Lietuvos Respublikos Vyriausybė
NUTARIMAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KULTŪROS MINISTERIJOS NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2010 m. spalio 13 d. Nr. 1469
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131) 22 straipsnio 9 punktu ir 29 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Nustatyti, kad šiuo nutarimu tvirtinamų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuostatų 8.12 ir 9.12–9.12.2 punktai įsigalioja 2011 m. sausio 1 dieną.
3. Pripažinti netekusiais galios:
3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 11 d. nutarimą Nr. 1020 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 72-2105);
3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 29 d. nutarimą Nr. 640 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 1020 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 47-1628);
3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 13 d. nutarimą Nr. 906 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 1020 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2002, Nr. 60-2467);
3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. kovo 31 d. nutarimą Nr. 355 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 1020 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2005, Nr. 44-1430);
3.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 9 d. nutarimą Nr. 368 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 1020 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 49-1820);
3.6. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimą Nr. 1358 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 1020 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 150-6091);
3.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 473 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugpjūčio 11 d. nutarimo Nr. 1020 „Dėl Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 64-2563);
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1469
Lietuvos Respublikos KULTŪROS ministerijos nuostatai
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija (toliau – Kultūros ministerija, ministerija) yra Lietuvos Respublikos valstybės įstaiga.
Kultūros ministerija formuoja valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, o įstatymų nustatytais atvejais – ją įgyvendina kultūros ministrui pavestose valdymo srityse.
2. Kultūros ministerija savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymu (Žin., 1994, Nr. 43-772; 1998, Nr. 41(1)-1131), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymu (Žin., 1999, Nr. 60-1945; 2006, Nr. 77-2975), Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymu (Žin., 1995, Nr. 104-2322; 2010, Nr. 15-699) ir kitais Lietuvos Respublikos įstatymais ir Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, taip pat šiais nuostatais.
3. Kultūros ministerija yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir savo pavadinimu.
Ministerijos buveinės adresas: J. Basanavičiaus g. 5, Vilnius, Lietuvos Respublika.
4. Kultūros ministerija yra biudžetinė įstaiga, finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau – valstybės biudžetas) asignavimų.
5. Kultūros ministerijos savininkė yra valstybė. Kultūros ministerijos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė).
6. Vyriausybė, įgyvendindama Kultūros ministerijos savininko teises ir pareigas, atlieka šias funkcijas:
II. KULTŪROS MINISTERIJOS VEIKLOS TIKSLAI IR FUNKCIJOS
8. Svarbiausi Kultūros ministerijos veiklos tikslai yra:
8.1. formuoti valstybės politiką profesionaliojo meno srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
8.2. formuoti valstybės politiką autorių teisių, atlikėjų ir kitų gretutinių teisių apsaugos srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
8.3. formuoti valstybės politiką nacionalinės kultūros sklaidos užsienyje srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
8.4. formuoti valstybės politiką kultūros paveldo srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
8.5. formuoti valstybės politiką etninės kultūros srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
8.6. formuoti valstybės politiką mėgėjų meninės veiklos srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
8.7. dalyvauti formuojant valstybės politiką valstybinės kalbos srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
8.9. formuoti valstybės politiką kultūros ir kūrybinės pramonės srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
8.11. formuoti valstybės politiką kultūrinės edukacijos srityje ir organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą;
9. Kultūros ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų, atlieka šias funkcijas:
9.1. profesionaliojo meno srityje:
9.1.2. skirsto valstybės biudžete patvirtintus asignavimus, skirtus filmų gamybos projektams, kino programoms remti, ir kontroliuoja šių asignavimų panaudojimą;
9.1.7. sprendžia klausimus, susijusius su meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso suteikimu;
9.2. autorių teisių, atlikėjų ir kitų gretutinių teisių apsaugos srityje:
9.2.2. vykdo autorių teisių ir gretutinių teisių kolektyvinio administravimo asociacijų (toliau – kolektyvinio administravimo asociacijos) veiklos priežiūrą;
9.2.3. kolektyvinio administravimo asociacijų ir (ar) kūrinių bei gretutinių teisių objektų naudotojų prašymu tarpininkauja derybose dėl sutarčių sudarymo;
9.2.4. teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka įgyvendina autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugą;
9.2.5. teikia teisines konsultacijas ir metodinę pagalbą kolektyvinio administravimo ir kūrinių bei gretutinių teisių objektų naudotojų asociacijoms, teisėsaugos institucijoms, užtikrinančioms autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugą ir gynimą;
9.3. nacionalinės kultūros sklaidos užsienyje srityje:
9.4. kultūros paveldo srityje:
9.4.1. rengia nekilnojamojo kultūros paveldo ir kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos srities įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, derina kitų institucijų parengtus norminius teisės aktus, susijusius su kultūros paveldo apsauga;
9.4.2. skelbia nekilnojamojo kultūros paveldo objektus valstybės saugomais, teikia kultūros paveldo objektus ir vietoves įrašyti į tarptautinės svarbos kultūros paveldo objektų ar vietovių sąrašus, jeigu tarptautinėmis sutartimis nenustatyta kitaip;
9.4.3. nustato išlaidų privačios nuosavybės – prieinamo visuomenei lankyti valstybės saugomo kultūros paveldo objekto – tvarkomiesiems paveldosaugos darbams kompensavimo iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkybai, tvarką ir dydį, užkonservavimo išlaidų kompensavimo tvarką už apsaugą atsakingų institucijų reikalavimu užkonservuotų saugomų statinių valdytojams, nustato kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką skelbiamo saugomu kultūros paveldo objekto valdytojui, kai jam nustatyti ar sugriežtinti veiklos apribojimai, draudžiantys anksčiau vykdytą veiklą, realiai sumažina valdytojo gaunamą naudą;
9.4.5. nustato siūlomų įrašyti į Kultūros vertybių registrą nekilnojamųjų kultūros vertybių ir kilnojamųjų daiktų vertinimo kriterijus, tvirtina nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus, kilnojamosios kultūros vertybės apsaugos reglamento ir kilnojamosios kultūros vertybės paso formą, taip pat šių dokumentų pildymo ir išdavimo taisykles;
9.4.6. nustato specialistų, vykdančių nekilnojamojo kultūros paveldo taikomuosius mokslinius ardomuosius tyrimus, rengiančių tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektus, atliekančių tvarkomuosius paveldosaugos darbus ir vadovaujančių tokiems darbams, atliekančių paveldosaugos (specialiąją) ekspertizę, rengiančių nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiojo planavimo dokumentus, atestavimo tvarką;
9.4.8. Kilnojamųjų kultūros vertybių restauratorių atestavimo komisijos teikimu restauratoriams suteikia kvalifikacines kategorijas;
9.4.9. nustato kilnojamųjų kultūros vertybių (išskyrus Nacionalinio dokumentų fondo dokumentus) tyrimo, konservavimo ir restauravimo tvarką;
9.4.10. koordinuoja Lietuvai reikšmingų kultūros objektų užsienyje paiešką, grąžinimą ir pristatymą visuomenei;
9.4.11. nustato neteisėtai iš Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių išvežtų kilnojamųjų kultūros vertybių paieškos darbų kryptis ir prioritetus, atlieka kitus veiksmus, nustatytus Lietuvos Respublikos kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 14-352; 2008, Nr. 81-3183), susijusius su neteisėtai išvežtų kultūros objektų grąžinimu;
9.4.12. atlieka šias valstybinių kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų), istorinių valstybinių parkų, tarptautinės svarbos kultūros paveldo vietovių (toliau – saugomos teritorijos) valdymo funkcijas:
9.4.13. tvirtina kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų) naudojimo ir lankymo tvarką, kultūrinių draustinių, kultūrinių rezervatų (rezervatų-muziejų), istorinių valstybinių parkų steigimo kriterijus;
9.4.14. jeigu tarptautinėse sutartyse nenustatyta kitaip, teikia įrašyti saugomas teritorijas į tarptautinius saugomų teritorijų sąrašus, tvirtina strateginio planavimo dokumentus ir saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentus;
9.4.15. finansuoja muziejų plėtojimo, muziejinių vertybių restauravimo ir mokslinio tyrimo programas;
9.4.16. nustato kilnojamųjų kultūros vertybių, saugomų muziejuose ir bibliotekose, apskaitos tvarką, tikrina muziejinių vertybių apsaugą ir apskaitą muziejuose;
9.5. etninės kultūros srityje:
9.5.2. užtikrina informacijos apie etninės kultūros gyvosios tradicijos būklę ir apraiškas Lietuvoje bei lietuvių bendruomenėse užsienyje kaupimą;
9.5.3. finansuoja etnine kultūra pagrįstas etnografinių regionų šventes ir tarptautinius folkloro festivalius;
9.6. mėgėjų meninės veiklos srityje:
9.6.3. tvirtina valstybės ir savivaldybių kultūros centrų kultūros ir meno darbuotojų atestavimo nuostatus ir atlieka atestavimo priežiūrą;
9.6.6. rūpinasi autorinių kūrinių įsigijimu, mėgėjų meną populiarinančios informacinės ir metodinės literatūros leidimu;
9.7. valstybinės kalbos srityje:
9.8. valstybės politikos visuomenės informavimo srityje:
9.8.1. apibendrina visuomenės informavimo sritį reglamentuojančių įstatymų, kitų teisės aktų taikymo praktiką ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl įstatymų, kitų teisės aktų rengimo ir galiojančių teisės aktų pakeitimo ir papildymo;
9.8.2. bendradarbiaudama su viešosios informacijos rengėjų ir platintojų organizacijomis, rengia Vyriausybės teikiamų visuomenės informavimo srities įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
9.8.3. bendradarbiaudama su kitomis visuomenės informavimo srityje veikiančiomis institucijomis ir organizacijomis, įgyvendina Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, susijusių su visuomenės informavimu, nuostatas;
9.8.4. teikia valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms bei kitiems suinteresuotiems asmenims informaciją ir metodinę pagalbą visuomenės informavimo klausimais;
9.8.6. pagal kompetenciją kontroliuoja, kaip įgyvendinamos Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymo nuostatos;
9.8.8. tvirtina valstybės ar savivaldybių įsteigtų bibliotekų teikiamų mokamų paslaugų sąrašą ir nustato, kad tame sąraše nesančias paslaugas šios bibliotekos teikia nemokamai;
9.8.9. nustato bibliotekininkų, dirbančių valstybės ar savivaldybių įsteigtose bibliotekose, atestavimo tvarką, rūpinasi jų kvalifikacijos tobulinimu;
9.9. kultūros ir kūrybinės pramonės srityje:
9.10. kultūrinės edukacijos srityje:
9.11. tautinių mažumų srityje:
9.12. valstybės politikos dokumentų ir archyvų srityje:
9.12.1. rengia ir teikia Vyriausybei tvirtinti ilgalaikes valstybines Nacionalinio dokumentų fondo saugojimo programas;
10. Kultūros ministerija taip pat atlieka šias funkcijas:
10.1. pagal kompetenciją perkelia į nacionalinę teisę ir įgyvendina Europos Sąjungos teisę (acquis communautaire), vykdo kitus Lietuvos narystės Europos Sąjungoje įsipareigojimus, Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka apie tai informuoja Europos Sąjungos institucijas;
10.2. pagal kompetenciją rengia ir derina Lietuvos Respublikos poziciją Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose nagrinėjamais klausimais, koordinuoja kultūros ministro valdymo sritims priskirtų valstybės institucijų ir įstaigų pozicijų rengimą ir derinimą Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose nagrinėjamais klausimais, taip pat dalyvauja, kai pozicijas rengia kitos valstybės institucijos ir įstaigos;
10.3. pagal kompetenciją užtikrina efektyvų atstovavimą Lietuvos interesams Europos Sąjungos institucijose ir jų darbo organuose;
10.4. pagal kompetenciją analizuoja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką ir rengia išvadas dėl nagrinėjamų bylų aktualumo Lietuvai;
10.5. pagal kompetenciją organizuoja tarptautinių sutarčių ir Kultūros ministerijos susitarimų, sudaromų su atitinkamomis užsienio valstybių ar organizacijų institucijomis, projektų rengimą, užtikrina tarptautinių sutarčių ir susitarimų vykdymą;
10.6. pagal kompetenciją bendradarbiauja su užsienio valstybių atitinkamomis institucijomis ir tarptautinėmis organizacijomis, atstovauja jose Lietuvos Respublikai;
10.7. teikia pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms ministerijos kompetencijai priskirtais klausimais;
10.8. teisės aktų nustatyta tvarka nagrinėja asmenų prašymus, skundus ir pranešimus, priskirtus ministerijos kompetencijai, imasi priemonių, kad būtų atsakyta į juose keliamus klausimus;
III. KULTŪROS MINISTERIJOS TEISĖS
11. Kultūros ministerija, siekdama jai nustatytų veiklos tikslų ir atlikdama jos kompetencijai priskirtas funkcijas, turi teisę:
11.1. teisės aktų nustatyta tvarka gauti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų informaciją ir pasiūlymus ministerijos kompetencijai priskirtais klausimais, kviestis kultūros ir meno ekspertus šiems klausimams nagrinėti;
11.2. tikrinti ministro valdymo sričiai priskirtų įstaigų veiklą, išklausyti jų veiklos ataskaitas, prireikus teikti joms metodinius nurodymus;
11.3. sudaryti iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, taip pat kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų atstovų darbo grupes teisės aktų projektams rengti;
11.4. gauti paramą Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61-1818) nustatyta tvarka;
11.5. pagal kompetenciją rengti nustatyta tvarka konkursus, organizuoti pasitarimus, konferencijas ir kitokius renginius;
IV. KULTŪROS MINISTERIJOS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS
13. Kultūros ministerijos veikla organizuojama vadovaujantis kultūros ministro patvirtintais strateginiais ir metiniais veiklos planais, kitais planavimo dokumentais. Ministerijos strateginiai ir metiniai veiklos planai skelbiami ministerijos interneto svetainėje.
Kultūros ministerijos strateginių ir metinių veiklos planų vykdymo vertinimą atlieka ministerijos Vidaus audito skyrius.
14. Kultūros ministerijos administracijos padalinių veiklą ir vidaus tvarką reglamentuoja kultūros ministro tvirtinamas ministerijos darbo reglamentas, vidaus tvarkos taisyklės, ministerijos administracijos padalinių nuostatai, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių aprašymai.
15. Kultūros ministerijai vadovauja kultūros ministras. Ministrą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Respublikos Prezidentas Ministro Pirmininko teikimu. Ministrą laikinai pavaduoti gali tik Ministro Pirmininko paskirtas kitas Vyriausybės narys.
Pavaduojantis ministras neatlieka funkcijų, nurodytų Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje.
16. Ministras yra atsakingas už jam pavestas valdymo sritis, kurias nustato įstatymai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai. Ministras, vadovaudamas jam pavestoms valdymo sritims, yra atsakingas Lietuvos Respublikos Seimui, Respublikos Prezidentui ir tiesiogiai pavaldus Ministrui Pirmininkui.
17. Ministras:
17.1. vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus ir yra tiesiogiai atsakingas už Vyriausybės programos ir kasmetinių Vyriausybės veiklos prioritetų bei planuojamų pasiekti rezultatų jam pavestose valdymo srityse įgyvendinimą;
17.2. užtikrina įstatymų, Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, Respublikos Prezidento dekretų, Vyriausybės nutarimų, Vyriausybės sprendimų, Vyriausybės rezoliucijų, Ministro Pirmininko potvarkių ir kitų teisės aktų įgyvendinimą;
17.3. teikia Vyriausybei jos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu Nr. 728 (Žin., 1994, Nr. 63-1238; 2009, Nr. 109-4650), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės teisėkūros taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1244 (Žin., 2009, Nr. 121-5212), nustatyta tvarka įstatymų ir kitų teisės aktų projektus;
17.5. priima ir pasirašo įsakymus, tikrina, kaip jie įgyvendinami, prireikus kartu su kitais ministrais gali priimti bendrus įsakymus;
17.6. vadovaudamasis Strateginio planavimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312; 2010, Nr. 102-5279), rengia ir suderinęs su Ministru Pirmininku tvirtina jam pavestų valdymo sričių strateginius veiklos planus (strateginį veiklos planą), taip pat tvirtina ministerijos, įstaigų prie ministerijos ir kitų ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų metinius veiklos planus, gali pavesti jų vadovams tvirtinti jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų metinius veiklos planus;
17.7. Vyriausybės nustatyta tvarka teikia Vyriausybei ministerijos metines veiklos ataskaitas, Ministro Pirmininko reikalavimu atsiskaito už savo veiklą;
17.8. teikia Vyriausybei įstaigų prie ministerijos nuostatų projektus; Vyriausybės pavedimu tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus ir jų administracijos struktūrą;
17.9. tvirtina ministerijos administracijos struktūrą ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių sąrašą, neviršydamas darbo užmokesčiui nustatytų lėšų ir ministerijai Vyriausybės patvirtinto didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičiaus;
17.10. tvirtina ministerijos administracijos padalinių nuostatus ir valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių aprašymus;
17.12. koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų prie ministerijos veiklą, jeigu šių funkcijų nepaveda viceministrams ir ministerijos kancleriui ir jeigu įstatymai nenustato kitaip;
17.13. įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas arba šias funkcijas gali pavesti atlikti ministerijos kancleriui;
17.14. įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų įstaigų prie ministerijos vadovus, juos skatina ir skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas ir pašalpas, jeigu įstatymai nenustato kitaip;
17.15. siūlo Vyriausybei skirti į pareigas ir atleisti iš pareigų jam pavestose valdymo srityse veikiančių Vyriausybės įstaigų vadovus ir Vyriausybės priimamus kitus šių įstaigų pareigūnus, suteikia šiems pareigūnams atostogas, siunčia juos į komandiruotes, skiria pašalpas; teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl tarnybinių ar drausminių nuobaudų skyrimo Vyriausybės priimamiems valstybės tarnautojams ir pareigūnams, veikiantiems jam pavestose valdymo srityse, taip pat dėl jų skatinimo;
18. Ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – viceministras
(-ai), ministro patarėjas (-ai), ministro atstovas spaudai ir kiti ministro politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai – padeda ministrui formuoti politines nuostatas ir prioritetus, priimti sprendimus ir juos įgyvendinti.
Viceministrų skaičių ministro teikimu tvirtina Vyriausybė. Kultūros ministerijoje negali būti daugiau negu 4 viceministrai.
Ministras savo įgaliojimų laikotarpiu gali turėti visuomeninių konsultantų, kurie jo prašymu teikia jam konsultacijas, pasiūlymus, išvadas ir kitą informaciją.
19. Viceministrai nustatytose veiklos srityse:
19.1. organizuoja ir kontroliuoja, kaip vykdomi Ministro Pirmininko, Vyriausybės ir ministro pavedimai;
19.2. organizuoja ir kontroliuoja teisės aktų projektų rengimą ir derinimą su suinteresuotomis institucijomis; kontroliuoja, ar rengiami teisės aktų projektai atitinka Vyriausybės programos nuostatas ir teisėkūros reikalavimus;
19.4. ministro pavedimu atstovauja ministrui, aptardami ir pristatydami ministro politines nuostatas ir sprendimus visuomenei, taip pat Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose, Vyriausybės posėdžiuose ir pasitarimuose;
20. Jei viceministro laikinai nėra, visas jo funkcijas arba jų dalį ministro pavedimu atlieka kitas viceministras (viceministrai).
22. Kancleris yra karjeros valstybės tarnautojas, pavaldus ministrui. Kancleris:
22.1. koordinuoja ir kontroliuoja Kultūros ministerijos administracijos padalinių veiklą, užtikrina, kad įgyvendinant Kultūros ministerijos strateginius veiklos planus optimaliai būtų valdomi ir panaudojami finansiniai, materialiniai, intelektiniai ir informacijos ištekliai; ministro pavedimu koordinuoja ir kontroliuoja įstaigų prie Kultūros ministerijos veiklą;
22.3. organizuoja ir koordinuoja Kultūros ministerijos strateginių veiklos planų rengimą ir jų įgyvendinimą;
22.4. dalyvauja organizuojant ir koordinuojant Ministro Pirmininko ir Vyriausybės pavedimų vykdymą, teisės aktų projektų rengimą ir derinimą; vadovaudamasis strateginiu veiklos planu ir kitais strateginio planavimo dokumentais, užtikrina Kultūros ministerijos rengiamų teisės aktų projektų ir kitų sprendimų suderinamumą;
22.5. organizuoja Kultūros ministerijos nuostatų, Kultūros ministerijos administracijos padalinių nuostatų, valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių sąrašo, pareigybių aprašymų ir ministro įsakymų projektų rengimą;
22.6. ministro pavedimu įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš jų Kultūros ministerijos valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis ir gaunančius darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, taip pat juos skatina, skiria jiems tarnybines ar drausmines nuobaudas arba pašalpas;
23. Jeigu kanclerio laikinai nėra, visas jo funkcijas arba jų dalį ministras paveda atlikti vienam iš Kultūros ministerijos administracijos padalinių vadovų.
24. Kancleris, o kai jo laikinai nėra, ministro paskirtas Kultūros ministerijos administracijos padalinio vadovas pagal savo kompetenciją priima potvarkius. Kancleris saugo ministerijos antspaudą ir atsako už antspaudo naudojimą. Saugoti Kultūros ministerijos antspaudą ministras gali įgalioti kitą Kultūros ministerijos valstybės tarnautoją. Šiuo atveju už antspaudo naudojimą atsako ministro įgaliotas Kultūros ministerijos valstybės tarnautojas.
25. Kultūros ministerijoje sudaroma kolegija kaip ministro patariamoji institucija. Kolegijos nariai yra ministras (kolegijos pirmininkas), viceministrai ir kancleris. Į kolegijos sudėtį gali būti įtraukiami kiti Kultūros ministerijos ir kitų institucijų atstovai.
Kolegijos narių skaičių nustato ir kolegijos personalinę sudėtį bei darbo reglamentą tvirtina ministras. Ministras taip pat teikia klausimus kolegijai svarstyti.
V. KULTŪROS MINISTERIJOS VIDAUS ADMINISTRAVIMO KONTROLĖ
27. Kultūros ministerijos valstybinį (finansinį ir veiklos) auditą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė. Ministerijos vidaus auditą atlieka Kultūros ministerijos Vidaus audito skyrius.
28. Kultūros ministerijos finansų kontrolę atlieka ministro paskirti ministerijos valstybės tarnautojai arba darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ir gaunantys darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų.
VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS