LIETUVOS ARBITRAŽO ASOCIACIJOS (LAA) Visuotinio narių susirinkimo
s p r e n d i m a s
Dėl Energetikos arbitražo teismo įsteigimo ir Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento bei Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento bendro abiem jiems II Priedo „Verslo ginčų sprendimo tvarka Energetikos arbitražo teisme“ patvirtinimo
2012 m. vasario 10 d. Nr. 1
Vilnius
Remdamasis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 39-961) 3 str. ir Lietuvos arbitražo asociacijos Įstatų 7.2 punkto 6 papunkčio nuostatomis, LAA Visuotinis narių susirinkimas (VNS) n u s p r e n d ž i a:
1. P a t v i r t i n t i Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo ir Lietuvos elektros energetikos asociacijos 2011 m. lapkričio 3 d. sudarytą Partnerystės sutartį dėl Energetikos arbitražo teismo įsteigimo ir pavesti jį įsteigusioms institucijoms vykdyti šio teismo steigėjų ir administratorių funkcijas.
2. P a t v i r t i n t i Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento (Žin., 2007, Nr. 99-4049) ir Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento (Žin., 2007, Nr. 99-4050) bendrą abiem jiems II Priedą „Verslo ginčų sprendimo tvarka Energetikos arbitražo teisme“.
3. P a t e i k t i aukščiau nurodytų reglamentų bendrą abiem jiems II Priedą paskelbti oficialiame norminių aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ ir interneto tinklalapyje.
4. N u s t a t y t i, kad pirmiau nurodytų reglamentų bendras abiem jiems II Priedas įsigalioja nuo 2012 m. liepos 1 d.
5. P r i p a ž i n t i netekusiais galios LAA Visuotinio narių susirinkimo 2008 m. liepos 1 d. sprendimu Nr. 2 patvirtintą Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento II Priedą (Žin., 2008, Nr. 136-5360) ir VNS tos pačios dienos sprendimu Nr. 3 patvirtintą Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento II Priedą (Žin., 2008, Nr. 136-5361).
ENERGETIKOS ARBITRAŽO TEISMO STATUSAS IR VEIKLOS PAGRINDAI
LIETUVOS ARBITRAŽO ASOCIACIJA
LIETUVOS ELEKTROS ENERGETIKOS ASOCIACIJA
TARPTAUTINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO PROCEDŪROS REGLAMENTO II PRIEDAS
NACIONALINIO KOMERCINIO ARBITRAŽO PROCEDŪROS REGLAMENTO II PRIEDAS
Patvirtinta
Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA)
Visuotinio narių susirinkimo (VNS)
2012 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 1
Patvirtinta
Lietuvos elektros energetikos asociacijos
(LEEA) Tarybos
2011 m. gruodžio 13 d. sprendimu
(Protokolas Nr. 9)
VERSLO GINČŲ SPRENDIMO TVARKA ENERGETIKOS ARBITRAŽO TEISME
Galioja nuo 2012 m. liepos 1 d.
1. Bendrosios nuostatos
1.1. Energetikos arbitražo teismas yra VšĮ Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo (toliau – Vilniaus arbitražas) kartu su Lietuvos elektros energetikos asociacija (toliau – LEEA) partnerystės pagrindais įsteigtas specializuotas (specialios kompetencijos) trečiųjų teismas, vykdantis valstybės (įstatymais) nustatytas ir sandorių (ginčo) šalių arbitražiniais susitarimais deleguojamas verslo (ūkinės veiklos) ginčų, kylančių iš energetikos rinkose sudaromų tarptautinių ir vidaus (nacionalinių) sandorių, nagrinėjimo ir išsprendimo organizacines-tvarkomąsias funkcijas (toliau – energetinė veikla, energetinis verslas, energetinio verslo ginčas).
2.2. Tarptautiniu energetinio verslo (veiklos) ginču laikomas nesutarimas, kilęs iš šiai arba su ja susijusiai veiklai sudaromo tarptautinio sandorio (energetinės produkcijos pirkimo–pardavimo (eksporto-importo) kontrakto ar kitokio energetiniais ištekliais tarptautinės apyvartos teisės akto), arba iš nesutartinio (tarptautinio deliktinio ar kt.) su energetika susijusio civilinio teisinio santykio, kai bent viena iš ginčo šalių (ieškovas ar atsakovas) yra užsienio šalies teisės subjektas – juridinis arba fizinis asmuo ar jų jungtinis darinys, arba ginčo dalykas (objektas) atitinka kitus Lietuvos Respublikos (toliau – LR) komercinio arbitražo įstatymo (Žin., 1996, Nr. 39-961) 4 str. numatytus tarptautinio arbitražo (užsienio elemento) apibrėžimo atvejus.
1.3. Vidaus (nacionaliniu) energetinio verslo (veiklos) ginču laikomas nesutarimas, kilęs iš šiai arba su ja susijusiai veiklai sudaromo vidaus sandorio (elektros ar kitos rūšies energijos pirkimo–pardavimo sutarties ar kitokio energetinės produkcijos ar paslaugų vidaus apyvartos teisės akto), arba iš vidinio nesutartinio (deliktinio ar kt.) su energetika susijusio vidaus civilinio teisinio santykio, kurio abi šalys (ieškovas ir atsakovas) yra Lietuvos ūkio subjektai – juridiniai ir (arba) fiziniai asmenys ar jų jungtiniai dariniai, o ginčo dalykas (objektas) yra Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje.
1.4. Vilniaus arbitražas, jo Sekretoriatas, administruojantis sprendžiamo ginčo procedūrą, ir arbitražo teismas (arbitras), sudaromas (skiriamas) konkrečiam tarptautiniam arba vidaus (nacionaliniam) energetinio verslo (veiklos) ginčui išspręsti, vykdant savo organizacines-tvarkomąsias ir arbitražines-procedūrines funkcijas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir LR komercinio arbitražo įstatymo nuostatomis, taip pat jų pagrindu parengto, Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtinto bei oficialiame norminių aktų skelbimo leidinyje „Valstybės žinios“ paskelbto ir taikytino konkrečiam ginčui išspręsti arbitražo procedūros reglamento taisyklėmis: Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento (Žin., 2007, Nr. 99‑4049) ir šio jo II Priedo nuostatomis, kai ginčas yra tarptautinis, arba Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento (Žin., 2007, Nr. 99‑4050) ir šio jo II Priedo nuostatomis, kai ginčas yra vidinio (nacionalinio) pobūdžio.
1.5. Arbitražo teismas (vienasmenis ar kolegialus), sudarytas konkrečiam tarptautiniam energetinio verslo (veiklos) ginčui išnagrinėti ir išspręsti, savo arbitražinėje – teisminėje veikloje vadovaujasi ginčijamo sandorio (sutarties) ir jam reguliuoti taikytinos teisės (ginčo šalių pasirinktos valstybės teisinės sistemos) materialinės teisės nuostatomis, o nesant šalių sutarimo dėl taikytinos teisės, taip pat sprendžiant vidaus (nacionalinius) energetinio verslo (veiklos) ginčus – vadovaujasi LR civilinio kodekso (toliau – CK), LR muitinės kodekso, LR muitų tarifų įstatymo, LR strateginių prekių eksporto, importo ir tranzito kontrolės įstatymo, LR energetikos įstatymo, LR elektros energetikos įstatymo, LR branduolinės energijos įstatymo, LR gamtinių dujų įstatymo, LR naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo, LR šilumos ūkio įstatymo, LR prekių apyvartos mokesčio įstatymo, kitų taikytinų Lietuvos nacionalinių, Europos Sąjungos ir tarptautinės privatinės teisės aktų, reguliuojančių energetinius civilinius teisinius santykius, nuostatomis tiek, kiek jos taikytinos sprendžiamo ginčo atvejui ir suderinamos su įstatyminiais (CK 1.5 str., CPK 3 str.) teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
1.6. Vidaus ir tarptautinėse energetikos rinkose kylantiems verslo ginčams nagrinėti ir išspręsti LAA kartu su LEEA rekomenduoja arbitrais nepriekaištingos reputacijos, aukštos profesinės kvalifikacijos Lietuvoje ir užsienio šalyse reziduojančius civilinės energetinės teisės specialistus ir įvairių energetikos rūšių bei veiklos sričių praktikus profesionalus (energetikos įmonių valdytojus, administratorius, vadybininkus ir kt.), žinančius energetinio verslo srityse kylančių ūkinių ginčų ypatumus, galimo neteisminio jų sureguliavimo būdus ir metodus.
2. Ginčų teismingumas Energetikos arbitražo teismui
2.1. Energetikos arbitražo teismui teismingi tarptautiniai ir vidiniai visų rūšių ir kategorijų su energetiniu verslu (veikla) susiję ginčai, išskyrus tuos iš jų, kuriems Lietuvos įstatymais, Europos Sąjungos teisės aktais arba sandorių šalių susitarimais nustatyta kitokia nei arbitražinė jų nagrinėjimo ir išsprendimo tvarka.
2.2. Vilniaus arbitražo kartu su LEEA administruojamame specializuotame Energetikos arbitražo teisme priimami nagrinėjimui ir išsprendimui verslo ginčai, kylantys iš ūkio subjektų – juridinių ir fizinių asmenų bei jų jungtinių darinių tarpusavyje, su užsienio partneriais ir kitais verslo (ūkio) subjektais sudaromų šių rūšių ir kategorijų verslo sandorių (sutarčių, kontraktų):
1) ginčai, kilę iš energetinių įrenginių statybos, rekonstrukcijos, remonto ir eksploatavimo sandorių;
2) ginčai, kilę iš žaliavinių energijos šaltinių (naftos, dujų, kieto ir biologinio kuro, branduolinių medžiagų ir kt.) vidaus ir tarptautinių pirkimo–pardavimo bei tiekimo (eksporto-importo) sandorių;
4) ginčai, kilę iš energetinių medžiagų ir produkcijos gabenimo (pervežimo) ir sandėliavimo sandorių;
5) ginčai, kilę dėl tiekiamos energijos kainų, įkainių, tarifų nustatymo ir jų keitimo teisinių santykių;
9) ginčai, kilę dėl prisijungimo prie energetinių sistemų ir tinklų, energetinių įrenginių nuomos ar panaudos teisinių santykių;
10) ginčai, kilę dėl energetinių atliekų (įskaitant radioaktyvias medžiagas) saugojimo, šalinimo ir laidojimo teisinių santykių;
11) ginčai, kilę dėl energetiniams įrenginiams arba medžiagoms ar jais (jomis) padarytos žalos atlyginimo;
12) ginčai, kilę iš kitokių vidaus ir tarptautinėse energetikos rinkose sudaromų sandorių, nesutartinių (deliktinių) bei force majeure sąlygų aiškinimo ar taikymo ir kitokių su energetine veikla susijusių civilinių teisinių santykių, kai pagal ad hoc (tam kartui) sudaromą arbitražinį susitarimą ginčo išsprendimo teisė deleguojama Vilniaus arbitražo specializuotam Energetikos arbitražo teismui.
2.3. Energetikos arbitražo teisme negali būti nagrinėjami ginčai, kylantys iš darbo sutarčių, administracinių teisės pažeidimų, kitokių teisinių santykių, iš kurių kylančių ginčų sprendimo teisė priskirta, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus arba Europos Sąjungos teisės aktus, valstybinių teismų arba kitokių (ne arbitražo) institucijų kompetencijai ir jurisdikcijai, taip pat ginčai, kylantys iš vartojimo sutarčių tol, kol jie neišnagrinėjami įstatymų nustatyta privaloma išankstine ne teismo tvarka vartotojų teisių apsaugos institucijose, o pastarųjų priimti sprendimai nevykdomi arba vykdomi netinkamai.
3. Ieškinio nagrinėjimo Energetikos arbitražo teisme teisinė prielaida
3.1. Ieškinys dėl konkretaus (realaus) energetinio verslo ginčo išsprendimo specializuotame Energetikos arbitražo teisme priimamas nagrinėjimui visais atvejais, kai sandorį įforminančioje verslo sutartyje (kontrakte) ar su tuo sandoriu susijusiame kitokios paskirties dokumente įrašyta arbitražinė išlyga, deleguojanti šiam teismui teisę spręsti iš to sandorio kylančius ginčus.
3.2. Ūkio subjektams – tarptautinių energetinių sandorių dalyviams, pageidaujantiems, kad iš jų kylančių ginčų išsprendimo teisė būtų deleguota specializuotam Energetikos arbitražo teismui, pasirašomuose kontraktuose (verslo sutartyse) siūloma įrašyti šią tarptautinio energetinio sandorio tipinę Energetikos arbitražo teismo išlygą:
„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Energetikos arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo II Priede nustatyta energetinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.
3.3. Esant tarptautinio energetinio verslo sandorio šalių (ypač užsienio partnerio) pageidavimui bei abipusiam jų sutarimui, vietoj aukščiau nurodytos tipinės Energetikos arbitražo teismo išlygos, sandorį įforminančiame kontrakte (sutartyje) gali būti įrašoma šio pavyzdžio alternatyvios arbitražo institucijos išlyga:
„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šio kontrakto (sutarties) arba susijęs su juo ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai arbitražo institucijai, pagal joje galiojantį arbitražo procedūros reglamentą, arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Energetikos arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo II Priede nustatyta energetinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.
3.4. Ūkio subjektams – vidinių (nacionalinių) energetinių sandorių dalyviams, pageidaujantiems, kad iš jų kylančių ginčų išsprendimo teisė būtų deleguota Energetikos arbitražo teismui, pasirašomose sutartyse siūloma įrašyti šią vidaus energetinio sandorio tipinę Energetikos arbitražo teismo išlygą:
„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šios sutarties arba susijęs su ja ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Energetikos arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo II Priede nustatyta energetinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.
3.5. Esant vidinio (nacionalinio) energetinio verslo sandorio šalių pageidavimui bei abipusiam jų sutarimui, vietoj aukščiau nurodytos tipinės Energetikos arbitražo teismo išlygos, sandorį įforminančioje sutartyje gali būti įrašoma šio pavyzdžio alternatyvios teisminės jurisdikcijos (teismo ar arbitražo) išlyga:
„Bet koks ginčas arba nesutarimas, kilęs iš šios sutarties arba susijęs su ja ir nesureguliuotas tiesioginėmis šalių derybomis, bus perduotas galutinai išspręsti ieškovo pasirinktai teisminei institucijai: kompetentingam valstybiniam teismui arba Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo specializuotam Energetikos arbitražo teismui, vadovaujantis Lietuvos arbitražo asociacijos (LAA) patvirtintu Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamentu ir jo II Priede nustatyta energetinėje veikloje kylančių verslo ginčų nagrinėjimo tvarka“.
3.6. Arbitražinio susitarimo tarp energetinio verslo sandorio arba su energetika susijusio nesutartinio (deliktinio ir kt.) civilinio teisinio santykio šalių valia bei jų pavedimo teisinė galia deleguoti kilusio ginčo išsprendimo teisę Vilniaus arbitražo specializuotam Energetikos arbitražo teismui gali būti išreikšta ir įteisinta taip pat atskirai nuo pagrindinės verslo sutarties (kontrakto) sudarytu arbitražiniu susitarimu ar kitokia rašytine forma, arba atsakovo praktiniais (konkliudentiniais) veiksmais, bylojančiais apie jo sutikimą, kad ginčas būtų sprendžiamas minėtame nevalstybiniame specialios kompetencijos Energetikos arbitražo teisme.
4. Bylos iškėlimo ir nagrinėjimo Energetikos arbitražo teisme tvarka
4.1. Ieškinių registravimo, arbitražinių-teisminių procedūrų organizavimo ir arbitražo teismų, sudaromų konkretiems energetinio verslo ginčams išnagrinėti ir išspręsti, aptarnavimo funkcijas atlieka Vilniaus arbitražo Sekretoriatas.
4.2. Sekretoriatui įteikiamo ieškinio formos ir turinio reikalavimai tarptautiniam energetinio verslo ginčui išnagrinėti ir išspręsti nustatyti Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 12 punkte, o analogiško ieškinio formos ir turinio reikalavimai vidaus verslo ginčui išspręsti aptarti Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 12 punkte.
4.3. Prie ieškinio tarptautiniam energetinio verslo ginčui išspręsti pridedamos Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 10.5 punkte nurodytų dokumentų kopijos, o prie ieškinio analogiškam vidaus verslo ginčui išspręsti – Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 10.5 punkte nurodytų dokumentų kopijos.
4.4. Prieš įteikiant Sekretoriatui ieškinį, ieškovas įmoka į Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT79 7044 0600 0110 7192, atidarytą AB SEB banke, Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklių (Žin., 2007, Nr. 99-4051) 2 punkte nustatyto dydžio ieškinio registravimo (žyminį) mokestį, o vėliau, po arbitražinio teismo sudarymo, įmoka į tą pačią sąskaitą arbitravimo-administravimo mokestį, apskaičiuojamą pagal tų Taisyklių 3 punkte pateiktoje lentelėje nustatytus rodmenis.
4.5. Formos ir turinio rekvizitai pareiškimo, įteikiamo Sekretoriatui dėl arbitražo teismo įsakymo piniginei skolai išieškoti išdavimo bei ginčo išsprendimo supaprastinta (pagreitinta) arbitražinio proceso tvarka, aptarti Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 48.1 punkte.
4.6. Prie 4.5 punkte nurodyto pareiškimo pridedamos Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 48.2 punkte išvardintų dokumentų kopijos.
4.7. Įteikiant Sekretoriatui 4.5 punkte įvardintą pareiškimą, ieškovas pareiškėjas įmoka į 4.4 punkte nurodytą Vilniaus arbitražo atsiskaitomąją sąskaitą AB SEB banke 100 EUR (arba ekvivalentinę sumą litais) pareiškimo registravimo (žyminį) mokestį ir kartu (bendru – neskaidomu įnašu) sumoka arbitravimo-administravimo mokestį, apskaičiuojamą pagal minėtų Arbitražinių mokesčių ir išlaidų taisyklių 3 punkte pateiktos lentelės rodmenis, gautą sumą sumažinus 75 % (t. y. iki reikiamos įmokai atlikti ¼ lėšų sumos).
4.8. Sudarant arbitražo teismą (vienasmenį ar kolegialų) konkrečiam tarptautiniam energetinio verslo ginčui išnagrinėti ir išspręsti, vadovaujamasi Tarptautinio komercinio arbitražo procedūros reglamento III dalies taisyklėmis, o sudarant analogišką teismą vidaus energetinio verslo ginčui išspręsti – vadovaujamasi Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento III dalies taisyklėmis, jeigu abiem atvejais sandorio (ginčo) šalys nesusitaria kitaip.
4.9. Sudarant vienasmenį arbitražo teismą (skiriant arbitrą) pareiškimo išnagrinėjimui dėl piniginių reikalavimų ginčo išsprendimo supaprastinta (pagreitinta) arbitražinio proceso tvarka ir arbitražo teismo įsakymo skolai išieškoti išdavimo, vadovaujamasi Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento 49.5 punkto taisyklėmis.
4.10. Byla Energetikos arbitražo teisme nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo V skyriaus nuostatų ir atitinkamo, konkrečiam ginčui išspręsti taikytino (tarptautinio arba nacionalinio) komercinio arbitražo procedūros reglamento IV dalies taisyklių nustatyta tvarka.
4.11. Arbitražo teismui, sudarytam bylai išnagrinėti bendrąja arbitražinio proceso tvarka, Vilniaus arbitraže nustatytas bendras trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo bylos įteikimo arbitražo teismui dienos. Esant abišaliam ginčo šalių pageidavimui, byla Vilniaus arbitražo administruojamame teisme gali būti išnagrinėjama per 30 dienų, skaičiuojant terminą nuo bylos įteikimo arbitražo teismui dienos, išskyrus atvejus, kai sprendimui priimti būtina techninės ar kitokios ekspertizės išvada.
4.12. Pareiškimo dėl piniginių reikalavimų ginčo išsprendimo supaprastinta (pagreitinta) arbitražinio proceso tvarka išnagrinėjimui, įskaitant ir arbitražo teismo įsakymo parengimą ir išdavimą, nustatytas 5 dienų terminas, skaičiuojamas nuo bylos įteikimo arbitrui dienos. Procedūra vykdoma vadovaujantis CPK XXIII skyriaus nuostatų ir Nacionalinio komercinio arbitražo procedūros reglamento VI dalies taisyklių nustatyta tvarka.
4.13. Bylos nagrinėjimas bendrąja arbitražinio proceso tvarka užbaigiamas, sprendimas (nutartis) priimamas ir įteikiamas (išsiunčiamas) ginčo šalims, vadovaujantis LR komercinio arbitražo įstatymo VI skyriaus ir konkrečiam ginčui išspręsti taikytino (tarptautinio arba nacionalinio) komercinio arbitražo procedūros reglamento V dalies nuostatomis.
4.14. Vilniaus arbitražo administruojamų arbitražinių teismų sprendimai, priimti dėl išspręstų tarptautinių verslo (ūkinių-komercinių) ginčų, priverstinai (esant reikalui) užsienyje įvykdomi vadovaujantis 1958 m. Niujorko konvencijos „Dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimo ir vykdymo“ ir sprendimo vykdymo šalies nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. Sprendimai dėl išspręstų vidaus (nacionalinių) verslo ginčų priverstinai (esant reikalui) įvykdomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo nustatyta tvarka.
5. Sutaikinimo būdu išspręsto verslo ginčo įforminimo tvarka
5.1. Bet kurioje bylos nagrinėjimo arbitražo teisme stadijoje, kai (jeigu) ginčo šalys susitaria tarpusavyje dėl nesutarimo pašalinimo sąlygų, bylos nagrinėjimas nedelsiant nutraukiamas ir (esant šalių pageidavimui) ginčo sureguliavimo sąlygos aptariamos (įforminamos) rašytiniame sutaikinimo susitarime (taikos sutartyje), patvirtinamame arbitražo teismo sprendimu.
5.2. Verbalinio sutaikinimo susitarimo (taikos sutarties) sudarymo atveju arbitražo teismo sprendime nurodomos abiejų šalių žodžiu patvirtintos esminės ginčo sureguliavimo sąlygos, kartu pažymint, kad sprendimas priimtas ginčo šalių pasiekto žodinio sutaikinimo susitarimo bei jų tarpusavyje suderintų sąlygų pagrindu.
5.3. Energetikos arbitražo teismas atsisako tvirtinti sutaikinimo susitarimą (taikos sutartį), jeigu jo sąlygos prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms arba pažeidžia trečiųjų asmenų teises ar teisėtus interesus.
5.4. Energetikos arbitražo teismo sprendimas, kuriuo tvirtinamas ginčo šalių sudarytas rašytinis sutaikinimo susitarimas (taikos sutartis) bei jų tarpusavyje suderintos susitaikymo sąlygos, turi atitikti taikytino konkrečiam ginčui išspręsti arbitražo procedūros reglamento 43 punkte nustatytus sprendimo formai ir turiniui reikalavimus.
6. Ginčo sureguliavimo galimybės tarpininkavimo – sutaikinimo (mediacijos) būdu
6.1. Realaus ar potencialaus ginčo atveju bet kuri iš jo šalių, suinteresuota gera valia (be teismo ar arbitražo jurisdikcijos) greičiau pašalinti nesutarimą (kartu išvengiant ir bylinėjimosi išlaidų), visada (net ir nesant arbitražinio susitarimo) gali inicijuoti ikiarbitražinį (ikiteisminį) susitaikymą, pasiūlydama kitai šaliai sureguliuoti nesutarimą tarpininkavimo – sutaikinimo (mediacijos) būdu.
6.2. Sutaikinamosios procedūros pasirinkimo atveju ją inicijuojanti šalis turi pateikti (tiesiogiai arba per Vilniaus arbitražo Sekretoriatą) savo siūlymą kitai šaliai, kuriame kartu gali būti nurodomas nesutarimui pašalinti siūlomas procedūros reglamentas. Juo gali būti LAA patvirtintas Tarpininkavimo – sutaikinimo procedūros reglamentas (Žin., 2007, Nr. 101-4143) arba Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) parengtas bei Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos patvirtintas ir rekomenduotas taikymui praktikoje komerciniams ginčams spręsti UNCITRAL Sutaikinimo reglamentas (UNCITRAL Conciliation Rules), arba bet koks kitas abiem ginčo šalims priimtinas taikinamosios procedūros dokumentas.
6.3. Esant teigiamam kitos šalies atsakymui, taikinamąją procedūrą inicijuojanti šalis įteikia Vilniaus arbitražo Sekretoriatui rašytinį pareiškimą, kuriame gali būti nurodomas šalių abipusiu sutarimu pasirinktas taikinamosios procedūros reglamentas, ir įvardintas jų bendru sutarimu paskirtas tarpininkas (verslo ginčų mediatorius, kai kuriose šalyse vadinamas ombudsmenu), arba įrašomas pageidavimas, kad abiejų ginčo šalių vardu tarpininką (mediatorių) paskirtų arbitražo institucijos pirmininkas.
6.4. Įregistravęs pareiškimą, Vilniaus arbitražo Sekretoriatas nedelsdamas organizuoja sutaikinimo procedūrą ir įvykdo visus šalių pasirinktame taikinamosios procedūros reglamente nustatytus formalumus.
6.5. Jeigu šalims, tarpininkui (mediatoriui) talkininkaujant, pavyksta pašalinti nesutarimą, jo sureguliavimo sąlygos gali būti aptartos abiejų ginčo šalių pasirašytame bei tarpininko (mediatoriaus, ombudsmeno) patvirtintame sutaikinimo susitarime.
6.6. Jeigu kita ginčo šalis atmeta taikinamosios procedūros siūlymą arba šios procedūros taikymo metu šalims nepavyksta pašalinti nesutarimo (sudaryti sutaikinimo susitarimą), suinteresuotoji ginčo šalis visada gali kreiptis į arbitražą arba teismą, prašydama, kad ginčas būtų išspręstas privalomą juridinę galią turinčiu (teisiškai įpareigojančiu) sprendimu.