MUITINĖS DEPARTAMENTO PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS DIREKTORIUS
Į S A K Y M A S
DĖL VIDINIŲ MUITINĖS POSTŲ STAMBINIMO (OPTIMIZAVIMO) KONCEPCIJOS PATVIRTINIMO
2003 m. sausio 24 d. Nr. 1B-63
Vilnius
Siekdamas įgyvendinti Lietuvos muitinės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 1999 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 191, 10 uždavinį, t. y. pertvarkyti Lietuvos muitinės centrinės administracijos ir teritorinių padalinių struktūrą, pagrįstą aiškiai apibrėžtomis struktūrinių padalinių funkcijomis, glaudžia jų tarpusavio sąveika ir efektyviu vadovavimo mechanizmu,
2. Pavedu:
2.1. Muitinės departamento struktūriniams padaliniams, teritorinių muitinių viršininkams vadovautis šia koncepcija rengiant vidinių muitinės postų reorganizavimo projektus, teikiant siūlymus dėl postų steigimo, jų stambinimo;
3. Pripažįstu netekusiu galios Muitinės departamento direktoriaus 2000 m. birželio 23 d. įsakymą Nr. 249 „Dėl Lietuvos vidinių muitinės postų stambinimo Lietuvos muitų teritorijoje koncepcijos patvirtinimo“.
PATVIRTINTA
Muitinės departamento direktoriaus
2003 m. sausio 24 d. įsak. Nr. 1B-63
VIDINIŲ MUITINĖS POSTŲ STAMBINIMO (OPTIMIZAVIMO) KONCEPCIJA
I. TEISINIS KONCEPCIJOS RENGIMO PAGRINDAS IR PASKIRTIS
1. Vidinių muitinės postų stambinimo koncepcija (toliau – Koncepcija) parengta remiantis finansų ministro 1999 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. 191 patvirtinta Lietuvos muitinės veiklos strategija, taip pat vykdant Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą ir Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. 77, kuriuo patvirtintas Teritorinių muitinių reorganizavimo projektas, suderintas su finansų ministru.
2. Vidiniai muitinės postai – tai teritorinės muitinės (toliau – muitinės) įstaigos, esančios Lietuvos Respublikos muitų teritorijos viduje ir veikiančios Muitinės departamento nustatytose vietose. Vidiniai muitinės postai skirstomi pagal prekes (krovinius) gabenančių transporto priemonių rūšis bei atliekamas funkcijas ir gali būti įvardijami kaip geležinkelio, pašto, stacionarių transporto priemonių bei krovinių postai.
3. Vidiniai muitinės postai taiko posto kompetencijai priskirtas muitinės priežiūros priemones – atlieka ūkio subjektų ir fizinių asmenų gabenamų prekių (krovinių), transporto priemonių tikrinimą, dokumentų muitinį įforminimą, kontroliuoja muitinės sandėlius, importo ir eksporto terminalus (laikinojo prekių saugojimo sandėlius), laisvuosius sandėlius ir Laisvąsias zonas.
4. Pagrindiniai Koncepcijos tikslai:
4.1. formuoti Lietuvos muitinės politiką vidinių muitinės postų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo, veiklos ir darbo organizavimo klausimais;
4.2. numatyti organizacines prielaidas efektyviam būtiniausių, ypač žmogiškųjų ir finansinių, taip pat informacinių resursų, reikalingų muitinės uždaviniams įgyvendinti, naudojimui;
4.3. suformuluoti konceptualų požiūrį į vidinių muitinės postų plėtros principus, jų realizavimo kryptis;
4.4. nustatyti vidinių muitinės postų infrastruktūros laipsnišką plėtrą, kuri užtikrintų sklandų ir kokybišką prekių (krovinių) muitinį tikrinimą ir įforminimą;
II. VIDINIŲ MUITINĖS POSTŲ STAMBINIMO TIKSLAI
5. Iš viso Lietuvos muitų teritorijoje šiuo metu veikia 28 vidiniai muitinės postai (24 –krovinių, 2 – geležinkelio ir 2 – pašto), kuriuose dirba per 680 muitinės pareigūnų. Per metus juose įforminama virš 1700 tūkst. muitinės dokumentų, iš jų apie 961 tūkst. (54,9 proc.) – naudojant automatizuotą duomenų apdorojimo sistemą ASYCUDA. Muitinės procedūrų įforminimas vienai statistinei deklaracijai užtrunka nuo 12 iki 120 min.
6. Ne visų vidinių muitinės postų infrastruktūra išplėtota, trūksta prekių fizinio tikrinimo vietų, transporto stovėjimo aikštelių, stoginių, rampų, techninių kontrolės priemonių, apie 50% kompiuterinės technikos moraliai pasenusi, daugelyje postų darbo ir buities sąlygos tik patenkinamos. Vienam muitinės pareigūnui tenka vidutiniškai 6,4 kv. m darbo patalpų ploto, 0,4 kompiuterinių darbo vietų.
7. Siekiant sukurti šiuolaikinius Europos Sąjungos reikalavimus atitinkančius muitinės postus su specializuotomis darbo vietomis, šiuolaikinėmis darbo technologijomis ir infrastruktūra, būtina stambinti vidinius muitinės postus, t. y. sukurti modernius, aprūpintus visomis techninėmis priemonėmis ir įranga postus. Juose turi būti įrengti muitinės integruotu kompiuteriu tinklu tarpusavyje sujungti vidaus ryšio tinklai, užtikrintos kompiuterinei-tinklinei įrangai eksploatuoti būtinos sąlygos (stabilus elektros maitinimas, aplinka, duomenų apsauga), tinkamos darbo patalpos muitinės pareigūnams, būtini privažiavimo keliai, prekių (krovinių) saugojimo vietos, parkavimo aikštelės ir rampos, įrengtos muitinio tikrinimo vietos.
8. Stambūs muitinės postai turi didelius privalumus: juose galima sukoncentruoti efektyvesnes muitinės kontrolės technines priemones ir informacinės sistemos įrangą, geriau jas panaudoti, mažesnėmis lėšomis užtikrinti kokybiškesnę jos techninę priežiūrą. (stambaus posto darbui, tam pačiam muitinės pareigūnų skaičiui yra būtinas mažesnis kompiuterių įrangos kiekis, geresnis ir operatyvesnis įrangos aptarnavimas). Tokiuose postuose galima efektyviau organizuoti muitinės pareigūnų darbą, turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, atskirti prekių ir dokumentų muitinį tikrinimą, operatyviau taikyti muitinės priežiūros priemones, yra mažesnės ryšių išlaidos.
9. Pagrindiniai vidinių muitinės postų stambinimo tikslai yra:
9.1. įgyvendinti Lietuvos muitinės strategijos 10 uždavinį, t. y. pertvarkyti Lietuvos muitinės centrinės administracijos ir teritorinių padalinių struktūrą, pagrįstą aiškiai apibrėžtomis struktūrinių padalinių funkcijomis, glaudžia jų tarpusavio sąveika ir efektyviu vadovavimo mechanizmu;
9.2. siekiant narystės Europos Sąjungoje, numatyti būdus ir priemones sukurti šiuolaikinius reikalavimus atitinkančias muitinės įstaigas, koncentruoti muitinės veiklą moderniuose, gerai įrengtuose ir aprūpintuose šiuolaikine technika vidiniuose muitinės postuose;
9.3. sudaryti prielaidas efektyviai naudoti būtiniausius, ypač žmogiškuosius ir finansinius, resursus, reikalingus muitinės uždaviniams įgyvendinti;
9.4. nustatyti ekonomiškai pagrįstą ir būtiną vidinių muitinės postų, muitinio tikrinimo vietų skaičių;
9.5. siekti našaus darbo sudarant palankias muitinės pareigūnų darbo sąlygas, t. y. aiškiai apibrėžti visų lygių darbuotojų galimybes, nustatyti jų darbo krūvį ir optimalų pareigūnų skaičių;
9.7. didinti muitinio tikrinimo ir įforminimo efektyvumą, trumpinant muitinio tikrinimo ir dokumentų įforminimo laiką;
9.8. gerinti muitinės renkamų importo ir eksporto muitų ir mokesčių administravimą, efektyviau taikyti prevencines priemones;
9.9. mažesnėmis sąnaudomis įdiegti modernią muitinės informacinę sistemą (toliau – MIS), pagrįstą naujausiomis informacinėmis ir ryšio technologijomis;
9.10. išplėsti supaprastintų muitinės procedūrų taikymo sritį, sukurti būtinas prekių (krovinių) deklaravimo elektroniniu būdu prielaidas;
9.11. gerinti muitinės postų infrastruktūrą, sudaryti tinkamas sąlygas muitiniam tikrinimui atlikti ir muitinės dokumentams įforminti;
9.12. stiprinti kovą su kontrabanda, vykdant fizinį prekių (krovinių), transporto priemonių tikrinimą pagal esamus rizikos faktorius ir turimą informaciją apie galimus muitinės teisės aktų pažeidimus;
9.13. sudaryti prielaidas atskirti prekių ir dokumentų muitinį tikrinimą, atribojant muitinės pareigūnus nuo vežėjų, deklarantų bei ūkio subjektų atstovų įtakos ir sumažinti galimybes piktnaudžiavimams tarnyba ir protekcionizmui;
III. PAGRINDINĖS VIDINIŲ MUITINĖS POSTŲ STAMBINIMO ĮGYVENDINIMO NUOSTATOS
10. Nuo 1990 metų muitines ir muitinės postus steigė ir likvidavo Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Nuo 1998 m. sausio 1 d. įsigaliojus Muitinės kodeksui, postų steigimą, reorganizavimą ir likvidavimą vykdo Muitinės departamentas, suderinęs su Finansų ministerija.
11. Viena iš pagrindinių vidinių muitinės postų stambinimo nuostatų yra ta, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir toliau didėjant krovinių srautams, verslininkai išsivysčiusiose šalyse susidurs su naujausiomis informacinėmis technologijomis (internetas, elektroninis parašas ir pan.), grindžiamomis supaprastintomis muitinio įforminimo procedūromis, užtikrinančiomis spartesnį prekių (krovinių) dokumentų įforminimą. Kompiuterių tinklų, internetinių technologijų, elektroninio parašo, elektroninio verslo infrastruktūros plėtra šiame dešimtmetyje Lietuvoje turėtų užtikrinti tolesnį muitinės procedūrų automatizavimo ir elektroninio deklaravimo technines galimybes.
12. Atsižvelgiant į Euromuitinės (PHARE 2000 projekto „Muitinės procedūrų ir praktinės veiklos gerinimas Lietuvos Muitinės departamente ir teritorinėse muitinėse“ 4 priemonė „Organizavimas ir vadyba“) ekspertų rekomendacijas ir į tai, kad pagrindinis principas yra laisvas asmenų, prekių, transporto priemonių judėjimas per vidines ES sienas, muitinės kontrolė bus perkeliama į šalies vidų. Muitinės priežiūros priemonės gabenamoms prekėms bus taikomos atsižvelgiant į rizikos faktorių analizę, pirmenybę teikiant auditui bei tinkamai muitinės kontrolei prie išorinių Europos Sąjungos sienų.
13. Siekiant sukurti modernius ir efektyvesnius teritorinių muitinių padalinius, įvertinus Muitinės informacinės sistemos (toliau – MIS) diegimo galimybes bei prekių (krovinių), transporto priemonių srautus, po teritorinių muitinių reorganizavimo didesnis dėmesys bus skiriamas vidinių muitinės postų skaičiaus optimizavimui. Reorganizuojant ir stambinant vidinius muitinės postus, turi būti atsižvelgta į tai, kurie vidiniai postai išliks esminiai (pagrindiniai) įstojus į Europos Sąjungą. Pirmajame vidinių muitinės postų stambinimo etape turi išlikti du postų administracinės struktūros tipai:
13.1. pirmojo tipo postai – tai vidiniai muitinės postai, išlaikantys esamą administracinę struktūrą ir atitinkantys Muitinės departamento nustatytus bendruosius reikalavimus infrastruktūrai. Minėti postai bus pavaldūs teritorinėms muitinėms, savo veiklos zonoje galės turėti muitinio tikrinimo vietas ir prekių tikrinimo vietas ne muitinės poste, kurios kuriamos ūkio subjektų lėšomis jiems priklausančiuose statiniuose, teritorijose. Posto struktūrą sudaro posto viršininkas, vyriausieji ir vyresnieji inspektoriai, inspektoriai. Muitinio tikrinimo vietų skaičius ne muitinės poste priklausys nuo ūkio subjektų galimybių taikyti supaprastintas muitinės procedūras, deklaruoti prekes elektroniniu būdu;
13.2. antrojo tipo postai – tai vidiniai muitinės postai, kuriems bus deleguota dalis teritorinių muitinių atliekamų muitinės priežiūros funkcijų. Minėti postai galės priimti sprendimus ir atlikti visas funkcijas pagal savo kompetenciją ir turimą kontrolės informaciją. Posto struktūrą sudarys: posto viršininkas, jo pavaduotojas, skyriai ir poskyriai, vykdantys administravimo, muitinio įvertinimo ir procedūrų kontrolės funkcijas, vyriausieji ir vyresnieji inspektoriai, inspektoriai.
14. Vidinius muitinės postus valstybei arba privatiems asmenims priklausančiuose pastatuose ir teritorijoje steigia, reorganizuoja ir likviduoja Muitinės departamentas, suderinęs su Finansų ministerija. Iki šiol teisės aktais nereglamentuotos Muitinės departamento teisės ir pareigos steigiant muitinės postus privatiems asmenims priklausančiose patalpose ir teritorijose, nenustatyti muitinės įstaigų ir ūkio subjektų bendradarbiavimo principai. Atsižvelgiant į Koncepcijos tikslus vidinių muitinės postų stambinimas, modernizavimas, naujų steigimas, reorganizavimas ir likvidavimas bus vykdomas laikantis nuostatų:
14.1. jeigu valstybė neskiria lėšų nekilnojamojo turto įsigijimui vidiniams muitinės postams steigti arba jau esamiems plėsti ir modernizuoti, nauji postai steigiami arba esami stambinami juridiniams asmenims privačios nuosavybės teise priklausančiuose statiniuose ir teritorijose jų lėšomis arba koncesijų pagrindais. Tokiuose postuose kompiuterių ir balso vietinių tinklų bazinė infrastruktūra diegiama valstybės lėšomis;
14.3. vidiniai muitinės postai steigiami arba reorganizuojami tik ūkio subjektui įvykdžius Muitinės departamento nustatytus reikalavimus dėl posto infrastruktūros (įskaitant kompiuterių vidaus tinklų kabelių sistemas, stabilų elektros maitinimą ir kompiuterinės-tinklinės įrangos eksploatavimo sąlygas bei duomenų saugą užtikrinančias priemones) įrengimo, jos priežiūros užtikrinimo ir sudarius tinkamas darbo sąlygas muitinės pareigūnams;
14.4. muitinė neįsipareigoja ir neatsako už juridinių asmenų, suteikiančių muitinei teisę naudotis statiniais ir teritorija muitinės postui steigti ir veiklai vykdyti, ūkinės veiklos rezultatus. Ūkio subjektas ūkinę veiklą vykdo vadovaudamasis įprastine ūkinės veiklos rizika;
14.5. muitinė veikia vadovaudamasi viešaisiais interesais ir atsižvelgdama į visų jos veiklos zonoje veiklą vykdančių juridinių asmenų teisėtus poreikius ir reikalavimus;
14.6. muitinė įsteigtuose postuose veikia neterminuotą laiką ir, pasikeitus ar išnykus sąlygoms, kurioms esant buvo steigiamas postas, gali nutraukti savo veiklą iš anksto įspėjusi ūkio subjektą teisės aktų nustatyta tvarka;
15. Stambinant arba reorganizuojant vidinius muitinės postus turi būti laikomasi tokių sąlygų:
15.1. numatyti galimybę taikyti muitinės priežiūros priemones ir atlikti formalumus mažinant laiko sąnaudas;
15.3. sudarytos galimybės:
15.3.3. plėtoti muitinės informacinės sistemos veikimui užtikrinti ir ryšiui tarp muitinės funkcinių padalinių palaikyti būtiną integruotą muitinės kompiuterių tinklą, kuris užtikrintų skubų informacijos perdavimą;
15.3.5. įrengti ir naudotis techninėmis kontrolės priemonių sistemomis, svarstyklėmis, vaizdo sistemomis bei kitais įrengimais;
15.3.6. įdiegti muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą, kuri leistų verslininkams pateikti deklaracijas elektroniniu būdu;
15.3.7. naudotis prekių (krovinių) judėjimo informacija ir, naudojantis rizikos analize ir atranka, lanksčiau taikyti muitinės priežiūros priemones;
16. Jeigu vidinis muitinės postas steigiamas ūkio subjektų, valstybinių įmonių, miestų, rajonų savivaldybių patalpose (teritorijose), būtina sudaryti sutartis dėl kompiuterių ir ryšių tinklų infrastruktūros įrengimo, taip pat patalpų ir teritorijos panaudos sutartis, numatant, kad nebūtų sudaromos kliūtys asmenims pateikti muitinės deklaraciją.
IV. PASEKMIŲ ĮVERTINIMAS
18. Vadovaujantis Europos Sąjungos muitinių patirtimi, vidinių muitinės postų plėtra neprieštaraus tarptautiniams įsipareigojimams.
19. Įgyvendinus minėtą Koncepciją, teritorinės muitinės galės pagerinti prekių muitinio tikrinimo kokybę, ūkio subjektai – greičiau atlikti muitinės procedūras.
20. Sustambintuose vidiniuose postuose bus atliekamas aukštesnio lygio prekių klasifikavimas, efektyviau naudojama prekių klasifikavimo duomenų bazė, pagerės bendra postų infrastruktūra ir prekių muitinio tikrinimo kokybė, bus koncentruojamos aukštesnę kvalifikaciją turinčių muitinės pareigūnų pajėgos, sustiprės antikorupciniai veiksniai, nes stambiuose muitinės postuose įmanoma efektyviai apriboti deklarantų ir muitinės pareigūnų kontaktus, atskirti dokumentų muitinį tikrinimą nuo prekių fizinio tikrinimo.
21. Stambiuose postuose bus sukurta ir įdiegta kompiuterizuota muitinės integruoto tarifo sistema, kuri yra pagrindinis Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių importo ir eksporto reikalavimus, taikymo instrumentas.
22. Lemiamu argumentu vidinio muitinės posto stambinimui, naujų steigimui turės ūkio subjekto patikimumo statusas, sukurtos infrastruktūros lygmuo, taikant užsienio valstybių sukauptą patirtį.
23. Ši Koncepcija leidžia taupyti valstybės lėšas, sukurti efektyvesnę muitinės struktūrą, patogią verslui, skatina naujų pažangių technologijų, integruotų informacinių sistemų kūrimą, supaprastintų muitinės procedūrų taikymą. Didžiausias tokių procedūrų taikymo privalumas – galimybė ūkio subjektams išsiųsti ir priimti prekes nepristatant jų į muitinės įstaigą. Tokiais atvejais nėra svarbu, kokiu atstumu nuo ūkio subjekto verslo patalpų yra muitinės postas, nes nusprendę fiziškai patikrinti prekes muitinės pareigūnai turės patys atvykti į jų buvimo vietą. Tokiai supaprastintomis procedūromis besinaudojančių ūkio subjektų muitinės priežiūrai būtina turėti mobilius prekių fizinį tikrinimą atliekančių muitinės pareigūnų padalinius, aprūpintus transporto priemonėmis, ryšio ir prekių tikrinimo įranga.
V. KONCEPCIJOS ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS
24. Per 1998–2002 metus vidinių muitinės postų infrastruktūros plėtrai lėšų skirta nebuvo, išskyrus automobilių svarstyklių įsigijimui, tačiau jų eksploatavimui (remontui, patikrai – vienų svarstyklių patikra kainuoja apie 5 tūkst. Lt) lėšų skirta nepakankamai. Esant tokiai situacijai, Muitinės departamentas steigė postus ir muitinio tikrinimo vietas ūkio subjektų lėšomis, atsižvelgdamas į apskričių viršininkų, miestų ir rajonų merų, atstovaujančių rinkėjams (ūkio subjektams), prašymus ir įvertindamas verslo plėtros galimybes. Nuo 2001 m. sausio 1 d., vykdant krovinių postų reorganizavimą, iš 24 vidinių krovinių postų 16 įsteigta ūkio subjektų patalpose (teritorijose) pagal Muitinės departamento nustatytus reikalavimus. Iš likusiųjų8, priklausančių teritorinėms muitinėms, didesnė dalis neatitinka Muitinės departamento nustatytų reikalavimų infrastruktūrai.
25. Šiuo metu pagal Vyriausybės 2001 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 167 patvirtintą Priemonių integruotai muitinės informacinei sistemai įdiegti planą visuose Lietuvos muitinės postuose diegiama muitinės informacinė sistema. Minėta sistema turi būti diegiama muitinės postuose, kurių patalpos ir jų infrastruktūra atitinka ES šalyse galiojančius standartus. Integruotos MIS diegimas – tai strateginė Muitinės departamento iniciatyva, turinti didelių pasekmių Lietuvos muitinei, jos atliekamiems formalumams, taip pat visos Lietuvos valstybės institucijoms bei ūkio subjektams.
26. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1176 pritarė Pasienio kontrolės punktų plėtros strateginiam planui, kuriame atsakingais už Pasienio kontrolės punktų plėtrą, lėšų, gautų iš tarptautinių programų ir valstybės lėšų, naudojimą paskirtos atitinkamos tikrinimą atliekančios valstybės institucijos.
27. Kadangi valstybės politika vidinių muitinės postų stambinimo, plėtros, jų finansavimo klausimais nesuformuota, tikslinga, vadovaujantis Koncepcijos nuostatomis, parengti 2003–2005 m. vidinių muitinės postų plėtros strateginį planą, kuriame būtų:
27.1. nustatytas optimalus vidinių muitinės postų ir muitinio tikrinimo vietų skaičius, jų funkcijos, reikalingi etatai;
27.2. numatytos vidinių postų stambinimui reikalingos lėšos (išnagrinėjus alternatyvias galimybes, kai postų stambinimui naudojamos ūkio subjektų arba valstybės lėšos);
28. Įvertinant tai, kad Muitinės departamento direktoriaus 2002 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 77 patvirtintas Teritorinių muitinių reorganizavimo projektas ir nuo 2002 m. liepos 1 d. Lietuvos muitų teritorijoje veiklą vykdo 5 teritorinės muitinės, kurių vidinių muitinės postų infrastruktūra nėra pakankamai išplėtota, būtina numatyti lėšas teritorinių muitinių balanse esančių postų renovacijai, darbo sąlygų gerinimui, techninių kontrolės priemonių bei įrangos įsigijimui.
29. Vilniaus ir Klaipėdos teritorinėse muitinėse tikslinga įrengti po 1 krovinių postą, kurie atitiktų šiuolaikinius Europos Sąjungos reikalavimus, taip pat išplėsti Kauno, Šiaulių ir Panevėžio teritorinių muitinių balanse esančių krovinių postų infrastruktūrą.
30. Įdiegus Muitinės kompiuterizuotą deklaracijų apdorojimo sistemą būtina panaikinti smulkius krovinių postus, kuriuose dirba 4–5 muitinės pareigūnai ir kurių galimybės plėtrai yra ribotos.
31. 2003–2005 m. vidinių muitinės postų stambinimo etape, atsižvelgiant į finansines galimybes, Vidinių muitinės postų plėtros strateginiame plane, įvertinus MIS funkcionalumą, transporto priemonių, prekių judėjimo srautus, nustatyti krovinių postų skaičių ne didesnį kaip:
Vilniaus teritorinėje muitinėje – 5
Kauno teritorinėje muitinėje – 4
Klaipėdos teritorinėje muitinėje – 2
Šiaulių teritorinėje muitinėje –2
Panevėžio teritorinėje muitinėje – 2
Optimalus krovinių postų skaičius vietoj 24 būtų 15.
VI. UŽSIENIO VALSTYBIŲ MUITINIŲ PATIRTIS
33. Europos Komisijos nuomone, be fiskalinio muitinės vaidmens, prioritetinės Europos Sąjungos valstybių muitinių plėtros kryptys turėtų būti:
34. Europos Komisija pripažįsta muitinės ir verslo partnerystės stiprinimo būtinumą, kai įmonės, kurioms suteikiamos tam tikros lengvatos atliekant muitinės formalumus, prisiima įsipareigojimus griežčiau kontroliuoti savo darbuotojus.
35. Pasaulio muitinių organizacija (PMO) rekomenduoja:
35.2. plėtoti daugiašalį keitimąsi informacija, kuris įgalintų sėkmingai įgyvendinti antiteroristinius uždavinius, iškilusius po 2001 m. rugsėjo 11 d. tragiškų įvykių JAV;
35.3. įgyvendinti PMO projektus, kurių tikslas – padidinti tarptautinės prekybos saugumą ir supaprastinimą;
35.4. diegti pažangias kontrolės technologijas, padidintos rizikos prekių (krovinių), transporto priemonių išankstinius tikrinimus (panaudojant rentgeno kontrolės sistemas);
36. Norvegijoje ir Švedijoje 95 proc. krovinių deklaruojama elektroniniu būdu (dauguma juridinių asmenų turi tiesioginį kompiuterinį ryšį on-line su teritorinėmis muitinėmis), nors Norvegijoje neįteisintas elektroninis parašas.
37. Keletą pastarųjų metų Švedijos muitinė vykdo plačią transformacijos ir modernizavimo programą. Ši programa remiasi kompiuterizuoto krovinių apdorojimo (muitinio įforminimo) sistemos, sukurtos 9-ojo dešimtmečio pradžioje, galimybių išplėtimu (TDS). Šiandien TDS sistema yra viso komercinės dokumentacijos apdorojimo pagrindas ir kasmet taip apdorojama 4,5 milijono muitinės deklaracijų. Tai sudaro apie 78 proc. elektroninių deklaracijų.
38. Pastaruoju metu Švedijos muitinėje 80 proc. visų deklaracijų pateikiama elektroniniu būdu, neparemiant jokiais rašytiniais dokumentais. Apie 60 proc. visų deklaracijų apdorojamos automatiškai. Galutinis tikslas – pereiti prie automatinio visų deklaracijų apdorojimo.
39. Bene svarbiausias Švedijos muitinės vykdomas projektas yra „Servicetrappan“ („Serviso laiptai“) sistema, pagal kurią įmonės priklausomai nuo jų patikimumo, bendradarbiavimo su muitine ir kitų kriterijų „pastatomos“ ant vienos iš 5 laiptų pakopų. Aukštesnė pakopa reiškia didesnius reikalavimus įmonei, taikant griežtesnes kontrolės priemones, tačiau kartu ir supaprastintus bei pigesnius muitinės formalumus. Šiuo projektu įgyvendinamas naujas pervežimų aptarnavimo modelis.
40. Sistemos esmė yra ta, kad įmonė, tinkamai vykdydama muitinės procedūras, gauna geresnį muitinės aptarnavimą bei supaprastintą muitinės dokumentų tvarkymą. Tuo būdu muitinės tarnyba užtikrina įmonei efektyvią ir supaprastintą muitinės formalumų atlikimo tvarką. Kiekviena įmonė turi savo asmenį ryšiams muitinės tarnyboje, kuris yra informuotas apie įmonės poreikius. Supaprastintos muitinės procedūros gali būti šios: paprastesnė eksporto procedūra, valstybės sienos kirtimas su galimybe sandėliuoti neišmuitintas prekes ir licencijų išdavimas.
41. „Serviso laiptai“ yra muitinės veiklos priemonė, leidžianti atskiriems verslininkams daryti įtaką procedūrų vykdymui, remiantis skirtingomis išmuitinimo programomis ir tam tikrais kokybės reikalavimais. Priklausomai nuo resursų, kuriuos atskira kompanija nori skirti muitinės deklaracijos kokybės užtikrinimui, Švedijos muitinė yra pasirengusi naudoti tiek tradicines, tiek naujas kontrolės priemones.
VII. KONCEPCIJOS NUOSTATŲ SANTRUMPA
43. Vidiniai muitinės postai daugiausia įsikūrę ūkio subjektams priklausančiose patalpose ir teritorijose, kurie išsidėstę Lietuvos muitų teritorijoje netolygiai, skirtingi pagal infrastruktūros įrengimą, darbo krūvį, prekių ir transporto priemonių srautus. Daugelyje postų plėtros galimybės ribotos dėl nepalankios posto geografinės padėties, nėra sąlygų prekių detaliam fiziniam tikrinimui atlikti. Dėl blogų ryšio sąlygų negalima diegti naujausių pažangių technologijų. Kai kuriuose postuose dirba tik 4 arba 5 muitinės pareigūnai, todėl neužtikrintas racionalus žmogiškųjų resursų naudojimas.
44. Stambinant vidinius muitinės postus siekiama, kad jie turėtų:
44.1. muitinio tikrinimo vietas, kurios susideda iš dokumentų tikrinimo ir prekių (krovinių) fizinio tikrinimo vietų;
44.2. būtiną techninę įrangą, reikalingą muitiniam tikrinimui atlikti (svarstykles, įvairius keltuvus, krautuvus, rampas prekių pakrovimui, iškrovimui, apžiūrai), atsižvelgiant į posto specializaciją tam tikrų prekių tikrinimui;
44.3. įrengtas prekių (krovinių) fizinio tikrinimo vietas, transporto stovėjimo ir tikrinimo vietas (patalpas, stogines, angarus, aikšteles);
44.4. prekių laikinojo saugojimo vietas (patalpas, aikšteles) bei sulaikytų prekių (krovinių) laikinojo saugojimo vietas;
44.6. sukurtą muitinės infrastruktūrą, įskaitant kompiuterinį ir ryšių tinklą, reikalingą tikrinimą atliekančių valstybės institucijų funkcijoms bei banko operacijoms atlikti;
44.7. kelio ir patalpų vidinius žymėjimus, nurodančius transporto priemonių, prekių (krovinių), keleivių judėjimo kryptis;
45. Kasmet skiriamų lėšų suma turėtų priklausyti nuo postų aptarnavimo apimčių, lėšų įsisavinimo bei kitų faktorių.
46. Siekiant pagerinti verslo sąlygas, skatinti eksportą, ūkio subjektų pageidavimu ir jų lėšomis Muitinės departamento nustatyta tvarka gali būti steigiamos muitinio tikrinimo vietos ne muitinės poste (toliau – MTV).
47. MTV steigimas neprieštarauja Muitinės kodeksui bei kitiems teisės aktams. Tai yra progresyvus reiškinys, kuris skatina naujų pažangių technologijų, kompiuterinių sistemų kūrimą, supaprastintų muitinės procedūrų taikymą. Nesant pakankamo finansavimo ši pasirinkta kryptis leidžia taupyti valstybės lėšas, plėtoti verslą, diegiant naujausias informacines sistemas ūkio subjektų lėšomis. Pasikeitus ekonominei situacijai, dėl kurių pasikeičia prekių srautai, atsiranda garantija valstybei neprarasti investicijų.
48. MTV ypač reikalingos pereinamuoju laikotarpiu diegiant kompiuterizuotą muitinės deklaracijų apdorojimo sistemą. Kai integruota muitinės informacinė sistema bus įdiegta visose muitinės įstaigose, ūkio subjektai turės galimybę prisijungti prie muitinės duomenų perdavimo tinklo, kaip tai jau vykdoma Europos Sąjungos valstybėse. Užpildytas muitinės deklaracijas bus galima perduoti elektroniniu būdu, o muitinė galės plačiau taikyti supaprastintas muitinės procedūras.
49. Steigiant MTV ūkio subjekto patalpose, pirmenybė bus teikiama tik ūkio subjektui, turinčiam patikimo ūkio subjekto statusą. MTV suteikiamas muitinės kodas, susidedantis iš 4 ženklų, kuris yra viena iš prielaidų ūkio subjektui deklaruoti prekes supaprastintu būdu. Taigi vienas muitinės pareigūnas, nesusilpnindamas muitinės kontrolės, gali aptarnauti keletą MTV, įrengtų pagal Muitinės departamento nustatytus reikalavimus.
______________