TAURIŲJŲ METALŲ GAMINIŲ KONTROLĖS IR PRABAVIMO KONVENCIJA
PMC/W 1/2003
2003 m. sausio 20 d.
TAURIŲJŲ METALŲ GAMINIŲ KONTROLĖS IR PRABAVIMO KONVENCIJA (be priedų)
Pasirašyta 1972 m. lapkričio 15 d. Vienoje
Įsigaliojo 1975 m. birželio 27 d.
Iš dalies pakeista 1988 m. gegužės 18 d.*
PREAMBULĖ
Austrijos Respublika, Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, Norvegijos Karalystė, Portugalijos Respublika, Suomijos Respublika, Švedijos Karalystė ir Šveicarijos Konfederacija,
siekdamos palengvinti tarptautinę prekybą tauriųjų metalų gaminiais, taip pat užtikrinti vartotojų apsaugą, atsižvelgdamos į ypatingą šių gaminių pobūdį;
susitarė:
I. Taikymo sritis ir veikimas
1 STRAIPSNIS
1. Susitariančiosios Valstybės teisės aktų nuostatos, pagal kurias reikalaujama, kad įgaliotoji įstaiga prabuotų tauriųjų metalų gaminius ir juos įspauduotų oficialiais įspaudais, rodančiais, kad jie yra deramai patikrinti, arba kad tokie gaminiai būtų įspauduoti nurodant tiekėją, metalo rūšį arba prabos standartą, laikomos įvykdytomis, jei iš kitos Susitariančiosios Valstybės teritorijos įvežami tauriųjų metalų gaminiai yra jau patikrinti ir įspauduoti pagal šios Konvencijos nuostatas.
2. Importuojanti Susitariančioji Valstybė nereikalauja, kad pagal šios Konvencijos nuostatas patikrinti ir įspauduoti gaminiai būtų dar kartą prabuojami ar įspauduojami, kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, išskyrus patikrinimą 6 straipsnyje nurodytais tikslais.
3. Nė pagal vieną šios Konvencijos nuostatą nereikalaujama, kad Susitariančioji Valstybė leistų importuoti ar parduoti tauriųjų metalų gaminius, kurie neatitinka jos minimalių nacionalinių prabos standartų. Be to, pagal šios Konvencijos nuostatas nereikalaujama, kad 800 sidabro prabos standartą pripažinusi Susitariančioji Valstybė leistų importuoti ar parduoti gaminius, įspauduotus 830 praba.
2 STRAIPSNIS
Šioje Konvencijoje „tauriųjų metalų gaminiai“ – gaminiai iš sidabro, aukso, platinos ar jų lydinių, kaip nurodyta I priede.
3 STRAIPSNIS
1. Kad tauriųjų metalų gaminiams būtų taikomas 1 straipsnis, jie turi būti:
b) įgaliotosios prabavimo įstaigos patikrinti pagal I ir II prieduose nustatytas taisykles ir juose nustatyta tvarka;
II. Tikrinimas ir sankcijos
5 STRAIPSNIS
1. Kiekviena Susitariančioji Valstybė paskiria vieną ar kelias prabavimo įstaigas, kurios jos teritorijoje yra vienintelės įgaliotosios įstaigos, atliekančios šioje Konvencijoje numatytą tauriųjų metalų gaminių tikrinimą ir įspauduojančios savo patvirtintos prabavimo įstaigos ženklą bei bendrąjį kontrolės ženklą.
2. Kiekviena Susitariančioji Valstybė depozitarui praneša apie tokių įgaliotųjų prabavimo įstaigų paskyrimą, jų prabavimo įstaigų ženklus ir bet kurios anksčiau paskirtos prabavimo įstaigos įgaliojimų panaikinimą. Depozitaras nedelsdamas apie tai atitinkamai praneša visoms kitoms Susitariančiosioms Valstybėms.
6 STRAIPSNIS
Šios Konvencijos nuostatos nekliudo Susitariančiajai Valstybei atlikti importuojamų tauriųjų metalų gaminių, pažymėtų šioje Konvencijoje nurodytais ženklais, pakartotino kontrolinio patikrinimo. Tokie patikrinimai atliekami taip, kad nesukurtų bereikalingų kliūčių šios Konvencijos nuostatas atitinkančių tauriųjų metalų gaminių importui ar pardavimui.
7 STRAIPSNIS
Šia Konvencija Susitariančiosios Valstybės įgalioja depozitarą Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijoje (WIPO) pagal Paryžiaus konvencijos dėl pramoninės nuosavybės saugojimo įregistruoti bendrąjį kontrolės ženklą kaip kiekvienos Susitariančiosios Valstybės nacionalinį kontrolinį prabavimo ženklą. Depozitaras tą patį atlieka ir tuo atveju, kai Susitariančiajai Valstybei ši Konvencija įsigalioja vėliau arba kai valstybė prisijungia prie šios Konvencijos.
8 STRAIPSNIS
1. Kiekviena Susitariančioji Valstybė priima ir taiko įstatymus, baudžiančius už šioje Konvencijoje numatyto bendrojo kontrolės ženklo ir pagal 5 straipsnio 2 dalį praneštų įgaliotųjų prabavimo įstaigų ženklų klastojimą ar piktnaudžiavimą jais ir už bet kokį gaminio pakeitimą arba prabavimo ar atsakomybės ženklo pakeitimą ar nutrynimą po to, kai buvo įspaustas bendrasis kontrolės ženklas.
2. Kiekviena Susitariančioji Valstybė įsipareigoja pagal tokius įstatymus kelti bylas arba, jei tai tikslingiau, imtis kitų atitinkamų veiksmų, kai kita Susitariančioji Valstybė turi pakankamai įrodymų arba sužino apie bendrojo kontrolės ženklo ar įgaliotųjų prabavimo įstaigų ženklų klastotę ar piktnaudžiavimą jais arba apie gaminio neteisėtą pakeitimą, prabos pakeitimą ar nutrynimą po to, kai buvo įspaustas bendrasis kontrolės ženklas.
9 STRAIPSNIS
1. Jei importuojanti Susitariančioji Valstybė arba viena iš jos prabavimo įstaigų turi pagrindo manyti, kad kurios nors eksportuojančios Susitariančiosios Valstybės prabavimo įstaiga bendrąjį kontrolės ženklą įspaudavo nesilaikydama tam tikrų šios Konvencijos nuostatų, ji turi nedelsdama pasikonsultuoti su prabavimo įstaiga, kuri, kaip manoma, tą gaminį įspaudavo, o pastaroji įstaiga privalo nedelsdama suteikti visą to atvejo tyrimui reikalingą pagalbą. Jei tinkamo sprendimo nerandama, bet kuri iš šalių reikalą gali perduoti Nuolatiniam komitetui, apie jį pranešdama jo pirmininkui. Tokiu atveju pirmininkas ne vėliau kaip per mėnesį nuo tokio pranešimo gavimo dienos sušaukia Nuolatinio komiteto posėdį.
2. Jei koks nors klausimas yra perduotas Nuolatiniam komitetui pagal šio straipsnio 1 dalį, Nuolatinis komitetas, suteikęs šalims galimybę būti išklausytoms, gali pateikti rekomendacijas dėl atitinkamų veiksmų.
3. Jei per pagrįstą laiką šio straipsnio 2 dalyje minėtos rekomendacijos nesilaikoma arba jei Nuolatinis komitetas nepateikia jokios rekomendacijos, importuojanti Susitariančioji Valstybė gali pradėti taikyti jos nuomone būtinas papildomas į jos teritoriją importuojamų tos prabavimo įstaigos įspauduotų tauriųjų metalų gaminių priežiūros priemones, taip pat turi teisę laikinai neleisti importuoti tokių gaminių. Apie tokias priemones nedelsiant būtina pranešti visoms Susitariančiosioms Valstybėms, ir jas reguliariai turi persvarstyti Nuolatinis komitetas.
4. Turėdama įrodymų, kad bendrasis kontrolės ženklas ne kartą buvo labai netinkamai panaudotas, importuojanti Susitariančioji Valstybė gali laikinai uždrausti importuoti gaminius su atitinkamos prabavimo įstaigos prabavimo ženklu, neatsižvelgdama į tai, ar jie yra patikrinti ir įspauduoti pagal šią Konvenciją. Tokiu atveju importuojanti Susitariančioji Valstybė nedelsdama praneša visoms kitoms Susitariančiosioms Valstybėms, o Nuolatinis komitetas per vieną mėnesį susirenka į posėdį apsvarstyti klausimo.
III. Nuolatinis komitetas ir pakeitimai
10 STRAIPSNIS
1. Šia Konvencija įsteigiamas Nuolatinis komitetas, kuriame kiekviena Susitariančioji Valstybė turi savo atstovą. Kiekviena Susitariančioji Valstybė turi vieną balsą.
2. Nuolatinio komiteto uždaviniai yra šie:
– svarstyti ir keisti šios Konvencijos veikimą;
– skatinti Susitariančiųjų Valstybių techninį ir administracinį bendradarbiavimą šios Konvencijos reglamentuojamais klausimais;
– svarstyti priemones, užtikrinančias vienodą šios Konvencijos nuostatų aiškinimą ir taikymą;
– skatinti rūpintis tinkama ženklų apsauga nuo klastočių ir piktnaudžiavimo;
– teikti rekomendacijas pagal 9 straipsnio 2 dalies nuostatas jam perduotais nagrinėti klausimais arba rekomendacijas, kaip išspręsti dėl šios Konvencijos veikimo kilusį ir Nuolatiniam komitetui perduotą nagrinėti ginčą;
– tirti, ar valstybės, ketinančios prisijungti prie šios Konvencijos, pasiruošimas atitinka Konvencijos ir jos priedų sąlygas, ir parengtą pranešimą apie tai pateikti svarstyti Susitariančiosioms Valstybėms.
3. Nuolatinis komitetas priima savo posėdžių darbo tvarkos taisykles, taip pat ir tokių posėdžių šaukimo taisykles. Šis komitetas posėdžiauja ne rečiau kaip kartą per metus. Pirmąjį posėdį depozitaras sušaukia ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šios Konvencijos įsigaliojimo.
11 STRAIPSNIS
1. Gavęs Nuolatinio komiteto pasiūlymą iš dalies keisti Konvencijos priedus, depozitaras apie jį praneša visoms Susitariančiosioms Valstybėms ir paragina jų vyriausybes per keturis mėnesius pareikšti apie savo sutikimą dėl siūlomo pakeitimo. Toks sutikimas gali būti sąlyginis, jei to reikia vykdant vidaus konstitucinius reikalavimus.
2. Jei per šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką negaunama kurios nors Susitariančiosios Valstybės vyriausybės nesutikimo, priedų pakeitimas įsigalioja per šešis mėnesius nuo to laikotarpio pabaigos, jei pačiame pakeitime nėra nurodyta vėlesnė jo įsigaliojimo data ir jei šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sutikimo sąlygos yra įvykdytos. Depozitaras visoms Susitariančiosioms Valstybėms praneša apie įsigaliojimą ir atitinkamą datą.
3. Jei gaunamas Nuolatinio komiteto pasiūlymas iš dalies keisti šios Konvencijos straipsnius arba kurios nors Susitariančiosios Valstybės pasiūlymas iš dalies keisti Konvenciją ar jos priedus, depozitaras tokius pasiūlymus pateikia visoms Susitariančiosioms Valstybėms jų pritarimui gauti.
4. Jei per tris mėnesius nuo pakeitimo pasiūlymo pateikimo pagal šio straipsnio 3 dalį kuri nors Susitariančioji Valstybė paprašo pradėti derybas dėl pasiūlymo, depozitaras pasirūpina tokių derybų surengimu.
5. Jei pagal šio straipsnio 3 dalį pasiūlytą Konvencijos ar jos priedų pakeitimą priima visos Susitariančiosios Valstybės, pakeitimas įsigalioja po mėnesio nuo tos dienos, kai deponuojamas paskutinis priėmimo dokumentas, jei pačiame pakeitime nenurodyta kita data. Priėmimo dokumentai deponuojami depozitarui, kuris apie tai praneša visoms Susitariančiosioms Valstybėms.
IV. Baigiamosios nuostatos
12 STRAIPSNIS
1. Bet kuri valstybė – Jungtinių Tautų ar kurios nors jų specializuotosios agentūros arba Tarptautinės atominės energijos agentūros narė, arba Tarptautinio Teisingumo Teismo statuto šalis, turinti tauriųjų metalų prabavimo ir ženklinimo instituciją, kuri atitinka šios Konvencijos ir jos priedų reikalavimus, gali, gavusi depozitaro vyriausybės perduotą Susitariančiųjų Valstybių pakvietimą, prisijungti prie šios Konvencijos.
2. Susitariančiųjų Valstybių vyriausybės savo sprendimą, ar kviesti valstybę prisijungti, pirmiausia grindžia 10 straipsnio 2 dalyje minėtu pranešimu.
13 STRAIPSNIS
Danijos Karalystė ir Islandijos Respublika, kurios prisidėjo prie šios Konvencijos projekto rengimo, gali prie jos prisijungti, depozitarui deponuodamos prisijungimo dokumentą. Prisijungimas įsigalioja po dviejų mėnesių nuo to dokumento deponavimo dienos, bet ne anksčiau nei pasibaigs 16 straipsnio 2 dalyje minėtas keturių mėnesių laikotarpis.
14 STRAIPSNIS
1. Bet kurios Konvenciją pasirašiusios ar prie jos prisijungusios valstybės vyriausybė, deponuodama ratifikavimo ar prisijungimo dokumentą, taip pat bet kada vėliau gali raštu depozitarui pareikšti, kad Konvencija bus taikoma visoms ar tik kai kurioms pareiškime nurodytoms jos teritorijoms, už kurių išorinius santykius ji yra atsakinga. Depozitaras apie tokį pareiškimą praneša visų kitų Susitariančiųjų Valstybių vyriausybėms.
2. Jei pareiškimas buvo padarytas ratifikavimo ar prisijungimo dokumento deponavimo metu, ši Konvencija toms teritorijoms įsigalioja tą pačią dieną, kai ji įsigalioja tokį pareiškimą padariusiai valstybei. Visais kitais atvejais Konvencija toms teritorijoms įsigalioja po trijų mėnesių nuo tos dienos, kai depozitaras gavo pareiškimą.
15 STRAIPSNIS
Bet kuri Susitariančioji Valstybė gali denonsuoti šią Konvenciją, apie tai prieš dvylika mėnesių raštu įspėjusi depozitarą, kuris apie tai praneša visoms Susitariančiosioms Valstybėms, arba įvykdžiusi kitas Susitariančiųjų Valstybių susitartas sąlygas. Kiekviena Susitariančioji Valstybė įsipareigoja denonsavus šią Konvenciją jokiais tikslais nebenaudoti ir nebetaikyti bendrojo kontrolės ženklo.
16 STRAIPSNIS
1. Šią Konvenciją pasirašiusios valstybės ją ratifikuoja. Ratifikavimo dokumentai deponuojami depozitarui, kuris apie tai praneša visoms kitoms Konvenciją pasirašiusioms valstybėms.
2. Ši Konvencija įsigalioja po keturių mėnesių nuo tos dienos, kai deponuojamas ketvirtas ratifikavimo dokumentas. Kitoms vėliau deponuojančioms savo ratifikavimo dokumentą Konvenciją pasirašiusioms valstybėms ši Konvencija įsigalioja po dviejų mėnesių nuo deponavimo dienos, bet ne anksčiau kaip pasibaigus pirmiau nurodytam keturių mėnesių laikotarpiui.
Tai patvirtindami, toliau nurodyti tinkamai įgalioti asmenys pasirašė šią Konvenciją.
Priimta Vienoje 1972 m. lapkričio 15 d. vienu egzemplioriumi anglų ir prancūzų kalbomis. Abu tekstai yra autentiški ir deponuojami Švedijos Vyriausybei, kuri savo patvirtintas kopijas perduoda visoms kitoms šią Konvenciją pasirašiusioms ir prie jos prisijungiančioms valstybėms.
Toliau – Austrijos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Portugalijos, Suomijos, Švedijos ir Šveicarijos atstovų parašai.
______________
TAURIŲJŲ METALŲ GAMINIŲ KONTROLĖS IR PRABAVIMO KONVENCIJOS I IR II PRIEDAI
Nuolatiniam komitetui pritarus pasiūlymui, Konvencijos Susitariančiųjų Valstybių* iš dalies pakeisti Nuolatinio komiteto keturiasdešimt penktajame posėdyje, įvykusiame 1998 m. gegužės 25 ir 26 d. Helsinkyje
Įsigaliojo 2000 m. kovo 10 d.
I PRIEDAS
Sąvokos ir techniniai reikalavimai
1. Sąvokos
Šioje Konvencijoje vartojamos šios sąvokos:
1.1. Taurieji metalai
Taurieji metalai – platina, auksas, [paladis]** ir sidabras.
Platina yra pats tauriausias metalas, po to eina auksas, [paladis]** ir sidabras.
1.2. Tauriojo metalo lydinys
Tauriojo metalo lydinys – kietas tirpalas, kuriame yra bent vienas taurusis metalas.
1.3. Tauriojo metalo gaminys
Tauriojo metalo gaminys – papuošalas, auksakalio, sidabrakalio ar laikrodininko gaminys ar koks nors kitas daiktas, visas ar iš dalies padarytas iš tauriųjų metalų ar jų lydinių.
1.4. Praba
Praba – nurodytų tauriųjų metalų kiekis, matuojamas dalimis lydinio masės tūkstantyje dalių.
1.5. Prabos standartas
Prabos standartas – minimalus nurodytų tauriųjų metalų kiekis, matuojamas dalimis lydinio masės tūkstantyje dalių.
1.6. Tauriųjų metalų danga/padengimas
Tauriųjų metalų danga arba padengimas – tauriojo metalo ar tauriojo metalo lydinio sluoksnis, kuriuo padengiamas visas tauriojo metalo gaminys ar jo dalis, pavyzdžiui, cheminiu, elektrocheminiu, mechaniniu ar fizikiniu būdu.
1.7. Netaurūs metalai
Netaurūs metalai – visi metalai, išskyrus platiną, auksą, [paladį]* ir sidabrą.
2. Techniniai reikalavimai
2.1. Konvencija netaikoma:
a) gaminiams iš lydinių, kurių platinos praba yra mažesnė nei 850, aukso – mažesnė nei 375 [paladžio – mažesnė nei 500]** ir sidabro – mažesnė nei 800;
b) bet kokiems gaminiams, skirtiems medicinos, stomatologijos, veterinarijos, mokslo ar technikos tikslams;
2.2. Pagal Konvenciją taikomi prabos standartai*
Platinos: 999, 950, 900, 850
Aukso: 999, 916, 750, 585, 375
[Paladžio: 999, 950, 500]**
Sidabro: 999, 925, 830, 800
2.3. Remediumas
2.4. Lydmetalio naudojimas
2.4.1. Lydmetalį galima naudoti tik sujungimo tikslais. Principas tas, kad lydmetalio prabos standartas turi būti toks pats, kaip ir gaminio prabos standartas.
2.5. Netauriųjų metalų detalių naudojimas
2.5.1. Netauriųjų metalų detalės tauriųjų metalų gaminiuose draudžiamos, išskyrus:
a) automatinių pieštukų mechanizmus, laikrodžių ir rankinių laikrodžių detales, žiebtuvėlių vidaus mechanizmą ir panašius mechanizmus, kuriems taurieji metalai netiktų dėl techninių priežasčių;
b) peilių ašmenis, tokias butelių atidarytuvų ir kamščiatraukių ar panašių daiktų detales, kurioms taurieji metalai netiktų dėl techninių priežasčių;
2.5.2. Taisykles, kaip pagal 2.5.1 papunktį leistinas netauriųjų metalų detales jungti prie tauriųjų metalų detalių, nustato Nuolatinis komitetas.
2.5.3. Kai tai praktiškai įmanoma, ant netauriųjų metalų detalių turi būti įspaustas ar išgraviruotas žodis „METAL“ arba konkretaus metalo pavadinimas; jei tai praktiškai neįmanoma, tokios detalės savo spalva turi aiškiai skirtis nuo tauriojo metalo spalvos. Šie reikalavimai netaikomi laikrodžių ar rankinių laikrodžių mechanizmams. Netauriųjų metalų negalima naudoti sutvirtinimui, pasunkinimui ar ertmėms užpildyti.
2.6. Nemetalinių medžiagų naudojimas
Naudoti nemetalines detales galima, jei jos aiškiai skiriasi nuo tauriojo metalo, nėra padengtos tauriuoju metalu ar nuspalvintos panašiai kaip taurieji metalai ir visas jų dydis (plotas) aiškiai matomas. Nuolatinis komitetas gali priimti sprendimus dėl kitų nuostatų.
ĮGALIOTOSIOS(-ŲJŲ) PRABAVIMO ĮSTAIGOS(-Ų) VYKDOMA KONTROLĖ
1. Bendrosios nuostatos
Įgaliotoji(-osios) prabavimo įstaiga(-os) (toliau – prabavimo įstaiga) tikrina, ar jai pateikti tauriųjų metalų gaminiai, kuriuos prašoma įspauduoti bendruoju kontrolės ženklu, atitinka Konvencijos I priedo sąlygas.
1.1. Jei prabavimo įstaiga nustato, kad visos gaminio detalės yra ištisai iš tauriojo metalo, ir jei gaminys atitinka Konvencijos I priedo nuostatas, prabavimo įstaiga, gavusi tokį prašymą, įspauduoja gaminį savo prabavimo ženklu ir bendruoju kontrolės ženklu. Tais atvejais, kai gaminys yra įspauduojamas bendruoju kontrolės ženklu, prabavimo įstaiga, prieš išleisdama gaminį, privalo įsitikinti, kad gaminys yra įspauduotas visiškai laikantis tolesnių punktų nuostatų.
2. Analizės metodai
Tikrindama tauriųjų metalų gaminių prabą, prabavimo įstaiga taiko kurį nors iš I priedėlyje išvardytų patvirtintų analizės metodų. Nuolatinis komitetas gali pakeisti šį sąrašą, atsižvelgdamas į būsimuosius analizių metodų pokyčius. Kitus bandymų metodus galima taikyti tikrinant partijos homogeniškumą.
3. Bandinių ėmimas
Iš partijos bandymams ir analizei imamų gaminių skaičius ir mėginių iš tų gaminių skaičius turi būti pakankamas partijos homogeniškumui nustatyti ir užtikrinti, kad visos visų tikrinamų partijos gaminių detalės atitiks reikalaujamą prabos standartą. Bandinių ėmimo taisykles nustato Nuolatinis komitetas.
4. Įspaudavimas
Gaminiai, kurie atitinka I priedo kriterijus, įspauduojami bent šiais ženklais:
d) atitinkamos prabos įspaudu su arabiškais skaitmenimis.
Prabavimo įstaiga b ir c ženklus į gaminį įspaudžia mechaniniu būdu; a ir d ženklus galima įspausti mechaniniu, liejimo ar graviravimo būdu.
Jeigu įmanoma, visi įspaudai turi būti vienas šalia kito.
Leidžiama naudoti papildomus įspaudus, tačiau jie neturi būti panašūs į minėtus įspaudus.
4.2. Atsakomybės ženklas, minėtas 4 dalies a papunktyje, turi būti įregistruotas Susitariančiosios Valstybės, kurios teritorijoje atitinkamas gaminys yra tikrinamas, oficialiajame registre ir (arba) vienoje iš jos prabavimo įstaigų.
4.3. Bendrajame kontrolės ženkle brūkšniuotame fone, kurio forma rodo taurųjį metalą, yra reljefiškai pavaizduotos svarstyklės ir arabiškas skaičius, atitinkantis gaminio prabos standartą, matuojamą tauriojo metalo dalimis lydinio masės tūkstantyje dalių. Fono forma:
– platinos gaminių:
– aukso gaminių:
– [paladžio gaminių:]*
– sidabro gaminių:
4.3.1. Šiose fono formose gali būti įspauduojami visi Nuolatinio komiteto nustatyti prabos standartai.
4.4. Gaminiai iš kelių to paties tauriojo metalo lydinių
Kai gaminys yra iš skirtingų to paties tauriojo metalo lydinių, jis įspauduojamas jame esančio žemiausios prabos lydinio ženklu ir bendruoju kontrolės ženklu. Išimtis gali nustatyti Nuolatinis komitetas.
4.5. Gaminiai, susidedantys iš detalių
Jei gaminys susideda iš suveriamų ar lengvai atskiriamų detalių, pirmiau minėtais ženklais įspauduojama pagrindinė gaminio detalė. Jei praktiškai įmanoma, bendruoju kontrolės ženklu įspauduojamos ir mažesnės detalės.
4.6. Gaminiai iš kelių skirtingų tauriųjų metalų lydinių
4.6.1. Jei gaminys yra iš skirtingų tauriųjų metalų lydinių ir jei kiekvieno lydinio spalva bei dydis (plotas) aiškiai matomi, 4 dalies a, b, c ir d punktuose minėtais ženklais įspauduojamas vienas tauriojo metalo lydinys, o atitinkamu bendruoju kontrolės ženklu – visi kiti.
4.6.2. Jei gaminys yra iš skirtingų tauriųjų metalų lydinių ir jei kiekvieno lydinio spalva bei plotas (dydis) nėra matomi, 4 dalies a, b, c ir d punktuose minėtais ženklais įspauduojamas mažiausiai taurus metalas. Tauresni metalai bendruoju kontrolės ženklu gali būti neįspauduojami.
Analizės ir kiti tikrinimo metodai
Tauriųjų metalų gaminių, kuriuos prašoma įspauduoti bendruoju kontrolės ženklu, tikrinimas susideda iš šių dviejų dalių:
1. Partijos homogeniškumą galima nustatyti vienu iš šių tikrinimo metodų:
2. Tauriųjų metalų praba nustatoma vienu iš šių patvirtintų analizės metodų:
Platina: Gravimetriniu metodu, susidarius diamonio heksachloroplatinato nuosėdoms (Dokumentas EN 31210/ISO 11210: 1995)
Gravimetriniu metodu redukuojant gyvsidabrio chloridu (Dokumentas EN 31489/
ISO 11489: 1995)
Spektrometriniu metodu/ICP metodu (Dokumentas pr EN 31494/ISO/DIS 11494)
Atomine absorbcija (Dokumentas ISO/WD 11492)
Auksas: Kupeliavimo metodu (Dokumentas EN 31426/ISO 11426: 1997)
Spektrometriniu metodu/ICP metodu (Dokumentas ISO/WD 11493)
Paladis: Gravimetrinis nustatymas su dimetilo glioksimu (Dokumentas EN 31490/ISO 11490: 1995)
Spektrometrinis metodas/ICP metodu (Dokumentas EN 31495/ISO/DIS 11495]*
Sidabras: Tūrinis (potenciometrinis) metodas naudojant kalio bromidą (Dokumentas EN 31427/ISO 11427: 1993* *)
Tūrinis (potenciometrinis) metodas naudojant natrio chloridą arba kalio chloridą
(Dokumentas ISO 13756: 1997).
______________
Bendrojo kontrolės ženklo dydžiai
Bendrojo kontrolės ženklo dydžiai (aukštis) yra šie:
platinai: ne mažesnis kaip 0,75 mm
auksui: – 1,5 mm
-1,0 mm
– 0,75 mm
– 0,5 mm
[paladžiui: ne mažesnis kaip 0,75 mm]*
sidabrui: – 4,0 mm
– 2,0 mm
– 1,5 mm
– 1,0 mm
– 0,75 mm
_____________________
* Bus taikoma tik įsigaliojus Konvencijos 2 straipsnio pakeitimui.
** Ištaisyta 1:1994 techninės klaidos atitaisymu: „4.2 punktas: Kalio bromidas, tirpalas, c(KBr) = 0,1 mol/l“
______________
Nuolatinio komiteto priimta 2001 m. spalio 2 d. Lisabonoje įvykusiame penkiasdešimt pirmajame posėdyje
(reikalingas Danijos patvirtinimas* *)
A. I PRIEDO PRIEDĖLIS
(Sąvokos ir techniniai reikalavimai)
2. TECHNINIAI REIKALAVIMAI
2.4. Lydmetalio naudojimas
Vietoj leistino lydmetalio gali būti naudojami klijai.
2.4.1. Jei viela pripildyta lydmetalio, nei lydmetalis, nei viela negali būti žemesnės prabos už leistiną. Kai leidžiama naudoti žemesnės prabos lydmetalį, visa viela negali būti žemesnės prabos už leistiną.
1. Auksas
Nustatomos šios išimtys:
• Gaminiai iš 916/1000 ar aukštesnės prabos aukso lydinio lituojami ne mažesnės nei 750/1000 prabos aukso lydmetaliu.
• 750 prabos filigraniniams aukso gaminiams ir rankinių laikrodžių korpusams naudojamas lydmetalis, kuriame yra ne mažiau kaip 740 aukso dalių lydinio masės tūkstantyje dalių. 750 prabos baltojo aukso gaminiams naudojamas lydmetalis, kuriame yra ne mažiau kaip 585 aukso dalių lydinio masės tūkstantyje dalių.
2. Sidabras
• 925 prabos sidabro gaminiams naudojamas lydmetalis, kuriame yra ne mažiau kaip 650 sidabro dalių lydinio masės tūkstantyje dalių.
• 800 ir 830 prabos sidabro gaminiams naudojamas lydmetalis, kuriame yra ne mažiau kaip 550 sidabro dalių lydinio masės tūkstantyje dalių.
3. Platina
Platinos gaminiams naudojamas lydmetalis, kuriame yra ne mažiau kaip 950 aukso, sidabro, platinos ar paladžio dalių lydinio masės tūkstantyje dalių.
B. Mišrus taurusis metalas:
Galima naudoti lydmetalį, leistiną naudoti žemiausios prabos tauriajam metalui.
C. Taurusis metalas su netauriuoju metalu:
Galima naudoti bet kurį tinkamą lydmetalį, įskaitant ir netauriojo metalo lydmetalį.
2.5. Gaminio mechanizmo detalių iš netauriojo metalo naudojimas
2.5.1. Kitos išimtys
Netaurųjį metalą leidžiama naudoti mechaninę funkciją atliekančioms detalėms, kurioms taurieji metalai netinka dėl nepakankamo jų stiprumo ar ilgaamžiškumo. Tokios netauriųjų metalų detalės negali būti apdorotos taip, kad atrodytų lyg pagamintos iš tauriojo metalo.
A. Pavyzdžiui:
-plieninės vielutės karoliams ar vėriniams suverti (plieninės vielutės neturi būti naudojamos kaip papuošalas);
-sagčių magnetukai;
-apsauginiai kaklaraiščio laikiklių ar ženkliukų fiksatoriai (užsegimai);
-varžtukai.
B. Tik sidabro gaminiams
-tik dėžutės užspaustuko liežuvėlis;
-sidabrinių segių smeigtukai;
-sidabrinių ženkliukų fiksatoriai;
-plaukams skirtų sagčių segtukai, kaklaraiščių segtukai ir t. t.
C. Laiko matavimo priemonėms (be mechanizmų)
-mechanizmo detalėms, tokios kaip ciferblatai, karūnėlės, prisukimo velenėliai ir mygtukai;
-apyrankių pritvirtinimo prie rankinių laikrodžių strypeliams;
-kitoms spyruoklinėms detalėms;
-varžteliams rankinio laikrodžio dugnui pritvirtinti;
-apyrankių ilgio keitimo varžteliams;
-atskiriamiesiems prisukamųjų mechanizmų cilindrams ant aukso, platinos [ar paladžio] rankinio laikrodžio korpuso;
-atskiriamiesiems ar neatskiriamiesiems prisukamųjų mechanizmų cilindrams ant sidabrinio rankinio laikrodžio korpuso;
-mechanizmo laikikliams ir tvirtinimo prie korpuso žiedams;
-dangteliams (dvigubiems kišeninių laikrodžių apatiniams dangteliams), jei juose yra pažymėta sudėtis, pavyzdžiui, „METALAS“ ar „NERŪDIJANTIS PLIENAS“.
D. Plunksnakočiai/tušinukai/automatiniai pieštukai
Rašymo priemonėms su atskiriamaisiais dangteliais taikomos šios nuostatos:
1. Gaminių su ištisiniu tauriojo metalo korpusu vidinis cilindras gali būti iš netauriojo metalo, plastiko arba plastiku padengto netauriojo metalo. Vidinės detalės iš netauriojo metalo neturi būti naudojamos korpuso sutvirtinimui.
2. Gaminių su pragręžtais korpusais vidinis cilindras turi būti tik iš plastiko arba plastiku padengto netauriojo metalo.
3. Auskarui prisegti skirtas segtukas (klipsas) gali būti iš netauriojo metalo ir tuomet jis turi būti paženklintas žodžiu „METALAS“. Jis gali būti padengtas tauriuoju metalu.
Pastaba. Ar detalės atskiriamos – nesvarbu.
4. Galinės detalės, pavyzdžiui, dangteliai, stūmokliai, gali būti iš netauriojo metalo ir, jei jie sudaro vidinio mechanizmo dalį, turi būti paženklinti žodžiu „METALAS“. Jie gali būti iš plastiko arba plastiku padengto netauraus metalo.
5. Žiedai. – Kai žiedas yra ant dangtelio vidinio cilindro ir sudaro jo uždaromąją dalį arba užtikrina plunksnakočio sandarumą, jis gali būti iš netauraus metalo. Jis gali būti padengtas tauriuoju metalu. Savo spalva žiedas turi aiškiai skirtis nuo tauriųjų metalų.
Visi kiti žiedai ant korpuso ar dangtelio yra dekoratyviniai ir turi būti iš tauriojo metalo.
Vienintelė išimtis yra prisegamasis segtukas su neatskiriamu žiedu, pritvirtintu galiniu dangteliu.
6. Plunksna gali būti pagaminta iš netauriojo metalo, kurio spalva skiriasi nuo tauriojo metalo spalvos. Jei jis padengtas tauriuoju metalu, turi būti paženklintas žodžiu „MetalAS“. Leidžiama naudoti plastiką arba plastiku padengtą netaurųjį metalą.
Jei visos detalės iš netauriojo metalo yra tos pačios spalvos, užtenka tik vieną detalę aiškiai ir matomai paženklinti žodžiu „METALAS“.
Pastaba: Šių išimčių tikslas – nustatyti leistinas matomas netauriojo metalo detales ir gamintojams suteikti galimybę pasirinkti. Laikomasi nuomonės, kad plastiku padengtą netaurųjį metalą vartotojas gali aiškiai atskirti nuo tauriųjų metalų.
2.6. Nemetalinių medžiagų naudojimas
Leistinos užpildymui naudoti nemetalinės medžiagos:
Užpildyti pagrindą (dugną) nemetaline medžiaga leidžiama dėl geresnio stabilumo (pavyzdžiui, žvakidžių, gėlių vazonų ir panašių sidabrinių gaminių pagrindą).
Leidžiama rankenas užpildyti mastika (pavyzdžiui, stalo įrankių, salotų šaukštų, mėsai pjaustyti peilių ir šakučių, desertinių peilių, manikiūro įrankių, tualeto komplekto ir panašių daiktų).
2.7. Tauriųjų metalų gaminių danga
2.7.1. Atsižvelgiant į II priedo 4 dalies 6 pastraipos 1 punkto nuostatas dėl mišrių gaminių spalvų skyrimo, leidžiama ši paviršiaus danga:
a) Metalinio paviršiaus danga (pavyzdžiui: galvaninė) pagal šią lentelę:
| Ant |
Leidžiama |
| Platina |
Rodis |
| Auksas |
Rodis, platina |
| Sidabras |
Rodis, platina, paladis, auksas |
b) Cheminis ar ilgalaikis terminis apdorojimas (t. y. juodintas (tamsintas) sidabras)
Tauriųjų metalų gaminių paviršių spalvinti, chemiškai keičiant lydinį ar jo sudedamąsias dalis, galima laikantis Konvencijos sąlygų, jei tokiu procesu nekeičiamas prabos standartas.
B. II PRIEDO PRIEDĖLIS
(Įgaliotųjų prabavimo įstaigų vykdoma kontrolė)
3. BANDINIŲ ĖMIMO TAISYKLĖS
3.1. Išankstinės operacijos
3.1.1. Vizualinis patikrinimas, kad būtų įsitikinta, jog gaminiai yra įspauduoti pagal Konvencijos reikalavimus.
3.1.2. Rūšiavimas į partijas
3.2. Mėginių ėmimas
3.2.2. Iškirpimas yra tikslesnis būdas, bet dažnai jis yra nepraktiškas. Tokiais atvejais mėginius galima imti gremžimo būdu. Ypatingais atvejais mėginius taip pat galima imti gręžimo būdu.
3.2.3. Tam tikromis aplinkybėmis, kai imant mėginį gaminys būtų be priežasties sugadintas, analizę leidžiama atlikti su jo gamybai naudotos medžiagos bandiniu. Tokiais atvejais prabavimo įstaiga privalo imtis visų būtinų priemonių, kad įsitikintų, jog bandinys yra iš tos pačios medžiagos partijos, iš kurios yra pagamintas gaminys (t. y. iš tos pačios vielos ritės, lakšto, luito ir t. t.).
3.2.4. Jei gaminio paviršius yra praturtintas (pavyzdžiui, valant rūgštiniu tirpalu) arba jei jis yra padengtas leistinu metalu (pavyzdžiui, elektrinio nusėsdinimo būdu), prieš imant mėginį paviršinį sluoksnį būtina pašalinti. Tai galima padaryti gremžiant, dildant ar poliruojant.
3.2.5. Mėginius galima imti iš patogių vietų, jei jos būdingos tiriamai detalei. Lydmetalį galima imti kartu su bandiniu, išskyrus atvejus, kuriais pagal Konvenciją leidžiama naudoti žemesnės prabos nei gaminio praba lydmetalį. Prieš imant mėginius būtina taip pat pašalinti ir kitokias paviršiaus priemaišas, tokias kaip poliravimo medžiaga. Laką taip pat būtina pašalinti tinkamu tirpikliu.
3.2.6. Prieš atliekant prabavimą poliruotų gaminių bandinius arba riebalais užterštus bandinius gali reikėti nuriebalinti tinkamu tirpikliu (pavyzdžiui, trichloretilenu).
3.2.7. Pagal Konvencijos II priedo 3 dalį gaminių, parinktų mėginiams imti, skaičius ir tai, kokiu mastu mėginiai iš kelių gaminių gali būti prieš analizę sumaišomi kartu, priklauso nuo aplinkybių. Pavyzdžiui, kai kuriais atvejais gali būti tikslingiau iš partijos vieną ar daugiau gaminių parinkti atsitiktinai ir juos analizuoti atskirai, kitais atvejais pageidautina imti mėginius iš didesnio gaminių skaičiaus ir prieš analizę sumaišyti. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys tokį sprendimą, – patirtis, kokiu mastu praba gali svyruoti tarp įvairių partijos gaminių ir kokiu mastu gaminiams pakenkiama imant mėginius. Apskritai reikia imti kuo mažiau mėginių, atsižvelgiant į partijos dydį, ir nustatyti kartu sumaišomų mėginių skaičiaus ribą. Siūloma laikytis bendros taisyklės, pagal kurią kartu sumaišyti reikėtų ne daugiau kaip 10 gaminių nuogramžas ar nuopjovas, nors esant nedideliems gaminiams šį skaičių gali reikėti padidinti. Toliau pateikiamoje lentelėje siūlomas mažiausias ir didžiausias iš įvairaus dydžio partijų parinktinas gaminių skaičius, atsižvelgiant į tai, kiek kartų atliekama analizė.
3.3. Partija, kurioje gaminiai susideda iš vienos ar kelių tos pačios medžiagos detalių
| Gaminių skaičius partijoje |
Bandiniams parenkamų gaminių skaičius |
||||||||||
|
|
1 analizė |
2 analizės |
3 analizės |
4 analizės |
5 analizės |
||||||
|
|
Min |
Max |
Min |
Max |
Min |
Max |
Min |
Max |
Min |
Max |
|
| 1–10 |
1 |
10 |
2 |
10 |
ir t. t. |
|
|
|
|
|
|
| 11–80 |
1 |
10 |
2 |
20 |
3 |
30 |
ir t. t. |
|
|
|
|
| 81–224 |
– |
– |
2 |
20 |
3 |
30 |
4 |
40 |
ir t. t. |
|
|
| 225–449 |
– |
– |
– |
– |
3 |
30 |
4 |
40 |
5 |
50 |
|
| 450–700 |
– |
– |
– |
– |
– |
– |
4 |
40 |
5 |
50 |
|
3.3.1. Kai bandiniams parinkti gaminiai yra pagaminti iš kelių detalių, mėginiai imami iš kiekvienos gaminio detalės, jei tai praktiškai įmanoma.
3.3.2. Iš atskirų gaminio detalių paimtus mėginius galima maišyti, jei atrodo, kad detalės yra pagamintos iš tos pačios medžiagos. Jei atrodo, kad atskiros detalės yra pagamintos iš skirtingos medžiagos, tokių detalių mėginių analizę reikia stengtis atlikti atskirai. Galvanoplastikos būdu pagamintų gaminių įspaudas neturi būti aukštesnės prabos nei žemiausia bandymu nustatyta praba.
4. Įspaudavimas
4.1. Kiti įspaudavimo būdai
4.1.1. Konvencija leidžia lazerinį įspaudavimo būdą. Tačiau tokį būdą reikėtų taikyti tik gaminiams, kurių negalima tinkamai įspauduoti mechaniniu būdu (pavyzdžiui, tuščiavidurių, trapių gaminių ar gaminių su galutine apdaila); lazerinių įspaudų dydis turi būti toks, koks yra nurodytas Konvencijos II priede.
4.1.2. Vadovaujantis I priedo 1 dalimi, auksinės plunksnos galiukas laikomas atskira plunksnos detale.
4.1.3. Tariama, kad kabantis papuošalas su įrėmintu aukso ar sidabro gabaliuku yra du atskiri gaminiai, jei aukso ar sidabro gabaliukas yra tik prisegtas, o ne pritvirtintas visam laikui. Rėmeliai gali būti laikomi atskiru ir užbaigtu gaminiu ir gali būti įspauduojami Konvencijos įspaudais.
Aukso grynuoliai
Naudoti natūralios formos grynuolių auksą be įspaudo tauriųjų metalų gaminiuose leidžiama nepriklausomai nuo prabų standartų ir spalvos nustatymo kriterijų.
4.6. Gaminiai, susidedantys iš skirtingų tauriojo metalo lydinių
4.6.3. Išimtys
a) Baltojo aukso detalės platinos gaminiuose leidžiamos dėl techninių priežasčių:
Šios platinos gaminių detalės gali būti iš baltojo aukso (750:1000):
• apyrankių ir vėrinių liežuvėliai,
• auskarų ir segių segtukų judančiosios dalys,
• segių smeigtukai,
• segių sagtys ir šarnyrai.
