LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTRO

Į S A K Y M A S

DĖL Gamtinių dujų PERDAVIMO SISTEMOS eksploatavimo TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2012 m. liepos 5 d. Nr. 1-128

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2011, Nr. 87-4186) 5 straipsnio 3 punktu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 21 d. nutarimo Nr. 1104 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą ir Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo pakeitimo įstatymo įgyvendinimo įstatymą ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. liepos 11 d. nutarimo Nr. 725 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą“ ir 2009 m. spalio 14 d. nutarimo Nr. 1317 „Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymą“ pripažinimo netekusiais galios“ (Žin., 2011, Nr. 118-5549) 1.2 punktu,

t v i r t i n u Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisykles (pridedama).

Energetikos ministras                                                         Arvydas Sekmokas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos energetikos ministro

2012 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 1-128

Gamtinių dujų Perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklės

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gamtinių dujų perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato pagrindinius organizacinius ir techninius magistralinių dujotiekių vamzdynų (toliau – vamzdynų), dujų skirstymo stočių, apskaitos stočių, kompresorių stočių, apsaugos nuo korozijos įrenginių, gamtinių dujų perdavimo sistemai (toliau – perdavimo sistema) priklausančių statinių, įrenginių, telekomunikacijų, telemetrijos, telemechanikos, signalizacijos sistemų, skirtų perdavimo sistemos ir jos sudėtinių dalių saugiam, patikimam funkcionavimui užtikrinti, eksploatavimo reikalavimus.

2. Taisyklės privalomos asmenims, kuriems perdavimo sistema ar atskiros jos dalys priklauso nuosavybės teise; asmenims, kurie perdavimo sistemą ar atskiras jos dalis valdo ar naudoja turto patikėjimo, nuomos ar panaudos teise; asmenims, kurie teikia perdavimo sistemos ar atskirų jos dalių eksploatavimo paslaugas ar atlieka darbus, susijusius su perdavimo sistema; asmenims, eksploatuojantiems dujų sistemas, kurių parametrai atitinka perdavimo sistemos vamzdynų ir (ar) įrenginių parametrus.

3. Taisyklės taikomos daugiau nei 16 barų darbinio slėgio vamzdynams bei su jais susijusiems įrenginiams, kompresorinėms stotims, katodinės saugos įrenginiams, prie vamzdynų prijungtoms dujų skirstymo stotims, dujų apskaitos stotims.

4. Taisyklės netaikomos eksploatuojant moksliškai tiriamus ir bandomus dujų įrenginius, chemijos ir naftos perdirbimo pramonės technologinius vamzdynus bei jų įrenginius, dujų ir oro mišinio sprogimo energiją vartojančius įrenginius.

5. Eksploatuojant perdavimo sistemą privaloma vadovautis Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – Energetikos įstatymas) (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576), Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymo (toliau – Gamtinių dujų įstatymas) (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2011, Nr. 87-4186), Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597), kitų teisės aktų, nurodytų Taisyklių 1 priede, nuostatomis ir Taisyklėmis.

6. Perdavimo sistemos ar atskirų jos dalių eksploatavimo pradžia yra šios sistemos ar atskirų jos dalių statybos užbaigimas ir perdavimas naudoti. Perdavimo sistemos ar atskirų jos dalių, įrenginių eksploatavimo pabaiga yra pasibaigęs jų tarnavimo laikas arba nustojus juos naudoti ir demontavus.

7. Perdavimo sistemos eksploatavimo atsakomybės riba nustatoma vieno metro atstumu už dujų skirstymo stočių aptvertos teritorijos išvadinio dujotiekio kryptimi, jeigu sutartyse ar kituose teisės aktuose nenurodyta kitaip.

II. SANTRUMPOS, SĄVOKOS

8. Taisyklėse vartojamos santrumpos:

DAS – dujų apskaitos stotis;

DKS – dujų kompresorių stotis;

DSS – dujų skirstymo stotis;

MDV – magistralinio dujotiekio vamzdynas;

PPĮ – potencialiai pavojingi įrenginiai;

KAĮ – katodinės apsaugos įrenginys;

NVS – nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistema.

Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Gamtinių dujų įstatyme, Statybos įstatyme ir kituose teisės aktuose apibrėžtas sąvokas.

III. Eksploatavimo organizavimas

I. Eksploatuojančios įmonės

9. Perdavimo sistemos eksploatavimą užtikrina dujų perdavimo sistemos operatorius, kuriam nuosavybės teise priklauso perdavimo sistema ar atskiros jos dalys arba kuris valdo perdavimo sistemą kitais teisėtais pagrindais nei nuosavybės teisė ir kuris licencijoje nurodytoje teritorijoje verčiasi dujų perdavimo veikla (toliau – eksploatuojanti įmonė).

10. Eksploatuojanti įmonė perdavimo sistemą eksploatuoja saugiai, ekonomiškai, tausodama aplinką.

11. Eksploatuojanti įmonė suformuoja tarnybą (toliau – kvalifikuota tarnyba), turinčią kvalifikuotus darbuotojus, aprūpintus technine ir technologine įranga, norminiais, metodiniais bei technologiniais dokumentais, būtinais saugiai, patikimai ir efektyviai eksploatuoti perdavimo sistemą. Kvalifikuota tarnyba užtikrina patikimą, efektyvų ir saugų perdavimo sistemos ir (ar) sudėtinių jos dalių eksploatavimą, avarijų, sutrikimų bei kitų įvykių (gedimų) lokalizavimą ir pasekmių šalinimą. Eksploatuojanti įmonė turi teisę samdyti kitus asmenis eksploatavimo darbams atlikti, jeigu jie turi teisės aktų nustatyta tvarka išduotus atestatus eksploatavimo darbams.

12. Kvalifikuotos tarnybos struktūrą, jos uždavinius, funkcijas, atsakomybės ribas nustato eksploatuojančios įmonės valdymo organai arba įmonės vadovas.

13. Eksploatuojančios įmonės vadovo sprendimu iš kvalifikuotos tarnybos personalo turi būti paskirti atestuoti asmenys, atsakingi už savoms reikmėms skirtų dujų, elektros, šilumos, tai pat perdavimo sistemos ryšio, statinių, vandentiekio sistemų, ventiliacijos ir kondicionavimo sistemų eksploatavimą ir techninę būklę.

14. Perdavimo sistemą eksploatuojančioje įmonėje turi būti parengti ir patvirtinti kvalifikuotų tarnybų nuostatai, darbuotojų pareiginiai nuostatai, darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos, priešgaisrinės saugos instrukcijos, darbų technologijos ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijos. Kvalifikuotoje tarnyboje turi būti patvirtintas privalomų turėti instrukcijų ir techninės dokumentacijos sąrašas (sąrašai). Kvalifikuotos tarnybos privalo turėti instrukcijų kopijas. Įrenginių eksploatavimo instrukcijų rengti ir tvirtinti neprivaloma, jeigu yra gamintojų parengtos instrukcijos ar kiti dokumentai, reglamentuojantys įrenginių, įtaisų, prietaisų eksploatavimą (naudojimą).

15. Tarnybų nuostatus, tvarkos aprašus ir kitus dokumentus tvirtina eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgalioti vadovaujantys ir kompetentingi darbuotojai.  

16. Kvalifikuotos tarnybos turi būti aprūpintos dokumentacija, medžiagomis, reikiamais mechanizmais, įrankiais, prietaisais, transporto, ryšių, asmeninėmis apsauginėmis ir kitomis priemonėmis, reikalingomis patikimam, efektyviam ir saugiam perdavimo sistemos eksploatavimui užtikrinti.

17. Eksploatuojanti įmonė turi nustatyti kvalifikuotų tarnybų ir jos darbuotojų parengties ir iškvietimo sistemą, kad ji, susidarius ekstremalioms ar avarinėms perdavimo sistemos eksploatavimo sąlygoms, veiktų.

II. Personalas

18. Eksploatuoti perdavimo sistemą ir vadovauti eksploatavimo darbams gali ne jaunesni kaip 18 metų kvalifikuoti darbuotojai.

19. Darbuotojų kvalifikacija turi atitikti reikalavimus, nustatytus darbuotojo pareiginiuose nuostatuose.

20. Kvalifikuoti, perdavimo sistemą eksploatuojantys darbuotojai turi būti atestuoti Taisyklių 1 priedo 16 punkte nurodyto teisės akto ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių perdavimo sistemos įrengimą ir (ar) eksploatavimą, nustatyta tvarka bei pagal pareigybės aprašymą ir faktiškai atliekamą darbą. Eksploatuojančios įmonės darbuotojams, kurie tiesiogiai neužsiima perdavimo sistemos eksploatavimu, šiame punkte paminėtas atestavimas neprivalomas.

21. Kvalifikuoti darbuotojai, eksploatuojantys perdavimo sistemą, turi gerai žinoti jiems keliamus uždavinius ir atsakomybę, nustatytą pareiginėse instrukcijose jiems priskirtoje darbo srityje, aiškiai suprasti perdavimo sistemos įrenginių eksploatavimo ypatumus, laikytis darbų saugos, darbo ir technologinės drausmės, palaikyti švarą ir tvarką darbo vietoje, tausoti aplinką.

22. Eksploatuojančios įmonės darbuotojai turi pasitikrinti sveikatą ir pateikti medicinos komisijos išvadą apie tinkamumą šiam darbui. Jų sveikata turi būti tikrinama periodiškai, vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 19 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka.

23. Perdavimo sistemos darbuotojai turi būti instruktuojami pagal Taisyklių 1 priedo 17, 23, 30, 41 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus bei pagal patvirtintas instrukcijas. Darbuotojų instruktavimas įforminamas instruktavimų registracijos žurnale.

24. Naujiems apmokytiems ir atestuotiems kvalifikuotiems darbuotojams, prieš leidžiant savarankiškai dirbti įrenginių eksploatavimo darbus, skiriama ne mažiau kaip 10 darbo dienų (pamainų) stažuotė. Stažuotės metu šie darbuotojai dirba prižiūrimi kvalifikuoto darbuotojo, kurį skiria kvalifikuotos tarnybos vadovas.

25. Eksploatuojanti įmonė privalo organizuoti darbuotojų mokymą, kvalifikacijos kėlimą, tobulinti darbuotojų įgūdžius.

III. Darbų organizavimas

26. Perdavimo sistemos eksploatavimas atliekamas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Taisyklėmis, įrenginių gamintojų dokumentais, darbų technologijų ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijomis, eksploatuojančios įmonės parengtais dokumentais.

27. Perdavimo sistemos techninės priežiūros darbai atliekami pagal eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo patvirtintus grafikus. Grafikai sudaromi vadovaujantis Taisyklių 2 priede nurodytu bei eksploatuojančios įmonės nustatytu darbų periodiškumu. Darbų apimtys nustatomos įvertinant įrenginių techninę būklę, vadovaujantis gamintojų rekomendacijomis, techninę priežiūrą reglamentuojančiais dokumentais, Taisyklėmis.

28. Perdavimo sistemos remonto darbai atliekami pagal eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo patvirtintus planus (programas). Planai sudaromi ir darbų apimtys nustatomos vadovaujantis defektų aktais, įrenginių gamintojų rekomendacijomis, eksploatuojančios įmonės patvirtintais dokumentais, teisės aktų reikalavimais.

29. Eksploatavimo ir remonto metu keičiami įrenginiai, prietaisai, vamzdynai, naudojamos medžiagos turi būti kokybiškos, ne žemesnių charakteristikų už eksploatuojamų įrenginių, prietaisų, vamzdynų charakteristikas ir nepabloginti perdavimo sistemos bei jos įrenginių parametrų. Savoms reikmėms naudojamos dujos turi būti apskaitomos.

30. Medžiagos, vamzdžiai, įrenginiai, įtaisai, prietaisai, kurie naudojami eksploatuojant perdavimo sistemą, turi turėti dokumentus, patvirtinančius jų kokybę ir (ar) atitiktį privalomiesiems saugos reikalavimams, nustatytiems techniniuose reglamentuose, norminiuose dokumentuose bei teisės aktuose.

31. Eksploatavimo darbai turi būti vykdomi laikantis Taisyklių 1 priedo 11, 21, 22, 24–26, 28, 29, 39 ir 40 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimų.

32. Sauga darbe organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimais.

33. Žemės darbai vykdomi vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 52 ir 64 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimais. Žemės ir kiti darbai, atliekami kitų asmenų magistralinio dujotiekio vamzdyno ir perdavimo sistemos įrenginių apsaugos zonoje, turi būti raštu suderinti su juos eksploatuojančia įmone.

34. Darbai, priskiriami pavojingiems darbams su dujomis, atliekami vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 51 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais.

35. Kėlimo kranai turi būti eksploatuojami laikantis Taisyklių 1 priedo 33 punkte nustatytų teisės akto reikalavimų.

36. Eksploatavimo darbus atliekant rangovui, rangovas privalo paskirti kvalifikuotą darbų vadovą ir gauti perdavimo sistemą eksploatuojančios įmonės leidimą darbams atlikti.

37. Pavojingos medžiagos naudojamos ir prižiūrimos laikantis Taisyklių 1 priedo 27 ir 36 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimų.

38. Vykdant suvirinimo darbus vadovaujamasi Taisyklių 1 priedo 67–75 punktuose nurodytais standartais, darbų technologijų ir (ar) suvirinimo darbų instrukcijų reikalavimais, eksploatuojančios įmonės parengtais suvirinimo procedūrų aprašais.

39. Remonto metu atliekant suvirinimo ir (ar) pjovimo darbus, šie darbai atliekami vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 51 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais.

40. Suvirinimo darbus gali atlikti tik suvirintojai, Taisyklių 1 priedo 66 punkte nurodyto standarto nustatyta tvarka atestuoti ir turintys kvalifikacijos patvirtinimo pažymėjimą, leidžiantį dirbti suvirinimo darbus, kurių suvirinimo būdas ir suvirinimo padėtis, taip pat suvirinamo metalo tipas yra analogiški būsimoms suvirinimo sąlygoms.

41. Suvirinimo darbams turi vadovauti kvalifikuotas ir atestuotas darbų vadovas. Atliekant suvirinimo darbus veikiančiuose perdavimo sistemos įrenginiuose, suvirintojai privalo turėti kvalifikacijos patvirtinimo pažymėjimą, leidžiantį dirbti suvirinimo darbus.

42. Suvirintos sandūros turi būti patikrintos neardomosios kontrolės metodais pagal Taisyklių 1 priedo 76 punkte nurodytus standartus ir 50 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. Jeigu rekonstruojant ar remontuojant daugiau nei 16 barų darbinio slėgio vamzdynus reikia suvirinti vamzdžių sandūras ir šių sandūrų negalima išbandyti mechaninio atsparumo hidrauliniu bandymu, tokios suvirintos sandūros laikomos garantinėmis. Garantinių siūlių suvirinimo darbams priimti eksploatuojanti įmonė sudaro komisiją. Atlikus garantinių siūlių suvirinimo darbus, surašomas atitinkamas garantinių siūlių priėmimo aktas, kurį pasirašo komisijos nariai ir kuris turi būti saugomas kartu su kitais techniniais dokumentais.

43. Garantinės sandūros sandarumas turi būti patikrintas transportuojamos terpės (dujų) darbiniu slėgiu. Suvirinant garantines sandūras turi dalyvauti ir atliktų suvirinimo darbų kokybę turi patikrinti valstybės institucijos įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ekspertas.

44. Slėginiai indai, įrenginiai, vamzdynai eksploatuojami vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 4, 31, 32, 37 ir 38 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimais.

45. Potencialiai pavojingi perdavimo sistemos įrenginiai, kurių parametrai atitinka Taisyklių 1 priedo 14, 34 ir 35 punktuose nurodytus reikalavimus, prieš pradedant juos eksploatuoti turi būti Taisyklių 1 priedo 10 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka užregistruoti PPĮ valstybės registre.

46. Įrenginiams, įregistruotiems PPĮ valstybės registre, privaloma atlikti techninės būklės tikrinimą. Privalomą techninės būklės tikrinimą atlieka valstybės institucijų įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos (Taisyklių 1 priedo 4, 14 punktai). Techninės būklės tikrinimo tikslas – nustatyti, ar PPĮ gali iki kito patikrinimo patikimai veikti esamomis jų naudojimo sąlygomis, atsižvelgiant į jų korozinio bei mechaninio dėvėjimosi laipsnį, nustatyti defektus, darbo valandų (ciklų) skaičių ir kito patikrinimo terminus.

47. Valstybės institucijų įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos PPĮ privalomąjį techninės būklės tikrinimą atlieka šių įrenginių naudojimo ir priežiūros teisės aktuose bei gamintojo pateiktuose įrenginių techniniuose dokumentuose nustatyta tvarka, terminais ir apimtimi (nesant nustatytų terminų – ne rečiau kaip kartą per 5 metus). PPĮ techninė būklė tikrinama ir vertinama pagal įgaliotos įstaigos parengtą ir su eksploatuojančia įmone suderintą vertinimo metodiką.

48. Nustačius PPĮ gamybos ir montavimo defektus, naudojimo instrukcijose nurodytų darbo režimų pažeidimus, gavus informaciją apie kitų savininkų panašaus tipo įrenginių defektus, eksploatuojanti įmonė kartu su tikrinimą atlikusia įgaliota įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaiga sprendžia klausimą dėl tolesnio PPĮ naudojimo galimybės ir sąlygų.

49. Perdavimo sistemos objektai turi turėti Taisyklių 1 priedo 41 punkte nurodyto teisės akto nustatytas pirmines gaisro gesinimo priemones.

50. Gaisro gesinimo priemonių išdėstymas ir kiekis turi atitikti nustatytus Taisyklių 1 priedo 41 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimus.

51. Pastatų gaisrinė signalizacija tikrinama pagal Taisyklių 1 priedo 40 punkte nurodyto teisės akto nustatytą tvarką. Duomenys apie atliktus gaisro signalizacijos sistemų patikrinimo ir (ar) remonto darbus įrašomi techninės priežiūros žurnale.

52. Vykdant planinius MDV, DSS, DAS remonto, rekonstrukcijos darbus, kai nutraukiamas ar ribojamas dujų tiekimas, teisės aktų nustatyta tvarka apie tai turi būti pranešama dujų vartotojui.

53. Perdavimo sistemos įrenginiai, atskiros jų dalys, valdymo įtaisai, prietaisai turi būti pažymimi ar sunumeruojami pagal technologinėse schemose, planuose ir įrenginių pasuose nustatytą žymėjimą bei numeraciją.

54. Eksploatuojanti įmonė privalo užtikrinti eksploatuojamų įrenginių apsaugą. Įėjimas į aptvertas teritorijas, patalpas, kuriose yra perdavimo sistemos įrenginiai, galimas tik su eksploatuojančios tarnybos vadovo leidimu. Perdavimo sistemos priežiūra ir apsauga vykdoma vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 15, 52 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimais.

IV. Techninė dokumentacija

55. Eksploatuojanti įmonė privalo turėti ir saugoti visą perdavimo sistemai saugiai eksploatuoti būtiną dokumentaciją. Projektinė dokumentacija, statybą leidžiantys dokumentai, įrenginių techniniai pasai turi būti saugomi per visą įrenginių eksploatavimo laiką arba teisės aktais nustatytą saugojimo laiką. Operatyvinė ir kita dokumentacija, kuriai teisės aktais saugojimo laikas nenustatytas, turi būti saugoma eksploatuojančios įmonės vadovo nustatytą laiką. Dokumentacija tvarkoma teisės aktų ar eksploatuojančios įmonės vadovo nustatyta tvarka.

56. Užbaigus perdavimo sistemos ar jos įrenginių statybą, prieš juos pradedant eksploatuoti turi būti sudaryti eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo nustatytos formos MDV, DSS, DAS, DKS įrenginių, KAĮ techniniai pasai, MDV, DSS, DKS, DAS technologinės schemos, patvirtinti MDV, DSS, DAS, DKS, KAĮ eksploatavimo darbo režimai.

57. Technologinės schemos, darbo režimai turi būti patvirtinti eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo.

58. Atlikus remonto ar rekonstravimo darbus, PPĮ suvirinimo darbus, įrenginių keitimą, vamzdynų izoliacijos remontą, vamzdynų povandeninės dalies remontą, uždaromųjų įtaisų keitimą ir pan., turi būti daromi atitinkami įrašai įrenginio techniniame pase.

59. Bet kokie perdavimo sistemos ir jos įrenginių pertvarkymo, technologinių schemų, technologijų ir darbo režimų pakeitimai turi būti įforminti techninėje dokumentacijoje. Apie šiuos pakeitimus turi būti informuotas eksploatuojančios įmonės personalas.

60. MDV techniniame pase turi būti nurodyti bendrieji duomenys, vamzdyno schema, vamzdyno charakteristikos, metalas, susikirtimai su keliais, geležinkeliais, vandens telkiniais, apsaugos nuo korozijos įrenginiai, uždarymo įtaisai, kontrolės ir valdymo įrenginiai, remonto ir rekonstrukcijos darbai. Prie techninio paso turi būti pridėta dujotiekio išpildomoji schema.

61. Techniniams pasams ir jų įrašams tvarkyti eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas vadovaujantis darbuotojas skiria atsakingą kvalifikuotą darbuotoją (darbuotojus).

62. Eksploatuojanti įmonė privalo turėti eksploatuojamų požeminių tinklų ir komunikacijų planus su tiksliais nužymėjimais ir patikimais reperiais, sudarytus pagal Taisyklių 1 priedo 60 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.

63. Eksploatavimo darbams atlikti eksploatuojanti įmonė privalo turėti įrenginių eksploatavimo ir (ar) darbų technologijos instrukcijas (aprašus, reglamentus, standartus).

64. Darbų technologijose ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijose turi būti nurodyti įrenginių veikimo parametrai, jų parengimo, paleidimo, veikimo, stabdymo ir priežiūros tvarka esant normaliam ar avariniam veikimo režimui, techninio tikrinimo, remonto, taisymo ir bandymo tvarka. Eksploatavimo instrukcijos turi būti parengtos vadovaujantis įrenginių gamintojų dokumentais, nurodymais, rekomendacijomis. Jeigu įrenginių eksploatavimo instrukcijų nepateikė gamintojas, jos rengiamos pagal galiojančių norminių dokumentų reikalavimus.

65. Įsigaliojus naujiems teisės aktams ar pakeitus technologinį procesą, technologines schemas, darbo sąlygas arba pradedant naudoti naujus įrenginius, medžiagas, prietaisus, naujas darbo ar darbų saugos priemones, turi būti peržiūrimos ir koreguojamos darbų technologijos, įrenginių eksploatavimo, darbuotojų saugos, sveikatos, priešgaisrinės saugos instrukcijos, technologinės schemos.

66. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos rengiamos vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 18 punkte nurodyto teisės akto reikalavimais.

67. Priešgaisrinės saugos instrukcijos rengiamos ir darbai vykdomi vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 41 ir 42 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimais.

68. Eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas vadovaujantis darbuotojas nustato ir patvirtina kiekvienai eksploatuojančiai tarnybai konkrečius naudojamų instrukcijų ir dokumentacijos sąrašus bei instrukcijų ir dokumentacijų sąrašus, kurie turi būti eksploatuojamame objekte.

V. AVARIJŲ LOKALIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

69. Avarijas, sutrikimus, kitus įvykius (gedimus) dujų perdavimo sistemose lokalizuoja ir likviduoja dujų perdavimo sistemas eksploatuojančios įmonės kvalifikuotos tarnybos.

70. Avarijos, sutrikimai turi būti lokalizuojami nedelsiant, nepriklausomai nuo paros laiko, darbo ir nedarbo dienomis. Lokalizavimo darbai atliekami be pertrūkių.

71. Eksploatuojanti įmonė avarijoms lokalizuoti ir likviduoti privalo turėti:

71.1. visą parą darbo ir ne darbo dienomis dirbančią dispečerinę tarnybą, kuri priima informaciją apie įvykusias ar gresiančias avarijas, sutrikimus, kitus įvykius (gedimus) ir imasi reikiamų veiksmų juos lokalizuoti bei likviduoti;

71.2. nuolat veikiančius, viešai ir periodiškai skelbiamus pranešimus priimančios dispečerinės tarnybos laidinio ir mobilaus ryšio telefonus;

71.3. avarijoms, sutrikimams lokalizuoti ir likviduoti parengtą personalą;

71.4. būtinas technines priemones, medžiagas operatyviai lokalizuoti ir likviduoti avarijas, sutrikimus;

71.5. parengtus personalo veiksmų planus avarijoms, sutrikimams lokalizuoti ir likviduoti;

71.6. bendradarbiavimo su kitomis institucijomis bei asmenimis susitarimus lokalizuojant ar likviduojant avarijas ir (ar) sutrikimus;

71.7. parengtus personalo veiksmų planus gamtinių dujų perdavimui riboti, kai dėl avarijų sutrinka dujų tiekimas vartotojams.

72. Eksploatuojanti įmonė teisės aktų nustatyta tvarka privalo pranešti valstybės įgaliotoms institucijoms apie dujų vamzdynų, įrenginių veikimo sutrikimus, avarijas ir su tuo susijusius nelaimingus atsitikimus, žalą aplinkai, organizuoti avarijų, sutrikimų tyrimą.

73. Eksploatuojančios įmonės kvalifikuotų tarnybų darbuotojai, atliekantys avarinius remonto darbus, privalo žinoti avarijų ir sutrikimų lokalizavimo ir likvidavimo planus bei būti pasirengę lokalizuoti ir likviduoti avarijas ir sutrikimus. Darbuotojams, atliekantiems avarinius remonto darbus, eksploatuojančios įmonės kvalifikuotos tarnybos ne rečiau kaip kartą per metus privalo organizuoti galimų avarijų lokalizavimo ir likvidavimo praktinius mokymus. Įvykę praktiniai mokymai registruojami avarinių ir priešgaisrinių treniruočių apskaitos žurnale.

74. Avarijos lokalizuojamos ir likviduojamos pagal įmonės vadovo ar jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo patvirtintą planą (planus). Jame turi būti numatyta avarijos ar sutrikimo paskelbimo, avarinės brigados sutelkimo į avarijos vietą tvarka, veiksmų eiliškumas, avarijai likviduoti būtinos transporto, ryšių, gaisro gesinimo, asmeninės ir kolektyvinės apsaugos priemonės, įranga, įrankiai, medžiagos. Avarijų ir sutrikimų perdavimo sistemos lokalizavimo veiksmai (planai) turi būti peržiūrimi ir koreguojami įsigaliojus naujiems ar pasikeitus taisyklių, norminių teisės aktų reikalavimams, pasikeitus darbo sąlygoms, pareikalavus valstybinėms kontroliuojančioms institucijoms.

75. Eksploatavimo ar remonto metu nustačius gedimą, dujų nuotėkį ar kitus pažeidimus, kurie gali sukelti avariją ar avarinę situaciją, darbai turi būti nutraukiami, informuojama perdavimo sistemos operatoriaus dispečerinė tarnyba ir nedelsiant imamasi veiksmų ir priemonių, numatytų avarijų likvidavimo plane.

76. Nustačius dujų nuotėkį ar dujų sistemos pažeidimą, būtina:

76.1. pranešti avarijas, sutrikimus eksploatuojančios įmonės lokalizuojančiai tarnybai;

76.2. tais atvejais, kai keliamas pavojus kelių transportui, pranešti policijai, organizuoti transporto priemonių apvažiavimą tų kelio dalių, kurios yra netoli dujų nuotėkio vietos, o prireikus uždrausti eismo dalyvių judėjimą;

76.3. netoli pavojingiausių vietų, ypač nakties metu, organizuoti apsaugos postus, kad žmonės būtų perspėti apie pavojų ir į pavojingą zoną neįleisti pašaliniai asmenys, transporto priemonės, gyvuliai;

76.4. kilus pavojui geležinkelio transporto priemonėms, pranešti policijai ir geležinkelį eksploatuojančiai įmonei, kad traukinių eismas būtų laikinai sustabdytas.

77. Kilus avarijai, atsiradus sutrikimui ar susidarius avarinei situacijai, kada reikia atlikti neatidėliotinus lokalizavimo ir atkūrimo darbus požeminių komunikacijų, kelių, geležinkelių infrastruktūros apsaugos zonoje, šioje zonoje leidžiama dirbti be išankstinio suderinimo su šias komunikacijas eksploatuojančiomis įmonėmis su sąlyga, kad:

77.1. kartu su avarinės brigados pasiuntimu į avarijos vietą avarijų ir sutrikimų lokalizavimo veiksmų plane numatyta tvarka, neatsižvelgiant į paros laiką, pranešama požeminių komunikacijų, kelių, geležinkelių infrastruktūros savininkams (naudotojams, valdytojams) ar jų atstovams apie darbų pradžią ir apie būtinumą jiems atvykti į darbų vietą;

77.2. kol į avarijos vietą atvyks požemines komunikacijas eksploatuojančių įmonių atstovai, žemės darbai požeminių komunikacijų apsaugos zonoje turi būti atliekami rankiniu būdu.

78. Avarijų lokalizavimo metu dujų nutekėjimą per MDV vamzdžio plyšį, įtrūkį, korozijos pažeisto vamzdžio sienelę leidžiama lokalizuoti sumontuojant tam tikslui skirtą apkabą.

79. Vykdant avarijų likvidavimo darbus dujų skirstymo sistemų operatoriams bei dujų vartotojams teisės aktų ar sutartyse nustatyta tvarka turi būti pranešama apie galimą dujų tiekimo sutrikimą.

80. Eksploatuojanti įmonė turi nuolat laikyti minimalų atsargų kiekį (vamzdžių, uždaromųjų įtaisų, įrenginių, atsarginių dalių, medžiagų, įrankių, apsaugos ir saugos priemonių), būtiną avarijoms lokalizuoti ir likviduoti. Konkretų atsargų kiekį nustato eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas vadovaujantis darbuotojas.

IV. Perdavimo sistemos technologinis valdymas

81. Perdavimo sistemos operatorius turi užtikrinti nuolatinį (operatyvinį) perdavimo sistemos technologinį valdymą (toliau – valdymas). Perdavimo sistemos technologiniam valdymui eksploatuojančios įmonės valdymo organų ar įmonės vadovo sprendimu sudaroma kvalifikuota dispečerinė tarnyba.

82. Valdant perdavimo sistemą turi būti vadovaujamasi Energetikos įstatymo, Gamtinių dujų įstatymo, 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 713/2009 nuostatomis, Taisyklėmis, kitais teisės aktais bei eksploatuojančios įmonės vadovo patvirtintais dokumentais ir nustatytu darbo režimu. Operatyvinis perdavimo sistemos darbas organizuojamas pagal patvirtintus dujų transportavimo grafikus, kurie parengiami vadovaujantis sudarytomis transportavimo sutartimis.

83. Perdavimo sistema turi užtikrinti:

83.1. stabilų ir patikimą vartotojų transportavimo poreikių tenkinimą pagal sudarytas sutartis;

83.2. operatyvų perdavimo sistemos valdymą, reguliavimą ir kontrolę;

83.3. saugų ir patikimą perdavimo sistemos eksploatavimą bei optimalų jos darbo režimą;

83.4. dujų transportavimo optimalių parametrų (dujų slėgis, temperatūra, srautas, kiekiai, dujų sudėtis ir kt.) palaikymą bei reguliavimą;

83.5. sukauptos informacijos apie perduotas dujas bei sistemos darbą apdorojimą;

83.6. perdavimo sistemos sutrikimų prevenciją, registravimą ir likvidavimą;

83.7. transportuojamų dujų kiekio apskaitą ir perdavimo sistemos balansavimą;

83.8. koordinuotą valdymą su kitomis perdavimo sistemomis;

83.9. perdavimo sistemos darbą bendru suderintu darbo režimu.

84. Perdavimo sistemos darbo režimai nustatomi vadovaujantis:

84.1. vamzdynų ir įrenginių projektiniais ir (ar) bandymų metu nustatytais parametrais;

84.2. dujotiekių technine būkle ir eksploatavimo sąlygomis;

84.3. konkrečių parametrų (slėgis, temperatūra) apribojimais, nustatytais konkrečiuose dujotiekio ruožuose;

84.4. dujų perdavimo ir paskirstymo vartotojams planais;

84.5. tiekimo sutartyse numatytais parametrais (slėgis, kiekiai);

84.6. esant avarinei ar ekstremaliai situacijai, pagal gamtinių dujų transportavimo apribojimo grafikus.

85. Dispečerinė tarnyba vykdo avarijų lokalizavimo ir likvidavimo eigos operatyvinę kontrolę, techninės priežiūros ir remonto darbų koordinavimą.

86. Dispečerinės tarnybos nurodymai yra privalomi visiems perdavimo ir skirstymo sistemų naudotojams, skirstymo sistemų operatoriams, nebuitiniams vartotojams, perdavimo sistemos įrenginius eksploatuojančioms tarnyboms.

87. Perdavimo sistemos operatorius privalo bendradarbiauti ir derinti veiksmus su kitų sistemų operatoriais, su kurių sistemomis yra sujungta operatoriaus valdoma perdavimo sistema.

88. Dispečerinėje tarnyboje turi būti vedama ir saugoma ši dokumentacija:

88.1. tarnybos nuostatai;

88.2. vadovų ir specialistų pareiginiai nuostatai;

88.3. MDV su uždaromaisiais įtaisais technologinė schema;

88.4. perdavimo sistemos darbo režimo kortelė;

88.5. DAS, DSS technologinės schemos;

88.6. DSS darbo režimų kortelės;

88.7. operatyvinio darbo žurnalai;

88.8. gaunamos ir išsiunčiamos korespondencijos žurnalai;

88.9. NVS gedimų registracijos žurnalas;

88.10. avarijų lokalizavimo ir likvidavimo planai;

88.11. instrukcijų ir dokumentacijos sąrašai;

88.12. kita eksploatuojančios įmonės vadovo nustatyta dokumentacija.

V. Magistralinio dujotiekio vamzdynas

I. Bendrieji reikalavimai

89. MDV turi būti eksploatuojami nustatytais režimais pagal patvirtintas darbų technologijos ir (ar) eksploatavimo instrukcijas, dispečerinės tarnybos nurodytu dujų slėgio ir temperatūrų režimu, kuris nustatomas atsižvelgiant į faktinę MDV techninę būklę ir eksploatavimo sąlygas. MDV eksploatuojami vadovaujantis Taisyklėmis, darbų technologijų ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijomis, įrenginių gamintojų dokumentais, kitais eksploatuojančios įmonės parengtais dokumentais, teisės aktų nuostatomis.

90. Atliekant ir prižiūrint žemės darbus apsaugos zonoje, turi būti tikrinama, ar dirbama Taisyklių 1 priedo 9, 52 ir 56 punktuose nurodytų teisės aktų leidžiamais atstumais nuo MDV ir įrenginių, ar atliekant žemės darbus nepažeidžiami MDV, jo izoliacija, uždarymo įtaisai, kiti įrenginiai, ar MDV neužkraunamas statybinėmis medžiagomis ir mechanizmais.

91. MDV eksploatuojanti įmonė privalo periodiškai per žiniasklaidos priemones informuoti fizinius ir juridinius asmenis, vykdančius veiklą MDV trasoje, apie būtinumą vykdyti teisės aktų, nurodytų Taisyklių 1 priedo 9 ir 52 punktuose, reikalavimus. Atsižvelgdamas į sezoninių darbų laiką, pranešimų periodiškumą nustato eksploatuojančios įmonės vadovas.

92. Požeminiuose MDV neturi būti atidengtų (neužpiltų gruntu) ruožų, išskyrus atvejus, kai atliekami remonto darbai. Visiškai užbaigus remonto darbus, atidengti MDV ruožai turi būti užkasti ne vėliau kaip per 15 dienų.

93. Pripažinti tinkamais naudoti MDV ar jų atšakas, kurie per 6 mėnesius nepradėti naudoti, prieš paduodant į juos dujas turi būti pakartotinai išbandyti dėl mechaninio atsparumo ir sandarumo (Taisyklių 1 priedo 56 punktas).

94. Uždaromiesiems įtaisams tepti ir sandarumui užtikrinti turi būti naudojami įtaisų gamintojų rekomenduojami tepalai ir (ar) specialios pastos.

95. MDV uždaromųjų įtaisų normali padėtis – (atidaryta), o dujų išleidimo vamzdžių ir apylankos linijų uždaromųjų įtaisų – (uždaryta). Esant kelių linijų sistemai, uždaromųjų įtaisų padėtį sandūrose tarp atskirų linijų pagal dujotiekių darbo režimą nustato dispečerinė tarnyba. MDV uždaromieji įtaisai gali būti perjungiami (uždaromi, atidaromi), išskyrus avarinius atvejus, leidus dispečerinei tarnybai ir turi būti registruojami uždaromojo įtaiso padėčių keitimo žurnale. DKS prijungimo prie MDV uždaromojo įtaiso padėtis reguliuojama pagal DKS darbo režimą.

96. Uždarymo įtaisai turi būti atidaromi tik po išankstinio dujų slėgio išlyginimo prieš MDV uždaromąjį įtaisą ir už jo. Uždarymo įtaisai turi būti atidaromi ir (ar) uždaromi vadovaujantis gamintojų instrukcijomis.

97. MDV uždarymo įtaisai turi būti numeruojami pagal technologinę MDV schemą.

98. Dujotiekiuose susidarę hidratų kristalų, ledo ir kiti kamščiai, vadovaujantis darbų technologijos ir (ar) techninės priežiūros instrukcija, šalinami metanoliu ar kitu tinkamų techninių charakteristikų tirpikliu. Draudžiama kamščius šalinti šildant atvira liepsna.

99. MDV vidinės ertmės, kur leidžia techninės galimybės ir numatyta MVD projekte, turi būti periodiškai, ne rečiau kaip kas 8 metai valomos bei atliekamas vamzdynų techninės būklės tikrinimas (diagnostika). MDV valymo ir diagnostikos periodiškumą nustato eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas vadovaujantis darbuotojas.

100. Baigus taisymo, remonto, rekonstrukcijos darbus turi būti atstatomi žymėjimai, ženklai, aptvarai, užbaigiami žemės darbai, atstatoma įrenginių numeracija, užrakinami aptvarai, neturi likti atidengtų požeminio dujotiekio ruožų. Jeigu eksploatavimo darbų metu pakeičiama technologinė schema, pastatomi nauji įrenginiai, pakeičiami žymėjimai, ženklinimas ar numeracija, atitinkami pakeitimai padaromi technologinėse schemose ir kitoje dokumentacijoje.

101. Mechaniškai pažeidus magistralinį vamzdyną, nustačius dujų nuotėkį per korozijos pažeistą vamzdžio sienelę, nekokybiškai suvirintą siūlę ar panašiai, iš pažeisto vamzdyno atkarpos, apribotos uždaromąja armatūra, turi būti išleistos dujos arba maksimaliai sumažintas dujų slėgis.

II. Techninė dokumentacija

102. MDV eksploatuojančioje kvalifikuotoje tarnyboje turi būti ši techninė dokumentacija:

102.1. projektinė techninė bei išpildomoji dokumentacija;

102.2. MDV techninis pasas;

102.3. MDV technologinė schema;

102.4. MDV topografiniai planai, kelių schemos iki MDV įrenginių;

102.5. MDV slėginių indų pasai;

102.6. MDV įrenginių techninės priežiūros žurnalas;

102.7. avarinių ir priešgaisrinių treniruočių apskaitos žurnalas;

102.8. saugos priemonių apskaitos, išdavimo ir bandymų registravimo žurnalas;

102.9. povandeninių perėjimų techninių tikrinimų ir remonto darbų ataskaitos;

102.10. požeminių dujotiekių apsauginės dangos ir antžeminių dujotiekių alkūnių sienelių storio, vamzdžio metalo būklės patikrinimo aktai;

102.11. metanolio panaudojimo dokumentacija;

102.12. techninės priežiūros grafikai;

102.13. remonto ir modernizavimo planai;

102.14. defektų aktai;

102.15. dujų nuotėkio nustatymo aktai;

102.16. PPĮ registravimo valstybės registre pažymėjimai;

102.17. avarijų likvidavimo planas;

102.18. avarijų likvidavimo praktinių mokymų grafikas;

102.19. eksploatuojančios įmonės struktūrinio padalinio, eksploatuojančio MDV, nuostatai;

102.20. vadovų ir specialistų pareiginiai nuostatai;

102.21. darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos instrukcijos;

102.22. darbų technologijos ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijos;

102.23. naudojamų instrukcijų sąrašas;

102.24. techninės dokumentacijos sąrašas;

102.25. kita eksploatuojančios įmonės vadovo nustatyta dokumentacija.

III. Techninė priežiūra

103. Techninės priežiūros darbai ir periodiškumas vykdomi vadovaujantis Taisyklių 2 priedo 1 lentelėje nurodytu darbų periodiškumu bei apimtimi, taip pat įrenginių gamintojų rekomendacijomis, kitais MDV techninę priežiūrą reglamentuojančiais dokumentais.

104. Apžiūrų metu įvertinama MDV techninė būklė, išoriniai defektai, nustatomos galimos dujų nuotėkio vietos, apsaugos zonos pažeidimai.

105. Požeminio MDV techninės priežiūros metu turi būti tikrinama:

105.1. uždaromųjų įtaisų ir kitų dujotiekio įrenginių tvarkingumas;

105.2. uždaromųjų įtaisų aikštelių aptvarų, įspėjamųjų ženklų būklė;

105.3. kontrolės matavimo prietaisų būklė;

105.4. išoriniai dujų nuotėkio požymiai;

105.5. MDV trasos būklė;

105.6. MDV trasos žymėjimo ženklų būklė ir jų tvarkingumas;

105.7. grunto struktūros virš MDV trasos ir perėjose per kelius, geležinkelius, vandens telkinius pokyčiai (grunto paviršiaus įtrūkiai, nuošliaužos, erozija ir pan.);

105.8. uždaromųjų įtaisų aikštelių būklė;

105.9. NVS būklė ir veikimas.

106. Antžeminio MDV techninės priežiūros metu papildomai turi būti tikrinama:

106.1. vamzdyno antikorozinės dangos, atramų ir tvirtinimų būklė;

106.2. vamzdžių metalo ir apsauginės dangos dujotiekio susikirtimo su žemės paviršiumi vietose būklė;

106.3. ar dujotiekis nenaudojamas kitoms komunikacijoms tvirtinti, įžeminti.

107. Povandeninės MDV perėjos techninės priežiūros metu turi būti tikrinama:

107.1. perėjos dujotiekio vamzdžių (vizualiai apžiūrint ir naudojant tam skirtus diagnostinius prietaisus) sandarumas;

107.2. perėjos nukrypimas nuo projektinės ašies;

107.3. apsauginės dangos ir balastinių svorių būklė;

107.4. vamzdžių įgilinimo atitiktis projektinėms altitudėms;

107.5. vamzdžių apsaugos nuo mechaninių pažeidimų būklė;

107.6. reperių būklė.

108. Techninės priežiūros metu požeminio dujotiekio būklė nustatytu periodiškumu turi būti tikrinama specialiais prietaisais, kuriais galima nustatyti dujotiekio sandarumą, defektus, atskirų vamzdyno ruožų įgilinimo atitiktis projektui, dujų nuotėkius ir kt.

109. Techninės priežiūros metu nustatyti defektai, gedimai šalinami nedelsiant, jeigu tai kelia grėsmę saugiam MDV darbui arba taisymo darbai nereikalauja specialios įrangos ar pasirengimo. Kitais atvejais būtini taisymo darbai įtraukiami į remonto darbų planus. Defektai, kurių negalima pašalinti techninės priežiūros metu ir kuriems pašalinti reikalingas remontas, turi būti surašomi defektų aktuose.

110. MDV trasa prižiūrima atsižvelgiant į Taisyklių 1 priedo 9 ir 52 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus. Nuo MDV trasos dalies po 6 m į abi puses nuo vamzdynų ašies turi būti periodiškai valoma, kad neaugtų medžiai ir krūmai.

111. Apžiūrų, techninio tikrinimo rezultatai, reguliavimo ir taisymo darbai turi būti fiksuojami techninės priežiūros žurnale. Nustačius įrenginių gedimus ar defektus surašomi defektų aktai.

IV. Remontas ir rekonstravimas

112. MDV rekonstravimo ir remonto darbai planuojami įvertinant jų eksploatavimo sąlygas, techninės priežiūros metu nustatytus trūkumus bei MDV būklę.

113. Rekonstravus ir suremontavus potencialiai pavojingus MDV įrenginius, slėginius indus, kurie registruojami Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registre, kai suvirinimo būdu yra pakeistos jų sudedamosios dalys ar elementai, potencialiai pavojingų įrenginių techninę būklę turi patikrinti įgaliota įstaiga.

114. MDV rekonstravimo darbams priskiriami:

114.1. MDV perklojimas keičiant jų pralaidumą ar trasą;

114.2. technologinių įrenginių, vamzdynų pertvarkymas keičiant principinę veikimo schemą, taip pat izoliuojančių jungčių įrengimas;

114.3. papildomų MDV įvadų, atšakų paklojimas ten, kur vamzdynų pralaidumas per mažas;

114.4. atskirų MDV ruožų panaikinimas;

114.5. MDV diagnozavimo įtaisų paleidimo ir priėmimo kamerų įrengimas;

114.6. papildomų uždaromųjų įtaisų, aktyvios saugos nuo korozijos įrenginių įrengimas.

115. MDV kapitalinio remonto darbams priskiriama:

115.1. dujotiekio perklojimas, atskirų dujotiekio ruožų, nekeičiant jų pralaidumo ar trasos, keitimas, dujotiekio įgilinimas, išskyrus altitudžių koregavimą užpilant ar nukasant gruntą;

115.2. naujų elektros linijų ir kabelinių ryšio linijų įrengimas;

115.3. privažiavimo prie uždaromųjų įtaisų aikštelių kelių remontas, keičiant kelio dangos tipą;

115.4. dujotiekio perėjų per geležinkelius, automobilių kelius ir jų dėklų remontas;

115.5. naujų metanolio įpylimo taškų įrengimas.

116. MDV paprastojo remonto darbams priskiriama:

116.1. apsauginės dangos remontas veikiančiuose MDV požeminiuose vamzdynuose;

116.2. požeminio dujotiekio altitudžių koregavimas užpilant (nukasant) gruntą;

116.3. apsaugos nuo korozijos įrenginių, įžemiklių remontas ar pakeitimas;

116.4. nekokybiškų elektros kabelių keitimas;

116.5. dujotiekio įrenginių, prietaisų remontas, pakeitimas, atkūrimas, jeigu jie susidėvėjo ar pasibaigė jų naudojimo laikas, taip pat jų apsauginės dangos remontas;

116.6. uždaromųjų įtaisų pakeitimas, jeigu jie susidėvėjo ar pasibaigė jų naudojimo laikas;

116.7. perėjų per vandens kliūtis remontas, kai jos išvalomos, užpilamas gruntas ir sutaisoma išplauta dujotiekio vamzdžio dalis;

116.8. perėjų per vandens kliūtis vamzdžių apsauginės dangos bei apsaugos nuo mechaninių pažeidimų, balastinių svorių remontas ar pakeitimas naujais;

116.9. metanolio įpylimo, diagnozavimo įtaisų įleidimo ir priėmimo įrenginių remontas;

116.10. uždaromųjų įtaisų aikštelių aptvaro remontas, aikštelių žvyravimas ir mechanizuotas išlyginimas, dangos atstatymas;

116.11. privažiavimo kelių prie uždaromųjų įtaisų aikštelių bei apsaugos įrenginių remontas nekeičiant kelio dangos tipo;

116.12. kabelinių ryšio linijų atskirų atkarpų pakeitimas;

116.13. MDV trasos žymėjimo, įspėjamųjų, informacinių bei kelio ženklų susikirtimuose su automobilių keliais, geležinkeliais, vandens telkiniais remontas bei atkūrimas;

116.14. antžeminių perėjų remontas, jų perdažymas;

116.15. NVS remontas;

116.16. kiti būtini paprastojo remonto darbai.

VI. Dujų skirstymo ir apskaitos stotys

I. Bendrieji reikalavimai

117. DSS, DAS turi užtikrinti nepertraukiamą nustatyto slėgio, išvalytų, įtrauktų į apskaitą, odoruotų, sutartyse numatytų kiekių gamtinių dujų perdavimą į dujų skirstymo sistemas arba į vartotojų dujų sistemas.

118. DSS, DAS įrenginiai eksploatuojami vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Taisyklėmis, įrenginių gamintojų dokumentais, darbų technologijų ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijomis, eksploatuojančios įmonės parengtais dokumentais, LST EN 12186 standarto (Taisyklių 1 priedo 77 punktas) reikalavimais. Standarto LST EN 12186 reikalavimai DSS, kurios buvo įrengtos iki standarto priėmimo, taikomi tik tiek, kiek tai neprieštarauja DSS įrengimo projektui ir DSS techniniame pase nustatytoms charakteristikoms.

119. DSS, DAS eksploatuojanti tarnyba dėl stoties technologinio režimo palaikymo ar pakeitimo privalo vykdyti dispečerinės tarnybos nurodymus ir nedelsiant informuoti DT dispečerinę tarnybą apie įrenginių bei sistemų gedimus.

120. Visas operacijas, susijusias su technologinės įrangos ar sistemų išjungimu, perjungimu, DSS, DAS eksploatuojanti tarnyba privalo suderinti su dispečerine tarnyba, išskyrus tuos avarijų, sutrikimų ar avarinių situacijų atvejus, kai dėl tokių suderinimų būtų uždelsti avarijų lokalizavimo darbai.

121. Eksploatuojanti tarnyba privalo užtikrinti DSS, DAS įrenginių, įtaisų, prietaisų darbą pagal patvirtintą DSS, DAS darbo režimą. DSS, DAS darbo režimus nustato tuos įrenginius eksploatuojančios kvalifikuotos tarnybos. Darbo režimai turi būti suderinti su dispečerine tarnyba ir patvirtinti eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo.

122. Technologinio režimo darbo parametrai, nuokrypiai, sutrikimai, avarijos turi būti įrašyti DSS, DAS operatyvinio darbo žurnale. Registruojamų parametrų sąrašą nustato eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas vadovaujantis darbuotojas.

123. DSS eksploatuojanti tarnyba turi turėti patikimą ryšį su dispečerine tarnyba, skirstomuosius dujotiekius eksploatuojančia tarnyba bei su vartotojais, tiesiogiai prijungtais prie DSS.

124. DSS patalpose turi būti periodiškai tikrinama dujų koncentracija:

124.1. stočių, kurios prižiūrimos nuolat, – kartą per pamainą;

124.2. stočių, kurios apžiūrimos vieną kartą per parą, – kartą per parą;

124.3. stočių, kurios prižiūrimos periodiškai, – ne rečiau kaip kartą per savaitę.

125. Visi DSS ir DAS uždarymo įtaisai, įrenginiai, technologinė įranga privalo turėti užrašus su numeriais, kurie turi atitikti užrašus ir numeraciją, nurodytus stoties technologinėje schemoje. Pakeitus technologinius įrenginius, vamzdynų schemą, nedelsiant turi būti padaryti pakeitimai stoties technologinėje schemoje.

126. DSS, DAS patalpos turi būti vėdinamos pagal projektuose bei norminiuose teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

II. Techninė dokumentacija

127. DSS, DAS eksploatuojančioje tarnyboje turi būti ši techninė dokumentacija:

127.1. projektinė techninė bei išpildomoji dokumentacija;

127.2. DSS, DAS technologinės schemos;

127.3. DAS, DSS technologinio valdymo instrukcija;

127.4. DSS, DAS techniniai pasai;

127.5. DSS ir DAS darbo režimų kortelės;

127.6. darbų technologijos ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijos;

127.7. veiksmų planai avarijoms lokalizuoti ir likviduoti;

127.8. darbuotojų saugos ir sveikatos, priešgaisrinės saugos instrukcijos;

127.9. pavojingų darbų su dujomis paskyrų-leidimų ir užduočių registravimo žurnalas;

127.10. avarinių ir priešgaisrinių treniruočių apskaitos žurnalas;

127.11. saugos priemonių apskaitos, išdavimo ir bandymų registravimo žurnalas;

127.12. darbuotojų saugos ir sveikatos instruktažų darbo vietoje registravimo žurnalas;

127.13. matavimo priemonių patikros grafikas;

127.14. defektų aktai;

127.15. avarijų likvidavimo praktinių mokymų grafikas;

127.16. metanolio ir odoranto panaudojimo dokumentai;

127.17. eksploatuojančios tarnybos nuostatai;

127.18. vadovų ir specialistų pareiginiai nuostatai;

127.19. DSS, DAS techninės priežiūros darbų grafikai;

127.20. remonto ir rekonstravimo darbų planai;

127.21. potencialiai pavojingų įrenginių ir slėginių indų apžiūrų bei bandymų grafikas;

127.22. vamzdynų sienelių storio matavimo aktai;

127.23. slėginių indų pasai;

127.24. potencialiai pavojingų įrenginių registravimo valstybės registre pažymėjimai;

127.25. naudojamų instrukcijų sąrašas;

127.26. dokumentacijos sąrašas;

127.27. kiti eksploatuojančios įmonės vadovo nustatyti dokumentai.

128. DSS, DAS turi būti šie dokumentai:

128.1. DSS ir DAS darbo režimų kortelės;

128.2. DSS, DAS technologinės schemos;

128.3. technologinio valdymo instrukcija;

128.4. įrenginių eksploatavimo instrukcijos;

128.5. apsaugos ir signalizacijos sistemų eksploatavimo instrukcija;

128.6. kėlimo mechanizmų eksploatavimo instrukcija;

128.7. priešgaisrinės saugos instrukcija;

128.8. darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos;

128.9. operatyvinis darbo žurnalas;

128.10. techninės priežiūros darbų žurnalas;

128.11. dujų, suvartojamų technologinėms ir savoms reikmėms, apskaitos žurnalas;

128.12. informacija apie dispečerinę tarnybą, pagrindinių sistemos naudotojų, priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos, greitosios medicinos pagalbos, skirstomųjų dujotiekių avarinės tarnybos, DSS, DAS tarnybų vadovų telefonų numerius.

III. Techninė priežiūra

129. DSS ir DAS techninės priežiūros darbai atliekami pagal patvirtintą grafiką, kuris sudaromas vadovaujantis Taisyklių 2 priedo 2 lentelėje nurodytu darbų periodiškumu ir apimtimi, taip pat įrenginių gamintojų rekomendacijomis, kitais DSS, DAS techninę priežiūrą reglamentuojančiais dokumentais.

130. DSS, DAS apžiūra gali būti nuolatinė (ją atlieka nuolat budintys kvalifikuoti darbuotojai), kasdienė (atliekama vieną kartą per parą) ir periodinė (atliekama ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę). DSS, DAS apžiūros būdą pasirenka eksploatuojanti įmonė.

131. DSS ir DAS apžiūros metu tikrinama:

131.1. privažiavimo kelių, aptvarų, teritorijos, įspėjamųjų ženklų būklė;

131.2. technologinių įrenginių sandarumas ir dujų koncentracija patalpos ore;

131.3. technologinių įrenginių (reguliatorių, saugos vožtuvų, dujų valymo, pašildymo ir odoravimo įrenginių, uždaromųjų įtaisų ir kt.) būklė;

131.4. matavimo priemonių ir automatikos būklė;

131.5. ryšio su dispečerine tarnyba būklė;

131.6. apšvietimo, šildymo ir vėdinimo sistemų būklė;

131.7. avarinės bei saugos signalizacijos sistemų būklė ir veikimas;

131.8. DSS ir DAS darbo parametrų atitiktis nustatytiems režimams;

131.9. gaisro gesinimo priemonių ir įrenginių būklė bei komplektavimas;

131.10. sienų, skiriančių technologines patalpas nuo katilinės patalpų, sandarumas;

131.11. dujų slėgis DSS dujotiekių įvaduose ir išvaduose;

131.12. dujų temperatūra DSS dujotiekio įvaduose ir išvaduose;

131.13. dujų apskaitos prietaisų rodmenys;

131.14. DSS dujų odoravimo parametrai, suvartoto odoranto kiekis ir jo likutis.

132. Apžiūros metu nuskaityti DSS, DAS veikimo parametrai turi būti perduodami dispečerinei tarnybai. Perduodamos informacijos apimtį ir tvarką nustato eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas vadovaujantis darbuotojas.

133. Dujos tiekiamos į dujų skirstymo sistemas turi būti odoruotos. dujų odoravimo įrenginiai turi būti DSS teritorijoje.

134. Odoravimo įrenginių patalpa ir sandėliai turi būti įrengti pagal teisės aktų reikalavimus kaip sprogimui ir gaisrui atsparios patalpos. Patalpų grindys turi būti iš skysčio nesugeriančios medžiagos.

135. Odorantai turi būti laikomi sandariuose induose, apsaugotuose nuo tiesioginių saulės spindulių ir šildymo prietaisų įkaitinimo.

136. Dujų, tiekiamų į dujų skirstymo sistemą, odoravimo norma yra 16 g, odoranto – 1000 nm³ dujų. Odoravimo norma laikinai gali būti keičiama dujų paleidimo į naujas dujų skirstymo sistemas metu ar po dujų skirstymo sistemos remonto, modernizavimo darbų. Tokiu atveju odoravimo norma turi būti suderinta su skirstomuosius dujotiekius eksploatuojančia tarnyba. Vartotojų dujų sistemose įrengus papildomas apsaugos priemones, nebuitiniams vartotojams atskirai susitarus su perdavimo ir (ar) skirstymo sistemos operatoriumi šiems vartotojams gali būti tiekiamos neodoruotos dujos.

137. DSS, DAS esantys mažesnio nei 16 barų darbinio slėgio dujotiekiai bei įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal Taisyklių 1 priedo 50 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.

138. DSS, DAS darbo metu turi nuolat veikti automatinė apsaugos ir signalizacijos sistema. Ji gali būti atjungiama tik remonto laikotarpiui eksploatuojančios tarnybos vadovo leidimu, suderinus su dispečerine tarnyba.

139. Remontuojant DSS technologinius įrenginius ar joje esant avarinei situacijai, dujos gali būti tiekiamos per DSS apvadinę liniją. Apie tai dujų vartotojai turi būti informuojami ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas iki remonto darbų pradžios (išskyrus avarijas, avarines situacijas). Tiekiant dujas per apvadinę liniją, turi būti jos nuolatinė priežiūra, o dujų tiekimo parametrai periodiškai fiksuojami DSS operatyviniame darbo žurnale.

140. Trūkumai ir gedimai, nustatyti techninės priežiūros ar įrenginių darbo metu, taisomi ir šalinami atliekant techninę priežiūrą. Trūkumai ir gedimai, kurių negalima pašalinti techninės priežiūros metu, surašomi defektų akte. Defektų aktai turi būti analizuojami, o defektams pašalinti reikalingi darbai įrašomi į remonto darbų planą.

141. Saugos vožtuvų ir reguliatorių derinimas įforminamas derinimo aktu.

142. Atlikti remonto, rekonstrukcijos darbai įrašomi DSS, DAS techniniuose pasuose.

143. Apžiūros metu atlikti darbai fiksuojami DSS, DAS operatyviniame darbo žurnale. Techninės priežiūros metu atlikti darbai fiksuojami DSS, DAS techninės priežiūros žurnale.

IV. Remontas ir rekonstrukcija

144. DSS ir DAS rekonstravimo darbams priskiriami:

144.1. papildomų slėgio redukavimo linijų įrengimas esamose DSS;

144.2. visų DSS vamzdynų, įrenginių pakeitimas.

145. DSS ir DAS kapitalinio remonto darbams priskiriama:

145.1. naujų (papildomų) elektros, apšvietimo, šildymo, vėdinimo, NVS, automatikos, signalizacijos, ryšio ir kitų sistemų įrengimas;

145.2. esamų elektros, apšvietimo, šildymo, vėdinimo, NVS, automatikos, signalizacijos, ryšio ir kitų sistemų pertvarkymas;

145.3. aikštelės aptvaro remontas iš esmės keičiant aptvaro konstrukciją;

145.4. dalies DSS vamzdynų, įrenginių pakeitimas naujais;

145.5. aikštelių, kelių remontas keičiant kelio dangos tipą.

146. DSS ir DAS paprastojo remonto darbams priskiriama:

146.1. dujų vamzdynų ir technologinių įrenginių bei uždaromųjų įtaisų paprastas remontas bei keitimas;

146.2. NVS, elektros, apšvietimo, šildymo, vėdinimo ir kitų sistemų remontas;

146.3. matavimo priemonių remontas ar keitimas;

146.4. apsaugos nuo žaibo ir įžeminimo sistemų įrenginių remontas ir keitimas;

146.5. aikštelių aptvaro remontas nekeičiant aptvaro konstrukcijos;

146.6. aikštelių, kelių dangos remontas, nekeičiant dangos tipo;

146.7. kiti būtini DSS ir DAS įrenginių, vamzdynų ir įtaisų paprastojo remonto darbai.

VII. Kompresorinės stotys

I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

147. DKS turi būti eksploatuojamos vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, Taisyklėmis, įrenginių gamintojų dokumentais, darbų technologijų ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijomis, eksploatuojančios įmonės parengtais dokumentais, standarto LST EN 12583 reikalavimais. Standarto LST EN 12583 reikalavimai DKS, kurios buvo įrengtos iki standarto priėmimo, taikomi tik tiek, kiek tai neprieštarauja DKS įrengimo projektui ir DKS techniniame pase nustatytoms charakteristikoms.

148. Kompresorinį agregatą sudaro pagrindinis variklis, dujų kompresorius, valdymo sistema ir pagalbinė įranga, apimanti agregato sklendes ir su jomis susijusių vamzdžių sistemą, skirtą dujoms suslėgti. Kompresorinio agregato veikimas, valdymas ir reguliavimas atliekamas vadovaujantis gamintojų instrukcijomis ir eksploatuojančios įmonės nustatytais bei dispečerinės tarnybos nurodytais darbo režimais.

149. DKS eksploatuojančioje tarnyboje turi būti įrenginių, slėginių indų, kėlimo priemonių, vėdinimo, šildymo, vandentiekio, kanalizacijos, elektros, drenažo, automatikos sistemų, inžinerinių tinklų ir kita techninė dokumentacija, įskaitant šių įrenginių, sistemų ir kt. technines charakteristikas.

150. DKS potencialiai pavojingi įrenginiai turi turėti techninius pasus, kuriuose nurodomi pagrindiniai įrenginių techniniai duomenys (įrenginio įrengimo vieta, markė, įrenginio galia, našumas, skersmuo, matmenys, tūris, darbinis dujų slėgis, tipas, ir kt.). Turi būti sudarytos technologinių vamzdynų schemos, kuriose pažymėti visi uždarymo įtaisai, saugos įtaisai, matavimo priemonės, darbiniai dujų slėgiai, vamzdynų skersmenys ir kt.

151. Kompresoriai, mechanizmai, prietaisai ir kiti įrenginiai turi būti tinkamai pažymėti patvariomis etiketėmis, jų žymėjimas turi atitikti žymėjimą brėžiniuose, schemose. Ant uždaromųjų įtaisų turi būti aiškiai nurodytos uždarymo ir atidarymo kryptys. Ant vamzdynų turi būti rodyklėmis pažymėtos dujų, oro ir kitų terpių tekėjimo kryptys.

152. Uždarymo įtaisai, atjungiantys DKS nuo MDV, turi būti nuotolinio ir vietinio valdymo.

153. Kompresorinio agregato išmetamųjų dujų vamzdynai ir vamzdynai, kurių temperatūra aukštesnė kaip 45 ^OC, turi būti izoliuoti vadovaujantis projekto bei teisės aktų reikalavimais ir nesiliesti su degiosiomis konstrukcijomis ir (ar) medžiagomis.

154. Kompresorinio agregato patalpose turi būti įrengta vėdinimo sistema. Avarinė vėdinimo sistema turi būti sujungta su dujų nuotėkio aptikimo signalizacijos sistema.

155. Draudžiama eksploatuoti kompresorinį agregatą esant išjungtai arba sugedusiai dujų nuotėkio aptikimo signalizacijos sistemai. DKS eksploatuojanti tarnyba kiekvieną pamainą turi tikrinti dujų nuotėkio aptikimo signalizacijos sistemos veikimą, o jos priežiūrą atlikti pagal gamyklos gamintojos parengtus eksploatavimo instrukcijos reikalavimus. Taisyklių ir DKS įrenginių techninės priežiūros grafikuose nustatytu periodiškumu turi būti tikrinami DKS įrenginiai, vamzdynai ir galimi dujų nuotėkiai.

156. DKS dujų nuotėkio aptikimo signalizacijos sistema, esanti kompresorinio agregato patalpoje, turi generuoti pavojaus signalą ir, patalpų ore pasiekus 20 % žemutinės sprogimo ribos dujų koncentraciją, įjungti vėdinimo sistemą. Patalpų ore dujų koncentracijai pasiekus 40 % žemutinės sprogimo ribos lygį, turi būti automatiškai stabdomi veikiantys kompresoriniai agregatai, išjungiama vėdinimo sistema.

157. Kompresorinio agregato parengimas paleisti, paleidimas, agregato darbas ir stabdymas atliekamas vadovaujantis DKS eksploatuojančios įmonės parengta instrukcija, atitinkančia kompresorinio agregato gamintojų reikalavimus. Perkūnijos metu kompresorius paleisti, stabdyti, atlikti technologinius perjungimus draudžiama. Visi planiniai kompresorinio agregato paleidimai po remonto turi būti atliekami šviesiu paros metu.

158. DKS turi būti įrengtas avarinis kompresorinio agregato stabdymo jungiklis, kuriuo vienu rakto pasukimu (mygtuko paspaudimu) sustabdomi visi veikiantys kompresoriniai agregatai ir dujos išleidžiamos iš technologinių linijų. Kompresoriniuose agregatuose turi būti įdiegti avarinės apsaugos įrenginiai, kurie, susidarius avarinei situacijai, agregatus sustabdytų automatiškai.

159. Kompresoriniams agregatams turi būti įrengiama valdymo sistema su garsine ir vaizdine būsenų indikacija.

160. Avarinis kompresorinio agregato sustabdymas ir atjungimas nuo MDV, išleidžiant iš technologinių vamzdynų dujas, turi būti atliekamas:

160.1. kilus gaisrui kompresorinio agregato patalpoje;

160.2. sprogus dujų technologiniam vamzdynui, MDV arba esant nenumatytiems dujų nutekėjimams;

160.3. susidarius stichiniams gamtos reiškiniams, kurie sukelia pavojų įrenginiams ir žmonių gyvybei (potvyniai, žemės drebėjimai, audra, įgriuva ir pan.).

161. Apie avarinį kompresorių sustabdymą turi būti nedelsiant pranešama dispečerinei tarnybai bei DKS eksploatuojančios tarnybos vadovui.

162. Veikiant kompresoriniam agregatui, neleidžiama išjungti automatinių apsaugų arba keisti jų parametrų vertes. Būtinais atvejais, susijusiais su laikinu apsaugų išjungimu (pavyzdžiui, dėl prietaisų patikros), turi būti užtikrinta parametro, kurio apsauga išjungta, bei viso kompresorinio agregato veikimo nuolatinė kontrolė.

163. Nuotolinio valdymo sistemų perjungimai, išjungimai, dujotiekių uždaromojo įtaiso padėčių pakeitimai turi būti suderinti su dispečerine tarnyba ir registruojami žurnale.

164. Tarnyba, eksploatuojanti kompresorinius agregatus, turi būti aprūpinta eksploatacijai reikalingu medžiagų kiekiu.

II. TECHNINĖ DOKUMENTACIJA

165. DKS eksploatuojančioje tarnyboje turi būti šie dokumentai:

165.1. DKS projektinė dokumentacija ir statybą leidžiantys dokumentai;

165.2. eksploatuojančios tarnybos nuostatai;

165.3. darbuotojų pareiginiai nuostatai;

165.4. darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos;

165.5. darbų technologijos ir (ar) įrenginių eksploatavimo instrukcijos;

165.6. priešgaisrinės saugos instrukcijos;

165.7. DKS technologinės schemos;

165.8. DKS potencialiai pavojingų įrenginių techniniai pasai;

165.9. DKS įrenginių techninės priežiūros grafikas;

165.10. matavimo priemonių patikros grafikas;

165.11. slėginių indų pasai ir jų apžiūrų ir bandymų grafikas;

165.12. kėlimo mechanizmų pasai ir jų apžiūrų ir bandymų grafikas;

165.13. darbuotojų saugos ir sveikatos instruktažų darbo vietoje registracijos žurnalas;

165.14. gedimų registravimo žurnalas;

165.15. galimų avarijų lokalizavimo praktinių mokymų grafikas ir jų registravimo žurnalas;

165.16. saugos priemonių apskaitos, išdavimo ir bandymų registravimo žurnalas;

165.17. kėlimo priemonių, mechanizmų ir įrenginių apskaitos ir apžiūros žurnalas;

165.18. pavojingų darbų su dujomis paskyrų-leidimų ir užduočių registravimo žurnalas;

165.19. įrenginių techninės priežiūros darbų žurnalai;

165.20. kompresorinio agregato paros darbo žiniaraštis;

165.21. NVS veikimo patikrinimo žurnalas;

165.22. defektų aktai;

165.23. vamzdynų sienelių storio matavimų aktai;

165.24. vandens, tepalo, dujų, šildymo sistemų vandens laboratorinių tyrimų protokolai;

165.25. apsauginių vožtuvų tikrinimo ir reguliavimo aktai;

165.26. remonto ir rekonstravimo planai;

165.27. eksploatavimo tarnybos veiksmų planai avarijoms lokalizuoti ir likviduoti;

165.28. naudojamų instrukcijų sąrašas;

165.29. dokumentacijos sąrašas;

165.30. kiti eksploatuojančios įmonės vadovo nustatyti dokumentai.

III. DKS TECHNINĖ PRIEŽIŪRA

166. DKS techninės priežiūros darbai atliekami pagal patvirtintą grafiką, kuris sudaromas vadovaujantis šių Taisyklių 2 priedo 3 lentelėje nurodytu darbų periodiškumu ir apimtimi, taip pat įrenginių gamintojų rekomendacijomis, kitais techninę priežiūrą reglamentuojančiais dokumentais.

167. DKS esantys mažesnio nei 16 bar darbinio slėgio dujotiekiai bei įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal Taisyklių 1 priedo 50 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. Šiais dujotiekiais tiekiamos dujos turi būti odoruotos. Gali būti naudojamos ir neodoruotos dujos, jeigu patalpose yra įrengta automatinė dujų nuotėkio signalizacija.

168. DKS esantys šilumos įrenginiai eksploatuojami vadovaujantis šilumos ūkio įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka, Taisyklių 1 priedo 80, 82–84 punktuose nurodytais teisės aktais.

169. KA techninė priežiūra atliekama vadovaujantis eksploatavimo instrukcijomis.

170. Remontuojamų kompresorinių agregatų ir kitų įrenginių valdymo skydai turi būti atjungti nuo elektros maitinimo.

171. Kompresorinio agregato kompresorinės dalies darbo vietose dujų sistemų atidarymo ir (ar) aklių įrengimo metu periodiškai (ne rečiau kaip kartą per 2 val.) turi būti atliekami patalpų oro užterštumo dujomis matavimai.

172. Atlikus kompresorinio agregato remonto darbus, agregatas turi būti išbandomas, kaip nurodyta gamintojo rekomendacijose ar instrukcijose.

173. DKS eksploatuojanti tarnyba privalo palaikyti nustatytą kompresorinio agregato darbo režimą bei periodiškai registruoti darbo parametrus (taip pat esant darbo režimo sutrikimams, avarijoms, nenumatytiems įvykiams) operatyviniame žurnale. Registruojamų parametrų sąrašą ir registravimo periodiškumą nustato eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas vadovaujantis darbuotojas.

174. Techninės priežiūros, avarinių situacijų metu vykdomi ar atlikti darbai, įrenginių gedimai fiksuojami įrenginių techninės priežiūros žurnaluose.

175. Nustatytiems gedimams, kurių negalima pašalinti techninės priežiūros metu surašomi defektų aktai. Gedimai šalinami pagal eksploatuojančios tarnybos sudarytą remonto planą. Atlikti remonto darbai įrašomi į DKS įrenginių techninius pasus.

IV. DKS REKONSTRUKCIJA IR REMONTAS

176. DKS rekonstravimo darbams priskiriami:

176.1. kompresorių keitimas naujais keičiant jų tipą, pajėgumą ar skaičių;

176.2. dujų kompresorių pagrindinių sudėtinių dalių: oro siurblių, uždegimo, greičio reguliavimo, aušinimo, tepimo ir kitų sistemų keitimas naujomis, turinčiomis geresnes savybes, bei naujų sistemų diegimas (jeigu pagerėja agregatų veikimas, valdymas, sunaudojama mažiau kuro, išmetama mažiau teršalų);

176.3. technologinių įrenginių pertvarkymas keičiant principinę veikimo schemą;

176.4. elektros komutavimo, valdymo, energijos kompensavimo, duomenų nuskaitymo, automatizavimo, šildymo, vėdinimo ir kitų sistemų modernizavimas, keitimas naujomis kito modelio sistemomis.

177. DKS kapitalinio remonto darbams priskiriama:

177.1. kompresorių keitimas naujais, nekeičiant jų tipo ir skaičiaus;

177.2. DKS technologinių įrenginių keitimas naujais, kitokio tipo įrenginiais, iš dalies keičiant technologinę stoties schemą;

177.3. papildomų elektros, apšvietimo, šildymo, vėdinimo, vandens ir oro tiekimo sistemų įrengimas;

177.4. aikštelės aptvaro remontas iš esmės keičiant aptvaro konstrukciją;

177.5. įrenginių ir technologinių vamzdynų remontas, pakeitimas;

177.6. aikštelių dangos remontas, keičiant dangos tipą.

178. DKS paprastojo remonto darbams priskiriama:

178.1. variklių, siurblių, talpyklų, uždaromųjų įtaisų ir kitų technologinių įrenginių keitimas naujais nekeičiant stoties technologinės schemos;

178.2. kompresorių, DKS technologinių įrenginių dalinis ar visiškas išardymas, remontuojant ar pakeičiant susidėvėjusias sudėtines jų dalis;

178.3. įrenginių ir technologinių vamzdynų išorinės, vidinės apžiūrų metu nustatytų trūkumų šalinimas;

178.4. antikorozinės dangos, uždaromųjų įtaisų remontas;

178.5. technologinių įrenginių pamatų aikštelių remontas ar pakeitimas;

178.6. elektros, apšvietimo, šildymo, vandens ir oro tiekimo sistemų remontas;

178.7. NVS remontas;

178.8. matavimo priemonių remontas ir keitimas;

178.9. apsaugos nuo žaibo ir įžeminimo sistemų įrenginių remontas ir keitimas;

178.10. slėginių indų vidaus apžiūra, tyrimai ir bandymai;

178.11. talpyklų ir jų įrenginių remontas;

178.12. aikštelės aptvaro remontas nekeičiant aptvaro išvaizdos ir konstrukcijos;

178.13. aikštelių dangos remontas, nekeičiant dangos tipo;

178.14. kiti būtini DKS įrenginių, vamzdynų, įtaisų paprastojo remonto darbai.

VIII. nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemos

I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI

179. Nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemos, jų sudedamosios dalys eksploatuojamos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Taisyklėmis, sistemų įrengimo projektais, gamintojų rekomendacijomis, eksploatuojančios įmonės parengtais dokumentais.

180. NVS kontroliuojamų parametrų diapazonai turi atitikti gamintojų nustatytus parametrus arba sistemos derinimo ataskaitoje nurodytus parametrus.

181. NVS eksploatuojanti kvalifikuota tarnyba privalo užtikrinti:

181.1. nenutrūkstamą NVS veikimą;

181.2. efektyvų NVS eksploatavimą;

181.3. atliekant perdavimo sistemos avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus, laikino ryšio organizavimą;

181.4. rangovų, techniškai prižiūrinčių bei remontuojančių NVS, kontrolę ir statybos techninę priežiūrą.

182. NVS įrenginių statiniai, spintos turi būti tvarkingi, su užrašyta objekto priklausomybe, įranga patikimai saugoma nuo aplinkos poveikio bei pašalinių asmenų patekimo į vidų.

183. Naudojant technologinius įrenginius, nuolat turi veikti projekto numatytos apimties technologinių parametrų matavimo priemonės, technologinės, gaisrinės ir apsauginės signalizacijos įrenginiai, valdymo ir avarinio stabdymo sistemos, loginiai ir telemetrijos valdikliai, kompiuterinės sistemos.

II. Techninė dokumentacija

184. NVS eksploatuojančioje kvalifikuotoje tarnyboje turi būti ši techninė dokumentacija:

184.1. perdavimo sistemos objektų NVS projektai su visais pataisymais, pakeitimais ir suderinimais;

184.2. perdavimo sistemos objektų NVS išpildomoji dokumentacija;

184.3. NVS pasai;

184.4. NVS įrenginių eksploatavimo instrukcijos;

184.5. NVS įrenginių techninės priežiūros grafikai;

184.6. NVS remonto planai;

184.7. matavimo priemonių patikros ir techninio patikrinimo grafikai;

184.8. NVS veikimo patikrinimo žurnalas;

184.9. pavojingų darbų su dujomis paskyrų-leidimų ir užduočių registravimo žurnalas su paskyromis-leidimais;

184.10. eksploatuojančios tarnybos ir darbuotojų pareiginiai nuostatai;

184.11. darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijos;

184.12. naudojamų instrukcijų ir dokumentacijos sąrašai;

184.13. kiti eksploatuojančios įmonės vadovo nustatyti dokumentai.

III. Techninė priežiūra

185. Perdavimo sistemos NVS techninės priežiūros darbai atliekami pagal eksploatuojančios įmonės vadovo arba jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo patvirtintą grafiką, kuris sudaromas vadovaujantis Taisyklių 2 priedo 4 lentelėje nurodytu darbų periodiškumu ir apimtimi, atsižvelgiant į gamintojų rekomendacijas, kitus techninę priežiūrą reglamentuojančius dokumentus.

186. NVS techninės priežiūros darbai atliekami kartu su perdavimo sistemos įrenginių, įtaisų techninės priežiūros darbais.

187. Pastatų gaisro signalizacija tikrinama pagal Taisyklių 1 priedo 41 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.

188. Trūkumai ir gedimai, nustatyti eksploatuojant NVS, taisomi ir šalinami nedelsiant arba atliekant darbus pagal techninės priežiūros grafiką. Trūkumai ir gedimai, kurių negalima pašalinti techninės priežiūros metu, turi būti analizuojami ir įrašomi į remonto darbų planą.

189. Atlikti NVS techninės priežiūros ir remonto darbai turi būti fiksuojami atitinkamų objektų, kuriuose sumontuoti NVS įrenginiai, techninės priežiūros žurnaluose. NVS techninės priežiūros ar remonto metu padaryti įrangos, schemų, programinės įrangos pakeitimai turi būti fiksuojami atitinkamų įrenginių pasuose arba elektroninėje dokumentacijoje, pase darant įrašą apie pakeitimo turinį ir datą, nurodant pakeisto elektroninio dokumento vietą elektroninėje laikmenoje.

190. NVS veikimo parametrai, aplinkos sąlygos (aplinkos temperatūra, drėgmė, oro užterštumo lygis, agresyvi aplinka, mechaninis poveikis, išorinių elektromagnetinių laukų stipris), sistemų ir jų priemonių įrengimo vietose neturi viršyti gamintojų nustatytų ribų.

191. Kabelių sujungimo skydai, komutacinės dėžutės, įrangos spintos turi būti sunumeruoti. Visi laidai ir gnybtai turi būti paženklinti, valdymo ir perjungimo elementai turi būti su užrašais apie jų paskirtį.

192. Visos veikiančios NVS įrangos spintų durelės ir apsauginiai skydų gaubtai turi būti uždaryti ir užrakinti. Vykdant techninės priežiūros bei remonto darbus, įrenginius atidaryti leidžiama tik telekomunikacijas eksploatuojančios kvalifikuotos tarnybos darbuotojams.

193. Esant perkūnijai arba jai artėjant, kabelinėse ryšių linijose dirbti bet kokius priežiūros ir remonto darbus, atlikti kabelių linijų matavimus draudžiama.

194. Eksploatuojamos technologinės saugos įrenginiai turi būti įjungti per visą įrenginių, kuriuose jie sumontuoti, darbo laiką.

195. Veikiančius tvarkingus technologinės saugos įrenginius draudžiama atjungti. Avarinio stabdymo ir avarinės signalizacijos įrenginiai atjungiami tik jiems sugedus ar remontuojant pagal patvirtintus grafikus. Visiškai praradus maitinimą signalizacija turi veikti ne mažiau kaip 2 val.

196. Išjungti veikiančius automatinius reguliatorius leidžiama tik technologinėje ir (ar) eksploatavimo instrukcijoje numatytais atvejais.

197. Nuotolinio valdymo sistemų perjungimai, išjungimai, dujotiekių uždaromojo įtaiso padėčių pakeitimai turi būti suderinti su dispečerine tarnyba ir registruojami žurnale.

IV. Remontas ir rekonstravimas

198. NVS rekonstravimo ir remonto darbai planuojami įvertinant jų eksploatavimo sąlygas, techninės priežiūros metu nustatytus trūkumus ir NVS būklę.

199. NVS rekonstravimo darbams priskiriami:

199.1. naujų ar papildomų NVS įrengimas;

199.2. esamų NVS pertvarkymas, iš esmės keičiant schemas ir veikimo algoritmus.

200. NVS paprastojo remonto darbams priskiriama:

200.1. NVS remontas;

200.2. atskirų NVS įtaisų pakeitimas;

200.3. matavimo priemonių remontas ir keitimas.

IX. Elektros įrenginiai

201. Elektros įrenginiai turi būti eksploatuojami pagal Taisyklių 1 priedo 43–49 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimus, elektros įrenginių gamintojų instrukcijas ar rekomendacijas, eksploatuojančios įmonės parengtus dokumentus.

202. Elektros įrenginių techninė priežiūra atliekama pagal elektros įrenginių techninės priežiūros grafikus, o remontas pagal elektros įrenginių remonto planus. Grafikus ir planus tvirtina eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas vadovaujantis darbuotojas. Elektros įrenginių eksploatacijos grafikai ir planai derinami su technologinių įrenginių techninės priežiūros grafikais ir remonto planais.

203. Kvalifikuotoje tarnyboje, kuri eksploatuoja perdavimo sistemos objektų elektros įrenginius, jei eksploatuojamų objektų leistinoji naudoti galia yra didesnė kaip 30 kW, turi būti paskirtas už elektros ūkį atsakingas asmuo.

204. Elektros įrenginius eksploatuojantys elektrotechnikos darbuotojai privalo turėti reikiamą kvalifikaciją, kuri atitiktų eksploatuojamų įrenginių ir darbų sudėtingumą.

205. Elektros įrenginių darbo režimas turi užtikrinti nenutrūkstamą technologinių įrenginių darbą. Eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo sprendimu atsakinguose perdavimo sistemos objektuose įrengiamas rezervinis elektros energijos gamybos šaltinis. Nutrūkus pagrindiniam elektros maitinimui, rezervinio elektros energijos gamybos šaltinio valdymas turi užtikrinti automatinį įrenginio paleidimą. Rezervinio elektros energijos gamybos šaltinio kuro atsargos turi būti tokios, kad užtikrintų šio įrenginio darbo laiką iki pagrindinio elektros energijos tiekimo atstatymo. Rezervinio elektros energijos gamybos šaltinio techninis patikrinimas turi būti atliekamas vadovaujantis gamintojų instrukcijomis ar rekomendacijomis, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus.

206. Sprogimo atžvilgiu pavojingose zonose atlikti elektros įrenginių techninę priežiūrą, remontą galima tik visiškai išjungus įtampą. Tuo atveju, kai įtampos išjungti neįmanoma, reikia imtis atsargumo priemonių, kad būtų išvengta kibirkščiavimo.

207. Sprogimo atžvilgiu pavojingose zonose esantis elektros tinklas turi būti apsaugotas srovės skirtumine ir viršįtampių apsaugomis.

208. Pažeisti elektros įrenginiai keičiami to paties arba aukštesnio apsaugos laipsnio ir techninių charakteristikų elektros įrenginiais.

209. Elektrotechninė įranga, skirta naudoti potencialiai sprogioje aplinkoje, privalo turėti atitikties sertifikatą, patvirtinantį, kad ši įranga turi saugos lygį, lygiavertį saugos lygiui, nustatytam Taisyklių 1 priedo 39 punkte nurodytame teisės akte, ir atitinka Taisyklių 1 priedo 53 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus. Sprogimo atžvilgiu pavojingose zonose naudojami kilnojamieji elektriniai įrankiai ir šviestuvai turi atitikti tai zonai taikomą apsaugos laipsnį.

210. Elektros skirstymo įrenginių patalpų durys turi būti užrakintos, jų raktas turi būti prižiūrinčio personalo žinioje ir išduodamas pasirašant tam skirtame techninės priežiūros žurnale.

211. Kvalifikuotos tarnybos vadovas, kurio eksploatuojamame objekte įrengti elektros įrenginiai, arba asmuo, atsakingas už elektros ūkį, privalo turėti teisės aktais nustatytą elektros įrenginių techninę dokumentaciją.

X. matavimo priemonės

212. Matavimo priemonės eksploatuojamos vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 5 punkte nurodyto teisės akto nuostatomis, įrenginių projektu, gamintojų instrukcijomis ir techninio aptarnavimo reikalavimais, eksploatuojančios įmonės parengtais dokumentais, matavimo priemonių patikros ir techninio patikrinimo grafikais.

213. Teisinei metrologijai priklausančių masės, temperatūros, slėgio, skysčių ir dujų kiekio matavimo priemonių patikra ir techninis tikrinimas atliekamas Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatytais terminais, vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 57–59 punktuose nurodytų teisės aktų reikalavimais.

214. Teisinei metrologijai nepriskirtų matavimo priemonių patikra ir techninis patikrinimas atliekami vadovaujantis gamintojų reikalavimais bei eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo patvirtintais dokumentais. Matavimo priemonės, neturinčios metrologinių reikalavimų atitikties įvertinimo, gali būti naudojamos tik teisinei metrologijai nepriskirtose veiklos srityse. Tokios matavimo priemonės turi būti kalibruotos.

215. Matavimo jutikliai ir matavimo keitikliai, turintys standartizuotąjį išėjimo signalą, metrologinės patikros požiūriu yra savarankiškos matavimo priemonės.

216. Matavimo priemonių techninės priežiūros periodiškumas ir atliekami patikrinimai turi užtikrinti nuolatinį ir patikimą prietaisų veikimą. Draudžiama vadovautis matavimo priemonių parodymais, kurių patikrinimo terminas yra pasibaigęs arba kurie neatitinka gamintojo nustatytų reikalavimų, arba kurių naudojimas nesuderintas su valstybinėmis kontrolės institucijomis.

217. Matavimo prietaisams, maitinamiems iš elektros tinklo, turi būti įrengta įtampos atsijungimo signalizacija.

218. Ant matavimo priemonių korpuso ar skalės (arba pritvirtintos plokštelės) turi būti žyma, rodanti didžiausiąją darbinę matuojamo dydžio vertę. Ant matavimo priemonių stiklų daryti žymas draudžiama.

219. Pagamintos ar pataisytos matavimo priemonės turi atitikti teisės aktų ir (arba) gamintojo techninių dokumentų nustatytus reikalavimus.

220. Matavimo priemonės ir jų programinė įranga turi būti apsaugotos nuo rodmenų klastojimo.

XI. DUJOTIEKIŲ APSAUGA NUO KOROZIJOS

221. Dujotiekių metaliniai vamzdynai, vamzdynams priklausančios metalinės požeminės ar panardintos konstrukcijos turi būti padengti dangomis, apsaugančiomis juos nuo korozijos. Užkasti ar panardinti dujotiekių vamzdynai turi būti saugomi nuo elektrocheminės korozijos, įrengiant KAĮ.

222. Apsaugos nuo korozijos įrenginiai įrengiami vadovaujantis projektine dokumentacija. Konstrukcijos, kurioms taikoma katodinė apsauga, turi būti padengtos tinkama išorine apsaugine danga.

223. Apsaugos nuo korozijos įrenginiai, apsauginės vamzdynų dangos eksploatuojamos vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, Taisyklėmis, gamintojų rekomendacijomis, eksploatuojančios įmonės parengtais dokumentais, LST EN 12954 standartu (Taisyklių 1 priedo 62 punktas).

224. KAĮ turi veikti viso konstrukcijos tarnavimo laikotarpio metu, o katodinės apsaugos sistema turi būti eksploatuojama be pertraukų.

225. Dujotiekių apsaugos nuo korozijos techninė priežiūra vykdoma pagal patvirtintą grafiką, sudarytą vadovaujantis Taisyklių priede nurodytu periodiškumu. Jei pagal eksploatavimo sąlygas reikalinga, techninės priežiūros darbai gali būti atliekami dažniau. Sprendimą dėl papildomų techninės priežiūros darbų atlikimo priima eksploatuojanti įmonė.

226. Katodinės apsaugos sistemos kontrolei naudojant nuotolinio duomenų surinkimo ir valdymo sistemos priemones, su kuriomis veikimo sutrikimai aptinkami tuojau pat, KAĮ techninis patikrinimas bei dujotiekių katodinės apsaugos veiksmingumo matavimai gali būti atliekami kitu periodiškumu, kuris nustatomas eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo sprendimu.

227. Katodinės apsaugos veiksmingumo matavimas turėtų būti atliekamas taisyklėse numatytu periodiškumu, taip pat esant šioms aplinkybėms:

227.1. įtarus, kad apgadinta apsauginė danga, arba atsiradus kontaktui su kitomis komunikacijomis ar įžemintomis konstrukcijomis;

227.2. įtarus dujotiekio pasislinkimo požymius, pvz., grunto nuslūgimo vietose arba pasikeitus eksploatacijos sąlygoms;

227.3. perklojus dujotiekį arba atlikus izoliacinės dangos remontą, izoliacinių jungčių remontą, įrengus naujus KAĮ arba nustojus eksploatuoti senus KAĮ;

227.4. esant ilgalaikiams elektros interferencijos (trikdžių) poveikiams.

228. Nustatyti dujotiekių apsauginės dangos pažeidimai remontuojami pagal patvirtintus remonto grafikus.

229. Techninės priežiūros darbai registruojami techninės priežiūros žurnale. Atlikti remonto darbai fiksuojami KAĮ pasuose. KAĮ gedimai registruojami gedimų registracijos žurnale.

230. Naujiems dujotiekiams KAĮ turi būti įjungiami kartu su dujotiekių eksploatacijos pradžia.

231. KAĮ vieta turi būti parinkta taip, kad ji būtų lengvai pasiekiama ir kad būtų apsaugota nuo fizinio sugadinimo.

232. Požeminių plieninių dujotiekių apsaugos nuo korozijos būklė, tikrinant apsauginės dangos vientisumą ir matuojant dujotiekio apsaugos potencialo dydį, nustatoma specialiais prietaisais. Nustačius nepakankamą dujotiekių apsaugą nuo korozijos, būtina imtis priemonių, kad būtų užtikrinta tinkama apsauga nuo korozijos.

233. Nustačius apsauginės dangos defektus aktyvios nuo korozijos priemonėmis neapsaugotame dujotiekio ruože ar ten, kur aktyvi apsauga nėra pakankama, dujotiekis turi būti atkastas ir apsauginė danga sutaisoma.

234. Atkasus požeminį plieninį dujotiekį apsauginei dangai taisyti, dujų nuotėkiui šalinti, naujiems dujotiekiams prijungti ar remontuoti, visais išvardintais atvejais turi būti tikrinama apsauginės dangos ir vamzdžio metalo paviršiaus būklė.

235. Atnaujinus požeminio vamzdyno apsauginę dangą, prieš užkasant dujotiekį, apsauginės dangos kokybė turi būti tikrinama prietaisais.

236. MDV nuo įžemintų įrenginių turi būti atskirtas izoliuojančiomis jungtimis. Jungtys turi būti įrengtos antžeminėje dujotiekio dalyje.

237. Taisant vamzdyno apsauginę dangą, kai pažeistos dangos pašalinamos, naujai padengiamų apsauginių dangų medžiagų charakteristikos turi būti analogiškos pagrindinėms dangoms.

238. KAĮ eksploatuojanti tarnyba turi turėti šiuos dokumentus:

238.1. KAĮ projektus su išpildomąja dokumentacija, schemomis ir planais;

238.2. KAĮ pasus;

238.3. apsaugos nuo korozijos įrenginių derinimo ir matavimų dokumentaciją, įrenginių aprašymus;

238.4. katodinės apsaugos elektros komponentų instaliavimo bei sumontavimo brėžinius;

238.5. eksploatavimo ir (ar) darbų technologijų instrukcijas;

238.6. eksploatuojančios tarnybos ir darbuotojų pareiginius nuostatus;

238.7. techninės priežiūros žurnalus;

238.8. gedimų registracijos žurnalus;

238.9. naudojamų instrukcijų ir dokumentacijos sąrašus;

238.10. kitus eksploatuojančios įmonės nustatytus dokumentus.

XII. BANDyMAI

239. Remontuojant, rekonstruojant ar likviduojant avarijas perdavimo sistemos vamzdynai ir įrenginiai, juos išardžius (pakeitus) ir sumontavus naujai, prieš pradedant eksploatuoti turi būti patikrinti atliekant mechaninio atsparumo ir sandarumo bandymus.

240. Perdavimo sistemos vamzdynai ir įrenginiai bandomi vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 56 punkte nurodyto teisės akto ir darbo (techninio) projekto arba instrukcijos reikalavimais.

241. Naujai sumontuotos, keičiamos ar perstatomos MDV atskiros atkarpos bei atskiri perdavimo sistemos įrenginiai gali būti bandomi kartu su atjungtu remontuojamo ar rekonstruojamo dujotiekio vamzdyno ruožu arba gali būti išbandomi atskirai prieš jų sumontavimą ir įvirinimą į remontuojamą ar rekonstruojamą dujotiekio ruožą.

242. Ruošiantis bandymams ir vykdant bandymus, turi būti atsižvelgiama į didžiausią leistiną MDV darbinį slėgį, vamzdžio medžiagą, bandomojo vamzdyno ilgį, vietovės klasę, trasos altitudes, vamzdžių ir įrenginių gamintojų nurodymus.

243. Bandymai yra atliekami vadovaujant komisijai, paskirtai eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo. Kiekvieno bandymo rezultatai yra įforminami aktais.

244. Prieš pradedant atjungto MDV ruožo bandymą valymo kamščiais išvalomas vamzdyno vidus, naudojant vandenį arba suspaustą orą.

245. Atjungto MDV vamzdyno ruožas bandomas visiškai užpylus tranšėją gruntu ir išvežus techniką ir personalą iš magistralinio dujotiekio apsaugos zonos.

246. Bandant dujotiekių mechaninį atsparumą, turi būti naudojami ne mažesnės kaip 1,5 tikslumo klasės manometrai, o bandant sandarumą – ne mažesnės kaip 1,0 tikslumo klasės manometrai.

247. Slėgio, temperatūros registratoriai, naudojami bandymams, turi būti apsaugoti nuo aplinkos poveikio ir įrengti ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo bandomojo vamzdžio ar įrenginio.

248. Mechaninio atsparumo bandymo slėgiu trukmė turi būti ne mažesnė kaip 12 valandų, mechaninio bandymo slėgio dydis priimamas pagal Taisyklių 1 priedo 56 punkte nurodyto teisės akto reikalavimus.

249. Mechaninio atsparumo bandymo metu ir po jo neturi būti skysčio ar dujų nuotėkio, įrenginių deformacijų. Leistini slėgio svyravimai dėl aplinkos temperatūros svyravimų nustatomi projekte.

250. Sandarumo bandymas atliekamas po mechaninio atsparumo bandymo. Sandarumo bandymo slėgis priimamas 1 baru mažesnis už mechaninio atsparumo bandymo slėgį, o bandymo trukmė turi būti ne mažesnė kaip 24 valandos.

251. Išbandžius dujotiekio vamzdyno ruožo mechaninį atsparumą ir stiprumą, iš vamzdyno turi būti pašalinamas vanduo ir drėgmė. Vamzdynu turi būti prastumiami kamščiai tiek kartų, kiek reikia, kad vamzdynas būtų sausas.

252. Išvalius ir išdžiovinus vamzdyną, surašomas aktas.

253. Tuo atveju, kai remontuojant, rekonstruojant ar prijungiant naują MDV reikia suvirinti sandūras ir jų negalima išbandyti didesniu slėgiu kaip darbinis, tokios suvirintos sandūros laikomos garantinėmis. Garantinių sandūrų suvirinimo darbams priimti surašomas garantinių sandūrų priėmimo aktas. Atliktų suvirinimo darbų kokybei patikrinti turi būti kviečiamas valstybės institucijos įgaliotos įrenginių techninės būklės tikrinimo įstaigos ekspertas.

254. Garantinė suvirinta sandūra turi būti tikrinama tam skirtais prietaisais (radiografiškai, ultragarsu). Suremontuoto MDV, užpildžius dujomis ir slėgiui pasiekus 50 procentų darbinio slėgio ribą, įrenginių, vamzdynų, jungčių, suvirintų garantinių sandūrų sandarumas patikrinamas prietaisais. Jei dujų nuotėkio nėra, slėgis padidinamas iki darbinio, o po 2 valandų – sandarumas patikrinamas pakartotinai.

255. Garantinės sandūros aktai turi būti laikomi kartu su MDV technine dokumentacija.

XIII. statiniai, Teritorija, inžineriniai tinklai

256. Perdavimo sistemai priklausančių įrenginių pastatai ir kiti statiniai, inžineriniai tinklai, komunikacijos, uždaromųjų įtaisų aikštelės turi atitikti projekte nustatytus reikalavimus, galiojančias normatyvinius statybos techninius dokumentus ir taisykles, kitus norminius teisės aktus.

257. Perdavimo sistemos statiniai, inžineriniai tinklai, komunikacijos tinkamais naudoti turi būti pripažinti vadovaujantis Taisyklių 1 priedo 62 punkte nurodyto teisės akto nustatyta tvarka.

258. Perdavimo sistemos statiniai eksploatuojami vadovaujantis Taisyklėmis, Taisyklių 1 priedo 3, 61, 63, 65 ir 66 punktų ir kitų teisės aktų reikalavimais, projektais, eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo patvirtintais dokumentais.

259. Vandentiekio ir nuotekų įrenginiai eksploatuojami vadovaujantis projekto nuostatomis, įrenginių gamintojų instrukcijomis, Taisyklių 1 priedo 78 ir 80 punktų ir kitų teisės aktų reikalavimais, eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo patvirtintais dokumentais.

260. Šildymo ir vėdinimo įrenginiai eksploatuojami vadovaujantis projekto nuostatomis, įrenginių gamintojų reikalavimais, Taisyklių 1 priedo 80 punkto ir kitų teisės aktų reikalavimais, eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo patvirtintais dokumentais.

261. Garo ir vandens šildymo katilai eksploatuojami vadovaujantis projekto nuostatomis, įrenginių gamintojų reikalavimais, Taisyklių 1 priedo 82 punkto ir kitų teisės aktų reikalavimais, eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo patvirtintais dokumentais.

262. Šilumos tinklai, šilumos įrenginiai, garo ir perkaitinto vandens vamzdynai eksploatuojami vadovaujantis projekto nuostatomis, įrenginių gamintojų reikalavimais, Taisyklių 1 priedo 83 ir 84 punktų ir kitų teisės aktų reikalavimais, eksploatuojančios įmonės vadovo ar jo įgalioto vadovaujančio darbuotojo patvirtintais dokumentais.

263. Perdavimo sistemos statiniai, inžineriniai tinklai, komunikacijos eksploatuojami vadovaujantis patvirtintais techninės priežiūros grafikais, o rekonstrukcijos ir remonto darbai vykdomi vadovaujantis patvirtintais planais.

264. Eksploatuojančios įmonės vadovo sprendimu paskiriami kvalifikuoti asmenys, atsakingi už pastatų, inžinerinių sistemų, inžinerinių tinklų techninės būklės stebėjimą, vertinimą ir eksploatavimo darbų organizavimą.

265. Kvalifikuota tarnyba, eksploatuojanti perdavimo sistemos statinius, privalo turėti eksploatuojamo statinio techninį pasą, statinio techninės priežiūros žurnalą, sklypo generalinį planą, kuriame pažymėti visi statiniai, įskaitant ir požemines komunikacijas, statinių ir įrenginių faktinio atlikimo darbo brėžinius, visų požeminių inžinerinių komunikacijų brėžinius bei kitus teisės aktais nustatytus dokumentus.

266. Gamybinėse ir kitose patalpose būtina palaikyti tokį temperatūros, drėgmės ir oro apykaitos režimą, koks jis yra numatytas projekte ir statinių bei konstrukcijų eksploatavimo techniniuose dokumentuose.

267. Laikančiosios konstrukcijos neturi būti apkraunamos papildomomis apkrovomis ar keičiama jų apkrovimo schema.

268. Perdavimo sistemos statinių teritorijos, uždaromųjų įtaisų aikštelės, sandėliavimo aikštelės turi būti aptvertos. Aptvarai turi būti tvarkingi, neleidžiantys patekti į teritoriją pašaliniams asmenims. Prie įeigos (įvažiavimo) į objekto teritoriją ir pagal aptvaro perimetrą turi būti įrengti draudžiamieji ženklai „Asmenims be leidimo įeiti draudžiama“, „Rūkyti ir naudoti atvirą liepsną draudžiama“, įspėjamasis ženklas „Dėmesio! Degios dujos“ bei kiti teisės aktais nustatyti įspėjamieji, informaciniai, priešgaisrinės saugos ženklai bei užrašai. Saugos ženklai ir užrašai turi atitikti Taisyklių 1 priedo 20 punkte nurodyto teisės akto ir 30 punkte nurodyto standarto reikalavimus. Prie įeigos (įvažiavimo) į DKS, DSS, DAS turi būti įrengta informacinė lentelė su objekto pavadinimu, adresu, telefono numeriu (numeriais), kuriuo reikia skambinti įvykus avarijai ar sutrikus veiklai. Vartai, aptvarai turi būti uždaryti, o nedarbo metu ir užrakinti. DKS teritorijos aptvare turi būti ne mažiau kaip du išvažiavimo keliai į bendro naudojimo kelią. Uždaromųjų įtaisų aikštelės turi būti su dviem priešpriešiais išdėstytomis įeigomis.

269. Pašaliniams asmenims į perdavimo sistemos statinių, įrenginių teritoriją įeiti leidžiama tik su kvalifikuotos tarnybos vadovo ar jo įgalioto kvalifikuoto darbuotojo leidimu, lydimiems eksploatuojančio kvalifikuoto darbuotojo.

270. DKS, DSS ir DAS teritorijų saugos signalizacija (signalizuojanti pašaliniams asmenims patekus į teritoriją) turi būti įrengta per visą perimetrą.

271. DKS, DSS ir DAS teritorijose turi būti įrengtas apšvietimas, kurio darbo režimą nustato eksploatuojančios tarnybos vadovas.

272. Prie visų perdavimo sistemos statinių ir įrenginių turi būti užtikrintas (įrengtas ir prižiūrimas) transporto bei specialios technikos privažiavimas. Privažiavimo keliai ir takai į DKS, DSS ir DAS teritorijas turi būti kietos dangos arba žvyruoti, be duobių, iškasų. Žiemos metu nuo kelių, takų ir įeigų į pastatus turi būti nuvalytas sniegas, ledas, prireikus jie barstomi smėliu. Privažiuoti prie KAĮ ir uždaromųjų įtaisų aikštelių turi būti sudarytos privažiavimo schemos, suderintos su žemės savininkais ir (ar) naudotojais.

273. DKS atviri žemių plotai, esantys prie pastato, kuriame įrengti kompresoriai, iš kompresoriaus oro paėmimo įrenginių pusės turi būti užsėti vejos žole arba asfaltuoti ar betonuoti.

274. Perdavimo sistemos statinių teritorijoje transporto priemonių judėjimo greitis ribojamas iki 10 km/h, įrengiant atitinkamus kelio ženklus prie įvažiavimo į teritoriją vartų.

275. Ant įeigos durų į gamybos paskirties pastatus išorinės pusės turi būti pakabinti ženklai, nurodantys pastatų ir (ar) patalpų pavojingumą sprogimo bei gaisro atžvilgiu.

276. Įeigos į vietas, kuriose gali susidaryti tokia sprogioji aplinka, kuri keltų pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai, turi būti pažymėti teisės aktais nustatytais įspėjamaisiais ženklais.

277. Eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas vadovaujantis darbuotojas privalo patvirtinti sąrašą patalpų, kuriose būtina periodiškai pagal grafiką tikrinti darbo aplinkos užterštumą dujomis (jeigu nėra įrengti automatiniai užteršimo dujomis kontrolės įtaisai). Periodiškumą nustato ir tikrinimo grafiką tvirtina eksploatuojančios įmonės vadovas ar jo įgaliotas vadovaujantis darbuotojas.

278. Gamybiniame objekte turi būti paskirtas darbuotojas, atestuotas teisės aktų nustatyta tvarka, įgijęs reikiamų žinių ir įgūdžių eksploatavimo darbams atlikti ir atsakingas už darbo aplinkos, pastatų, įrenginių ir šulinių oro užterštumo dujomis kontrolę. Patikrinimo rezultatai registruojami techninės priežiūros žurnale.

XIV. ATSAKOMYBĖ IR KONTROLĖ

279. Už šių taisyklių reikalavimų vykdymą eksploatuojant perdavimo sistemos vamzdynus, įrenginius, statinius, jų techninę būklę, efektyvų, saugų eksploatavimą teisės aktų nustatyta tvarka atsako eksploatuojanti įmonė.

280. Asmenys, atsakingi už perdavimo sistemos vamzdynų, įrenginių, statinių būklę ir saugų eksploatavimą, turi užtikrinti, kad jiems priskirti įrenginiai, objektai būtų techniškai tvarkingi, tikrinami, remontuojami, vykdoma techninė priežiūra ir tvarkomi dokumentai pagal teisės aktų reikalavimus.

281. Taisyklių reikalavimų vykdymo kontrolę atlieka Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos, kitos valstybinės priežiūros institucijos, pagal savo kompetenciją perdavimo sistemos operatoriaus vadovo įgalioti asmenys.

_________________

Perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklių

1 priedas

TEISĖS AKTAI IR STANDARTAI, Į KURIUOS TAISYKLĖSE PATEIKTOS NUORODOS

1. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224; 2011, Nr. 160-7576).

2. Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatymas (Žin., 2000, Nr. 89-2743; 2011, Nr. 87-4186).

3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597).

4. Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymas (Žin., 1996, Nr. 46-1116; 2000, Nr. 89-2742).

5. Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 74-1768; 2006, Nr. 77-2966).

6. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas (Žin., 2003, Nr. 70-3170).

7. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 715/2009 dėl teisės naudotis gamtinių dujų perdavimo tinklais sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1775/2005 (L 211).

8. Gamtinių dujų perdavimo, skirstymo, laikymo, skystinimo, tiekimo ir rinkos operatoriaus licencijavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1246 (Žin., 2011, Nr. 131-6227).

9. Specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652).

10. Potencialiai pavojingų įrenginių valstybės registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 9 d. nutarimu Nr. 645 (Žin., 2002, Nr. 48-1844; 2006, Nr. 10-358).

11. Pavojingų darbų sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 (Žin., 2002, Nr. 87-3751).

12. Pramoninių avarijų prevencijos, likvidavimo ir tyrimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 966 (Žin., 2004, Nr. 130-4649).

13. Avarijų likvidavimo planų sudarymo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 783 (Žin., 1999, Nr. 56-1812).

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimas Nr. 817 „Dėl teisės aktų, būtinų Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatymui įgyvendinti, patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 57-2053; 2004, Nr. 133-4802).

15. Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių, ūkio ministerijos valdymo sričiai priskirtų įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių fizinės saugos reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. rugsėjo 15 d. įsakymu Nr. 4-334 (Žin., 2004, 140-5133).

16. Energetikos objektus ir įrenginius statančių ir eksploatuojančių darbuotojų atestavimo nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. 4-122 (Žin., 2005, Nr. 41-1321).

17. Mokymo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. A1-287/V-611 (Žin., 2011, Nr. 76-3683).

18. Darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo ir instruktavimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1-107 (Žin., 2005, Nr. 53-1817).

19. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakymas Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos patikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“ (Žin., 2000, Nr. 47-1365; 2010, Nr. 27-1235).

20. Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95 (Žin., 1999, Nr. 104-3014).

21. Darbuotojų, dirbančių potencialiai sprogioje aplinkoje, saugos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. A1-262 (Žin., 2005, Nr. 118-4277).

22. Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 85/233 (Žin., 1998, Nr. 44-1224).

23. Darbdavio ar jo įgalioto asmens žinių iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities privalomojo tikrinimo tvarkos aprašas ir Darbdavių, kurie atleidžiami nuo darbuotojų saugos ir sveikatos srities žinių patikrinimo (atestavimo), sąrašas, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 292 (Žin., 2007, Nr. 37-1365).

24. Darbo įrenginių naudojimo bendrieji nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 102 (Žin., 2000, Nr. 3-88).

25. Darbuotojų apsaugos nuo triukšmo keliamos rizikos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A1-103/V-265 (Žin., 2005, Nr. 53-1804).

26. Darbuotojų apsaugos nuo cheminių veiksnių darbe nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 97/406 (Žin., 2001, Nr. 65-2396; 2005, Nr. 55-1907).

27. Pavojingų cheminių medžiagų ir preparatų klasifikavimo ir ženklinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ir sveikatos apsaugos ministrų 2000 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 532/742 (Žin., 2001, Nr. 16-509; 2007, Nr. 22-849).

28. Lietuvos higienos norma HN 23:2007 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. V-827/A1-287 (Žin., 2007, Nr. 108-4434).

29. Lietuvos higienos norma HN 98:2000 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas. Apšvietos ribinės vertės ir bendrieji matavimo reikalavimai“, patvirtinta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. 277 (Žin., 2000, Nr. 44-1278).

30. Lietuvos standartas LST ISO 3864:2001 „Saugos spalvos ir ženklai“.

31. Slėginių indų naudojimo taisyklės DT 12-02, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. 403 (Žin., 2002, Nr. 115-5165).

32. Slėginių vamzdynų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. spalio 3 d. įsakymu Nr. 4-366 (Žin., 2003, Nr. 97-4363).

33. Kėlimo kranų naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2010 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. A1-425 (Žin., 2010, Nr. 112-5717).

34. Įgaliotų įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių (nurodant jų parametrais) sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 4-457 (Žin., 2004, Nr. 184-6801).

35. Įgaliotų įstaigų prižiūrimų ir valstybės registre registruojamų potencialiai pavojingų įrenginių (nurodant jų parametrais) sąrašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. A1-246 (Žin., 2004, Nr. 166-6070).

36. Laikinosios pavojingų medžiagų stacionariųjų beslėgių talpyklų priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. A1-178 (Žin., 2008, Nr. 64-2430).

37. Slėginių įrenginių techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2000 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2000, Nr. 88-2726).

38. Paprastų slėginių indų saugos techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 431 (Žin., 2000, Nr. 7‑197; 2001, Nr. 54-1931).

39. Įrangos ir apsaugos sistemų, naudojamų potencialiai sprogioje aplinkoje, techninis reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 187 (Žin., 2002, Nr. 56-2279).

40. Techninis reglamentas „Mašinų sauga“, patvirtintas Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 28 (Žin., 2000, Nr. 23-601; 2012, Nr. 37-1890).

41. Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės, patvirtintos Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2010 m. liepos 27 d. įsakymu Nr. 1-223 (Žin., 2010, Nr. 99-5167).

42. Gaisrinės saugos ženklų naudojimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose nuostatai, patvirtinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1-404 (Žin., 2005, Nr. 152-5630).

43. Elektros tinklų apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1-93 (Žin., 2010, Nr. 39-1877).

44. Elektros įrenginių įrengimo bendrosios taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 (Žin., 2012, Nr. 39-1877).

45. Elektros linijų ir instaliacijos įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. 1-309 (Žin., 2012, Nr. 2-58).

46. Skirstyklų ir pastočių elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1-303 (Žin., 2011, Nr.165-7886).

47. Apšvietimo elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2011 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-28 (Žin., 2011, Nr. 17-815).

48. Specialiųjų patalpų ir technologinių procesų elektros įrenginių įrengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 4-140/D1-232 (Žin., 2004, Nr. 84-3051).

49. Elektros įrenginių bandymų normos ir apimtys, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. 141 (Žin., 2001, Nr. 54-1930).

50. Gamtinių dujų skirstymo ir vartotojų sistemų eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1-82 (Žin., 2012, Nr. 52-2598).

51. Pavojingų darbų su dujomis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 4-382 (Žin., 2005, Nr. 134-4823).

52. Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1-213 (Žin., 2010, Nr. 87-4625).

53. Energetikos įrenginių avarijų ir veikimo sutrikimų tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. kovo 5 d. įsakymu Nr. 1-80 (Žin., 2010, Nr. 29-1358).

54. Lietuvos standartas LST EN 1594:2009. Dujų tiekimo sistemos. Daugiau kaip 16 bar didžiausio eksploatacinio slėgio vamzdynai. Funkciniai reikalavimai.

55. Lietuvos standartas LST EN 12954:2002 „Užkastų arba panardintų metalinių konstrukcijų katodinė apsauga. Bendrieji principai ir jų taikymas vamzdynams“.

56. Sritinis norminis dokumentas „Dujų sistema. Magistraliniai dujotiekiai. Projektavimas, medžiagos ir statyba. Taisyklės“, patvirtintas Lietuvos Respublikos ūkio ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministrų 2001 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 86/146 (Žin., 2001, Nr. 23-771; 2006, Nr. 130-4922).

57. Teisinei metrologijai priskirtų matavimo priemonių grupių sąrašas ir laiko intervalai tarp patikrų, patvirtintas Valstybinės metrologijos tarnybos direktoriaus 2011 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-116 (Žin., 2011, Nr. 109-5168).

58. Matavimo priemonių techninis reglamentas, patvirtintas Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2006 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-31 (Žin., 2006, Nr. 40-1451).

59. Matavimo priemonių teisinio metrologinio reglamentavimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės metrologijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos direktoriaus 2009 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-25 (Žin., 2009, Nr. 44-1736).

60. Geodezijos ir kartografijos techninis reglamentas „Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarka GKTR 2.01.01:1999“, patvirtintas Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 1999 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 17 (Žin., 1999, Nr. 42-1356).

61. Statybos techninis reglamentas STR 1.12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 (Žin., 2004, Nr. 98-3658).

62. Statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. D1-828 (Žin., 2010, Nr. 116-5947).

63. Statybos techninis reglamentas STR 2.03.02:2005 „Gamybos, pramonės ir sandėliavimo statinių sklypų tvarkymas“ (Žin., 2005, Nr. 80-2908).

64. Statybos techninis reglamentas STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. D1-629 (Žin., 2005, Nr. 151-5569).

65. Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. Dl-193 (Žin., 2007, Nr. 42-1594).

66. Lietuvos standartas LST EN 287-1:2011 „Suvirintojų kvalifikacijos tikrinimas. Lydomasis suvirinimas. 1 dalis. Plienai“.

67. Lietuvos standartas LST EN ISO 15607:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Bendrosios taisyklės (ISO 15607:2003)“.

68. Lietuvos standartas LST EN ISO 15609-1:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Suvirinimo procedūrų aprašas. 1 dalis. Lankinis suvirinimas (ISO 15609-1:2004)“.

69. Lietuvos standartas LST EN ISO 15614-1:2004/A2:2012 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Suvirinimo procedūros bandymas. 1 dalis. Plieno lankinis ir dujinis suvirinimas, nikelio ir nikelio lydinių lankinis suvirinimas. 2 keitinys (ISO 15614-1:2004/Amd. 2:2012)“.

70. Lietuvos standartas LST EN ISO 15610:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Patvirtinimas pagal išbandytas suvirinimo medžiagas (ISO 15610:2003)“.

71. Lietuvos standartas LST EN ISO 15611:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Patvirtinimas pagal ankstesnę suvirinimo patirtį (ISO 15611:2003)“.

72. Lietuvos standartas LST EN ISO 15612:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Patvirtinimas pagal priimtą standartinę suvirinimo procedūrą (ISO 15612:2004)“.

73. Lietuvos standartas LST EN ISO 15613:2005 „Metalų suvirinimo procedūrų aprašas ir patvirtinimas. Patvirtinimas pagal ikigamybinį suvirinto sujungimo bandymą (ISO 15613:2004)“.

74. Lietuvos standartas LST EN ISO 9692-1:2004 „Suvirinimas ir panašūs procesai. Jungčių paruošimo rekomendacijos. 1 dalis. Plienų rankinis lankinis suvirinimas, lankinis suvirinimas lydžiuoju elektrodu apsauginėse dujose, dujinis suvirinimas, TIG suvirinimas ir pluoštinis suvirinimas (ISO 9692-1:2003)“.

75. Lietuvos standartas LST EN ISO 5817:2007 „Suvirinimas. Plieno, nikelio, titano ir jų lydinių lydomojo suvirinimo (išskyrus pluoštinį suvirinimą) jungtys. Kokybės lygiai defektų atžvilgiu (ISO 5817:2003, pataisyta versija 2005, įskaitant pataisą 1:2006“.

76. Lietuvos standartas LST EN 17637:2011 „Virintinų siūlių neardomieji bandymai. Lydomojo suvirinimo jungčių apžiūrimasis tikrinimas (ISO 17637:2003)“.

77. Lietuvos standartas LST EN 12186 „Dujų tiekimo sistemos. Dujų transportavimo ir skirstymo slėgio reguliavimo stotys. Funkciniai reikalavimai“.

78. Lietuvos standartas LST EN 12583 „Dujų tiekimo sistemos. Kompresorinės stotys. Funkciniai reikalavimai“.

79. Statybos techninis reglamentas STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 390 (Žin., 2003, Nr. 83-3804; 2009, Nr. 35-1348).

80. Statybos techninis reglamentas STR 2.09.02:2005 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. D1-289 (Žin., 2005, Nr. 75-2729; 2009, Nr. 157-7115).

81. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-629 (Žin., 2007, Nr. 19-742).

82. Garo ir vandens šildymo katilų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. 4-6 (Žin., 2007, Nr. 7-302).

83. Vandens garo ir perkaitinto vandens vamzdynų įrengimo ir saugaus eksploatavimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 1-82 (Žin., 2009, Nr. 73-2994).

84. Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo įrenginių priežiūros (eksploatacijos) taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. 1-111 (Žin., 2010, Nr. 43-2084).

PASTABA. Taikant Taisykles, turi būti naudojamos aktualios Taisyklių priede nurodytų teisės aktų ir standartų redakcijos. Panaikinus priede nurodytus teisės aktus taikomi jį pakeičiantys teisės aktai.

_________________

Perdavimo sistemos eksploatavimo taisyklių

2 priedas

eksploatavimo darbai ir jų periodiškumas

1 lentelė. MDV techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas

Eil. Nr.	Atliekami darbai	Periodiškumas (ne rečiau kaip)
1.	Magistralinio dujotiekio trasos apžiūra (apskridimas, apvažiavimas ar apėjimas)	Vieną kartą per metus
2.	Požeminių perėjų per gamtines kliūtis krantų tikrinimas	Vieną kartą per metus
3.	Antžeminių MDV sudedamųjų dalių techninis tikrinimas	Vieną kartą per ketvirtį
4.	Perėjų per geležinkelius, automobilių kelius, upes, griovius būklės ir dėklų dujų išleidimo vamzdžių tikrinimas	Du kartus per metus
5.	Požeminio dujotiekio įgilinimo matavimas	Vieną kartą per 10 metų  arba pagal apžiūros rezultatus
6.	Dujų nuotėkių tikrinimas MDV prietaisų pagalba	Vieną kartą per 5 metus
7.	Uždarymo įtaisų aikštelių aptvarų, užraktų, įspėjamųjų ženklų būklės tikrinimas	Vieną kartą per ketvirtį
8.	Uždarymo įtaisų išorinė apžiūra, dujų nuotėkio vietų nustatymas	Vieną kartą per ketvirtį
9.	Uždarymo įtaisų valdymo mazgų, impulsinių dujotiekių, ventilių apžiūra	Vieną kartą per ketvirtį
10.	Uždarymo įtaisų veikimo patikrinimas (rankiniu arba automatiniu būdais uždarant ir atidarant iki 15 % jų veikimo diapazono)	Du kartus per metus
11.	Krūmų ir medžių pašalinimas	Pagal apžiūrų rezultatus
12.	Apsauginės dangos sutaisymas dujotiekio ir antžeminių dujotiekio įtaisų įvadinių ir išvadinių vamzdžių susikirtimo su žeme vietose	Pagal apžiūrų rezultatus
13.	Krantų tvirtinimo darbai, išplautų krantų užpylimas	Pagal apžiūrų rezultatus
14.	Povandeninės perėjos būklės techninis patikrinimas	Vieną kartą per 3 metus (pirmą kartą po metų nuo eksploatavimo pradžios)
15.	Antžeminių perėjų dažymas	Pagal apžiūrų rezultatus
16.	Antžeminių uždarymo įtaisų, dujų įvadinių ir išvadinių vamzdžių alkūnių sienelių storio matavimas prietaisais	Vieną kartą per 2 metus arba atsižvelgiant į ankstesnio matavimo rezultatus
17.	Krūmų, žolės nupjovimas uždarymo įtaisų aikštelėse ir aplink jas	Pagal apžiūros rezultatus
18.	Uždarymo įtaisų pripildymas sandarinimo tepalu	Nustačius dujų nuotėkį arba po taisymo, remonto darbų
19.	Nustatytų dujų ir tepalo nuotėkių uždarymo įtaisų aikštelėse pašalinimas	Pagal apžiūros rezultatus
20.	Uždarymo įtaisų, jų aikštelių aptvarų, dujų išleidimo vamzdžių dažymas, numeracijos atkūrimas	Pagal apžiūros rezultatus
21.	Uždarymo įtaisų hidraulinės sistemos būklės techninis tikrinimas	Vieną kartą per metus
22.	Uždarymo įtaisų reduktorių tepimas, siurblių techninės būklės patikrinimas	Vieną kartą per metus
23.	Trasos žymėjimo stulpelių, įspėjamųjų ženklų ir užrašų atkūrimas	Pagal apžiūros rezultatus
24.	Distanciniu būdu valdomų uždarymo įtaisų techninis tikrinimas	Du kartus per metus, iš jų vieną kartą žiemą
25.	MDV vidinės ertmės valymas bei diagnostika tam pritaikytuose MDV	Vieną kartą per 8 metus

2 lentelė. DSS ir DAS techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas

Eil. Nr.	Atliekami darbai	Periodiškumas (ne rečiau kaip)
1.	Uždarymo įtaisų sandarumo ir veikimo techninis patikrinimas; Nuotolinio valdymo uždarymo įtaisų veikimo techninis patikrinimas	Vieną kartą per metus
2.	Saugos vožtuvų techninis tikrinimas, veikimo derinimas ir plombavimas (jeigu tai numatyta gamintojo)	Du kartus per metus
3.	Dujų pašildymo sistemos automatikos tikrinimas	Vieną kartą per metus
4.	Katilinėse dujas deginančių įrenginių dujų deginimo įtaisų techninis patikrinimas	Gamintojo nustatytu periodiškumu ir apimtimi, o jei gamintojas nenustatė – vieną kartą per metus
5.	Dujas deginančių įrenginių ir dujų deginimo įtaisų techninis patikrinimas	Vieną kartą per metus
6.	Šildytuvų ir vamzdynų šiluminės izoliacijos pažeidimų pašalinimas	Pagal apžiūros rezultatus
7.	Dūmtraukių ir dūmtakių patikrinimas	Vieną kartą per metus
8.	Darbinių ir rezervinių dujų slėgio reguliavimo linijų tikrinimas ir reguliavimas	Vieną kartą per 6 mėnesius
9.	Odoravimo įrenginių, automatikos techninis patikrinimas. Odoranto dozavimo patikrinimas	Du kartus per metus
10.	Komunikacijų ir įrenginių dažymas, užrašų ir dujų tekėjimo krypties rodyklių atkūrimas	Pagal apžiūros rezultatus
11.	Elektros įrenginių įžeminimo tikrinimas	Vieną kartą per metus
12.	Žaibolaidžių jungčių su įžeminimu tikrinimas	Vieną kartą per metus
13.	Šildymo ir vėdinimo sistemų tikrinimas	Vieną kartą per metus
14.	Apšvietimo sistemų techninis patikrinimas	Vieną kartą per metus
15.	Elektros įrenginių ir žaibolaidžių dažymas	Pagal apžiūrų rezultatus
16.	Šildymo ir vėdinimo sistemų dažymas	Pagal apžiūrų rezultatus
17.	DSS ir DAS dujotiekių alkūnių sienelių storio matavimas prietaisais	Vieną kartą per 5 metus. Esant reikalui dažniau, atsižvelgiant į ankstesnių matavimų duomenis
18.	Dujų slėgio (srauto) reguliavimo įrenginių techninis patikrinimas	Gamintojo nustatytu periodiškumu ir apimtimi. Jei gamintojas nenustatė – vieną kartą per metus
19.	Pastatų ir lauko dujų sistemų techninis patikrinimas	Vieną kartą per metus
20.	Technologinės signalizacijos sistemos funkcinis ir veikimo tikslumo patikrinimas	Vieną kartą per metus
21.	Technologinio valdiklio tikrinimas	Vieną kartą per metus
22.	Rezervinio elektros maitinimo šaltinio tikrinimas	Du kartus per metus
23.	Bendra pastatų, teritorijų, privažiavimo kelių apžiūra	Vieną kartą per metus

3 lentelė. DKS techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas

Eil. Nr.	Atliekami darbai	Periodiškumas (ne rečiau kaip)
1.	Dujų kompresorių išorinė apžiūra	Kartą per ketvirtį, jei dujų kompresorius neveikė
2.	Dujų kompresorių techninis patikrinimas	Kompresoriui veikus gamintojo nustatytą valandų skaičių
3.	Antžeminių dujų technologinių vamzdžių alkūnių sienelių storio matavimas prietaisais	Vieną kartą per 2 metus
4.	Kondensato surinkimo įrenginių techninis patikrinimas	Vieną kartą per metus
5.	Kuro dujų sistemos techninis patikrinimas	Vieną kartą per 6 mėnesius
6.	Impulsinių dujų vamzdžių sistemos techninis patikrinimas	Vieną kartą per metus
7.	Tepalo sistemos techninis patikrinimas	Vieną kartą per metus
8.	Vandens tiekimo sistemos techninis patikrinimas	Pagal gamintojų rekomendacijas
9.	Technologinio vandens kokybės patikrinimas	Vieną kartą per savaitę, kai kompresoriai veikia
10.	Oro tiekimo sistemos techninis patikrinimas:
	1. kompresorių;	Kompresoriui veikus gamintojo nustatytą valandų skaičių;
	2. vožtuvų, saugos ir reguliavimo įtaisų;	Vieną kartą per 6 mėnesius;
	3. vamzdynų ir uždarymo įtaisų	Vieną kartą per metus
11.	Kompresorinio agregato patalpų vėdinimo sistemos techninis patikrinimas	Vieną kartą per 6 mėnesius
12.	Automatikos ir signalizacijos sistemų techninis patikrinimas	Vieną kartą per 6 mėnesius
13.	Rezervinio elektros maitinimo šaltinio techninis patikrinimas	Vieną kartą per mėnesį

4 lentelė. NVS techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas

Eil. Nr.	Atliekami darbai	Periodiškumas (ne rečiau kaip)
1.	NVS apžiūra, apsaugotų nuo sprogimo prietaisų kabelių įvadų sandarumo apžiūra	Vieną kartą per metus arba po bet kokių darbų atlikimo
2.	DSS ir DAS telemetrijos sistemos veikimo nustatytais režimais patikrinimas	Vieną kartą per 6 mėnesius
3.	DSS ir DAS saugos ir gaisro signalizacijos sistemos veikimo patikrinimas	Vieną kartą per ketvirtį
4.	Įjungtų į telemetrijos sistemą nuotolinio valdymo UĮ techninis patikrinimas	Du kartus per metus, iš jų vieną kartą, kai oro temperatūra žemesnė kaip minus 10 °C
5.	MDV uždarymo įtaisų ir KAĮ telemetrijos sistemos veikimo nustatytais režimais patikrinimas	Vieną kartą per metus
6.	MDV uždarymo įtaisų, signalizacijos sistemos veikimo patikrinimas	Vieną kartą per ketvirtį
7.	Perdavimo sistemos technologinio ryšio kabelinių linijų izoliacijos varžos matavimas	Vieną kartą per metus
8.	Perdavimo sistemos technologinio ryšio neaptarnaujamų stiprinimo punktų įžeminimo varžos matavimas	Vieną kartą per metus
9.	Distancinė telemetrijos sistemų darbo kontrolė	Vieną kartą per parą

5 lentelė. Katodinės apsaugos įrenginių techninės priežiūros darbai ir jų periodiškumas

Eil. Nr.	Darbų pavadinimas	Periodiškumas (ne rečiau kaip)
1.	Katodinių stočių techninis patikrinimas	Vieną kartą per 3 mėnesius
2.	Galvaninių anodų įrenginių techninis patikrinimas	Vieną kartą per metus
3.	Drenažinių stočių techninis patikrinimas	Vieną kartą per mėnesį arba dažniau, jei klaidžiojančios srovės yra didelės
4.	Prijungimų prie pašalinių konstrukcijų techninis patikrinimas	Vieną kartą per metus
5.	Srovės atsajos įtaisų ir įžeminimo sistemų techninis patikrinimas	Vieną kartą per metus
6.	Saugos ir apsaugos įrenginių techninis patikrinimas	Vieną kartą per metus
7.	Kontrolės matavimo kolonėlių su nuotoline kontrole techninis patikrinimas	Vieną kartą per metus
8.	Kontrolės matavimo kolonėlių be nuotolinės kontrolės techninis patikrinimas	Vieną kartą per 3 metus
9.	Katodinės apsaugos veiksmingumo patikrinimas kontrolės matavimo punktuose	Kasmet pasirinktose vietose ir kas 3 metus visose vietose
10.	Dujotiekio apsauginės dangos vientisumo patikrinimas ir (ar) katodinės apsaugos veiksmingumo patikrinimas	Vieną kartą per 6 metus
11.	Korozijai pavojingų MDV ruožų saugos nuo korozijos būklės patikrinimas	Eksploatacijos įmonės nustatytu periodiškumu

_________________