LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL KELEIVIŲ, BAGAŽO, PAŠTO IR KROVINIŲ VEŽIMO ORLAIVIAIS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2006 m. balandžio 20 d. Nr. 3-147
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 68 straipsnio 1 dalimi (Žin., 2000, Nr. 94-2918):
2. Nustatau, kad iki kiekvieno mėnesio 15 dienos kiekvienas iš Lietuvos Respublikos oro uostų skraidantis oro vežėjas Civilinės aviacijos administracijai turi pateikti informaciją apie praėjusį mėnesį atšauktus skrydžius iš Lietuvos Respublikos oro uostų arba į juos, taip pat apie skrydžius, kurie buvo atidėti daugiau nei 2 valandoms, nurodant šių skrydžių numerį, datą bei atšaukimo ar vėlavimo priežastis. Šios informacijos teikimo tvarką nustato Civilinės aviacijos administracija.
3. Pavedu Civilinės aviacijos administracijos direktoriui Kęstučiui Aurylai iki 2006 m. gegužės 1 d. parengti ir patvirtinti informacijos apie atšauktus ir atidėtus skrydžius teikimo tvarką.
4. Pripažįstu netekusiu galios Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. gegužės 9 d. įsakymą Nr. 3-204 „Dėl Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo oru taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 49-1904).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro
2006 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 3-147
KELEIVIŲ, BAGAŽO, PAŠTO IR KROVINIŲ VEŽIMO ORLAIVIAIS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo taisyklės (toliau vadinama – taisyklės) nustato keleivių, jų bagažo ir krovinių vežimo orlaiviais sąlygas bei tvarką, keleivių, oro vežėjų ir bilietų pardavėjų pareigas, teises bei atsakomybę. Pašto siuntos ir siuntiniai vežami pagal vežimo sutartis, kurias oro vežėjai sudaro su atitinkamomis pašto institucijomis.
2. Šių taisyklių nuostatos yra privalomos visiems bilietų pardavėjams ir oro vežėjams, vežantiems keleivius, bagažą ir krovinius iš Lietuvos Respublikos oro uostų, taip pat Lietuvos Respublikos oro vežėjams, vykdantiems skrydžius į Lietuvos Respublikos oro uostus, tiek, kiek to nereglamentuoja valstybės, iš kurios vykdomas skrydis, teisės aktai.
3. Pagrindinės šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Bagažas – keleivio asmeninis turtas ir daiktai, vežami orlaiviu pagal keleivio vežimo sutartį; jei šiose taisyklėse tiesiogiai nenurodyta kitaip, ši sąvoka taikoma ir registruotam, ir neregistruotam bagažui.
Bilietas – keleivio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas ar kitas lygiavertis nematerialus dalykas, įskaitant elektroninį, kurį išdavė arba įgaliojo išduoti oro vežėjas arba jo įgaliotasis atstovas, suteikiantis teisę skristi orlaiviu ir vežti nustatyto svorio bagažą keleivio vežimo sutarties sąlygomis; bagažo kvitas yra sudedamoji bilieto dalis.
Bilietų pardavėjas – oro vežėjo įgaliotas asmuo, rezervuojantis ir/ar parduodantis bilietą, neatsižvelgiant į tai, ar bilietas skirtas atskiram skrydžiui, ar yra sudedamoji kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų dalis.
Faktinis oro vežėjas – asmuo, kuris pagal oro vežėjo įgaliojimą vykdo visą arba dalį vežimo.
Keleivio vežimo sutartis – sutartis dėl oro transporto paslaugų ar įtraukianti oro transporto paslaugas, įskaitant tokią sutartį, kai pervežimą sudaro du ar daugiau skrydžių, vykdomų to paties arba skirtingų oro vežėjų. Šia sutartimi oro vežėjas įsipareigoja orlaiviu keleivį nuvežti sutartu laiku į paskirties vietą, o jeigu keleivis perdavė bagažą – nugabenti bagažą į paskirties vietą ir išduoti jį turinčiam jį gauti asmeniui, vadovaujantis oro vežėjo, vykdančio arba ketinančio vykdyti skrydį, taisyklėmis, o keleivis įsipareigoja už paslaugą sumokėti nustatytą užmokestį, o jeigu perduotas bagažas – ir už bagažo vežimą.
Kelionės dokumentai – pasas ar asmens tapatybės kortelė, iškvietimas, viza, draudimas ir kiti dokumentai, kurie būtini atitinkamos kelionės metu.
Keleivis – fizinis asmuo, kuris vežamas pagal keleivio vežimo sutartį.
Krovinys – daiktai, vežami pagal krovinio važtaraštį.
Krovinio vežimo sutartis – susitarimas, kuriuo oro vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nuvežti orlaiviu į paskirties vietą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį.
Oro vežėjas – oro transporto įmonė, turinti licenciją oro susisiekimui vykdyti.
Oro vežėjo taisyklės – oro vežėjo patvirtintos keleivių, bagažo, krovinių vežimo paslaugų pardavimo ir teikimo sąlygos ir tvarka, kurios taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja šios taisyklės.
Pagrindinės vežimo sąlygos – informacija apie registravimo skrydžiui pradžios ir pabaigos laiką, išvykimo ir atvykimo į galutinę paskirties vietą laiką; faktinį oro vežėją ar oro vežėjus nepriklausomai nuo to, su kuriuo oro vežėju keleivis sudarė keleivio vežimo sutartį; pagrindines bilieto tarifo sąlygas (bilietas grąžinamas ar ne; keičiamas ar ne; būtinosios grąžinimo ir keitimo sąlygos), bagažo turiniui ir kiekiui taikomus apribojimus, oro vežėjo atsakomybės ribas, būtinus keleivio kelionės dokumentus, draudžiamų bagaže vežti daiktų sąrašą.
Rezervavimas – faktas, kad keleivis turi bilietą ar kitokį dokumentą, kuriame nurodyta, kad priimta ir patvirtinta registracija dėl vežimo paslaugos.
4. Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme (Žin., 2000, Nr. 94-2918).
II. BILIETŲ REZERVAVIMO, PARDAVIMO, KELEIVIŲ IR JŲ BAGAŽO VEŽIMO SĄLYGOS IR TVARKA
6. Keleivio vežimo sutarties sudarymą patvirtina bilietas, o bagažo perdavimą – kiekvieno įregistruoto bagažo vieneto kvitas (toliau vadinama – bagažo kvitas).
8. Biliete turi būti nurodyta:
8.2. skrydžio data, tikslus išvykimo ir atvykimo laikas. Jei laikas yra nefiksuotas, biliete turi būti atitinkama žyma;
9. Bilieto rezervavimo metu oro vežėjas ar bilietų pardavėjas privalo užtikrinti, kad keleivis turės galimybę susipažinti su oro vežėjo taisyklėmis. Keleiviui turi būti raštu ar kitoje prieinamoje patvariojoje laikmenoje pranešamos pagrindinės vežimo sąlygos, kurios turi būti įteikiamos keleiviui prieš įsigyjant bilietą. Jeigu keleivio vežimo sutartis sudaroma elektroninėmis ryšio priemonėmis, oro vežėjas ar bilietų pardavėjas turi užtikrinti, kad keleivis, prieš įsigydamas bilietą, galėtų susipažinti su pagrindinėmis vežimo sąlygomis. Prievolė pateikti informaciją apie pagrindines vežimo sąlygas galioja visiems Lietuvos Respublikoje veikiantiems oro vežėjams ir bilietų pardavėjams.
Oro vežėjas, bilietų pardavėjas arba kelionių organizatorius privalo užtikrinti informacijos keleiviui pateikimą apie skrydį vykdančio vežėjo tapatybę 2005 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 2111/2005 dėl oro vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje, Bendrijos sąrašo sudarymo ir oro transporto keleivių informavimo apie skrydį vykdančio oro vežėjo tapatybę bei panaikinančiame Direktyvos 2004/36/EB 9 straipsnį nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Oro vežėjai, bilietų pardavėjai, kelionių organizatoriai, oro uostai bei Civilinės aviacijos administracija keleivių dėmesiui savo interneto svetainėse arba savo patalpose pateikia informaciją apie šio punkto 2 pastraipoje nurodyto Reglamento pagrindu sudarytą sąrašą Bendrijos vežėjų, kuriems taikomas draudimas vykdyti veiklą Bendrijoje.
10. Pagrindinės vežimo sąlygos turi būti pateiktos lietuvių kalba. Oro vežėjas šią informaciją papildomai gali pateikti ir kitomis keleiviui suprantamomis kalbomis.
12. Oro vežėjas turi teisę atsisakyti vežti keleivį, jei tokio keleivio vežimas gali sukelti neigiamų padarinių keleivio ar kitų keleivių sveikatai. Taip pat oro vežėjas gali atsisakyti vežti keleivį ar jo bagažą dėl civilinės aviacijos saugos ir saugumo sumetimų arba dėl nepakankamų kelionės dokumentų. Atvejai ir sąlygos, kuriomis oro vežėjai gali atsisakyti vežti keleivius, turi būti nustatyti oro vežėjo taisyklėse.
III. KELEIVIO TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
13. Keleivis turi teisę:
13.1. gauti teisingą, tikslią ir aiškią informaciją apie vežimo sąlygas ir tvarką, nustatytą oro vežėjo taisyklėse, visose bilietų pardavimo vietose (ši nuostata galioja ir bilietų platinimui elektroninėmis priemonėmis);
13.2. gauti visą informaciją apie oro vežėjams taikytinos atsakomybės, susijusios su keleivio mirtimi arba kūno sužalojimu, bagažo sunaikinimu arba praradimu bei vėlavimu, ribojimą, kad turėtų galimybę dar prieš kelionę pasirūpinti papildomu draudimu (ši nuostata galioja ir bilietų platinimui elektroninėmis priemonėmis);
13.3. bilietų pardavimo vietoje gauti rašytinį pranešimą, kuriame nurodytos pagrindinės vežimo sąlygos;
13.4. į nemokamą pagalbą (maistą, gaivinamuosius gėrimus, apgyvendinimą viešbutyje ir kt.), atgauti sumokėtą sumą, vykti kitu maršrutu arba gauti atitinkamą kompensaciją tais atvejais, kurie numatyti 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 261/2004, nustatančiame bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju, panaikinančiame Reglamentą (EEB) Nr. 295/91 (toliau vadinama – Reglamentas);
13.5. gauti kompensaciją, jeigu buvo sugadintas, prarastas ar sunaikintas bagažas arba keleivis patyrė žalą dėl vėlavimo vežant jį ir jo bagažą, kaip numatyta Konvencijoje dėl tam tikrų tarptautinio vežimo oru taisyklių suvienodinimo (toliau – Monrealio konvencija) (Žin., 2004, Nr. 174-6435);
14. Keleivis privalo:
14.2. įsigydamas bilietą patikrinti, ar jame nurodyti teisingi duomenys, taip pat ar bilieto kaina atitinka jo sumokėtą pinigų sumą;
14.3. atvykęs registruotis skrydžiui turėti būtinus kelionės dokumentus ir saugoti juos iki kelionės pabaigos;
14.4. laiku atvykti registruotis skrydžiui oro vežėjo, kelionės organizatoriaus arba bilietų pardavėjo iš anksto raštu ar elektroninėmis priemonėmis nurodyta tvarka ir laiku arba, jei laikas nenurodytas, ne vėliau kaip likus 45 minutėms iki paskelbto išvykimo laiko (reikalavimas taikomas ir įsigyjant bilietus elektroninėmis priemonėmis);
14.5. laikytis oro vežėjo nustatytų elgesio orlaivyje taisyklių bei instrukcijų naudojant individualias ir kolektyvines gelbėjimo priemones;
14.6. pastebėjęs ar sužinojęs, kad jo bagažas pamestas, sunaikintas arba sugadintas, nedelsdamas, ne vėliau kaip per septynias dienas nuo įregistruoto bagažo gavimo arba nuo tos dienos, kai bagažas turėjo būti gautas, raštu pateikti pretenziją oro vežėjui. Jeigu bagažas pristatomas pavėluotai, raštu pateikti pretenziją ne vėliau kaip per dvidešimt vieną dieną nuo tos dienos, kai jam buvo perduotas bagažas.
IV. KROVINIŲ VEŽIMO SĄLYGOS
16. Kroviniai vežami pagal krovinių vežimo sutartis. Krovinio vežimo sutarties sudarymą patvirtina krovinio važtaraštis. Krovinio važtaraštis gali būti pakeistas bet kokiu kitu dokumentu, kuriame įrašyta apie numatomą vykdyti vežimą. Jeigu naudojami kiti dokumentai, vežėjas siuntėjo pareikalavimu pateikia gavėjui krovinio kvitą, leidžiantį identifikuoti siuntą bei pasinaudoti informacija, saugoma kitų dokumentų įraše.
17. Krovinio važtaraštyje arba krovinio kvite turi būti nurodyta:
17.2. bent viena sustojimo vieta, jei viena arba kelios iš jų numatytos kitos valstybės teritorijoje, o išvykimo ir paskirties vietos yra Lietuvos Respublikos teritorijoje;
18. Prireikus atlikti muitinės, pasienio ir kitas panašias procedūras, iš siuntėjo gali būti reikalaujama pateikti dokumentus, kuriuose aprašytas krovinio pobūdis.
20. Pirmajame egzemplioriuje įrašoma žyma „vežėjui“; jį pasirašo siuntėjas. Antrajame egzemplioriuje įrašoma žyma „gavėjui“; jį pasirašo siuntėjas ir oro vežėjas. Trečiąjį egzempliorių pasirašo oro vežėjas ir, priėmęs krovinį, grąžina jį siuntėjui.
21. Kai siuntėjo prašymu krovinio važtaraštį surašo oro vežėjas, važtaraštis laikomas surašytu siuntėjo vardu, jei nebus įrodyta priešingai.
22. Jeigu yra daugiau kaip vienas krovinių paketas, oro vežėjas turi teisę reikalauti, kad siuntėjas surašytų atskirus krovinio važtaraščius.
23. Siuntėjas atsako už teisingus krovinio duomenis ir informaciją, kurią jis įrašė arba kuri jo vardu buvo įrašyta į krovinio važtaraštį arba krovinio kvitą arba į kitus dokumentus, nurodytus šių taisyklių 16 punkte. Ši nuostata taikoma ir tais atvejais, kai asmuo, veikiantis siuntėjo vardu, yra ir oro vežėjo įgaliotasis asmuo.
24. Siuntėjas atsako už žalą, kurią dėl jo paties arba jo vardu pateiktų neteisingų, netikslių arba ne visų duomenų ir informacijos patyrė oro vežėjas arba kuris nors kitas asmuo.
25. Krovinio važtaraštis arba krovinio kvitas, kol nebus įrodyta priešingai, yra sutarties sudarymo, krovinio priėmimo ir jame nurodytų vežimo sąlygų patvirtinimas.
26. Krovinio važtaraštyje arba krovinio kvite nurodyti duomenys apie krovinio svorį, dydį ir pakuotę, taip pat vietų skaičių yra praneštų duomenų patvirtinimas, jei nebus įrodyta priešingai; duomenys apie krovinio kiekį ir būklę nėra įrodymas prieš oro vežėją, išskyrus tuos atvejus, kai pastarasis patikrino juos siuntėjui dalyvaujant ir apie tai yra nurodyta krovinio važtaraštyje, krovinio kvite arba tai susiję su akivaizdžia krovinio būkle.
27. Siuntėjas, jei jis laikosi visų krovinio vežimo sutartyje numatytų įsipareigojimų, turi teisę disponuoti kroviniu pasiimdamas jį iš išvykimo ar atvykimo oro uosto arba sulaikydamas jį pakeliui, arba duodamas nurodymus apie jo išdavimą paskirties punkte ar pakeliui kitam asmeniui, ne krovinio važtaraštyje nurodytam gavėjui, arba reikalaudamas sugrąžinti krovinį į išvykimo oro uostą. Naudojantis šia teise neturi būti padaroma žala oro vežėjui arba kitiems siuntėjams, ir siuntėjas privalo atlyginti visas su tuo susijusias išlaidas.
28. Tais atvejais, kai neįmanoma įvykdyti siuntėjo nurodymų, oro vežėjas privalo jam nedelsdamas pranešti apie tai.
29. Jei oro vežėjas įvykdo siuntėjo nurodymus, susijusius su krovinio disponavimu, nereikalaudamas pateikti pastarajam išduotų krovinio važtaraščių egzempliorių arba krovinio kvito, jis prisiima atsakomybę už žalą, kuri gali būti padaryta teisėtam šio krovinio važtaraščio arba krovinio kvito turėtojui, išsaugodamas atgręžtinio reikalavimo teisę siuntėjui.
30. Siuntėjas netenka teisės į krovinį nuo to momento, kai teisę į jį įgyja krovinio gavėjas vadovaujantis taisyklių 31 punktu.
31. Kroviniui atvykus į paskirties punktą, kai sumokamos reikiamos sumos ir įvykdomos vežimo sąlygos, gavėjas turi teisę reikalauti, kad oro vežėjas išduotų jam krovinį, išskyrus šių taisyklių 27 punkte nurodytus atvejus.
32. Jei nėra susitarta kitaip, oro vežėjas privalo nedelsdamas pranešti gavėjui apie atvežtą krovinį.
33. Jei oro vežėjas pripažino krovinio praradimą arba krovinys neatvežamas per septynias dienas nuo tos dienos, kai jis turėjo būti atvežtas, gavėjas gali pasinaudoti krovinio vežimo sutartyje numatytomis savo teisėmis.
34. Siuntėjas ir gavėjas (kiekvienas savo vardu) gali naudotis visomis šių taisyklių 27-33 punktuose numatytomis teisėmis nepriklausomai nuo to, ar jis veikia savo, ar kito asmens interesais, bet su sąlyga, kad vykdys krovinio vežimo sutartyje numatytus įsipareigojimus.
35. Kiekviena krovinio vežimo sąlyga, kuri neatitinka šių taisyklių 27-34 punktuose numatytų sąlygų, turi būti įrašyta į krovinio važtaraštį arba krovinio kvitą arba krovinio vežimo sutartį.
36. Siuntėjas privalo pateikti oro vežėjui tokius duomenis ir dokumentus, kurie iki krovinio perdavimo gavėjui yra būtini muitinės, policijos arba kitų valdžios institucijų formalumams atlikti. Siuntėjas yra atsakingas oro vežėjui už bet kurią žalą, patirtą dėl minėtų duomenų ar dokumentų nebuvimo, jų nepakankamumo arba neteisingumo, išskyrus tuos atvejus, kai tai atsitiko dėl paties oro vežėjo, jo tarnautojų arba oro vežėjo įgaliotųjų asmenų kaltės.
V. FAKTINIŲ ORO VEŽĖJŲ VYKDOMAS VEŽIMAS
38. Šio skyriaus nuostatos taikomos tais atvejais, kai oro vežėjas sudaro vežimo sutartį su keleiviu arba siuntėju, arba asmeniu, atstovaujančiu keleiviui ar siuntėjui, o visą vežimą arba jo dalį vykdo faktinis oro vežėjas.
39. Tais atvejais, kai faktinis oro vežėjas vykdo visą vežimą arba jo dalį, šių taisyklių nuostatos taikomos oro vežėjui viso sutartyje numatyto vežimo atžvilgiu, o faktiniam oro vežėjui – tik jo vykdomo vežimo atžvilgiu.
40. Oro vežėjo ir jo darbuotojų bei įgaliotųjų asmenų, atliekančių savo tarnybines pareigas, veiksmai ir neveikimas faktinio oro vežėjo įvykdyto vežimo atžvilgiu laikomi taip pat ir faktinio oro vežėjo veiksmais bei neveikimu. Jokia speciali sutartis, pagal kurią oro vežėjas prisiima įsipareigojimus, nenumatytus šiose taisyklėse, ir joks šiose taisyklėse numatytų teisių atsisakymas netaikomas faktiniam oro vežėjui, jei nebuvo gautas jo sutikimas.
VI. ORO VEŽĖJO ATSAKOMYBĖ
42. Oro vežėjas atsako už keleivio gyvybės atėmimą ar sveikatos sužalojimą, jei nelaimingas atsitikimas, kuris buvo gyvybės atėmimo ar sužalojimo priežastis, įvyko orlaivyje arba įlaipinimo ar išlaipinimo veiksmų metu.
43. Oro vežėjas atsako už žalą, atsiradusią sunaikinus, praradus arba sugadinus įregistruotą bagažą, jeigu atsitikimas, kuris buvo sunaikinimo, praradimo arba sugadinimo priežastis, įvyko orlaivyje arba bet kuriuo kitu laikotarpiu, per kurį oro vežėjas buvo atsakingas už įregistruotą bagažą. Oro vežėjas neatsako tik už tokį bagažą, kuriam padaryta žala dėl anksčiau turėtų trūkumų ar defektų, taip pat už daiktus, kurių vežimas pagal vežimo taisykles yra draudžiamas, ir jei keleivis turėjo galimybę susipažinti su šiomis taisyklėmis. Bet kuriuo atveju oro vežėjas privalo grąžinti siuntėjui (gavėjui) ar keleiviui krovinio, bagažo vežimo užmokestį, jeigu jis krovinio ar bagažo neišsaugojo ir jeigu vežimo mokestis nėra įskaitomas į krovinio ar bagažo vertę.
44. Už neregistruoto (rankinio) bagažo saugumą atsako jo savininkas, išskyrus atvejus, kai toks bagažas atiduodamas oro vežėjo ar jo įgaliotojo asmens žinion arba jeigu žala atsirado dėl oro vežėjo, jo darbuotojų ar įgaliotų asmenų kaltės.
45. Jei oro vežėjas pripažįsta, kad įregistruotas bagažas prarastas arba jei įregistruotas bagažas neatvežamas per 21 dieną nuo tos dienos, kai jis turėjo būti atvežtas, keleivis turi teisę reikalauti, kad oro vežėjas atlygintų prarasto bagažo vertę Monrealio konvencijoje nustatyta tvarka ir dydžiais.
46. Oro vežėjas yra atsakingas už žalą, atsiradusią dėl vėlavimo vežant keleivius, bagažą arba krovinius. Tačiau oro vežėjas neatsako už žalą, atsiradusią dėl vėlavimo, jeigu įrodo, kad jis ir jo darbuotojai bei atstovai ėmėsi visų prieinamų protingų priemonių žalai išvengti, arba tai, kad jiems buvo neįmanoma imtis šių priemonių.
47. Oro vežėjo atsakomybė ir jos dydis už keleivio gyvybės atėmimą ar sveikatos sutrikimą, taip pat už bagažo ir krovinio neišsaugojimą bei transporto priemonės vėlavimą nustatoma Monrealio konvencijos ir 2002 m. gegužės 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 889/2002, iš dalies pakeičiančio Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2027 dėl oro vežėjo atsakomybės nelaimingų atsitikimų atveju, nustatyta tvarka.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
49. Oro vežėjo vienašališkai surašyti dokumentai apie krovinio ar bagažo neišsaugojimo ar sugadinimo priežastis gali būti ginčijami teismo tvarka ir pateikti vertinti teismui kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, patvirtinančiais oro vežėjo atsakomybės pagrindus.