LIETUVOS BANKO VALDYBOS

NUTARIMAS

DĖL kredito unijų finansinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rengimo politikos pagrindinių principų patvirtinimo

2010 m. gruodžio 2 d. Nr. 03-160

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890; 2003, Nr. 61-2755; 2004, Nr. 54-1830; 2009, Nr. 153-6895) 8 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 9 straipsniu, Lietuvos banko valdyba nutaria:

1. Patvirtinti:

1.1. Kredito unijų finansinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rengimo politikos pagrindinius principus (pridedama).

1.2. Ataskaitos „Papildoma informacija apie kredito uniją“ 7025 formą (pridedama).

2. Pakeisti Lietuvos banko valdybos 1996 m. rugpjūčio 15 d. nutarimą Nr. 230 „Dėl kredito įstaigų finansinės apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės rengimo politikos pagrindinių principų patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 89-3850):

2.1. Išdėstyti preambulę taip:

„Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo (Žin., 1994, Nr. 99-1957; 2001, Nr. 28-890; 2003, Nr. 61-2755; 2004, Nr. 54-1830; 2009, Nr. 153-6895) 8 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Lietuvos banko valdyba nutaria:“;

2.2. Pakeisti nurodytu nutarimu patvirtintus Kredito įstaigų finansinės apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės rengimo politikos pagrindinius principus ir 1 punktą išdėstyti taip:

„1. Kredito įstaigų finansinės apskaitos tvarkymo ir atskaitomybės rengimo politikos pagrindiniai principai apibrėžia kredito įstaigų, išskyrus kredito unijas, finansinės apskaitos tvarkymą ir atskaitomybės rengimą. Kredito įstaigos, tvarkydamos finansinę apskaitą ir rengdamos atskaitomybę, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (Žin., 2001, Nr. 99-3515), kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos teisės aktais, apibrėžiančiais finansinės apskaitos tvarkymą ir ataskaitų sudarymą, ir Tarptautiniais apskaitos standartais.“

3. Leisti kredito unijoms, įgyvendinant šį nutarimą, iki 2010 m. gruodžio 31 d. pakeisti savo apskaitos politiką.

4. Nustatyti, kad:

4.1. šis nutarimas, išskyrus 3 punktą, įsigalioja 2010 m. gruodžio 31 d.;

4.2. šio nutarimo 1.2 punkte nurodyta ataskaita sudaroma 2011 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančiais ataskaitiniais laikotarpiais.

Valdybos pirmininkas                                                    Reinoldijus Šarkinas

PATVIRTINTA

Lietuvos banko valdybos

2010 m. gruodžio 2 d.

nutarimu Nr. 03-160

KREDITO UNIJŲ FINANSINĖS APSKAITOS TVARKYMO IR FINANSINIŲ ATASKAITŲ RENGIMO POLITIKOS PAGRINDINIAI PRINCIPAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Kredito unijų finansinės apskaitos tvarkymo ir finansinių ataskaitų rengimo politikos pagrindiniai principai apibrėžia kredito unijų finansinės apskaitos tvarkymą ir finansinių ataskaitų rengimą. Kredito unijos, tvarkydamos finansinę apskaitą ir rengdamos finansines ataskaitas, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (Žin., 2001, Nr. 99-3515), Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymu (Žin., 1995, Nr. 26-578; 2008, Nr. 76-3003), kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko valdybos teisės aktais, apibrėžiančiais finansinės apskaitos tvarkymą ir ataskaitų sudarymą, ir verslo apskaitos standartais.

2. Kredito unijos vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai įstatymų nustatyta tvarka pagal įstatymais atitinkamai vadovui, valdymo ir priežiūros organams priskirtą kompetenciją atsako už tai, kad finansinės ataskaitos būtų tikros, teisingos ir pateiktos laiku. Valdymo (vidaus) apskaitos sistemą kredito unijos pasirenka savarankiškai.

II. PAGRINDINIAI APSKAITOS PRINCIPAI

3. Kredito unijos privalo turėti parengtą ir valdybos patvirtintą apskaitos politiką. Kredito unija turi pasirinkti ir taikyti tokią apskaitos politiką, kad finansinės ataskaitos rodytų tikrą kredito unijos finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir nuosavą kapitalą. Apskaitos politika apima pagrindinius principus, taisykles ir metodus, kuriuos kredito unija įdiegė arba numato įdiegti ir kurių privaloma laikytis tvarkant apskaitą ir sudarant bei pateikiant finansines ataskaitas.

4. Tai pačiai operacijai įvertinti gali būti taikomi keli skirtingi apskaitos metodai, todėl kredito unija turi pasirinkti tokius apskaitos metodus ir taisykles, kurie tiksliausiai rodytų jos finansinę būklę ir rezultatus. Pasirenkant apskaitos taisykles ir metodus atsižvelgiama į konkrečias kredito unijos veiklos sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaujamasi šiais pagrindiniais principais:

4.1. Atsargumas (konservatyvumas). Kredito unija pasirenka tokius apskaitos metodus, kuriais jos turtas, nuosavas kapitalas ir įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos būtų įvertinti apdairiai, t. y. kad jų vertė nebūtų nepagrįstai padidinta arba nepagrįstai sumažinta.

4.2. Turinio, o ne formos pirmenybė. Ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai kredito unijos apskaitoje įrašomi pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik pagal jų juridinę formą.

4.3. Reikšmingumas. Finansinėse ataskaitose kredito unija pateikia visą pakankamai reikšmingą informaciją. Informacija reikšminga tada, kai ją praleidus arba pateikus neteisingai finansinių ataskaitų vartotojai gali priimti neteisingus ekonominius sprendimus.

5. Pagrindiniai finansinės apskaitos tvarkymo principai:

5.1. Veiklos tęstinumas. Finansinės ataskaitos rengiamos remiantis prielaida, kad kredito unija veiks ir tęs savo operacijas pakankamai ilgai, kad ji nesiruošia likviduotis ir jos veiklos sritys nebus reikšmingai apribotos. Ketinamos likviduoti kredito unijos finansinės ataskaitos turi būti parengtos laikantis kitokių principų, kurie aprašomi aiškinamajame rašte.

5.2. Apskaitos pastovumas. Pagal pastovumo principą turi būti galima palyginti kredito unijos skirtingų laikotarpių finansines ataskaitas. Tokio palyginimo reikia, kad būtų žinomos kredito unijos finansinės būklės, turto, pajamų, sąnaudų ir pinigų srautų keitimosi tendencijos, todėl visais ataskaitiniais laikotarpiais laikomasi tos pačios apskaitos politikos. Apskaitos politiką galima keisti tik tada, jeigu tuo siekiama teisingai parodyti kredito unijos finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Jei per ataskaitinį laikotarpį arba jam pasibaigus tam tikrų apskaitos sričių politika keičiama, aiškinamajame rašte nurodoma, kokie būtų finansiniai rezultatai, jei būtų taikoma ankstesnė apskaitos politika, ir kokie jie yra dabar.

5.3. Kaupimas. Ūkinių operacijų ir įvykių finansinė apskaita kredito unijoje tvarkoma taikant kaupimo principą. Tai reiškia, kad kredito unijos veiklos operacijos pripažįstamos tada, kai jos įvyko (ne pinigų gavimo arba išleidimo momentu), ir nurodomos to laikotarpio finansinėse ataskaitose. Finansinės ataskaitos, parengtos taikant kaupimo principą, informuoja vartotojus ne tik apie praeities įvykius, bet ir apie įsipareigojimus mokėti arba gauti pinigus ateityje.

6. Finansinėse ataskaitose pateiktos informacijos kokybę apibūdinantys pagrindiniai principai:

6.1. Suprantamumas. Finansinės ataskaitos turi būti suprantamos vartotojams, turintiems pakankamų ekonomikos bei apskaitos žinių ir sugebantiems analizuoti pateiktą informaciją.

6.2. Svarbumas. Informacija yra svarbi, jeigu padeda vartotojams įvertinti praeities, dabarties ir ateities įvykius, priimti ekonominius sprendimus ir suvokti anksčiau priimtų sprendimų veiksmingumą.

6.3. Patikimumas, tikrumas ir teisingumas. Informacija patikima tada, kai ji yra tiksli, išsami ir joje nėra reikšmingų klaidų. Iš kredito unijos finansinės ataskaitos turi būti matyti tikra ir teisinga finansinė būklė, taip pat tikri ir teisingi veiklos ir finansinės būklės pasikeitimai. Visi įvykiai, nurodyti finansinėse ataskaitose ir keliantys tam tikrų abejonių, aprašomi aiškinamajame rašte, išdėstoma jų esmė, naudoti vertinimo arba apskaitos metodai ir sumos.

Apskaičiuojant apmokestinamąjį pelną (t. y. teikiant mokestines ataskaitas), vadovaujamasi Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymu (Žin., 2001, Nr. 110-3992), verslo apskaitos standartais ir kitais teisės aktais.

6.4. Palyginimas. Kredito unijos pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant tas pajamas. Finansinės ataskaitos sudaromos taip, kad finansinių ataskaitų informacijos vartotojai galėtų palyginti jose pateiktą informaciją su kitų ataskaitinių laikotarpių bei kitų kredito unijų pateikiama informacija ir teisingai įvertinti finansinės būklės, veiklos rezultatų, pinigų srautų pokyčius. Vartotojai informuojami apie taikomą apskaitos politiką ir tos politikos pasikeitimus. Tokia informacija pateikiama aiškinamajame rašte. Finansinėse ataskaitose turi būti pateikiama ataskaitinių ir bent vienų praėjusių finansinių metų atitinkama informacija.

III. APSKAITOS POLITIKOS PAKEITIMAI

7. Apskaitos politiką per finansinius metus be Lietuvos banko valdybos leidimo kredito unijos gali keisti:

7.1. finansinių metų pradžioje (I ketvirtį);

7.2. vykdydamos inspektavimo ataskaitoje pateiktus nurodymus šalinti trūkumus.

8. Jeigu dėl objektyvių sąlygų apskaitos politika keičiama kitais atvejais negu nustatyta 7.1 ir 7.2 punktuose, būtinas Lietuvos banko valdybos leidimas. Norėdama gauti leidimą, kredito unija pateikia Lietuvos bankui prašymą, kuriame nurodo, kokie pakeitimai bus daromi, dėl kokių priežasčių keičiama apskaitos politika, kokią įtaką apskaitos politikos pakeitimas turės kredito unijos finansinės veiklos rezultatams ir jų palyginimui.

9. Apie apskaitos politikos pakeitimus ir papildymus Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui pranešama per 5 darbo dienas po to, kai šiuos pakeitimus ir papildymus patvirtina kredito unijos valdyba.

10. Apskaitos politikos pakeitimai nurodomi metinėse finansinėse ataskaitose, taip pat nurodoma jų įtaka kredito unijos finansinei būklei ir rezultatams.

IV. PAGRINDINĖS APSKAITOS TAISYKLĖS IR METODAI

11. Kredito unija savo apskaitos politikoje nurodo tokius principus, taisykles ir metodus, kurių laikosi tvarkydama apskaitą ir rengdama finansines ataskaitas.

12. Apskaitos politikoje nurodomos reikšmingos apskaitos taisyklės ir metodai, susiję su kredito unijos turtu ir įsipareigojimais:

12.1. finansinio turto;

12.2. finansinių įsipareigojimų;

12.3. nefinansinio turto.

Apskaitos politikoje apibrėžiami minėto turto ir įsipareigojimų pripažinimo, nurašymo, vertės nustatymo (pirminio ir vėlesnio) metodai ir jų pasirinkimą nulėmusios prielaidos.

13. Finansinis turtas – pinigai ir pinigų ekvivalentai, sutartinės teisės gauti pinigus arba kitą finansinį turtą, sutartinės teisės pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi kiek galima sau palankiomis sąlygomis, įsigyti kitų subjektų vertybiniai popieriai. Apskaitos politikoje, nurodant kriterijus, kuriais remiantis atliekamas toks suskirstymas, finansinis turtas skirstomas į 3 grupes:

13.1. parduoti laikomą;

13.2. iki išpirkimo termino laikomą;

13.3. suteiktas paskolas ir gautinas sumas.

14. Parduoti laikomas finansinis turtas yra toks finansinis turtas, kuris įsigytas parduoti arba siekiant gauti pelno iš jo kainos svyravimų ir kitas finansinis turtas, kuris nepriskiriamas prie iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto arba paskolų ir gautinų sumų. Apskaitos politikoje nurodoma parduoti laikomo finansinio turto sudėtis ir kiekvienos šio turto grupės apskaitos principai. Kiekvieną kartą sudarant finansines ataskaitas įvertinama parduoti laikomo finansinio turto tikroji vertė po pirminio pripažinimo ir šio vertinimo metodai aprašomi apskaitos politikoje. Jei parduoti laikomo finansinio turto tikrosios vertės patikimai nustatyti neįmanoma, apskaitos politikoje aprašomi šio turto įvertinimo reikalavimai.

15. Iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas – toks finansinis turtas, kurį kredito unija ketina ir turi galimybių laikyti iki nustatyto išpirkimo termino gaunant nustatytas arba galimas nustatyti sumas. Apskaitos politikoje nurodoma šio turto sudėtis, nustatytos sąlygos, kuriomis kredito unija neturi galimybių arba neketina laikyti finansinio turto iki išpirkimo termino, taip pat nustatyti principai, kuriais remiantis iki išpirkimo termino laikomas finansinis turtas būtų peržiūrimas (perklasifikuojamas) pasikeitus galimybėms arba sąlygoms jį laikyti. Kredito unija taip pat nurodo atvejus, kai iki išpirkimo termino laikomo finansinio turto pardavimas pirma laiko nekelia abejonių dėl ketinimų ir galimybių likusį tokį turtą laikyti iki išpirkimo termino.

16. Suteiktos paskolos ir gautinos sumos – neišvestinis, aktyvioje rinkoje nekotiruojamas finansinis turtas, už kurį atsiskaitoma nustatytomis arba kitaip apskaičiuotomis sumomis, išskyrus:

16.1. tuoj pat arba artimiausiu metu ketinamą parduoti turtą;

16.2. turtą, už kurį kredito unija negali atgauti pradinės investicijų sumos (ne dėl beviltiškų skolų).

Kredito unija taip pat nustato palūkanų už suteiktas paskolas kaupimo ir pripažinimo, įkeisto už suteiktas paskolas turto vertinimo, naudojamo apskaičiuojant paskolų vertės sumažėjimą ir tikėtinus atgauti pinigų srautus, metodus.

17. Kredito unija apskaitos politikoje pasirenka ir išsamiai aprašo finansinio turto nuvertėjimo apskaitos principus, t. y. objektyvias prielaidas, kuriomis grindžiamas finansinio turto nuvertėjimas, tikėtinų diskontuotų grynųjų pinigų įplaukų analizės metodus, apskaičiuotų palūkanų normos skaičiavimo tvarką, turto perkainojimo periodiškumą, perkainojimo rezultatų apskaitos, nuostolio dėl turto vertės sumažėjimo pripažinimo arba panaikinimo principus.

18. Finansiniai įsipareigojimai – sutartiniai įsipareigojimai perduoti pinigus, kitą finansinį turtą arba pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi kiek galima sau nepalankiomis sąlygomis. Apskaitos politikoje nurodant kriterijus, kuriais remiantis atliekamas klasifikavimas, finansiniai įsipareigojimai skirstomi į 2 grupes:

18.1. susijusiuosius su rinkos kainomis;

18.2. nesusijusiuosius su rinkos kainomis.

19. Finansiniai įsipareigojimai laikomi susijusiais su rinkos kainomis, jei įsipareigojimų vertė priklauso nuo tam tikrų vertybinių popierių tikrosios vertės arba rinkos indekso, lemiančio vertybinių popierių tikrąją vertę, pokyčio. Apskaitos politikoje nurodoma finansinių įsipareigojimų sudėtis bei kiekvienos grupės apskaitos ir vertinimo principai. Susiję su rinkos kainomis finansiniai įsipareigojimai po pirminio pripažinimo vertinami tikrąja verte ir šio vertinimo metodai nurodomi apskaitos politikoje. Jei neįmanoma patikimai nustatyti tikrosios šių įsipareigojimų vertės, apskaitos politikoje aprašomi metodai, kuriais remiantis nustatoma tokių įsipareigojimų vertė.

20. Visi finansiniai įsipareigojimai, kurie nesusiję su rinkos kainomis ir nėra išvestinės finansinės priemonės, priskiriami nesusijusiems su rinkos kainomis įsipareigojimams. Apskaitos politikoje nurodoma tokių įsipareigojimų sudėtis ir jų apskaitos bei vertinimo taisyklės. Nesusiję su rinkos kainomis finansiniai įsipareigojimai po pirminio pripažinimo vertinami amortizuota savikaina, o kai apskaičiuotų palūkanų metodo taikymo poveikis yra nereikšmingas, – savikaina.

21. Apskaitos politikoje kredito unija nurodo ir nefinansinio turto apskaitos principus:

21.1. materialiojo ir nematerialiojo ilgalaikio turto pagal pasirinktą vertinimo būdą, nusidėvėjimo ir amortizacijos skaičiavimo metodus, nuvertėjimo ir turto eksploatacijos išlaidų apskaitos principus;

21.2. atsargų ir už suteiktas paskolas perimto turto;

21.3. kito nefinansinio turto.

22. Išvestinė finansinė priemonė – finansinė priemonė:

22.1. iš kurios atsiranda finansinis turtas arba finansinis įsipareigojimas;

22.2. kurios vertė kinta dėl prekių kainos, palūkanų normos, vertybinių popierių kainos, valiutos kurso, kainos arba palūkanų normos indekso, kreditingumo įvertinimo, kredito indekso arba dėl panašaus nuo kredito unijos veiklos nepriklausomo kintamojo;

22.3. kuriai, palyginti su kitomis sandorių rūšimis, reikia labai mažų arba iš viso nereikia pradinių investicijų;

22.4. kurios vykdymo laikas yra ateityje.

Apskaitos politikoje nurodomi išvestinių finansinių priemonių sandorių klasifikavimo, atsižvelgus į jų sudarymo tikslą, principai ir jų vertinimo metodai. Kredito unija savo apskaitos politikoje išvardija sudaromus sandorius pagal išvestinių finansinių priemonių rūšis ir išsamiai išdėsto kiekvienos rūšies apskaitos principus.

23. Apskaitos politikoje nurodoma pagrindinių pajamų ir sąnaudų straipsnių sudėtis, jų pripažinimo ir kaupimo taisyklės. Palūkanų pajamos pripažįstamos ir kaupiamos, jei tikėtina, kad ekonominės naudos bus gauta ir pajamų suma gali būti patikimai įvertinta. Kredito unija apskaitos politikoje nusistato kriterijus, kuriais remiantis būtų vertinama pinigų srautų iš palūkanų pajamų (t. y. ekonominės naudos) gavimo tikimybė ir šių pajamų pripažinimo nutraukimo tvarka.

24. Kredito unija apskaitos politikoje taip pat nustato ir patvirtina pajinių įnašų grąžinimo ir atsiskaitymo su buvusiais kredito unijos nariais apskaitos principus, atidėjinių (t. y. įsipareigojimų, kurių galutinės padengimo sumos arba įvykdymo laiko negalima tiksliai nustatyti, tačiau galima patikimai įvertinti, pvz., suteiktų finansinių garantijų, laidavimų) skaičiavimo ir apskaitos tvarką, neapibrėžtųjų įsipareigojimų ir turto straipsnių apskaitos principus.

25. Apskaitos politikoje taip pat nurodomi inventorizacijos atlikimo, baigiamųjų apyvartų operacijų atlikimo, klaidų taisymo finansinėse ataskaitose principai.

26. Kredito unija savo apskaitos politikoje gali papildomai pateikti ir kitas apskaitos taisykles bei metodus, jeigu tai atrodo tikslinga. Be to, šio dokumento IV skyriuje minėtos apskaitos taisyklės, principai ir metodai turi būti smulkiau paaiškinti kredito unijos valdybos patvirtintuose vidaus dokumentuose.

V. BENDRIEJI METINIŲ FINANSINIŲ ATASKAITŲ TURINIO REIKALAVIMAI

27. Kredito unijos metinių finansinių ataskaitų sudėtį reglamentuoja Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas.

28. Iš balansinėje ataskaitoje pateiktos informacijos turi būti matyti išsami ir teisinga kredito unijos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų būklė. Pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiami duomenys apie kredito unijos uždirbtas pajamas, patirtas išlaidas ir veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį.

29. Sudarydama finansines ataskaitas, kredito unija turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus įvertina vadovaudamasi verslo apskaitos standartais ir pasirinkta apskaitos politika. Kiekvienas turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų finansinės ataskaitos straipsnis vertinamas atskirai. Ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nuosavo kapitalo, ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų, pajamų ir sąnaudų finansinių ataskaitų straipsnių tarpusavio užskaitos neatliekamos, išskyrus verslo apskaitos standartuose nurodytus atvejus. Finansinės ataskaitos sudaromos pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės kalendorinės dienos duomenis.

30. Balansinės ataskaitos turto dalyje kredito unija turi pateikti informaciją apie:

30.1. pinigus;

30.2. lėšas Centrinėje kredito unijoje;

30.3. investicijas į Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos banko, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos ekonominės erdvės valstybių vyriausybių vertybinius popierius;

30.4. paskolas ir išankstinius mokėjimus kredito įstaigoms;

30.5. paskolas ir išankstinius mokėjimus klientams ir kredito unijos nariams;

30.6. kitas gautinas sumas;

30.7. investicijas į Centrinės kredito unijos kapitalą;

30.8. materialųjį turtą;

30.9. nematerialųjį turtą;

30.10. kitą turtą.

31. Balansinės ataskaitos įsipareigojimų dalyje kredito unija turi pateikti informaciją apie:

31.1. įsiskolinimus Centrinei kredito unijai;

31.2. mokėtinas sumas ir įsipareigojimus kredito įstaigoms;

31.3. mokėtinas sumas ir įsipareigojimus klientams ir kredito unijos nariams;

31.4. kitas mokėtinas sumas ir įsipareigojimus;

31.5. atidėjinius;

31.6. subordinuotus įsipareigojimus.

32. Nuosavo kapitalo dalyje teikiama informacija apie:

32.1. pajinį kapitalą;

32.2. privalomuosius rezervus ir kapitalą;

32.3. perkainojimo rezervą;

32.4. nepaskirstytąjį pelną (nuostolius), atskirai nurodomas praėjusių metų ir ataskaitinių metų nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).

33. Pelno (nuostolių) ataskaitoje teikiama informaciją apie:

33.1. palūkanų ir panašias pajamas;

33.2. palūkanų ir panašias išlaidas;

33.3. komisinių ir klientų aptarnavimo veiklos pajamas;

33.4. komisinių ir klientų aptarnavimo veiklos išlaidas;

33.5. pajamas iš investicijų į Centrinės kredito unijos kapitalą;

33.6. pelną (nuostolius) iš finansinių operacijų;

33.7. operacines išlaidas;

33.8. paskolų ir išankstinių apmokėjimų bei vertybinių popierių vertės tikslinimo rezultatą;

33.9. materialiojo ir nematerialiojo turto vertės tikslinimo rezultatą;

33.10. išlaidas atidėjiniams;

33.11. kitas veiklos pajamas;

33.12. kitas veiklos išlaidas;

33.13. mokesčius;

33.14. grynąjį pelną (nuostolius).

34. Kredito unija gali 30–33 punktuose nurodytus straipsnius detalizuoti reikšmingas sumas pateikdama atskirose tarpinių straipsnių eilutėse.

35. Aiškinamasis raštas yra sudėtinė metinių finansinių ataskaitų dalis, kurioje paaiškinamos kitose finansinėse ataskaitose nurodytos sumos, taip pat pateikiama jose nepateikta papildoma reikšminga informacija. Aiškinamąjį raštą sudaro bendroji dalis, apskaitos politikos dalis ir pastabų dalis.

36. Aiškinamojo rašto bendrojoje dalyje pateikiami bendrieji duomenys apie kredito uniją: įregistravimo data, trumpas veiklos apibūdinimas, jei kredito unija yra įsteigusi struktūrinius padalinius – jų pavadinimai, kodai ir buveinės, ataskaitinių finansinių metų ir praėjusių finansinių metų vidutinis darbuotojų skaičius.

37. Apskaitos politikos dalyje nurodoma, kad finansinės ataskaitos parengtos vadovaujantis verslo apskaitos standartais. Taip pat nurodomi ir kiti teisės aktai, kuriais buvo vadovautasi tvarkant apskaitą ir sudarant finansines ataskaitas. Šioje aiškinamojo rašto dalyje kredito unija turi aiškiai ir glaustai pateikti visus reikšmingus apskaitos politikos teiginius. Jei per ataskaitinį laikotarpį apskaitos politika buvo pakeista, šis faktas turi būti pabrėžiamas, nurodomos apskaitos politikos pakeitimo priežastys, išvardijami ir apibūdinami pakeisti pagrindiniai reikšmingų straipsnių apskaitos principai, metodai ir taisyklės.

38. Aiškinamojo rašto pastabų dalyje pateikiamos finansinių ataskaitų straipsnius paaiškinančios lentelės arba tekstas. Aiškinamojo rašto pastabos numeris nurodomas prie finansinės ataskaitos straipsnio, kurį paaiškina. Pastabose kredito unija pateikia ataskaitinio ir mažiausiai vieno praėjusio ataskaitinio laikotarpio (lyginamąją) informaciją. Aiškinamojo rašto pastabose paaiškinamos tik reikšmingos finansinių ataskaitų sumos ir jų pasikeitimo priežastys.

39. Aiškinamojo rašto pastabose, be informacijos, nurodytos 35–38 punktuose, kredito unija taip pat nurodo:

39.1. savo turto ir įsipareigojimų grupavimą pagal laiką, t. y. trumpiau kaip 3 mėnesiai, nuo 3 mėnesių iki 1 metų, nuo 1 iki 5 metų ir ilgiau kaip 5 metai;

39.2. turimų vertybinių popierių grupavimą į laikomus iki išpirkimo termino ir skirtus parduoti detalizuojant pagal rūšis;

39.3. informaciją apie subordinuotus įsipareigojimus ir ataskaitiniais metais už juos sumokėtas sumas;

39.4. pelno mokestį;

39.5. informaciją apie ataskaitinę dieną turimas išvestines finansines priemones;

39.6. kitas reikšmingas sumas, nurodytas verslo apskaitos standartuose.

40. Kredito unija gali papildomai rengti ir kitas, Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatyme nenurodytas, ataskaitas, jei jose pateikta informacija yra reikšminga ir išsamiai bei teisingai parodo kredito unijos finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus ir nuosavą kapitalą.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

41. Kai per finansinius metus apskaitos politika keičiama III skyriuje nustatyta tvarka, kitų finansinių metų pradžioje (I ketvirtį) Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui pateikiama išsami apskaitos politika su visais pakeitimais ir papildymais.

42. Kredito unija savarankiškai parengia savo finansinės apskaitos sąskaitų planą, kurį patvirtina kredito unijos vadovas, ir juo vadovaudamasi tvarko apskaitą.

43. Kredito unija kas ketvirtį Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui pateikia ataskaitą „Papildoma informacija apie kredito uniją“ (7025 forma).

_________________

7025 forma patvirtinta

Lietuvos banko valdybos

2010 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 03-160

___________________________________________________

(kredito unijos pavadinimas)

____________________________________________________

(kodas, adresas, tel., faks.)

Lietuvos banko

Kredito įstaigų priežiūros departamentui

kodas 1200

Jogailos g. 14, LT-01116 Vilnius

Pateikimo terminas                                  iki mėnesio 7 d.

Periodiškumas                                         kas ketvirtį

PAPILDOMA INFORMACIJA APIE KREDITO UNIJĄ

________________________ Nr. __________

(data)

A lentelė Kredito unijos nariai, samdomi darbuotojai ir struktūriniai padaliniai

Eil. Nr.		Skaičius	Pastabos
1	2	3	4
1.	Nariai
1.1.	Tikrieji nariai
1.1.1.	Fiziniai asmenys
1.1.2.	Juridiniai asmenys
1.2.	Asocijuoti nariai
1.2.1.	Fiziniai asmenys
1.2.2.	Juridiniai asmenys
2.	Samdomi darbuotojai
3.	Struktūriniai padaliniai
3.1.	Per ketvirtį įsteigti struktūriniai padaliniai

B lentelė Palūkanų normos

proc.

Eil. Nr.		Mažiausia	Didžiausia	Pastabos
1	2	3	4	5
1.	Už paskolas
2.	Už terminuotuosius indėlius

C lentelė Penki didžiausi skolininkai

tūkst. Lt

Eil. Nr.		Suma	Pastabos
1	2	3	4
1.	I skolininkas
2.	II skolininkas
3.	III skolininkas
4.	IV skolininkas
5.	V skolininkas

D lentelė Suteiktų paskolų (be specialiųjų atidėjinių ir sukauptų palūkanų už paskolas) struktūra pagal užtikrinimo priemonę

tūkst. Lt

Eil. Nr.		Suma	Pastabos
1	2	3	4
1.	Paskolos, užtikrintos įkeistais vertybiniais popieriais
2.	Paskolos, užtikrintos paskolos gavėjo įkeistu indėliu, laikomu skolinančioje kredito unijoje
3.	Paskolos, užtikrintos Vyriausybių ir centrinių bankų garantija arba laidavimu
4.	Paskolos, užtikrintos gyvenamosiomis patalpomis
5.	Paskolos, užtikrintos žemės ūkio paskirties žeme
6.	Paskolos, užtikrintos komercinės paskirties turtu
7.	Paskolos, užtikrintos fizinio arba juridinio asmens garantija arba laidavimu
8.	Paskolos, užtikrintos kitomis užtikrinimo priemonėmis
9.	Paskolos, neapdraustos užtikrinimo priemonėmis
10.	Iš viso

E lentelė Informacija apie susigrąžintas paskolas ir palūkanas

tūkst. Lt

Eil. Nr.		Suma	Pastabos
1	2	3	4
1.	Likutis laikotarpio pradžioje
2.	Nurašyta paskolų ir palūkanų per ketvirtį
3.	Susigrąžinta nurašytų paskolų ir palūkanų per ketvirtį
4.	Likutis laikotarpio pabaigoje

F lentelė Papildoma informacija apie balansinius ir nebalansinius straipsnius

tūkst. Lt

Eil. Nr.		Suma	Pastabos
1	2	3	4
1.	Turtas (balanso duomenys)
1.1.	Lėšos kredito įstaigose (be specialiųjų atidėjinių ir sukauptų palūkanų)
1.2.	Sukauptos pajamos už lėšas kredito įstaigose
1.3.	Specialieji atidėjiniai lėšoms kredito įstaigose
1.4.	Suteiktos paskolos (be specialiųjų atidėjinių ir sukauptų palūkanų už paskolas)
1.4.1.	Vartojimo paskolos
1.4.2.	Būsto paskolos
1.4.3.	Žemės ūkio paskolos
1.4.4.	Verslo paskolos
1.4.5.	Studijų paskolos
1.4.6.	Kitos paskolos
1.5.	Sukauptos palūkanos už paskolas
1.6.	Specialieji atidėjiniai paskoloms
1.7.	Diskontuotieji vekseliai ir investicijos į VVP
1.8.	Sukauptos pajamos už diskontuotuosius vekselius ir investicijas į VVP
1.9.	Ilgalaikis turtas
1.9.1.	Materialusis turtas
1.9.1.n.
1.9.2.	Materialiojo turto nusidėvėjimas
1.9.2.n.
1.9.3.	Nematerialusis turtas
1.9.3.n.
1.9.4.	Nematerialiojo turto amortizacija
1.9.4.n.
1.10.	Kitas turtas
1.10.n.
1.11.	Specialieji atidėjiniai kitam turtui
2.	Įsipareigojimai (balanso duomenys)
2.1.	Įsiskolinimai kredito įstaigoms, asociacijoms ir inkasuotieji vekseliai
2.2.	Sukauptos išlaidos už įsiskolinimus kredito įstaigoms, asociacijoms
2.3.	Indėliai
2.4.	Sukauptos išlaidos už indėlius
2.5.	Kiti įsiskolinimai
2.5.n.
3.	Nebalansiniai straipsniai
3.1.	Nebalansinės pretenzijos
3.2.	Nebalansiniai įsipareigojimai
3.2.1.	Įsipareigojimas suteikti paskolą arba išduoti garantiją
3.2.2.	Suteiktos garantijos
3.2.3.	Kiti nebalansiniai įsipareigojimai

G lentelė Informacija apie pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnius

tūkst. Lt

Eil. Nr.		Suma	Pastabos
1	2	3	4
1.	Kitos paslaugų ir komisinių pajamos
1.n.
2.	Kitos kitos veiklos pajamos
2.n.
3.	Kitos paslaugų ir komisinių išlaidos
3.n.
4.	Kitos veiklos išlaidos
4.n.
5.	Kitos bendrosios ir administracinės išlaidos
5.n.

................................................                    .................                     .........................................

(vadovo pareigų pavadinimas)                      (parašas)                            (vardas ir pavardė)

Vyriausiasis buhalteris                                .................                     .........................................

(buhalteris)                                                   (parašas)                            (vardas ir pavardė)

.................................................................

(vykdytojo vardas ir pavardė, telefonas)

_________________