LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINĖS MAISTO IR VETERINARIJOS TARNYBOS DIREKTORIUS

ĮSAKYMAS

DĖL PRANEŠIMO APIE GYVŪNŲ LIGAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2001 m. lapkričio 12 d. Nr. 497

Vilnius

Siekdamas įgyvendinti Europos Sąjungos direktyvos 82/894/EEB reikalavimus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15),

tvirtinu Pranešimo apie gyvūnų ligas Lietuvos Respublikoje taisykles.

DIREKTORIUS                                                                                  KAZIMIERAS LUKAUSKAS

PATVIRTINTA

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos

direktoriaus 2001 m. lapkričio 12 d. įsakymu

Nr. 497

PRANEŠIMO APIE GYVŪNŲ LIGAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE TAISYKLĖS

Pranešimo apie gyvūnų ligas Lietuvos Respublikoje taisyklės (toliau – Taisyklės) parengtos vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 2-15) ir atitinka Europos Sąjungos direktyvos 82/894/EEB reikalavimus.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Taisyklių tikslas – nustatyti reikalavimus pranešimams apie:

1.1. ligų, nurodytų 12 punkte, protrūkius;

1.2. apribojimų, susijusių su 12 punkte nurodytų ligų protrūkiais, panaikinimą likvidavus paskutinį ligos protrūkį.

2. Taisyklės nustato teiktiną informaciją, kuri reikalinga derinant gyvūnų ligos likvidavimo ir (arba) profilaktikos priemones.

3. Taisyklėse vartojamos pagrindinės sąvokos:

Ūkis – bet kokia žemės ūkio arba kita įmonė, esanti Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje auginami arba laikomi gyvūnai.

Ligos atvejis – oficialus patvirtinimas bet kokios ligos, įrašytos 12 punkte, bet kokiam gyvam ar nugaišusiam gyvūnui.

Ligos protrūkis – vieno arba daugiau ligos atvejų patvirtinimas.

Pirminis ligos protrūkis – ligos protrūkis, epizootiškai nesusijęs su ankstesniu ligos protrūkiu tame pačiame šalies regione, arba ligos protrūkis kitame tos pačios šalies regione.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija.

Komisija – Europos Sąjungos Komisija.

II. SPECIALIOSIOS NUOSTATOS

4. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba per 24 valandas nuo pirminio ligos protrūkio turi pranešti Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms apie:

4.1. pirminį protrūkį ligų, įrašytų 12 punkte, patvirtintų šalies teritorijoje;

4.2. apribojimų, kurie buvo taikomi šalies teritorijoje dėl bet kokių ligų, įrašytų 12 punkte, protrūkio, panaikinimą.

5. 4 punkte minima informacija turi apimti epizootinę informaciją, nurodytą 13–14 punktuose, kuri turi būti perduota teleksu.

6. Klasikinio kiaulių maro atveju epizootinės informacijos, nurodytos Klasikinio kiaulių maro kontrolės priemonėse (Valstybinės veterinarijos tarnybos direktoriaus 1998 m. kovo 31 d. įsakymas Nr. 4-70a), pakanka.

7. Nepažeisdama 2 punkto nuostatų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba turi informuoti Komisiją kiekvienos savaitės pirmąją darbo dieną apie antrinius protrūkius bet kokių ligų, įrašytų 12 punkte, kurios patvirtintos šalies teritorijoje.

8. Anksčiau minėtas pranešimas turi apimti visos savaitės duomenis iki sekmadienio vidurnakčio.

9. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nesiunčia pranešimo Komisijai, kai nėra antrinių ligos protrūkių per 8 punkte nurodytą laikotarpį.

10. Pranešimai, minimi 7 ir 8 punktuose, turi apimti epizootinę informaciją, nurodytą 13 ir 14 punktuose, kuri turi būti perduota teleksu.

11. Informacija, nurodyta 13 ir 14 punktuose, turi būti perduota koduota forma.

III. REGISTRUOTINOS LIGOS

12. Ligos, apie kurias būtina pranešti Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms:

12.1. snukio ir nagų liga;

12.2. galvijų maras;

12.3. galvijų kontaginė pleuropneumonija;

12.4. mėlynojo liežuvio liga (blutangas);

12.5. kiaulių vezikulinė liga;

12.6. klasikinis kiaulių maras;

12.7. afrikinis kiaulių maras;

12.8. kiaulių enterovirusinis encefaliomielitas (buvo Tešeno liga);

12.9. paukščių gripas (buvo paukščių maras);

12.10. Niūkaslio liga;

12.11. afrikinė arklių liga;

12.12. vezikulinis stomatitas;

12.13. smulkiųjų atrajotojų maras;

12.14. Rifto slėnio karštligė;

12.15. žvynelinė liga;

12.16. avių ir ožkų raupai;

12.17. infekcinė hematopoetinė nekrozė;

12.18. galvijų spongiforminė encefalopatija.

IV. EPIZOOTINĖ INFORMACIJA

13. 12 punkte nurodytų ligų pirminių ir antrinių protrūkių atvejais, vadovaujantis 4–10 punktų reikalavimais, būtina Komisijai ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms pateikti šią informaciją:

13.1. pranešimo išsiuntimo data;

13.2. pranešimo išsiuntimo laikas;

13.3. pranešimą siunčianti šalis;

13.4. ligos pavadinimas, viruso tipas, jei reikia;

13.5. ligos protrūkio eilės numeris;

13.6. protrūkio pobūdis;

13.7. eilės numeris ligos protrūkio, susijusio su šiuo ligos protrūkiu;

13.8. rajonas ir ūkio geografinė vieta, nurodant geografinę ilgumą ir platumą;

13.9. kiti rajonai, kuriuose taikomi apribojimai;

13.10. ligos patvirtinimo data;

13.11. ligos įtarimo data;

13.12. nustatyta pirmo užsikrėtimo data;

13.13. ligos kilmė;

13.14. priimtos kontrolės priemonės;

13.15. ligai imlių gyvūnų skaičius ūkiuose:

13.15.1. galvijų,

13.15.2. kiaulių,

13.15.3. avių,

13.15.4. ožkų,

13.15.5. paukščių,

13.15.6. vienakanopių,

13.15.7. žuvų,

13.15.8. laukinių gyvūnų;

13.16. kliniškai sergančių gyvūnų skaičius ūkiuose:

13.16.1. galvijų,

13.16.2. kiaulių,

13.16.3. avių,

13.16.4. ožkų,

13.16.5. paukščių,

13.16.6. vienakanopių,

13.16.7. žuvų,

13.16.8. laukinių gyvūnų;

13.17. nugaišusių gyvūnų skaičius ūkiuose:

13.17.1. galvijų,

13.17.2. kiaulių,

13.17.3. avių,

13.17.4. ožkų,

13.17.5. paukščių,

13.17.6. vienakanopių,

13.17.7. žuvų,

13.17.8. laukinių gyvūnų;

13.18. paskerstų gyvūnų skaičius:

13.18.1. galvijų,

13.18.2. kiaulių,

13.18.3. avių,

13.18.4. ožkų,

13.18.5. paukščių,

13.18.6. vienakanopių,

13.18.7. žuvų,

13.18.8. laukinių gyvūnų;

13.19. sunaikintų lavonų skaičius:

13.19.1. galvijų,

13.19.2. kiaulių,

13.19.3. avių,

13.19.4. ožkų,

13.19.5. paukščių,

13.19.6. vienakanopių,

13.19.7. žuvų,

13.19.8. laukinių gyvūnų.

14. Klasikinio kiaulių maro atveju siunčiama papildoma informacija:

14.1. atstumas iki artimiausio kiaulių ūkio;

14.2. kiaulių skaičius ir tipas užkrėstose kiaulidėse (veislinių, penimų ir paršelių (1));

14.3. kliniškai sergančių kiaulių skaičius ir tipas užkrėstoje kiaulidėje (veislinių, penimų ir paršelių (1));

14.4. diagnozavimo metodas;

14.5. jei liga nustatyta ne kiaulidėje, ar ji patvirtinta;

14.6. pirminių protrūkių patvirtinimas šernams (2).

______________