LIETUVOS RESPUBLIKOS SUSISIEKIMO MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL SUSISIEKIMO MINISTRO 1998 M. RUGSĖJO 11 D. ĮSAKYMO NR. 348 „DĖL KELIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ GAMYBOS IR PERDIRBIMO TVARKOS IR JŲ TECHNINĖS EKSPERTIZĖS ATLIKIMO NORMINIŲ DOKUMENTŲ TVIRTINIMO“ DALINIO PAKEITIMO

 

2001 m. sausio 29 d. Nr. 21

Vilnius

 

Iš dalies pakeičiu susisiekimo ministro 1998 m. rugsėjo 11 d. įsakymą Nr. 348 „Dėl kelių transporto priemonių gamybos ir perdirbimo tvarkos ir jų techninės ekspertizės atlikimo norminių dokumentų tvirtinimo“ (Žin., 1998, Nr. 84-2360, Nr. 115-2360; 1999, Nr. 28-814; 2000, Nr. 55-1626) ir išdėstau 7 priedą nauja redakcija (pridedama).

 

 

 

SUSISIEKIMO MINISTRAS                                            DAILIS ALFONSAS BARAKAUSKAS

PATVIRTINTA

susisiekimo ministro

1999 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 98

(susisiekimo ministro 2001 m. sausio 29 d.

įsakymo Nr. 21 redakcija

7 priedas)

 

TRANSPORTO PRIEMONIŲ KLASIFIKAVIMAS IR KODAVIMAS

 

I. Mopedų, motociklų ir jiems prilyginamų

transporto priemonių klasifikavimas

 

1. Kategorija L – transporto priemonės, turinčios mažiau kaip keturis ratus:

1.1. L1 klasė – dviratė transporto priemonė, kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 50 km/h;

1.2. L2 klasė – triratė transporto priemonė, kurios variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 50 km/h;

1.3. L3 klasė – dviratė transporto priemonė, kurios variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir/arba maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 50 km/h;

1.4. L4 klasė – triratė transporto priemonė su nesimetriškai išdėstytais ratais, kurios variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir/arba maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 50 km/h;

1.5. L5 klasė – triratė transporto priemonė su simetriškai išdėstytais ratais, kurios bendroji masė ne didesnė kaip 1000 kg, variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm3 ir/arba maksimalus konstrukcinis greitis didesnis kaip 50 km/h.

2. L1 ir L2 klasės transporto priemones įprasta vadinti mopedais, L3 – motociklais, L4 – motociklais su šoninėmis priekabomis.

3. L kategorijai prilyginamos šios keturratės transporto priemonės:

3.1. keturratės transporto priemonės, kurių nuosava masė (be baterijų, jei tai elektromobilis) ne didesnė kaip 350 kg, variklio darbinis tūris ne didesnis kaip 50 cm3 arba variklio galingumas ne didesnis kaip 4 kW ir maksimalus konstrukcinis greitis ne didesnis kaip 45 km/h, prilyginamos L2 klasei;

3.2. keturratės transporto priemonės, kurių nuosava masė didesnė kaip 350 kg, bet ne didesnė kaip 400 kg arba 550 kg, jeigu ji skirta kroviniams vežti (be baterijų, jei tai elektromobilis) ir variklio galingumas ne didesnis kaip 15 kW, prilyginamos L5 klasei.

 

II. Automobilių klasifikavimas

 

4. Kategorija M – variklio varoma transporto priemonė, turinti ne mažiau kaip keturis ratus ir skirta keleiviams vežti:

4.1. M1 klasė – transporto priemonė keleiviams vežti, turinti ne daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui (lengvasis automobilis);

4.2. M2 klasė – transporto priemonė keleiviams vežti, turinti daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui, kurios bendroji masė ne didesnė kaip 5 t (autobusas);

4.3. M3 klasė – transporto priemonė keleiviams vežti, turinti daugiau kaip 8 sėdimas vietas keleiviams ir 1 sėdimą vietą vairuotojui, kurios bendroji masė didesnė kaip 5 t (autobusas).

5. Kategorija N – variklio varoma transporto priemonė, turinti ne mažiau kaip keturis ratus ir skirta kroviniams vežti:

5.1. N1 klasė – transporto priemonė kroviniams vežti, kurios bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t (krovininis automobilis);

5.2. N2 klasė – transporto priemonė kroviniams vežti, kurios bendroji masė didesnė kaip 3,5 t, tačiau ne didesnė kaip 12 t (krovininis automobilis);

5.3. N3 klasė – transporto priemonė kroviniams vežti, kurios bendroji masė didesnė kaip 12 t (krovininis automobilis);

5.4. vilkiko bendrąja mase vadinama paties vilkiko bendroji masė ir balniniam sujungimui tenkanti pakrautos puspriekabės masės dalis.

6. Kategorija G – padidinto važumo transporto priemonės (visureigiai). Visureigiais vadinamos M ir N kategorijos transporto priemonės, kurios atitinka tam tikrus reikalavimus. Šių reikalavimų kontrolei sąlygos nurodytos JT EEK dokumente TRANS/SC1/WP29/78/Amend.3, išleistame 1991 m. birželio 12 d.:

6.1. Visureigiais vadinamos N1 klasės transporto priemonės, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 2 tonos, ir M1 klasės transporto priemonės, jei jos turi:

6.1.1. bent vieną priekinę ir bent vieną galinę tuo pat metu varomas ašis, įskaitant transporto priemones, kurių viena ašis gali būti atjungta;

6.1.2. bent vieną diferencialą blokuojantį mechanizmą arba analogišką įtaisą ir jei transporto priemonė gali įveikti 30 % įkalnę;

6.1.3. papildomai turi atitikti bent penkis reikalavimus iš šešių:

6.1.3.1. priekinės iškyšos kampas turi būti ne mažesnis kaip 250;

6.1.3.2. galinės iškyšos kampas turi būti ne mažesnis kaip 200;

6.1.3.3. nuožulnumo kampas turi būti ne mažesnis kaip 200;

6.1.3.4. priekinės ašies prošvaisa turi būti ne mažesnė kaip 180 mm;

6.1.3.5. galinės ašies prošvaisa turi būti ne mažesnė kaip 180 mm;

6.1.3.6. prošvaisa tarp ašių turi būti ne mažesnė kaip 200 mm.

6.2. Visureigiais vadinamos N1 klasės transporto priemonės, kurių bendroji masė didesnė kaip 2 t, taip pat N2, M2 ir M3 klasės transporto priemonės, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 12 t, jei visi jų ratai yra varomi kartu, įskaitant tas transporto priemones, kurių viena ašis gali būti atjungta, arba atitinka kitus tris reikalavimus:

6.2.1. bent viena priekinė ir bent viena galinė ašys varomos kartu, įskaitant tas transporto priemones, kurių viena ašis gali būti atjungta;

6.2.2. yra bent vienas diferencialą blokuojantis mechanizmas ar analogiškas įtaisas;

6.2.3. transporto priemonė gali įveikti 25 % įkalnę.

6.3. Visureigiais vadinamos M3 klasės transporto priemonės, kurių bendroji masė didesnė kaip 12 t, taip pat N3 klasės transporto priemonės, jei visi jų ratai yra varomi kartu, įskaitant tas transporto priemones, kurių viena ašis gali būti atjungta, arba turi atitikti šiuos reikalavimus:

6.3.1. bent pusė ratų yra varomi;

6.3.2. yra bent vienas diferencialą blokuojantis mechanizmas ar analogiškas įtaisas;

6.3.3. pavienė transporto priemonė gali įveikti 25 % įkalnę;

6.3.4. papildomai turi atitikti bent keturis reikalavimus iš šešių:

6.3.4.1. priekinės iškyšos kampas turi būti ne mažesnis kaip 250;

6.3.4.2. galinės iškyšos kampas turi būti ne mažesnis kaip 250;

6.3.4.3. nuožulnumo kampas turi būti ne mažesnis kaip 250;

6.3.4.4. priekinės ašies prošvaisa turi būti ne mažesnė kaip 250 mm;

6.3.4.5. galinės ašies prošvaisa turi būti ne mažesnė kaip 250 mm;

6.3.4.6. prošvaisa tarp ašių turi būti ne mažesnė kaip 300 mm.

 

III. Priekabų ir puspriekabių klasifikavimas

 

7. Kategorija O – priekabos ir puspriekabės:

7.1. O1 klasė – priekabos, kurių bendroji masė ne didesnė kaip 0,75 t (lengva arba lengvojo automobilio priekaba/puspriekabė);

7.2. O2 klasė – priekabos, kurių bendroji masė didesnė kaip 0,75 t, tačiau ne didesnė kaip 3,5 t (krovininio automobilio priekaba/puspriekabė);

7.3. O3 klasė – priekabos, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t, tačiau ne didesnė kaip 10 t (krovininio automobilio priekaba/puspriekabė);

7.4. O4 klasė – priekabos, kurių bendroji masė didesnė kaip 10 t (krovininio automobilio priekaba/puspriekabė);

7.5. puspriekabės bendrąja mase vadinama puspriekabės ašims tenkanti visiškai pakrautos puspriekabės masės dalis.

 

IV. Kėbulų tipų apibrėžimai ir kodai

 

8. M1 klasės transporto priemonių kėbulų tipų kodavimas:

8.1. AA – sedanas (apibrėžimas pateiktas ISO standarte 3833-1977, Nr. 3.1.1.1), šiuo terminu taip pat vadinamos transporto priemonės, turinčios daugiau kaip keturis šoninius langus;

8.2. AB – hečbekas – sedanas (AA) su nuolaidžia galine dalimi;

8.3. AC – universalas (apibrėžimas pateiktas ISO standarte 3833-1977, Nr. 3.1.1.4);

8.4. AD – kupė (apibrėžimas pateiktas ISO standarte 3833-1977, Nr. 3.1.1.5);

8.5. AE – kabrioletas (apibrėžimas pateiktas ISO standarte 3833-1977, Nr. 3.1.1.6);

8.6. AF – daugiatikslis automobilis – motorinės transporto priemonės, išskyrus tas, kurių kodai nuo AA iki AE, skirta keleiviams ir jų bagažui ar prekėms vežti kartu.

9. Transporto priemonė nepriklauso M1 klasei, jei atitinka šias sąlygas:

9.1. sėdimų vietų skaičius, neskaitant vairuotojo, ne daugiau kaip 6 (sėdimų vietų skaičius transporto priemonėje priklauso nuo sėdimų vietų „tinkamų“ tvirtinimo taškų skaičiaus; „tinkamas“ tvirtinimo taškas – tas, kuris skirtas konkrečiai sėdimai vietai tvirtinti; „Tinkamumui“ užtikrinti gamintojas privalo izoliuoti tvirtinimo vietas, pvz., užvirinti jas plokštėmis arba sutvirtinti armatūra, kurių negalima būtų pašalinti įprastiniais įrankiais);

9.2. atitinka formulę: P – (M + N x 68) > N x 68, kurioje:

P – techniškai leistina maksimali pakrautos transporto priemonės (bendroji) masė, kg;

M – paruoštos eksploatacijai transporto priemonės masė, kg;

N – sėdimų vietų skaičius, neskaitant vairuotojo.

10. M2 ir M3 klasių transporto priemonių kėbulų tipų kodavimas.

11. Pagal sėdimų vietų skaičių M2 ir M3 klasių transporto priemonės skirstomos į šias grupes:

11.1. I grupės transporto priemonės (miesto autobusai) – transporto priemonės, kuriose telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neįskaitant vairuotojo; jose sukonstruota erdvė stovintiems keleiviams, sudaro pakankamai geras sąlygas dažnam keleivių judėjimui:

11.1.1. CA – vienaaukštis;

11.1.2. CB – dviaukštis;

11.1.3. CC – sujungtinis vienaaukštis;

11.1.4. CD – sujungtinis dviaukštis;

11.1.5. CE – žemagrindis vienaaukštis;

11.1.6. CF – žemagrindis dviaukštis;

11.1.7. CG – sujungtinis žemagrindis vienaaukštis;

11.1.8. CH – sujungtinis žemagrindis dviaukštis.

11.2. II grupės transporto priemonės (priemiestiniai autobusai) – transporto priemonės, kuriose telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neįskaitant vairuotojo; jos sukonstruotos sėdintiems keleiviams vežti, tačiau jų konstrukcija įgalina praėjimuose ir / (arba) plote, kuris ne didesnis kaip dvi suporintos sėdimos vietos, vežti stovinčius keleivius:

11.2.1. CI – vienaaukštis;

11.2.2. CJ – dviaukštis;

11.2.3. CK – sujungtinis vienaaukštis;

11.2.4. CL – sujungtinis dviaukštis;

11.2.5. CM – žemagrindis vienaaukštis;

11.2.6. CN – žemagrindis dviaukštis;

11.2.7. CO – sujungtinis žemagrindis vienaaukštis;

11.2.8. CP – sujungtinis žemagrindis dviaukštis.

11.3. III grupės transporto priemonės (tarpmiestiniai autobusai) – transporto priemonės, kuriose telpa daugiau kaip 22 keleiviai, neįskaitant vairuotojo; jos sukonstruotos tik sėdintiems keleiviams vežti:

11.3.1. CQ – vienaaukštis;

11.3.2. CR – dviaukštis;

11.3.3. CS – sujungtinis vienaaukštis;

11.3.4. CT – sujungtinis dviaukštis.

11.4. A grupės mažasis autobusas – transporto priemonės, kuriose telpa ne daugiau kaip 22 keleiviai, neįskaitant vairuotojo; jos suprojektuotos stovintiems ir sėdintiems keleiviams vežti:

11.4.1. CU – vienaaukštis;

11.4.2. CV – žemagrindis vienaaukštis.

11.5. B grupės mažasis autobusas – transporto priemonės, kuriose telpa ne daugiau kaip 22 keleiviai, neįskaitant vairuotojo; jos suprojektuotos tik sėdintiems keleiviams vežti:

11.5.1. CW – vienaaukštis;

11.5.2. jei M2 ir M3 klasių transporto priemonių kėbulo tipų kodas turi trečią žymenį „X“, tai reiškia, kad jos neatitinka JT EEK taisyklių Nr. 36 ir Nr. 52 reikalavimų, todėl jomis vežti žmones verslo tikslais draudžiama;

11.5.3. sujungtinis autobusas – autobusas, susidedantis iš dviejų ar daugiau nelanksčių sekcijų (dalių), sujungtų šarnyru (per sujungimo sekciją); sekciją atskirti galima tik specialia įranga dirbtuvėse; jos sujungtos taip, kad keleiviai tarp jų galėtų laisvai judėti;

11.5.4. žemagrindis autobusas – autobusas, kurio ne mažiau kaip 35% bendro stovinčių keleivių erdvės (sujungtinio autobuso priekinės sekcijos arba dviaukščio autobuso pirminis aukštas) ploto (šiame plote neturi būti laiptelių) yra bent prie vienerių darbinių durų, pro kurias į transporto priemonę patenka asmenys, turintieji judėjimo sutrikimų.

12. N kategorijos transporto priemonių kėbulų tipų kodavimas:

12.1. BA – sunkvežimis – transporto priemonė, suprojektuota ir sukonstruota išimtinai tik kroviniams vežti; taip pat gali traukti ir priekabas;

12.2. BAA – bortinis sunkvežimis – transporto priemonė su platforma kroviniams vežti ir bortais, kurie gali būti nuimami; ši transporto priemonė gali būti uždara, jei įrengiamas tentas ar kita nuimama konstrukcija;

12.3. BAB – sunkvežimis-furgonas – transporto priemonė, turinti uždarą kėbulą;

12.4. BAC – savivartis – sunkvežimis, turintis viršutinę kėbulo konstrukciją, kuri gali verstis į vieną ar kelias puses;

12.5. BAD – autocisterna – sunkvežimis, turintis verčiamą ar neverčiamą pastoviai pritvirtintą cisterną skysčiams, dujoms ar birioms medžiagoms transportuoti;

12.6. BAE – gyvulinis sunkvežimis – sunkvežimis gyvuliams vežti;

12.7. BAF – autovežis – sunkvežimis specialiai suprojektuotas vienam ar keliems automobiliams transportuoti;

12.8. BAG – konteinerinis sunkvežimis – sunkvežimis, savivarčio ar nesavivarčio tipo, skirtas atviriems, uždariems ir kitokiems konteineriams vežti;

12.9. BAH – miškovežis – sunkvežimis specialiai suprojektuotas medienai ir kitiems panašių matmenų kroviniams vežti;

12.10. BAI – betonvežis – sunkvežimis, turintis specialią įrangą betono skiediniams vežti;

12.11. BAJ – stiklavežis – sunkvežimis, kurio kairėje ir (arba) dešinėje pusėse stacionariai sumontuota speciali konstrukcija, leidžianti vežti stiklo lakštus beveik vertikalioje padėtyje;

12.12. BAK – sunkvežimis šaldytuvas – transporto priemonė, turinti specialią šaldymo ar šildymo įrangą, skirtą prekėms reguliuojamoje temperatūroje transportuoti;

12.13. BAL – sunkvežimis su izoterminiu kėbulu – transporto priemonė, kuri užtikrina pastovią transportuojamų krovinių temperatūrą ir apsaugo krovinius nuo išorinio aplinkos poveikio;

12.14. BAM – žmonėms pritaikytas sunkvežimis – BAA ir BAB sunkvežimiai pritaikyti žmonėms vežti;

12.15. BB – furgonas – sunkvežimis, kurio kabina sujungta su kėbulu ir turintis ne daugiau kaip 3 sėdimas vietas (įskaitant vairuotoją) vienoje eilėje;

12.16. BBA – kombinuotas furgonas – furgonas, kurio konstrukcija be krovinio papildomai įgalina vežti ne daugiau kaip 6 keleivius, neskaitant vairuotojo;

12.17. BC – puspriekabes traukianti transporto priemonė (balninis vilkikas) – transporto priemonė suprojektuota ir sukonstruota tik puspriekabėms traukti;

12.18. BD – priekabas traukianti transporto priemonė (vilkikas) – transporto priemonė suprojektuota ir sukonstruota tik priekaboms traukti; ji taip pat gali turėti įrengtą krovimo platformą;

12.19. BE – bekėbulis sunkvežimis – N kategorijos transporto priemonė, kurioje sumontuotos visos konstrukcijos, išskyrus kėbulą;

12.20. transporto priemonė nepriklauso N kategorijai, jei ji apibrėžta kaip BB arba BBA, kurios techniškai leistina maksimali masė (bendroji masė) ne didesnė kaip 3500 kg:

12.20.1. turi daugiau kaip 6 sėdimas vietas, neskaitant vairuotojo;

12.20.2. arba atitinka šias sąlygas: sėdimų vietų skaičius, neskaitant vairuotojo, ne daugiau kaip 6 ir atitinka formulę – P – (M + N x 68) ≤ N x 68

12.21. transporto priemonė nepriklauso N kategorijai, jei ji apibrėžta kaip BA, BB ir BBA, kurios techniškai leistina maksimali masė (bendroji masė) didesnė kaip 3500 kg, BC arba BD, atitinka mažiausiai vieną iš toliau pateiktų sąlygų:

12.21.1. sėdimų vietų skaičius, neskaitant vairuotojo, daugiau kaip 8;

12.21.2. arba atitinka formulę – P – (M + N x 68) ≤ N x 68

13. O kategorijos transporto priemonių kodavimas:

13.1. DA – puspriekabė – traukiama transporto priemonė, suprojektuota sukabinti su puspriekabes traukiančia transporto priemone (balniniu vilkiku) ar vežimėliu, jos (puspriekabės) didelė vertikalios apkrovos dalis tenka balniniam vilkikui ar vežimėlio ašiai;

13.2. DB – priekaba – traukiama transporto priemonė su ne mažiau kaip dviem ašimis, iš kurių bent viena valdoma ir su tempimo įtaisu (grąžulu), galinčiu judėti vertikaliai; priekaba neperduoda didelės statinės vertikalios apkrovos (mažiau kaip 100 daN) traukiančiajai transporto priemonei;

13.3. DC – centrinės ašies priekaba – priekaba, kurios grąžulas standžiai sujungtas su pačia priekaba ir kurios ašis (-ys) yra kiek galima arčiau pakrautos transporto priemonės svorio centro, todėl nedidelė statinės vertikaliosios apkrovos dalis, ne didesnė kaip 10% priekabos bendrojo svorio ar 1000 daN apkrovos (kuri yra mažesnė), perduodama traukiančiajai transporto priemonei;

13.4. visų tipų priekabų bei puspriekabių kėbulai pagal savo paskirtį koduojami ir apibrėžiami analogiškai kaip ir sunkvežimių BA kėbulų tipų kodai. Priekabų ir puspriekabių paskirtis koduojama trečiu žymeniu, pvz.: DAK – tai puspriekabė šaldytuvas; DCG – tai centrinės ašies priekaba konteinervežis; DBB – tai priekaba furgonas.

14. Specialios paskirties transporto priemonės – M, N ir O kategorijų transporto priemonės, kurių pagrindinė paskirtis specialia įranga atlikti specialias funkcijas:

14.1. SA – gyvenamasis automobilis – specialiosios paskirties M kategorijos transporto priemonė, kurioje įrengta gyvenama patalpa su sėdimomis vietomis, stalu, miegamomis vietomis (gali būti padarytos iš sėdimų vietų), virtuvės ir maisto saugojimo įranga. Įranga ir baldai gyvenamoje patalpoje turi būti pritvirtinti, kilnojamas gali būti tik stalas;

14.2. SB – šarvuotasis automobilis – transporto priemonė, skirta keleiviams ir kroviniams apsaugoti bei atitinkanti šarvuotos apsaugos nuo kulkų reikalavimus;

14.3. SC – medicininės pagalbos automobilis – M kategorijos transporto priemonė, skirta vežti ligoniams bei sužeistiesiems ir turinti tam skirtą specialią įrangą;

14.4. SD – autokatafalkas – M kategorijos transporto priemonė, skirta mirusiųjų palaikams vežti ir turinti tam skirtą specialią įrangą;

14.5. SE – gyvenamoji priekaba (apibrėžimas pateiktas ISO standarte 3833-1977, Nr. 3.2.1.3);

14.6. SF – autokranas – N kategorijos transporto priemonė, neskirta kroviniams vežti, tačiau turinti kraną, kurio kėlimo momentas lygus ar didesnis kaip 400 kNm;

14.7. SG – kitos specialiosios paskirties transporto priemonės;

14.8. SH – autokopėčios – N kategorijos transporto priemonė, kurioje stacionariai įmontuotos pailginamosios kopėčios;

14.9. SI – techninės pagalbos vežtuvas – N kategorijos transporto priemonė, skirta nevažiuojančioms transporto priemonėms nuvežti;

14.10. SJ – serviso automobilis – N kategorijos transporto priemonė su specialia įranga, skirta darbui jos viduje bei išorėje; šioms transporto priemonėms taip pat priklauso transporto priemonės, naudojamos kaip dirbtuvės, raštinės, radijo ir TV transliacijos stotys bei naudojamos demonstruoti filmams, reklamai ir kitiems panašiems tikslams;

14.11. SK – autobokštelis – N kategorijos transporto priemonė su kilnojamu lopšeliu ar tilteliu, skirtu aukštuminiams darbams;

14.12. SL – dumblavežis – N kategorijos transporto priemonė su specialia įranga kanalizacijai ir nutekamųjų vandenų šuliniams ištuštinti ir (arba) išvalyti;

14.13. SM – šiukšliavežis – N kategorijos transporto priemonė su specialia įranga buitinių šiukšlių ir (arba) pramoninių atliekų konteinerių ištuštinimui ir vežimui;

14.14. SN – gaisrinis automobilis – transporto priemonė su specialia įranga gaisrams gesinti ir darbui per katastrofas bei avarijas;

14.15. SO – automobilinis kompresorius – transporto priemonė su kėbulo vietoje stacionariai įmontuotu kompresoriumi;

14.16. SP – autoparduotuvė – transporto priemonė, įrengta kaip maisto ir pramoninių prekių pardavimo vieta;

14.17. SQ – techninės pagalbos automobilis – transporto priemonė su keltuvu, gerve ir (arba) kita specialia įranga, kuri įgalina kitas transporto priemones remontuoti bei prireikus jas nutempti;

14.18. SR – valymo automobilis – transporto priemonė su specialia įranga keliams ir šaligatviams valyti bei ledui šalinti. Šiai sąvokai taip pat priskiriamos ir vandens laistymo transporto priemonės;

14.19. SS – mobilusis grąžtas – transporto priemonė su specialia įranga gruntui gręžti;

14.20. ST – mokomosios transporto priemonės – transporto priemonės su papildoma valdymo įranga vairavimo instruktoriui.

15. L kategorijos transporto priemonių kodavimas:

15.1. L1 – L4 klasių transporto priemonės smulkiau nekoduojamos;

15.2. L5 klasės transporto priemonės koduojamos taip:

15.2.1. L51 – triratis motociklas su simetriškai išdėstytais ratais ir atvira kabina;

15.2.2. L52 – triratis motociklas su simetriškai išdėstytais ratais ir uždara kabina vairuotojui ir (arba) keleiviui (-iams);

15.2.3. L53 – keturratė transporto priemonė, priskiriama L5 klasei su atvira kabina;

15.2.4. L54 – keturratė transporto priemonė, priskiriama L5 klasei su uždara kabina vairuotojui ir (arba) keleiviui (-iams).

 

V. transporto priemonių kodavimas

 

16. Kodavimo tikslas – nustatyti vienodą transporto priemonių kategorijų, klasių, jų kėbulų tipų bei transporto priemonės paskirties žymėjimo metodiką.

17. Transporto priemonės kodas (toliau – kodas) – tai tam tikrų arabiškų skaitmenų ir didžiųjų lotyniškų raidžių junginys nuo 2 iki 8.

18. Kodą sudaro trys dalys: pirmosios dvi kodo dalys susideda iš ne daugiau kaip trijų žymenų, paskutinė – iš dviejų. Koduojant dvirates ir trirates transporto priemones naudojama tik pirmoji kodo dalis:

18.1. pirmosios kodo dalies du žymenys nurodo transporto priemonės kategoriją ir klasę. Jei transporto priemonė suprojektuota ir pagaminta kaip didesnio važumo (visureigis), tai šios kodo dalies paskutinis žymuo visada bus „G“. Jei transporto priemonės pagal savo konstrukciją negalima priskirti prie visureigio, tai trečiasis žymuo iš viso nerašomas. L5 klasės transporto priemonėms naudojami žymenys nurodyti 15 punkte;

18.2. antrojoje kodo dalyje nurodomi kėbulo tipo atitinkami žymenys. Jie gali susidėti iš dviejų ar trijų žymenų. Trys žymenys naudojami aprašant N kategorijos sunkvežimių, O ir nekomercinės paskirties M2 ir M3 klasės transporto priemonių kėbulų tipus bei nurodant jų paskirtį. Visais kitais atvejais kėbulo tipas nurodomas dviem simboliais;

18.3. trečioji kodo dalis susideda iš dviejų simbolių. Ji pildoma tik specialios paskirties transporto priemonėms. Žymenys šios dalies pildymui naudojami iš 14 punkto.

19. Transporto priemonių kodavimo pavyzdžiai:

19.1. M1AAST – M1 klasės mokomoji transporto priemonė; kėbulo tipas – sedanas;

19.2. M1AFSC – M1 klasės medicininės pagalbos transporto priemonė; kėbulo tipas – daugiatikslis;

19.3. M3GCIX – M3 klasės padidinto važumo, nekomercinės paskirties vienaaukštė II klasės transporto priemonė (priemiestinis autobusas);

19.4. M2CW – M2 klasės vienaaukštis B klasės mažasis autobusas (pritaikytas žmonėms vežti verslo tikslais);

19.5. N3BC – N3 klasės puspriekabes traukianti transporto priemonė (balninis vilkikas);

19.6. N2BESS – N2 klasės bekėbulė transporto priemonė, ant kurios važiuoklės įmontuotas grąžtas;

19.7. O1DCA – O1 klasės centrinės ašies bortinė priekaba;

19.8. O2DCBSE – O2 klasės centrinės ašies gyvenamoji priekaba.

______________