys, padarę žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus;

2) transporto priemonė yra daromo įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių žuvų išteklių naudojimą, pažeidimo įrankis arba priemonė;

3) turi žinių arba pagrįstai įtaria, kad transporto priemone gabenami neteisėtai įgyti žuvininkystės produktai.

 

2614 straipsnis. Reikalavimai stabdant ir apžiūrint transporto priemonę

1. Transporto priemonę stabdantis žuvininkystės kontrolės pareigūnas turi dėvėti tarnybinę uniformą.

2. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant vairuotojui signalą lazdele ar mojant skrituliu su raudonu atšvaitu.

3. Tamsiu paros metu transporto priemonės stabdomos laikantis šių reikalavimų:

1) žuvininkystės kontrolės pareigūnas turi dėvėti tarnybinę uniformą su šviesą atspindinčiais elementais, dirbti tik su specialiais skiriamaisiais ženklais pažymėtu automobiliu;

2) automobilio ekipaže turi dirbti ne mažiau kaip du žuvininkystės kontrolės pareigūnai, o kai dirbama kartu su kitų institucijų (policijos ir kt.) pareigūnais, – be žuvininkystės kontrolės pareigūno, ne mažiau kaip dar vienas kitos institucijos pareigūnas;

3) automobilis stabdomas lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungus specialiais skiriamaisiais ženklais pažymėto automobilio mėlynos spalvos švyturėlius.

4. Sustabdęs transporto priemonę, vienas iš ekipaže dirbančių žuvininkystės kontrolės pareigūnų privalo nedelsdamas prieiti prie vairuotojo, pasakyti sustabdymo priežastį, savo tarnybos vietą, pareigas, pavardę, asmeniui pareikalavus, pateikti tarnybinį pažymėjimą.

5. Jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo persekioti transporto priemonę Žuvininkystės departamento automobiliu su įjungtais mėlynos spalvos švyturėliais ir specialiais garso signalais ir informuoti policiją apie persekiojamos transporto priemonės judėjimo kryptį.

6. Žuvininkystės kontrolės pareigūnai transporto priemonę ir joje esančius daiktus apžiūri transporto priemonės savininko ar jos valdytojo akivaizdoje, išskyrus atvejus, kai apžiūros atidėlioti negalima. Tokiu atveju apžiūroje privalo dalyvauti du kviestiniai asmenys.

 

2615 straipsnis. Teisės sulaikyti laivus atsiradimo pagrindai

Žuvininkystės kontrolės pareigūnai turi teisę sulaikyti laivus ir pradėti tyrimą dėl žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimo, jeigu:

1) pagrįstai įtaria, kad Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių žvejybos laivas, kita vandens transporto priemonė, esanti Lietuvos Respublikos uostuose, teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, pažeidė žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus;

2) pagrįstai įtaria, kad Lietuvos Respublikos, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių žvejybos laivas, kita vandens transporto priemonė, esanti Lietuvos Respublikos uostuose, teritoriniuose vandenyse ir išskirtinėje ekonominėje zonoje, pažeidė žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus ir dėl to buvo padaryta didelė žala žuvų ištekliams ar kilo tokios žalos grėsmė, o pažeidimo padarymu įtariamas laivas nepateikė reikalaujamos informacijos arba laivo pateikta informacija neatitinka tikrovės;

3) yra gautas pranešimas iš užsienio valstybių, Europos Sąjungos kompetentingų institucijų ar regioninių žvejybos valdymo organizacijų, kad su Lietuvos valstybės vėliava plaukiojantis laivas įtariamas pažeidęs užsienio valstybės žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus šios užsienio valstybės uostuose, teritoriniuose vandenyse arba išskirtinėje ekonominėje zonoje;

4) yra gautas prašymas iš užsienio valstybių, Europos Sąjungos kompetentingų institucijų ar regioninių žvejybos valdymo organizacijų pradėti tyrimą dėl savanoriškai įplaukusio į Lietuvos Respublikos uostą laivo, pažeidusio prašančios valstybės teritoriniuose vandenyse ar išskirtinėje ekonominėje zonoje žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančius įstatymus ar kitus teisės aktus.

 

2616 straipsnis. Laivų stabdymas

1. Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, siekdami ištirti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka stabdyti laivą.

2. Jeigu laivas nesustoja, kai to reikalauja žuvininkystės kontrolės pareigūnai, šie pareigūnai apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas priverstinai sustabdyti laivus. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, kad žuvininkystės kontrolės pareigūno reikalavimu sustoti laivas būtų sustabdytas.

3. Apie laivo sustabdymą žuvininkystės kontrolės pareigūnai nedelsdami informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

 

2617 straipsnis. Laivų tikrinimas

1. Žuvininkystės kontrolės pareigūnai, siekdami ištirti žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus, turi teisę tikrinti laivus.

2. Tikrindamas laivą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas privalo:

1) prisistatyti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui, pateikti tarnybinį pažymėjimą ir paaiškinti patikrinimo tikslą;

2) išaiškinti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui jo teisę dalyvauti patikrinime, pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus;

3) nustatęs pažeidimą, nurodyti laivo kapitonui ar jo paskirtam įgulos nariui pažeidimo esmę ir pareikalauti nutraukti pažeidimą;

4) atlikęs patikrinimą, surašyti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos formos patikrinimo aktą;

5) patikrinimo akte įrašyti tikrinamo laivo kapitono ar jo paskirto įgulos nario prašymus, skundus.

 

2618 straipsnis. Laivo sulaikymas

1. Žuvininkystės kontrolės pareigūnas, surinkęs pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad laivas padarė žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimų, turi teisę sulaikyti laivą, kad galėtų išsamiai ir objektyviai šiuos pažeidimus ištirti.

2. Laivas sulaikomas žuvininkystės kontrolės pareigūno sprendimu. Sprendimo dėl laivo sulaikymo formą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

3. Žuvininkystės kontrolės pareigūnui priėmus sprendimą sulaikyti laivą, laivas privalo plaukti į uostą. Jei laivas atsisako plaukti į uostą, žuvininkystės kontrolės pareigūnas apie tai informuoja Lietuvos Respublikos institucijas, įgaliotas priverstinai atplukdyti laivus į uostą. Šios institucijos privalo imtis teisės aktuose nustatytų veiksmų, kad nepaklusęs žuvininkystės kontrolės pareigūno reikalavimui plaukti į uostą laivas būtų nuplukdytas į uostą. Apie sustabdyto laivo buvimą ar priverstinį laivo plukdymą į uostą žuvininkystės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

4. Sprendimą sulaikyti laivą vykdo jūrų uosto kapitonas.

5. Apie priimtą sprendimą sulaikyti laivą žuvininkystės kontrolės pareigūnas nedelsdamas informuoja valstybės, su kurios vėliava laivas plaukia, kompetentingas institucijas, Lietuvos saugios laivybos administraciją, Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

6. Sprendimas sulaikyti laivą per 10 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas rajono (miesto) apylinkės teismui.

7. Sprendimo sulaikyti laivą apskundimas nesustabdo sprendimo vykdymo.

8. Laivo savininkas (valdytojas) apmoka sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidas. Sulaikytam laivui neleidžiama išplaukti iš uosto tol, kol neapmokėtos sulaikyto laivo stovėjimo uoste išlaidos arba kol sulaikyto laivo kapitonas ar savininkas arba valdytojas nepateikia garantijų žuvininkystės kontrolės pareigūnui arba įstatymų įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teismui, prokurorui ar įstatymų įgaliotam nagrinėti baudžiamąją bylą teismui, kuriems yra perduota bylos medžiaga, kad šios išlaidos bus apmokėtos po laivo išplaukimo.

 

2619 straipsnis. Sprendimo sulaikyti laivą panaikinimas ir galiojimas

1. Žuvininkystės kontrolės pareigūnas priima Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos formos nutarimą panaikinti sprendimą sulaikyti laivą, jeigu:

1) nepasitvirtina sprendime nurodyti įtarimai arba

2) atlyginta žala, padaryta pažeidžiant žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus, ir (arba) įvykdytos visos skirtos nuobaudos, jei tarptautinės sutartys nenustato kitaip, arba

3) pateiktos garantijos, kad sankcijos už žuvų išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimą bus įvykdytos.

2. Kai žuvininkystės kontrolės pareigūnas perduoda bylos medžiagą teismui, įstatymų įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, teismas patikrina laivo sulaikymo pagrįstumą ir, jei reikia, priima nutartį dėl laivo sulaikymo nutraukimo.

3. Kai žuvininkystės kontrolės pareigūnas perduoda surinktą medžiagą ikiteisminio tyrimo institucijai, sprendimas sulaikyti laivą galioja 5 kalendorines dienas nuo medžiagos perdavimo ikiteisminio tyrimo institucijai dienos, išskyrus atvejus, kai prokuroras priima nutarimą nutraukti laivo sulaikymą ar Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka priima nutarimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo. Šiuo atveju sprendimas sulaikyti laivą galioja iki nutarimo nutraukti laivo sulaikymą priėmimo ar nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo priėmimo.

4. Priimto žuvininkystės kontrolės pareigūno nutarimo panaikinti sprendimą sulaikyti laivą ar įstatymų įgalioto nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teismo nutarties, prokuroro nutarimo nutraukti laivo sulaikymą ar nutarimo dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo ar termino pratęsimo, įstatymų įgalioto nagrinėti baudžiamąją bylą teismo nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo, termino pratęsimo ar panaikinimo kopijos nedelsiant išsiunčiamos sulaikyto laivo kapitonui, valstybės, su kurios vėliava plaukioja laivas, kompetentingoms institucijoms, Lietuvos saugios laivybos administracijai, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir jūrų uosto kapitonui.

5. Jei nutarimas sulaikyti laivą nustoja galioti šio straipsnio 3 dalyje numatytais pagrindais, prokuroras apie laivo sulaikymo galiojimo termino pabaigą nedelsdamas informuoja šio straipsnio 4 dalyje nurodytas institucijas ir laivo kapitoną.

6. Už patirtus nuostolius, atsiradusius dėl neteisėto laivo sustabdymo ar sulaikymo, žuvininkystės kontrolės institucija ir pareigūnai atsako įstatymų nustatyta tvarka.“

2. Buvusį Įstatymo šeštąjį skirsnį laikyti septintuoju skirsniu.

 

4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         VALDAS ADAMKUS