LIETUVOS RESPUBLIKOS

SANTUOKOS IR ŠEIMOS KODEKSO 60, 68, 71, 72, 74, 75, 76, 77, 78, 92, 108, 109, 113, 132, 133, 146, 150, 188 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI PAPILDYMO IR 73 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS

Į S T A T Y M A S

2000 m. birželio 29 d. Nr. VIII-1783

Vilnius

(Žin.,1969, Nr. 21-186; 1980, Nr. 33-473; 1993, Nr. 56-1077; 1994, Nr. 89-1715; 1995, Nr. 55-1359; 2000, Nr. 1-1)

1 straipsnis. 60 straipsnio 2 dalies pakeitimas

60 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „iš jos atimtos“ įrašyti žodžius „jai apribotos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Jeigu motina yra mirusi, pripažinta neveiksnia, jai apribotos tėvystės teisės, taip pat jeigu negalima nustatyti jos gyvenamosios vietos, vaiko tėvas įrašomas tėvo pareiškimu.“

2 straipsnis. 68 straipsnio pakeitimas

68 straipsnyje vietoj žodžių „iš kurio neatimtos tėvystės teisės“ įrašyti žodžius „kuriam tėvystės teisės neapribotos“, vietoj žodžio „kurį“ įrašyti žodį „kurią“ ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„68 straipsnis.     Skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime

Tėvas (motina), kuriam tėvystės teisės neapribotos, gyvenantis skyrium nuo nepilnamečio vaiko, turi teisę dalyvauti vaiko auklėjime ir bendrauti su juo. Motina (tėvas), pas kurią gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime.“

3 straipsnis. 71 straipsnio pakeitimas

71 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:

„71 straipsnis. Tėvystės teisių apribojimo sąlygos, būdai ir padariniai

Kai tėvas (motina) piktnaudžiauja savo tėvystės teisėmis, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba visiškai nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvo (motinos) tėvystės teisių apribojimo. Tėvystės teises apriboti neterminuotai galima tik tuo atveju, kai teismas jau buvo tėvystės teises laikinai apribojęs.

Teismas laikinai ar neterminuotai tėvystės teises apriboja atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvystės teises. Teismas, spręsdamas dėl tėvystės teisių apribojimo, išklauso vaiką, kuriam yra suėję dešimt metų, arba jaunesnį vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę, ir atsižvelgia į jo pageidavimus. Neterminuotai tėvystės teisės gali būti apribojamos tuo atveju, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

Kai tėvo (motinos) tėvystės teisės apribojamos laikinai ar neterminuotai, sustabdomos tėvo (motinos) įstatymų nustatytos giminyste pagrįstos asmeninės ir turtinės teisės. 

Tėvystės teisių apribojimas neatleidžia tėvų nuo pareigos išlaikyti vaikus.

Tėvystės teisės apribojamos tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas.

Tėvystės teisių neterminuotą apribojimą galima panaikinti tik tuomet, kai vaikas nėra įvaikintas.“

4 straipsnis. 72 straipsnio pakeitimas

72 straipsnio pavadinime ir 1 dalyje vietoj žodžio „atėmimo“ įrašyti žodį „apribojimo“, po žodžio „nagrinėjama“ įrašyti žodžius „vaiko teisių apsaugos tarnybų“, 2 dalį pripažinti netekusia galios ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„72 straipsnis. Bylos dėl tėvystės teisių apribojimo iškėlimas ir nagrinėjimas

Tėvystės teisių apribojimo byla nagrinėjama vaiko teisių apsaugos tarnybų, valstybinių arba visuomeninių organizacijų, vieno iš vaiko tėvų arba globėjo (rūpintojo) pareiškimu, taip pat prokuroro ieškiniu.“

5 straipsnis. 73 straipsnio pripažinimas netekusiu galios

73 straipsnį pripažinti netekusiu galios.

6 straipsnis. 74 straipsnio pakeitimas

74 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:

„74 straipsnis. Vaikų, kurių tėvų apribotos tėvystės teisės, aprūpinimas

Jeigu tėvystės teisės apribojamos vienam iš tėvų, vaikas paprastai lieka pas antrąjį iš tėvų.

Tėvystės teises apribojus abiem tėvams (ar turėtam vieninteliam iš tėvų), vaikui steigiama globa Vaiko globos įstatymo nustatyta tvarka.“

7 straipsnis. 75 straipsnio pakeitimas

75 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:

„75 straipsnis. Tėvo (motinos), kuriam apribotos tėvystės teisės, teisė matytis su vaiku

Globos ir rūpybos institucijos turi leisti tėvui (motinai), kuriam apribotos tėvystės teisės, matytis su vaiku, jeigu jo bendravimas su vaiku nedaro vaikui žalingos įtakos ir jeigu vaikas nėra įvaikintas.“

8 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas

76 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:

„76 straipsnis. Tėvystės teisių apribojimo panaikinimo pagrindai

Panaikinti tėvystės teisių apribojimą leidžiama, jeigu to reikalauja vaikų interesai ir jeigu vaikai nėra įvaikinti. Šiuo atveju teismas vadovaujasi tuo, kad tėvo (motinos), kuriam apribotos tėvystės teisės, elgesys bei gyvenimo būdas pasikeitė ir jis (ji) gali auklėti vaiką.

Teismas, spręsdamas dėl tėvystės teisių apribojimo panaikinimo, išklauso vaiką, kuriam yra suėję dešimt metų, arba jaunesnį vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę, ir atsižvelgia į jo pageidavimus.“

9 straipsnis. 77 straipsnio pakeitimas

77 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:

„77 straipsnis. Tėvystės teisių apribojimo panaikinimo tvarka

Tėvystės teisių apribojimas panaikinamas tik teismine tvarka pagal asmens, kuriam apribotos tėvystės teisės, ieškinį tam asmeniui, kuris yra įstatyminis vaiko atstovas, o tuo atveju, kai vaikas auklėjamas vaikų įstaigoje, – globos ir rūpybos institucijai.

Tėvystės teisių apribojimo panaikinimo byloje būtinas prokuroro dalyvavimas.“

10 straipsnis. 78 straipsnio pakeitimas

78 straipsnį pakeisti ir išdėstyti taip:

„78 straipsnis. Vaiko paėmimas globoti

Jeigu tėvai piktnaudžiauja tėvystės teisėmis, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikų socialinio ugdymo poreikiams, teismas arba Vaiko teisių apsaugos tarnyba gali priimti sprendimą paimti vaiką ir perduoti jį globoti Vaiko globos įstatymo nustatyta tvarka neapribojant tėvystės teisių.

Išnykus priežastims, dėl kurių vaikas buvo paimtas globoti, teismas arba Vaiko teisių apsaugos tarnyba tėvų pareiškimu priima sprendimą grąžinti jį tėvams, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.“

11 straipsnis. 92 straipsnio 2 dalies pakeitimas

92 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „iš kurių atimtos“ įrašyti žodžius „kuriems apribotos“, vietoj žodžių „kurių atžvilgiu iš jų atimtos“ įrašyti žodžius „dėl kurių jiems apribotos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Tėvai, kuriems apribotos tėvystės teisės, neturi teisės reikalauti išlaikymo iš savo vaikų, dėl kurių jiems apribotos tėvystės teisės.“

12 straipsnis. 108 straipsnio 1 dalies pakeitimas

108 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:

„Įvaikinti leidžiama ne jaunesnius kaip trijų mėnesių vaikus ir tik jų interesais. Įvaikinti leidžiama tik tuos vaikus, kurie yra įrašyti į įvaikintinų vaikų sąrašą. Užsienio valstybių piliečiams leidžiama įvaikinti ne jaunesnius kaip šešių mėnesių vaikus.“

13 straipsnis. 109 straipsnio pakeitimas ir papildymas

109 straipsnį pakeisti bei papildyti ir išdėstyti taip:

„109 straipsnis. Asmenys, turintys teisę būti įvaikintojai

Įvaikintojai gali būti pilnamečiai asmenys, jeigu jie yra įrašyti į asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, sąrašą. Reikalavimas būti įrašytiems į asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, sąrašą netaikomas šių vaikų artimiesiems giminaičiams ir jų tėvų (įtėvių) sutuoktiniams.

Įvaikintojai gali būti sutuoktiniai (sutuoktinis), o nesantys santuokoje asmenys negali įvaikinti to paties vaiko kartu.

Įvaikintojai negali būti:

1) asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais;

2) sutuoktiniai, iš kurių vienas teismo pripažintas neveiksniu arba ribotai veiksniu;

3) asmenys, kuriems apribotos tėvystės teisės;

4) įtėviai, jeigu įvaikinimas panaikintas dėl jų kaltės;

5) asmenys, kuriems dėl jų kaltės panaikinta globos teisė;

6) asmenys, teisti už sunkius nusikaltimus.

Jeigu įvaikinti tą patį vaiką nori keli įvaikintojai, pirmenybė teikiama:

1) giminaičiams;

2) sutuoktiniams;

3) asmenims, įvaikinantiems seseris ir brolius kartu;

4) Lietuvos Respublikos piliečiams;

5) asmenims, įvaikinantiems savo sutuoktinio vaikus ir įvaikius;

6) asmenims, kurių šeimoje auklėjamas ir išlaikomas vaikas.“

14 straipsnis. 113 straipsnio pakeitimas ir papildymas

113 straipsnį pakeisti bei papildyti ir išdėstyti taip:

„113 straipsnis. Įvaikinimas be tėvų sutikimo

Tėvų sutikimo įvaikinti nereikalaujama:

1) jeigu tėvai yra nežinomi;

2) jeigu tėvai teismo pripažinti neveiksniais;

3) jeigu tėvai pripažinti mirusiais;

4) jeigu tėvai pripažinti nežinia kur esančiais.

Tėvų sutikimo įvaikinti gali būti nereikalaujama ir tada, kai tėvystės teisės apribotos neterminuotai, o tėvai tokio sutikimo neduoda piktnaudžiaudami savo teisėmis. Spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į vaiko interesus.“

15 straipsnis. 132 straipsnio pakeitimas ir papildymas

132 straipsnį pakeisti bei papildyti ir išdėstyti taip:

„132 straipsnis.   Vaikų – Lietuvos Respublikos piliečių, gyvenančių Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje, įvaikinimas, kai įvaikina užsienio valstybės piliečiai

Įvaikinti vaikus – Lietuvos Respublikos piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje, gali užsienio valstybių – 1993 m. Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje dalyvių piliečiai, taip pat tų valstybių, kurių įvaikinimo sąlygos atitinka Hagos Konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje reikalavimus, piliečiai, įsipareigoję teikti informaciją apie tolesnes vaiko gyvenimo sąlygas. Ši nuostata netaikoma, jeigu Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl teisinės pagalbos, kurioje yra sprendžiami įvaikinimo klausimai.

Priimant sprendimą leisti užsieniečiams įvaikinti vaikus – Lietuvos Respublikos piliečius, atsižvelgiama į vaiko auklėjimo paveldimumą, etninę kilmę, religinę ir kultūrinę priklausomybę ir gimtąją kalbą.

Vaikus – Lietuvos Respublikos piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje, užsienio valstybės piliečiai įvaikina Vilniaus apygardos teismo sprendimu. Lietuvos Respublikos pilietis, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka turintis ir kitos valstybės pilietybę ir norintis įvaikinti vaikus – Lietuvos Respublikos piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje, kaip užsienio valstybės pilietis dėl įvaikinimo turi kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

Užsienio valstybės piliečiams neleidžiama įvaikinti vaiko, jeigu iki įvaikinimo bylos teisminio nagrinėjimo pradžios yra gautas įstatymų reikalavimus atitinkantis Lietuvos Respublikos piliečių prašymas vaiką įvaikinti arba Lietuvoje gyvenančios šeimos ar šeimynos prašymas perduoti joms vaiką auklėti ir išlaikyti steigiant nuolatinę globą ir tai atitinka vaiko interesus. Neleidžiama įvaikinti vaiko užsieniečiams, jeigu jie nėra įrašyti į asmenų, norinčių įvaikinti vaikus, sąrašą ir jeigu nuo jų įrašymo į šį sąrašą nepraėję 6 mėnesiai.

Vaikui, kurį įvaikino užsienio valstybės pilietis, turi būti taikomos tokios pat garantijos ir normos, kokios taikomos įvaikiui įtėvio valstybėje.

Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam užsienio valstybėje, pripažįstamas įvaikinimas, atliktas tos valstybės nustatyta tvarka, jeigu yra Lietuvos Respublikos ir atitinkamos užsienio valstybės sutartis arba susitarimas dėl tokio įvaikinimo pripažinimo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija privalo stebėti ir kontroliuoti tolesnį vaikų, kuriuos įvaikino užsieniečiai, ugdymą ir gyvenimo sąlygas.“

16 straipsnis. 133 straipsnio pakeitimas ir papildymas

133 straipsnį pakeisti bei papildyti 2 ir 3 dalimis ir išdėstyti taip:

„133 straipsnis.   Vaiko – užsienio valstybės piliečio ir vaiko be pilietybės, gyvenančių Lietuvos Respublikoje, įvaikinimas

Vaiką – užsienio valstybės pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis įvaikina Vilniaus apygardos teismo sprendimu, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinėje sutartyje nenustatyta kitokia jo įvaikinimo tvarka.

Vaiką be pilietybės, gyvenantį Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietis įvaikina rajono (miesto) apylinkės teismo sprendimu, jeigu Lietuvos Respublikos ir atitinkamos užsienio valstybės (vaiko kilmės šalies) tarptautinėje sutartyje nenustatyta kitokia jo įvaikinimo tvarka.

Vaiką – užsienio valstybės pilietį ir vaiką be pilietybės, gyvenančius Lietuvos Respublikoje, užsienio valstybės pilietis įvaikina Vilniaus apygardos teismo sprendimu, jeigu Lietuvos Respublikos ir atitinkamos užsienio valstybės (vaiko kilmės šalies) tarptautinėje sutartyje nenustatyta kitokia jo įvaikinimo tvarka.“

17 straipsnis. 146 straipsnio 1 dalies pakeitimas

146 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „iš kurių neatimtos“ įrašyti žodžius „kuriems neapribotos“ ir šią dalį išdėstyti taip:

„Esant gyviems nepilnamečio tėvams, kuriems neapribotos tėvystės teisės, globa arba rūpyba nepilnamečiui steigiama tik tuo atveju, jeigu vaikas teismo sprendimu paimtas iš tėvų (78 straipsnis).“

18 straipsnis. 150 straipsnio 3 punkto pakeitimas

150 straipsnio 3 punkte vietoj žodžių „iš kurių teismas yra atėmęs“ įrašyti žodžius „kuriems teismas yra apribojęs“ ir šį punktą išdėstyti taip:

„3) asmenys, kuriems teismas yra apribojęs tėvystės teises;“.

19 straipsnis. 188 straipsnio pakeitimas

188 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „iš jos atimtos“ įrašyti žodžius „jai apribotos“, 2 dalį pripažinti netekusia galios ir šį straipsnį išdėstyti taip:

„188 straipsnis. Tėvystės nustatymo registravimo tvarka

Tėvystės nustatymas registruojamas, remiantis bendru tėvų pareiškimu arba teismo sprendimu, o jeigu vaiko motina yra mirusi, pripažinta neveiksnia, jai apribotos tėvystės teisės arba negalima nustatyti jos gyvenamosios vietos, – tėvo pareiškimu.“

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS

______________