LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS STATUTO PATVIRTINIMO
2000 m. sausio 12 d. Nr. 32
Vilnius
Patvirtinta
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2000 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. 32
LIETUVOS ŠAULIŲ SĄJUNGOS STATUTAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šis statutas nustato Lietuvos šaulių sąjungos (toliau vadinama – Sąjunga), jos rinktinių ir padalinių struktūrą, jų steigimo, reorganizavimo, likvidavimo bei vidaus tvarką, vėliavos, ženklo, uniformos ir kitų atributų patvirtinimo ir naudojimo tvarką, priesaikos ir jaunojo šaulio iškilmingo pasižadėjimo tekstą, priėmimo į Sąjungos narius, pašalinimo iš jų tvarką ir atsakomybę už statutinius nusižengimus, taip pat rinktinių atstovų suvažiavimo kvotą, atstovų rinkimo tvarką, rinktinių padalinių atstovų suvažiavimų ir padalinių susirinkimų darbo tvarką ir kompetenciją, rinktinių ir kuopų valdybų bei rinktinių revizijos komisijų sudarymo ir darbo tvarką, jų kompetenciją, Sąjungos narių mokymo ir tarnybos užduočių vykdymo tvarką, padalinių vadų skyrimo tvarką, rinktinių bei jų padalinių vadų funkcijas ir atsakomybę.
2. Šiame statute vartojamos sąvokos nurodytos Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo 2 straipsnyje.
II. SĄJUNGOS, JOS RINKTINIŲ IR PADALINIŲ STRUKTŪRA, JŲ STEIGIMAS, REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS
4. Sąjungą sudaro teritoriniu principu suformuotos rinktinės ir padaliniai: kuopos, atskirieji būriai, būriai, skyriai, grandys.
5. Šaulių kuopą sudaro ne mažiau kaip 47 šauliai, būrį – ne mažiau kaip 16 šaulių, skyrių – ne mažiau kaip 7 šauliai ir grandį – ne mažiau kaip 3 šauliai. Rikiuotės šaulių padalinių sudėtį nustato Sąjungos vadas, suderinęs tai su kariuomenės dalinio, kuriam jie priskiriami, vadu.
6. Rinktinę sudaro kuopos ir atskirieji būriai, kuopas sudaro būriai, būrius sudaro skyriai, skyrius sudaro šauliai arba grandys.
7. Rinktinės, kuopos ir atskirieji būriai bei rikiuotės šaulių būriai ir skyriai steigiami, reorganizuojami, likviduojami Sąjungos vado įsakymu. Sąjungos vadas tvirtina rinktinių struktūrą.
8. Ne rikiuotės ir jaunųjų šaulių būriai, skyriai yra steigiami, reorganizuojami ir likviduojami rinktinės vado įsakymu. Rinktinės vadas tvirtina rinktinės kuopų ir atskirųjų būrių struktūrą, suderinęs ją su Sąjungos vadu.
10. Rinktinės ir padaliniai gali būti reorganizuojami taip:
11. Rinktinių ir padalinių likvidavimo pagrindas gali būti:
11.3. rinktinės padalinių atstovų suvažiavimo ar padalinio šaulių susirinkimo sprendimas, priimtas ¾ balsų dauguma;
11.4. teismo sprendimas pagal rinktinę ar padalinį įregistravusios valstybės institucijos pareiškimą arba jeigu rinktinė ar padalinys nustatytuoju laiku nepašalina valstybės institucijos nurodytų Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo ar kitų įstatymų pažeidimų ar tęsia neteisėtą veiklą po to, kai gavo įspėjimą dėl veiklos, kuri pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymą ar kitus įstatymus, nutraukimo.
12. Jeigu reorganizuojama arba likviduojama rinktinė, kuopa, atskirasis būrys, rikiuotės šaulių būrys ar skyrius, Sąjungos vado įsakymu sudaroma reorganizavimo ar likvidavimo komisija, kurios pirmininkas vykdo reorganizatoriaus ar likvidatoriaus funkcijas, taip pat nustatomas reorganizavimo ar likvidavimo terminas, inventorizacijos ir turto bei dokumentų perdavimo tvarka. Nuo likvidavimo komisijos paskyrimo dienos rinktinės ar padalinio vadas bei kiti valdymo ir kontrolės organai – suvažiavimas ar susirinkimas, valdyba, revizijos komisija – netenka įgaliojimų ir jų funkcijas atlieka likvidatorius.
13. Jeigu reorganizuojami ar likviduojami ne rikiuotės ar jaunųjų šaulių būriai, skyriai, reorganizavimo ar likvidavimo komisija sudaroma rinktinės vado įsakymu, nustatomas reorganizavimo ar likvidavimo terminas, turto bei dokumentų perdavimo tvarka.
14. Likvidatorius atstovauja likviduojamai rinktinei ar padaliniui teisme, santykiuose su valstybės valdžios ir valdymo institucijomis, kitais juridiniais ir fiziniais asmenimis.
III. SUVAŽIAVIMŲ IR SUSIRINKIMŲ DARBAS IR KOMPETENCIJA
Sąjungos rinktinių atstovų visuotinio suvažiavimo kvota ir jų rinkimas
16. Sąjungos rinktinių atstovų visuotiniame suvažiavime (toliau vadinama – Sąjungos suvažiavimas) delegatų teisėmis dalyvauja:
17. Rinktinės atstovų į Sąjungos suvažiavimą skaičius nustatomas proporcingai Sąjungos narių skaičiui rinktinėse.
18. Centro valdyba tvirtina atstovų rinkimo į Sąjungos suvažiavimą reglamentą, kuriame nurodo rinkimų terminus, atstovavimo procentą bei kiekvienos rinktinės atstovų skaičių.
Rinktinių padalinių atstovų suvažiavimo darbas ir kompetencija
20. Rinktinių padalinių atstovų suvažiavimas (toliau vadinama – rinktinės suvažiavimas) yra aukščiausiasis rinktinės valdymo organas. Rinktinės suvažiavimai yra eiliniai ir neeiliniai. Rinktinės valdyba eilinius suvažiavimus šaukia kartą per 3 metus. Prieš mėnesį rinktinės padaliniams – kuopoms ir atskiriesiems būriams pranešama suvažiavimo data ir pateikiama darbotvarkė. Prireikus rinktinės vadas šaukia neeilinius suvažiavimus. Juos gali šaukti ir rinktinės valdyba.
21. Rinktinės suvažiavime delegatų teisėmis dalyvauja:
22. Padalinio atstovų į rinktinės suvažiavimą skaičius nustatomas proporcingai Sąjungos narių skaičiui padalinyje.
23. Rinktinės valdyba patvirtina atstovų rinkimo į rinktinės suvažiavimą reglamentą, kuriame nustato rinkimų laiką, atstovavimo procentą bei kiekvieno padalinio – kuopos, atskirojo būrio atstovų skaičių. Šaukiant neeilinius suvažiavimus, atstovų rinkimo į suvažiavimą reglamentą savo įsakymu gali tvirtinti rinktinės vadas.
24. Rinktinės suvažiavimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja 2/3 visų atstovų. Jeigu atvyksta mažiau negu 2/3 atstovų, po savaitės dar kartą šaukiamas suvažiavimas, kuris laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė visų atstovų.
25. Rašomas rinktinės suvažiavimo protokolas, priimti sprendimai įforminami nutarimu. Suvažiavimų protokolai ir nutarimai saugomi rinktinės štabe. Protokolo ir nutarimo kopijos per keturias savaites po suvažiavimo siunčiamos į Sąjungos štabą.
26. Rinktinės suvažiavimas:
26.3. turi teisę teikti Sąjungos vadui pasiūlymus dėl jo paskirtų rinktinės ir padalinių vadų bei jų pavaduotojų atstatydinimo;
26.4. teikia Sąjungos vadui, Centro valdybai pasiūlymus dėl Sąjungos veiklos, valdymo, struktūros gerinimo;
27. Visi klausimai rinktinės suvažiavime priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus sprendimą dėl rinktinės likvidavimo, ir atviru balsavimu.
Padalinio šaulių susirinkimo darbas ir kompetencija
29. Padalinio šaulių susirinkimas (toliau vadinama – susirinkimas) yra aukščiausiasis padalinio valdymo organas. Susirinkimai yra eiliniai (metiniai) ir neeiliniai. Juos šaukia padalinio vadas.
30. Eiliniai (metiniai) susirinkimai šaukiami kartą per metus kuopose ir atskiruosiuose būriuose, neeiliniai susirinkimai – prireikus.
31. Susirinkimas laikomas teisėtu, jeigu jame dalyvauja 2/3 padalinio įskaitoje esančių Sąjungos narių. Visi klausimai priimami paprasta balsų dauguma, išskyrus sprendimą dėl padalinio likvidavimo, ir atviru balsavimu.
32. Susirinkime išrinktas sekretorius rašo susirinkimo protokolą. Susirinkimų protokolus saugo padalinio vadas.
33. Neeilinis susirinkimas sprendžia įvairius padalinio veiklai svarbius klausimus, o eilinis (metinis) susirinkimas:
33.4. svarsto ir tvirtina padalinio kandidatus į rinktinės valdybą, revizijos komisiją bei Garbės teismą;
33.5. renka padalinio iždininką, rinktinės suvažiavimo delegatus (kuopų susirinkimai – kuopos valdybą);
33.6. turi teisę teikti rinktinės vadovybei pasiūlymus dėl rinktinės veiklos, valdymo, drausmės ir tvarkos, struktūros gerinimo bei padalinių vadų ir jų pavaduotojų kandidatūrų;
IV. VALDYBŲ IR REVIZIJOS KOMISIJŲ SUDARYMAS, JŲ DARBAS BEI KOMPETENCIJA
Rinktinės valdyba
35. Rinktinės valdyba – kolegiali rinktinės valdymo institucija, rinktinės suvažiavimo įgaliota įgyvendinti Sąjungos tikslus ir uždavinius rinktinės veikimo teritorijoje.
36. Rinktinės valdyba renkama 3 metams. Ją sudaro 7 rinktinės suvažiavime išrinkti nariai ir pagal pareigas rinktinės vadas ir jo pirmasis pavaduotojas.
37. Rinktinės valdybos posėdžius šaukia ir jos darbui vadovauja rinktinės vadas arba jo pavedimu pirmasis jo pavaduotojas.
38. Rinktinės valdybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Rinktinės valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Rašomas valdybos posėdžio protokolas, protokolus saugo rinktinės vadas.
39. Rinktinės valdyba:
39.4. svarsto finansinės ir ūkinės veiklos organizavimo klausimus, įmonių ir viešųjų įstaigų steigimo projektus, įvertina jų tikslingumą, lėšų ir turto naudojimą;
39.8. tvirtina Sąjungos lėšomis apmokamų rinktinės darbuotojų bei asmenų, kuriems mokami maistpinigiai, sąrašą ir nustato darbo užmokesčio bei maistpinigių dydį;
40. Rinktinės valdyba turi teisę:
40.1. reikalauti iš rinktinės vado rinktinės, jos štabo ir padalinių, įsteigtų įmonių ir viešųjų įstaigų veiklos, lėšų ir turto ataskaitų;
40.2. sudaryti atskirų veiklos krypčių (kultūros, švietimo, sporto, darbo su jaunimu, leidybos, ūkinės ir kitų) darbo komisijas;
40.3. teikti rinktinės vadui pasiūlymus dėl rinktinės veiklos, valdymo, struktūros, drausmės ir tvarkos gerinimo bei rinktinės vado pirmojo pavaduotojo ir pavaduotojo kandidatūrų, o Sąjungos vadui – pasiūlymus dėl rinktinės vado kandidatūros;
Kuopos valdybos sudarymas, jos darbas bei kompetencija
42. Kuopos valdyba – kolegiali kuopos valdymo institucija, kuopos šaulių susirinkimo įgaliota įgyvendinti Sąjungos tikslus ir uždavinius kuopos veikimo teritorijoje.
43. Kuopos valdyba renkama 1 metams. Ją sudaro 5 kuopos šaulių susirinkime išrinkti nariai ir pagal pareigas kuopos vadas ir jo pavaduotojas.
44. Kuopos valdybos posėdžius šaukia ir jos darbui vadovauja kuopos vadas arba jo pavedimu kuopos vado pavaduotojas.
45. Kuopos valdybos posėdžiai yra teisėti, jeigu juose dalyvauja daugiau kaip pusė valdybos narių. Kuopos valdybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas. Rašomas valdybos posėdžio protokolas, protokolus saugo kuopos vadas.
46. Kuopos valdyba:
46.7. tvirtina Sąjungos lėšomis apmokamų kuopos darbuotojų bei asmenų, kuriems mokami maistpinigiai, sąrašą ir nustato darbo užmokesčio ir maistpinigių dydį;
46.8. svarsto, ar asmenys, kuriems yra praėjęs bandomasis laikotarpis, tinkami tapti Sąjungos nariais;
46.9. nustato stojamojo ir metinio Sąjungos nario mokesčio dydį, sprendžia, ką nuo šių mokesčių atleisti;
47. Kuopos valdyba turi teisę:
47.2. skirti valdybos narius atskiroms veiklos kryptims (kultūros, švietimo, sporto, darbo su jaunimu ir kitoms) organizuoti;
Rinktinės revizijos komisijos sudarymas, jos darbas bei kompetencija
49. Rinktinių ir jų padalinių veiklai, turtinei ir finansinei būklei prižiūrėti renkamos rinktinių revizijos komisijos.
51. Rinktinės revizijos komisijos posėdžius šaukia ir jos darbui vadovauja revizijos komisijos pirmininkas, kurį iš savo tarpo renka revizijos komisijos nariai. Revizijos komisijos pirmininkas turi turėti finansinį–ekonominį išsimokslinimą ar darbo šioje srityje patirtį.
52. Rinktinės revizijos komisijos posėdis yra teisėtas, jeigu jame dalyvauja daugiau kaip pusė narių. Revizijos komisijos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma. Jeigu balsai pasiskirsto po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.
53. Rinktinės revizijos komisija:
53.1. ne rečiau kaip kartą per metus tikrina rinktinės štabo ir padalinių veiklą bei turtinę ir finansinę būklę, tikrinimų aktus teikia rinktinės vadui, kuris, remdamasis akto išvadomis ir pasiūlymais, išleidžia įsakymą dėl tikrinimo metu nustatytų pažeidimų pašalinimo ir atsakomybės už juos;
53.4. kartą per metus atlieka rinktinės turto inventorizaciją ir jos aktus pateikia rinktinės vadui;
54. Rinktinės revizijos komisija turi teisę:
54.1. reikalauti iš rinktinės vado ir rinktinės štabo pareigūnų, padalinių vadų, rinktinės įsteigtų įmonių ir viešųjų įstaigų bei meno kolektyvų vadovų pateikti visus dokumentus, kurių reikia tikrinimui atlikti;
54.2. teikti rinktinės vadui pasiūlymus dėl ūkinės veiklos organizavimo, finansinės drausmės ir buhalterinės apskaitos gerinimo rinktinėje;
54.3. nustačiusi pažeidimus ir trūkumus, nurodyti priemones bei terminus jiems pašalinti ir pareikalauti atsiskaityti už nurodytų pažeidimų ir trūkumų pašalinimą;
V. VALDYMAS. VADŲ SKYRIMAS, JŲ FUNKCIJOS IR ATSAKOMYBĖ
Sąjungos vadovybė
55. Sąjungai vadovauja vadas. Veiklai operatyviai organizuoti ir kontrolei vykdyti Sąjungos vadas sudaro Sąjungos štabą.
56. Organizuoti veiklą ir kontrolę Sąjungos vadui padeda Sąjungos vado pirmasis pavaduotojas (toliau vadinama – pirmasis pavaduotojas) ir Sąjungos vado pavaduotojas (toliau vadinama – pavaduotojas).
57. Pirmąjį pavaduotoją Sąjungos vado teikimu tvirtina Sąjungos suvažiavimas. Pirmasis pavaduotojas pavaldus Sąjungos vadui. Kai Sąjungos vado nėra, jis vykdo visas Sąjungos vadui priskirtas funkcijas. Pavaduotoją skiria Sąjungos vadas. Jo funkcijas, teises ir atsakomybę nustato Sąjungos vado patvirtinti pareiginiai nuostatai.
58. Pirmasis pavaduotojas:
58.3. vadovauja Sąjungos rinktinių ir padalinių vadų, šaulių mokymo programų sudarymui, rengia kovinio rengimo planus, kontroliuoja, kaip jie vykdomi;
59. Pirmasis pavaduotojas atsako už:
Rinktinės vadovybė
61. Rinktinėms vadovauja rinktinių vadai, kuriuos skiria Sąjungos vadas. Rinktinės vadas tiesiogiai pavaldus Sąjungos vadui. Jis yra rinktinės šaulių ir darbuotojų viršininkas.
62. Rinktinės veiklai operatyviai organizuoti ir padalinių kontrolei vykdyti rinktinės vadas sudaro rinktinės štabą.
63. Rinktinės vado pirmąjį pavaduotoją ir pavaduotoją rinktinės vado teikimu skiria Sąjungos vadas. Į kitas rinktinės štabo pareigas asmenis skiria rinktinės vadas.
64. Rinktinės vadas:
64.3. Sąjungos vado nustatyta tvarka sudaro ūkines sutartis su juridiniais ir fiziniais asmenimis, užtikrina, kad jos būtų vykdomos;
64.4. skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų rinktinės štabo pareigūnus (išskyrus savo pirmąjį pavaduotoją ir pavaduotoją), kuopos vado teikimu – kuopų vadų pavaduotojus, būrių vadus, atskirųjų būrių vado teikimu – atskirųjų būrių vado pavaduotojus;
64.5. leidžia rinktinės įsakymus, kurie privalomi visiems rinktinės šauliams, ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi;
64.8. teikia Sąjungos vadui pasiūlymus dėl rinktinės šaulių apdovanojimo Lietuvos valstybės, krašto apsaugos sistemos ir kitų valstybinių tarnybų bei Sąjungos apdovanojimais, garbės bei pasižymėjimo ženklais;
64.9. teikia Sąjungos vadui tvirtinti steigiamų įmonių ir viešųjų įstaigų, meno kolektyvų ir kitus įstatus, metinius rinktinės veiklos planus bei jų vykdymo ataskaitas;
64.10. tvirtina metines rinktinės sąmatas, rinktinės ir jos padalinių vidaus tvarką reglamentuojančius dokumentus, rinktinės padalinių struktūrą;
64.12. vadovauja rinktinės valdybos darbui, koordinuoja rinktinės revizijos komisijos ir rinktinės Garbės teismo darbą;
65. Rinktinės vadas tiesiogiai atsako už:
Kuopos vadovybė
67. Kuopai vadovauja kuopos vadas, kurį rinktinės vado teikimu skiria Sąjungos vadas. Kuopos vadas pavaldus rinktinės vadui. Jis yra kuopos padalinių ir šaulių tiesioginis viršininkas.
68. Kuopos vado teikimu rinktinės vadas skiria kuopos vado pavaduotoją, kuris pavaldus kuopos vadui. Kuopos vado pavaduotojo funkcijas, teises ir atsakomybę nustato Sąjungos vado patvirtinti pareiginiai nuostatai.
69. Kuopos vadas:
69.3. Sąjungos vado nustatyta tvarka sudaro su juridiniais ir fiziniais asmenimis ūkines sutartis (jeigu kuopa yra juridinis asmuo), užtikrina, kad jos būtų vykdomos;
69.4. skiria į pareigas ir atleidžia iš pareigų skyrių ir grandžių vadus, taip pat būrių vadų teikimu – būrių vadų pavaduotojus;
69.5. leidžia kuopos įsakymus, kurie privalomi visiems kuopos šauliams, ir kontroliuoja, kaip jie vykdomi;
69.7. teikia rinktinės vadui pasiūlymus dėl kuopos šaulių apdovanojimo Lietuvos valstybės, krašto apsaugos sistemos ir kitų valstybinių tarnybų bei Sąjungos apdovanojimais, garbės ir pasižymėjimo ženklais;
69.8. rengia ir teikia tvirtinti eiliniam (metiniam) kuopos šaulių susirinkimui metines veiklos ataskaitas;
70. Kuopos vadas tiesiogiai atsako už:
Būrio, skyriaus, grandies vadovybė
71. Būriui vadovauja būrio vadas. Atskirojo būrio vadą skiria Sąjungos vadas rinktinės vado teikimu. Kuopos būrio vadą skiria rinktinės vadas kuopos vado teikimu.
73. Atskirojo būrio vado pavaduotoją (būrininką) vado teikimu skiria rinktinės vadas. Kuopos būrio būrininką būrio vado teikimu skiria kuopos vadas. Būrininkas pavaldus būrio vadui.
76. Grandžiai vadovauja grandies vadas – grandininkas, kurį būrio vado teikimu skiria kuopos vadas. Grandininkas pavaldus skyriaus vadui.
VI. VIDAUS TVARKA
Šaulių tarpusavio santykių reguliavimas
79. Šauliai vienas kitam gali būti viršininkas ar pavaldinys. Šaulys, kuriam įstatymų, Sąjungos statuto ar įsakymų pavesta nuolat ar laikinai vadovauti kitiems šauliams, yra tų šaulių viršininkas, o šauliai, kuriems jis vadovauja, yra jo pavaldiniai.
80. Šaulių tarpusavio santykiams reguliuoti nustatomi šie Sąjungos pareigybių laipsniai:
81. Pareigybių skiriamuosius ženklus, išsaugodama Sąjungos istorijos tęstinumą, nustato Sąjungos Centro valdyba.
82. Viršininkai turi teisę pavaldiniams įsakyti vykdyti tarnybinius įsakymus ir reikalauti, kad šie juos vykdytų, gali juos bausti ir skatinti šio statuto numatyta tvarka.
83. Šauliams pagal tarnybinį pavaldumą vadovaujantys ir už jų mokymąsi, veiklą ir elgesį atsakingi viršininkai yra tiesioginiai jų viršininkai. Visi kiti viršininkai – netiesioginiai.
84. Netiesioginiai viršininkai už kitiems viršininkams priklausančių pavaldinių mokymąsi, veiklą ir elgesį neatsako, neturi teisės jų bausti.
85. Viršininkas atsako už savo padalinio vidaus tvarką, šaulių kovinį pasirengimą, drausmę, padalinio turtą ir lėšas.
86. Viršininkas, nustatęs, kad žemesniojo viršininko įsakymai prieštarauja teisės aktams ar Sąjungos veiklai, tokius įsakymus atšaukia.
Šaulių teisės ir pareigos
88. Šaulys yra Lietuvos nepriklausomybės saugotojas ir gynėjas, pasiryžęs kilus grėsmei, negailėdamas gyvybės, ginti ir saugoti Lietuvos Respubliką ir jos piliečius, dėti visas pastangas, kad nesulaužytų duotos priesaikos. Šaulys privalo:
88.1. aktyviai dalyvauti Sąjungos veikloje pagal pomėgius ir galimybes, vykdyti visus vadovybės įsakymus;
88.2. dalyvauti kovinio rengimo užsiėmimuose, stropiai mokytis karinių ir kitų programose numatytų dalykų, plėsti savo žinias ir ugdyti įgūdžius;
88.3. gerai žinoti savo pareigas, būti deramai susipažinęs su Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymu ir statutu bei kitais vidaus tvarką, drausmę ir veiklą reglamentuojančiais dokumentais;
88.4. žodžiu ir darbu padėti kitiems šauliams, sulaikyti juos nuo blogio, gelbėti pavojuje ir mūšyje;
88.5. branginti Sąjungos vardą ir garbę, visur ir visada elgtis pavyzdingai ir atminti, kad iš jo elgesio sprendžiama apie Sąjungą, griežtai laikytis bendrųjų visuomenės ir mandagumo taisyklių;
88.7. mokėti stojamąjį mokestį ir mėnesinį nario mokestį, kuriuos nustato kuopos valdyba ar atskirojo būrio šaulių susirinkimas. Garbės ir jaunieji šauliai atleidžiami nuo nario mokesčio, o jaunieji šauliai – ir nuo stojamojo mokesčio. Kuopos valdybos sprendimu nuo nario mokesčio gali būti atleidžiami ir kiti šauliai;
89. Šauliai negali atstovauti Sąjungai mitinguose, susirinkimuose ar žiniasklaidos priemonėse, jeigu tai nėra suderinta su Sąjungos ar rinktinės vadovybe.
90. Šauliai turi teisę:
90.2. būti išrinkti į visų lygių – Sąjungos, rinktinės, kuopos – renkamus organus ir rinkti į juos kitus. Šaulys gali būti išrinktas tik į vieną to paties lygio Sąjungos renkamą organą;
Iškilmės
91. Sąjunga rengia valstybinių, tautinių, karinių, šaulių švenčių minėjimus, dalyvauja juose, taip pat reikšmingų istorinių bei karių savanorių datų ir kituose minėjimuose.
93. Per šventes laikomos iškilmingos pamaldos, pagerbiami žuvusieji už Lietuvos laisvę, rengiamos karinės rikiuotės (paradai) bei karinės eisenos, priesaikos ir pasižadėjimo ceremonijos.
94. Paradas yra šaulių karinio pasirengimo, drausmės ir vienybės demonstravimas visuomenei. Šaulių paradai vyksta pagal Lietuvos kariuomenės rikiuotės statutą.
Priesaika
96. Įstoję į Sąjungą asmenys prisiekia Lietuvos Respublikai – suaugusieji (nuo 18 metų) duoda šaulio priesaiką, o 12–17 metų (įskaitytinai) jaunuoliai (-ės) – iškilmingą jaunojo šaulio pasižadėjimą.
97. Šaulio priesaikos tekstas:
„Aš, (vardas, pavardė), Jūsų akivaizdoje prisiekiu Lietuvos valstybei, negailėdamas(-a) jėgų ir gyvybės ginti Jos Laisvę ir Nepriklausomybę.
Pasižadu vykdyti Šaulių sąjungos nario pareigas, laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir šaulių etikos, tiksliai vykdyti vadovybės įsakymus.
Pasižadu saugoti man patikėtas paslaptis ir nepasiduoti jokiems Lietuvos priešų kėslams, rūpintis Lietuvos Respublikos gerove ir visur elgtis, kaip dera doram, drausmingam ir narsiam šauliui.
98. Jaunojo šaulio pasižadėjimo tekstas:
„Aš, (vardas, pavardė), Jūsų akivaizdoje iškilmingai pasižadu sąžiningai vykdyti Šaulių sąjungos nario pareigas, stropiai rengtis ginti Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę.
Pasižadu laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir šaulių etikos, tiksliai vykdyti savo vadovybės įsakymus.
99. Asmenys, prisiekę Lietuvos Respublikai tarnaudami Lietuvos kariuomenėje ar kaip kariai kitomis aplinkybėmis, nuo šaulio priesaikos atleidžiami. Kario priesaika prilygsta šaulio priesaikai.
100. Rikiuotės šauliai, kurie nėra tarnavę Lietuvos Respublikos kariuomenėje ar prisiekę Lietuvos Respublikai kaip kariai kitomis aplinkybėmis, duoda kario priesaiką. Šaulio priesaika neprilygsta kario priesaikai. Šaulio priesaikos rikiuotės šauliui duoti nereikia. Kario priesaika duodama Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
101. Priesaikos diena skelbiama Sąjungos ar rinktinės vado įsakymu, o jaunojo šaulio pasižadėjimo diena – padalinio vado įsakymu. Priesaikos ir iškilmingo pasižadėjimo ceremonija vyksta iškilmingoje aplinkoje.
102. Prisiekiama Sąjungos, rinktinės vadovybės ar padalinio vado akivaizdoje prie Sąjungos ar rinktinės kovinės vėliavos. Jaunojo šaulio pasižadėjimas gali būti duotas prie Šaulių vėliavos.
103. Duodantieji priesaiką (pasižadėjimą) išsirikiuoja atskirai arba savo padalinio pirmosiose eilėse. Įnešama vėliava.
104. Priesaiką priimantis pareigūnas primena šauliams priesaikos (pasižadėjimo) reikšmę ir atsakomybę už jos sulaužymą.
107. Jeigu priesaikos tekstas skaitomas pavieniui, laikomasi šios tvarkos:
107.1. kviečiamas pagal sąrašą asmuo išeina priešais rikiuotę ir garsiai perskaito priesaikos tekstą;
107.3. asmuo prieina prie vėliavos, nusiima galvos apdangalą, priklaupia ir pabučiuoja vėliavą, po to atsistoja į savo vietą rikiuotėje;
108. Jeigu priesaikos tekstas skaitomas visų kartu, laikomasi šios tvarkos:
108.1. priesaiką priimantis pareigūnas komanduoja „priesaikai pasirengt“. Duodantieji priesaiką sustoja „ramiai“, pakelia dešinę ranką su dviem ištiestais pirštais (smiliumi ir didžiuoju);
109. Priesaiką davusius šaulius gali pašventinti kapelionas (kunigas). Prisiekusieji nusiima galvos apdangalus, priklaupia. Kapeliono (kunigo) pašventinti visi vėl atsistoja ir užsideda galvos apdangalus. Kapelionas (kunigas) juos sveikina.
Apdovanojimai
112. Sąjungos nariai gali būti apdovanojami Lietuvos valstybės, krašto apsaugos sistemos ir kitų valstybinių tarnybų bei Sąjungos apdovanojimais, garbės ir pasižymėjimo ženklais, Sąjungos vado vardiniais ginklais ir dovanomis bei garbės ir padėkos raštais.
113. Sąjungos apdovanojimai, garbės ir pasižymėjimo ženklai yra šie (pradedant aukščiausiuoju):
114. Sąjungos garbės šaulius renka Centro valdyba. Sąjungos garbės ir pasižymėjimo ženklais, Sąjungos vado vardiniu ginklu ir vardinėmis dovanomis, garbės bei padėkos raštais Sąjungos nariai apdovanojami Sąjungos vado įsakymu. Apdovanojimo Šaulių žvaigžde ir Šaulių žvaigždės medaliu tvarką nustato Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų įstatymas.
115. Rinktinės garbės šaulius renka rinktinės valdyba. Rinktinės garbės šaulio ženklu bei garbės ir padėkos raštais šauliai apdovanojami rinktinės vado įsakymu.
116. Pasiūlymus dėl asmenų apdovanojimo teikia:
116.1. rinktinės vadui – padalinio vadas, prieš tai juos apsvarstęs kuopos valdybos ar padalinio šaulių susirinkime;
117. Teikimus apdovanoti Šaulių žvaigžde, Šaulių žvaigždės medaliu, Šaulių sąjungos pasižymėjimo ženklu, Sąjungos garbės šaulio ženklu, krašto apsaugos sistemos bei kitų valstybės institucijų garbės ir pasižymėjimo ženklais, Lietuvos valstybės apdovanojimais svarsto Sąjungos apdovanojimų komisija ir teikia Sąjungos vadui savo išvadas. Sąjungos apdovanojimų komisijos sprendimai Sąjungos vadui yra patariamieji.
119. Sąjungos apdovanojimų komisijos kompetenciją ir darbo tvarką, teikimų apdovanoti pateikimo tvarką, apdovanojimų, garbės ir pasižymėjimo ženklų įteikimo, apskaitos ir gaminimo tvarką nustato Sąjungos vado patvirtintos Sąjungos narių apdovanojimo taisyklės.
120. Sąjungos garbės ir pasižymėjimo ženklus, jų statutus tvirtina Centro valdyba. Jos sprendimu gali būti įsteigti ir nauji garbės bei pasižymėjimo ženklai.
VII. SĄJUNGOS VĖLIAVŲ, ŽENKLO, UNIFORMOS BEI KITŲ ATRIBUTŲ PATVIRTINIMAS IR NAUDOJIMAS
Sąjungos vėliavos
122. Sąjunga turi kovinę ir nekovinę vėliavas. Nekovinė vėliava vadinama Šaulių vėliava. Rinktinės turi kovines vėliavas. Savo reikmėms jos gali naudoti ir Šaulių vėliavą.
123. Sąjungos kovinė vėliava yra pagrindinė Sąjungos vėliava ir simbolis. Šaulių vėliava yra Sąjungos simbolis, skirtas naudoti rinktinėms, padaliniams, meno kolektyvams, klubams ir kitiems struktūriniams vienetams, per šventes, iškilmes, eisenas ir kitus renginius. Rinktinės kovinė vėliava yra pagrindinė rinktinės vėliava ir simbolis.
124. Už Sąjungos kovinės vėliavos saugojimą atsako Sąjungos vadas, o už rinktinės – rinktinės vadas.
125. Vėliavai įnešti ir išnešti vado įsakymu skiriamas vėliavininkas ir du jo asistentai. Vėliavininkais ir asistentais skiriami pasižymėję tarnyboje šauliai.
126. Vėliavos padėtį rikiuotėje, laikymą, įnešimą ir išnešimą bei pagerbimą reglamentuoja Lietuvos kariuomenės rikiuotės statutas.
128. Sprendimą dėl Sąjungos kovinės vėliavos pakeitimo gali priimti Sąjungos Centro valdyba, o dėl rinktinių kovinių vėliavų pakeitimo – rinktinės valdyba. Visų vėliavų projektus tvirtina Centro valdyba.
129. Sąjungos nariai už nepagarbų elgesį su Sąjungos ir rinktinių vėliavomis atsako šio statuto ir kitų vidaus drausmę reglamentuojančių dokumentų nustatyta tvarka.
130. Asmenys, praradę kovinę vėliavą, apmoka jos penkeriopą kainą, o nekovinę vėliavą – prekinę kainą. Taip pat jie baudžiami šio statuto ir kitų vidaus drausmę reglamentuojančių dokumentų nustatyta tvarka.
131. Kovinės vėliavos naudojamos:
131.5. sutinkant aukšto rango svečius: Respublikos Prezidentą, Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką, Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministrą, Lietuvos Respublikos kariuomenės vadą ir kt.;
132. Šaulių vėliava:
132.1. naudojama įvairiuose kultūriniuose ir sporto renginiuose, per šventes, minint valstybines šventes ir reikšmingas istorines datas;
Sąjungos ženklas
135. Sąjungos ženklas – Vyčio skydas – yra didysis ir mažasis. Didysis tvirtinamas prie uniformos, mažasis – prie civilinių drabužių. Sąjungos ženklo nešiojimo tvarką nustato Šaulių uniformų dėvėjimo taisyklės.
136. Sąjungos ženklas yra geltonas, gaminamas iš aukso spalvos metalo. Didysis ženklas yra 5 x 3,1 cm, o mažasis – 2 x 1,2 cm.
Skydo fonas padengtas reljefiškų taškų faktūra. Ženklo centre – lygus, reljefiškas Vyčio kryžius. Skydo kraštai apvesti reljefiška 3 mm pločio juostele, kurios viduryje viena po kitos išdėstytos reljefiškos kniedės. Reversas: atvirkščias averso vaizdas, centre priesagas – veržlelė.
137. Sąjungos didįjį ženklą nešioja tik Sąjungos nariai. Kandidatai į Sąjungos narius ir Sąjungos rėmėjai turi teisę nešioti mažąjį Sąjungos ženklą.
Sąjungos narių uniformos
140. Uniformų modelius ir priedus, skiriamuosius ir pareiginius ženklus, jų pakeitimus bei papildymus tvirtina Centro valdyba.
141. Sąjungos nario uniformą sudaro:
142. Nustatomi šie Sąjungos narių uniformų modelių tipai:
144. Sąjungos nario uniformą gali dėvėti tik Sąjungos nariai. Kandidatai į Sąjungos narius negali dėvėti Sąjungos nario uniformos.
145. Sąjungos nario uniformos dėvėjimo tvarką nustato Sąjungos vado patvirtintos Šaulių uniformų dėvėjimo taisyklės.
146. Sąjungos nariai už uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimą bei nepagarbų elgesį su uniforma atsako šio statuto ir kitų vidaus tvarką ir drausmę reglamentuojančių dokumentų nustatyta tvarka.
147. Sąjungos nario uniforma dėvima:
147.1. kasdieninė – vykdant šaulių pareigas ir užduotis, suvažiavimuose ir susirinkimuose, per pratybas, įvairias šventes ir renginius, jeigu nėra nurodymo dėvėti išeiginę uniformą;
148. Draudžiama dėvėti:
148.1. nenustatytojo pavyzdžio Sąjungos nario uniformą ir atskiras jos dalis, pareiginius ir skiriamuosius ženklus bei kitus priedus;
148.3. Sąjungos nario uniformą partiniuose ir politiniuose renginiuose (mitinguose, susirinkimuose ir panašiai), dirbant buities darbus ir kitais atvejais, nesusijusiais su šaulių veikla, jeigu nėra rinktinės ar padalinio vado leidimo;
149. Draudžiama dėvint Sąjungos nario uniformą nešioti ūkinius krepšius (išskyrus tuos atvejus, kai gelbstima seniems žmonėms, invalidams, moterims ir t. t.).
VIII. PRIĖMIMAS Į SĄJUNGOS NARIUS IR PAŠALINIMAS IŠ JŲ
151. Lietuvos Respublikos pilietis, norintis tapti šauliu, pateikia arčiausiai jo gyvenamosios vietos esančios kuopos (atskirojo būrio) vadui:
151.1. nustatytosios formos prašymą su dviem rekomendacijomis. Rekomendacijas gali rašyti šauliai, turintys ne mažesnį kaip 2 metų stažą. Jaunieji šauliai vietoj rekomendacijos pateikia tėvų arba globėjų raštišką sutikimą;
151.3. dokumentą apie karo prievolę. Piliečiams, neįsirašiusiems į karinę apskaitą, tam skiriamas mėnuo;
152. Stojantiems į Sąjungą asmenims skiriamas nuo 3 iki 6 mėnesių bandomasis laikotarpis, kurio metu asmuo yra kandidatas į šaulius.
153. Per bandomąjį laikotarpį kandidatas:
154. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui, asmens tinkamumą tapti Sąjungos nariu nagrinėja kuopos valdyba arba šaukiamas atskirojo būrio vadų (būrio vadas, būrininkas, skyrių vadai) posėdis.
155. Jeigu sprendimas neigiamas, kandidatas į Sąjungą negali stoti 5 metus, o jo asmens byla laikoma rinktinės štabo personalo skyriuje. Priežastims, dėl kurių asmuo nebuvo priimtas į Sąjungą, išnykus, jis vėl gali pateikti prašymą priimti į Sąjungą.
156. Asmuo, nepriimtas į šaulius, turi teisę tokį sprendimą apskųsti rinktinės vadui, o rinktinės vado sprendimą – Sąjungos vadui. Skundas paduodamas pagal subordinaciją per mėnesį nuo supažindinimo su sprendimu dienos. Padalinio vadas privalo pilietį supažindinti su sprendimo apskundimo tvarka.
157. Jeigu sprendimas teigiamas, rinktinės vadas rašo įsakymą dėl asmens priėmimo į Sąjungą rikiuotės, ne rikiuotės arba jaunuoju šauliu.
158. Padalinio vadas per mėnesį nuo įsakymo išleidimo organizuoja iškilmingą šaulio priesaikos ar jaunojo šaulio pasižadėjimo ceremoniją.
160. Sąjungos nario pažymėjimų blankus tvirtina Centro valdyba, o pažymėjimų išdavimo ir apskaitos tvarką nustato Sąjungos vado patvirtintos Sąjungos nario pažymėjimų išdavimo ir apskaitos taisyklės.
161. Asmuo, atsisakęs prisiekti Lietuvos Respublikai, negali būti Sąjungos nariu, ir įsakymas dėl jo priėmimo į Sąjungą netenka galios.
163. Šauliai pašalinami iš Sąjungos, jeigu:
163.2. persikelia gyventi į kito padalinio teritorijoje esančią vietą ir neįsirašo ten į įskaitą per 3 mėnesius;
163.3. be pateisinamų priežasčių nemoka nario mokesčio ir nevykdo savo įsipareigojimų ilgiau nei 6 mėnesius;
IX. SĄJUNGOS NARIŲ MOKYMAS IR TARNYBOS UŽDUOČIŲ VYKDYMAS
Sąjungos narių mokymas
165. Asmenys, priimti rikiuotės šauliais ir netarnavę Lietuvos kariuomenėje, privalo išeiti 38 valandų pradinį kario kursą pagal kariuomenės dalinio, kuriam priskirtas rikiuotės šaulių padalinys, programą. Išėję šį kursą asmenys duoda kario priesaiką ir tampa rikiuotės šauliais.
166. Rikiuotės šauliai, anksčiau neišėję bazinio šaulio kurso, mokomi pagal bazinio kario kurso programą kariuomenės daliniuose, kuriems priskirti rikiuotės šaulių padaliniai.
168. Rikiuotės šauliai, išėję bazinio kario kurso programą, toliau kasmet rengiami bendruose su kariuomene mokymuose ir pratybose.
169. Ne rikiuotės šauliai vykdo pagalbinės teritorinės gynybos užduotis:
169.1. netarnavusieji Lietuvos kariuomenėje išeina 38 valandų pradinį kario kursą Sąjungos padalinyje arba kariuomenės dalinyje ar mokymo įstaigoje;
169.2. pagal specialias programas ir planus rengiami vykdyti pagalbines teritorinės gynybos užduotis – saugoti svarbius strateginius ir ūkio objektus, įrengti inžinerines gynybos užtvaras, atlikti žvalgybos užduotis (taip pat rengiamas materialinio–techninio aptarnavimo, karo medicinos žemesnysis personalas), atlikti kitas numatomas teritorinės gynybos planuose užduotis.
170. Pagalbinių užduočių rengimo programas, suderintas su Lietuvos kariuomenės mokymo ir doktrinų valdyba, tvirtina Sąjungos vadas.
171. Ne rikiuotės šaulių mokymai ir pratybos pagal programas trunka nuo 10 iki 20 dienų per metus. Darbo dienomis mokymai ir pratybos gali būti organizuojami ne dažniau kaip 2 kartus per metus, o bendra jų trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 7 dienos.
172. Išėjus specialiojo pasirengimo vykdyti užduotis mokymo programą, ne rikiuotės šaulių kovinis rengimas vyksta bendruose su kariuomenės daliniais mokymuose ir pratybose.
173. Jaunieji šauliai mokomi pagal Sąjungos vado patvirtintas jaunųjų šaulių mokymo programas 12–14 ir 15–17 metų grupėmis.
174. Jaunieji šauliai, baigę mokymo kursą pagal jaunojo šaulio programą, laiko įskaitą. Išlaikiusiesiems įskaitas kariuomenės vado nustatyta tvarka leidžiama išeiti būtinuosius karinius mokymus.
175. Išėję mokymo kursą ir sulaukę 18 metų šauliai duoda kario priesaiką ir perkeliami į rikiuotės šaulių padalinius.
176. Jaunųjų šaulių mokymą organizuoja šaulių padalinių vadai, o juos moko šauliai instruktoriai bei Lietuvos kariuomenės profesinės karo tarnybos bei atsargos karininkai, puskarininkiai, viršilos ir seržantai.
177. Sąjungos rinktinių ir padalinių vadai rengiami ir tobulinasi:
178. Kariniai specialistai – ryšininkai, kulkosvaidininkai, vairuotojai-mechanikai, granatsvaidininkai, inžinieriai-pionieriai ir kiti – rengiami krašto apsaugos sistemos mokymo įstaigose.
179. Atsargos seržantus, viršilas ir puskarininkius bei karinius specialistus gali rengti Sąjunga, naudodamasi aukštesniųjų mokyklų bazėmis, suderinusi tai su mokyklos vadovybe, kariuomenės vado nustatyta tvarka ir pagal patvirtintąsias programas.
180. Šauliai, vykdantys bendras užduotis su policija, rengiami pagal Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos parengtas ir patvirtintas programas. Šių šaulių rengimą organizuoja šaulių padalinių vadai, o juos padeda rengti teritorinių policijos įstaigų vadovų skirti pareigūnai.
181. Dirbti gelbėjimo darbus ir likviduoti ekstremalių įvykių padarinius šauliai rengiami pagal civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijų parengtas ir patvirtintas programas. Užsiėmimus organizuoja šaulių padalinių vadai, o jiems vadovauja civilinės saugos ir gelbėjimo institucijų specialistai.
Užduočių vykdymas
182. Rinktinės vadas pateikia kariuomenės dalinio vadui prašymą priskirti rikiuotės šaulių padalinį dalinio kuopai. Prie prašymo pridedami: vardinis rikiuotės šaulių sąrašas, sutvarkytos asmens bylos, sveikatos pažymėjimai bei Vidaus reikalų ministerijos atsakymas dėl šaulio teistumo.
183. Rikiuotės šaulių padaliniai kariuomenės dalinio vado įsakymu priskiriami kariuomenės dalinio kuopai. Rikiuotės šaulių padaliniai pavaldūs dalinių ir padalinių, kuriems priskirti, vadams.
184. Rikiuotės šaulių asmens bylos, sveikatos pažymėjimai ir Vidaus reikalų ministerijos atsakymai laikomi tame šaulių padalinyje, į kurio sudėtį jie įeina. Kariniame padalinyje, kuriam priskirtas rikiuotės šaulių padalinys, laikomos šaulių įskaitos kortelės ir sąrašai.
185. Rikiuotės šaulių padaliniai užsiėmimuose, mokymuose ir pratybose dalyvauja kariuomenės dalinyje ir padalinyje nustatyta tvarka. Šaulių padalinių vadai užtikrina rikiuotės šaulių dalyvavimą užsiėmimuose, mokymuose, pratybose.
186. Ne rikiuotės šaulių padaliniams, kurie vykdo pagalbines teritorinės gynybos užduotis, darbą planuoja kariuomenės teritorinės gynybos štabai. Jos numatomos teritorinės gynybos planuose.
187. Rinktinės vadai apie ne rikiuotės šaulių padalinius, suformuotus pagalbinėms teritorinės gynybos užduotims vykdyti, raštu informuoja kariuomenės teritorinės gynybos štabus ir teikia prašymus skirti jiems pagalbines teritorinės gynybos užduotis.
188. Ne rikiuotės šaulių padaliniams, rengiamiems vykdyti pagalbines teritorinės gynybos užduotis, vadovauja ir už jų rengimą vykdyti užduotis atsako šaulių kuopų (atskirųjų būrių) vadai. Kai šie padaliniai dalyvauja mokymuose ir pratybose su kariuomenės daliniais, jie pavaldūs dalinio (padalinio), kuriam priskirti per šiuos mokymus ar pratybas, vadui.
189. Sąjungos kuopų ir atskirųjų būrių vadai savo įsakymais sudaro padalinius užduotims su policija vykdyti.
190. Teritorinių policijos įstaigų vadovai ir Sąjungos kuopų bei atskirųjų būrių vadai pasirašo bendradarbiavimo sutartis, kuriose nurodomas užduočių pobūdis, užduočių vykdymo sąlygos, šaulių paskyrimo vykdyti užduotis tvarka, aprūpinimas specialiosiomis ir ryšio priemonėmis užduočių vykdymo metu, šaulių rengimas vykdyti užduotis ir kiti dalykai.
191. Užduočių, susijusių su pagalbos civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijoms teikimu, pobūdį, šaulių skyrimo ir rengimo jas vykdyti tvarką, vykdymo sąlygas, aprūpinimą užduotims vykdyti reikalingomis priemonėmis ir kitus klausimus nustato civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos institucijų bendradarbiavimo sutartys, pasirašytos su Sąjungos dalinių ir padalinių vadais.
Bendroji dalis
192. Šaulių drausmė (toliau vadinama – drausmė) yra griežtas, sąmoningas ir tikslus Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų, krašto apsaugos statutų, šio statuto, vadų įsakymų bei nurodymų vykdymas, viešosios tvarkos ir visuotinai pripažintų elgesio normų laikymasis.
193. Drausmės pažeidimu laikomas šaulio tyčinis arba neatsargus veikimas arba neveikimas, kuriuo pažeidžiami Lietuvos Respublikos įstatymai bei kiti teisės aktai, krašto apsaugos statutai, šis statutas, vadų (viršininkų) įsakymai bei nurodymai, viešoji tvarka, žmogaus orumas ir visuotinai pripažintos elgesio normos.
195. Rikiuotės ir ne rikiuotės šauliams, vykdantiems teritorinės gynybos užduotis, mokymų ir pratybų laiku esantiems sargyboje, budintiems tarnyboje, taikomas Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statutas ir kiti drausmės palaikymo Lietuvos kariuomenėje teisės aktai.
196. Atsakomybę už drausmės pažeidimą lengvinančios aplinkybės:
197. Atsakomybę už drausmės pažeidimą sunkinančios aplinkybės:
197.2 pakartotinai padarytas toks pat drausmės pažeidimas, už kurį šauliui jau buvo paskirta drausminė arba administracinė nuobauda;
197.4. drausmės pažeidimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų;
Šaulių drausmės pažeidimai
199. Šiurkštūs šaulių drausmės pažeidimai yra šie:
199.1. budėjimo taisyklių pažeidimas – šaulio, budinčio padalinyje, saugomame objekte ar kitoje vietoje, Sąjungos statutų ir atitinkamų budėjimo instrukcijų reikalavimų pažeidimas.
Už budėjimo taisyklių pažeidimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.2. Sąjungos turto praradimas ar sugadinimas – neatsargus šauliui patikėto Sąjungos turto praradimas ar sugadinimas, kai nėra nusikaltimo požymių, taip pat patikėto turto perdavimas naudotis ne Sąjungos nariams ar jo naudojimas ne pagal paskirtį, nesuderinus to su aukštesniuoju viršininku, arba kitoks patikėto turto netinkamas naudojimas.
Už Sąjungos turto praradimą ar sugadinimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.3. dokumento praradimas arba suklastojimas – griežtos apskaitos dokumento, kurio turinys nesudaro valstybės ar Sąjungos paslapties, praradimas ar suklastojimas, taip pat suklastoto dokumento panaudojimas.
Už dokumento praradimą arba suklastojimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.4. Sąjungos diskreditavimas, šaulio vardo pažeminimas – melagingos ar iškreiptos informacijos apie Sąjungos veiklą, jos padalinius, atskirus vadus ir Sąjungos narius pateikimas visuomenei, įstaigoms, organizacijoms ir kitiems; taip pat neblaivaus šaulio pasirodymas su Sąjungos nario uniforma viešosiose vietose ar kiti veiksmai, pažeidžiantys viešojo elgesio taisykles, šaulių etiką, žeminantys šaulio vardą ir diskredituojantys Sąjungą.
Už Sąjungos diskreditavimą, šaulio vardo pažeminimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos, atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų arba uždraudžiama dėvėti Sąjungos nario uniformą iki 6 mėnesių;
199.5. neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų šaulio dalyvavimas šaulių veikloje – kai alkoholis vartojamas Sąjungos ir rinktinių štabų ir padalinių patalpose, taip pat kai neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų šaulys dalyvauja šaulių veikloje, būna toks tarnybos metu arba vadas nesiima priemonių neblaiviems ar apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų šauliams nušalinti nuo veiklos ar tarnybos arba tai slepia nuo aukštesniojo viršininko, taip pat kai alkoholis vartojamas gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose ir kitose viešosiose vietose, išskyrus prekybos ir viešojo maitinimo įmones, kuriose leista parduoti pilstomus alkoholinius gėrimus.
Už dalyvavimą šaulių veikloje neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų, arba uždraudžiama iki 6 mėnesių dėvėti Sąjungos nario uniformą;
199.6. tarnybinės informacijos atskleidimas – tarnybinės informacijos, kuri šauliui patikėta ar tapo žinoma per jo veiklą Sąjungoje arba kitokiu būdu, atskleidimas kitam šauliui ar asmeniui, neturinčiam teisės jos žinoti, taip pat informacijos apie Sąjungą, kuri be vado (viršininko) leidimo neskelbtina, atskleidimas, dokumentų su tokia informacija kopijavimas ar jų išrašų darymas, jų išnešimas (išvežimas) bei platinimas bet kuria forma, taip pat nepagrįstas informacijos išplatinimas arba klaidingas (per didelio arba per mažo) slaptumo laipsnio nustatymas, padarytas savanaudiškais tikslais, jeigu tai nesukelia sunkių padarinių.
Už tarnybinės informacijos atskleidimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.7. sąmoningas klaidingų žinių apie save pateikimas arba žinių nuslėpimas – klaidingų žinių apie save, savo ryšius ir interesus, galinčių turėti reikšmės tinkamumo būti Sąjungos nariu nustatymui, tarnybos paslapčių apsaugai ir pareigų vykdymui ar galinčių būti interesų konflikto priežastimi, pateikimas, taip pat žinių nuslėpimas Sąjungos nustatyto turinio anketoje.
Už sąmoningą klaidingų žinių apie save pateikimą arba nuslėpimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų. Jeigu nuslepiama informacija, dėl kurios asmuo negali būti Sąjungos nariu, šaulys pašalinamas iš Sąjungos;
199.8. neteisėto įsakymo davimas – įsakymo, prieštaraujančio Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymui ir kitiems įstatymams, Sąjungos statutui ir kitiems teisės aktams bei žeminančio žmogaus orumą, davimas ar vertimas tokį įsakymą vykdyti, jeigu jo vykdymas nesukelia kūno sužalojimo, sunkių padarinių ir nepadaro didelės žalos.
Už neteisėto įsakymo davimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.9. neteisėto įsakymo vykdymas – įsakymo, prieštaraujančio Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymui ir kitiems įstatymams, Sąjungos statutui ir kitiems teisės aktams bei žeminančio žmogaus orumą, vykdymas, jeigu tai nesukelia kūno sužalojimo, sunkių padarinių ar nepadaro didelės žalos.
Už neteisėto įsakymo vykdymą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.10. savavališkas pasišalinimas – savavališkas (neinformavus apie tai tiesioginio viršininko) pasišalinimas iš tarnybos vietos arba tyčinis ar dėl aplaidumo neatvykimas į tarnybos vietą nustatytuoju laiku.
Už savavališką pasišalinimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.11. Sąjungos simbolių išniekinimas – tyčinis Sąjungos simbolių (vėliavų, ženklų, uniformos ir kitų) subjaurojimas ar kitoks išniekinimas, taip pat viešas pasityčiojimas iš jų.
Už Sąjungos simbolių išniekinimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų, arba uždraudžiama iki 6 mėnesių dėvėti Sąjungos nario uniformą, arba pašalinama iki 2 metų iš Sąjungos;
199.12. piktnaudžiavimas tarnyba – tyčinis pasinaudojimas tarnyba savanaudiškais priešingais Sąjungos interesams tikslais.
Už piktnaudžiavimą tarnyba skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.13. pareigų neatlikimas – pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatyme, šiame statute, pareiginiuose nuostatuose ir kituose vidaus tvarką reglamentuojančiuose dokumentuose, neatlikimas, įsakymų nevykdymas, netinkamas ar pavėluotas jų vykdymas arba vykdymas iš dalies dėl nerūpestingumo ar aplaidumo.
Už pareigų neatlikimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.14. tarnybos įgaliojimų viršijimas – Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymo, šio statuto, pareiginių nuostatų ir vadų įsakymų suteiktų įgaliojimų viršijimas.
Už tarnybinių įgaliojimų viršijimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.15. elgesio su ginklais ir šaudmenimis taisyklių pažeidimas – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos Sąjungos ginklų ir šaudmenų įsigijimo, registravimo, saugojimo, išdavimo, apskaitos tvarkymo ir naudojimo tvarkos bei vadų įsakymų nustatytų taisyklių pažeidimas.
Už elgesio su ginklais ir šaudmenimis taisyklių pažeidimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.16. tarpusavio santykių taisyklių pažeidimas – garbės arba orumo pažeminimas žodžiu, raštu arba veiksmu, padarytas pavaldinio vadui (viršininkui) arba vado (viršininko) pavaldiniui, arba šaulio kitam šauliui, bent vienam iš jų vykdant tarnybines pareigas, vertimas atiduoti ar apkeisti išduotus asmeniniam naudojimui daiktus, patarnauti kitiems šauliams, grasinimas vadui (viršininkui) padaryti žalą, susijęs su jo tarnybinių pareigų ėjimu, pareikštas pačiam vadui (viršininkui) arba perduotas per kitus asmenis.
Už tarpusavio santykių taisyklių pažeidimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.17. šio statuto nustatytos drausmės pažeidimo tyrimo, drausminių nuobaudų skyrimo, vykdymo ir apskundimo tvarkos pažeidimas – šiame statute nustatytos drausmės pažeidimo tyrimo, drausminių nuobaudų skyrimo, vykdymo ir apskundimo tvarkos pažeidimas, padarytas tyčiniais veiksmais.
Už šį pažeidimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų;
199.18. melagingo paaiškinimo davimas – melagingo paaiškinimo apie vidaus tvarkos ir drausmės pažeidimą davimas atliekant drausmės pažeidimo tyrimą arba vertimas kitą asmenį duoti melagingą paaiškinimą.
Už melagingo paaiškinimo davimą skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų.
Už šiurkščius šaulių drausmės pažeidimus, padarytus sunkinančiomis aplinkybėmis, šaulys iš Sąjungos pašalinamas iki 2 metų arba be teisės grįžti į Sąjungą.
200. Nešiurkštūs šaulių drausmės pažeidimai yra:
200.1. šaulių mandagumo ir viešojo elgesio taisyklių pažeidimas – šiame statute ir kituose vidaus tvarką reglamentuojančiuose dokumentuose nustatytų šaulių mandagumo taisyklių nesilaikymas, viešas necenzūrinių žodžių vartojimas ir kitų viešojo elgesio taisyklių nesilaikymas tarnyboje ir viešosiose vietose.
Už mandagumo ir viešojo elgesio taisyklių pažeidimą skiriamas papeikimas arba uždraudžiama iki 3 mėnesių dėvėti Sąjungos nario uniformą;
200.2. uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimas – Sąjungos nario ir uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimas, taip pat neteisėtas apdovanojimų ir kitų pasižymėjimo ženklų, pareiginių ir skiriamųjų ženklų nešiojimas.
Už uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimą skiriamas papeikimas arba uždraudžiama iki 6 mėnesių dėvėti Sąjungos nario uniformą;
200.3. Rikiuotės statuto taisyklių pažeidimas – Rikiuotės statuto taisyklių pažeidimas šauliui vilkint uniformą.
Už Rikiuotės statuto taisyklių pažeidimą skiriamas papeikimas;
200.4. dokumento sugadinimas – oficialaus dokumento, patikėto tarnybos reikmėms ar asmeniniam naudojimui (pažymėjimo, liudijimo ir kitokio), sugadinimas ar nerūpestingas laikymas, sukėlęs jo sugadinimą, taip pat klaidingų duomenų įrašymas į oficialų dokumentą dėl nerūpestingumo ir netyčinis suklydimas, kai dokumentas išduodamas (pateikiamas) su iškraipytais duomenimis.
Už dokumento sugadinimą skiriamas papeikimas;
200.5. apdovanojimo ir skatinimo tvarkos pažeidimas – šiame statute bei Sąjungos narių apdovanojimo taisyklėse nustatytas apdovanojimo ir skatinimo tvarkos pažeidimas.
Už apdovanojimo ir skatinimo tvarkos pažeidimą skiriamas papeikimas ar griežtas papeikimas.
Už nešiurkščius šaulių drausmės pažeidimus, padarytus sunkinančiomis aplinkybėmis, skiriamas griežtas papeikimas arba pažeminamos pareigos, arba atleidžiama iš vadovaujančiųjų pareigų.
Drausminės nuobaudos skyrimo bendrosios taisyklės
201. Drausminė nuobauda už drausmės pažeidimą turi būti skiriama tiksliai laikantis šio statuto ir objektyviai atitikti drausmės pažeidimo laipsnį. Niekam negali būti skirta kitokia drausminė nuobauda, negu numatyta statute. Vadas (viršininkas), paskyręs drausminę nuobaudą neobjektyviai arba nesilaikydamas šių rekomendacijų, traukiamas atsakomybėn.
202. Skiriant drausminę nuobaudą, atsižvelgiama į drausmės pažeidimo pobūdį ir esmę, drausmės pažeidėjo asmenybę, elgesį, buvimo Sąjungoje laiką bei aktyvumą šaulių veikloje, atsakomybę už drausmės pažeidimą lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
203. Jeigu šaulys padaro drausmės pažeidimą būdamas sargyboje ar budėdamas, drausminė nuobauda jam skiriama po to, kai jis baigia sargybą (budėjimą) arba nušalinamas nustatytąja tvarka nuo sargybos (budėjimo).
204. Drausminė nuobauda skiriama iškart po to, kai ištiriamas drausmės pažeidimas, bet ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos, kurią vadui (viršininkui) pranešta, kad drausmės pažeidimą tirti baigta.
205. Drausminės nuobaudos neskiriamos, jeigu nuo drausmės pažeidimo tyrimo pradžios dienos praeina 6 mėnesiai ir per tą laiką drausmės pažeidimas iki galo neištirtas.
206. Pažeidėjo ligos ar atostogų laikas, kurį nebuvo galima spręsti jo drausminės atsakomybės klausimo, į drausminės nuobaudos skyrimo laiką neįskaitomas.
209. Drausminė nuobauda galioja 12 mėnesių. Drausminė nuobauda laikoma galiojančia, iki pasibaigia jos galiojimo laikas arba ji panaikinama.
210. Vadas (viršininkas), skyręs drausminę nuobaudą, arba tiesioginis aukštesnysis vadas (viršininkas) gali panaikinti ją nepraėjus nustatytajam laikui, jeigu įsitikina, kad skirta drausminė nuobauda padarė šauliui teigiamą poveikį ir šaulys savo elgesiu įrodo pasitaisęs.
Šaulių drausmės pažeidimo tyrimas
212. Tiriant drausmės pažeidimą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo tos dienos, kurią vadas (viršininkas) apie jį sužino, būtina nustatyti (ištirti):
212.2. kuris(-ie) šio statuto, vadų (viršininkų) įsakymų ar nurodymų, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir kitokių dokumentų straipsnis(-iai) ar punktas(-ai) pažeistas(-i) ir kokia šio(-ių) pažeidimo(-ų) esmė;
212.3. drausmės pažeidimo padarymo vietą, laiką ir būdą (veikimas ar neveikimas, veikimo būdas ir kita);
212.5. sąlygas, priežastis ir aplinkybes, lėmusias ar paskatinusias (padėjusias) padaryti drausmės pažeidimą;
212.6. drausmės pažeidimo padarinius: sutrikęs padalinio užduoties vykdymas, sugadintas ar prarastas turtas, sunkesnis tam tikrų nustatytųjų funkcijų vykdymas ir panašiai;
212.7. kitus duomenis, kurių reikia drausmės pažeidimui tinkamai įvertinti ir teisingam sprendimui dėl drausminės nuobaudos skyrimo priimti;
213. Drausmės pažeidimą tiria šaulio vadas (viršininkas) arba jo paskirtas ar įgaliotas asmuo(asmenys). Jis (jie) privalo nustatyti, surinkti ir ištirti visus faktus ir visą įmanomą gauti su tiriamu drausmės pažeidimu susijusią medžiagą. Šio tyrimo medžiagoje turi būti šaulio, kuris įtariamas padaręs drausmės pažeidimą, rašytinis pasiaiškinimas. Jeigu reikia, nustatomas laikas šiam pasiaiškinimui pateikti. Turi būti skirta tiek laiko, kad šaulys ne tik galėtų parašyti pasiaiškinimą, bet ir spėtų surinkti ir pateikti jo elgesį paaiškinančius arba pateisinančius faktus. Jeigu šaulys atsisako pasiaiškinti raštu ar per vado (viršininko) nustatytą laiką be svarbių priežasčių nepateikia rašytinio pasiaiškinimo, tyrimas gali būti atliekamas be šio pasiaiškinimo.
214. Asmuo, baigęs tirti drausmės pažeidimą, parengia tyrimo raportą, pranešimą ir panašiai, kuriame aiškiai ir argumentuotai pateikia išvadas pagal šių rekomendacijų reikalavimus ir patariamuosius pasiūlymus dėl drausmės pažeidėjo atsakomybės.
215. Vadas (viršininkas), remdamasis drausmės pažeidimo tyrimo išvadomis (raportu, pranešimu), sprendžia, ar drausmės pažeidėjui turi būti skirta drausminė nuobauda, jeigu turi, kokia, kokių reikia imtis priemonių, kad būtų pašalintos sąlygos ir priežastys, lėmusios drausmės pažeidimą, ir kitus klausimus, susijusius su šiuo drausmės pažeidimu.
Drausminių nuobaudų apskundimas
216. Šaulys, manantis, kad skiriant ar vykdant drausminę nuobaudą pažeisti šio statuto reikalavimai, turi teisę skųstis dėl drausminės nuobaudos.
217. Šaulys turi teisę skųstis tik tiesioginiam vado (viršininko), skyrusio jam drausminę nuobaudą, vadui (viršininkui).
218. Skundą padavęs šaulys, per mėnesį negavęs atsakymo iš vado (viršininko), kuriam padavė skundą, arba nesutinkantis su gautu atsakymu, turi teisę dar kartą apskųsti sprendimą dėl jo skundo tam vadui (viršininkui), kuriam tiesiogiai pavaldus sprendimą priėmęs vadas (viršininkas).
219. Šaulys, kurio nepatenkina pakartotinis atsakymas į skundą dėl drausminės nuobaudos skyrimo, turi teisę kreiptis į Sąjungos vadą per 10 dienų nuo šio atsakymo gavimo.
220. Skundas dėl drausminės nuobaudos pateikiamas per 10 dienų nuo šaulio raštiško supažindinimo su paskirta drausmine nuobauda. Šis terminas gali būti pratęstas, jeigu to nespėta padaryti dėl šaulio ar jo šeimos nario ligos, nelaimingo atsitikimo ar buvimo komandiruotėje ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.
221. Šaulys prie pasirašyto skundo prideda duomenis apie savo, kaip šaulio, pareigas, stažą, padalinį, į kurio įskaitą įrašytas, gyvenamąją vietą. Nepasirašytas ir be šių duomenų skundas dėl drausminės nuobaudos pripažįstamas anoniminiu ir nenagrinėjamas.
222. Skundas dėl drausminės nuobaudos turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per mėnesį nuo jo gavimo dienos.
223. Skundą dėl drausminės nuobaudos nagrinėja tas vadas (viršininkas), kuriam jis paduotas, o išimtiniais atvejais – jo įgaliotas asmuo. Draudžiama pavesti nagrinėti skundą vadui (viršininkui), kurio veiksmai apskundžiami, arba šio vado (viršininko) pavaldiniams.
224. Priimdamas sprendimą dėl skundo, vadas (viršininkas) privalo:
224.1. jeigu skundas pagrįstas, – patenkinti skundą padavusio šaulio prašymą (sumažinti, panaikinti paskirtą ar jau įvykdytą drausminę nuobaudą ir panašiai);
224.3. pranešti skundą padavusiam šauliui raštu ar žodžiu (jo pageidavimu), koks priimtas dėl jo skundo sprendimas, o jeigu skundas atmetamas, nurodyti atmetimo motyvus ir paaiškinti šio sprendimo apskundimo tvarką.
Jeigu skundas susijęs su šaulių etikos ir dorovės normų pažeidimu, rinktinės vadas bei Sąjungos vadas gali perduoti jį atitinkamo lygio Garbės teismui.
XI. DRAUSMINĖS NUOBAUDOS IR SKATINIMAS
Drausminės nuobaudos ir viršininkų teisės jas skirti
226. Šauliams taikomos šios drausminės nuobaudos:
226.5. atleidimas iš vadovaujančiųjų pareigų (be teisės į jas ateityje ar su teise būti skiriamam į jas po 2 metų);
228. Kuopos ir atskirojo būrio vadas turi teisę:
229. Rinktinės vadas turi teisę:
230. Sąjungos vadas turi teisę:
231. Aukštesnieji viršininkai gali skirti ir tokias nuobaudas, kurias skirti turi teisę žemesnieji viršininkai.
232. Jeigu artimiausiasis viršininkas mano turįs per maža teisių nusižengusįjį bausti, tai padaryti siūlo aukštesniam viršininkui.
233. Šaulys, daug kartų pažeidęs šaulių drausmę, kai jam ne kartą buvo skirtos drausminės nuobaudos, gali būti pašalinamas iš Sąjungos iki 2 metų ar be teisės būti Sąjungos nariu ateityje.
Šaulių skatinimas
235. Už aktyvią veiklą, pasižymėjimus ir nuopelnus Lietuvos Respublikai bei Sąjungai šauliai gali būti skatinami:
235.2. Sąjungos apdovanojimais, garbės ir pasižymėjimo ženklais, numatytais šio statuto 113.1–113.12 punktuose;
237. Kuopos vadas turi teisę:
238. Rinktinės vadas turi teisę:
239. Sąjungos vadas turi teisę: