LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
N U T A R I M A S
DĖL AUKŠTŲJŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO
2003 m. gruodžio 22 d. Nr. 1645
Vilnius
Įgyvendindama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2002, Nr. 74-3193; 2003, Nr. 114-5134), 68 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
2. Pavesti Švietimo ir mokslo ministerijai ir Ūkio ministerijai koordinuoti Aukštųjų technologijų plėtros programos įgyvendinimą.
3. Nustatyti, kad:
3.1. Nurodytosios programos įgyvendinimas finansuojamas iš Švietimo ir mokslo ministerijos asignavimų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų Bendrojo programavimo dokumento priemonėms įgyvendinti (Europos Sąjungos paramos ir bendrojo finansavimo programa), taip pat Lietuvos valstybiniam mokslo ir studijų fondui skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2003 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1645
AUKŠTŲJŲ TECHNOLOGIJŲ PLĖTROS PROGRAMA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aukštųjų technologijų plėtros programa (toliau vadinama – Programa) parengta įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001–2004 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 4 d. nutarimu Nr. 1196 (Žin., 2001, Nr. 86-3015; 2002, Nr. 74-3193; 2003, Nr. 114-5134), 68 punktą.
II. ESAMA SITUACIJA
4. Pasaulis įžengė į poindustrinę plėtros stadiją. Europos Sąjunga (toliau vadinama – ES) užsibrėžusi sukurti žinių visuomenę per 10 metų, kad technologiniu ir ekonominiu požiūriais vėl galėtų pirmauti pasaulyje. Siekis sukurti žinių visuomenę ir taip spartinti pažangą visose gyvenimo srityse tampa ir Lietuvos prioritetu. Ši Programa – svarbus žingsnis plėtojant žinių visuomenę; Programa numatyta Lietuvos mokslo ir technologijų baltojoje knygoje ir Ūkio ilgalaikės plėtros strategijoje. Šios Programos svarbą lemia tokios aplinkybės:
4.1. Ekonomikos augimą ateityje gali užtikrinti tik aukštųjų technologijų gamybos, t. y. mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatams imlios gamybos dalies didėjimas bendrajame vidaus produkte. Šiuo metu Lietuvoje ši dalis – mažiau nei 5 procentai, – daugiau nei perpus mažesnė už ES vidurkį.
4.2. Ši Programa padės įveikti mokslo izoliaciją nuo gamybos, parodys bendros jų veiklos produktyvumą ir palyginti greitą įdėtų lėšų atsiperkamumą.
4.3. Bus kryptingai koncentruojamos lėšos ir specialistų pastangos plėtoti jau egzistuojančią pasaulyje konkurencingą aukštųjų technologijų gamybą.
4.4. Bus sukurtos darbo vietos aukščiausiosios kvalifikacijos specialistams ir taip sprendžiama vadinamoji „protų nutekėjimo“ problema.
III. PROGRAMOS TIKSLAS
6. Ši Programa padės plėtoti Lietuvoje jau egzistuojančias aukštųjų technologijų gamybos šakas (mokslinis potencialas ir juo remiantis gaminami pasaulio rinkoje konkurencingi produktai), kurios perspektyvios pasaulyje:
7. Nurodytosios šakos pasirinktos dėl tokių priežasčių:
7.1. Investicijos į naujų aukštųjų technologijų kūrimą – labai rizikingos; investicijos į šias pasirinktąsias šakas jau davusios teigiamų rezultatų, todėl tolesnių investicijų rizika mažesnė.
7.2. Pasirinktosios šakos atitinka ES prioritetus, nors visų ES šeštosios bendrosios programos prioritetų neaprėpia.
7.3. Pasirinktosios šakos aprėpia visą perspektyviausią šalies ūkio dalį ir skatina kurti atitinkamus žiniomis grįstus mokslo ir technologijų parkus, klasterius ir kita.
IV. BIOTECHNOLOGIJA
8. Europos Komisija yra pareiškusi, kad biotechnologija tampa svarbiausiu artimiausių dešimtmečių ekonomikos vystymosi veiksniu, taigi būtina imtis kryptingų ilgalaikių priemonių šios technologijos potencialo naudojimui užtikrinti. Lietuvos biotechnologijos, darbai konkurencingi pasaulinėje produktų ir mokslo rinkoje, neturi atitikmenų Centrinėje ir Rytų Europoje.
9. Būtina plėtoti biotechnologijos tyrimus ir veiksmingai juos naudoti Lietuvos pramonės konkurencingumui didinti. Numatoma nedelsiant pradėti vykdyti genomikos ir transkriptomikos fundamentinius tyrimus, įsisavinant šiuolaikines pramonines tokių tyrimų technologijas; plėtoti proteomikos fundamentinius tyrimus, aprūpinti šioje srityje jau dirbančias mokslines grupes šiuolaikinėmis tyrimų technologijomis; spartinti bioinformatikos tyrimus; fundamentiniams biomediciniams tyrimams suteikti kryptingumą – strategiškai juos orientuoti į praktinę išeigą; sudaryti sąlygas ugdyti mokslininkų verslumą ir atsirasti naujoms biotechnologijos įmonėms.
10. Šiuolaikinės biotechnologijos pramonės įmonės yra „Biotechna“ (vaistų kūrimas ir gamyba), „Fermentas“ (biologiniai reaktyvai genetinei inžinerijai ir molekulinei genetikai) ir „Biocentras“ (mikroorganizmų naudojimas teršalams šalinti). Pritraukus užsienio kapitalą, pastatyta šiuolaikinė (kol kas vienintelė Lietuvoje) farmacijos įmonė „Biotechna“. Iš viso šiose įmonėse dirba 300 darbuotojų, 2001 metų apyvarta – 45 mln. litų, 2002 metų planas – 55 mln. litų, prekiaujama 47 valstybėse. Nors Lietuvos biotechnologijos pramonės apimtis palyginti nedidelė, „Ernst & Young“ ekspertų vertinimu, ji neturi atitikmenų Vidurio ir Rytų Europos valstybėse (įskaitant Estiją ir Latviją).
11. Biotechnologijos mokslo srityje dirba Biotechnologijos institutas, Biochemijos institutas, Vilniaus universiteto Imunologijos institutas, Vilniaus universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Chemijos ir bioinžinerijos katedros mokslininkai. Šiose institucijose atliekami užsakomieji darbai, taip pat bendradarbiaujant su užsienio firmomis ir mokslo institucijomis rengiami aukštos kvalifikacijos specialistai. Sukauptas nemažas intelektinis potencialas ir pasiekta neblogų rezultatų farmacinės paskirties baltymų, fermentų ir nukleorūgščių chemijos ir biochemijos, taip pat prokariotinių ir eukariotinių ląstelių molekulinės biologijos tyrimo srityse. Dar gerokai atsiliekama genomikos, transkriptomikos ir proteomikos tyrimų, bioinformatikos srityse, dėl to mažėja biotechnologijos pramonės konkurencingumas.
12. Jau dabar biotechnologijos pramonė ir mokslas stokoja kvalifikuotų specialistų (biochemikų, mikrobiologų, genetikų, technologų ir bioinformatikų). Jų nerengiama visai arba rengiama per mažai. Šiuos specialistus būtina rengti geriau – tobulinti mokymo programas, skirti reikiamą finansavimą tyrimų bazei plėtoti ir atlyginimams. Dalį dėstytojų būtina parengti užsienyje, pradėti rengti bioinformatikos specialistus.
13. Vykdant šią Programą, bus įsteigta Biotechnologijos programos taryba, sudaryta iš ministerijų, mokslo ir studijų institucijų, biotechnologijos pramonės įmonių atstovų. Numatoma įsteigti biotechnologijos mokslo parką, virtualų moderniųjų platforminių technologijų centrą, kuris turės užtikrinti efektyvų technologijų naudojimą ir prieinamumą visoms suinteresuotoms mokslo ir studijų institucijoms.
14. Atsižvelgiant į pramonės plėtros inertiškumą, per palyginti trumpą šios Programos vykdymo laiką biotechnologijų gamyba smarkiai nepadidės, tačiau šios Programos įgyvendinimas skatins biotechnologijos pramonės ir gamybos plėtrą ateityje. Iki 2012 metų biotechnologijos pramonėje būtų sukurta 200 naujų tiesioginių darbo vietų, metinės realizacijos apimtis pasiektų 0,4–0,5 mlrd. litų, ateitų 100–200 mln. litų užsienio investicijų. Šios Programos efektą lems finansavimas, kiti veiksniai.
V. MECHATRONIKA
15. Mechatroninės sistemos, sintezuojančios mechaninius, elektromechaninius, elektroninius, kontrolės ir valdymo elementus, yra daugelio technologinių įrenginių ir kitų didelės pridėtinės vertės gaminių pagrindas. Tokie gaminiai yra įvairios pavaros, jutikliai ir valdikliai, sukurti naudojant vadinamąsias „protingas“ medžiagas, pasižyminčias adaptyvumu ir reaguojančias į aplinką, turinčias lengvai valdomus parametrus (naujos medžiagos – vienas iš ES technologinės plėtros prioritetų). Pastaruoju metu mechatronikos koncepcija pradėjo aprėpti ir platesnį sudėtingų gaminių kūrimo ir realizavimo problemų ratą, vienydama ankstyvoje gaminių projektavimo fazėje dizainerių, technologų, gamybininkų, rinkotyros ir reklamos specialistų pastangas, taip sudarydama galimybes formuotis virtualiajai gamybai ir vienalaikei inžinerijai.
16. Būtina plėtoti mechatronikos tyrimus ir veiksmingai juos naudoti Lietuvos pramonės konkurencingumui didinti. Numatoma bendromis verslo, mokslo ir studijų institucijų pastangomis sukurti aukštųjų technologijų gaminių, kuriuos pajėgtų gaminti šalies įmonės, aktyvinti bevielio valdymo tyrimus, algoritmų ir technologijų kūrimo darbus, plėtoti biomedicininės inžinerijos tyrimus ir sukurti aukštųjų technologijų gaminių, skirtų žmogui sveikatinti, pasiekti „protingų“ medžiagų ir mikroelektromechaninių sistemų naudojimo praktinę išeigą, padėti verslui iš esmės patobulinti technologijas ir jų valdymą, sukurti pagrindus steigti klasterius, kuriuos valstybė racionaliai remtų, gerinti mechatronikos specialistų rengimą ir tobulinimąsi.
17. Mechatronikai Lietuvoje galima priskirti iki 20 procentų visos apdirbamosios ir išgaunamosios pramonės, visų pirma didžiumą mašinų, prietaisų, elektros ir elektronikos pramonės. Be to, mechatronikai priskirtina nemaža dalis paslaugų šakų – ryšių, medicinos ir kitų gaminių. Beveik visose šalies pramonės šakose yra tarptautiniu mastu konkurencingų įmonių, gaminančių aukštosiomis technologijomis grįstus produktus, priskirtinus mechatronikai, iš jų „KTU-Festo PAC“, „Katra“, „Brown Sharpe Precizika“, „Vilniaus Vingis“, „Elsis“, „Sportinė aviacija“, „GTV“, „Ekranas“, „Vingriai“, „Medelkom“, „Tempera“. Dar daugiau įmonių mechatronines technologijas naudoja tradiciniams produktams gaminti, pavyzdžiui, mechatroninės sistemos kreipiamosioms sistemoms gaminti, derinti ir linijoms valdyti („Vilniaus Vingis“), mechatroninės sistemos kineskopams gaminti ir derinimo procesams atlikti (Panevėžio „Ekranas“), technologinių procesų valdymo įranga pagrįsta mechatronika akcinėse bendrovėse „Lifosa“, „Achema“, „Snaigė“. Tačiau su mechatronika susijusių pramonės šakų produktyvumas Lietuvoje menkas: vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė – 3500–7000 JAV dolerių, o išsivysčiusių valstybių vidurkis – apie 50000 dolerių. Siekiant atlaikyti konkurenciją, būtina remiantis naujomis technologijomis didinti įmonių produktyvumą, kooperuotais ištekliais padėti joms atlikti reikiamus tyrimus, parengti diegti investicijas.
18. Mechatronines sistemas tiria ir kuria Kauno technologijos universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Šiaulių universitetas, Lietuvos energetikos institutas, Puslaidininkių fizikos institutas, kitos mokslo ir studijų institucijos. Atliekama daug šalies ir užsienio užsakomųjų darbų (tris ketvirtadalius visų užsakomųjų darbų atlieka Kauno technologijos universitetas), vykdomi ES ir kitų tarptautinių programų projektai. Kauno technologijos universitetas, be modeliavimo, stiprumo, dinamikos, tikslumo, patikimumo ir kitų tyrimų, gali pasiūlyti naujas technologijas ir gaminius pjezoaktyviųjų medžiagų pagrindu; intelektualius matavimo prietaisus ir sistemas; ultragarsinius srautų debito matuoklius, ultragarsinius precizinius lygio ir atstumo matuoklius; medicinines diagnostikos sistemas ir ultragarsinės echoskopijos keitiklius ir prietaisus; mechatronines fiziologinio monitoringo sistemas; signalų pagrindu atkuriamų vaizdų ir duomenų persiuntimo telemedicinos tinklais įrangą; technologinių įrenginių resursus tausojančio valdymo ir signalų analizės programinę įrangą ir kitką. Puslaidininkių fizikos institutas yra sukūręs puslaidininkinių mechaninių dydžių (slėgio, skysčių lygio, vibracijų ir panašių) jutiklių, tarp jų puslaidininkinių silicio jutiklių ir kitokių. Lietuvos energetikos institutas ir Vytauto Didžiojo universitetas turi originalių rezultatų elektrocheminių generatorių kūrimo srityje. Tačiau dėl silpnokos techninės bazės dar gerokai atsiliekama nuo Vakarų eksperimentinių tyrimų srityje.
19. Mechatronikos specialistai rengiami Kauno technologijos universitete ir Vilniaus Gedimino technikos universitete. Šiuo metu Kauno technologijos universitete pagrindinėse studijose ir magistrantūroje pagal mechatronikos studijų programas rengiama apie 30 studentų, o pagal giminingas mechatronikai valdymo technologijų, automatikos ir valdymo, procesų ir sistemų valdymo programas – dar beveik 200 studentų; sąsajų su mechatronika turi informacinių technologijų, mechanikos, telekomunikacijų ir kitos studijų programos. Tačiau specialistų rengimo kokybę reikia gerinti – pertvarkyti ar tobulinti studijų programas, atnaujinti laboratorijas, sudaryti sąlygas atlikti praktiką šiuolaikiškiausiose šalies mechatronikos įmonėse.
20. Kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo mastas dar mažas. Šį darbą kiek stabiliau atlieka uždarosios akcinės bendrovės „KTU-Festo“ pramonės automatizavimo centro padalinys, organizuojantis pramonės pneumoautomatikos ir hidroautomatikos specialistų mokymą, ir kelios Kauno technologijos universiteto katedros, tačiau visoms mechatroninėms sistemoms aprėpti reikia ir kitų modernių mokymo laboratorijų ir specialistų.
21. Vykdant šią Programą, bus įdiegta Mechatronikos programos taryba, sudaryta iš ministerijų, mokslo ir studijų institucijų, mechatronikos pramonės įmonių atstovų. Kauno technologijos universitete, kitose mokslo ir studijų institucijose bus sukurti ar sustiprinti mokslo centrai, jiems pavesta užtikrinti mechatroninių produktų kūrimo, modernizavimo ir tyrimų darbus, gamybos ir valdymo technologijų kūrimą ir efektyvų naudojimą, jų prieinamumą visoms suinteresuotoms šalies institucijoms. Numatoma sukurti klasterio ar panašaus tipo mechatronikos įmonių tinklą, kuris sudarytų sąlygas kuo daugiau įmonių naudotis biudžeto remiamo įmonių bendradarbiavimo su mokslo ir studijų institucijomis rezultatais, padėtų spręsti rizikos, kofinansavimo ir kitas tyrimų problemas. Išankstinės apklausos duomenimis, į tinklą jungtųsi šios akcinės bendrovės ir uždarosios akcinės bendrovės: „Medelkom“, „Aktakta“ „Katra“, „Elsis“, „Elinta“, „Ekranas“, „Snaigė“, „GTV“, „Vilniaus Vingis“, „CHS Baltic“, „Grąžtai“, „Vingriai“, „Brown Sharpe Precizika“, „Elga“, „Alna“, „Sonex kompiuteriai“, „Baltic Amadeus“, „Astra“, „Fasa“, „Lintel“, „Info-Tec“ ir kitos. Bus patobulintos aukštųjų mokyklų studijų programos, susijusios su mechatronika.
22. Dabar aukštųjų technologijų gamintojų metinė apyvarta – keli šimtai milijonų litų. Po kelerių metų galima tikėtis kelių naujų aukštųjų technologijų firmų ir bent 1000 naujų darbo vietų, veikiančių firmų technologijų pertvarkymo ir modernizavimo, daugiau nei 1 mlrd. litų vertės produkcijos per metus. Prognozė grindžiama aiškiu įmonių suvokimu, kad pagal atvežtas technologijas gamindamos ne savo sukurtus produktus jos teuždirba lėšas savikainai padengti. Įmonės jau pasirengusios gaminti savo produktus, ir biudžeto parama, bendradarbiavimas su mokslo ir studijų institucijomis skatins didelės pridėtinės vertės nacionalinių aukštųjų technologijų produktų atsiradimą rinkoje.
VI. LAZERIŲ TECHNOLOGIJOS
23. Lazerių technologijos (optinė informatika, fotonika, optoelektronika, nanooptika ir mikrooptika, netiesinė optika), Lietuvoje turinčios trijų dešimtmečių tradicijas, yra vienas iš ES, NATO ir Lietuvos mokslo ir technologijos prioritetų. Jomis pagrįstas informacijos perdavimas ir saugojimas, naujų medžiagų gamyba. Jos taip pat svarbios biotechnologijų plėtrai, aplinkos diagnostikai ir metrologijos metodams, naujoms gynybinėms technologijoms. Optinių technologijų veržlumą labiausiai lemia lazerinės (koherentinės šviesos) technologijos, kurioms plėtoti tenka vienyti didelius intelektinius išteklius, unikalias eksperimentines kelių institucijų galimybes.
24. Būtina vienyti mokslo ir studijų institucijų, aukštųjų technologijų pramonės subjektų pastangas plėtoti mokslinius tyrimus ir technologijas, užtikrinančius Lietuvos optinių ir lazerinių technologijų pramonės augimą ir ilgalaikį konkurencingumą.
25. Lietuvoje veikia daugiau kaip 10 aukštųjų technologijų gamybos bendrovių (EKSMA, EKSPLA, „Šviesos konversija“, GEOLA, STANDA, OPTIDA ir kitos), kurios kuria ir gamina lazerių technologijų produktus. Šiame sektoriuje dirba beveik 300 darbuotojų, iš kurių apie 10 procentų – mokslų daktarai, o metinė apyvarta – beveik 50 mln. litų. Minėtųjų įmonių veiklos kryptys yra:
25.5. lazerinių aplinkosaugos ir aplinkos monitoringo technologijų ir joms skirtos įrangos kūrimas, konstravimas ir gamyba;
26. Didžiuma minėtosiose įmonėse gaminamos produkcijos – unikalūs pasaulinėje rinkoje įrenginiai, sukurti Lietuvos mokslininkų atliktų tyrimų rezultatų pagrindu. 95 procentai Lietuvoje pagamintų lazerių technologijų produktų eksportuojami, daugiausia į JAV, Vakarų Europą ir Japoniją.
27. Lietuvoje veikia šie lazerių technologijų ir lazerinių tyrimų mokslo centrai:
27.1. Vilniaus universiteto Lazerių tyrimo centras kartu su Vilniaus universiteto Pavyzdiniu mokslo centru CEBIOLA;
27.3. Fizikos instituto Netiesinės optikos ir spektroskopijos laboratorija, Molekulinių darinių fizikos laboratorija;
28. Taikomieji moksliniai tyrimai ir technologinės plėtros darbai atliekami ir aukštųjų technologijų bendrovėse EKSMA, EKSPLA, „Šviesos konversija“ ir kitose. Šios įmonės daugiau kaip 5 procentus metinės apyvartos skiria mokslo tiriamiesiems darbams. Verta pažymėti pirmąjį Lietuvos institucijos (EKSPLA) koordinuojamą Europos Komisijos finansuojamą tarptautinį projektą „Lazerinio fluorimetro naftos dėmėms vandens paviršiuje detektuoti sukūrimas“.
29. Lazerių technologijų plėtrai svarbūs tyrimai atliekami Kauno technologijos universitete ir Vilniaus Gedimino technikos universitete. Lazerių technologijų ir lazerinių tyrimų mokslo centruose vykdomi tarptautiniai projektai, remiami ES ir NATO. Juose koncentruojami ir tyrimai, remiami Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir Valstybinio mokslo ir studijų fondo lėšomis.
30. Nuo 1974 metų Lietuvoje lazerių technologijų fizikos ir moderniųjų technologijų vadybos specialistus rengia Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas. Kasmet magistrantūros studijas baigia apie 10-15 fizikų lazerininkų, lazerių technologijų ir jų taikymo specialistų. Būtina gerinti specialistų rengimo kokybę – tobulinti mokymo programas, skirti lėšų aparatūrai atnaujinti, personalo atlyginimams. Vilniaus universiteto Fizikos fakultetas parengė daugiau kaip 500 fizikų lazerininkų ir lazerių taikymo specialistų, apginta 12 habilituoto daktaro ir per 60 daktaro disertacijų. Doktorantūros studijos lazerių taikymo srityse organizuojamos Puslaidininkių fizikos institute, Fizikos institute, Biochemijos institute, Lietuvos onkologijos centre. Precizinei mechanikai, optinei inžinerijai, specializuotai elektronikai ir kitoms lazerių technologijoms plėtoti reikalingus specialistus rengia Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir Kauno technologijos universitetas.
31. Lazerių fizikos, precizinės optomechanikos, optinės inžinerijos, lazerių elektronikos ir optinių technologijų specialistai turėtų būti rengiami bendromis Lietuvos mokslo ir studijų institucijų pajėgomis, suderinus studijų programas, naudojantis esamais ryšiais su Europos mokslo centrais.
32. Vykdant šią Programą, bus įsteigta Lazerių technologijų programos taryba, sudaryta iš ministerijų, mokslo ir studijų institucijų, lazerių pramonės įmonių atstovų. Lazerių technologijas plėtojančiose institucijose numatoma koncentruoti mokslą, studijas, technologinę plėtrą ir gamybą. Tuo tikslu Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, lazerių, informacinių ir telekomunikacinių technologijų įmonės įkūrė viešąją įstaigą „Saulėtekio slėnis“, kurios uždavinys – skatinti žinių ekonomikos klasterio kūrimą. Šios pilietinės iniciatyvos sėkmė labai priklausys nuo valstybės finansinės paramos viešosios įstaigos „Saulėtekio slėnis“ projektams. Numatoma išplėtoti institucijų mokslinių tyrimų programą LASERNET ir visiškai renovuoti Vilniaus universiteto lazerinių tyrimų centrą, kuriame numatoma įsteigti bendro naudojimo eksperimentinę aparatūros bazę. Naujoms lazerių technologijoms įsisavinti, moderniems lazerių prototipams kurti, tiriamosioms programoms kryptingai vykdyti bus siekiama vienoje vietoje telkti mokslininkų, inžinierių, konstruktorių pajėgas, šiuo tikslu Saulėtekio universitetiniame miestelyje pastatyti specializuotus Aukštųjų technologijų rūmus. Statyba iš dalies būtų finansuojama iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto.
33. Kadangi lazerinių prietaisų Lietuvoje gaminama palyginti nedaug ir ši gamyba siaurai specializuota, vykdant šią Programą, didesnio gamybos augimo pasiekta nebus, tačiau bus sukurtas pagrindas plėtoti lazerių pramonę ateityje. Iki 2012 metų būtų sukurta 150 naujų darbo vietų, realizacija per metus pasiektų 0,5 mlrd. litų, ateitų apie 100 mln. litų užsienio investicijų.
VII. INFORMACINĖS TECHNOLOGIJOS
34. Informacinės technologijos – svarbiausiasis globalizacijos ir technologinės pažangos veiksnys, žinių visuomenės kūrimo pagrindas. Vis didesnę išsivysčiusių valstybių nacionalinio produkto dalį sudaro informaciniai produktai. ES, pabrėždama informacinių technologijų svarbą naujajai informacinei visuomenei ir siekdama spartinti ES technologinę pažangą, šių technologijų plėtrą paskelbė prioritetine ir numatė didžiausias investicijas į jų tyrimą, taikymą, gamybos intensyvinimą.
35. Informacinių technologijų produktų gamybos plėtros Lietuvoje perspektyvumą ir tikslingumą lemia šie faktoriai:
36. Būtina skatinti informacinių technologijų plėtrą ir diegimą visose šalies ūkio ir kultūros srityse. Siekiama plėtoti informatikos ir informatikos inžinerijos mokslinius tyrimus, vienyti mokslo ir studijų institucijų, aukštųjų technologijų pramonės subjektų pastangas užtikrinti Lietuvos pramonės plėtrą ir konkurencingumą, eksporto struktūros racionalizavimą.
37. Yra apie tūkstantį informacinių technologijų įmonių, jose dirba daugiau nei 15 tūkstančių informatikos specialistų. Šios įmonės gamina vis daugiau produkcijos, didėja jų indėlis į Lietuvos ekonomiką. Jau dabar dešimtys įmonių vykdo užsienio užsakymus, nemaža jų – bendros Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės. Svarbu, kad informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis galėtų naudotis ne vien Lietuvos didžiųjų miestų, bet ir regionų gyventojai. Atsižvelgiant į esamą pasirengimą ir turimus mokslo taikomosios veiklos rezultatus, numatoma plėtoti šias informacinių technologijų produktų gamybos kryptis:
37.1. išskirstytų ir mobilių informacinių sistemų projektavimas ir gamyba, federacinių duomenų bazių inžinerija;
37.7. modeliavimo, didelio našumo skaičiavimų ir skaičiuojamosios inžinerijos informacinių technologijų plėtra;
38. Lietuvos mokslo ir studijų institucijose dirba daugiau kaip 300 informacinių technologijų mokslo darbuotojų. Didžiausią mokslinių tyrimų potencialą turi Kauno technologijos universitetas, Vilniaus universitetas, Matematikos ir informatikos institutas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Šie darbai dirbami Vytauto Didžiojo universitete, Vilniaus pedagoginiame universitete, Klaipėdos universitete ir Šiaulių universitete. Mokslinius tyrimus atlieka daugiau kaip 30 habilituotų mokslų daktarų ir apie 150 mokslų daktarų. Informatikos inžineriją ir informatikos mokslą studijuoja daugiau kaip 100 doktorantų. Atliekami moksliniai tyrimai apima programinės įrangos kūrimo metodus ir techninės įrangos projektavimo technologijas. Tačiau kol kas mokslo rezultatai informacinių technologijų gamybos plėtrai Lietuvoje taikomi per mažai. Kur kas daugiau šalyje gautų mokslo rezultatų taikoma užsienyje.
39. Šiuo metu Lietuvoje universitetinėse aukštosiose mokyklose kasmet parengiama po 700 informacinių technologijų specialistų, studijuoja maždaug 5 tūkstančiai studentų. Kolegijose studijuoja daugiau kaip 1000 studentų. Informatikos doktorantūros studijos vyksta universitetinėse aukštosiose mokyklose ir Matematikos ir informatikos institute. Aukštosiose mokyklose rengiama per mažai šių specialistų. Specialistų ypač stinga regionuose, o dalis jų išvyksta į Vakarus. Taigi būtina kurti gerai apmokamas darbo vietas Lietuvoje.
40. Darbdavių nuomone, iki 2005 metų prireiks 3,47 karto, o iki 2010 metų – 5,21 karto daugiau informacinių technologijų specialistų. Pagal Informatikos ir informacinių technologijų specialistų rengimo programos prognozes specialistų artimiausiais 4–5 metais turėtų būti rengiama 1,5 karto daugiau. Numatoma stiprinti specialistų rengimo bazę ir mokslo pedagoginių darbuotojų potencialą, intensyvinti tradicinių formų studijas, taip pat plėtoti naujas, pagrįstas kvalifikacijos tobulinimu, tęstiniu ir nuotoliniu mokymu, perkvalifikavimu.
41. Vykdant šią Programą, bus įsteigta Informacinių technologijų programos taryba, sudaryta iš ministerijų, mokslo ir studijų institucijų, informacinių technologijų pramonės įmonių atstovų. Regionuose, kuriuose sukoncentruotas mokslinis ir gamybinis informacinių technologijų potencialas (Vilnius, Kaunas, Klaipėda), bus formuojama klasterinė aplinka, kuriami ir plėtojami aukštųjų ir informacinių technologijų mokslo ir technologijų parkai. Kaune steigiamas Informacinių technologijų tyrimų centras (Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto bazėje kartu su Vytauto Didžiojo universiteto Informatikos fakultetu ir Vilniaus universiteto Kauno humanitariniu fakultetu), Klaipėdoje – Informacinių technologijų tyrimų ir studijų centras, Vilniuje – Visorių informacinių technologijų parkas, Šiaurės miestelio informacinių technologijų ir telekomunikacijų parkas, projektuojamas Saulėtekio slėnis, kuriame ketinama įsteigti Informatikos ir telekomunikacijų tyrimų centrą, apimantį Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetą ir būsimąjį Vilniaus Gedimino technikos universiteto Informatikos fakultetą.
42. Vykdant šią Programą, vargu ar pavyks pasiekti esminių permainų, bet bus sukurtas pagrindas plėtoti informacinių technologijų pramonę ir gamybą ateityje. Artimiausią dešimtmetį numatoma:
42.1. plėtoti mokslo ir technologijų parkus, kuriuose formuosis savarankiškos informacinių technologijų įmonės, gaminančios pasaulyje konkurencingą produkciją;
42.5. plėtoti su informacinėmis technologijomis susijusias kitas ūkio šakas (elektronikos sistemų, prietaisų gamyba ir kita);
VIII. NANOTECHNOLOGIJOS IR ELEKTRONIKA
43. Nanotechnologijų ir elektronikos plėtros Lietuvoje svarbą ir perspektyvumą rodo daugelis veiksnių. Pirma, Europos Komisija nanotechnologijas pripažino viena iš prioritetinių mokslinių tyrimų krypčių. Antra, pastaraisiais dešimtmečiais elektronikos produkcijos pardavimo didėjimas žymiai viršijo bendrojo pasaulio produkto apyvartos didėjimą. Pastaruoju metu Lietuvoje atsigauna elektronikos pramonė, Sovietų Sąjungoje turėjusi labai tvirtas pozicijas. Nanotechnologijų pažanga skatina aukštųjų technologijų gamybos konkurencingumą pasaulinėje rinkoje.
44. Būtina:
44.1. sudaryti sąlygas pritraukti privačių elektronikos įmonių kapitalą į mokslinius tyrimus ir taip padidinti šių įmonių konkurencingumą pasaulinėje rinkoje;
44.2. sustiprinti Lietuvoje atliekamus elektronikos ir nanotechnologijų mokslinius tyrimus ir pagerinti užsienio kapitalo investavimo į Lietuvos aukštųjų technologijų įmones sąlygas;
45. XX amžiaus antrojoje pusėje Lietuvoje sparčiai plėtėsi elektronikos ir mikroelektronikos pramonė. Didesniuose miestuose pastatytos stambios gamyklos, kuriose dirbo daugiau kaip 10 tūkstančių darbuotojų. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šios gamyklos sparčiai privatizuotos. Kadangi didžiuma mikroelektronikos pramonės produkcijos naudota kariniams tikslams, žlugus Sovietų Sąjungai labai sumažėjo šios produkcijos paklausa. Taigi dauguma didelių gamyklų bankrutavo, vietoj jų įsteigtos mažos įmonės, kurios sugebėjo prisitaikyti prie naujų rinkos ekonomikos sąlygų ir sėkmingai plėtoti veiklą: „Vilniaus Ventos puslaidininkiai“, „Elmika“, „Geozondas“, „Eltesta“, „EMH-Elgama“. Bendra šių įmonių apyvarta 2002 metais – daugiau kaip 60 mln. litų. Įdiegus naujus nanotechnologijos gamybos procesus, labai padidės šių įmonių konkurencingumas.
46. Nanotechnologijų ir elektronikos srityse dirba Puslaidininkių fizikos institutas, Chemijos institutas, Fizikos institutas, Lietuvos energetikos institutas, Biochemijos institutas, Vilniaus universiteto Teorinės fizikos institutas ir Astronomijos institutas, Vilniaus universitetas, Kauno technologijos universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Šiose institucijose vykdomi moksliniai užsakomieji darbai, rengiami aukštos kvalifikacijos specialistai. Sukauptas didelis mokslinis potencialas ir pasiekta nemenkų rezultatų. Lietuvos mokslininkų, dirbančių nanotechnologijos ir elektronikos srityse, publikacijos sudaro beveik pusę visos Lietuvos mokslininkų publikacijų, įtrauktų į ISI duomenų bazes.
47. Elektronikos specialistai rengiami Kauno technologijos universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete ir Vilniaus universitete. Siauros specializacijos specialistai, pasirengę dirbti nanotechnologijų srityje, Lietuvoje nerengiami, tačiau su nanotechnologijomis susiję moduliai dėstomi gana plačiai. Pavyzdžiui, didelė Vilniaus universiteto magistrinių studijų medžiagotyros ir puslaidininkių fizikos programos dalis skiriama nanotechnologijoms ir nanodariniams. Atsižvelgiant į aukštą nanotechnologijoms artimų programų studijų lygį, jeigu prireiktų nanotechnologijų specialistų, bus įmanoma nesunkiai pertvarkyti esamas studijų programas ir pradėti rengti verslui reikalingus specialistus.
48. Vykdant šią Programą, bus įsteigta Nanotechnologijos ir elektronikos programos taryba, sudaryta iš ministerijų, mokslo ir studijų institucijų, elektronikos pramonės įmonių atstovų. Numatoma įsteigti Stiprių impulsinių elektrinių ir magnetinių laukų tyrimo centrą, kuriame būtų atliekami modernūs korporatyvūs mezoskopinių sistemų ir nanodarinių tyrimai. Įgyvendinus šį projektą, būtų įsteigtas vienintelis Baltijos valstybėse nanotechnologinės pakraipos tyrimų centras.
IX. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS
50. Ši Programa iš esmės – žvalgomasis projektas, kuriuo siekiama kuo greičiau pradėti tikslingus ir aktyvius veiksmus aukštųjų technologijų srityje, taip pat aprobuoti tokių programų valdymo metodus ir finansavimo mechanizmus.
51. Šios Programos vykdymą organizuoja Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas (toliau vadinama – Fondas). Kiekvienai šios Programos daliai administruoti Fondas, suderinęs su Švietimo ir mokslo ministerija ir Ūkio ministerija, sudaro Programos tarybas, į kurias įeina mokslininkai, verslo, valstybės institucijų atstovai. Į Programos tarybas taip pat įtraukiami Švietimo ir mokslo ministerijos sudaromų projektų atrankos komitetų rekomendacijoms dėl ES struktūrinių fondų lėšomis siūlomų finansuoti projektų parengti atstovai. Tarybos atlieka šios Programos vykdymo stebėseną, prižiūri administravimą, kasmet vertina Programos įgyvendinimą pagal šiuos kriterijus: naujų darbo vietų įgyvendinant šią Programą dalyvaujančiuose ūkio subjektuose skaičius, šių ūkio subjektų apyvartos padidėjimas, įdiegti nauji gaminiai ar technologijos, paskelbtų mokslinių straipsnių, monografijų skaičius, įgytų patentų skaičius. Tarybos teikia Fondo valdybai, Švietimo ir mokslo ministerijai ir Ūkio ministerijai Programos dalių ir jų projektų vykdymo ataskaitas ir pasiūlymus dėl Programos tobulinimo.
52. Rengiami kiekvienoje šios Programos dalyje numatomų projektų pasiūlymų konkursai. Konkrečias konkursų temas nustato Fondas, atsižvelgdamas į Programos tarybų pasiūlymus. Projektų pasiūlymus teikia mokslo ir studijų institucijos kartu su ūkio subjektais, suinteresuotais projektų rezultatais. Projektų pasiūlymus vertina Fondas jo nustatyta tvarka, pasitelkęs ekspertus. Geriausi projektai (Programos įgyvendinimo priemonės) atrenkami vykdyti Fondui skirtais Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimais. Atrinktų projektų autoriams Fondas gali pasiūlyti nustatytąja tvarka parengti ir pateikti šiuos projektus finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis. Jeigu Programos projektas finansuojamas ES struktūrinių fondų lėšomis, jo vykdymo ataskaitos kopija pateikiama Fondui.